Byla 2A-1031-253/2015
Dėl turto išreikalavimo ir nuostolių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui JAV įmonei „Cars24“, LLC dėl turto išreikalavimo ir nuostolių priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo transporto priemonę Audi A4, VIN Nr. ( - ), priteisti 27 893 Lt nuostolių, po 100 Lt už kiekvieną ieškovui perduoti automobilį Audi A4 pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 10 dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2007 m. spalį iš JAV bendrovės „Cars24“, LLC įsigijo transporto priemonę Audi A4, VIN Nr. ( - ) (toliau – ginčo automobilis, Audi A4) ir Chrysler 300, VIN Nr. ( - ). Tarpininkaujant ieškovui JAV aukcione automobilį Dodge Caravan įsigijo ir atsakovas. Su R. B., gyvenusiu Ispanijoje, susitarta šias transporto priemones tuo pačiu jūriniu konteineriu atgabenti į Barselonos jūrų uostą Ispanijoje. Nurodytų transporto priemonių pristatymą suorganizavo ieškovas. Importuojamų transporto priemonių paėmimui ieškovas buvo atvykęs į Ispaniją, tačiau vėluojant kroviniui, nesulaukęs privalėjo išvykti. Dėl šios priežasties, suderinęs su atsakovu, kad jis atsiimdamas savo automobilį Dodge Caravan, priims ir ieškovui priklausančias transporto priemones, krovinio gavėju, dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priverstas nurodyti R. B.. Atsakovas priėmė krovinį ir sutvarkė automobilių importo formalumus. Atsakovas pasiūlė pabandyti automobilius parduoti Ispanijoje, tačiau, prasidėjus krizei automobilis Audi A4 taip ir nebuvo parduotas. Nusprendęs automobilius iš Ispanijos parsigabenti į Lietuvą 2009 m. rudenį su atsakovu ieškovas sutarė, kad jo laikomos Audi A4 į Ispaniją atvyks paimti jo nurodyti asmenys, tačiau, atvykus į Ispaniją perimti transporto priemonės, atsakovas automobilio Audi A4 neperdavė ir atsisakė jį grąžinti ieškovui. Ieškovo nuosavybės teisę į automobilį Audi A4 patvirtina „Cars24“, LLC 2007-10-05 sąskaita Nr. 10316 21 900 JAV dolerių sumai, kuria buvo įformintas automobilio įsigijimas. Floridos valstybės notaro patvirtintame J. P. rašte nurodoma, kad ginčo automobilis parduotas ieškovui ir atskiru prašymu išsiųstas į Barselonos uostą Ispanijoje. „Cars24“, LLC 2009‑03-31 pažyma papildomai patvirtina, kad transporto priemonę Audi A4 įsigijo ir jos savininku tapo ieškovas. Susirašinėjimas elektroniniais laiškais su logistikos kompanija „Liberty cargo“ liudija, kad visais automobilio transportavimo klausimais rūpinosi ieškovas. Susirašinėjant elektroniniu paštu ir aptariant verslo reikalus atsakovas 2008-09-16 elektroniniame laiške patvirtino, jog pardavinėja būtent ieškovui priklausantį automobilį Audi A4. Ieškovui priklausantis automobilis yra pas atsakovą. Nėra jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis atsakovas galėtų teisėtai valdyti ieškovui priklausančią transporto priemonę. Tarp šalių nebuvo sudaryta jokių ginčo turto perleidimo sutarčių. Dėl atsakovo svetimo turto užvaldymo ir atsisakymo grąžinti ieškovui priklausantį automobilį, kasdien patiriami nuostoliai, kadangi transporto priemonė praranda vertę. Šiuo metu transporto priemonės vertė yra kur kas mažesnė nei jos įsigijimo dienai, dėl to ieškovas patiria nuostolius. VšĮ „Emprekis“ automobilio vertės pažymomis, ginčo automobilio kaina jo įsigijimo metu 2007 m. buvo 50 571 Lt be PVM, tuo tarpu šiuo metu automobilis yra nuvertėjęs iki 22 678 Lt be PVM. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 27 893 Lt nuostolių, kurie atlygintini, kaip patirta žala.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-12 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo automobilis Audi A4, VIN Nr. ( - ) yra įregistruotas atsakovo vardu Ispanijoje. Automobilis buvo pristatytas iš JAV į Barseloną ir atsakovas už jį sumokėjo muito mokesčius. 2009-11-27 ieškovas raštu pareikalavo automobilio, o atsakovas 2009-12-08 raštu atsisakė tai padaryti. Teismas vertino, kad ieškovo abejonės dėl ant atsakovo pateiktų sąskaitų ranka atliktų skirtingų įrašų su tomis pačiomis iš kitų bylų pateiktomis kopijomis yra nepakankamos pagrįsti atsakovo pateiktų sąskaitų netikrumą. Ieškovo pateiktą J. P. patvirtintą 2005-07-10 pranešimą įmonei „Cars24“, LLC dėl 20 880 dolerių nuskaitymo už ginčo automobilio pirkimą aukcione teismas laikė patvirtinančiu aplinkybę, kad už aukcione pirktą ginčo automobilį sumokėjo „Cars24“, LLC. Teismas vertino, kad ši ieškovo pateikta pažyma nepaneigia atsakovo aiškinimų dėl atsiskaitymo už ginčo automobilį ieškovui grynais. Teismas nustatė, kad šalys skirtingai aiškina ginčo peradresavimo iš Klaipėdos į Barseloną motyvus, o pateikti krovinio peradresavimo dokumentai tik patvirtina peradresavimo faktą ir krovinio gavėją – atsakovą, nei patvirtinant, nei paneigiant automobilių priklausomybę. „Cars24“, LLC atstovo J. S. P., kurio parašas kaip asmens patvirtintas notaro, teigimu ginčo automobilį ir kitą automobilį įsigijo ieškovas pagal sąskaitą faktūrą Nr. B-7362 bei kitą automobilį Chrysler pagal sąskaitą faktūrą Nr. B-6887. Atsakovo pateiktos sąskaitos dėl ginčo automobilio numeris atitinka J. S. P. pateiktus duomenis apie sąskaitą, pagal kurią buvo nupirktas automobilis, tačiau tokios sąskaitos Nr. B-7362, kuri būtų išrašyta A. P., o ne R. B., nepateikė nei ieškovas, nei J. S. P.. J. S. P. surašytoje pažymoje, datuotoje 2009-03-31, nurodyta, kad ginčo automobilis ir Chrysler priklauso ieškovui ir jis nėra skolingas už sumokėjimą, tačiau teismas vertino, kad ši aplinkybė nepaneigia galimybės, kad ieškovas būdamas tarpininku galėjo perleisti automobilį atsakovui. Ieškovas teigė, kad pats A. P. ginčo automobilį ir automobilį Chrysler įsigijo asmeniškai, tačiau tokių dokumentų, kad jis sumokėjo iš asmeninių lėšų, ieškovas nepateikė. Teismas darė išvadą, kad sąskaita ieškovui su krovinio pristatymo vieta į Barseloną, išrašyta nebuvo. Taip pat vertino, kad šalių susirašinėjimas yra nepakankamas pagrindas pagrįsti ieškovo reikalavimą dėl ginčo automobilio nuosavybės. Teismas pažymėjo, kad valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Pažymėta ir tai, kad ieškovas pareikalavo ginčo automobilio po dvejų metų ir jau tik esant tarp šalių teisiniams nesutarimams, kai jo paties teigimu, automobilio vertė nuolatos mažėja, ir tik dar po trejų metų kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės apgynimo. Įvertinęs šalių aiškinimus, pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas ginčo automobilį valdo ir įgijo nuosavybėn neteisėtai.

4Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo pirmosios instancijos teismo 2015-03-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovo nuomone, teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, ją perkeldamas ieškovui, nepagrįstai taikė prezumpcijas), taip pat teismas visiškai netinkamai aiškino ir taikė valdymą bei vindikaciją reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas įrodė, jog būtent jį su automobilio pardavėju JAV įmonės „Cars24“, LLC siejo sutartiniai santykiai, t. y. kad būtent jis su JAV įmone „Cars24“, LLC palaikė ikisutartinius santykius, būtent ieškovas įsigijo automobilį ir sumokėjo pardavėjui automobilio kainą, būtent ieškovo nurodymu automobilis buvo išsiųstas iš Niujorko į Barseloną. Pirkimo–pardavimo sandorį tarp ieškovo ir JAV įmonės „Cars24“, LLC patvirtino pats pardavėjas, taigi tarp jų nėra ginčo dėl sandorio fakto, šalių ir nuosavybės teisės. Byloje būtent atsakovui teko pareiga paneigti ieškovo ir automobilio pardavėjo JAV įmonės „Cars24“, LLC teigiamą faktą, kad automobilį JAV įmonė „Cars24“, LLC pardavė ieškovui ir įrodyti, kad šio pirkimo–pardavimo sandorio šalimi buvo atsakovas. Nurodo, kad teismas klaidingai aiškino ir taikė CK 4.23 str. 2 d. nuostatą, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Teismas be jokio teisinio pagrindo sąžiningo valdymo prezumpciją pritaikė ir nuosavybės teisei. Atsakovas, teigdamas, kad įgijo nuosavybės teisę į automobilį pirkimo–pardavimo sandoriu iš JAV įmonės „Cars24“, LLC, privalėjo tai įrodyti. Ieškovo nuomone, teismas visas aplinkybes ir įrodymus vertino išimtinai atsakovo naudai. Teismo atgrumentai prieštaringi – nebeaišku, ar teismas laiko atsakovą įsigijusiu automobilį iš JAV įmonės „Cars24“, LLC ar iš ieškovo. Pažymi, kad iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, jog visais automobilio transportavimo klausimais rūpinosi ieškovas, pats atsakovas ginčo automobilį pripažįsta esant ieškovo nuosavybe, kadangi rašydamas ieškovui ne kartą įvardija ginčo automobilį „tavo audi“ dar pridėdamas internetinę nuorodą į automobilių pardavimų svetainę, kurioje yra ginčo automobilio pardavimo skelbimas. Ieškovo nuomone, teismas klaidingai vertino valdymo gynimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kadangi valdymo teisėtumą tapatina su valdymo sąžiningumu (CK 4.23, 4.26 str.). Ieškovo nuomone, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, paties pardavėjo JAV įmonės „Cars24“, LLC paaiškinimai neginčijamai įrodo, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsakovo nuosavybės teisė paremta tik jo teiginiais ir teismo abejonėmis bei prielaidomis, neteisėtai visą įrodinėjimo naštą perkėlus vien ieškovui, klaidingai valdymo teisėtumo prezumpciją pritaikius ir nuosavybės teisei ir bet kurioms įrodinėtinoms aplinkybėms atsakovo naudai. Netgi jeigu atsakovo nuosavybės teisė būtų preziumuojama pagal įstatymą, šioje byloje ieškovas pateikė pakankamai įrodymų tokiai prezumpcijai paneigti. Tad vien konstatavus, kad ginčo automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovui, ir šiam pareikalavus automobilį grąžinti, atsakovo atsisakymas tai padaryti reiškia ieškovo kaip savininko valdymo teisių pažeidimą, o atsakovo tolesnį valdymą daro neteisėtu ir nesąžiningu (CK 4.23 str. 3 d., 4.26 str. 4 d.). Nėra ginčo, kad nuo pat automobilio įsigijimo momento būtent ieškovas valdė automobilį per trečiuosius asmenis (CK 4.30 str.), duodamas pardavėjui nurodymus, kur išsiųsti automobilį ir dokumentus. Taigi ieškovas valdė ginčo automobilį ir per atsakovą, kol šis vykdė ieškovo nurodymus.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš A. P. bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, taikė prezumpcijas ir vertino įrodymus. Atsakovas pateikė teismui jo nuosavybės teisę į ginčo automobilį pagrindžiančius įrodymus. Nurodo, kad ieškovas tarpininkavo atsakovui įsigyjant nurodytą automobilį kartu su dar dviem automobiliais Chrysler 300 ir Dodge Caravan, todėl būtent kaip tarpininkas jis ir turėjo palaikyti su JAV įmone „Cars 24“, LLC ikisutartinius santykius per jam suteiktą Manheim aukciono prieigą nupirkti automobilį, sumokėti už jį bei rūpintis transportavimo klausimais. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad ieškovas valdė ginčo automobilį per atsakovą, kol šis vykdė ieškovo nurodymus. Tarp šalių niekada nebuvo jokio įgaliojimo ir atsakovas niekada nevykdė ieškovo nurodymų. Automobilį atsakovas teisėtai valdė kaip savo asmeninę nuosavybę. Pažymi, kad Šilutės rajono apylinkės teismas yra priėmęs įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-385/2012 dėl tuo pačiu jūriniu konteineriu atsakovui pristatyto automobilio Chrysler 300 ir konstatavo, kad šį automobilį atsakovas įsigijo iš JAV įmonės „Cars24“, LLC bei vėliau pardavė ieškovo tėvo vadovaujamai UAB „Gilija“ ir atmetė ieškovo ieškinį dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo. Ieškovas iš pardavėjo JAV įmonės „Cars24“, LLC ginčo automobilio nėra priėmęs, o pardavėjas ieškovui nėra perdavęs.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

8Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 str. įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir prašė išreikalauti transporto priemonę Audi A4, VIN Nr. ( - ), iš atsakovo neteisėto valdymo bei priteisti nuostolius. Nustatyta, kad 2009‑11‑27 ieškovas A. P. raštu pareikalavo atsakovo R. B. grąžinti automobilį Audi A4, kėbulo Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 24). Atsakovas R. B. 2009-12-08 raštu ieškovui nurodė, kad ieškovui priklausančio turto neturi (t. 1, b. l. 25). Ieškovas teigia, kad automobilį Audi A4 ieškovas įgijo nuosavybės teise pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ieškinyje ieškovas teigia, kad jis iš JAV bendrovės „Cars24“, LLC įsigijo transporto priemones Audi A4 ir Chrysler 300, o atsakovas, tarpininkaujant ieškovui, JAV aukcione įsigijo automobilį Dodge Caravan. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad ginčo automobilį, tarpininkaujant ieškovui, kartu su dar dviem automobiliais Chrysler 300 ir Dodge Caravan pirko iš JAV registruotos įmonės „Cars24“, LLC, o minėti automobiliai jūriniu konteineriu atsakovui buvo atgabenti į Barselonos jūrų uostą su automobilių registravimo liudijimais. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priverstas krovinio gavėju nurodyti R. B., kuris priėmė krovinį ir sutvarkė automobilių importo formalumus; R. B. pasiūlė pabandyti automobilius parduoti Ispanijoje, tačiau automobilis Audi A4 taip ir nebuvo parduotas; 2009 m. ieškovas nusprendė automobilius parsigabenti į Lietuvą, tačiau atsakovas grąžinti automobilį Audi A4 atsisakė.

9Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Remiantis CK 4.95 str., savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka daikto savininkui (CPK 178 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2009‑02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007).

10Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑451-686/2015; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010). Tad ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas nurodytas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes.

11Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

12Ieškinio faktiniu pagrindu ieškovas įrodinėjo, kad yra ginčo daikto – automobilio Audi A4 – savininkas. Argumentus dėl nuosavybės teisės į automobilį Audi A4 ieškovas grindė jam „Cars24“, LLC išrašyta sąskaita Nr. 10316, išrašyta 21 900 JAV dolerių sumai. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame „Cars 24“, LLC atstovo J. S. P., kurio parašas patvirtintas notaro, pateiktame patvirtinime nurodyta, jog toliau nurodytos transporto priemonės buvo parduotos A. P., kliento prašymu abi transporto priemonės buvo persiunčiamos konteineriu (Nr. ( - )) per jūrą į Barselonos uostą, Ispanija, ir nurodytos konkrečios sąskaitos faktūros: Nr. B‑7362 /2005 Audi A4, kėbulo Nr. ( - ) bei Nr. B-6887 /2007 Chrysler 300C VIN Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 7–8). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad „Cars24“, LLC sąskaita Nr. B-7362 bendrai 11 900 JAV dolerių sumai už transporto priemonę 2005 m. Audi A4, VIN Nr. ( - ), įtraukiant transportavimą iš Niuarko (Newark) NJ į Barseloną, išrašyta R. B. ( t. 1, b. l. 141–143, t. 2, b. l. 45). Taip pat R. B. išrašyta ir „Cars24“, LLC sąskaita Nr. B-6887 už 2007 m. automobilį Chrysler 300, įtraukiant transportavimą iš Niuarko (Newark) NJ į Barseloną (t. 1, b. l. 144–145, t. 2, b. l. 2–3). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo abejonės, jog ant sąskaitų kopijų yra ranka atlikti papildomi prierašai, nesudaro pagrįsto pagrindo konstatuoti atsakovo pateiktų sąskaitų netikrumą, jose nurodytų pagrindinių duomenų klaidingumą. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad minėtos transporto priemonės pristatytos į Barselonos jūrų uostą. Nustatyta, kad A. P. išrašyta „Cars24“, LLC sąskaita Nr. 10316 bendrai 21 900 JAV dolerių sumai už transporto priemonę 2005 m. Audi A4, VIN Nr. ( - ), įtraukiant gabenimo iš Niuarko (Newark) NJ į Klaipėdą kainą (t. 2, b. l. 4–5). 2014-11-11 paaiškinimuose J. S. P. nurodė, kad sąskaita Nr. 10316 išrašyta A. P., 2007-10-06 ji išsiųsta minėtam asmeniui elektroniniu paštu, be to, nurodė, kad sąskaita Nr. B-7362 buvo išrašyta A. P. 2007-10-05 už automobilį Audi A4, tai tarpinė sąskaita be transportavimo paslaugų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nepateikta tokia sąskaita Nr. B-7362, kuri būtų išrašyta ieškovo A. P. vardu. Kita vertus, net vertinant, kad po tarpinės sąskaitos be transportavimo paslaugų (nesant duomenų apie krovinio pristatymo vietą) A. P. sąskaita Nr. 10316 buvo išrašyta vėliau, šioje sąskaitoje nurodytos ir įtrauktos gabenimo išlaidos iš Niuarko NJ į Klaipėdą, nors, kaip minėta anksčiau, faktiškai ginčo automobilis buvo pristatytas į Barselonos jūrų uostą. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog ieškovui buvo išrašyta sąskaita su krovinio pristatymo vieta į Barseloną.

13Tiek byloje esančiose sąskaitose Nr. B‑7362, Nr. B-6887, tiek sąskaitoje Nr. 10316 nurodytas pirkėjo numeris 5218969. J. S. P. 2014-11-11 paaiškinimuose nurodė, kad automobiliai Audi A4, Chrysler 300 ir Dodge Caravan nupirkti per A. P. suteiktą Manheim aukciono prieigą, tačiau nurodė, kad pirkėjo numeris 5218969 priklausė „BIDUX CARGO“ LLC (t. 2, b. l. 133–134). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad transporto priemonių Audi A4, Chrysler 300 ir Dodge Caravan pristatymą per „Bidux LLC“ suorganizavo ieškovas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino pateiktus duomenis kitose bylose, jog užsiimdamas automobilių prekyba ieškovas atstovavo įmonei (t. 1, b. l. 31, t. 2, b. l. 10-18). Byloje yra J. P. pasirašytas pranešimas „Cars24“, LLC dėl 20 880 JAV dolerių nuskaitymo gavėjui „Manheim Auto Auction“ už ginčo automobilio pirkimą aukcione (t. 2, b. l. 6–7). Apelianto nurodoma „Cars24“, LLC atstovo J. S. P. 2009-03-31 pažyma (t. 1, b. l. 11) laikytina patvirtinančia tinkamo atsiskaitymo su pardavėju faktą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šios pažymos duomenis vertino ir kitų bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų kontekste. Be kita ko, įvertinta ir aplinkybė, kad kitame anksčiau paminėtame J. S. P. patvirtintame „Cars 24“, LLC rašte kaip ginčo automobilio įgijimo pagrindas nurodyta sąskaita Nr. B-7362 faktiškai yra išrašyta R. B.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas nepateikė tikslinio sumokėjimo už ginčo automobilį duomenų ir tai įrodančių dokumentų, patvirtinančių įrodymų, kad už automobilį sumokėjo asmeniškai. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jokie tretieji asmenys (fiziniai ar juridiniai) jokių pretenzijų dėl ginčo automobilio nėra pareiškę, neįrodo, kad nuosavybės teises įgijo būtent ieškovas. Byloje yra duomenų apie ieškovo tarpininkavimo per įmonę veiklą, įsigyjant automobilius JAV aukcionuose, taip pat ir duomenų apie tokio pobūdžio tarpininkavimą atsakovui. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovas buvo pažįstami, juos siejo verslo santykiai. Nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo kilęs ginčas dėl be pagrindo įgyto turto (lėšų) priteisimo, susijęs su šioje byloje minimo automobilio Chrysler 300 įsigijimo aplinkybėmis. Tuo pagrindu Šilutės rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2‑5-385/2012, joje nustatyta aplinkybė, kad automobilį Chrysler 300 JAV aukcione įsigijo atsakovas. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1669-793/2010 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei UAB „Litimport“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, kilęs ginčas buvo susijęs su automobilių pirkimo–pardavimo santykiais. Ištyrus bylos medžiagą, duomenis apie šalių bendradarbiavimą įsigyjant automobilius, taip pat bylos duomenis, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog buvo pargabenta ir kitų automobilių (tiek iš Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2‑5‑385/2012, tiek iš Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2‑1669‑793/2010 duomenų matyti, kad vėliau buvo pargabenti automobiliai Audi A4 ir Lexus), sutiktina, su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad šalių elektroninis susirašinėjimas nelaikytinas pakankamu pagrįsti ieškovo nuosavybės teisę į ginčo automobilį.

14Apeliantas iš esmės nesutinka su atsakovo paaiškinimais dėl atsakovo atsiskaitymo su ieškovu už ginčo automobilį grynaisiais pinigais, t. y. teigia, kad tarp šalių nesusiklostė prievoliniai santykiai ir teigia, kad nuosavybės teisė priklauso ieškovui. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šioje byloje minėtų transporto priemonių pristatymą organizavo per „Bidux LLC“, patvirtinančių konkrečių įrodymų, kad už ginčo automobilį ieškovas sumokėjo asmeniškai nepateikta, be to, byloje yra duomenų apie ieškovo tarpininkavimo veiklą. Ieškovas paaiškino, kad jis nurodė ginčo automobilio pristatymo vietą į Barseloną. Ieškinyje ieškovas taip pat pažymėjo, kad su atsakovu R. B. sutarta įgytas transporto priemones tuo pačiu jūriniu konteineriu atgabenti į Barselonos jūrų uostą, ieškovas krovinio gavėju nurodė atsakovą. Atsakovas nurodė, kad „Cars24“, LLC sąskaita Nr. B-7362 už transporto priemonę Audi A4 su dar dviejų automobilių pardavimo dokumentais ir transporto priemonių registravimo liudijimais buvo pristatyta atsakovui paštu. Iš J. S. P. 2014-11-11 pateiktų paaiškinimų matyti, kad automobilių registracijos liudijimai buvo išsiųsti paštu, adreso nenurodė, tačiau pažymėjo, kad veiksmai atlikti ieškovo A. P. prašymu. Matyti, kad krovininis konteineris, kuriame buvo ir ginčo automobilis, buvo pristatytas iš JAV į Barseloną, atsakovas jį priėmė ir sumokėjo muito mokesčius (t. 1, b. l. 15–19, 149–154). Pažymėtina, kad būtent atsakovui R. B. išrašyta „Cars24“, LLC sąskaita Nr. B-7362 už transporto priemonę 2005 m. Audi A4, VIN Nr. ( - ), įtraukiant transportavimą iš Niuarko NJ į Barseloną. Byloje yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, kad ginčo automobilis Audi A4, VIN Nr. ( - ) yra įregistruotas Ispanijoje atsakovo R. B. vardu (t. 2, b. l. 46–48). Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas, tuo tarpu teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, be to, daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2–3 d.). Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir įrodymus byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas ginčo automobilį valdo neteisėtai.

15Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad daiktas (automobilis Audi A4) yra natūra ir šį daiktą valdo atsakovas R. B.. Tačiau ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į ginčo daiktą ir kad daiktą atsakovas valdo neteisėtai, bei likusių sąlygų, būtinų tenkinti ieškovo vindikacinio ieškinio reikalavimus ir atitinkamai iš šio reikalavimo kildinamus reikalavimus dėl nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės nuostatų ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, kaip nepagrįstus.

16Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jos nepaskirstytinos (CPK 98 str.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas ieškiniu prašė išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo... 3. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-12 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo pirmosios instancijos teismo... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. B. prašo apeliacinį skundą... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 str.... 9. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra,... 10. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė numato, kad kiekviena... 11. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 12. Ieškinio faktiniu pagrindu ieškovas įrodinėjo, kad yra ginčo daikto –... 13. Tiek byloje esančiose sąskaitose Nr. B‑7362, Nr. B-6887, tiek... 14. Apeliantas iš esmės nesutinka su atsakovo paaiškinimais dėl atsakovo... 15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad daiktas (automobilis Audi A4) yra... 16. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo... 17. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 19. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimą palikti nepakeistą....