Byla 2-245-726/2010

2Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Audronė Bugelevičienė,

3sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei,

4dalyvaujant ieškovui M. L., jo atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

5atsakovo atstovei Kristinai Šimkutei,

6trečiojo asmens atstovei Neringai Jucevičienei,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ieškinį dėl žalos atlyginimo indeksavimo, pareikštą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Nustatė

9Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismą indeksuoti Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1980-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-490/80 ieškovui priteistą 77,19 rublių dydžio žalos atlyginimą ir nustatyti, kad:

10-

11nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 1992 m. sausio 31 d. indeksuota ir žalos atlyginimui kiekvieną mėnesį išmokėtina suma yra po 262,45 rublių, iš viso 1049,8 rublių;

12-

13nuo 1992 m. vasario 1 d. iki 1992 m. kovo 31 d. - po 354,31 rublių, iš viso 708;62 rub.;

14-

15nuo 1992 m. balandžio 1 d. iki 1992 m. balandžio 30 d. - 425,17 rublių;

16-

17nuo 1992 m. gegužės 1 d. iki 1992 m. liepos 31 d. - po 484,70 rublių, iš viso 1454,1 rub.;

18-

19nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. - po 1360 rublių, iš viso 6800 rub.;

20-

21nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. vasario 28 d. - po 1632 rublių, iš viso 3264 rub.;

22-

23nuo 1993 m. kovo 1 d. ari 1993 m. kovo 31 d. -1880 rublių;

24-

25nuo 1993 m. balandžio 1 d. iki 1993 m. balandžio 30 d. -2168 rublių;

26-

27nuo 1993 m. gegužės 1 d. iki 1993 m. gegužės 31 d.-2384,8 rublių;

28-

29nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 1993 m. birželio 30 d. - 2504 rublių;

30-

31nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. - po 28 Lt, iš viso 56 Lt;

32-

33nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. rugsėjo 30 d. - 60,8 Lt;

34-

35nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 1993 m. spalio 31 d. - 64 Lt;

36-

37nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1993 m. lapkričio 30 d. - 70,4 Lt;

38-

39nuo 1993 m. gruodžio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. - 77,44 Lt;

40-

41nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. kovo 31 d. - po 81,31 Lt, iš viso 243,93 Lt;

42-

43nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1992 m. balandžio 30 d. - 85,38 Lt;

44-

45nuo 1994 m. gegužės 1 d. iki 1994 m. rugsėjo 30 d. - po 89,65 Lt, iš viso 448,25Lt;

46-

47nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. - po 104 Lt, iš viso 312 Lt;

48-

49nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. balandžio 30 d. - po 136 Lt, iš viso 544 Lt;

50-

51nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 30 d. - po 192 Lt, iš viso 960 Lt;

52-

53nuo 1995 m. spalio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. - po 288 Lt, iš viso 864 Lt;

54-

55nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. lapkričio 30 d. - po 336 Lt, iš viso 3696 Lt;

56-

57nuo 1996 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. - po 369,6 Lt, iš viso (už 153 mėnesius) 56 548,36 Lt;

58Ieškovas prašo nustatyti, kad bendra indeksuota ir žalos atlyginimui išmokėtina suma už laikotarpį nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. - 65 872,4 Lt (22 638,49 rublių arba pagal 2009 m. sausio 27 d. Lietuvos banko paskelbtą Rusijos rublio ir Lietuvos lito santykį, kur 100 Rusijos rublių yra 8,1359 Lt, atitinkamai - 1841,84 Lt + 64 030,56 Lt) ir priteisti iš atsakovo ieškovui šią sumą. Taip pat prašo nustatyti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. indeksuota ir žalos atlyginimui kiekvieną mėnesį atsakovo ieškovui išmokėtina suma yra 369,6 Lt.

59Ieškovas nurodo, kad Kauno miesto Panemunės rajono teismo 1980 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-490/80 iš tarybinio ūkio ( - ) kuris 1999 m. buvo likviduotas, žalos atlyginimui dėl sveikatos sužalojimo jo naudai nuo 1980 m. kovo 2 d. iki gyvos galvos buvo priteista 77,19 rublių, mokamų kiekvieną mėnesį.

60Ieškovas nurodo, kad tarybinis ūkis ( - ) 1999 m. buvo likviduotas, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsakovu byloje įtraukta Lietuvos valstybė. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-366) 181 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei kai nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, turintis teisė gauti žalos atlyginimą tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka iš užsienyje esančios už žalą atsakingos įmonės, jo negauna.

61Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.288 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai su nukentėjusiojo asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

62Ieškovas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismui 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi konstatavus, kad tarybinis ūkis ( - ) 1999 m. buvo likviduotas ir prievolė mokėti žalos atlyginimą pereina valstybei, bendra tvarka dėl tolimesnio žalos atlyginimo mokėjimo ir jos indeksavimo ieškovas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, kuris, ignoruodamas minėtą įsiteisėjusią Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį,

Nutarė

63kreiptis į kompetentingas Rusijos Federacijos institucijas ir pakartotinai rinkti informaciją apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą bei duomenis apie ieškovo darbo užmokestį 1978 m. balandžio - liepos mėnesiais. Ieškovas mano, kad visa reikalinga informacija jau yra surinkta ir pateikta, todėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai vertintini kaip sprendimo priėmimo vilkinimas, ir iškilęs ginčas turėtų būti išspręstas teisme. Be to, pagal Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997, 3 punktą žalos atlyginimas, tais atvejais kai žalos atlyginimą dėl nelaimingų atsitikimų mokėjo buvusios žemės ūkio įmonės (kolūkiai, valstybiniai ūkiai) iki jų privatizavimo (reorganizavimo), mokamas remiantis teismo sprendimu.

64Nurodo, kas su nukentėjusiojo asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala buvo indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) nutarimais, pradedant 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 527 „Dėl žalos atlyginimo, gaunamo už pakenkimą sveikatai ar dėl nukentėjusiojo mirties, padidinimo", kuriuo 1980 m. paskaičiuota žala buvo padidinta 3,4 karto ir baigiant vėlesniais Vyriausybės nutarimais „Dėl darbo užmokesčio, pensijų ir kitų išmokų indeksavimo" (1992 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 129, 1992 m. kovo 31 d. -Nr. 210, 1992 m. balandžio 27 d. - Nr. 295,1992 m. rugpjūčio 21 d. - Nr. 629,1992 m. gruodžio 24 d. - Nr. 965, 1993 m. vasario 26 d. - Nr. 119, 1993 m. kovo 19 d. - Nr. 186, 1993 m. gegužės 14 d. - Nr. 329, 1993 m. birželio 2 d. - Nr. 393, 1993 m. liepos 2 d. - Nr. 484, 1993 m. rugpjūčio 17 d. - Nr. 629, 1993 m. spalio 5 d. - Nr. 750, 1993 m. spalio 29 d. - Nr. 811, 1993 m. lapkričio 29 d. - Nr. 886, 1994 m. sausio 10 d. - Nr. 4, 1994 m. kovo 31 d. - Nr. 234, 1994 m. balandžio 28 d. - Nr. 331, 1994 m. rugsėjo 28 d. - Nr. 907, 1995 m. sausio 4 d. - Nr.6, 1995 m. Balandžio 21d. - Nr. 567, 1995 m. rugsėjo 11 d. - Nr. 1212, 1995 m. gruodžio 28 d. -Nr. 1635, 1996 m. rugpjūčio 23 d. - Nr. 1004, 1996 m. spalio 28 d. - Nr. 1256, 1997 m. kovo 17 d. - Nr.228). Nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas.

651991 m. gruodžio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 527, be kita ko buvo nustatyta, kad padidinto žalos atlyginimo už pakenkimą sveikatai suma rubliais negali būti mažesnė už nustatyto profesinio darbingumo netekimo procentais skaičių, padaugintą iš dviejų (d x 2). Šiuo nutarimu nustatytas žalos atlyginimas turėjo būti taikomas nuo 1991 m. spalio 1 d. Tokiu būdu, nuo 1991 m. spalio 1 d. ieškovui priteista žalos atiyginimui suma Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu buvo indeksuota iki 262,45 rub. (77,19 x 3,4).

66Nuo 1992 m. vasario 1 d. (1992 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 129) ši suma buvo padidinta 35 % - iki 354,31 rub. (262,45 x 35 %).

67Nuo 1992 m. balandžio 1 d. (1992 m. kovo 31 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 210) -atitinkamai iki 425,17 rub. (354,31 x 20 % + 354,31).

68Nuo 1992 m. gegužės 1 d. (1992 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 295) žalos atlyginimas buvo padidintas 14 % iki 484,70 rub. (425,17 x 14 % + 425,17).

69Nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. (1992 m. rugpjūčio 21 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 629) žalos atlyginimas buvo padidintas dar 22 %, taigi iki 591,33 rub. (484,70 x 22% + 484,70). Tačiau šiuo nutarimu taip pat buvo nustatyta, kad indeksuotas žalos atlyginimas gaunamas už pakenkimą sveikatai, negali būti mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus. Tuo pačiu Vyriausybės nutarimu buvo nustatytas ir minimalaus darbo užmokesčio dydis, t.y. minimali mėnesinė alga (MMA) lygi 1700 rublių. 80 % (profesinio darbingumo netekimo procentas) MMA yra 1360 rublių (1700 x 80 %). Ši suma ir turėjo būti išmokama nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d., nes anksčiau apskaičiuotas ir net 22% padidintas žalos atlyginimas yra ženkliai mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus.

70Nuo 1993 m. sausio 1 d. (1992 m. gruodžio 24 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 965) žalos atlyginimas (su ankstesniais padidinimais) buvo padidintas 20 % ir nustatyta MMA 2040 talonų. Tokiu būdu žalos atlyginimas indeksuotas iki 1632 rub. (1360 x 20 % + 1360) arba 1632 talonų/rublių (2040 x 80 % netekto profesinio darbingumo). Rublis į talonus buvo pakeistas santykiu 1:1.

71Nuo 1993 m. kovo 1 d. (1993 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 119) žalos atlyginimas (su ankstesniais padidinimais) padidintas 15 % ir nustatyta MMA 2350 talonų. Taigi žalos atlyginimas atitinkamai padidėjo iki 1876,8 rub. (1632 x 15 % + 1632). Tačiau vadovaujantis 1992 m. rugpjūčio 21d. Vyriausybės nutarimo Nr. 629 nuostata, kad indeksuotas žalos atlyginimas gaunamas už pakenkimą sveikatai, negali būti mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus (šiuo atveju 80 %), indeksuotas žalos atlyginimas sudarė 1880 talonų/rublių (2350 x 80 %).

72Nuo 1993 m. balandžio 1 d. (1993 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 186) žalos atlyginimas buvo padidintas vėl 15 %, MMA nustatyta 2710 talonų (1880 x 15 % + 1880). Tokiu būdu žalos atlyginimas procentine prasme indeksuotas iki 2162 talonų. Vėl gi laikantis principo, kad indeksuotas žalos atlyginimas gaunamas už pakenkimą sveikatai, negali būti mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus (šiuo atveju 80 %), indeksuotas žalos atlyginimas sudarė 2168 talonų/rublių (2710x80%).

73Nuo 1993 m. gegužės 1 d. (1993 m. gegužės 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 329) žalos atlyginimas buvo padidintas 10 %, MMA nustatyta 2980 talonų. Tokiu būdu žalos atlyginimas padidintas iki 2384,8 talonų/rublių (2168 x 10 % + 2168).

74Nuo 1993 m. birželio 1 d. (1993 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 393) žalos atlyginimas buvo padidintas 5 %, MMA nustatyta 3130 talonų - žalos atlyginimas padidintas iki 2504 talonų/rublių (2384,8 x 5 % +2384,80 arba 3130 x 80 %).

75Lietuvos Respublikos Lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimu nuo 1993 m. liepos 1 d. buvo įvestas piniginis vienetas Litas, santykiu 100 talonų: 1 Lt.

76Nuo 1993 m. liepos 1 d. (1993 m. liepos 2 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 484) žalos atlyginimas buvo padidintas 10 %, MMA nustatyta 35 LT - žalos atlyginimas padidintas iki 27,54 Lt (2504 talonų : 100 = 25,04 Lt x 10 % + 25,04). Laikantis jau minėtos taisyklės, kad indeksuotas žalos atlyginimas gaunamas už pakenkimą sveikatai, negali būti mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus (šiuo atveju 80 %), indeksuotas žalos atlyginimas sudarė 28 Lt (35 x 80 %).

77Nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. (1993 m. rugpjūčio 17 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 629) žalos atlyginimas buvo padidintas 10 %, MMA nustatyta 38 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 30,8 Lt (28 x 10 % + 28). Nurodyto Vyriausybės nutarimo 4.2 punkte taip pat buvo nustatyta, kad asmenims gaunantiems žalos atlyginimą už pakenkimą jų sveikatai, žalos atlyginimas negali būti mažesnis už dvigubo minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentus (šiuo atveju 80 %). Tokiu būdu žalos atlyginimas buvo padidintas (indeksuotas) iki 60,8 Lt (38 x 2 = 76; 76 x 80 % = 60,8).

78Nuo 1993 m. spalio 1 d. (1993 m. spalio 5 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 750) žalos atlyginimas padidintas 5 %, MMA nustatyta 40 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 63,84 Lt (60,8 x 5 % + 60,8). Laikantis 1993 m. rugpjūčio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 629 nustatytos taisyklės, kad žalos atlyginimas negali būti mažesnis už dvigubo minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentus, žalos atlyginimas buvo padidintas iki 64 Lt (40x2x80%).

79Nuo 1993 m. lapkričio 1 d. (1993 m. spalio 29 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 811) žalos atlyginimas padidintas 10 %, MMA nustatyta 44 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 70,4 Lt (64 x 10 % + 64 arba 44 x 2 = 88 x 80 %).

80Nuo 1993 m. gruodžio 1 d. (1993 m. lapkričio 29 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 886) žalos atlyginimas padidintas 10 %, MMA nustatyta 48 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 77,44 Lt (70,4 x 10 % +70,4).

81Nuo 1994 m. sausio 1 d. (1994 m. sausio 10 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 4) žalos atlyginimas padidintas 5 %, MMA nustatyta 50 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 81,31 Lt (77,44 x 5 % + 77,44). Šio Vyriausybės nutarimo 5 punktu iš dalies pakeičiant 1993 m. rugpjūčio 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 629 4.2 punktą, buvo nustatyta, kad asmenims, gaunantiems žalos atlyginimą už pakenkimą jų sveikatai, žalos atlyginimas negali būti mažesnis už dvigubos minimalios mėnesinės algos dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentus.

82Nuo 1994 m. balandžio 1 d. (1994 m. kovo 31d. Vyriausybės nutarimas Nr. 234) žalos atlyginimas padidintas 5 %, MMA nustatyta 53 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 85,38 Lt (81,31x5% +81,31).

83Nuo 1994 m. gegužės 1 d. (1994 m. balandžio 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr.331) žalos atlyginimas padidintas 5 %, MMA nustatyta 56 Lt - žalos atlyginimas padidintas (85,38 x 5 % + 85,38).

84Nuo 1994 m. spalio 1 d. (1994 m. rugsėjo 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 907) žalos atlyginimas padidintas 10 %, MMA nustatyta 65 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 98,62 Lt (89,65 x 10 % + 89,65). Laikantis 1994 m. sausio 10 d. Vyriausybės nutarime Nr.4 nustatytos taisyklės, kad žalos atlyginimas negali būti mažesnis už dvigubos minimalios mėnesinės algos dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentus, priskaičiuotina žalos atlyginimui suma 104 Lt (65 x 2 = 130 Lt, 130 x 80 % = 104 Lt).

85Nuo 1995 m. sausio 1 d. (1995 m. sausio 4 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 6) žalos atlyginimas padidintas 10 %, MMA nustatyta 85 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 114,4 Lt (104 x 10 % +104). Tačiau laikantis 1994 m. sausio 10 d. Vyriausybės nutarime Nr. 4 nustatytos taisyklės, kad žalos atlyginimas negali būti mažesnis už dvigubos minimalios mėnesinės algos dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentus, priskaičiuotina žalos atlyginimu 136 Lt (85 x 2 = 170 Lt, 170 x 80 % = 136 Lt).

86Nuo 1995 m. gegužės 1 d. (1995 m. balandžio 21 d. Vyriausybės nutarimas Nr.567) atlyginimas padidintas 15 %, MMA nustatyta 120 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 156,4 Lt (136 x 15 % + 136). Tačiau, vėl gi, laikantis 1994 m. sausio 10 d. Vyriausybės nutarime Nr.4 nustatytos taisyklės, kad žalos atlyginimas negali būti mažesnis už dvigubos minimalios mėnesinės algos dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentus, priskaičiuotina žalos atlyginimui suma yra 192 Lt (120 x 2 = 240 Lt, 240 x 80 % = 192 Lt).

87Nuo 1995 m. spalio 1 d. (1995 m. rugsėjo 11 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1212) žalos atlyginimas padidintas 14 %, MMA nustatyta 180 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 218,88 Lt (192 x 14 % + 192). Laikantis 1994 m. sausio 10 d. Vyriausybės nutarime Nr. 4 nustatytos taisyklės, kad žalos atlyginimas negali būti mažesnis už dvigubos minimalios mėnesinės algos dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentus, priskaičiuotina žalos atlyginimui suma 288 Lt (180 x 2 = 360 Lt, 360 x 80 % = 288 Lt).

88Nuo 1996 m. sausio 1 d. (1995 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1635) žalos atlyginimas padidintas 10 %, MMA nustatyta 210 Lt - žalos atlyginimas padidintas iki 316,8 Lt (288 x 10 % + 288). Bet laikantis 1994 m. sausio 10 d. Vyriausybės nutarime Nr. 4 nustatytos taisyklės, kad žalos atlyginimas negali būti mažesnis už dvigubos minimalios mėnesinės algos dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentus, priskaičiuotina žalos atlyginimui suma yra 336 Lt (210 x 2 = 420 Lt, 420 x 80 % = 336 Lt).

89

90Nuo 1996m. rugsėjo 1 d. (1996 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1004, 3,3.1, 3.2 punktai) buvo nustatyta, kad apskaičiuotas žalos atlyginimas asmenims, nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo darbe, negali būti mažesnis už 420 Lt sumos dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentus. MMA nustatyta 300 Lt. Šiuo Vyriausybės nutarimu taip pat pripažinti netekusiais galios Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 17 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 629 4.2 punktas bei 1994 m. sausio 10 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 4 5 punktas. Tokiu būdu priskaičiuotina žalos atlyginimui suma nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. išliko tokia pati - 336 Lt (420 x 80% = 336 Lt).

91Nuo 1996 m. gruodžio 1 d. (1996 m. spalio 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1256) žalos atlyginimas padidintas 10 % - žalos atlyginimas padidintas iki 369,6 Lt (336 x 10 % + 336).

921997 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimu Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1004 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo" 3.1. punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai. Todėl Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimu Nr.228 buvo pripažinti netekusiais galios Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1004 „Dėl minimalaus darbo užmokės didinimo" (Žin.,1996, Nr. 81-1956) 3, 3.1, 3.2 punktai. Liko galioti 1992 m. rugpjūčio 21 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 629 nuostata, kad indeksuotas žalos atlyginimas gaunamas pakenkimą sveikatai, negali būti mažesnis už indeksuoto minimalaus darbo užmokesčio dalį, atitinkančią nukentėjusiojo profesinio darbingumo netekimo procentus. Iki 1997 m. rugsėjo 1 d. priskaičiuotas žalos atlyginimas neturėjo keistis, nes MMA kito nežymiai - nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. iki 1997 m. sausio 31 d. MMA buvo 300 Lt, nuo 1997 m. vasario 1 d. iki 1997 m. balandžio 30 d. - 330 Lt, nuo 1997 m. gegužės 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 31 d. - 400 Lt.

93Nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas. Įsigaliojus šiam įstatymui žalos atlyginimas apskaičiuojamas pagal formulę 0,5 x d x k x D, kur d - darbingumo netekimo koeficientas (vieneto dalimis išreikštas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo koeficientą dalijant iš šimto - 80 : 100 = 0,8), k - kompensavimo koeficientas (nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio (šio įstatymo 11 straipsnis) santykis su mėnesių, pagal kuriuos apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, einamųjų metų draudžiamųjų pajamų vidurkiu. Jei nukentėjusiojo vidutinio darbo užmokesčio nėra ar jo negalima nustatyti arba taip apskaičiuotas kompensavimo koeficientas yra mažesnis už 0,35, laikoma, kad kompensavimo koeficientas lygus 0,35), D - Vyriausybės patvirtintos vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos. Šiuo metu patvirtintas einamųjų 2009 metų draudžiamųjų pajamų dydis yra 1488 Lt (Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1367). Kadangi ieškovas niekur nedirba, žalos paskaičiavimui net ir imant šiuo metu Vyriausybės nustatytą draudžiamųjų pajamų dydį (1488 Lt), apskaičiuotas pagal nurodytą formulę žalos atlyginimas tesudarytų 208,32 Lt (0,5 x 0,8 x 0,35 x 1488 = 189,84 Lt). Jeigu skaičiuoti pagal 1997 m. rugsėjo 1 d. galiojusį vidutinį mėnesinį draudžiamųjų pajamų dydį (671 Lt), būtų dar mažiau. Tačiau pagal nurodyto įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, „jeigu asmenims, pagal šį įstatymą turintiems teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, ji būtų mažesnė negu iki šio įstatymo įsigaliojimo mokėtas žalos atlyginimas, mokama 1997 metų rugpjūčio mėnesį išmokėto žalos atlyginimo dydžio periodinė kompensacija. Ši išmoka nedidinama, jei pasikeičia einamųjų metų draudžiamosios pajamos ar kitais atvejais tol, kol pagal šį įstatymą mokėtina periodinė netekto darbingumo kompensacija ims viršyti 1997 metų rugpjūčio mėnesį mokėtą žalos atlyginimą". Taigi taikant šią žalos atlyginimo nemažinimo taisyklę nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki šiol žalos atlyginimui ieškovui mokėtina kiekvieną mėnesį suma yra 369,6 Lt.

94Tokiu būdu, vadovaujantis nurodytais teisės aktais nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 2009 m. sausio 31d. žalos atlyginimui iš viso ieškovui turėjo būti išmokėta 22 638,49 rublių ir 64 030,56 Lt, o per visą laikotarpį išmokėta tik 343,6 Lt ( pridedami kvitų nuorašai).

95Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesutinka su patikslintu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais motyvais (2 bylos tomas, 19-21 bylos lapai).

96Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą atsiliepime į patikslintą ieškinį motyvais ( 2 bylos tomas, 33-36 bylos lapai).

97Šalims buvo pasiūlyta pateikti teismui visus įrodymus, reikalingus bylai išnagrinėti. Šalys pareiškė, kad yra pilnai pasirengę bylos nagrinėjimui, prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos ar jų išreikalavimo nepareiškė. Byla nagrinėjama atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.

98Ieškinys netenkintinas.

99

100Nustatyta, kad Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1980 m. birželio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-490/80 iš atsakovo tarybinio ūkio ( - ) ieškovui M. L. buvo priteistas žalos atlyginimas nuo 1978 metų gruodžio 11 d. iki 1980 m. kovo 1 d. kas mėnesį po 27,63 rublius, o nuo 1980 m. kovo 2 d. iki gyvos galvos - po 77,19 rublius kas mėnesį. Teismo sprendime nurodyta, kad dėl tarybinio ūkio kaltės 1978-07-31 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu M. L. patyrė sužalojimus ir visam laikui neteko 70 % bendro ir 80 % profesinio darbingumo.

101Žalai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999-12-31, atlyginti Lietuvos Respublikoje nuo 1997-09-01 taikomas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau - Laikinasis įstatymas). Pagal šį įstatymą žala atlyginama tais atvejais, kai nukentėjusiojo sveikata buvo sužalota dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, nukentėjusiųjų asmenų darbdaviai (įmonės, įstaigos, organizacijos), dėl kurių kaltės asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe prarado darbingumą, privalo atlyginti įstatyme nustatytą žalą. Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais - dėl įmonės bankroto, likvidavimo ar privatizavimo arba, kai nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, turintis teisę gauti žalos atlyginimą tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka iš užsienyje esančios už žalą atsakingos įmonės jo negauna, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei. Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų mokamas tik tuomet, jeigu jo mokėjimą nutraukia užsienyje esanti už žalą atsakinga įmonė. Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėl žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei įsigaliojo tik nuo 2003-05-01 ir šiais atvejais nukentėjusiesiems pradėtas taikyti tik nuo 2003-01-01, mokant tokio dydžio žalos atlyginimą, į kokį jie turėjo teisę 2003-01-01.

102Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-15 nutarimu Nr. 997 patvirtinto Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 6.3 punkte nustatyta, kad dėl žalos atlyginimo mokėjimo pagal Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 4 punktą reikalingi dokumentai, įrodantys, kad žalos atlyginimo nemoka atsakinga už žalą įmonė (įmonės ar kompetentingos įstaigos atsakymas apie žalos atlyginimo nemokėjimą (mokėjimo nutraukimą), kiti nemokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai).

103Remiantis galiojančios Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau - Sutartis) 40 straipsnio 1 dalimi, prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą. Iš Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo 1980-06-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-490/80 seka, kad periodinės žalos atlyginimo išmokos ieškovui priteistos iš Rusijos žemės ūkio įmonės - ( - ), kuriame atliekant karinę tarnybą ieškovas talkininkavo nuimant derlių ir 1978-07-31 įvyko nelaimingas atsitikimas. Žemės ūkio kooperatyvas ( - ) 2008-06-23 atsiliepime Nr. 35, pateiktame Kauno miesto apylinkės teismui, nurodo, kad Rostovo ( - ) 1994-01-01 buvo reorganizuotas į ( - ), kuri Rostovo srities Oktiabrsko rajono administracijos vadovo 1999-09-28 nutarimu Nr. 611 buvo likviduota. Tačiau Rostovo srities Oktiabrsko rajono administracijos vadovo 1998-03-11 nutarimu Nr. 160 įregistruota ( - ) 2000-09-14 nutarimu Nr. 667 buvo reorganizuota į žemės ūkio kooperatyvą ( - ), o pastarasis tęsė žalos atlyginimo ieškovui M. L. mokėjimą. Tačiau remiantis ieškovo pateiktomis į bylą pašto perlaidų iš Rusijos kvitų kopijomis darytina išvada, jog išmokos ieškovui buvo mokamos dar ir 2004 metais ( 1 t., b.l. 21-24, žemės ūkio kooperatyvo ( - ) pašto perlaidų kuponai, 2002 metų pašto perlaidos kvito kopija). Šiuose dokumentuose nenurodyta, už kokį laikotarpį ieškovui išmokėtas žalos atlyginimas, ir pagal šiuos dokumentus nėra aišku, kada žalos atlyginimo mokėjimas buvo nutrauktas. Tačiau šių duomenų pakanka teismo išvadai, kad Rusijos Federacijos atsakingos už žalą įmonės, kurias teismas įpareigojo mokėti M. L. žalos atlyginimą, vykdė teismo sprendimą ir mokėjo žalos atlyginimą nukentėjusiajam iki 2004 metų.

104Pagal Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, jeigu asmenims, pagal šį įstatymą turintiems teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, ji būtų mažesnė negu iki įstatymo įsigaliojimo mokėtas žalos atlyginimas, mokama 1997 m. rugpjūčio mėn. išmokėto žalos atlyginimo dydžio periodinė kompensacija. Žalos atlyginimo nemažinimo taisyklė taikoma tais atvejais, kai žalos atlyginimo išmokos iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo (iki 1997-09-01) buvo perskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikoje galiojusius ir žalos atlyginimo perskaičiavimą nuo 1991 metų reglamentavusius norminius teisės aktus. Teismo priteistos žalos atlyginimo išmokos remiantis Sutarties 40 straipsniu ieškovui iki 2004 metų buvo mokamos Rusijos Federacijoje, todėl teismas daro išvadą, kad taikyti Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatas ir mokėti ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytą 369,6 Lt dydžio žalos atlyginimo sumą nėra teisinio pagrindo, nes ji niekada ieškovui nebuvo mokama. Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei ( - ), nepateikė duomenų apie mokėtą žalos atlyginimo dydį, todėl neaišku, ar teismo priteista žalos atlyginimo suma 77,19 rub. buvo perskaičiuojama (indeksuojama), remiantis Sutarties 40 straipsnio 1 dalimi.

105Pagal Laikinojo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, jeigu nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus trejiems metams nuo teisės į žalos atlyginimą atsiradimo dienos, žalos atlyginimas mokamas nuo kreipimosi dienos. Ieškovas nuo 2003-01-01 įgijo teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei, tačiau į Fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl žalos atlyginimo mokėjimo kreipėsi tik 2009-02-26. Kadangi ieškovas prašymą dėl žalos atlyginimo prievolės perėjimo Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2009-02-26, t. y. praėjus trejiems metams tiek nuo 1998 metų (kai ieškovo teigimu žalos atlyginimo mokėjimas buvo nutrauktas), tiek nuo 2003-01-01 (įsigaliojus Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms), tiek nuo 2004 metų (kai, remiantis pateiktu pašto perlaidos kvitu, buvo persiųstas žalos atlyginimas), pareiga mokėti žalos atlyginimą valstybei perėjo tik nuo kreipimosi dienos. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 22 straipsnio 2 dalimi, Fondo valdybos Vilniaus skyrius priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo M. L. iš valstybės biudžeto lėšų mokėjimo nuo kreipimosi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių dienos (nuo 2009-02-26). Kadangi ieškovas buvo sužalotas dirbdamas Rostovo srities Oktiabrsko rajono tarybiniame ūkyje ( - ), perėmus žalos atlyginimo mokėjimo prievolę periodinė netekto darbingumo kompensacija jam apskaičiuota, taikant Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį (t. y. pagal minimalų kompensavimo koeficientą), Fondo valdybos Vilniaus skyriui negavus objektyvių duomenų apie ieškovo darbo užmokestį iki jis buvo pašauktas į būtiną karinę tarnybą. Nustatyta, kad ieškovui nuo 2009-02-26 mokama 208,32 Lt dydžio periodinė netekto darbingumo kompensacija, kuri, trečiojo asmens Fondo valdybos Vilniaus skyriaus teigimu, bus ieškovui perskaičiuojama, keičiantis einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas Fondo valdyba kreipėsi į kompetentingas Rusijos Federacijos įmones dėl žalos atlyginimo mokėjimo ieškovui M. L. nutraukimo datos patikslinimo bei duomenų apie jo darbo užmokestį gavimo. Gavęs papildomus duomenis, Fondo valdybos Vilniaus skyrius turės pagrindą perskaičiuoti ieškovui periodinę netekto darbingumo kompensaciją.

106Dėl išdėstytų motyvų ieškovo reikalavimas perskaičiuoti periodines išmokas nuo ir pagal 1991 metais galiojusius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, reglamentavusius žalos atlyginimo sumų perskaičiavimą ir padidinimą, negali būti tenkinamas.

107Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, prievolę mokėti nukentėjusiems žalos atlyginimą vykdo Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Žalos atlyginimą pagal žalos atlyginimo gavėjų prašymus apskaičiuoja ir moka jų gyvenamosios vietos teritoriniai skyriai (Tvarkos aprašo 4 punktas). Ieškovas 2009-02-26 su prašymu mokėti jam periodinę netekto darbingumo kompensaciją kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, kuris 2009-08-18 sprendimu Nr. 6-17-19 „Dėl M. L. teisės į periodinę netekto darbingumo kompensaciją" nuo 2009-02-26 iki gyvos galvos M. L. paskyrė 208.32 Lt dydžio mėnesinę periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kuri bus perskaičiuojama keičiantis einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms. Laikinojo įstatymo 13 str. 2 d. yra nustatyta, kad periodinė netekto darbingumo kompensacija apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D. Kadangi VSDFV Vilniaus skyrius neturi duomenų apie M. L. gautą darbo užmokestį, kompensacija ieškovui M. L. buvo apskaičiuota, taikant minimalų kompensavimo koeficientą 0.35. Fondo valdybos Vilniaus skyrius taip pat nurodo, kad gavęs dokumentus iš Rusijos Federacijos kompetentingų įstaigų apie M. L. darbo užmokestį, periodinę netekto darbingumo kompensaciją perskaičiuos, atsižvelgdami į gautus duomenis.

108Teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam priklausančio žalos atlyginimo mokėjimas valstybei perėjo pagal Tvarkos aprašo 1.3 punktą (t.y., kai žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo mokėjo buvusios žemės ūkio įmonės (kolūkiai, valstybiniai ūkiai ) iki jų privatizavimo (reorganizavimo)), ir jam turėtų būti mokamas teismo sprendimu priteistas (nustatytas) žalos atlyginimas. Teismui pripažinus, kad žalos atlyginimo ieškovui mokėjimo prievolė valstybei perėjo pagal Laikinojo įstatymo 181 str. 1 dalį, atitinkamai pagal Tvarkos aprašo 1.1 punktą, ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Tvarkos aprašo 3. p. nustatyta, kad žalos atlyginimas šios tvarkos 1.1 punkte nurodytu atveju mokamas laikantis Laikinojo įstatymo nuostatų. Laikinojo įstatymo 23 str. 4 d. yra nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, asmenims, kurių teisė į žalos atlyginimą atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, žalos atlyginimo mokėjimas anksčiau galiojusia tvarka nutraukiamas nuo 1997 m. rugsėjo 1 d., ir toliau mokamas jau pagal Laikinojo įstatymo nuostatas apskaičiuotas žalos atlyginimas.

109Teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo prievolės perėjimo valstybei, kai asmuo, turintis teisę gauti žalos atlyginimą tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka, iš užsienyje esančios už žalą atsakingos įmonės jo negauna, atsirado tik nuo 2003-01-01, Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalį papildžius 4 punktu. Ieškovas prašymą dėl žalos atlyginimo prievolės perėjimo VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2009-02-26, t. y. praėjus trejiems metams tiek nuo 1998 metų (kai ieškovo teigimu žalos atlyginimo mokėjimas buvo nutrauktas), tiek nuo 2003-01-01 (įsigaliojus Laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms), tiek nuo 2004 m. (kai, remiantis pateiktu pašto perlaidos kvitu, buvo persiųstas žalos atlyginimas), todėl pareiga mokėti žalos atlyginimą valstybei perėjo tik nuo kreipimosi dienos. Teismas sutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus teiginiu, kad įstatyme įtvirtinta valstybės prievolė perimti žalos atlyginimo mokėjimą yra taikoma tik į priekį (t.y., būsimiems mokėjimams), todėl VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisinio pagrindo atlyginti ieškovui jo patirtą žalą už tą laikotarpį, kai žalos atlyginimas buvo vykdomas užsienio valstybės kompetentingos įstaigos, kuri ir buvo atsakinga už teisingą ir savalaikį žalos atlyginimo mokėjimą.

110Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268 ir 270 str.str.,

111n u s p r e n d ž i a :

112Netenkinti ieškovo M. L. ieškinio dėl žalos atlyginimo indeksavimo, pareikšto atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

113Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Audronė Bugelevičienė,... 3. sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei,... 4. dalyvaujant ieškovui M. L., jo atstovui advokatui Arūnui... 5. atsakovo atstovei Kristinai Šimkutei,... 6. trečiojo asmens atstovei Neringai Jucevičienei,... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo 9. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismą indeksuoti Kauno miesto... 10. -... 11. nuo 1991 m. spalio 1 d. iki 1992 m. sausio 31 d. indeksuota ir žalos... 12. -... 13. nuo 1992 m. vasario 1 d. iki 1992 m. kovo 31 d. - po 354,31 rublių, iš viso... 14. -... 15. nuo 1992 m. balandžio 1 d. iki 1992 m. balandžio 30 d. - 425,17 rublių;... 16. -... 17. nuo 1992 m. gegužės 1 d. iki 1992 m. liepos 31 d. - po 484,70 rublių, iš... 18. -... 19. nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. iki 1992 m. gruodžio 31 d. - po 1360 rublių, iš... 20. -... 21. nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1993 m. vasario 28 d. - po 1632 rublių, iš viso... 22. -... 23. nuo 1993 m. kovo 1 d. ari 1993 m. kovo 31 d. -1880 rublių;... 24. -... 25. nuo 1993 m. balandžio 1 d. iki 1993 m. balandžio 30 d. -2168 rublių;... 26. -... 27. nuo 1993 m. gegužės 1 d. iki 1993 m. gegužės 31 d.-2384,8 rublių;... 28. -... 29. nuo 1993 m. birželio 1 d. iki 1993 m. birželio 30 d. - 2504 rublių;... 30. -... 31. nuo 1993 m. liepos 1 d. iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. - po 28 Lt, iš viso 56... 32. -... 33. nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. rugsėjo 30 d. - 60,8 Lt;... 34. -... 35. nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 1993 m. spalio 31 d. - 64 Lt;... 36. -... 37. nuo 1993 m. lapkričio 1 d. iki 1993 m. lapkričio 30 d. - 70,4 Lt;... 38. -... 39. nuo 1993 m. gruodžio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. - 77,44 Lt;... 40. -... 41. nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. kovo 31 d. - po 81,31 Lt, iš viso 243,93... 42. -... 43. nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 1992 m. balandžio 30 d. - 85,38 Lt;... 44. -... 45. nuo 1994 m. gegužės 1 d. iki 1994 m. rugsėjo 30 d. - po 89,65 Lt, iš viso... 46. -... 47. nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. - po 104 Lt, iš viso 312... 48. -... 49. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. balandžio 30 d. - po 136 Lt, iš viso 544... 50. -... 51. nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 30 d. - po 192 Lt, iš viso 960... 52. -... 53. nuo 1995 m. spalio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. - po 288 Lt, iš viso 864... 54. -... 55. nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. lapkričio 30 d. - po 336 Lt, iš viso 3696... 56. -... 57. nuo 1996 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. - po 369,6 Lt, iš viso... 58. Ieškovas prašo nustatyti, kad bendra indeksuota ir žalos atlyginimui... 59. Ieškovas nurodo, kad Kauno miesto Panemunės rajono teismo 1980 m. birželio... 60. Ieškovas nurodo, kad tarybinis ūkis ( - ) 1999 m. buvo likviduotas, todėl... 61. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.288 straipsnio 3 dalyje... 62. Ieškovas nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismui 2008 m. gruodžio 1 d.... 63. kreiptis į kompetentingas Rusijos Federacijos institucijas ir pakartotinai... 64. Nurodo, kas su nukentėjusiojo asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos... 65. 1991 m. gruodžio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 527, be kita ko buvo... 66. Nuo 1992 m. vasario 1 d. (1992 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 129)... 67. Nuo 1992 m. balandžio 1 d. (1992 m. kovo 31 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 210)... 68. Nuo 1992 m. gegužės 1 d. (1992 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimas Nr.... 69. Nuo 1992 m. rugpjūčio 1 d. (1992 m. rugpjūčio 21 d. Vyriausybės nutarimas... 70. Nuo 1993 m. sausio 1 d. (1992 m. gruodžio 24 d. Vyriausybės nutarimas Nr.... 71. Nuo 1993 m. kovo 1 d. (1993 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 119)... 72. Nuo 1993 m. balandžio 1 d. (1993 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 186)... 73. Nuo 1993 m. gegužės 1 d. (1993 m. gegužės 14 d. Vyriausybės nutarimas Nr.... 74. Nuo 1993 m. birželio 1 d. (1993 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimas Nr.... 75. Lietuvos Respublikos Lito komiteto 1993 m. birželio 14 d. nutarimu nuo 1993 m.... 76. Nuo 1993 m. liepos 1 d. (1993 m. liepos 2 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 484)... 77. Nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. (1993 m. rugpjūčio 17 d. Vyriausybės nutarimas Nr.... 78. Nuo 1993 m. spalio 1 d. (1993 m. spalio 5 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 750)... 79. Nuo 1993 m. lapkričio 1 d. (1993 m. spalio 29 d. Vyriausybės nutarimas Nr.... 80. Nuo 1993 m. gruodžio 1 d. (1993 m. lapkričio 29 d. Vyriausybės nutarimas Nr.... 81. Nuo 1994 m. sausio 1 d. (1994 m. sausio 10 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 4)... 82. Nuo 1994 m. balandžio 1 d. (1994 m. kovo 31d. Vyriausybės nutarimas Nr. 234)... 83. Nuo 1994 m. gegužės 1 d. (1994 m. balandžio 28 d. Vyriausybės nutarimas... 84. Nuo 1994 m. spalio 1 d. (1994 m. rugsėjo 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 907)... 85. Nuo 1995 m. sausio 1 d. (1995 m. sausio 4 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 6)... 86. Nuo 1995 m. gegužės 1 d. (1995 m. balandžio 21 d. Vyriausybės nutarimas... 87. Nuo 1995 m. spalio 1 d. (1995 m. rugsėjo 11 d. Vyriausybės nutarimas Nr.... 88. Nuo 1996 m. sausio 1 d. (1995 m. gruodžio 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr.... 89. ... 90. Nuo 1996m. rugsėjo 1 d. (1996 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybės... 91. Nuo 1996 m. gruodžio 1 d. (1996 m. spalio 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr.... 92. 1997 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimu... 93. Nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Žalos atlyginimo dėl nelaimingų... 94. Tokiu būdu, vadovaujantis nurodytais teisės aktais nuo 1991 m. spalio 1 d.... 95. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės... 96. Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 97. Šalims buvo pasiūlyta pateikti teismui visus įrodymus, reikalingus bylai... 98. Ieškinys netenkintinas.... 99. ... 100. Nustatyta, kad Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo... 101. Žalai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999-12-31, atlyginti... 102. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-15 nutarimu Nr. 997 patvirtinto... 103. Remiantis galiojančios Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties... 104. Pagal Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, jeigu asmenims, pagal šį... 105. Pagal Laikinojo įstatymo 22 straipsnio 2... 106. Dėl išdėstytų motyvų ieškovo reikalavimas perskaičiuoti periodines... 107. Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, prievolę... 108. Teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam priklausančio... 109. Teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo prievolės perėjimo valstybei, kai... 110. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268 ir 270 str.str.,... 111. n u s p r e n d ž i a :... 112. Netenkinti ieškovo M. L. ieškinio dėl žalos atlyginimo... 113. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus...