Byla 1-43-816/2011

1Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Marijai Zubrickienei, dalyvaujant prokurorams Pauliui Paukščiui, Josifui Gigevičiui, kaltinamajam V. T., kaltinamojo gynėjui advokatui S. G., nukentėjusiajam J. M., jo atstovei advokatei J. K., nukentėjusiajam S. L., vertėjoms Virginijai Malaiškienei, Daivai Petrovienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.T., a. k. ( - ) gim. 1988-03-03 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. ( - ), Vilniuje, teistas 4 kartus:

21) 2005-04-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

32) 2005-08-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str.1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-04-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

43) 2005-08-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėnesiams. 2006-06-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2005-08-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

54) 2007-01-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2005-08-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2005-08-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais bei 2006-06-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2008-09-04 atlikęs bausmę; kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymu, ir

Nustatė

6V. T. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

7jis, 2010-09-19, apie 17.30 val., viešoje vietoje - Š. S. 6-ojoje gatvėje, Vilniuje, apie 30 metrų nuo namo, esančio Š. S. 6-oji g. 25, link Rokantiškių g., paprašė S. L. cigaretės ir pastarajam atsakius, kad jis nerūko, todėl cigarečių neturi, tyčia sudavė vieną smūgį S. L. į galvą, padarydamas odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, paviršinę muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, paviršinį odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinių pirmo dešinio ir pirmo kairiojo dantų vainikų lūžius, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

8Taip pat V. T. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

9jis, 2010-09-19, apie 17.30 val., ties Š. S. 5-oji g. 27, Vilniuje, tyčia sudavė J. M. vieną smūgį peiliu į dešiniąją krūtinės pusę, tokiu būdu padarydamas jam kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

10Kaltinamasis V. T. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų veikų iš esmės pripažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną jis buvo svečiuose pas V. K., ten įvyko konfliktas, todėl jis, susinervinęs, kartu su Z. S. išėjo, paėmęs su savimi peilį, nes eidamas valgė obuolį. Truputį paėję, sutiko prieš tai jam nepažįstamą nukentėjusįjį S. L. bei paprašė jo cigaretės. Z. S. tuo metu buvo nusisukęs, su ausinukais klausėsi muzikos, todėl galėjo nematyti ir negirdėti visų įvykio aplinkybių. Nukentėjusysis kažką šiurkščiai atsakė kaltinamajam, todėl jis alkūne trenkė jam vieną kartą į veido sritį. S. L. pradėjo šaukti, o jis kartu su Z. S. nuėjo į kitą pusę. Maždaug po 5 minučių juos pasivijo automobilis „M. B.“, iš kurio išlipo keturi jauni vyrai bei pradėjo juos pulti, kažkas iš jų turėjo kirvį. Link kaltinamojo ėjo du vyrai. V. T., pamatęs kažkurio vaikino rankose kirvį, išsigando, dūrė rankose turėtu peiliu į krūtinės sritį arčiausiai buvusiam vyrui, šiuo atveju nukentėjusiajam J. M., bei iš karto pradėjo bėgti. Bėgdamas užšoko ant tvoros bei pajuto smūgį į nugarą. Atsisukęs pamatė, kad į jį mestas kirvis guli ant žemės. Peršokęs per tvorą bėgo toliau, vieno sklypo savininkas buvo sugriebęs jam už rankines, bet paleido. Nubėgęs kaltinamasis pasislėpė krūmuose, išmetė peilį bei nubėgo toliau. Vakare grįžo į Rokantiškes bei susitiko su Z. S.. Z. S. galva buvo subintuota bei kruvina. Jis sakė, kad jį sumušė, trenkė kastuvu. Kaltinamasis dėl mesto į nugarą kirvio sužalojimų nepatyrė, nes vilkėjo motociklininko šarvuotą palaidinę, apsaugančią stuburą. Kaltinamasis nematė, ar J. M. ką nors laikė rankose. Jis tik matė, kaip kažkas metaliniu daiktu trenkė Z. S. bei kaip link jo artinosi du vyrai, todėl, neturėdamas laiko pagalvoti, jis dūrė peiliu pirmam pasitaikiusiam vyrui. V. T. nurodė, kad išlipus iš automobilio vyrams, jis turėjo galimybę pabėgti. Įvykio dieną kaltinamasis vilkėjo rudos spalvos odinę striukę, baltos spalvos marškinėliais, tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis „Adidas“. Z. S. buvo apsirengęs pilkos spalvos kelnėmis ir žalios spalvos viršutiniu drabužiu „Adidas“. Jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamas, veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų, su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko.

11Nukentėjusysis J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo, nukentėjusysis S. L. yra jo uošvis. 2010-09-19 d. apie pietus jis buvo garaže, remontavo automobilį bei išgirdo šaukiant „Jura, Jura“. Atidaręs duris ant kelio pamatė kruviną uošvį. Uošvis pasakė, kad jį sužalojo du nepažįstami vyrai. Tuomet nukentėjusysis kartu su savo dukterimi įsėdo į automobilį bei norėjo važiuoti ieškoti tų vaikinų. Kadangi S. L. vaikinų neįsidėmėjo, J. M. paklausė šalia gyvenančių kaimynų Povilo ir K. V., ar šie matė tuos vaikinus. Kaimynai atsakė, kad matė ir J. M. paprašė jų važiuoti kartu bei parodyti jam tuos vaikinus. Povilas ir Karolis įsėdo į automobilį, jie nusileido nuo kalniuko, pavažiavo apie 50 metrų, pasuko į kairę, tačiau nieko nerado. Tuomet jie pasuko į dešinę ir kartu važiavę Karolis su Povilu pamatė vaikiną, apsirengusį žalia striuke, kuris, jų teigimu, užpuolė nukentėjusiojo uošvį. Prieš jam privažiuojant, vienas iš vaikinų pasisuko ir, pamatęs automobilį, pritūpė, todėl buvo aišku, kad kažkuo prasikaltęs. J. M. privažiavo prie einančių vaikinų, sustojo bei išlipęs iš automobilio paklausė, kam jie sumušė senuką. Kaimynai ir jo duktė V. M. iš automobilio išlipę nebuvo. Rankose nukentėjusysis nieko neturėjo. Vaikinas, kuris stovėjo, nieko nesakęs, norėjo jam suduoti, tačiau nukentėjusysis sugriebė jam už rankos ir kita ranka trenkė jam į kairės pusės galvą. Tas vaikinas atsilošė ir J. M. labai staigiai pamatė kito vaikino ranką, lekiančią į jį. Bandydamas apsiginti, nukentėjusysis pakėlė ranką ir pajuto smūgį po dešinės pusės pažastimi. Iš pradžių jis net nesuprato, kad tai buvo dūris peiliu. Jam iš karto labai suskaudo, jis griebėsi už striukės, bet kraujo nebuvo. Kaltinamasis po smūgio žengė 2-3 žingsnius atgal ir kartu su kitu vaikinu stovėjo kovingai nusiteikęs. Nukentėjusiojo automobilio galiniai langai buvo užtamsinti, todėl kaltinamasis su draugu nematė, kas sėdi automobilyje. J. M. duktė sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Išgirdęs triukšmą, iš automobilio išlipo Karolis. Tuomet kaltinamasis pradėjo bėgti į kairę pusę, o kitas vaikinas – į dešinę. J. M. pradėjo vytis kaltinamąjį ir bėgdamas pajuto, kad jam pradėjo stipriai skaudėti krūtinę. Kaltinamasis, pribėgęs prie tvoros, ją peršoko, o nukentėjusysis rėkė kaimynui, kad šis jį gaudytų. Kaimynas sugriebė kaltinamajam už rankinės, bet jis ją ištraukė ir nubėgo. J. M. pradėjo dusti ir suprato, jog nepavys kaltinamojo, todėl paėmė ant kelio gulėjusią plytą, metė ją į kaltinamojo pusę ir pataikė į jį. Kaltinamasis sustojo, atsisuko į jį ir tuomet jis gerai pamatė jo veidą. Einant atgal prie automobilio nukentėjusysis pamatė, kad jo drabužiai yra kruvini ir tada suprato, jog yra sužeistas. Jis nusirengė megztinį, prispaudė ranką, sėdo į automobilį ir atvažiavo namo. Tuo metu prie namo jau stovėjo policijos pareigūnai, po to atvažiavo kitas policijos ekipažas, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis nurodė, kad vejantis vaikinus automobiliu nei jis, nei jo kaimynai Vitkauskai jokių įrankių – kastuvų, kirvių, lazdų ar pan. - neėmė. Jam nubėgus paskui kaltinamąjį, jis nematė, ką darė kartu važiavę kaimynai, taip pat nematė, kad jie muštų Z. S.. Nukentėjusiajam nepavijus kaltinamojo ir grįžus prie automobilio, jo duktė ir kaimynai stovėjo prie automobilio. J. M. civilinio ieškinio nereiškia.

12Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. L. parodė, kad 2010-09-19 jis buvo savo neaptvertame žemės sklype ir prie pat kelio virė grybus ant lauko plytelės. Girdėjo, kad einant keliu link Rokantiškių gatvės kažkas garsiai kalbasi, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Jam dedant malkas, vienas vaikinas palietė jį ranka ar koja iš nugaros ir paprašė cigarečių. S. L. atsisukdamas pasakė, kad cigarečių neturi, nes nerūko. Jam nespėjus pasakyti visų žodžių, vaikinas, prašęs cigarečių, trenkė jam vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio sulūžo akiniai bei iškrito dantys. Nukentėjusysis vos stovėdamas ant kojų bei nieko nematydamas be akinių, pradėjo šaukti žentą „Jura, Jura“. Vaikinai jam atsakė, kad jie karste mato tą mano Jurą ir nubėgo. Tuo metu iš garažo išėjo žentas J. M., kuris iš karto įsėdo į savo automobilį bei nuvažiavo vytis vaikinų. S. L. liko namuose su dukterimi, kuri valė jam kraują. Nukentėjusysis, prieš išvažiuojant žentui, girdėjo jo pokalbį su kaimynais bei matė iš namo išbėgančią anūkę. Į žento automobilį įsėdo anūkė bei kaimynai, tačiau jis nematė, ar kaimynai turėjo su savimi kokių nors daiktų. S. L. nurodė, kad jis gerai įsidėmėjo tuos vaikinus ir atpažino jam trenkusį kaltinamąjį. Kitas vaikinas, vilkėjęs žalios spalvos striuke, jo nemušė, tik prašė cigarečių. Virdamas grybus nukentėjusysis nerūkė, nes apskritai nerūko, todėl nesuprato, kodėl vaikinai jo prašė cigarečių bei trenkė.

13Liudytojas P. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusieji yra jo kaimynai, kaltinamojo jis nepažįsta. 2010-09-19 liudytojas buvo savo garaže adresu Š. S. 6-oji g. 34, Vilniuje, bei išgirdo šaukiantį S. L.. Išėjęs į lauką pamatė keliu bėgančius du vaikinus. Vienas iš vaikinų buvo apsirengęs juodai, kitas – su žalios spalvos striuke. Kieme tuo metu taip pat buvo liudytojo brolis Karolis. Kaimynas J. M. paprašė jo ir brolio važiuoti kartu bei parodyti, kas sumušė jo uošvį. Jie įsėdo į nukentėjusiojo juodos spalvos automobilį „M. B.“, kuriame priekinėje keleivio vietoje sėdėjo nukentėjusiojo duktė Veronika, ir keturiese nuvažiavo ieškoti vaikinų. Jokių strypų, pagalių, kirvių ar kitokių panašių daiktų jie su savimi neėmė. Įvažiavę į Š. S. 5-ąją gatvę pamatė tuos vaikinus. Privažiavęs prie jų J. M. išlipo iš automobilio bei paklausė, kodėl jie sumušė senuką. Vienas iš vaikinų iš karto jį puolė bei smogė nukentėjusiajam. J. M. pasitraukus, iš šono pribėgo kitas vaikinas, ranka puolė Jurijų bei atsitraukė. Tuomet liudytojas su broliu išlipo iš automobilio, o vaikinai pradėjo bėgti. Jurijus nusivijo juodai apsirengusi vaikiną, o liudytojas nusivijo vaikiną, apsirengusį žalia striuke. P. V. brolis taip pat bandė vytis, bet nugriuvo. Liudytojui nepavyko pagauti bėgančio vaikino. Jis buvo jį sučiupęs už megztinio, tačiau šis ištrūko. Tada P. V. su koja trenkė tam vaikinui per koją, šis nugriuvo, atsikėlė bei nubėgo toliau. P. V. nurodė, kad matomumas per J. M. automobilio šoninius galinius stiklus nėra labai geras, ant galinio lango yra uždėta užuolaida. Jam nežinoma, ar vaikinai matė, kas sėdi automobilio gale.

14Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. V. parodė, kad nukentėjusieji yra jo kaimynai, kaltinamojo jis nepažįsta. Įvykio dieną išgirdęs riksmą, liudytojas išėjo į lauką bei pamatė du žemyn gatve nubėgančius vaikinus. Tuo metu iš garažo išėjo brolis Povilas ir privažiavo kaimynas J. M., kuris pakvietė juos važiuoti kartu paieškoti nubėgusių vaikinų. Pasukus į Š. S. 5-ąją gatvę, jis pamatė prie stulpo stovintį vaikiną, vilkintį žaliu megztiniu, kaltinamojo nesimatė. J. M. sustabdė automobilį bei išlipęs iš jo norėjo pasikalbėti su tuo vaikinu. Tačiau pastarasis puolė Jurijų ir bandė jam trenkti. J. M., gindamasis, pakėlė ranką bei užsidengė veidą. Tada pasirodė kaltinamasis, pribėgo prie J. M. ir puolė jį su ranka. Kaltinamajam sudavus smūgį, liudytojas su broliu išlipo iš automobilio, o nukentėjusiojo duktė liko automobilyje. Vaikinai, pamatę juos belipančius iš automobilio, pradėjo bėgti. P. V. ir J. M. puolė tuos vaikinus vytis. J. M. nusivijo kaltinamąjį, o liudytojo brolis – kitą vaikiną. Liudytojas taip pat bandė vytis bėgančius vaikinus, tačiau nukrito ant išlieto betono, todėl grįžo atgal prie automobilio ir pamatė ateinantį J. M.. Liudytojas nurodė, kad niekas iš jų kirvio su savimi neturėjo.

15L. Z. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, nukentėjusiųjų nepažįsta. Nurodė, kad minėtą dieną jis buvo svečiuose pas V. K., kur išgėrė sidro. Po to kartu su V. T. išėjo. Eidamas jis klausėsi muzikos iš MP3 grotuvo. V. T. buvo priėjęs prie kažkokio 60-70 amžiaus vyro bei prašė cigarečių. Jie kartu parūkė ir V. T. pasiūlė truputį prasibėgti. Pabėgėję apie 200 metrų, jie pavargo ir sustojo. Tuo metu prie jų privažiavo kažkoks automobilis, lyg norėdamas kažko paklausti. Liudytojui priėjus prie automobilio, jo vairuotojas griebė jam už apykaklės bei trenkė į veidą. V. T. tuo metu stovėjo 2 metrų atstumu nuo jo ir liudytojas nematė, ką jis darė. Z. S. norėjo vairuotojui trenkti atgal, tačiau pamatė iš automobilio lipančius kitus vaikinus, todėl išsigandęs ištrūko iš jį laikančio vyro ir pradėjo bėgti. Matė, kaip V. T. bėgo nuo jį besivejančių žmonių į kitą pusę. Liudytoją besivejantys vaikinai kelis kartus buvo jį sugriebęs, tačiau jam pavykdavo ištrūkti. Trečią kartą jam kažkuo sudavė per kojas, po to trenkė per galvą bei apspardė. Gulėdamas Z. S. girdėjo, kaip vienas iš vaikinų rusiškai pasakė, kad „su šituo pakaks“. Z. S. tuo metu buvo apsirengęs žalios spalvos megztinį su gobtuvu, kuris nuo jam suduotų smūgių buvo kruvinas. Atsikėlęs liudytojas nubėgo prašyti žmonių kviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Z. S. atsisakė gydyti sumušimus, nes bijo švirkštais leidžiamų vaistų. Įvykio dieną jie su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus.

16Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2010-09-19, sekmadienį, ji kartu su Z. S. ir V. T. grįžo į namus, esančius Š. S. 6-oji g. 62, Vilniuje. Namuose buvo tėvas. Einant namo ji visiems nupirko po 1,5 l talpos butelį sidro ir pakeliui apie pusę jo išgėrė. Z. S. ir V. T. buvo taip pat neblaivūs kaip ir ji. Namuose jie visi kartu su tėvu išgėrė likusį sidrą, apie 1-2 plastikinius 1,5 l talpos butelius. Apie 2010-09-19 įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės, ji nežino. Maždaug po kelių dienų, t. y. 2010-09-20 arba 2010-09-21, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino tėvas V. K. ir pasakė, kad iš namų dingo peilis. Peilis buvo paprastas, nesulankstomas. Tėvas pykdamas klausė, ar ji neėmė šio peilio, ar peilio nepaėmė Z. S. ar V. T.. (1 t., b. l. 136-137).

17Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. M. yra jos tėvas, S. L. – senelis, kaltinamojo ji nepažįsta. 2010-09-19 jai būnant namuose, atbėgo tėvas ir pasakė, kad sumuštas senelis, paėmė automobilio raktus, apsirengė striukę, apsiavė batus ir išbėgo. Liudytoja išbėgo ir paskos ir važiavo kartu su tėvu. Išvažiuojant iš kiemo, jie privažiavo kaimynų garažą ir tėvas paklausė Vitkauskų, ar šie nieko nematė. Kaimynai pasakė, kad matė du prabėgančius vaikinus ir kad galėtų juos atpažinti. Karolis ir P. V. atsisėdo į jų automobilį ant galinės sėdynės. Pasukus į Š. S. 5-ąją gatvę, V. M. pamatė vaikiną, apsirengusį ryškiai žalia striuke. Pamatęs juos vaikinas sutriko, o Povilas ir K. V. pasakė, kad tai vienas iš tų vaikinų. Privažiavęs prie jo liudytojos tėvas sustojo, iš karto išlipo iš automobilio ir paklausė, už ką jie sumušė žmogų. Vaikinas, nieko nesakydamas, norėjo suduoti tėvui, bet šis iškėlė ranką ir trenkė jam pats. Nuo smūgio vaikinas šiek tiek atšoko ir tada liudytoja pamatė, kaip iš automobilio galo pribėgo kitas vaikinas, t. y. kaltinamasis ir sudavė jos tėvui, kuris iš karto susiėmė už pažasties. Tuomet iš automobilio pradėjo lipti Karolis ir Povilas. Vaikinai, pamatę, kad liudytojos tėvas atvažiavo ne vienas, pradėjo bėgti į skirtingas puses. J. M. vijosi kaltinamąjį, o Karolis su Povilu vijosi vaikiną, apsirengusį žalia striuke. Jiems užbėgus už krūmų, liudytoja jų nematė. Ji išlipo iš automobilio, norėdama pažiūrėti kur yra tėvas ir matė, kaip kaltinamasis šoka per tvorą, o jos tėvas šaukia kaimynui, kad šis jį laikytų. Kaimynas sulaikė kaltinamąjį už rankinės, tačiau jis sugebėjo ištrūkti. V. M., pamačiusi, kad tėvas negali bėgti, pasakė jam, kad šis daugiau vaikinų negaudytų ir grįžtų prie automobilio. Tada jos tėvas paėmė nuo žemės akmenį ir metė į kaltinamąjį, tačiau tas nubėgo toliau. Po to jos tėvas ir kaimynai grįžo prie automobilio ir jie nuvažiavo namo. Liudytoja nurodė, kad nei vienas iš jų kirvio su savimi automobilyje neturėjo.

18Liudytojas G. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusieji yra jo kaimynai, kaltinamojo jis nepažįsta. Tą vakarą jis dirbo savo kieme, esančiame Š. S. 5-oji g. 35, Vilniuje. Girdėjo, jog keliu nuo Š. S. 6-osios gatvės eina du vaikinai, pažiūrėjo į juos pro namo kampą ir dirbo toliau. Maždaug po 5-10 minučių pamatė gretimu sklypu bėgančius du vyrus – kaimyną ir kaltinamąjį. Kaltinamasis norėjo šokti per tvorą, o kaimynas šaukė rusiškai „gaudyk jį“. Liudytojas spėjo vaikiną sugriebti už nedidelės juodos rankinės, tačiau jam pavyko ištrukti ir jis nubėgo toliau. Kaimynas pakėlė nuo kelio akmenį, metė juo į nubėgantį vaikiną ir, atrodo, kad pataikė. Liudytojas nurodė, kad jis kalbėjosi tik su J. M., matė, kaip iš jo automobilio buvo išlipę dar 2-3 žmonės, tačiau kirvio jų rankose jis nematė.

19Apklaustas teisiamajame posėdyje P. N. parodė, kad jis nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Įvykio dieną liudytojas stovėjo namo, esančio adresu Š. S. 5-oji g. 23, Vilniuje, kieme bei rūkė. Matė Š. S. 5-ąja gatve einančius du vaikinus. Eidami vaikinai sustojo ties kaimynų sklypu nusilengvinti. Netrukus prie jų privažiavo automobilis „M. B.“ ir sustojo. Išlipęs iš automobilio vairuotojas puolė prie vieno iš vaikinų aiškintis ir jie susistumdė. Po to iš automobilio galo išlipo dar du vaikinai, vienas iš jų rankose laikė kirvį. Vaikinai, ėję gatve, pradėjo bėgti. Kadangi vieną iš jų vijosi vaikinas, laikantis rankose kirvį, liudytojas daugiausiai žiūrėjo į juos ir matė, kaip bėgantis vaikinas nukrito už krūmų, o jį besivejantis vaikinas mojavo kirviu, tarsi kapotų malkas. Liudytojas iš karto nuėjo namo, paėmė telefoną ir iškvietė policiją. P. N. neatsimena, kaip buvom apsirengę bėgantys vaikinai. Atstumas nuo jo iki automobilio buvo apie 20 m, nuo jo iki krūmų – apie 30 m. Matomumas iki automobilio buvo geras, o iki krūmų – nelabai geras.

20Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiųjų jis nepažįsta, o V. T. gyvena toje pačioje gatvėje. Liudytojas pastebėjo, kad iš jo namų dingo apie 12 cm ilgio nesulankstomas peilis. Jis nematė, ar šį peilį paėmė V. T..

21Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės aiškios, kaltinamasis iš esmės jų neneigia, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina V. T. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

221) įvykio vietos apžiūros protokolais buvo apžiūrėtos nusikaltimo padarymo vietos, esančios prie namo adresu Š. S. 5-osios g. 27, Vilniuje ir Š. S. 6-oji g., Vilniuje (1 t., b. l. 14-19; 21-26);

232) specialisto išvadoje Nr. G 3564/10 (01) nurodoma, kad S. L. padaryti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, paviršinė muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, paviršinis odos nubrozdinimas viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinių pirmo dešinio ir pirmo kairiojo dantų vainikų lūžiai, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2010-09-19). Viršutinių dešinės pusės antro ir trečio dantų vainikų lūžiai, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, neatitinka įvykio aplinkybių laiko, padaryti daugiau nei prieš 3 savaites laiko. Sužalojimai vertinami visumoje, nes jų padarymui pakanka ir vieno smūgio - nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1 t., b. l. 29-30);

243) asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nukentėjusysis S. L. pagal veido bruožus atpažino V. T. kaip asmenį, kuris 2010-09-19 trenkė jam vieną smūgį į veidą (1 t., b.l. 32-34);

254) parodymų patikrinimo vietoje protokolu nukentėjusysis S. L. nurodė visas jo atžvilgiu padarytas nusikalstamos veikos aplinkybes (1 t., b.l. 35-40);

265) daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis S. L. pateikė policijos pareigūnams dėvėtus akinius, kuriuos buvo užsidėjęs 2010-09-19, kai patyrė sužalojimus (1 t., b. l. 42). Paimti akiniai buvo apžiūrėti bei užfiksuoti daiktų apžiūros protokole, kuriame nurodyta, jog akiniai yra deformuoti bei sulinkę į „vidų“ (1 t., b. l. 43-44);

276) parodymų patikrinimo vietoje protokolu nukentėjusysis J. M. nurodė visas jo atžvilgiu padarytas nusikalstamos veikos aplinkybes (1 t., b. l. 49-61);

287) asmens parodymo atpažinti protokolu nukentėjusysis J. M. pagal veido bruožus, kūno sudėjimą, šukuoseną atpažino V. T. kaip asmenį, kuris 2010-09-19 dūrė jam peiliu (1 t., b. l. 62-65);

298) daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis J. M. pateikė policijos pareigūnams drabužius, kuriuos dėvėjo 2010-09-19, kai patyrė sužalojimus, t. y. bordinės spalvos dėvėtą striukę, rusvos spalvos dėvėtus marškinius, žalios spalvos dėvėtus marškinėlius trumpomis rankovėmis, raudonos spalvos rankšluostį, ant kurio matomos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 69). Paimti drabužiai buvo apžiūrėti bei užfiksuoti daiktų apžiūros protokole, kuriame nurodyta, jog ant drabužių dešinėje pusėje, ties pečiu, nugarinėje dalyje matyti įplyšimai, megztinio ir marškinėlių ties rankove bei pažastimi spalva patamsėjusi, galimai nuo sudžiūvusio kraujo (1 t., b. l. 70-76);

309) specialisto išvadoje Nr. G 4017/10 (01) nurodoma, kad J. M. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-09-19), paveikus duriančiai pjaunančiu daiktu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės ląstos kiauryminės žaizdos. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir nebūdingas savęs sužalojimui (1 t., b. l. 77-78);

3110) parodymų patikrinimo vietoje protokolu liudytoja V. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama visas jai žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes (1 t., b. l. 99-103);

3211) asmens parodymų atpažinti protokolu liudytoja V. M. atpažino V. T. pagal ūgį, randą ant dešinio antakio, kūno sudėjimą ir veidą kaip asmenį, kuris sužalojo jos tėvą J. M. (1 t., b. l. 106-108);

3312) akistatos tarp liudytojų P. V. ir P. N. metu kiekvienas iš liudytojų liko prie savo anksčiau duotų parodymų, t. y. P. V. teigė, jog įvykio metu kirvio neturėjo, o P. N. teigia, jog aukščiausias iš automobilio išlipęs vyras turėjo rankose kirvį, su kuriuo nusivijo bėgantį vaikiną (1 t., b. l. 122-125);

3413) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos pateikti dokumentai tvirtina, kad Z. S. 2010-09-19 gydymo ir apžiūros atsisakė. Pirminės apžiūros metu jam buvo diagnozuota kaktos srities kirsta žaizda (1 t., b. l. 156-159);

3514) parodymų patikrinimo vietoje metu V. T. patvirtino savo parodymus, nurodydamas nusikalstamos veikos aplinkybes (1 t., b. l. 187-193).

36Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

37BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkai turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Padarinių atžvilgiu kaltininkų tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai kaltininkas viešoje vietoje elgiasi įžūliai, aplinkinių žmonių akivaizdoje naudoja smurtą prieš kitą asmenį nekonkretizuodamas, kokį poveikį visuomenei turės jų veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, taip pat sveikatos sutrikdymą. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta materialinė žala, surikdyta normali veikla ir pan.

38Pagal teismų praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-796/2007). Byloje nustatyta, kad nusikaltimas buvo įvykdytas viešoje vietoje, t. y. Šiaurės sodų 6-ojoje g., Vilniuje, apie 30 metrų nuo Šiaurės sodų 6-osios g. 25 namo, einant link Rokantiškių gatvės, įžūliais veiksmais – t. y. fiziniu smurtu prieš senyvo amžiaus žmogų S. L. demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta asmens sveikata, sukeltas artimiesiems išgąstis ir sutrikdyta visuomenės tvarka, žmonių rimtis, nes buvo nutrauktas žmonių poilsis bei ūkiniai darbai. Kaltinamojo kaltė dėl šios veikos padarymo įrodyta nukentėjusiojo Z. L. parodymais, specialisto išvada, daiktinių įrodymų apžiūros protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymo atpažinti nukentėjusiajam protokolu. Teisme nenustatyta, kad kaltinamojo veiksmams padaryti turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo S. L. elgesys, taip pat, jog kaltinamojo veiksmuose buvo būtinosios ginties sąlygos. Tad šioje kaltinimo dalyje V. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Jo kaltė įrodyta neginčijamai.

39Dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo

40Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako asmuo sunkiai sužalojęs kitą žmogų. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro ir Teisingumo ministro 2003-05-23 bendru įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Šio įsakymo 6.6 punkte detalizuoti sveikatos surikdymai, laikytini kitokiu sunkiu suluošinimu, vienas jų 6.6.9 punkte numatytas krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su/be vidaus organų pažeidimu. Dėl sveikatos J. M. sutrikdymo masto byloje ginčo nėra, jį neginčijamai patvirtina ir specialisto išvada. Nors kaltinamasis teigia, jog jis dūrė peiliu išsigandęs išlipusių iš automobilio asmenų skaičiaus, tai, jog vienas jų turėjo kirvį, tačiau kaltinamojo pateikta gynybinė versija, jog jis sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą labai susijaudinęs ar viršydamas būtinosios ginties sąlygas, nepasitvirtino. Pirma, nukentėjusysis automobilyje buvo su savo dukra ir dviem kaimynais, o ne su keturiais vyrais, kaip nurodė kaltinamasis. Antra, visi automobilyje buvę asmenys patvirtino, jog J. M. pirmiausia vienas išlipo iš automobilio pasikalbėti, kaip nustatyta, su Z. S., tuomet pribėgo kaltinamasis V. T. ir dūrė. Tik po to išlipo automobilyje buvę du vyrai. Trečia, nukentėjusysis J. M. prieš kaltinamąjį smurto nepanaudojo, nėra byloje priešingų duomenų, tad kaltinamasis ir neturėjo nuo ko gintis. Tai, jog jis klaidingai suvokė situaciją kaip būtinybę gintis, lėmė apsvaigimas nuo alkoholio. Teismo posėdyje pats kaltinamasis nurodė, kad turėjo galimybę pabėgti (ką vėliau ir padarė), tačiau vietoje to – pasirinko puolimą prieš jį sustabdžiusius asmenis. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės apie neva kirvio prieš Z. S. panaudojimą, ką patvirtino liudytojas P. N., V. T. veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi, nes P. V., K. V. ir Z. S. susistumdymas (galimas smurto panaudojimas) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tyrimas dėl šių asmenų veiksmų neatliktas, Z. S. pabėgus iš gydymo įstaigos. Ketvirta, kaltinamojo V. T. ir Z. S. parodymai nesutampa ir tarpusavyje. Nors Z. S. pirmas pradėjo bendrauti su J. M. (tai neginčijamai patvirtino ir nukentėjusysis, kiti automobilyje buvę asmenys), tačiau nurodo nematęs, ką V. T. darė, nors šis nuo Z. S. stovėjo 2 metrų atstumu, o vėliau abu bėgo. Tuo tarpu V. T. pats pripažįsta, jog dūrė J. M. rankose turėtu peiliu ir iš karto pradėjo bėgti. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog 2010-09-19 įvykių iniciatorius buvo būtent kaltinamasis, kuris buvo neblaivus, o konfliktą inicijavęs asmuo paprastai negali būti pripažintas besiginančiuoju nuo asmens, prieš kurį buvo panaudotas smurtas, nebent pastarojo veiksmai būtų visai neadekvatūs situacijai. Iš 2010-09-19 įvykio situacijos, kai pirmiausia nukentėjo Z. L., po to - J. M., matyti, kad agresyvių veiksmų iniciatorius buvo tik V. T.. Penkta, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. M. nuosekliais, logiškais, sutampančiais su kitais byloje surinktais įrodymais parodymais, kurie iš esmės sutapo ir su liudytojo Z. S. parodymais. Tuo tarpu įtariamasis pirmos apklausos metu neigė (1 t., b. l. 178-179), jog įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus, o papildomai apklaustas visiškai prisipažino, tačiau jo pateikti duomenys sudaro pakankamą pagrindą vertinti jo parodymus kap ne visiškai teisingus. Todėl vertinant aukščiau išdėstytus duomenis galima daryti išvadą, kad V. T. konflikto metu smūgiuodamas peiliu, kurį pavogė iš V. K., į dešiniąją J. M. krūtinės pusę, tiesiogine nekonkretizuota tyčia sunkiai sutrikdė jo sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 1 d.

41Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. T. nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai įrodyta liudytojų Z. S., V. K., V. K. parodymais, kaltinamojo pripažinta. V. T. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje (2 t., b. l. 20), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 21), skirti psichiatrinę ekspertizę jam netikslinga (1 t., 197-198), duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra. Be to, V. T. nuteistas 2009-09-01 Brėmeno, Vokietija, I inst. teismo už vagystę pinigine bauda - 10 dienų uždarbių po 10 eurų (2 t., b. l. 39). 2010-07-19 Hanoverio, Vokietija, I inst. teismo nuteistas už vagystę su plėšimu, kartu su tyčiniu kūno sužalojimu, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo, nuteistas lygtinai - bandomasis laikotarpis 3-eji metai (2 t., b. l. 40).

42Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgtina į bausmės tikslus, paskirtį, kitas reikšmingas bausmės individualizavimui aplinkybes, tai, jog kaltinamasis padarė du nusikaltimus, vienas jų nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai, kurio metu nukentėjo ir žmogus, kitas - sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, abu padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamojo asmenybę, tai, jog kaltinamasis ne kartą teistas už plėšimus, kas rodo polinkį smurtauti, teistumas neišnykęs, taip pat įvertinus tai, jog už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymų leidėjas numato tik vienintelę bausmės rūšį – realų laisvės atėmimą, skiria kaltinamajam už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą - 1 metus ir 2 mėnesius laisvės atėmimo, už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 5 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

43Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios veikos bendrintinos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

44Į bausmės laiką įskaitytinas suėmimo laikotarpis (1 t., b. l. 164-165, 2 t., b. l. 5-6, 65-66, 130-131), kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 66 str., BPK 307 str. 1 d. 6 p.).

45Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda siekti bausmės tikslų, jog nusikaltimai padaryti smurtaujant, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d., 72-2 str.).

46Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 4 942,67 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo J. M. gydymo (1 t., b. l. 88-89). Jis yra pagrįstas bylos medžiaga, pripažintinas kaltinamojo, todėl tenkintinas (( - ) str. 1 d., 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d., CK 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str.). Atsižvelgiant į tai, jog V. T. 161,65 Lt taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (1 t., b. l. 169) ieškinio užtikrinimui, šios lėšos pervestinos Valstybinei ligonių kasai ieškinio dalies dengimui (BPK 151 str.).

47Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: J. M. bordinės spalvos dėvėta striukė; rusvos spalvos dėvėtas megztinis, žalsvos spalvos dėvėti marškinėliai trumpomis rankovėmis, raudonos spalvos rankšluostis, plastikinis krepšelis, kuriuo nukentėjusysis atnešė rūbus bei S. L. akiniai, supakuoti į kartoninę dėžę ir atiduoti saugojimui į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros daiktų saugojimo patalpą (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

Nutarė

49pripažinti V. T. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį:

  • pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme,
  • pagal BK 135 straipsnio 1 dalį - 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

50Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti V. T. galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

51Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2011-04-01.

52Į atliktos bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2010-09-24 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

53Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72-2 str., paskirti kaltinamajam V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kol bus pataisos namuose.

54Palikti V. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

55Patenkinti civilinį ieškinį.

56Priteisti iš V. T. (asmens kodas ( - ) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 1913 51679) naudai 4 942,67 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt du litus 67 ct) turtinei žalai atlyginti.

57Įsiteisėjus nuosprendžiui:

58- pervesti V. T. priklausančius pinigus - 161,65 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt vieną Lt 65 ct), į kuriuos 2010-11-04 prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą ieškinio dengimui.

59- sunaikinti daiktus, supakuotus į kartoninę dėžę ir atiduotus saugojimui į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros daiktų saugojimo patalpą: J. M. bordinės spalvos dėvėta striukę; rusvos spalvos dėvėtas megztinį, žalsvos spalvos dėvėtus marškinėlius trumpomis rankovėmis, raudonos spalvos rankšluostį, plastikinį krepšelį, kuriuo nukentėjusysis atnešė rūbus, bei S. L. akinius.

60Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

61Išaiškinti dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinių pasekmių, jog:

  1. asmeniui negalint įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonės dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu priemonė gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.
  2. asmeniui vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Jovita... 2. 1) 2005-04-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. –... 3. 2) 2005-08-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. –... 4. 3) 2005-08-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. –... 5. 4) 2007-01-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. –... 6. V. T. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:... 7. jis, 2010-09-19, apie 17.30 val., viešoje vietoje - Š. S. 6-ojoje gatvėje,... 8. Taip pat V. T. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:... 9. jis, 2010-09-19, apie 17.30 val., ties Š. S. 5-oji g. 27, Vilniuje, tyčia... 10. Kaltinamasis V. T. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytų veikų iš... 11. Nukentėjusysis J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo iki... 12. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. L. parodė, kad 2010-09-19... 13. Liudytojas P. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusieji yra jo... 14. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. V. parodė, kad nukentėjusieji... 15. L. Z. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį,... 16. Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. K. palaikė savo parodymus,... 17. Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. M. yra jos tėvas, S. L.... 18. Liudytojas G. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusieji yra jo... 19. Apklaustas teisiamajame posėdyje P. N. parodė, kad jis nei kaltinamojo, nei... 20. Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiųjų jis... 21. Kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės aiškios, kaltinamasis... 22. 1) įvykio vietos apžiūros protokolais buvo apžiūrėtos nusikaltimo... 23. 2) specialisto išvadoje Nr. G 3564/10 (01) nurodoma, kad S. L. padaryti odos... 24. 3) asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nukentėjusysis S.... 25. 4) parodymų patikrinimo vietoje protokolu nukentėjusysis S. L. nurodė visas... 26. 5) daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis S. L. pateikė policijos... 27. 6) parodymų patikrinimo vietoje protokolu nukentėjusysis J. M. nurodė visas... 28. 7) asmens parodymo atpažinti protokolu nukentėjusysis J. M. pagal veido... 29. 8) daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis J. M. pateikė policijos... 30. 9) specialisto išvadoje Nr. G 4017/10 (01) nurodoma, kad J. M. padaryta... 31. 10) parodymų patikrinimo vietoje protokolu liudytoja V. M. patvirtino savo... 32. 11) asmens parodymų atpažinti protokolu liudytoja V. M. atpažino V. T. pagal... 33. 12) akistatos tarp liudytojų P. V. ir P. N. metu kiekvienas iš liudytojų... 34. 13) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos pateikti... 35. 14) parodymų patikrinimo vietoje metu V. T. patvirtino savo parodymus,... 36. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos... 37. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje... 38. Pagal teismų praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje... 39. Dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo... 40. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako asmuo sunkiai sužalojęs kitą žmogų.... 41. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę... 42. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgtina į bausmės tikslus, paskirtį,... 43. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios... 44. Į bausmės laiką įskaitytinas suėmimo laikotarpis (1 t., b. l. 164-165, 2... 45. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda siekti... 46. Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie... 47. Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini apžiūrėti daiktai, turintys... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301... 49. pripažinti V. T. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1... 50. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas... 51. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo... 52. Į atliktos bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2010-09-24 iki... 53. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72-2 str., paskirti kaltinamajam V. T.... 54. Palikti V. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki... 55. Patenkinti civilinį ieškinį.... 56. Priteisti iš V. T. (asmens kodas ( - ) Valstybinės ligonių kasos prie... 57. Įsiteisėjus nuosprendžiui:... 58. - pervesti V. T. priklausančius pinigus - 161,65 Lt (vieną šimtą... 59. - sunaikinti daiktus, supakuotus į kartoninę dėžę ir atiduotus saugojimui... 60. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti... 61. Išaiškinti dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinių...