Byla 2-87-596/2010

1Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, sekretoriaujant Simonai Mockutei, dalyvaujant ieškovui R. Ž., jo atstovei advokato padėjėjai Ievai Balčiūnaitei, atsakovei D. Ž., jos atstovui advokato padėjėjui V. R., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ atstovei Ritai Gailevičiūtei, išvadą teikiančios institucijos atstovei Silvai Sandienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal R. Ž. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo kitam sutuoktiniui priteisimo; atsakovės D. Ž. priešieškinį ieškovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išlaikymo kitam sutuoktiniui priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ ieškinį ieškovui R. Ž. ir atsakovei D. Ž. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją, delspinigių priteisimo; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį ieškovui R. Ž., atsakovei D. Ž., trečiajam asmeniui D. G. dėl įsiskolinimo už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovas R. Ž. ir jo atstovė palaiko patikslinto ieškinio, pateikto teismui 2009-01-26 (t. 2, b.l. 88-94), reikalavimus ir prašo nutraukti santuoką, sudarytą ( - ) tarp jo ir D. Ž., dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnametės dukros S. Ž., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš atsakovės jam išlaikymą po 300 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalinti santuokoje įgytą turtą – jam priteisti 0,7 ha, 1,15 ha ir 0,15 ha žemės sklypus, esančius ( - ), automobilį Audi 80; 43000 Lt. kompensaciją už atsakovei didesnę tenkančią turto dalį; atsakovei priteisti butą, esantį ( - ), skalbyklę, mikrobangų krosnelę, kompiuterinę techniką, televizorių „Šilelis“, sekciją „Junior“, kompiuterį, spintų komplektą, kušetę. Nurodo, kad santuoka su atsakove įregistruota ( - ) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindžia tomis aplinkybėmis, kad pablogėjus jo sveikatos būklei, atsakovė nepalaikė jo nei morališkai, nei finansiškai, nesirūpino juo ir šeimos gerove, nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų. Nepilnametė dukra S. su atsakove turi glaudų ryšį, gerai su ja sutaria, todėl mergaitės gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove. Ieškovui yra nustatytas darbingumo netekimas, jam reikalingas periodinis gydymas, medikamentai, reabilitacija, jo gaunamų lėšų nepakanka, atsakovė yra darbinga, todėl yra pajėgi teikti jam išlaikymą po 300 Lt. kas mėnesį. Santuokoje įgytą butą, esantį ( - ), tikslinga priteisti atsakovei, kadangi su ja lieka gyventi nepilnametė dukra, ieškovui iš atsakovės priteisiant pusę buto vertės dydžio piniginę kompensaciją – 43000 Lt. Automobilis Audi 80 priteistinas ieškovui, kadangi jis turi sveikatos problemų, įtakojančių jo galimybę judėti. Trys žemės sklypai turėtų atitekti ieškovui, o kilnojamieji daiktai – atsakovei. Tokiu būdu padalinus turtą, būtų iš esmės išlaikytas lygių dalių principas, atsižvelgiant į daiktų vertes.

3Ieškovas ir jo atstovė su atsakovės priešieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepime į priešieškinį (t.2, b.l. 150-153) išdėstytą poziciją ir prašo reikalavimus spręsti pagal ieškovo patikslintą ieškinį. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad atsakovė savo reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės grindžia melagingais ir teismą klaidinančiais teiginiais, kadangi santuoka iširo dėl jos pačios kaltės – jos nelojalumo ieškovui, savo, kaip sutuoktinės, pareigų nevykdymo, moralinės paramos sutuoktiniui nebuvimo po patirtos traumos pablogėjus jo sveikatos būklei. Atsakovės reikalavimas priteisti jai išlaikymą iš ieškovo yra nepagrįstas, kadangi jos gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti, be to, pripažinus atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo , ji neturi teisės reikalauti priteisti jai išlaikymą iš kito sutuoktinio. Ieškovas neprieštarauja dėl reikalavimo nustatyti dukros S. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove, tačiau nesutinka, kad būtų padidintas išlaikymas dukrai, kadangi jis pagal turimas išgales prisidėjo prie jos išlaikymo, išskaitant išlaikymą iš jam mokamų socialinių išmokų ir jo vardu paimtų vartojimo kreditų. Šiuo metu jis moka išlaikymą po ¼ jo gaunamų pajamų, bet ne mažiau 1 MGL į mėnesį, ir dėl netekto darbingumo neturi galimybės teikti didesnio dydžio išlaikymą. Po teismo sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, todėl nėra pagrindo keisti išlaikymo dydį. Dėl atsakovės nurodyto turto padalijimo būdo prieštarauja, nes jis nelogiškas, neproporcingas ir neatitinka objektyvaus sutuoktinių interesų derinimo principų: jam nepriteisiant piniginės kompensacijos ir priteisiant menkavertį turtą, o atsakovei priteisiant butą natūra ( - ) gatvėje, ši dar turtų galimybę naudotis socialiniu būstu Pilaitėje, o jis liktų be gyvenamojo ploto, ir negautų lėšų būsto nuomai.

4Ieškovas su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ pareikštais reikalavimais nesutinka, palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus (t.2, b.l. 66-67). Nurodo, kad bute, kuriam buvo tiekta šilumos energija, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, negyveno, juo naudojosi atsakovė, kuriai ir teko pareiga atsiskaityti už paslaugas. Be to, santuokos nutraukimo byla pradėta 2007 m. birželio mėnesį, todėl sutinkamai su CK 3.67 str. 1 d., santuokos nutraukimo teisinės pasekmės atsirado nuo bylos iškėlimo, kuomet ir baigėsi jo pareiga prisidėti prie bendro turto išlaikymo. Su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus vandenys“ pareikštais reikalavimais nesutinka, palaiko atsiliepime nurodytus nesutikimo motyvus (t.2, b.l. 190-191). Nurodo, kad bute, esančiame ( - ), negyveno, todėl įsiskolinimas už vandenį, susidaręs laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2009-01-31, turi būti priteistas iš atsakovės, kuri nuomojo šį butą.

5Atsakovė D. Ž. ir jos atstovas palaiko patikslinto priešieškinio reikalavimus (t. 2, b.l. 116-123) ir prašo nutraukti santuoką, sudarytą ( - ) tarp jos ir R. Ž., dėl ieškovo kaltės, priteisti jai išlaikymą iš ieškovo po 400 Lt. mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nustatyti dukros S. Ž. gyvenamąją vietą su ja, pakeisti dukrai S. priteisto išlaikymo dydį iki 450 Lt. per mėnesį iki jos pilnametystės ir padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: jai priteisti butą, esantį ( - ); 0,7 ha, 1,15 ha ir 0,15 ha žemės sklypus, esančius ( - ), padalinti po ½ dalį kiekvienam iš buvusių sutuoktinių; R. Ž. priteisti automobilį Audi 80, skalbyklę, mikrobangų krosnelę, kompiuterinę techniką, televizorių „Šilelis“, sekciją „Junior“, kompiuterį, spintų komplektą, kušetę; susidariusias skolas UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“ priteisti iš jos ir ieškovo lygiomis dalimis; po santuokos nutraukimo jai palikti iki santuokos sudarymo turėtą J. pavardę. Atsakovė nurodo, kad ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis niekad nesirūpino šeima, nesidomėdavo dukrų auklėjimu, menkai prisidėjo prie jų išlaikymo, netekęs darbo paliko šeimą ir kartu nebegyvena nuo 2002 metų. Dėl dukros S. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ieškovas neprieštarauja, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Iš atsakovo 1999-07-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu priteistas išlaikymas iš ieškovo po ¼ jo pajamų, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį yra akivaizdžiai nepakankamas jai išlaikyti. Vieno mėnesio dukros išlaikymo suma sudaro apie 900 Lt, todėl ieškovas turėtų teikti 450 Lt. dydžio išlaikymą kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Ji nuo 2009 m. sausio mėnesio neteko darbo, yra bedarbė, todėl prašo iš ieškovo priteisti jai išlaikymą po 400 Lt. kas mėnesį. Su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos išlaikymą po 300 Lt. kas mėnesį nesutinka, nes jis yra kaltas dėl santuokos iširimo, be to, jo gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti. Dalinant santuokoje įgytą turtą, turėtų būti nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi su atsakove lieka gyventi nepilnametė dukra, be to, privatizuojant butą, esantį ( - ), dalį kainos ji sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis – valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis, o likusią pinigų dalį sumokėjo jos tėvai. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė prašo priteisti jai visą butą be kompensacijos priteisimo ieškovui, tris žemės sklypus padalinti po ½ dalį jai ir ieškovui, o automobilį ir visą kilnojamąjį turtą priteisti ieškovui.

6Atsakovė su trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies, palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus (t.2, b.l. 60-61). Nurodo, jog delspinigiai skaičiuojami nepagrįstai, kadangi UAB „Vilniaus energija“ nėra valstybinė ar savivaldybės įmonė, todėl LR įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nuostatos negali būti taikomos, ir prašo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti. 703,26 Lt. įsiskolinimas už šilumos energiją, susidaręs laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-01-30 ir 71,80 Lt. bylinėjimosi išlaidos turėtų būti įtraukti į bendrą sutuoktinių turto balansą ir priteisti iš bendro sutuoktinių turto.

7Atsakovė su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus vandenys“ ieškiniu sutinka iš dalies, kadangi dalis skolos už vandenį ir nuotekas tenka buto Nr. 61A savininkui D. G.. Iki 2006-10-13 su UAB „Vilniaus vandenys“ turėjo būti atsiskaitoma pagal skaitiklio parodymus, o šis buvo įrengtas dviems butams – jos ir Nr. 61A, kuris priklauso D. G. Pastarasis nuo 2002 metų bute negyvena, butą nuomoja, tačiau už vandenį pagal skaitiklį nemokėjo.

8Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ atstovė palaiko ieškinio reikalavimus (t. 2, b.l.33-34) ir prašo priteisti iš D. Ž. ir R. Ž. solidariai 703,26 Lt. skolos už šildymą ir karštą vandenį, 38,61 Lt. delspinigių ir 71,80 Lt. bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui adresu ( - ), kuris yra skolininkų bendroji jungtinė nuosavybė. Minėto buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal LR CK 6.384 str., 1.71 str. reikalavimus laikoma, kad žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais su ieškovu ir atsakove buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Sutuoktiniams atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. Ieškovas ir atsakovė už jiems suteiktas paslaugas mokėjo nepilnai ir nereguliariai, todėl už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-09-30 liko neapmokėta 703,26 Lt. Sutinkamai su LR įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, skolininkams už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiuoti 0,04 procento delspinigiai nuo 2008-04-23 iki 2008-10-23, kurie sudaro 38,61 Lt. Taip pat prašo priteisti lygiomis dalimis turėtas 71,80 Lt. bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, jog mokėjimas už suteiktas paslaugas buvo atliktas tik vieną kartą – 2008-01-30 sumokant 134 Lt., todėl susidariusį įsiskolinimą ir paskaičiuotus delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas skolininkai turi atlyginti solidariai.

9Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus vandenys“ atstovė palaiko ieškinio reikalavimus (t.2, b.l. 167) ir prašo priteisti iš D. Ž. ir R. Ž. solidariai 995,32 Lt. už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą, 67,73 Lt. delspinigių, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis - po 32 Lt. sumokėto žyminio mokesčio iš kiekvieno iš skolininkų. Nurodo, kad su atsakove D. Ž. 2000-10-18 buvo pasirašyta Apmokėjimo už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą sutartis Nr. 1048, pagal kurią į skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), buvo tiekiamas šaltas vanduo. Už laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2009-01-31 patiektą vandenį ieškovas ir atsakovė yra skolingi 995,32 Lt. Suvartoto vandens kiekis iki 2006-10-13 buvo nustatomas pagal įrengto šalto vandens skaitiklio duomenis, o nuo 2006-10-13 skaičiuojamas pagal vidutines vandens suvartojimo normas kiekvienam gyventojui pagal LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr.1507 1.4 punktą. Minėtos sutarties 11 p. numatyti 0,04 % delspinigiai už paskutinius 6 mėnesius, todėl skolininkams praleidus piniginės prievolės mokėjimo terminus už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2009-01-31 paskaičiuoti 67,73 Lt. dydžio delspinigiai. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė papildomai paaiškino, kad sutartis buvo sudaryta su atsakove, tačiau vandens skaitiklis buvo įrengtas bendrai dviems butams –Nr. 61, kuris priklauso Ž., ir 61A, kuris priklauso D. G. Pagal sutartį su ieškovu pagal skaitiklio rodmenis turėjo atsiskaityti D. Ž., todėl nepageidauja buto Nr.61A savininko D. G. šioje byloje traukti bendraatsakovu dėl įsiskolinimo, susidariusio iki 2006-10-13,skaičiuojant pagal vieno skaitiklio rodmenis dviems butams, priteisimo.

10Teismo posėdžio metu byloje išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą dėl nepilnametės S. Ž. (t. 1, b.l. 151-152), pritarė, kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, su kuria ji nuolat gyvena po to, kai sutuoktiniai ėmė gyventi atskirai ir kuri nuolat rūpinasi dukros auklėjimu ir kasdienių poreikių užtikrinimu. Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą D. Ž. motinos pareigų vykdymą. Pagal pateiktą išvadą 1999 m. iš ieškovo priteistas išlaikymas dukrai S. neužtikrina vaiko minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo, todėl turi būti padidintas siejant išlaikymo dydį su minimalia mėnesio alga. Be to, atsižvelgiant į nepilnametės S. Ž. interesus, dalinant turtą tarp sutuoktinių turėtų būti nukrypta nuo bendro turto lygių dalių principo.

11Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jos brolio R. Ž. ir atsakovės santykiai nuo pat jų vedybų nebuvo geri, kadangi pastarajai labiausiai rūpėjo pinigai, ir kai šeima jų nestokodavo, konfliktų būdavo mažiau. R. Ž. jau ne vienerius metus su atsakove gyvena atskirai, t.y. gyvena pas savo tėvus ( - ) (t.2, b.l. 47-48).

12Liudytoja D. K. parodė, kad ji 2005 m. sausio mėnesio nuomoja kambarį ( - ), kurio savininkas yra D. G. Gretimo bendrabučio tipo kambario Nr. 61 savininkai yra ieškovas ir atsakovė, kurie taip pat nuolat nuomodavo šį kambarį. Iki 2006 m. šalto vandens skaitiklis abiems butams buvo bendras, todėl skaitiklio rodmenys buvo dalijami per pusę. Rodmenis kiekvieną mėnesį atvykdavo nuimti D. Ž., tuomet liudytoja reikalingą jos kambariui tenkančią mokėti sumą už sunaudotą vandenį perduodavo D. G. Ar už vandenį atsiskaitydavo D. Ž., jai nėra žinoma. Nuplombavus skaitiklį, už vandenį buvo mokama pagal kiekvieno kambario gyventojų skaičių, tačiau atskiros atsiskaitymo knygelės jos nuomojamam butui nebuvo išduota (t.2, b.l. 48-49).

13Liudytoja O. K. parodė, kad jos šeimai gyvenant ( - ), jie šeimomis bendravo su ieškovo ir atsakovės šeima. Vieną kartą ji matė, kaip iš ieškovo namų išėjo kita moteris, atsakovės tuo metu namie nebuvo. Kuomet atsakovė dirbdavo Vilniuje, pas ieškovą dažnai vykdavo išgertuvės (t. 2, b.l. 50).

14Liudytoja J. S. parodė, kad su atsakove yra buvusios bendradarbės. Ji prisimena, kad vieną kartą apie 1999-2000 metus D. Ž. į darbą atėjo sumušta, skundėsi, kad jos vyras yra agresyvus, ją muša, spardo. Šeimą išlaikė ir ja rūpinosi atsakovė, nes ieškovas dažnai nebūdavo namuose (t.2, b.l. 51).

15Liudytoja E. Š. parodė, jog ji yra atsakovės sesuo, todėl jai žinoma, kad R. Ž. beveik neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, dukrų auklėjimo, visa našta teko D. Ž. Seseriai privatizuojant butą prisidėjo jų tėvai, kurie davė jai pinigų. Prieš 4-5 metus, kuomet sesuo D. su vaikais buvo išvykusi į kaimą, ji, pamačiusi sesers bute degant šviesą, bandė įeiti į butą, jame buvo girdėti muzika ir garsai, tačiau jos niekas neįsileido. Tuomet ji iki ryto prasėdėjo laiptinėje ir ryte pamatė, kaip iš sesers buto išėjo dvi moterys. Tai patvirtino D. Ž. nuogąstavimus, kad jis jos vyras yra neištikimas (t.2, b.l. 52, 53).

16Liudytoja R. P. parodė, jog jos sesuo D. Ž. su ieškovu negyvena daugiau kaip 4 metus, visą šį laikotarpį jis visiškai nesirūpino šeima, visus pinigus išleisdavo savo reikmėms, prie dukrų išlaikymo prisidėdavo tik teismo priteista suma, kurios niekaip nepakakdavo vaikams išlaikyti, todėl padėdavo jos tėvai. Tėvai taip pat sumokėjo dalį buto ( - ) vertės, kuomet sesuo jį privatizavo.R. Ž. dažnai grasindavo seseriai, tačiau nors ši kreipdavosi į policiją, visi pareiškimai dingdavo, nes jis buvo policijos pareigūnas (t.2, b.l. 53,54).

17Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

18Šalių paaiškinimai ir pateiktas santuokos liudijimas (t. 1, b.l. 13) patvirtina, kad R. Ž. ir D. Ž. (J.) susituokė ( - ) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ). Gyvenant santuokoje jiems ( - ) gimė dukra V. Ž., kuri šiuo metu yra pilnametė, ir ( - )– dukra S. Ž. (t. 1, b.l. 14,15). Šalių dalintiną turtą sudaro šis nekilnojamasis turtas: butas/ patalpa kambarys su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 61-1, 61-2, 61-3 (500/1000 iš 7,98 kv.m.), esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (t. 2, b.l. 40-41); 0,7000 ha, 1,1500 ha ir 0,1500 ha dydžio žemės sklypai, esantys ( - ) (t. 1, b.l. 21-24). Dalintiną kilnojamąjį turtą sudaro automobilis Audi 80, v/n ( - ) (t.1, b.l. 17-18), skalbimo mašina WD 10180, mikrobangų krosnelė KOR 6305A (t.1, b.l. 36), kompiuterinė technika (t.1, b.l. 37), televizorius „Šilelis 1440 T“ (t.1, b.l. 38), sekcija „Junior“ (t.1, b.l. 35), kompiuteris (t.1, b.l. 32), spintų komplektas (t.1, b.l. 39-40, kušetė (t.1, b.l. 33-34).

19Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.

20CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Šalis, pareiškusi reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis ne tik dėl subjektyvių priežasčių, bet ir iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

21Ieškovas, teigdamas, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nurodė, kad pablogėjus jo sveikatos būklei, atsakovė nepalaikė jo nei morališkai, nei finansiškai, nesirūpino juo ir šeimos gerove, nevykdė savo kaip sutuoktinės pareigų. Dėl su atsakove besitęsiančių konfliktų jų bendras gyvenimas tapo negalimu ir jis nuo 2002 m. dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių ir nuolatinės įtampos nusprendė gyventi atskirai - pas savo tėvus ( - ). Atsakovės teigimu, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi jis paliko šeimą, ja daugiau kaip metus nesirūpino, nusišalino nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, buvo jai neištikimas, naudojo prieš ją smurtą. Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos O. K., E. Š. patvirtino, jog jos yra betarpiškai mačiusios iš ieškovo namų išeinančias svetimas moteris, kuomet atsakovės nebūdavo namuose, kas iš esmės patvirtina jo neištikimybės faktą, kurio ieškovas nepaneigė. R. P. ir E. Š. taip pat davė parodymus apie tai, kad ieškovas jau daugiau kaip penkerius metus negyvena kartu su atsakove, ją paliko su dviem vaikais ir išėjo gyventi pas savo tėvus, kad jis nesirūpina šeima, dukromis, mergaičių auklėjimu, išlaikymu, visa rūpinimosi vaikais ir bendru ūkiu našta teko atsakovei, kuriai padeda jos tėvai, nes ieškovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik teismo priteistu išlaikymu. Be to, ieškovo netinkamą elgesį su sutuoktine patvirtina atsakovės paaiškinimai, liudytojos J. S. parodymai apie tai, kad pastaroji skundėsi buvusi R. Ž. sumušta, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog 2000-06-08 tarp jos ir ieškovo kilusio šeimyninio konflikto ji kreipėsi į policijos pareigūnus, dėl ko R. Ž. elgesys buityje buvo apsvarstytas pareigūnų garbės teisme (t. 3, b.l. 5-8). Net ir po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo atsakovei teko kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo prieš ją vartoto smurto, sukėlusio jai fizinį skausmą (t.3, b.l. 9-10), taip pat dėl jo netinkamo elgesio, dėl kurio jis buvo įspėtas (t. 3, b.l. 11). Dėl nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovo žiaurų elgesį su šeimos nariais, kas taip pat laikoma įstatymine kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, kurios ieškovas nepaneigė, kadangi jo paaiškinimas, jog atsakovė kerštaudama rašydavo pareiškimus policijai paneigia minėtuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas faktines aplinkybes.

22Pažymėtina, jog vertinant įrodymus civiliniame procese, pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pagal ištirtus įrodymus apie sutuoktinių konfliktinius tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, teismas daro išvadą, jog dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, kuris nepaneigė prezumpcijos dėl jo neištikimybės, dėl šeimos palikimo ir nesirūpinimo ja daugiau kaip vienerius metus bei dėl žiauraus elgesio su sutuoktine.

23Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nenustatyta, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kad D. Ž. nesirūpino šeimos gerove ar nevykdė sutuoktinės pareigų - priešingai, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai visa našta, susijusi su vaikų auklėjimu, priežiūra, didžiąja jų išlaikymo dalimi teko būtent atsakovei, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti santuoką iširus dėl jos kaltės atmestinas.

24Esant šioms aplinkybėms, bei pripažinus, jog santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, santuoka tarp R. Ž. ir D. Ž. nutrauktina, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl ieškovo R. Ž. kaltės. Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams atsakovės reikalavimu paliktinos ikisantuokinės pavardės – Ž. ir J.

25Dėl išlaikymo kitam sutuoktiniui priteisimo.

26Ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimą dėl sunkios sveikatos būklės ir labai riboto darbingumo priteisti jam iš atsakovės išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt. į mėnesį, o atsakovė priešieškinyje - iš ieškovo išlaikymą jai po 400 L.t kas mėnesį, kadangi ji 2009-01-29 neteko darbo, yra bedarbė, su ja lieka gyventi nepilnametė dukra S., o ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos teikti jai išlaikymą. Ieškovo paaiškinimais, Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 0160367 - kad nustatyta ieškovui nuo 2007-03-20 iki 2008-03-19 buvo nustatytas 50 % darbingumo netekimas (t.1, b.l.47,48), atsakovės paaiškinimais, 2009-02-05 Vilniaus Darbo biržos pažyma Nr. 16758 (t. 2, b.l. 124) - kad ji niekur nedirba, laikotarpiu nuo 2009-03-01 iki 2009-08-31 jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, kurios mokėjimas nutrauktas pasibaigus nustatytam mokėjimo terminui (t. 3, b.l. 80). Šalys joms asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, visą jų turimą turtą sudaro prašomas šioje byloje padalinti turtas, įgytas joms gyvenant santuokoje.

27CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, arba tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti (CK str. 3.72 str. 1 d., 4 d.). CK 3.72 str. 2 d. nustatyta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Nors nagrinėjamu atveju išlaikymo ieškovui reikalingumas turėtų būti preziumuojamas dėl jo sveikatos būklės - netektos dalies darbingumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl santuoka nutrauktina dėl paties ieškovo R. Ž. kaltės, jis neturi teisės į išlaikymą, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo jam priteisimo iš atsakovės atmestinas. Sprendžiant atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymą jai, nustatyta, jog aplinkybių, numatytų CK 3.72 str. 6 d., nėra. Abi šalys yra netekę darbo ir turi išlaikytinę - nepilnametę dukrą S., gim. ( - ), kurios išlaikymui pagal 1999-07-19 teismo nutarimą iš ieškovo išieškoma po 1/4 jo gaunamų pajamų, bet ne mažiau 1 MGL, tačiau šioje byloje taip pat yra pareikštas reikalavimas dėl iš ieškovo priteisto išlaikymo vaikui dydžio padidinimo. Ta aplinkybė, kad sutuoktinių dukra S. gyvena su atsakove, nagrinėjamu atveju nelemia išlaikymo atsakovei būtinumo, kadangi, kaip minėta, ieškovas pagal savo sveikatos būklę yra tik iš dalies darbingas, turi kitą išlaikytinę, kitų pajamų, išskyrus netekto darbingumo pensiją neturi, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog išlaikymas sveikai ir darbingai atsakovei yra būtinas ir ieškovas turi galimybes jį teikti, todėl atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo jai iš ieškovo priteisimo atmestinas.

28Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

29Tarp šalių ginčo dėl nepilnametės dukros S. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo jos gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, todėl, atsižvelgiant į nepilnametės S. Ž. interesus, taip pat į tai, kad ji šalims faktiškai gyvenant atskirai nuolat gyveno su mama, bei į išvadą byloje teikusios institucijos ir pačių sutuoktinių išreikštą poziciją, nepilnametės S. Ž., gim. ( - ) gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina.

30Nustatyta, jog 1999-07-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarimu buvo nutarta iš R. Ž., gim. ( - ), išieškoti alimentus D. Ž. naudai dukrų V., gim. ( - ), ir S., gim. ( - ), išlaikymui po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1999-07-17 iki V. pilnametystės, po to po 1/4 , bet ne mažiau 1MGL kas mėnesį iki S. pilnametystės (t.1, b.l. 116-117), kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas (t. 1, b.l.44). Išlaikymas buvo išskaičiuojamas iš ieškovo gaunamų pajamų, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 45, 189-203, t.3, b.l. 59).

31Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti dukrai S. priteisto išlaikymo dydį iki 450 Lt. per mėnesį iki jos pilnametystės, kadangi nuo išlaikymo priteisimo išaugo dukros poreikiai, iš gaunamų iš ieškovo 130 Lt. nepakanka užtikrinti net minimalių jos poreikių, todėl S. išlaikyti padeda jos seneliai. Dukros išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 900 Lt.

32Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tokias pačios nuostatos įtvirtintos ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje kurioje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008). Tai lemia išvadą, kad teismas negali pakeisti priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą reglamentuojančio CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pakeistas išlaikymo dydis, kuriomis įstatymas pripažįsta šalių turtinės padėties pasikeitimą ar papildomų vaiko priežiūros išlaidų atsiradimą.

33Teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš R. Ž. dukrai S. priėmimo metu jai nebuvo sukakę 4 metai, šiuo metu mergaitei yra 16 metų, ji lanko mokyklą, todėl akivaizdu, kad 4 metų ir 16 metų mokyklinio amžiaus mergaitės poreikiai skiriasi, jie išaugo. Pažymėtina, ir tai, jog minėtu sprendimu vaiko išlaikymui buvo priteistos minimalios lėšos. Atsakovės nurodyta suma, šiuo metu reikalinga išlaikymui, susideda iš išlaidų dukros maitinimui, drabužiams, laisvalaikiui, mokslui, knygoms, vaiko daliai tenkantiems komunaliniams mokesčiams už butą (t. 2, b.l. 77-78, 134-137, 142-145). Šių aplinkybių visuma duoda pagrindo daryti išvadą, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas S. Ž., priėmimo atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, susijusios su jo amžiumi, ugdymu, lavinimu, įvertinant ir tą aplinkybę, kad per 10 metų laikotarpį ženkliai išaugo paslaugų ir prekių kainos, padidėjo infliacija.

34Nustatydamas vaiko išlaikymui priteistinų lėšų dydį, reikalingą jo būtiniems poreikiams patenkinti, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad net ir esant priteistam minimaliam 1 MGL dydžio išlaikymui, kurį ieškovas teikė, didžioji mergaitės išlaikymo našta teko atsakovei, su kuria šalims pradėjus gyventi atskirai, ši liko gyventi. Be to, sutuoktiniai turi pilnametę dukrą V., gim. ( - ), taip pat gyvenančią su motina, kuri studijuoja Vilniaus kolegijoje ir turi mokėti visą studijų kainą (t. 1, b.l. 14, 146), ir prie kurios išlaikymo atsakovė taip pat prisideda. Pažymėtina, kad išlaikymas, skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti, yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), o išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis turi būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios mėnesio algos sumą, šiuo metu sudarančią 800 Lt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis V. S. v. M. S. civilinėje byloje Nr. 3K-3-259; 2006 m. kovo 22 d. nutartis D. G., V. G. v. K. G. civilinėje byloje Nr. 3K-3-216). Nustatant ieškovo pareigos teikti išlaikymą apimtį vertintina ne tik jo turtinė padėtis, bet ir tai, kad jis yra netekęs dalies darbingumo, dėl ko jo objektyvios galimybės įsidarbinti, o ypač dėl šiuo metu egzistuojančio nedarbo yra labiau ribotos nei atsakovės, kuri yra sveika ir darbinga. Kaip jau buvo minėta, sprendimo priėmimo metu ieškovas niekur nedirba, jam priskaičiuojama pensija sudaro 445,11 Lt. (t. 3, b.l. 59), atsakovė taip pat niekur nedirba ir jokių pajamų neturi (t. 3, b.l. 80). Teismo nuomone, ieškovo darbingumo netekimas yra ta objektyvi aplinkybė, dėl kurios yra pagrindas nukrypti nuo minėto minimalaus išlaikymo dydžio.

35Atsižvelgdamas į išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą vaiko tėvams pagal jų turtinę padėtį, į vaiko motinos pareigą teikti materialų išlaikymą dukrai, ieškovui pripažintinas būtinu vaiko išlaikymo dydis, siejant su mažesniu nei puse minimalios mėnesio algos dydžiu – 300 Lt., pripažįstant, kad tokio dydžio išlaikymas garantuotų socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Esant minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas atsakovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir iš ieškovo 1999-07-19 teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį dukrai S. padidinti iki 300 Lt. mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki S. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).Atsakovei, esančiai įstatymine nepilnametės dukros atstove, pavestina disponuoti vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise (LR CK 3.185 str. 1 d.). Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su šalių ar vaiko sveikatos būkle, turtine padėtimi ir kt., jos gali kreiptis dėl nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.

36Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

37Kaip jau buvo minėta, šalių dalintiną turtą sudaro nekilnojamasis turtas - butas/ patalpa kambarys su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 61-1, 61-2, 61-3 (500/1000 iš 7,98 kv.m.), esantis ( - ); 0,7000 ha, 1,1500 ha ir 0,1500 ha dydžio žemės sklypai, esantys ( - ), dalintiną kilnojamąjį turtą - automobilis Audi 80, v/n ( - ), baldai, buitinė, kompiuterinė ir vaizdo technika.

38Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, taigi šiuo atveju - sprendimo priėmimo metu.Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis apie nekilnojamojo turto masinį įvertinimą, turto vertintojų pateiktais duomenimis, ekspertizės išvadomis, kitais įrodymais, šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės, be to, šeimos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina, siekiant teisingai išspręsti bylą.

39Dėl kilnojamojo turto vertės, išskyrus automobilį, tarp šalių ginčo nekilo - jos tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje minėto turto vertę nurodė tą pačią: skalbyklės WD 10180 ir mikrobangų krosnelės KOR 6305A bendra vertė yra 1447 Lt. (t.1, b.l. 36), kompiuterinės technikos - 498 Lt. (t.1, b.l. 37), televizoriaus „Šilelis 1440 T“ - 399 Lt. (t.1, b.l. 38), sekcijos „Junior“ - 875 Lt.(t.1, b.l. 35), kompiuterio - 2250 Lt. (t.1, b.l. 32), spintų komplekto 1440 Lt. (t.1, b.l. 39-40), kušetės - 690 Lt. (t.1, b.l. 33-34), todėl laikytina, jog išvardinto kilnojamojo turto rinkos vertė yra tokia, kokią nurodo šalys. Atsakovės teigimu, automobilio Audi 80, kurio gamybos metai yra 1988 m., vertė pagal pardavimo kainą internete yra ne 1500 Lt., kaip nurodo ieškovas, o 2500 Lt. Kadangi jokių rašytinių įrodymų apie dalintino automobilio rinkos vertę šalys nepateikė, o iš skelbiamų duomenų apie parduodamus automobilius interneto tinklapiuose www.autoplius.lt, www.autogidas.lt matyti, jog 1988 metų gamybos automobilio Audi 80 kaina svyruoja nuo 1100 Lt. iki 3500 Lt., todėl, teismo vertinimu, sutuoktinių Ž. santuokoje įgyto automobilio Audi 80 rinkos vertė sprendimo priėmimo metu sudaro 2300 Lt.

40Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl jų turimo nekilnojamojo turto vertės, jų prašymu 2008-09-19 teismo nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė (t. 2, b.l. 25-26), kurią atlikus buvo gauta eksperto išvada, kad 2008 m. lapkričio 14 dienai Nuotekų k., Ukmergės raj., esančio 0,7000 ha sklypo rinkos vertė yra 2800 Lt., 1,1500 ha sklypo – 2600 Lt., 0,1500 ha žemės sklypo – 2700 Lt., o buto, esančio ( - ), rinkos vertė 2008 m. lapkričio 17 dienai - 86000 Lt. (žr. Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, t. 2). Baigiant nagrinėti bylą, kurios nagrinėjimas užsitęsė dėl abiejų šalių reikalavimų tikslinimo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais įstojimo į bylą, trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų įtraukimo į bylos nagrinėjimą bei kitų pateisinamų priežasčių, šalys pripažino, jog eksperto išvadoje nurodyta dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertė yra ženkliai sumažėjusi, tačiau nė viena iš jų papildomų įrodymų dėl šio turto vertės pokyčio neteikė. Teismas, vadovaudamasis CPK 376 str. 1 d., sprendžia, jog nustatant dalintino nekilnojamojo turto vertę nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tą aplinkybę ir atsižvelgti į tai, jog dėl neišvengiamo ir spartaus kainų kritimo nekilnojamojo turto rinkoje per 2009 m. viso nekilnojamojo turto piniginė vertė gerokai sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009). Kadangi tai yra objektyvus, nuo šalių valios nepriklausantis veiksnys, kurį nulėmė valstybėje vykstantys ekonominiai procesai, nekilnojamojo turto kainų atitinkamu laikotarpiu kritimas apie 30 proc. pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios, sutinkamai su CPK 182 str. 1 p., nereikia įrodinėti. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad dėl minėtos visiems žinomos aplinkybės yra pagrindas teismui savo iniciatyva nustatyti šalių dalintino nekilnojamojo turto vertę sprendimo priėmimo metu, ją mažinant 30 -čia procentų nuo ekspertizės išvadose, kurių šalys neginčijo ir pripažino, nurodytos rinkos vertės ir nustatant jog : 1) buto/ patalpos kambario su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 61-1, 61-2, 61-3 (500/1000 iš 7,98 kv.m.), esančio ( - ), rinkos vertė yra 60200 Lt., o ( - ) esančio 0,7000 ha sklypo - 1960 Lt., 1,1500 ha sklypo – 1820 Lt., 0,1500 ha žemės sklypo – 1890 Lt. Tokiu būdu, šalims priklausančio dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 65870 Lt., o kilnojamojo - 9899 Lt.

41Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento - iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Tiek galiojusio SŠK 21 straipsnyje, tiek ir 2000 m. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nors buto, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutarties šalimi buvo tik D. Ž. (t.1, b.l. 140) ir jis įregistruotas tik vieno sutuoktinio - D. Ž. vardu (t. 2, b.l. 40-41), butas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nes yra įgytas jiems susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Nepaisant to, kad ginčo butą šalys įsigijo pagal 1992-05-22 Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 str. 1 d. papildymo (1998-07-02 įstatymas Nr. VIII-847), pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką butas laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nes minėta įstatymo pataisa apima ir turi būti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo Nr. 9 "Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų buto padalijimo " 2 punktas). Kadangi minėtas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis turi būti dalinamas pagal šeimos įstatymų nuostatas.

42Ieškovas prašo butą priteisti atsakovei, su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra, o jam priteisti pusės buto vertės piniginę kompensaciją. Atsakovė prašo dalinant butą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir jai priskirti asmeninėn nuosavybėn visą butą, ieškovui iš jos nepriteisiant kompensacijos, kadangi visą kainą už privatizuojamą butą ji sumokėjo iš savo asmeninių lėšų investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais. Be to, atsakovė paaiškino, kad šiame kambaryje, kurį jai buvo suteikęs naudotis darbdavys, gyveno dar viena nuomininkė, kuriai už išsikraustymą ir išsiregistravimą, tam kad atsakovė galėtų privatizuoti butą, jos tėvų suteiktomis lėšomis buvo sumokėta 6000 Lt. Nors šiuos atsakovės paaiškinimus patvirtino jos seserys liudytojos E. Š. ir R. P. (t. 2, b.l. 52-54), teismo nuomone, nurodyta suma negali būti įskaitoma į buto vertę, kadangi tai prieštarauja rašytiniuose įrodymuose nurodytai buto (kambario) kainai, tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant šį objektą, nes CK 3.123 str. 1 d. nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo. Iš 1997-01-16 buto pirkimo - pardavimo sutarties (t.1 , b.l. 140) matyti, jog perkamo vieno kambario su bendrojo naudojimo patalpomis, esančio ( - ), kaina buvo 159, 57 Lt., iš kurių pirkėja D. Ž. iki sutarties sudarymo - 1996-11-20 į AB Lietuvos Žemės ūkio banką sumokėjo 86,17 Lt. grynaisiais pinigais ir 73,40 - valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kompensacijoms , knygelės Nr. I-22226. Įrašai D. Ž. sąskaitoje Nr.I-22226 patvirtina, jog 1996-12-19 iš sąskaitos buvo nurašyta indėlio dalis, nurodant, jog suma nurašoma Vilniaus m. AB „Vilniaus žuvis“ buto privatizavimui (t. 1, b.l. 139, 140 lapo antra pusė). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-03-29 nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamą vienkartinę išmoką pinigine išraiška ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, todėl laikytina, kad tai buvo asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė. Tai, jog butas buvo įsigytas tik už atsakovės vienkartines išmokas, kurios sudarė 73,40 Lt., o likusi dalis - 86,17 Lt. buvo sumokėta grynaisiais pinigais, kurie laikytini abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), taip pat laikytina svarbia aplinkybe, dėl kurios yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (SŠK 23 str., CK 3.123 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007). Taigi, darytina išvada, kad ginčo butui įsigyti atsakovės panaudotos asmeninės lėšos procentine išraiška sudaro daugiau kaip 45 procentus, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų šalys panaudojo 55 proc. Tokiu būdu atsakovui turėtų būti priteista 27,5 proc. buto (55:2=27,5), o atsakovei - 72,5 proc. Be to, viena iš aplinkybių, dėl kurios tarp šalių dalinant butą turėtų būti nukrypta nuo jų lygių dalių principo, yra ir tai, jog su atsakove lieka gyventi nepilnametė dukra S., o taip pat su ja gyvena jau pilnametė dukra V., kas lemia padidėjusius atsakovės finansinius poreikius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog dalijant butą yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nustatyti, kad ieškovo dalis ginčo bute sudaro ¼ dalį, o atsakovės – ¾ dalis. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Kadangi butas ( - ), yra vieno kambario, jame nėra galimybės šalims turėti atskiras izoliuotas gyvenamąsias patalpas, nes jo gyvenamasis plotas sudaro vos 18,38 kv.m., santykiai tarp sutuoktinių yra konfliktiniai, yra pagrindas pripažinti, jog šis turtas yra nedalus. Atsižvelgiant į atsakovės indėlį įsigyjant butą, į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametė dukra, kuriai turi būti užtikrinta teisė į būstą, į tai, kad ieškovas yra pasirengęs spręsti jo gyvenamosios vietos klausimą (išsinuomodamas būstą ar kt.), butas natūra priteistinas atsakovei, o ieškovui – ¼ buto vertės piniginė kompensacija, kuri nuo 60200 Lt. bendros buto vertės sudaro 15050 Lt.

43Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. V. A. B.,bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-1008/2004, ir kt.). Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, likęs šalims priklausantis nekilnojamasis turtas - 0,7000 ha, 1,1500 ha ir 0,1500 ha žemės sklypai dalintini natūra lygiomis dalimis po ½ dalį, nenustačius tokio padalijimo būdo nepriimtinumo ar negalimumo bei įvertinant, kad šalių galimybės realiai sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam didesnę tenkančią turto dalį yra ribotos. Automobilis Audi 80, kurio vertė 2300 Lt., priskirtinas asmeninėn ieškovo nuosavybėn, kadangi jis būtinas jam dėl sveikatos būklės, taip atsižvelgiant į tai, kad juo visą laiką po to, kai šalys ėmė gyventi atskirai, naudojosi būtent ieškovas. 1447 Lt. bendros vertės skalbimo mašina WD 10180 ir mikrobangų krosnelė KOR 6305A, 498 Lt. vertės kompiuterinė technika (spausdintuvas), 2250 Lt. vertės kompiuteris, 690Lt. vertės kušetė priteistini atsakovei, su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra, kadangi šie daiktai yra labiau reikalingi vaiko poreikių tenkinimui, o likęs kilnojamasis turtas - 399 Lt. vertės televizorius „Šilelis 1440 T“, 875 Lt. vertės sekcija „Junior“, 1440 Lt. vertės spintų komplektas, siekiant nenukrypti nuo jo lygių dalių priskyrimo abiems sutuoktiniams, – ieškovui. Tokiu būdu ieškovui tenka kilnojamojo turto už 5014 Lt., o atsakovei – 4885 Lt., todėl ieškovas turėtų sumokėti atsakovei 129 Lt. kompensaciją už didesnę jam tenkančio kilnojamojo turto dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės ieškovui priteistina 15050 Lt. piniginė kompensacija, jos dydis mažintinas minėta suma, todėl iš jos ieškovui priteistina kompensacija sudaro 14921 Lt.

44Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“ ieškinys tenkintinas iš dalies.

45Byloje pateikta įsiskolinimo skaičiuotė (t. 2, b.l. 36), delspinigių skaičiuotė (t. 2, b.l. 27), Gyventojų registro tarnybos išrašai (t. 2, b.l. 38,39), VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 2, b.l. 40-41), patvirtina, kad butas, esantis ( - ), yra prijungtas prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, todėl pripažintina, kad tarp trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ir šio buto savininko prisijungimo būdu sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.383 str., 6.384 str. 1 d.). Pagal bylos duomenis minėtas butas nuo 1997-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruotas atsakovės D. Ž. vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis turtas įgytas santuokos su ieškovu metu, pagal CK 3.82 str. 1 d. jis pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ šiam butui tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-09-30 už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį liko neapmokėta 703,26 Lt. Šių aplinkybių ir skolos dydžio šalys neginčija, tačiau ieškovas R. Ž. nurodo, kad bute negyvena nuo 2000 m., juo naudojosi atsakovė, kuriai ir teko pareiga atsiskaityti už paslaugas. Be to, santuokos nutraukimo byla pradėta 2007 m. birželio mėnesį, todėl sutinkamai su CK 3.67 str. 1 d., santuokos nutraukimo teisinės pasekmės atsirado nuo bylos iškėlimo, kuomet ir baigėsi jo pareiga prisidėti prie bendro turto išlaikymo.

46Kadangi atsakovai minėtu laikotarpiu abu buvo minėto buto bendraturčiai, todėl pagal CK 4.76 str., 6.6 str. 3 d. privalėjo mokėti už UAB „Vilniaus energija“ paslaugas, be to, yra atsakingi ieškovui solidariai. Tačiau CK 3.100 str. 3 p. ir 6 p. nustatyta, kad bendra sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, o remiantis CK 3.67 str. 1 d. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ši nuostata reiškia turtinių teisinių santykių santuokos nutraukimo padarinių taikymą nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos, t.y. kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau CK 3.67 str. taikytinas ne tik sutuoktinių teisėms, bet ir jų pareigoms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2007-06-28, o trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ prašomas priteisti įsiskolinimas už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį susidarė laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-09-30, t.y. jau po civilinės bylos iškėlimo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad butas, kuriam susidarė įsiskolinimas, priteistinas asmeninėn atsakovės D. Ž. nuosavybėn, o ieškovui priteistina ¼ buto vertės dydžio piniginė kompensacija, tai ir įsiskolinimas už šį butą dalintinas proporcingai tarp šalių, priteisiant iš ieškovo ¼ dalį įsiskolinimo, kas sudaro 175,82 Lt., ir iš atsakovės priteisiant ¾ dalis įsiskolinimo, kas sudaro 527,45 Lt.

47Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ laikotarpiu nuo 2008-04-23 iki 2008-10-23 priskaičiavo 38,61 Lt. delspinigių, kuriuos taip pat prašo priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės. Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, kuria, remiantis CK 6.70 str., gali būti užtikrinamas prievolių įvykdymas. Tiek CK 6.70 str. tiek 6.71 str. 1 d. įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Todėl tik tokiu atveju, kai yra rašytinis šalių susitarimas dėl delspinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo (CK 6.72 str.) arba kai tokią netesybų formą konkrečiam teisiniam santykiui nustato įstatymas, delspinigiai gali būti priteisiami.

48Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą priteisti delspinigius grindžia 1995-01-26 įstatymu Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (T. 2 b.l. 34). Šio įstatymo reglamentuojama sritis apibrėžta jo 1 straipsnyje: jis reglamentuoja tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius ir jame nėra numatyta, kad įstatymo taikymo sritis gali būti išplėsta kitų subjektų, nors ir atliekančių tą pačią funkciją (teikiančių komunalines paslaugas ar administruojančių jų teikimą ir atsiskaitymą) atžvilgiu. Taigi, šio įstatymo 1 str. numato subjektus, jo pagrindu turinčius teisę skaičiuoti delspinigius, o UAB „Vilniaus energija“, kaip matytyti iš ieškinyje išdėstytos pozicijos, nėra valstybės ar savivaldybės įmonė. Todėl šiuo atveju tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ neturi teisinio pagrindo reikalauti delspinigių aptariamo įstatymo pagrindu. Kaip jau minėta, delspinigiai gali būti nustatyti sutartyje arba įstatyme, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdžiai seka, jog rašytinė sutartis su ieškovu ir atsakove dėl paslaugų tiekimo nėra sudaryta, o tai reiškia, kad tarp šalių nėra ir įstatymo reikalaujamos formos (rašytinio) susitarimo dėl delspinigių. Esant tokiai situacijai, trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

49Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (95 procentai) iš ieškovo ir atsakovės ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 59,85 Lt. žyminis mokestis (iš ieškovo - 1/4 dalis, t.y. 14,96 Lt., iš atsakovės - ¾ dalys, t.y. 44,89 Lt.), 8,36 Lt. už išrašus (iš ieškovo - 1/4 dalis, t.y. 2,09 Lt., iš atsakovės - ¾ dalys, t.y. 6,27 Lt.) (CPK 93 str. 1 d.).

50Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinys tenkintinas iš dalies.

51Iš ieškovo pateiktų Apmokėjimo už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą sutarties Nr. 1048 (T. 2 b.l. 172), UAB „Vilniaus vandenys“ mokesčių už šaltą vandenį žiniaraščio (T. 2 b.l. 173-174, T. 3 b.l. 25-26), delspinigių skaičiuotės (T. 2 b.l. 175), 2006-03-27 ir 2006-10-13 šalto vandens skaitiklių patikrinimo aktų (T. 3 b.l. 27,28), matyti, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pagal su atsakove D. Ž. 2000-10-18 pasirašytą Apmokėjimo už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą sutartį Nr. 1048, tiekia vandenį ir šalina nuotekas bute ( - ). Šis butas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei. Už laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2009-01-31 patiektą vandenį susidarė 995,32 Lt. įsiskolinimas.

52Remiantis Vilniaus miesto valdybos 1996-03-28 sprendimo Nr. 478V „Dėl daugiabučiame name suvartoto šalto vandens kiekio nustatymo ir paskirstymo butams laikinosios metodikos patvirtinimo“ 3.3.6 punktu, nedeklaravus buto individualių vandens skaitiklių parodymų už ataskaitinį mėnesį vandens suvartojimas butui skaičiuojamas pagal normą. Jeigu nedeklaruojama daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės, buto savininkas (arba nuomininkas) privalo iš naujo registruoti vandens skaitiklius nustatyta tvarka. Pagal pateiktą mokesčio už šaltą vandenį butui ( - ), žiniaraštį (T. 2 b.l. 173-174) už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2006-10-13 mokestis už šaltą vandenį buvo nustatomas pagal įrengto šalto vandens skaitiklio duomenis, o nuo 2006-10-13 skaičiuojamas pagal vidutines vandens suvartojimo normas kiekvienam gyventojui pagal LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr.1507 1.4 punktą. LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr.1507 1.4 punktas nustato, jog gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Mokestis už suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo arba jo dalies įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu įvadinio apskaitos prietaiso nėra – pagal normas, kurias tvirtina savivaldybė.

53Remiantis 1996-11-22 LR statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.2 p., vandens skaitiklis turi būti įtrauktas į Respublikinį apskaitos prietaisų registrą ir metrologiškai patikrintas. Už skaitiklio patikrą ir už jo parodymų objektyvumą galiojančios patikros laikotarpiu atsako jo savininkas. Įrengus, pakeitus ar patikrinus vandens skaitiklį, tiekėjo ir abonento atstovai surašo atitinkamą aktą (taisyklių 9.8 p.). Iš byloje pateiktų šalto vandens skaitiklio patikrinimo aktų matyti, kad 2006-03-27 patikrinus bute esančius vandens skaitiklius, jie nustatyta tvarka patikrinti ir įregistruoti bei užfiksuoti 0355 m3 skaitiklio parodymai (T. 3 b.l. 27), o 2006-10-13 patikrinimo metu - 0384 m3 skaitiklio parodymai (T. 3 b.l. 28). Bendras įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2006-10-13 sudaro 690,62 Lt.

54Atsakovė nurodo, kad dalis skolos už vandenį ir nuotekas tenka buto Nr. 61A savininkui D. G., nes iki 2006-10-13 su UAB „Vilniaus vandenys“ turėjo būti atsiskaitoma pagal skaitiklio parodymus, o šis buvo įrengtas dviems butams – jos ir Nr. 61A, kuris priklauso D. G. Pastarasis nuo 2002 metų bute negyvena, butą nuomoja, tačiau už vandenį pagal skaitiklį nemokėjo. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovės šias aplinkybes patvirtino ir paaiškino, kad vandens skaitiklis buvo įrengtas bendrai dviems butams – Nr. 61, kuris priklauso Ž., ir Nr. 61A, kuris priklauso D. G. Pagal sudarytą sutartį pagal skaitiklio rodmenis turėjo atsiskaityti D. Ž., todėl nepageidauja buto Nr.61A savininko D. G. šioje byloje traukti bendraatsakovu dėl įsiskolinimo, susidariusio iki 2006-10-13, skaičiuojant pagal vieno skaitiklio rodmenis dviems butams, priteisimo ir visą skolą prašo priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės. Kadangi iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovė nuosavybę į butą- kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį ( - ), yra įregistravusi 1997-01-16 (T. 2 b.l. 40-41), sutartis su UAB „Vilniaus vandenys“ sudaryta atsakovės vardu, iš pateiktos atsiskaitomosios knygelės matyti, kad mokėjimą už šaltą vandenį taip pat atliko atsakovė (T. 2 b.l. 129), byloje nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad D. G. turėjo pareigą mokėti pagal skaitiklio parodymus, todėl darytina išvada, kad būtent ieškovas ir atsakovė, kaip bendraturčiai, atsakingi už UAB „Vilniaus vandenys“ skaitikliu apskaitytą patiektą vandenį.

55Byloje esantys įrodymai (UAB „Vilniaus vandenys“ mokesčių už šaltą vandenį žiniaraščiai) patvirtinta, jog ieškovas ir atsakovė 1996-11-22 LR statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 172 patvirtintose Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėse įtvirtintos pareigos tinkamai nevykdė, t.y. nedeklaravo vandens skaitiklių rodmenų kiekvieną mėnesį, taip pat iš naujo neregistravo vandens skaitiklių, skaitiklių rodmenys nustatyti tik patikrinus skaitiklius, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ pagrįstai nuo 2006-10-13 skaičiavo mokestį už tiektą vandenį ir nuotekų šalinimą pagal patvirtintas vidutines vandens suvartojimo normas vienam gyventojui.

56Iš UAB „Vilniaus vandenys“ pateikto žiniaraščio matyti, kad nuo 2006-10-13 iki 2009-01-31 mokestis už šaltą vandenį, nuotekų šalinimą butui ( - ), skaičiuotas 1 gyventojui, nors šalto vandens patikrinimo aktuose nurodoma, jog tai yra bendrabutinio tipo namas (blokas) ir jame gyvena dvi šeimos (T. 3 b.l. 28). Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr.172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9.16 punkte numatyta, kad jeigu pastate vandens skaitiklio nėra, suvartojamo vandens kiekis skaičiuojamas pagal patvirtintas normas. Dėl to abonentas privalo kartą per ketvirtį pateikti tiekėjui namo butų ir jų gyventojų skaičių, nurodydamas esamus butuose patogumus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr.D1-629 patvirtintų Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 9.8 punkte nustatyta, kad vartotojai, kurie už sunaudotą geriamą vandenį atsiskaito pagal savivaldybės nustatytas vandens suvartojimo normas, pasikeitus jų gyvenamosiose patalpose gyvenančių asmenų skaičiui ar geriamo vandens naudojimo įrenginių skaičiui, privalo per 10 kalendorinių dienų raštu informuoti vandens tiekėją apie šį pasikeitimą. Taigi minėtuose teisės aktuose nustatyta buto savininko pareiga pranešti tiekėjui apie pasikeitusį buto gyventojų skaičių. Ieškovas ir atsakovė apie pasikeitusį buto gyventojų skaičių UAB „Vilniaus vandenys“ neinformavo. Nei UAB „Vilniaus vandenys“, nei ieškovas ir atsakovė neginčijo tokio paskaičiavimo teisingumo.

57Vadovaujantis 1992-05-07 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 777V „Dėl vidutinių vandens vartojimo normų Vilniuje patvirtinimo“, suvartoto vandens kiekio norma vienam gyventojui – 3,3 kub. m./1 gyv., už šį laikotarpį paskaičiuotas 304,70 Lt įsiskolinimas.

58Bendras įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2009-01-31 patiektą šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą butui, esančiam ( - ), sudaro 995,32 Lt.

59Vadovaujantis LR Statybos ir Urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 „Dėl Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių” (Žin., 1996 m., Nr.125-2923) 12.1 p. abonentas už suvartotą vandenį ir pašalintas nuotekas apmoka tiekėjui pagal pateiktą sąskaitą vietos savivaldybių nustatytais tarifais. Sąskaitos abonentams pateikiamos sutartyse nurodytais terminais. Abonentas jas turi apmokėti per 10 dienų, jei LR Vyriausybė nenustatė kitų terminų, o neapmokėjus laiku, skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydis nurodomas sutartyje (12.2 p.). UAB „Vilniaus vandenys“ ir ieškovo bei atsakovės sutarties 11 p. numatyti 0,04 % delspinigiai už paskutinius 6 mėnesius, todėl skolininkams praleidus piniginės prievolės mokėjimo terminus už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2009-01-31 paskaičiuoti 67,73 Lt. dydžio delspinigiai.

60Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais. Ieškovas ir atsakovė pareigos mokėti už šaltą vandenį, nuotekų šalinimą tinkamai nevykdė. Įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu ieškovas ir atsakovė buvo minėto buto bendraturčiai, todėl pagal CK 4.76 str., 6.6 str. 3 d. privalėjo mokėti už UAB „Vilniaus energija“ paslaugas, be to, yra atsakingi ieškovui solidariai. Tačiau CK 3.100 str. 3 p. ir 6 p. nustatyta, kad bendra sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, o remiantis CK 3.67 str. 1 d. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ši nuostata reiškia turtinių teisinių santykių santuokos nutraukimo padarinių taikymą nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos, t.y. kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau CK 3.67 str. taikytinas ne tik sutuoktinių teisėms, bet ir jų pareigoms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2007-06-28, o trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2009-01-31. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad butas, kuriam susidarė įsiskolinimas, asmenine nuosavybe priteistas atsakovei D. Ž., o ieškovui priteista ¼ buto vertės dydžio piniginė kompensacija, tai įsiskolinimo dalis, susidariusi laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo 2007-06-28 iki 2009-01-31 už šį butą dalintinas proporcingai tarp šalių, priteisiant 171,62 Lt. įsiskolinimą tokiu būdu: iš ieškovo priteisiant ¼ dalį įsiskolinimo, kas sudaro 42,91 Lt., ir iš atsakovės priteisiant ¾ dalis įsiskolinimo, kas sudaro 128,72 Lt. Sprendžiant dėl likusios įsiskolinimo dalies 823,70 Lt. už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki civilinės bylos iškėlimo 2007-06-28 įvertintinos tos aplinkybės, jog šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ginčo bute negyveno nuo 2002 metų. Nors atsakovė taip pat šiame bute negyveno ir nesinaudojo UAB „Vilniaus vandenys“ teikiamomis paslaugomis, tačiau ji buvo sudariusi sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“, kurioje įsipareigojo mokti už teikiamas paslaugas, be to ji ši butą nuomojo, todėl teismo vertinimu būtent atsakovei tenka pareiga padengti 823,70 Lt. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki civilinės bylos iškėlimo 2007-06-28.

61Vadovaujantis paminėtais pagrindais ir motyvais trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinys tenkintinas iš dalies ir už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą už laikotarpį nuo 2007-06-28 iki 2009-01-31 iš ieškovo priteistina ¼ dalis įsiskolinimo, t.y. 42,91 Lt., iš atsakovės priteistina ¾ dalis įsiskolinimo, t.y. 128,72 Lt., bei iš atsakovės priteistina 823,70 Lt. skola už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki civilinės bylos iškėlimo 2007-06-28 (CK 4.76 str., 6.383 str., 6.384 str. 1 d.).

62Sutarties 11 p. numatyti 0,04 % delspinigiai už paskutinius 6 mėnesius, todėl skolininkams praleidus piniginės prievolės mokėjimo terminus už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2009-01-31 iš ieškovo ir atsakovės proporcingai priteistini 67,73 Lt. dydžio delspinigiai, t.y. ¼ dalis iš ieškovo, t.y. 16,93 Lt., ir ¾ dalys – iš atsakovės, t.y. 50,80 Lt.

63Iš ieškovo priteistinos trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 59,84 Lt. sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 1003,22 Lt. sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 1 d.).

64Iš ieškovo ir atsakovės ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 64 Lt. žyminis mokestis (iš ieškovo - 1/4 dalis, t.y. 16 Lt., iš atsakovės - ¾ dalys, t.y. 48 Lt.) (CPK 93 str. 1 d.).

65Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66Ieškovas R. Ž. ir atsakovė D. Ž. pateikdami ieškinį ir priešieškinį buvo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovas sumokėjo 200 Lt. žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 8). Atsakovė sumokėjo 502 Lt. žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 72,85, t. 2 b.l. 148). Ieškovas, pagrįsdamas turėtas 3500 Lt. išlaidas teisinei pagalbai, pateikė Ievos Balčiūnaitės internetinės bankininkystės išrašą. Pagal 1999-10-28 Mokėjimų įstatymo (išdėstyto 2003-06-05 įstatymo Nr.IX-1596 redakcija) 20 straipsnio 5 dalies 2 punktą finansinių operacijų atlikimo elektroninėmis mokėjimo priemonėmis patvirtinimai, kuriuos naudotojai gali atsispausdinti, gali būti panaudojami kaip įrodymai tik kredito įstaigų ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų tarpusavio santykiuose, tarp jų kilus ginčui dėl įvykusių operacijų. Teismui pateikta internetinio banko išrašo atspausdinta kopija neatitinka įstatymo keliamos formos reikalavimų, nes teismui gali būti pateikiamas tik šios finansinės operacijos atlikimą elektroniniu būdu patvirtinantys išvestiniai (rašytiniai) duomenys, kuriais gali būti kredito įstaigos išduoti dokumentai (pažymos, išrašai, pakvitavimai ir pan.), kuriuose nurodyta atlikta operacija, sumokėta pinigų suma, mokėtojo ir gavėjo rekvizitai. Toks dokumentas turi būti patvirtintas kredito įstaigos antspaudu ir operaciją atlikusio darbuotojo parašu. Pateiktas išrašas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, o jokių kitų įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ieškovas nepateikė, todėl laikytina, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovė patyrė 1100 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ką patvirtina 2008-08-18 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 472909 ir 2009-02-20 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 472919 (t. 3, b.l. 121,122). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, darytina išvada, kad 1100 Lt. dydžio išlaidos neviršija CPK 98 str. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų rekomenduojamų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Be to, šalys patyrė po 1400 Lt. ekspertizės išlaidų (t.2 25-26, 31A, 52).

67Ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis tenkinti iš dalies: santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės; ieškovui priteista turto bei kompensacija bendrai 22770 Lt. sumai, atsakovei – už 66473 Lt.; tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo atmesti; atsakovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas; atsakovės reikalavimas dėl 450 Lt. kas mėnesį mokamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui tenkintas iš dalies. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 72 Lt. žyminio mokesčio (200 Lt. x 36 %). Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 461,84 Lt. žyminio mokesčio (502 Lt. x 92 %), 1012 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1100 Lt. x 92 %), ir 784 Lt. ekspertizės išlaidų, viso – 2257,84 Lt. Iš ieškovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo nuo 1 MGL iki 350 Lt. per mėnesį - 61 Lt. ((300 Lt.-130 Lt.)*12*3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybės naudai priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – iš ieškovo 159,59 Lt., iš atsakovės – 45,01 Lt.

68Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.71 str., 3.60 str., 3.67 str., 3.69 str., 3.70 str. 1 d., 3.72 str., 3.87-3.88 str., 3.116 - 3.1179 str., 3.123 str., 3.125 str., 3.127 str., 3.192 str., 3.201 str., 6.5 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.383-6.391 str. str., Lietuvos Respublikos CPK 92-93 str., 259 str., 268 str., 270 str., 376 str., teismas

Nutarė

69Ieškovo R. Ž. ieškinį ir atsakovės D. Ž. priešieškinį tenkinti iš dalies.

70Nutraukti santuoką tarp R. Ž., a.k. ( - ) ir D. Ž., a.k. ( - ) sudarytą, ( - )Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), dėl R. Ž. kaltės.

71Po santuokos nutraukimo R. Ž. palikti pavardę Ž., D. Ž. – pavardę J.

72Priteisti R. Ž., a.k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį 0,7000 ha sklypo, unikalus Nr. ( - ) (dalies vertė 980 Lt.); 1/2 dalį 1,1500 ha sklypo, unikalus Nr. ( - ) (dalies vertės 910 Lt.), 1/2 dalį 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (dalies vertė 945 Lt.); 2300 Lt. vertės automobilį Audi 80 valst.Nr.( - ); 399 Lt. vertės televizorių „Šilelis 1440 T“; 875 Lt. vertės sekciją „Junior“; 1440 Lt. vertės spintų komplektą.

73Priteisti D. J. (Ž.), a.k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn 60200 Lt. vertės butą/ patalpą kambarį su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 61-1, 61-2, 61-3 (500/1000 iš 7,98 kv.m.), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 1/2 dalį 0,7000 ha sklypo, unikalus Nr. ( - ) (dalies vertė 980 Lt.); 1/2 dalį 1,1500 ha sklypo, unikalus Nr. ( - ) (dalies vertės 910 Lt.), 1/2 dalį 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (dalies vertė 945 Lt.); 1447 Lt. bendros vertės skalbimo mašiną WD 10180 ir mikrobangų krosnelę KOR 6305A; 498 Lt. vertės kompiuterinę techniką (spausdintuvą); 2250 Lt. vertės kompiuterį; 690 Lt. vertės kušetę.

74Priteisti iš D. J. (Ž.), a.k. ( - ) R. Ž. naudai 14921 Lt. (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimt vieno lito) piniginę kompensaciją už didesnę jai tenkančio turto dalį.

75Nepilnametės S. Ž., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina D. J. (Ž.), a.k. ( - )

76Pakeisti 1999-07-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarimu priteisto išlaikymo S. Ž. iš R. Ž., a.k. ( - ) dydį, padidinant jį iki 300 Lt. mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos – 2010-01-28 iki S., gim. ( - ), pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant D. J. (Ž.) disponuoti vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise.

77Likusioje dalyje R. Ž. ieškinį ir D. Ž. priešieškinį atmesti.

78Priteisti iš R. Ž., a.k. ( - ) D. J. (Ž.) naudai 2257,84 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

79Priteisti iš D. J. (Ž.), a.k. ( - ) R. Ž. naudai 72 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

80Priteisti iš R. Ž., a.k. ( - ) valstybės naudai 61 Lt. žyminio mokesčio ir 159,59 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

81Priteisti iš D. J. (Ž.), a.k. ( - ) valstybės naudai 45,01 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

82Trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. Ž., a.k.( - ) UAB „Vilniaus energija“ naudai 175,82 Lt. įsiskolinimo už suteiktas paslaugas; priteisti iš D. J. (Ž.), a.k. ( - ) UAB „Vilniaus energija” naudai 527,75 Lt. įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole.

83Priteisti iš R. Ž., a.k. ( - ) UAB „Vilniaus energija“ 14,96 Lt. žyminio mokesčio ir 2,09 Lt. už išrašus; priteisti iš atsakovės D. J. (Ž.), a.k. ( - ) UAB „Vilniaus energija“ naudai 44,89 Lt žyminio mokesčio ir 6,27 Lt. už išrašus.

84Likusioje dalyje trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija” ieškinį atmesti.

85Trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys” ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. Ž., a.k. ( - ) UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 42,91 Lt. skolos, 16,93 Lt. delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 59,84 Lt. sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ir D. J. (Ž.), a.k. ( - ) UAB „Vilniaus vandenys” naudai 952,42 Lt. skolos, 50,80 Lt. delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1003,22 Lt. sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-03-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažįstant įsiskolinimą kiekvieno iš jų asmenine finansine prievole.

86Priteisti iš R. Ž., a.k. ( - ) UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 16 Lt. žyminio mokesčio, ir iš D. J. (Ž.), a.k. ( - ) UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 48 Lt. žyminio mokesčio.

87Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą per 3 dienas išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“

88Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,... 2. Ieškovas R. Ž. ir jo atstovė palaiko patikslinto... 3. Ieškovas ir jo atstovė su atsakovės priešieškiniu nesutinka, palaiko... 4. Ieškovas su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus... 5. Atsakovė D. Ž. ir jos atstovas palaiko patikslinto... 6. Atsakovė su trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ pareikštais... 7. Atsakovė su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus... 8. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“... 9. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus vandenys“... 10. Teismo posėdžio metu byloje išvadą teikiančios institucijos Vilniaus... 11. Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jos... 12. Liudytoja D. K. parodė, kad ji 2005 m. sausio mėnesio... 13. Liudytoja O. K. parodė, kad jos šeimai gyvenant ( - ),... 14. Liudytoja J. S. parodė, kad su atsakove yra buvusios... 15. Liudytoja E. Š. parodė, jog ji yra atsakovės sesuo,... 16. Liudytoja R. P. parodė, jog jos sesuo 17. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 18. Šalių paaiškinimai ir pateiktas santuokos liudijimas (t. 1, b.l. 13)... 19. Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.... 20. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar... 21. Ieškovas, teigdamas, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nurodė, kad... 22. Pažymėtina, jog vertinant įrodymus civiliniame procese, pripažįstamas... 23. Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nenustatyta, kadangi ieškovas... 24. Esant šioms aplinkybėms, bei pripažinus, jog santuoka tarp šalių yra... 25. Dėl išlaikymo kitam sutuoktiniui priteisimo.... 26. Ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimą dėl sunkios sveikatos būklės ir... 27. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą ir sąlygas.... 28. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto išlaikymo dydžio... 29. Tarp šalių ginčo dėl nepilnametės dukros S. gyvenamosios vietos nustatymo... 30. Nustatyta, jog 1999-07-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarimu buvo nutarta... 31. Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti dukrai S. priteisto išlaikymo dydį... 32. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse... 33. Teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš 34. Nustatydamas vaiko išlaikymui priteistinų lėšų dydį, reikalingą jo... 35. Atsižvelgdamas į išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą vaiko... 36. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.... 37. Kaip jau buvo minėta, šalių dalintiną turtą sudaro nekilnojamasis turtas -... 38. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto... 39. Dėl kilnojamojo turto vertės, išskyrus automobilį, tarp šalių ginčo... 40. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl jų turimo nekilnojamojo turto vertės,... 41. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25... 42. Ieškovas prašo butą priteisti atsakovei, su kuria lieka gyventi nepilnametė... 43. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas,... 44. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus energija“... 45. Byloje pateikta įsiskolinimo skaičiuotė (t. 2, b.l. 36), delspinigių... 46. Kadangi atsakovai minėtu laikotarpiu abu buvo minėto buto bendraturčiai,... 47. Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ laikotarpiu nuo 2008-04-23 iki... 48. Tretysis asmuo UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą priteisti delspinigius... 49. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai... 50. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Vilniaus vandenys“... 51. Iš ieškovo pateiktų Apmokėjimo už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų... 52. Remiantis Vilniaus miesto valdybos 1996-03-28 sprendimo Nr. 478V „Dėl... 53. Remiantis 1996-11-22 LR statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 172... 54. Atsakovė nurodo, kad dalis skolos už vandenį ir nuotekas tenka buto Nr. 61A... 55. Byloje esantys įrodymai (UAB „Vilniaus vandenys“ mokesčių už šaltą... 56. Iš UAB „Vilniaus vandenys“ pateikto žiniaraščio matyti, kad nuo... 57. Vadovaujantis 1992-05-07 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 777V „Dėl... 58. Bendras įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2009-01-31 patiektą... 59. Vadovaujantis LR Statybos ir Urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr.... 60. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 61. Vadovaujantis paminėtais pagrindais ir motyvais trečiojo asmens UAB... 62. Sutarties 11 p. numatyti 0,04 % delspinigiai už paskutinius 6 mėnesius,... 63. Iš ieškovo priteistinos trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ naudai 5... 64. Iš ieškovo ir atsakovės ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 66. Ieškovas R. Ž. ir atsakovė D.... 67. Ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis tenkinti iš dalies: santuoka... 68. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.71 str., 3.60 str., 3.67 str., 3.69... 69. Ieškovo R. Ž. ieškinį ir atsakovės 70. Nutraukti santuoką tarp R. Ž., a.k 71. Po santuokos nutraukimo R. Ž. palikti 72. Priteisti R. Ž., a.k. ( - )... 73. Priteisti 74. Priteisti iš 75. Nepilnametės S. Ž., gim. ( - ), gyvenamąją vietą... 76. Pakeisti 1999-07-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutarimu priteisto... 77. Likusioje dalyje R. Ž. ieškinį ir 78. Priteisti iš R. Ž., a.k. ( - )... 79. Priteisti iš 80. Priteisti iš R. Ž., a.k. ( - )... 81. Priteisti iš 82. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkinti iš dalies.... 83. Priteisti iš R. Ž., a.k. ( - )... 84. Likusioje dalyje trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija” ieškinį... 85. Trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys” ieškinį tenkinti iš dalies.... 86. Priteisti iš R. Ž., a.k. ( - )... 87. Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą per 3 dienas išsiųsti Vilniaus miesto... 88. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus...