Byla eI-3442-257/2018
Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 15 d. rašto Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“ panaikinimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 15 d. rašto Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“ panaikinimo,

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AV investicija“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 15 d. raštą Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo nagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ prašymą ir imtis priemonių nutraukti uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ užsakymu be žemės sklypo savininko sutikimo vykdomus žemės kasinėjimo ir komunikacijų tiesimo darbus uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija“ priklausančiame žemės sklype ( - ). Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AV investicija“ skundė (b. l. 2 – 4) nurodė, kad AV investicija" nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ( - ), be savininko sutikimo yra vykdomi neteisėti žemės kasinėjimo darbai. Darbus vykdo uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio ryšių statyba", ( - ). Dėl neteisėtai vykdomų kasinėjimo darbų uždaroji akcinė bendrovė „AV investicija" 2018 m. kovo 12 d. raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama imtis priemonių minėtus darbus nutraukti. 2018 m. kovo 15 d. raštu Nr.2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsisakė tenkinti prašymą motyvuodamas tuo, kad nuo 2004 m. liepos 20 d. minėtam žemės sklypui įregistruotas servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), kuris panaikina privalomumą gauti iš žemės sklypo savininko sutikimą. Pareiškėja nurodo, kad jai priklausančio žemės sklypo paskirtis - kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros teritorijos. 2004 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr.Ž-2346 nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) bei servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) nuo 2004 m. liepos 20 d. Minėtame įsakyme nustatant servitutą pareiškėjo žemės sklypui konkretūs subjektai, kuriems šis servitutas yra skirtas, nėra nurodyti, o tai lemia abejones dėl konkrečių servituto turėtojų. Vis dėlto remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111-4.140 straipsnių nuostatomis galima daryti išvadą, jog pareiškėjos žemės sklypo teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti turi teisę naudotis tik besiribojančių žemės sklypų naudotojai, o ne bet kokie kiti subjektai, net ir tenkinantys visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalis numato, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui, tokią išvadą leidžia daryti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.112 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias.

5Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime (b. l. 23 – 28) nurodė, kad su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos 2018 m. kovo 12 d. skundą Inspekcijos specialistė išnagrinėjo vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintomis asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ar asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis. Pagal prie skundo pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad sklypas Nekilnojamojo turto registre nuo 2010 m. gruodžio 7 d. yra įregistruotas uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ vardu. Šio sklypo naudojimo paskirtis yra kitos paskirties inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir nuo 2004 m. liepos 20 d. įregistruotas servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Patikrinus duomenis IS „Infostatyba“ nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 14 d. uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ yra išduotas statybos leidimas ( - ) vykdyti statybos darbus pagal suderintą 2017 m. parengtą Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Panevėžio m. pietvakarinėje dalyje ( - ) statybos projektą ( - ). Pagal rangos sutartį šiuos statybos darbus vykdo uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio ryšių statyba“, kuriai 2017 m. gruodžio 1 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius išdavė leidimą Nr. ( - ) atlikti žemės kasinėjimo darbus pagal parengtą projektą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio nuostatomis 2018 m. kovo 15 d. ginčijamu aktu Nr. 2D-3533-(19.2) informavo pareiškėją, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas panaikina privalomumą gauti iš žemės sklypų savininkų sutikimą. Atsiliepime nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Ž-2346 ,,Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir jo padalijimo projekto patvirtinimo, naujų žemės sklypų suformavimo, servitutų nustatymo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Panevėžio mieste“ pagal teisės aktų nustatytą tvarką bei piliečių T. P. ir L. P. prašymus buvo patvirtintas ( - ) žemės ūkio paskirties privataus žemės sklypo ir jo padalijimo projektas, suformuojant 51 žemės sklypą. Įsakymo 1.51 punkte nurodytam ( - ) žemės sklypui (ginčo žemės sklypui) buvo pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties – infrastruktūros teritoriją (teritorija gatvių tinklui bei inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti) (įsakymo 3.3 punktas), bei nustatytas kelio servitutas (203) ir servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (206) (įsakymo 2 punktas). Pareiškėja nuosavybės teisę į žemės sklypą ( - ), įgijo 2010 m. lapkričio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7175 pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio antros dalies nuostatas, pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Pareiškėja servituto neginčijo. Atsakovė taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūri, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų sanitarinės apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 33 dalies nuostatas, viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė. Minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu paskiria viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, šiuo atveju, vandens tiekėjas yra uždaroji akcinė bendrovė ,,Aukštaitijos vandenys“.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 104 – 109) su pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįsta. Nurodo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 14 d. išdavė uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ leidimą Nr. ( - ) vykdyti statybos darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Atamis" 2017 m. parengtą vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Panevėžio m. pietvakarinėje dalyje ( - ) statybos projektą ( - ). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio ryšių statyba", kuri pagal rangos sutartį vykdo statybos darbus, išdavė leidimą ( - ) atlikti žemės kasinėjimo darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Atamis" parengtą projektą ( - ). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (išrašo data 2017 m. rugpjūčio 2 d.) pateikto kartu su statybos projektu matyti, kad pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „AV investicija" nuosavybės teise priklauso ( - ) ploto žemės sklypas ( - ), kuriam nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas - inžinerinės infrastuktūros teritorijos. Minimo išrašo skyriuje „Kitos daiktinės teisės" nurodyta šie įrašai: 1) kelio servitutas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas 2004 m. birželio 30 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. Z-2346. Įrašas galioja nuo 2004 m. liepos 20 d.; 2) Servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas 2004 m. birželio 30 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-2346. Įrašas galioja nuo 2004 m. liepos 20 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja nuosavybės teisę į žemės sklypą ( - ), įgijo 2010 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7175 pagrindu. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 2 dalies nuostatas pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.123 straipsnis nuostato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, o to paties straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams. taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis nustato, jog savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybė teisė nėra absoliuti, tokia nuostata išplaukia tiek iš minimo straipsnio tiek iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu arba teismo sprendimo.

7Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundas atmestinas.

8Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. kovo 15 d. rašto Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“.

9Ginčo teisinius santykius, susijusius su skundžiamo administracinio akto priėmimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

10Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklypui ( - ), esančiame Panevėžio m. sav., Panevėžyje nustatytas servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Numatyto servituto įregistravimo pagrindas 2004 m. birželio 30 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-2346 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir jo padalijimo projekto patvirtinimo, naujų žemės sklypų suformavimo, servitutų nustatymo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Panevėžio mieste“. Be kitų nurodytų pagrindų, minėtas įsakymas priimtas remiantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 1-6-8 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 4 punktu. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AV investicija“ minėtą žemės sklypą įsigijo 2010 m. lapkričio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 7175. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius 2017 m. gruodžio 1 d. išdavė leidimą Nr. ( - ) „Atlikti žemės kasinėjimo darbus“, kuriame rangovui uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio ryšių statyba“ leido vykdyti statinio žemės darbus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Atamis“ parengtą projektą ( - ). Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AV investicija“ 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją, nurodydama, kad žemės sklype ( - ) be savininko sutikimo yra vykdomi neteisėti žemės darbai, neturint tam išduoto leidimo atlikti žemės kasinėjimo darbus. 2018 m. kovo 15 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas skundžiamu raštu Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“ pareiškėją informavo, kad uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ nurodytame sklype nuo 2004 m. liepos 20 d. yra įregistruotas servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Patikrinusi duomenis IS „Infostatyba“ atsakovė nustatė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ yra išduotas statybos leidimas ( - ) vykdyti statybos darbus pagal suderintą 2017 m. parengtą vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Panevėžio m. pietvakarinėje dalyje statybos projektą ( - ). Pagal rangos sutartį šiuos statybos darbus vykdo uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio ryšių statyba“, kuriai 2017 m. gruodžio 1 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius išdavė leidimą ( - ) atlikti žemės kasinėjimo darbus pagal parengtą projektą.

11Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AV investicija“ skunde nurodo, kad 2004 m. birželio 30 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakyme Nr. Ž-2346 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir jo padalijimo projekto patvirtinimo, naujų žemės sklypų suformavimo, servitutų nustatyto ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Panevėžio mieste“, nustatant servitutą pareiškėjos žemės sklypui, konkretūs subjektai, kuriems šis servitutas yra skirtas, nėra nurodyti, todėl teigia, kad pareiškėjo žemės sklypo teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektas įrengti ir eksploatuoti turi teisę naudotis tik besiribojančių žemės sklypų naudotojai, o ne bet kokie kiti subjektai, net ir tenkinantys visuomenės poreikius.

12Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.11 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimais, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio, nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.123 straipsnio nuostatą, žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Vadovaujantis minėto kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o numatytais atvejais – administracinis aktas.

13Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės servitutai nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatoma šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Minėto straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

14Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo ( - ) žemės sklypą ( - ), kuriam servitutas tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) yra nustatytas 2004 m. birželio 30 d. administraciniu aktu Nr. Ž-2346 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir jo padalijimo projekto patvirtinimo, naujų žemės sklypų suformavimo, servitutų nustatymo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Panevėžio mieste“.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme. Tokiu atveju servitutas nustatomas be žemės savininkų sutikimo. Atvejai, kai servitutas gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie yra pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybe virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-367/2012).

16Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Taigi savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, vykdo viešąją funkciją. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 30 punktą geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška įstatyme nustatyta savivaldos institucijų funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje. Įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas <...>. Šiai svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Viešojo vandens tiekimo teritorijose vandenį tiekia viešasis tiekėjas – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė, turinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose (viešojo vandens tiekimo regionuose) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kuriose vanduo tiekiamas ir nuotekų tvarkymas galimi pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014).

17Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtinta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Minėto įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje numato, kad susisiekimo komunikacijos – inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, yra inžineriniai tinklai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“ nuostatose numatyta, kad inžineriniai tinklai skirstomi į pogrupius, kuriems pagal minėto reglamento 9.3 punktą yra priskiriami ir vandentiekio tinklai.

18Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.112 straipsnio 2 dalimi, kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias. Pagal byloje esančius duomenis, vertinant servituto turinį, nekyla abejonės, kad pareiškėjo žemės sklype nustatytas servitutas suteikia teisę tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Vykdomas vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Panevėžio m. statybos projektas atitinka numatyto servituto turinį.

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.). Įvertinusi skundžiamo administracinio akto (b. l. 6) turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2018 m. kovo 15 d. raštas Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“ atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo minėto sprendimo naikinti.

20Atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 1 d. raštas Nr. 2D-3533-(19.2) „Dėl gauto skundo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e d ž i a :

22Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AV Investicija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą. Teisėjai

24Laisvutė Kartanaitė

25Žanas Kubeckas

26Arvydas Martinavičius

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AV investicija“ kreipėsi į... 5. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija... 7. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundas... 8. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų... 9. Ginčo teisinius santykius, susijusius su skundžiamo administracinio akto... 10. Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 11. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „AV investicija“ skunde nurodo,... 12. Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.11... 13. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 14. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo ( - ) žemės... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad... 16. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 4 straipsnyje nustatyta... 17. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtinta, kad... 18. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginį, kad vadovaujantis Lietuvos... 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad... 20. Atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 22. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AV Investicija“ skundą... 23. Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti... 24. Laisvutė Kartanaitė... 25. Žanas Kubeckas... 26. Arvydas Martinavičius...