Byla I1-3425-739/2020
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė,

2sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

3dalyvaujant pareiškėjui M. Č.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5Teismas

Nustatė

6Pareiškėjas M. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad jis nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2018 m. kovo 19 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje (toliau – ir 1-as sektorius) netinkamomis sąlygomis. Karantino patalpoje buvo pažeista gyvenamojo ploto norma, joje buvo 16 miegamųjų vietų ir buvo apgyvendinta 16 nuteistųjų. Be to, joje apgyvendinus daugiau asmenų, oras pasidarydavo pridvisęs, padidėdavo drėgmė, dėl to buvo sunku kvėpuoti, o išvėdinti buvo beveik neįmanoma. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. balandžio 2 d. rašte Nr.

8(2-124.80)2-16128 informavo, kad patikrinimo metu karantino patalpoje užfiksuoti higienos normos pažeidimai, pastatas seniai remontuotas, nusilupę dažai, matosi juodo pelėsio dėmės, langai netvarkingi, sunkiai varstomi, todėl patalpos blogai vėdinamos. Jas buvo galima vėdinti tik per langus, nes mechaninės ventiliacijos sistemos nebuvo. 1-o būrio 6-toje, 1-oje, 10-toje sekcijose taip pat buvo pažeista gyvenamojo ploto norma. Tokios netinkamos sąlygos buvo visą skundžiamą laikotarpį. Karantino patalpoje, 1-o būrio 6-toje, 1-oje, 10-toje ir 8-toje gyvenamosiose patalpose dirbtinis apšvietimas buvo kaitrinėmis lemputėmis 40–60 V stiprumo, tad patalpa nebuvo tinkamai apšviesta. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras užfiksavo, kad patalpa apšviesta apie 60 lx, o turi būti ne mažiau kaip 200 lx. Pareiškėjas teigė, kad dėl blogo apšvietimo jis negalėjo rašyti, skaityti, užsiimti kita mėgstama veikla, nuotaika būdavo prislėgta, pradėdavo skaudėti galvą, akis, jis pradėjo blogiau matyti, dėl to kreipėsi į gydytoją, kuris jam skyrė vaistus akims. 1-o būrio laiptai visą skundžiamą laikotarpį buvo susidėvėję, aptrupėję ir nesaugūs naudojimui, tai užfiksavo ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. balandžio 2 d. rašte. Dėl netinkamų laiptų jis ne kartą buvo nugriuvęs, susižalojęs ir susitrenkęs nugarą. Jis kreipėsi į terapeutą vaistų nuo skausmo. Nebuvo sėdimų tualetų, nebuvo užrakto, bet kada galėdavo užeiti kitas nuteistasis, dėl to jis jautėsi pažemintas. Beveik visose gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose buvo pelėsis. Gyvenant patalpose, kurių sienos padengtos pelėsio, jam atsirasdavo dusulys. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, kad langai be rankenų, rėmai sunkiai varstomi, visa tai lėmė, kad patalpose oras buvo nevėdinamas, jautėsi blogas kvapas, padidėjusi drėgmė, tai prisidėjo prie pelėsio. 1-o būrio 6-toje, 1-oje, 10-toje ir 8-toje sekcijose buvo blakių, jis negalėjo ramiai miegoti, būdavo sukandžiotas blakių, niežtėjo visą kūną. Buvo ir tarakonų. 1-ame būryje nebuvo dušo, tik vandens kranai. Pataisos namuose vieną kartą per savaitę leidžiama praustis po karštu vandeniu duše, tam skirtos apie 2 val., vienu metu leidžiama praustis apie 80–90 asmenų, duše yra 8 galvutės, ir, kaip užfiksavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, 4 galvutės neveikiančios. Todėl jis dažnai nespėdavo nusiprausti. Šią situaciją dar labiau apsunkino tai, kad būryje prausykloje buvo tik šaltas vanduo, buvo sunku nusiprausti, ir ne visi vandens kranai veikdavo. 1-o būrio prausykloje praustuvių rėmai buvo aštrūs, į kuriuos jis buvo įsipjovęs, beskubėdamas praustis. Minėtais neteisėtais veiksmais buvo apsunkinta galimybė palaikyti higieną, dėl to jis užsikrėtė niežais, kreipėsi į medicinos punktą, jam išrašė tepalą. Tualete, prausykloje langų stiklai buvo išdaužyti, ypač atidarius duris atsirasdavo skersvėjis, dėl to jis ne kartą buvo peršalęs, skaudėdavo perpūstą nugarą, jis kreipėsi į medicinos punktą, jam išrašė vaistų nuo skausmo. Pareiškėjas skunde teigė, kad kalint tokiomis sąlygomis, buvo pažemintas jo orumas, daromas žalingas poveikis jo sveikatai, jis jautė dvasinę kančią, depresiją, didelį diskomfortą, buvo emociškai prislėgtas. Už patirtą neturtinę žalą pareiškėjas prašė priteisti 5000 Eur žalos atlyginimą.

9Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 84–85) teigė, kad atsiliepime informacija yra netiksli ir prieštaringa, nes nurodytas skirtingas miegamųjų vietų skaičius gyvenamosiose patalpose, pateikti duomenys parengti pagal skundo gavimo datą, o turėta remtis duomenimis, kurie būtų skunde nurodyto laikotarpio datomis. Maždaug nuo 2018 m. lapkričio mėn. buvo sumažintas miegamųjų vietų skaičius. 1-o būrio 6-toje sekcijoje buvo 12 miegamųjų vietų, 1-oje – 8, 10-toje – 6, jose visose vienam asmeniui teko mažiau negu 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Administracija nekontroliavo valymo darbų, netvarka tik iš dalies galėjo prisidėti prie pelėsio atsiradimo, o pagrindinė priežastis pelėsiui atsirasti buvo blogai vėdinama patalpa. Buvo sunku vėdinti patalpas, nes dažnai nebuvo galima atidaryti langą, kadangi langų rėmai supuvę, neremontuojami, be atidarymo rankenėlių. Netinkamus naudojimui, supuvusius langų rėmus patikrinimų metu užfiksavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Gyvenamasis pastatas buvo labai senas, neatitinkantis higienos normų reikalavimų, aptrupėjęs, pažeistas pelėsio, drėgmės. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 1-ame sektoriuje nuolat užfiksuodavo tuos pačius pažeidimus, t. y. kad gyvenamasis pastatas labai senas, aptrupėjusiomis sienomis, pažeistas pelėsio, drėgmės, reikalingas kapitalinis remontas. Sienos ir lubos pažeistos pelėsio, nuo jų byra tinkas, nusilupę dažai. Sanitariniame mazge nustatyta daug pažeidimų ir neatitikimų higienos normai, atsilupusios lubų plokštės, visi šie pažeidimai užfiksuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktuose. Dušo patalpoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu užfiksavo, kad sienos ir lubos pajuodę nuo pelėsio, nuo jų krenta besilupantys dažai, atšokęs tinkas, dušo persirengimo kambaryje temperatūra neatitinka nustatytų reikalavimų. Duše veikdavo tik trečdalis dušo galvučių iš esančių, kitos neveikdavo, dėl to sunku tinkamai nusiprausti, nes duše laukdavo eilės 100 asmenų, todėl jis dažnai nespėdavo nusiprausti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nuolat nustatydavo higienos normos pažeidimą, t. y. kad 1-o būrio laiptai yra techniškai netvarkingi, nes siauri, susidėvėję, aptrupėję, todėl yra nesaugūs. Atsakovės atstovas daugiau kaip metus avarinės būklės laiptų neremontavo. 1-o būrio 6-toje sekcijoje jis buvo ne kartą sukandžiotas blakių ir buvo pablogėjusi jo sveikata, jis kreipėsi į medicinos punktą. 1-ame, 3-ame būryje kiekvieną dieną jis pamatydavo parazitų. Kreipėsi į medicinos punktą, nes naktį negalėjo užmigti dėl blakių, kurios kandžiojo, jam išrašė raminančius vaistus.

10Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo parazitų, kurie jį puldavo. 2016 m. rugpjūčio 8 d. jis kreipėsi į medicinos punktą, nes jam buvo ranka sukandžiota, medicinos įraše nurodyta, kad stebimas bėrimas. 2019 m. buvo nustatytas Higienos normos pažeidimas dėl apšvietimo 6-toje sekcijoje. Teigė, kad jis susižalojo nugriuvęs nuo laiptų 2016 m. birželio 29 d., nes medicinos dokumentuose pažymėta, kad jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl galvos sumušimo. Medicinos dokumentuose užfiksavo jo sužalojimą, ir neklausė, dėl ko jis nukrito. Teigė, kad atsakovės atstovas pateikė neteisingą informaciją apie plotą, kadangi nuo 2014 m. iki 2018 m. buvo ne 8, o 12 miegamųjų vietų, ir vienam nuteistajam teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Prašė teismą remtis byla, kurioje šalys yra pareiškėjas Rekešius ir atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK, ir kurioje teismas pripažino pažeidimus dėl drėgmės, blakių, nelygios laiptų dangos ir priteisė žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

11Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Pravieniškių PN-AK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai namams pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 90). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant (b. l. 16). Byla išnagrinėta nedalyvaujant Pravieniškių PN-AK atstovui (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą (b. l. 9–16) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo paskirtas ir gyveno karantino patalpoje, 1-o būrio 6-toje, 1-oje, 10-toje gyvenamosiose patalpose, 3-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje. Pateikė duomenis apie šių patalpų plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Darė išvadą, kad minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Paaiškino, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Direktoriaus įsakymu sudaryta tikrinimo komisija tikrino švarą ir tvarką nuteistųjų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Pataisos įstaigoje kenkėjų kontrolės paslaugas teikė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Utenos deratizacija“ pagal sudarytą sutartį. Pateikė duomenis apie sanitarinių mazgų ir dušo patalpos įrengimą. Paaiškino, kad sanitariniai mazgai nėra rakinami, tačiau tualetų kabinų durys sanitariniuose mazguose gali būti užrakinamos iš vidaus. Nuteistųjų išlaužti užsirakinimo mechanizmai nedelsiant taisomi arba keičiami naujais. Sanitariniuose mazguose dušai nėra įrengti, prausimuisi į dušinę nuteistieji vedami atskirai pagal nustatytą grafiką. Vienu metu į dušą vedama praustis ne daugiau nuteistųjų nei juose yra dušo čiaupų (galvučių). Įstaiga užtikrina dirbtinę apšvietą pagal higienos normą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Įstaiga užtikrina tinkamą sanitarinių įrenginių būklę. Atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 16 d. rašte Nr. S-8340 „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (toliau – 2020 m. balandžio 16 d. raštas „Dėl papildomų duomenų teikimo“) (b. l. 65–66) nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei. Pateikė duomenis apie pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotus apsilankymus pas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus. Nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2015, 2017, 2018 metais 1-o sektoriaus karantino patalpos, 1-o būrio 1-os, 6-tos, 10-tos gyvenamosios patalpos, 3-o būrio 1-os gyvenamosios patalpos netikrino. Paaiškino, kad 1-o ir 3-o būrių prausyklose visi vandens čiaupai veikė, o nuteistųjų sugadinti čiaupai nedelsiant buvo remontuojami. Atsiliepime ir minėtame rašte paaiškino, kad 1-o ir 3-io būrių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kaip numato higienos norma. Atsakovės atstovas 2020 m. gegužės 8 d. rašte Nr. S-9597 „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (toliau – 2020 m. gegužės 8 d. raštas „Dėl papildomų duomenų teikimo“) (b. l. 97–98) nurodė, kad 2020 m. kovo 17 d. pažymoje nurodytas miegamųjų vietų skaičius nurodo įrengtų miegamųjų vietų skaičių pareiškėjo paskyrimo į būrį dieną, o ne dabartinį miegamųjų vietų skaičių patalpose. Paaiškino, kad nerado ir negali pateikti pareiškėjo nurodyto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. balandžio 2 d. rašto Nr. (2-124.80)2-16128, kadangi šio centro raštai atsakovės atstovui teikiami su vienokiais numeriais, o nuteistiesiems – su kitokiais. Pateikė teismui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimų aktus. Teigė, kad neturi įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pelėsio buvimą ar nebuvimą patalpose ginčo laikotarpiu. Patalpų valymo tvarką nustato pataisos įstaigos direktoriaus įsakymas. Įstaiga užtikrina higienos normos punkto vykdymą, kuris nustato, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės. Teigė, kad jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų ir vėdintų), patalpose negalėtų atsirasti pelėsis. Atsakovės atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundo reikalavimams atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. vasario 21 d. taikyti ieškinio senatį. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai veikė pagal teisės aktus ir jų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

12Teismas konstatuoja:

13Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.

14Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad jis atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2018 m. kovo 19 d. Remiantis atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis (b. l. 10, 17, 119–120), nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. kovo 19 d. (su pertrauka nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 13 d., kai nebuvo Pravieniškių PN-AK, nes buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, b. l. 17, 120). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10) teigė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas; pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė, pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 10) prašė pareiškėjo skundo reikalavimams už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. vasario 21 d. taikyti ieškinio senatį.

15Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.

16Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Pareiškėjas, nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. kovo 19 d. laikytas Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018). Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK jis buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 25 d. netinkamomis sąlygomis (b. l. 1) (bylos duomenimis, į Pravieniškių PN-AK jis atvyko 2015 m. balandžio 13 d., b. l. 10, 17, 20, 119–120), o iš bylos duomenų nustatyta, kad skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą jis išsiuntė 2020 m. vasario 25 d. (b. l. 3), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 metų senaties terminą skundui pateikti.

17Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių PN-AK atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 10). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015).

18Pareiškėjas atsikirtime prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, teigdamas, kad jis nesidomėjo teisės aktais, nes kai pažeidimai pasireiškė, jis galvojo, kad atsakovės atstovas pažeidimus pašalins, bet jam (pareiškėjui) grįžus į pataisos namus 2020 m. vasario 5 d., visi pažeidimai buvo išlikę (b. l. 85). Teismas sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018, 2017 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-549-143/2017) ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui per jo buvimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 4 metų ir 10 mėnesių laikotarpį bet kuriuo laikotarpiu buvo sudarytos kliūtys gauti pageidaujamą informaciją, teisės aktus arba kreiptis teisinės pagalbos, pavyzdžiui, raštiškų atsisakymų suteikti informaciją, draudimų iš bibliotekos gauti teisinę literatūrą, pareiškėjo skundų dėl nesuteikiamos informacijos. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs žodinius ar rašytinius prašymus suteikti informaciją, kuriuos Pravieniškių PN-AK administracija būtų atsisakiusi tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu. Pareiškėjas atsikirtime pats pripažino, kad jis nesidomėjo teisės aktais (b. l. 85), ir neneigė atsakovės atstovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius (b. l. 10). Pareiškėjas turėjo teisę paskambinti telefonu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK)

1973 straipsnio 4 punktas (šis punktas taikytinas pareiškėjui, nes jis buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 65), BVK 102 straipsnis), siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų (BVK 73 straipsnio 3 punktas), kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines (visuomenines) organizacijas ir tarptautines institucijas (BVK 100 straipsnio 1 dalis), gauti teisinę pagalbą (BVK 101 straipsnis), pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis (BVK 73 straipsnio 2 punktas, 94 straipsnis), kurie pareiškėjo prašymu galėjo be jam taikomų apribojimų rinkti informaciją, ir kitas teises. Byloje nėra duomenų dėl pareiškėjo kreipimųsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos nesikreipimo į teismą su skundu (ir dėl to praleistas ieškinio senaties terminas) priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.

20Todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą bei nenustatęs įstatyme numatytų pagrindų šiam terminui atnaujinti, ir, atsižvelgdamas į atsakovės atstovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, atmeta pareiškėjo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, taiko ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmeta pareiškėjo skundo reikalavimą dalyje dėl atlyginimo neturtinės žalos, atsiradusios pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų 2015 m. balandžio 13 d. – 2017 m. vasario 21 d. laikotarpiu.

21Toliau nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 19 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

22Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

23Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 65).

24Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad administracinė byla Nr. I1-266-422/2020 pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (kuria teismo posėdyje prašė remtis pareiškėjas) 2020 m. balandžio 2 d. buvo priimtas teismo sprendimas. Minėtoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. birželio 22 d., t. y. neatitinka ginčo laikotarpio šioje byloje. Be to, minėtas 2020 m. balandžio 2 d. teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka. Dėl to minėtas teismo sprendimas nagrinėjamai bylai nėra aktualus.

25Pareiškėjas skunde ir atsikirtime nurodė, kad karantino patalpoje, 1-o būrio 1-oje, 6-toje, 10-toje sekcijose buvo pažeista gyvenamojo ploto norma; 1-o būrio 1-oje sekcijoje buvo 8 miegamosios vietos, 6-toje – 12, 10-toje – 6 (b. l. 1, 84); skunde teigė, kad visą skundžiamą laikotarpį buvo tokios netinkamos sąlygos (b. l. 1); atsikirtime teigė, kad atsakovės atstovo atsiliepime informacija yra netiksli ir prieštaringa, nes nurodytas skirtingas miegamųjų vietų skaičius gyvenamosiose patalpose, duomenys parengti pagal skundo gavimo datą (žr. pridėtą 2020 m. kovo 17 d. pažymą Nr. 91-1292), o turėta remtis duomenimis, kurie būtų skunde nurodyto laikotarpio datomis; maždaug nuo 2018 m. lapkričio mėn. buvo sumažintas miegamųjų vietų skaičius (b. l. 84); teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės atstovas pateikė neteisingą informaciją, kadangi nuo 2014 m. iki 2018 m. buvo ne 8, o 12 miegamųjų vietų, ir vienam nuteistajam teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto.

26Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), kurių 111.1 papunktis nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas nustato, kad Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais.

27Atsakovės atstovas duomenis apie pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, jų plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių pateikė atsiliepime (b. l. 10–11), prie atsiliepimo pridėjo Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės 2020 m. kovo 17 d. pažymą Nr. 91-1292 (b. l. 20) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 23 d. pažymą Nr. 77-482 (b. l. 22), kuriose yra nurodytos tokios pat pareiškėjo gyvenamosios patalpos, toks pat plotas, toks pat įrengtų miegamųjų vietų skaičius, kaip ir atsiliepime. Kadangi duomenys atsakovės atstovo pateiktuose dokumentuose sutampa, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės atstovo pateikta informacija netiksli ir prieštaringa dėl to, kad nurodytas skirtingas miegamųjų vietų skaičius gyvenamosiose patalpose, kaip atsikirtime teigė pareiškėjas (b. l. 84). Be to, pažymėtina, kad nėra nieko neįprasto, kad miegamųjų vietų skaičius gyvenamosiose patalpose gali kisti (lovas galima į patalpą įnešti ir iš jos išnešti) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-695-756/2020), todėl net ir tuo atveju, jei toje pačioje gyvenamojoje patalpoje skirtingais laikotarpiais būtų nurodytas skirtingas miegamųjų vietų skaičius, tai nereikštų, kad informacija yra tiksli ir prieštaringa. Šiuo atveju, toje pačioje gyvenamojoje patalpoje skirtingais laikotarpiais nėra nurodytas skirtingas miegamųjų vietų skaičius, kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo dviejose gyvenamosiose patalpose – 3-o būrio 1-oje ir 1-o būrio 6-toje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 11, 20). Pareiškėjas nors ir teigė, kad 1-o būrio 6-toje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų (b. l. 1, 84), tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų abejoti minėtais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.

28Pastebėtina, kad ir duomenys apie gyvenamąsias patalpas, kuriose pareiškėjas buvo iki ginčo laikotarpio (karantino patalpą, 1-o būrio 1-ą, 6-tą ir 10-tą gyvenamąsias patalpas, b. l. 10–11, 20) atsakovės atstovo nurodyti duomenys pateiktuose dokumentuose sutampa.

29Atsakovės atstovas 2020 m. gegužės 8 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 97) patvirtino, kad pareiškėjo paminėtoje 2020 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. 91-1292 nurodytas miegamųjų vietų skaičius nurodo įrengtų miegamųjų vietų skaičių pareiškėjo paskyrimo į būrį dieną, o ne dabartinį miegamųjų vietų skaičių patalpose (b. l. 97). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šiuo atsakovės atstovo teiginiu, todėl sprendžia, kad atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, koks buvo miegamųjų vietų skaičius pareiškėjo paskyrimo į būrį dieną. Kaip jau rašyta, šioje pažymoje ir atsakovės atstovo atsiliepime esantys duomenys sutampa.

30Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad patalpose nebuvo apgyvendinta daugiau nuteistųjų, negu jose įrengta miegamųjų vietų (b. l. 11). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šiuo atsakovės atstovo teiginiu.

31Dėl nurodyto, teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi atsakovės atstovo, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis apie gyvenamojoje patalpoje įrengtų miegamųjų vietų skaičių.

32Taigi, remiantis prieš tai aptartais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 10–11, 20, 22, 97), o taip pat atsakovės atstovo 2020 m. gegužės 19 d. rašte Nr. S-10352 „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 119) esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje buvo laikomas šiose gyvenamosiose patalpose, kurios buvo bendrabučio tipo (b. l. 11): nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. – 3-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,62 kv. m, kurioje buvo įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,24 kv. m gyvenamojo ploto (35,62 / 11 = 3,24); nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. kovo 19 d. – 1-o būrio 6-toje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 26,97 kv. m, kurioje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,37 kv. m gyvenamojo ploto (26,97 / 8 = 3,37). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), gyvenamosiose patalpose pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius.

33Apibendrinus aptartą, daroma išvada, kad pareiškėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktis). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi, atsakovės atstovo nurodytais duomenimis (b. l. 11), pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje.

34Dalį ploto pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje užėmė baldai, tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019, 2018 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2246-1062/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-355-438/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-846-624/2020, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2632-261/2019, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju, minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į baldų užimamą plotą gyvenamojoje patalpoje.

35Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamojoje patalpoje.

36Pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpoje, 1-o būrio 1-oje, 6-toje, 8-toje ir 10-toje gyvenamosiose patalpose dirbtinis apšvietimas buvo kaitrinėmis lemputėmis 40–60 V stiprumo, tad patalpa nebuvo tinkamai apšviesta, be to, dirbtiniam dieniniam apšvietimui turi būti naudojamos liuminescencinės lemputės, o ne kaitrinės; teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras užfiksavo, jog patalpa apšviesta apie 60 lx, o turi būti ne mažiau kaip 200 lx; teigė, kad dėl blogo apšvietimo jis negalėjo rašyti, skaityti, užsiimti kita mėgstama veikla, jam skaudėjo akis, jis pradėjo blogiau matyti, dėl to kreipėsi į gydytoją ir jam buvo skirti vaistai akims (b. l. 1); teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad 2019 m. buvo nustatytas higienos normos pažeidimas dėl apšvietimo 6-toje sekcijoje.

37Kaip jau rašyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 3-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje ir 1-o būrio 6-toje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 11, 20). Pareiškėjas karantino patalpoje, 1-o būrio 1-oje, 6-toje ir 10-toje gyvenamosiose patalpose buvo iki ginčo laikotarpio, o 1-o būrio 8-toje gyvenamojoje patalpoje išvis nebuvo (b. l. 11, 20), todėl kalinimo sąlygos karantino patalpoje, 1-o būrio 1-oje, 6-toje, 8-toje ir 10-toje gyvenamosiose patalpose bylai nėra aktualios.

38Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių) 11.6 papunktis nustato, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 65), todėl šis 11.6 papunktis taikytinas nagrinėjamu atveju.

39Pareiškėjas skunde nenurodė, kurioje konkrečiai gyvenamojoje patalpoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu užfiksavo, jog patalpa apšviesta apie 60 lx, o turi būti ne mažiau kaip 200 lx, ir kada vyko tas patikrinimas. Pareiškėjas taip pat nepateikė į bylą jokių patvirtinančių duomenų apie šį jo nurodomą patikrinimą. Atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 66) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. balandžio 16 d. pažymoje (b. l. 81) paaiškino, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2015, 2017, 2018 metais (t. y. ir ginčo laikotarpiu) 1-o sektoriaus 3-o būrio 1-os gyvenamosios patalpos ir 1-o būrio 6-tos gyvenamosios patalpos (t. y. gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, b. l. 11, 20) netikrino. Atsakovės atstovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktus, parengtus atlikus patikrinimus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje: 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą Nr. PA.2-850(17.4.1.2.12), parengtą atlikus patikrinimą 2016 m. liepos 25 d., t. y. iki ginčo laikotarpio (b. l. 82–83), 2019 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-2575, parengtą atlikus patikrinimą 2019 m. kovo 19 d., t. y. po ginčo laikotarpio (b. l. 100–103), 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-2891, parengtą atlikus patikrinimą 2019 m. balandžio 12 d., t. y. po ginčo laikotarpio (b. l. 104–111). Atsižvelgdamas ir į tai, kad pareiškėjas skunde netvirtino, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą ginčo laikotarpiu jo gyvenamojoje patalpoje, teismas nenustatė pagrindo abejoti šiuo atsakovės atstovo paaiškinimu, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamųjų patalpų netikrino. Kadangi minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai (kurių aktai pateikti į bylą) buvo atlikti prieš 7 mėnesius iki ginčo laikotarpio ir praėjus 1 metams po ginčo laikotarpio, jų duomenys byloje nevertintini.

40Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 23 d. pažymoje (b. l. 22) patvirtino, kad pataisos įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą pagal Higienos normą HN 134:2015, bei paaiškino, jog gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinamas apšvietimas pagal minėtą Higienos normos HN 134:2015 reikalavimą. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, kokios rūšies lempos – kaitrinės ar liuminescencinės – turi būti naudojamos dirbtinei apšvietai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 35.5 papunktis nustatė reikalavimą, kad dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos liuminescencinės lempos laisvės atėmimo vietų mokymo klasėse (o ne gyvenamosiose patalpose). Be to, minėta higienos norma neteko galios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Kaip jau rašyta, ginčo laikotarpiu galiojusi Higienos norma HN 134:2015 lempų rūšies nereglamentavo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimui pataisos įstaiga turėtų naudoti liuminescencines lempas, kaip skunde teigė pareiškėjas.

41Be to, atsakovės atstovo 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 65), Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus administratorės 2020 m. balandžio 6 d. pažymoje (b. l. 67) yra nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus dėl regėjimo sutrikimų nesikreipė, akiniai jam paskirti nebuvo. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje ginčo laikotarpiu (b. l. 69, 77–79), taip pat nėra tokių duomenų. Tad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad jis kreipėsi į gydytoją dėl regėjimo pablogėjimo (jo teigimu – dėl netinkamo apšvietimo), ir kad jam buvo nustatytas minimas sveikatos sutrikimas ir išrašyti vaistai.

42Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus aptariamu aspektu. Šie pareiškėjo skundo argumentai, susiję su netinkamu apšvietimu, atmetami kaip nepagrįsti.

43Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-o būrio laiptai visą skundžiamą laikotarpį buvo susidėvėję, aptrupėję ir nesaugūs, tai užfiksavo ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. balandžio 2 d. rašte; teigė, kad jis dėl tokių netinkamų laiptų ne kartą nugriuvo, susižalojo ir susitrenkė nugarą, kreipėsi į terapeutą vaistų nuo skausmo (b. l. 1); atsikirtime nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nuolat nustatydavo higienos normos pažeidimą, kad 1-o būrio laiptai yra netvarkingi, susidėvėję, aptrupėję, nesaugūs; pareiškėjas teigė, kad atsakovės atstovas daugiau kaip metus avarinės būklės laiptų neremontavo (b. l. 85); teismo posėdyje teigė, kad jis susižalojo nugriuvęs laiptų 2016 m. birželio 29 d., medicinos dokumentuose pažymėta, kad jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl galvos sumušimo.

44Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

45Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių patvirtinančių duomenų apie šį jo nurodytą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimą. Kadangi pareiškėjas teigė, kad šio patikrinimo duomenys buvo užfiksuoti 2019 m. balandžio 2 d. rašte, teismas sprendžia, kad ir patikrinimas galimai vyko 2019 metais, t. y. jau po ginčo laikotarpio. Paminėtina, kad atsakovės atstovo pateiktuose į bylą 2016 ir 2019 metų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (2016 m. liepos 28 d. patikrinimo akte, b. l. 82–83, 2019 m. balandžio 19 d. patikrinimo akte, b. l. 100–103, 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte, b. l. 104–111) nėra duomenų, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras užfiksavo, jog 1-o būrio laiptai techniškai netvarkingi, nesaugūs, ir kad nustatė dėl to Higienos normos HN 134:2015 pažeidimą. Be to, šie 2016 m. ir 2019 m. patikrinimai buvo atlikti prieš 7 mėnesius iki ginčo laikotarpio ir praėjus 1 metams po ginčo laikotarpio, todėl jų duomenys bylai ir nėra aktualūs.

46Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 23 d. pažymoje (b. l. 23) nurodė, kad 1-o būrio laiptai saugūs, neaptrupėję. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad 1-o būrio laiptai buvo tokios būkles, kaip teigiama – saugūs, neaptrupėję.

47Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje yra 2016 m. birželio 29 d. įrašas, kad pareiškėjui diagnozuotas galvos ir veido sumušimas, k. p. krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 75), tačiau nenurodyta, dėl ko sumušimas atsiradęs, be to, šis įrašas bylai nėra aktualus, nes yra ne ginčo laikotarpio. Atsakovės atstovo 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 65), Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus administratorės 2020 m. balandžio 6 d. pažymoje (b. l. 67), pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje (ginčo laikotarpio) (b. l. 69, 77–79) nėra duomenų, kad pareiškėjas būtent ginčo laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus su nusiskundimu, kad jis susižalojo ar susitrenkė nugarą nugriuvęs nuo nesaugių laiptų (kaip jis teigė skunde), ir kad jam buvo nustatytas toks susižalojimas bei skirti vaistai. Tad bylos duomenys to nepatvirtina.

48Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus aptariamu aspektu. Šie pareiškėjo skundo argumentai, susiję su nesaugiais laiptais, atmetamai kaip nepagrįsti.

49Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo sėdimų tualetų (b. l. 1).

50Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su kanalizacijos įrenginiu (Vaitkevičiūtė, V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 554), o unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) išmatoms ir kitoms nešvarybėms nutekėti išvietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, p. 1131). Iš šių sąvokų paaiškinimų teismas sprendžia, kad klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sėdimas. Pagal Tarptautinių žodžių žodyną, pisuaras yra specialaus vyrų klozeto kriauklė šlapimui nutekėti (ten pat, p. 853).

51Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad nuteistųjų, priskirtų lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 65), todėl šis 5.7 papunktis taikytinas nagrinėjamu atveju. Šis 5.7 papunktis nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) patalpos įrengimo, ir atitinkamai nenustato reikalavimo sanitariniame mazge įrengti sėdimus klozetus. Higienos norma HN 134:2015 tokio reikalavimo taip pat nenustato.

52Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – 2004 m. Aprūpinimo normos) nustatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu arba unitazu (1 vnt. dvylikai asmenų), o minėto teisingumo ministro įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., apskritai nereglamentavo sanitarinio mazgo įrenginių. Tad dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. birželio 7 d.) teisinis reglamentavimas apskritai nereglamentavo tualeto patalpos įrengimo, aprūpinimo sanitariniais įrenginiais. Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos), kurių 7 punkto (reglamentuojančio prausyklos, tualeto įrengimą ne kamerų tipo patalpose) 7.6 papunktis nustato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Šis 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 papunktis taikytinas pareiškėjo atveju, kadangi pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo, o ne kamerų tipo patalpose (b. l. 11). Tad kitą dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. kovo 19 d.) aptartas teisinis reglamentavimas neįtvirtino imperatyvaus reikalavimo nuteistiesiems, gyvenantiems bendrabučio tipo patalpose, sanitariniame mazge įrengti būtent sėdimą unitazą.

53Kaip jau rašyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 3-iame ir 1-ame būryje (b. l. 11, 20). Bylos duomenimis, 3-io būrio sanitariniame mazge buvo unitazai ir pisuarai, o 1-o būrio sanitariniame mazge – tupiami klozetai (b. l. 12, 22). Minėtų būrių sanitariniai mazgai buvo įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų (b. l. 12, 22). Kadangi aptartas teisinis reglamentavimas neįtvirtino imperatyvaus reikalavimo sanitariniame mazge įrengti sėdimus unitazus, net ir tuo atveju, jeigu jie nebūtų įrengti, jokios teisės normos nebūtų pažeistos. Nagrinėjamu atveju, sėdimi unitazai buvo 3-iame būryje, jų nebuvo tik 1-ame būryje (jame buvo tupiami klozetai). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą dėl sėdimo tualeto nebuvimo.

54Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetuose nebuvo užrakto, todėl bet kada galėdavo užeiti kitas nuteistasis, dėl to jis jautėsi pažemintas (b. l. 1).

55Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Higienos norma HN 134:2015, 2017 m. Aprūpinimo normos) nenustatė reikalavimo, kad nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei ir gyvenančių bendrabučio tipo patalpose, sanitariniai mazgai turi turėti rakinamas duris.

56Atsakovės atstovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 23 d. pažymoje paaiškino, kad sanitariniai mazgai nėra rakinami, tačiau tualetų kabinų durys sanitariniuose mazguose gali būti užrakinamos iš vidaus. Taip pat paaiškino, kad nuteistųjų išlaužti užsirakinimo mechanizmai nedelsiant taisomi arba keičiami naujais (b. l. 12, 23). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo, Pravieniškių PN-AK darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia kad pareiškėjas turėjo galimybę, būdamas tualeto kabinoje, užsirakinti. Kadangi aptartas teisinis reglamentavimas neįtvirtino reikalavimo sanitariniame mazge įrengti rakinamas duris, net ir tuo atveju, jeigu užraktai nebūtų įrengti, jokios teisės normos nebūtų pažeistos. Nagrinėjamu atveju, tualetų kabinų durys buvo su užraktais (ir pareiškėjas turėjo galimybę užsirakinti, kai naudojosi tualetu). Tik sanitarinio mazgo patalpa buvo nerakinama. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

57Pareiškėjas skunde nurodė, kad beveik visose gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose buvo pelėsis, kuris daro žalingą poveikį sveikatai, gyvenant tokiose patalpose jam atsirasdavo dusulys (b. l. 1); atsikirtime nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sanitariniame mazge nustatė daug pažeidimų ir neatitikimų higienos normai, atsilupusias lubų plokštes, o dušo patalpoje užfiksavo, jog sienos ir lubos pajuodę nuo pelėsio, nuo jų lupasi dažai, atšokęs tinkas, dušo persirengimo kambaryje temperatūra neatitinka higienos normos reikalavimų (b. l. 85); atsikirtime nurodė, kad gyvenamasis pastatas labai senas, neatitinka higienos normų reikalavimų, aptrupėjęs, pažeistas pelėsio, drėgmės; Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

581-ame sektoriuje nuolat užfiksuodavo šiuos pažeidimus, kad gyvenamasis pastatas labai senas, sienos aptrupėję, pažeistos pelėsio, drėgmės, reikalingas kapitalinis remontas; pareiškėjas teigė, kad buvo sunku vėdinti patalpas, nes dažnai nebuvo galima atidaryti langus, kadangi jų rėmai supuvę, neremontuojami, be atidarymo rankenėlių, pagrindinė priežastis pelėsiui atsirasti buvo blogai vėdinama patalpa (b. l. 84); pareiškėjas teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė, jog langai be rankenų, jų rėmai sunkiai varstomi, netinkami naudojimui, supuvę (b. l. 1, 84); pareiškėjas taip pat teigė, kad administracija nekontroliavo valymo darbų, ir kad netvarka tik iš dalies galėjo prisidėti prie pelėsio atsiradimo, o pagrindinė priežastis pelėsiui atsirasti buvo blogai vėdinama patalpa (b. l. 84).

59Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis nustato, kad gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Dėl langų rėmų aktualus Higienos normos HN 134:2015 12 punktas, kuris nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Dėl patalpų valymo aktualus Higienos normos HN 134:2015 37 punktas, kuris numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

60Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 23 d. pažymoje yra nurodyta, kad įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę; nuteistųjų sugadintos langų rankenėlės nedelsiant taisomos; langai varstomi su rankenėlėmis (b. l. 22). Šią aplinkybę dėl langų rankenėlių taisymo patvirtina ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-597 „Dėl švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo“ (jo kopija) (b. l. 39–41), kurio 4 punktu pataisos namų direktorius nurodė 1 punktu sudarytoms tikrinimo komisijoms ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį (4.2 papunktis) atlikti patikrinimus, vertinant, be kita ko, ar 1-ame sektoriuje nėra įstaigos materialaus turto sugadinimo ar apgadinimo atvejų (4.1.3 papunktis), ir po kiekvieno patikrinimo imtis neatidėliotinų priemonių dėl gedimų, neatitikimų bei trūkumų šalinimo (b. l. 40). Minėtas 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas galiojo tik dalį ginčo laikotarpio, tačiau iš jo 5 punkto matyti, kad iki tol Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje taip pat buvo sudarytos švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijos. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pataisos įstaigoje langų būklė buvo tinkama – langai buvo su rankenėlėmis, o sugadintos rankenėlės buvo pataisomos, langus galima buvo atidaryti. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti gyvenamąją patalpą atidarydamas langus ir tokiu būdu reguliuoti oro drėgmę patalpoje. Prieš tai nurodytos teisės normos (Higienos normos HN 134:2015 17 punktas, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis) nenustato imperatyvaus reikalavimo gyvenamosiose patalpose įrengti mechaninę vėdinimo sistemą – pagal šias teisės normas, šios patalpos gali būti vėdinamos per langą. Atsakovės atstovas atsiliepime, 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 23 d. pažymoje nurodė, kad 3-io ir 1-o būrių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 13, 66, 22). Teismas daro išvadą, kad toks vėdinimo būdas atitinka aptartą teisinį reglamentavimą.

61Pareiškėjas skunde nenurodė, ar langai be atidarymo rankenėlių buvo jo gyvenamojoje patalpoje, ir kurioje būtent, ar bendro naudojimo patalpoje. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė, kurioje patalpoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu užfiksavo jo nurodytus trūkumus, ir nepateikė į bylą jokių patvirtinančių duomenų apie šį jo nurodomą patikrinimą. Kaip jau rašyta, bylos duomenimis (b. l. 66, 81), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2015, 2017, 2018 metais (t. y. ir ginčo laikotarpiu) 1-o sektoriaus 3-o būrio 1-os gyvenamosios patalpos ir 1-o būrio 6-tos gyvenamosios patalpos (t. y. gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, b. l. 11, 20) netikrino. Atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktus, parengtus atlikus patikrinimus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje iki ginčo laikotarpio ir po jo: 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą Nr. PA.2-850(17.4.1.2.12), parengtą atlikus patikrinimą 2016 m. liepos 25 d. (b. l. 82–84), 2019 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-2575, parengtą atlikus patikrinimą 2019 m. kovo 19 d. (b. l. 100–103), 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-2891, parengtą atlikus patikrinimą 2019 m. balandžio 12 d. (b. l. 104–111). Kadangi minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai buvo atlikti prieš 7 mėnesius iki ginčo laikotarpio ir praėjus 1 metams po ginčo laikotarpio, o atsakovės atstovas patvirtino, jog langų būklė buvo tinkama, todėl šių patikrinimo aktų duomenys šiuo aspektu (dėl langų būklės) byloje nevertintini.

62Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas taip pat daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl netinkamo patalpos vėdinimo ir netinkamos langų būklės. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl to atmetami kaip nepagrįsti.

63Bylos duomenimis, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 yra patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas (b. l. 36–37), kurio 6 punktas nustato, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą atlieka visi toje gyvenamojoje patalpoje esantys nuteistieji; 7 punktas nustato, kad pagrindinis patalpų valymas atliekamas, be kita ko, gyvenamosiose patalpose, dušų patalpose; 9 punktas numato, kad Socialinės reabilitacijos sektorių būrių viršininkai paima iš sandėlio valymui skirtą inventorių, medžiagas ir išduoda jas nuteistiesiems; pagal 10 punktą, pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo metu plaunamos, be kita ko, grindys, sienos, langai, sanitariniai mazgai. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad laikantis šio aprašo 9 punkto reikalavimo, nuteistiesiems duodami valymo komplektai ir valymo priemonės, pataisos namai užtikrina Higienos normos HN 134:2015

6437 punkto reikalavimo vykdymą (b. l. 11). Teismas sprendžia, kad nėra pagrįstas pareiškėjo teiginys, jog administracija nekontroliavo valymo darbų (tad netvarka nedidele dalimi galėjo prisidėti prie pelėsio atsiradimo, kaip teigė pareiškėjas) (b. l. 84), kadangi pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada pataisos namų administracija nekontroliavo minėtų darbų. Bylos duomenimis, minėtu 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-597 „Dėl švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo“ (b. l. 39–41) 4 punktu Pravieniškių PN-AK direktorius nurodė 1 punktu sudarytoms tikrinimo komisijoms ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį (4.2 papunktis) atlikti patikrinimus, vertinant, be kita ko, ar 1-ame sektoriuje nuteistųjų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose nėra akivaizdžių higienos normų pažeidimų (4.1.1 papunktis), ir po kiekvieno patikrinimo imtis neatidėliotinų priemonių dėl gedimų, neatitikimų bei trūkumų šalinimo (b. l. 40). Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad tikrinimo komisija pagal minėtą įsakymą tikrino švarą ir tvarką nuteistųjų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose (b. l. 12). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šiuo atsakovės atstovo teiginiu, todėl sprendžia, kad pataisos namuose tikrinimo komisija ginčo laikotarpiu tikrino švaros ir tvarkos laikymąsi nuteistųjų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose.

65Dėl pelėsio atsakovės atstovas 2020 m. gegužės 8 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ paaiškino, kad jis neturi įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pelėsio buvimą ar nebuvimą patalpose ginčo laikotarpiu. Paaiškino, kad patalpų valymo tvarką nustato pataisos įstaigos direktoriaus įsakymas. Teigė, kad įstaiga užtikrina higienos normos punkto vykdymą, kuris nustato, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės. Teigė, kad jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų ir vėdintų), patalpose negalėtų atsirasti pelėsis (b. l. 97–98). Byloje prieš tai buvo nustatyta, kad nuteistiesiems buvo išduodamos valymo priemonės, tikrinimo komisija tikrino švaros ir tvarkos laikymąsi nuteistųjų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Tačiau atsakovės atstovas iš esmės nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad patalpose buvo pelėsio (b. l. 1), kadangi teigė, kad neturi įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pelėsio buvimą ar nebuvimą patalpose ginčo laikotarpiu (b. l. 97). Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-2891 duomenų matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. balandžio 12 d. atlikęs patikrinimą nustatė, jog Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus bendrojo naudojimo dušuose nuo drėgmės ant sienų ir lubų kampuose matyti susiformavusios tamsiai pilkos pelėsio dėmės (b. l. 106). Nors šis patikrinimas buvo atliktas praėjus 1 metams po ginčo laikotarpio, tačiau paminėti duomenys iš dalies (tiek, kiek susiję su dušo patalpa) patvirtina pareiškėjo teiginį, kad bendro naudojimo patalpose buvo pelėsio. Atsakovės atstovas iš esmės nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad ir gyvenamosiose patalpose buvo pelėsio (b. l. 1), kadangi teigė, kad neturi įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti pelėsio buvimą ar nebuvimą patalpose ginčo laikotarpiu (b. l. 97). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018). Todėl teismas, atsižvelgdamas ir į minėtus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo akto duomenis, sprendžia, kad pareiškėjo argumentas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose ir bendrojo naudojimo patalpoje (duše) buvo pelėsio, yra pagrįstas. Todėl daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovės atstovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 39 punkto nuostatą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas šioje byloje konstatuoti ginčo laikotarpiu atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

66Higienos normos HN 134:2015 3 punktas nustato, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos norma HN 134:2015 nenurodo, kaip dažnai turi būti remontuojamos patalpos, o atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus (b. l. 13). Tuo tarpu pareiškėjas atsikirtime nors ir teigė, kad gyvenamasis pastatas labai senas, aptrupėjęs (b. l. 84), tačiau niekaip nepaaiškino, kaip tai galėjo padaryti įtaka neturtinės žalos atsiradimui. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo aspektu (dėl patalpų remonto) nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

67Kaip jau rašyta, pareiškėjas teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras užfiksavo, jog dušo persirengimo kambaryje temperatūra neatitinka higienos normos reikalavimų (b. l. 85). Šioje byloje nagrinėjami paties pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o šiuo atveju pareiškėjas pats nesiskundė, kad dušo persirengimo kambaryje buvo šalta ar temperatūra netinkama, ir nenurodė, kad tai jam sukėlė žalą – tik teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė tokį pažeidimą. Tad šis pareiškėjo teiginys nevertintinas kaip nusiskundimas dėl netinkamos temperatūros ir nenagrinėtinas.

68Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-o būrio 6-toje, 1-oje, 10-toje ir 8-toje sekcijose buvo blakių, jis negalėjo ramiai miegoti, būdavo sukandžiotas blakių, niežtėjo visą kūną; buvo ir tarakonų (b. l. 2); atsikirtime nurodė, kad 1-o būrio 6-toje sekcijoje jį sukandžiojo blakės, buvo pablogėjusi jo sveikata, jis kreipėsi į medicinos punktą; 1-ame, 3-ame būryje kiekvieną dieną jis pamatydavo parazitų; jis naktį negalėjo užmigti, nes blakės jį kandžiojo, ir kreipėsi į medicinos punktą, jam buvo išrašyti raminantys vaistai (b. l. 85); teismo posėdyje teigė, kad buvo parazitų, kurie jį puldavo, 2016 m. rugpjūčio 8 d. jis kreipėsi į medicinos punktą, nes jam buvo ranka sukandžiota, medicinos įraše nurodyta, kad stebimas bėrimas.

69Kaip jau rašyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 3-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje ir 1-o būrio 6-toje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 11, 20). Pareiškėjas 1-o būrio 1-oje, 6-toje ir 10-toje gyvenamosiose patalpose buvo iki ginčo laikotarpio, o 1-o būrio 8-toje gyvenamojoje patalpoje išvis nebuvo (b. l. 11, 20), todėl kalinimo sąlygos 1-o būrio 1-oje, 6-toje, 8-toje ir 10-toje gyvenamosiose patalpose bylai nėra aktualios.

70Pareiškėjo nurodytų kenksmingų vabzdžių – blakių ir tarakonų – naikinimas vadinamas dezinsekcija (Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231).

71Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovės atstovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 23 d. pažymoje nurodė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią pataisos įstaigoje yra teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Paaiškino, kad apie pastebėtus kenkėjus informuojama ši bendrovė, teikianti kenkėjų kontrolės paslaugas, kuri atlieka dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų) (b. l. 12, 23). Šias aplinkybes, kad su minėta bendrove buvo sudaryta sutartis dėl kenkėjų naikinimo ir pagal šią sutartį ginčo laikotarpiu buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, patvirtina Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203, sudarytos 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, kopija (b. l. 32–35), pagal šios sutarties 1.1, 2.1, 3.2 papunkčius UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (blakių, blakių ir kitų šioje sutartyje nurodytų kenkėjų) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį, taip pat atliktų darbų aktų (b. l. 25–26) kopijos, kuriose yra duomenys UAB „Utenos deratizacija“ ginčo laikotarpiu atliktus darbus. Teismo vertinimu, paminėti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Be to, byloje nenustatyta (ir pareiškėjas skunde teismui to nenurodė), kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su nusiskundimu, kad jo gyvenamojoje ar bendro naudojimo patalpoje buvo blakių ar tarakonų, tačiau ši nereagavo į tokį jo nusiskundimą – neiškvietė kenkėjų naikinimo paslaugą teikiančios UAB „Utenos deratizacija“.

72Atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 65), Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus administratorė 2020 m. balandžio 6 d. pažymoje (b. l. 67) nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus dėl parazitų sukandžiojimo nesikreipė (b. l. 65). Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (kopijos) ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 69, 77–79), taip pat nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos pablogėjimo ar dėl nemigos, atsiradusių būtent dėl parazitų sukandžiojimo. Asmens sveikatos istorijos kopijoje yra 2016 m. rugpjūčio 8 d. įrašas, kad čiurnos odoje stebimas bėrimas (b. l. 76), tačiau nenurodyta dėl ko bėrimas atsiradęs, be to, šis įrašas bylai nėra aktualus, nes yra ne ginčo laikotarpio. Nors asmens sveikatos istorijos kopijoje ir yra gydytojo 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2018 m. kovo 15 d. (t. y. ginčo laikotarpiu padaryti) gydytojo įrašai, kad pareiškėjas skundžiasi nemiga (b. l. 77–78), tačiau šie gydytojo įrašai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjui kilo nemiga būtent dėl blakių sukandžiojimo. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad pareiškėjas kreipėsi į medicinos darbuotoją (kaip jis nurodė skunde – dėl pablogėjusios sveikatos ir nemigos, atsiradusių dėl blakių sukandžiojimo), ir jam buvo išrašyti vaistai (b. l. 2, 85).

73Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu. Šie pareiškėjo argumentai dėl kenkėjų buvimo ir iš to kildinamų pareiškėjo sveikatos sutrikimų atmetami kaip nepagrįsti.

74Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-ame būryje visiškai nebuvo dušo, tik vandens kranai; pataisos namuose vieną kartą per savaitę leidžiama praustis po karštu vandeniu duše, prausimuisi yra skirta apie 2 val., vienu metu leidžiama praustis apie 80–90 asmenų, duše yra 8 galvutės, ir, kaip užfiksavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patikrinimo akte, 4 galvutės neveikiančios, todėl fiziškai neįmanoma per tokį trumpą laiką nusiprausti; pareiškėjas teigė, kad dėl to jis dažnai nespėdavo nusiprausti; šią situaciją dar labiau apsunkino tai, kad būryje prausykloje buvo tik šaltas vanduo, buvo sunku nusiprausti, ir ne visi vandens kranai veikdavo (b. l. 2); atsikirtime teigė, kad duše veikdavo tik trečdalis dušo galvučių iš esančių, kitos neveikdavo, dėl to sunku tinkamai nusiprausti, nes duše laukdavo eilės 100 asmenų, todėl jis dažnai nespėdavo nusiprausti (b. l. 85).

75Kaip jau rašyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 3-ame ir 1-ame būriuose (b. l. 11, 20).

76Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tad ši teisės norma nenustato reikalavimo tiekti karštą vandenį ir į prausyklą. Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. birželio 7 d.) teisinis reglamentavimas apskritai nereglamentavo prausyklos patalpos įrengimo, aprūpinimo sanitariniais įrenginiais. Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojo 2017 m. Aprūpinimo normos, kurių 7 punktas (reglamentuojantis prausyklos, tualeto įrengimą ne kamerų tipo patalpose) nenustatė reikalavimo prausyklos patalpą aprūpinti dušo čiaupais (galvutėmis). Šis 2017 m. Aprūpinimo normų 7 punktas taikytinas pareiškėjo atveju, kadangi pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo, o ne kamerų tipo patalpose (b. l. 11). Dušo čiaupais (galvutėmis) turi būti aprūpinama tik dušo patalpa (2017 m. Aprūpinimo normų 13.1 papunktis). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad sanitariniuose mazguose dušai nėra įrengti, prausimuisi į dušinę nuteistieji vedami atskirai pagal nustatytą grafiką (b. l. 12). Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, 1-o būrio prausykloje iš tiesų nebuvo dušo čiaupo (galvutės, sietelio), o 3-io būrio prausykloje buvo 1 dušo sietelis (b. l. 22, 22). Kadangi aptartas teisinis reglamentavimas nenustato pareigos pataisos įstaigos administracijai įrengti būrio prausykloje dušą ir tiekti į prausyklą karštą vandenį, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad 1-o būrio prausykloje dušo nebuvo, ir kad į būrio prausyklą nebuvo tiekiamas karštas vanduo.

77Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Bylos duomenimis, 3-io būrio prausykloje buvo 6 praustuvės, 1-o būrio prausykloje – 5 (b. l. 12, 22). Atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. balandžio 16 d. pažymoje nurodė, kad sugadintas inventorius nedelsiant taisomas arba keičiamas nauju, 3-o ir 1-o būrių prausyklose visi vandens čiaupai (kranai) veikė, o nuteistųjų sugadinti čiaupai nedelsiant buvo remontuojami (b. l. 66, 81). Šią nurodytą aplinkybę dėl remonto iš dalies patvirtina ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-597 „Dėl švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo“ (jo kopija) (b. l. 39–41), kurio 4 punktu pataisos namų direktorius nurodė 1 punktu sudarytoms tikrinimo komisijoms ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį (4.2 papunktis) atlikti patikrinimus, vertinant, be kita ko, ar 1-ame sektoriuje nėra įstaigos materialaus turto sugadinimo ar apgadinimo atvejų (4.1.3 papunktis), ar tvarkingos elektros, vandentiekio ir kitos pastatų inžinerinės komunikacijos (4.1.5 papunktis), ir po kiekvieno patikrinimo imtis neatidėliotinų priemonių dėl gedimų, neatitikimų bei trūkumų šalinimo (b. l. 40). Minėtas 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas galiojo tik dalį ginčo laikotarpio, tačiau iš jo 5 punkto matyti, kad iki tol Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje taip pat buvo sudarytos švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijos. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo, Pravieniškių PN-AK darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad 3-io ir 1-o būrių prausyklose visi vandens čiaupai (kranai) veikė, o sugadinti čiaupai nedelsiant buvo pataisomi. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl neveikiančių vandens čiaupų (kranų) prausykloje.

78Pareiškėjas skunde nenurodė, kada vyko jo nurodytas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimas, kurio metu buvo užfiksuota, kad dušinėje 4 dušo galvutės neveikia, ir nepateikė į bylą jokių patvirtinančių duomenų apie šį jo nurodomą patikrinimą. Atsakovės atstovas į bylą yra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktus, parengtus atlikus patikrinimus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje iki ginčo laikotarpio ir po jo: 2016 m. liepos 28 d. patikrinimo aktą Nr. PA.2-850(17.4.1.2.12), parengtą atlikus patikrinimą 2016 m. liepos 25 d. (b. l. 82–84), 2019 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-2575, parengtą atlikus patikrinimą 2019 m. kovo 19 d. (b. l. 100–103), 2019 m. gegužės 6 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-2891, parengtą atlikus patikrinimą 2019 m. balandžio 12 d. (b. l. 104–111). Kadangi minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai buvo atlikti prieš 7 mėnesius iki ginčo laikotarpio ir praėjus 1 metams po ginčo laikotarpio, todėl jų duomenys byloje nevertintini.

79Higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Jos 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. birželio 7 d.) teisinis reglamentavimas apskritai nereglamentavo dušo patalpos įrengimo ir aprūpinimo. Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojo 2017 m. Aprūpinimo normos, kurių 13.1 papunktis nustato, kad dušo patalpos aprūpinamos dušo čiaupais (galvutėmis) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 23 d. pažymoje (b. l. 23) nurodė, kad 1-o sektoriaus bendroje dušinėje buvo įrengta 12 dušo galvučių, patvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų aprūpinimą baldais ir inventoriumi pagal reikalavimus, taip pat paaiškino, kad nuteistųjų sugadintos ar nulaužtos dušo galvutės nedelsiant tvarkomos arba keičiamos naujomis (b. l. 13). Šią atsakovės atstovo, Pravieniškių PN-AK nurodytą aplinkybę dėl remonto iš dalies patvirtina ir pirmiau aptartas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-597 „Dėl švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijų sudarymo ir jų veiklos organizavimo“ 4 punktas (b. l. 40). Minėtas 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas galiojo tik dalį ginčo laikotarpio, tačiau iš jo 5 punkto matyti, kad iki tol Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje taip pat buvo sudarytos švaros, tvarkos ir režimo reikalavimų užtikrinimo būklės tikrinimo komisijos (b. l. 41). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad į dušus nuteistieji yra vedami pagal nustatytą grafiką, ir pažymėjo, kad vienu metu į dušą vedama praustis ne daugiau nuteistųjų, nei juose yra dušo galvučių (čiaupų), t. y. šiuo atveju ne daugiau nei 12 besiprausiančiųjų asmenų (b. l. 13). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti minėtais atsakovės atstovo ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo nurodytais duomenimis, todėl sprendžia, kad 1-o sektoriaus bendroje dušinėje (kuria naudojosi pareiškėjas) buvo 12 dušo čiaupų (galvučių), ir dušu nuteistieji naudodavosi pagal nustatytą grafiką, vienu metu į dušą vedant praustis ne daugiau nuteistųjų, nei juose yra dušo galvučių (čiaupų). Tai atitinka aptartą teisinį reglamentavimą. Teismas taip pat nenustatė pagrindo abejoti tuo, kad nuteistųjų sugadintos ar nulaužtos dušo galvutės nedelsiant tvarkomos arba keičiamos naujomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl netvarkingų, neveikiančių dušo galvučių įrenginių.

80Be to, pareiškėjas atsikirtime teigdamas, kad jis dažnai nespėdavo nusiprausti duše (b. l. 85), nenurodė konkrečiai, kurią dieną jis nespėjo nusiprausti. Byloje taip pat nenustatyta (ir pareiškėjas teismui to nenurodė), kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su nusiskundimu, kad jis dažnai nespėja nusiprausti bendroje dušinėje, o ši nereagavo į tokį jo nusiskundimą ir nesprendė šios problemos.

81Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, įtvirtinta Higienos normos HN 134:2015 44 punkte, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte, nebuvo užtikrinta. Tad nėra pagrindo dėl to konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.

82Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus minėtus pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su prausimusi duše ir prausykloje.

83Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-o būrio prausykloje praustuvių rėmai buvo aštrūs, į tuos rėmus jis buvo įsipjovęs, beskubėdamas praustis (b. l. 2).

84Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

85Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą sanitarinių įrenginių būklę: praustuvės tinkamos prausimuisi, lygiais kraštais (b. l. 14). Tai nurodė ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 23 d. pažymoje (b. l. 24). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo, Pravieniškių PN-AK darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu. Todėl teismas sprendžia, kad praustuvės buvo tinkamos prausimusi ir lygiais kraštais.

86Atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 65), Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus administratorė 2020 m. balandžio 6 d. pažymoje (b. l. 67) nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus dėl smulkių ar stambesnių odos vientisumo pažeidimų (įsipjovimų, įsibrėžimų) nesikreipė. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (kopijos) ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 69, 77–79), taip pat nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl minėtųjų susižeidimų. Tad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad praustuvių rėmai buvo aštrūs, ir kad jis buvo įsipjovęs (jo teigimu – į aštrų praustuvės kraštą). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Šie pareiškėjo skundo argumentai, susiję su aštriais praustuvių rėmais ir iš to kildinamo pareiškėjo susižalojimo, atmetami kaip nepagrįsti

87Pareiškėjas skunde nurodė, kad pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais (t. y. tuo, kad 1-ame būryje nebuvo dušo, bendroje dušinėje dalis dušo galvučių neveikė, praustuvių rėmai buvo aštrūs) jam buvo apsunkinta galimybė palaikyti higieną, dėl prastos higienos jis užsikrėtė niežais, kreipėsi į medicinos punktą, jam išrašė vaistų – tepalą (b. l. 3).

88Šie pareiškėjo nurodyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai byloje nebuvo pripažinti neteisėtais. Be to, atsakovės atstovo 2020 m. balandžio 16 d. rašto „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 65), pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (kopijos) ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 69, 77–79), pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojams nusiskundimų, susijusių su higienos palaikymo trūkumu, neišsakė, jam nebuvo diagnozuoti niežai. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina ir šio pareiškėjo teiginio, kad jis užsikrėtė niežais (jo teigimu – dėl apsunkintos galimybės palaikyti higieną) ir jam buvo išrašyti vaistai (b. l. 3).

89Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualete, prausykloje langų stiklai buvo išdaužyti, ypač atidarius duris atsirasdavo skersvėjis, dėl to jis ne kartą buvo peršalęs, jam skaudėdavo perpūstą nugarą, jis kreipėsi į medicinos punktą, jam išrašė vaistų nuo skausmo (b. l. 2).

90Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

91Atsakovės atstovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 23 d. pažymoje nurodė, kad sanitariniuose mazguose langai buvo su stiklais, skersvėjis nepūtė. Taip pat paaiškino, kad nuteistųjų išdaužyti langai nedelsiant atnaujinami (b. l. 14, 24). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo, Pravieniškių PN-AK darbuotojo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad sanitariniuose mazguose langai buvo tokios būklės, kaip teigiama, t. y. su stiklais. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas, esant reikalui, turėjo galimybę uždaryti langą, kad pro jį nepūstų vėjas. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui pareiškus nusiskundimą Pravieniškių PN-AK administracijai, kad tualete ar prausykloje išdaužytas lango stiklas, ši nebūtų reagavusi į tokį pareiškėjo prašymą. Atsakovės atstovas ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjas minėtoje pažymoje paaiškino, kad Turto valdymo skyrius skundžiamu laikotarpiu negavo pareiškėjo skundų dėl išdaužytų langų (b. l. 14, 24). Tad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad prausykloje kildavo skersvėjis dėl išdaužytų langų stiklų. Be to, atsakovės atstovo 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 65), Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus administratorės 2020 m. balandžio 6 d. pažymoje (b. l. 67), yra nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus dėl nugaros ar pečių skausmo (galimai kilusio dėl skersvėjo) nesikreipė. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (kopijos) ginčo laikotarpio duomenimis (b. l. 69, 77–79), taip pat nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skausmo nugaroje, kilusio dėl skersvėjo. Tad bylos duomenys nepatvirtina ir šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis peršalo (pareiškėjo teigimu – dėl skersvėjo) ir jam skaudėjo nugarą, ir medicinos darbuotojas jam išrašė vaistus (b. l. 2). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmetamai kaip nepagrįsti.

92Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 55 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

93Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose ir bendrojo naudojimo patalpoje (duše) ginčo laikotarpiu buvo pelėsio. Todėl teismas nustatė vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Pripažintina, jog tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).

94Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

95Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).

96Byloje nenustatyta, kad nustatytas pažeidimas padarė neigiamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei būklei. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad gyvenant patalpose, kurių sienos padengtos pelėsio, jam atsirasdavo dusulys (b. l. 1), bylos duomenys to nepatvirtina. Atsakovės atstovo 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų teikimo“ (b. l. 65), Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus administratorės 2020 m. balandžio 6 d. pažymoje (b. l. 67), pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje (ginčo laikotarpio) (b. l. 69, 77–79) esančiais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į sveikatos priežiūros specialistus dėl dusulio nesikreipė. Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo 2019 m. kovo 17 d. pažymos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo sukėlimo, diskomforto, kurių atsiradimui įtakos galėjo turėti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 21).

97Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 1 metams ir 11 mėnesių nuo paskutinio atsakovės atstovo neteisėto veiksmo atlikimo dienos bei praėjus 4 metams ir 10 mėnesių nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 1, 3, 10, 17, 119–120). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

98Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygas tuo, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose ir bendrojo naudojimo patalpoje (duše) buvo pelėsio, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

99Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

100Skundą tenkinti iš dalies.

101Pripažinti, kad buvo pažeista M. Č. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygas tuo, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose ir bendrojo naudojimo patalpoje (duše) buvo pelėsio.

102Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

103Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

104Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia... 2. sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui M. Č.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 5. Teismas... 6. Pareiškėjas M. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą,... 7. Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad jis nuo 2015 m. kovo 25 d. iki... 8. (2-124.80)2-16128 informavo, kad patikrinimo metu karantino patalpoje... 9. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l.... 10. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo parazitų, kurie jį... 11. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Pravieniškių PN-AK atstovas į... 12. Teismas konstatuoja:... 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią... 14. Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad jis atliko bausmę Pravieniškių... 15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus... 16. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo... 17. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo... 18. Pareiškėjas atsikirtime prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą,... 19. 73 straipsnio 4 punktas (šis punktas taikytinas pareiškėjui, nes jis buvo... 20. Todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties... 21. Toliau nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į... 22. Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK... 23. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 65).... 24. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad administracinė... 25. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime nurodė, kad karantino patalpoje, 1-o... 26. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m.... 27. Atsakovės atstovas duomenis apie pareiškėjo gyvenamąsias patalpas, jų... 28. Pastebėtina, kad ir duomenys apie gyvenamąsias patalpas, kuriose... 29. Atsakovės atstovas 2020 m. gegužės 8 d. rašte „Dėl papildomų duomenų... 30. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad patalpose nebuvo apgyvendinta... 31. Dėl nurodyto, teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį... 32. Taigi, remiantis prieš tai aptartais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis... 33. Apibendrinus aptartą, daroma išvada, kad pareiškėjas gyvenamosiose... 34. Dalį ploto pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje užėmė baldai, tačiau... 35. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas... 36. Pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpoje, 1-o būrio 1-oje,... 37. Kaip jau rašyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 3-o būrio 1-oje... 38. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.... 39. Pareiškėjas skunde nenurodė, kurioje konkrečiai gyvenamojoje patalpoje... 40. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13) ir Pravieniškių PN-AK Turto... 41. Be to, atsakovės atstovo 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų... 42. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo... 43. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-o būrio laiptai visą skundžiamą... 44. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos,... 45. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių patvirtinančių duomenų apie šį jo... 46. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14) ir Pravieniškių PN-AK Turto... 47. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje yra 2016 m. birželio 29 d.... 48. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo... 49. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo sėdimų tualetų (b. l. 1).... 50. Pagal tarptautinių žodžių žodyną, klozetas – tai išvietė su... 51. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad nuteistųjų,... 52. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo... 53. Kaip jau rašyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 3-iame ir 1-ame būryje... 54. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetuose nebuvo užrakto, todėl bet kada... 55. Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas (Įrengimo ir eksploatavimo... 56. Atsakovės atstovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus... 57. Pareiškėjas skunde nurodė, kad beveik visose gyvenamosiose ir bendro... 58. 1-ame sektoriuje nuolat užfiksuodavo šiuos pažeidimus, kad gyvenamasis... 59. Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų patalpų... 60. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 23 d.... 61. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar langai be atidarymo rankenėlių buvo jo... 62. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas taip pat daro išvadą, kad nėra... 63. Bylos duomenimis, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d.... 64. 37 punkto reikalavimo vykdymą (b. l. 11). Teismas sprendžia, kad nėra... 65. Dėl pelėsio atsakovės atstovas 2020 m. gegužės 8 d. rašte „Dėl... 66. Higienos normos HN 134:2015 3 punktas nustato, kad ši higienos norma privaloma... 67. Kaip jau rašyta, pareiškėjas teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos... 68. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-o būrio 6-toje, 1-oje, 10-toje ir 8-toje... 69. Kaip jau rašyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 3-o būrio 1-oje... 70. Pareiškėjo nurodytų kenksmingų vabzdžių – blakių ir tarakonų –... 71. Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje... 72. Atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų... 73. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo... 74. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-ame būryje visiškai nebuvo dušo, tik... 75. Kaip jau rašyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo 3-ame ir 1-ame... 76. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karštas vanduo turi būti... 77. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos,... 78. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada vyko jo nurodytas Nacionalinio visuomenės... 79. Higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose... 80. Be to, pareiškėjas atsikirtime teigdamas, kad jis dažnai nespėdavo... 81. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo... 82. Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, atmeta kaip nepagrįstus minėtus... 83. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-o būrio prausykloje praustuvių rėmai... 84. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos,... 85. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą... 86. Atsakovės atstovas 2020 m. balandžio 16 d. rašte „Dėl papildomų duomenų... 87. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais (t.... 88. Šie pareiškėjo nurodyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai byloje nebuvo... 89. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualete, prausykloje langų stiklai buvo... 90. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos,... 91. Atsakovės atstovas atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus... 92. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini... 93. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose ir bendrojo... 94. Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos... 95. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines... 96. Byloje nenustatyta, kad nustatytas pažeidimas padarė neigiamą poveikį... 97. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus 1 metams ir 11 mėnesių nuo... 98. Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas... 99. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 100. Skundą tenkinti iš dalies.... 101. Pripažinti, kad buvo pažeista M. Č. teisė į Lietuvos Respublikos teisės... 102. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti... 103. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 104. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos...