Byla e2-966-985/2018
Dėl visiško atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant J. P., S. B., dalyvaujant ieškovei Ž. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui T. R., atsakovės uždarosios akcinė bendrovės „Marijampolės būtų ūkis“ atstovui K. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Marijampolės būtų ūkis“, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras dėl visiško atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė ieškiniu prašo patvirtinti, kad M. L., asmens kodas ( - ) yra visiškai atsiskaičiusi su Marijampolės miesto valdyba, kurios teisių perėmėjas yra uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“, juridinio asmens kodas 151005356, pagal 1992 m. balandžio 8 d. buto/patalpos - buto su rūsiu 4,75 kv. m, unikalus Nr. ( - ), ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. II-3483.

5Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 1992 m. balandžio 8 d. M. L. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu pagal Butų privatizavimo įstatymą 1991 m. gegužės 28 d. įsigijo butą/patalpą - butą su rūsiu ( - ). Sutarties 2.1 punkte nurodyta buto kaina - 15 479 rublių, kurių 1 944 rublius M. L. sumokėjo į Marijampolės banko skyrių 1992- 03-30, o likusią sumą (13 535 rublius ir 541 rublių palūkanų, viso 14 076), įsipareigojo sumokėti iki 1992-12-31 (Sutarties 2.2 punkto c dalis). 2017 m. kovo 21 d. M. L. mirė, palikimą po jos mirties pagal testamentą priėmė ieškovė. Kreipusis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paaiškėjo, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota žyma apie butą - „įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Ieškovei yra žinoma, kad M. L. už butą visiškai atsiskaitė iki 1992-12-31, pardavėjas Marijampolės miesto valdyba jokių pretenzijų niekada nereiškė.

6Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė, jog ginčo nėra, neprašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nurodė, kad mirusioji yra jos motina. Jai gerai yra žinoma, kad mama sumokėjo įsiskolinimą už butą grynais banke 1992-12-31, ji yra mačiusi banko kvitą, tačiau po mamos mirties jo neradusi, tačiau mama visada laikė save buto savininke, iš atsakovo jokių pretenzijų dėl įsiskolinimo už butą mama nebuvo gavusi.

7Atsakovės atstovas nurodė, jog ginčo nėra. Nors nėra išlikę rašytiniai įrodymai apie visišką atsiskaitymą už buto įsigijimą, tačiau atsakovas neturi duomenų, jog būtų neatsikaityta ar būtų einamų skolų.

8Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

9Ieškinys tenkintinas visiškai.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. balandžio 8 d. M. L. ir Marijampolės miesto valdyba pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto su rūsiu ( - ), pirkimo. Sutarties 2.1. punkte nurodyta buto kaina 15479 rublių, kurių 1944 rublius M. L. sumokėjo į Marijampolės banko skyrių 1992-03-30, o likusią sumą (13535 rublius ir 541 rublių palūkanų, viso 14 076), įsipareigojo sumokėti iki 1992-12-31 (Sutarties 2.2 punkto c dalis), Nekilnojamojo turto registre yra žyma „Įsiskolinimas už įsigytą turtą“; įregistravimo pagrindas 1992 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374. 2017 m. kovo 21 d. M. L. mirė, palikimą po jos mirties pagal testamentą priėmė ieškovė.

111991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo Nr. I-1374 1 straipsnyje numatyta, jog šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (BPĮ 4 straipsnio 4 dalis). Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585-313/2015).

12Į bylą pateikta atsakovo pažyma dėl buto privatizavimo dokumentų pateikimo iš kurios matyti, jog UAB „Marijampolės butą ūkis“, kuri iki 1995 m. vadinosi Valstybinė butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonė, veikdama pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, atliko ( - ) namo Marijampolėje, butų privatizavimo procedūras. Remiantis 1992 m. balandžio 8 dienos notaro patvirtinta sutartimi Marijampolės miesto valdyba pardavė, o L. M. nupirko ( - ), 49,11 kv. m. bendro ploto butą, bei 4,75 kv. m. ploto rūsį. Sutarties 2.2 p. duomenimis butas parduotas už 15479 rublių, iš kurių 1944 rublių pirkėja 1992-03-30 įmokėjo banko skyriuje grynais pinigais, o likusius pinigus 13535 rublių ir palūkanas 541 rublių pirkėja privalėjo sumokėti banke iki 1992-12-31. Duomenų apie pirkėjos banko įstaigoje sumokėtas įmokas nerasta, nes nuo pirkimo momento praėję 25 metai ir seniai pasibaigęs dokumentų saugojimo terminas. Tačiau atsakovo atstovas teisme ieškinio reikalavimo neginčijo. Ieškovė teisme nurodė, jog mama sumokėjo reikiamą sumą banke iki 1992-12-31, ji yra mačiusi banko kvitą, tačiau po mamos mirties jo neradusi, mama visada laikė save buto savininke, iš atsakovo jokių pretenzijų dėl įsiskolinimo už butą mama nebuvo gavusi, nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. T.; be to atsakovo atstovas šių aplinkybių neginčijo.

13Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

14Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais labiau tikėtina, jog M. L. visiškai atsiskaitė su Marijampolės miesto valdyba iki 1992 m. gruodžio 31 d., kurios teisių perėmėjas yra uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“ pagal 1992 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tokių būdu įvykdė sutartį ir įgyvendino būtinas privatizavimo sąlygas (1991 m. gegužės 29 d. Butų privatizavimo įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 9, 10-111 straipsniais), todėl ieškinys tenkintinas.

15Ieškovė neprašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nesprendžiamas.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

17ieškinį tenkinti visiškai.

18Patvirtinti, jog M. L., asmens kodas ( - ), mirusi ( - ), visiškai atsiskaitė su Marijampolės miesto valdyba, kurios teisių perėmėjas yra uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“, juridinio asmens kodas 151005356, pagal 1992 m. balandžio 8 d. buto/patalpos - buto su rūsiu 4,75 kv. m, unikalus Nr. ( - ), ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. II-3483.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai