Byla 2A-17-221/2017
Dėl vežimo, trečiasis asmuo R. S

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio,

2sekretoriaujant Editai Vazgienei,

3dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Tautvydui Tomkui,

4ieškovės atstovams direktoriui L. P. ir advokatui Martynui Vilčinskui,

5teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinė bendrovės „Antares Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „TFA Logistic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Antares Group“ dėl vežimo, trečiasis asmuo R. S.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7Ginčo esmė

8Ieškovė UAB „TFA Logistic“ pateikė ieškinį atsakovei UAB „Antares Group“, kuriame prašė iš atsakovės priteisti 12 100 Eur skolą, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „TFA Logistic“ kaip vežėja įsipareigojo pervežti UAB „Antares group“ krovinius maršrutu Daugpilis (Latvija) - Harsewinkel (Vokietija) - Daugpilis (Latvija). Atsakovė įsipareigojo už pervežimą sumokėti ieškovei pervežimo kainą – 3 025 Eur už vieną reisą. Ieškovė atsakovės užsakymu atliko 4 reisus. Už suteiktas paslaugas ieškovė pateikė apmokėti atsakovei 2014 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. 02858, 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. 02861, 2014 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. 02865, 2014 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. 02882. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Antares Group“ ieškovei UAB „TFA Logistic“ 12 100 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 86 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentus patvirtina CMR važtaraščiai, 2014 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra KEL Nr. 02858, 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra KEL Nr. 02861, 2014 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaita faktūra KEL Nr. 02865, 2014 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra KEL Nr. 02882, priminimas apie skolą. Duomenų apie skolos sumokėjimą nėra. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą. Nurodė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, pateikė ne visus dokumentus, susijusius su šalių susitarimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo sutarta 3 025 Eur kaina už reisą. Buvo sutarta perpus mažesnė kaina, t. y. 1 512,50 Eur už vieną reisą. Šią aplinkybę patvirtina tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. spalio 13 d. sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E00241; 2014 m. spalio 20 d. sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E00242; 2014 m. spalio 27 d. sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E00244; 2014 m. lapkričio 3 d. sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E00245. PVM sąskaitos faktūros išrašytos nepagrįstoms sumoms. Po 2014 m. spalio 28 d. PVM sąskaitos faktūros KEL Nr. 02858, 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros KEL Nr. 02861, 2014 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitos faktūros KEL Nr. 02865, 2014 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitos faktūros KEL Nr. 02882 gavimo atsakovė kreipėsi į ieškovę ir prašė sąskaitas patikslinti, tačiau ieškovė į prašymą nereagavo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuo prašė netenkinti atsakovės prieštaravimų, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. preliminarų sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymus savo transporto priemonėmis, kurių valst. Nr. ( - ) (vilkikas) ir valst. Nr. ( - ) (puspriekabė), atliko 4 vienodus tarptautinius krovinių pervežimus, už kuriuos išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 4 PVM sąskaitas faktūras (2014 m. spalio31 d., Serija KEL Nr. 02861; 2014 m. spalio 28 d., Serija KEL Nr. 02858; 2014 m. lapkričio 5 d., Serija KEL Nr. 02865; 2014 m. lapkričio 14 d., Serija KEL Nr. 02882). Pagal tarp ieškovės ir atsakovės nusistovėjusią užsakymų krovinių pervežimams pateikimo ir jų patvirtinimo praktiką, šalys nesudarydavo jokių užsakymų raštu. Ieškovės vadybininkė ir atsakovės vadybininkė faktiškai sėdėjo viename kabinete, todėl visus užsakymus atsakovės vadybininkė pateikdavo ieškovės vadybininkei žodžiu, o pastaroji, naudodamasi kompiuterine elektroninių pokalbių programa Skype, informuodavo ieškovę (direktorių ar kitą vadybininką), kurio faktinė veiklos buveinė buvo kitame mieste (( - )). Ieškovė atsakovei vykdė standartinius krovinių pervežimus, t. y. tuo pačiu maršrutu perveždavo tuos pačius krovinius, todėl pervežimų kaina buvo suderinta kalendoriniams metams. Atsakovės pateiktos vienkartinės krovinių pervežimo sutartys yra pasirašytos tik ieškovės įmonėje vadybininke dirbusio asmens, kuri tai padarė po atleidimo iš darbo (atleista 2014 m. lapkričio 28 d.). Atsižvelgiant į tai, šios pateiktos vienkartinės krovinių pervežimo sutartys nėra patvirtintos ieškovės įmonės oficialiu spaudu, kas būdavo būtina pagal ieškovės įmonės tvarką, įstatymų reikalavimus. Ieškovės reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta, nes įprastiniams krovinių pervežimams maršrutu Daugavpils, Latvija – Harsewinkel, Vokietija – Daugavpils, Latvija ir Harsewinkel, Vokietija – Daugavpils, Latvija – Harsewinkel, Vokietija ieškovė ir atsakovė buvo sutarę fiksuotą 2 500 Eur plius PVM kainą už vieną pervežimą, kuri šalių susitarimu galiojo visiems 2014 kalendoriniams metams. Sąskaitos apmokėjimui pateiktos iš karto po jų išrašymo, tačiau atsakovė jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl sąskaitose nurodytų sumų ieškovei nepareiškė. Be to, prašyme dėl sumų patikslinimo bei prieštaravimuose atsakovė nurodo skirtingas sumas. Prašyme dėl patikslinimo nurodyta 1 215,50 Eur suma, o prieštaravimuose 1 512,50 Eur suma. Apie minėtas vienkartinių krovinių pervežimo sutartis ieškovė sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl negalėjo jų ginčyti. Jos yra suklastotos. Pervežimų savikaina yra apie 2 500 Eur, todėl neracionalu manyti, kad ieškovė galėjo sudaryti su atsakove krovinių pervežimo sutartis, kurių įvykdymo kaina yra beveik dvigubai mažesnė (1 512,50 Eur) nei vykdytojui (vežėjui) tenkančios faktinės išlaidos ir tokių pervežimų savikaina.

9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apylinkės teismas galutiniu 2016 m. vasario 9 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį tenkino –iš atsakovės UAB „Antares Group“ ieškovei UAB „TFA Logistic“ priteisė 12 100 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. vasario 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 86 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur už teisinę pagalbą. Valstybei iš atsakovės priteisė 4,68 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal CMR važtaraščius Nr. 0004503, Nr. 0004498, Nr. 0004502, Nr. 0004501, Nr. 004500, Nr. 0004375, Nr. 0004493, Nr. 0004499, kuriuose vežėja nurodyta ieškovė UAB „TFA Logistic“, pervežė krovinius maršrutu Daugpilis Latvija/- Harsewinkel/ Vokietija/ ir Harsewinkel/Vokietija/-Daugpilis /Latvija/ pagal atsakovės užsakymus. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl pervežimo kainos. Ieškovė, priėmusi vykdyti atsakovės užsakymus dėl krovinių pervežimo pagal CMR važtaraščius maršrutu Daugpilis-Harsewinkel, Harsewinkel-Daugpilis, išrašė atsakovei UAB „Antares Group“ už pervežimus PVM sąskaitas faktūras: Nr. 02882 2014 m. lapkričio 14 d. 3 025 Eur sumai, vieno reiso kaina 2 500 Eur ir PVM 21 proc; Nr. 02865 2014 m. lapkričio 5 d. 3 025 Eur sumai, vieno reiso kaina 2 500 Eur ir PVM 21 proc., Nr. 02861 2014 m. spalio 31 d. 3 025 Eur sumai, vieno reiso kaina 2 500 Eur ir PVM 21 proc. PVM; Nr. 02858 2014 m. spalio 28 d. 3 025 Eur sumai, vieno reiso kaina 2 500 Eur ir PVM 21 proc., iš viso 12 100 Eur sumai. Atsakovė pateikė į bylą UAB „Antares group“ vienkartines krovinio pervežimo sutartis, pasirašytas tarp ieškovės UAB „TFA Logistic“ vadybininkės R. S. ir užsakovės atsakovės UAB „Antares Group“ vadybininkės V. M. Nr. EOO241 2014 m. spalio 13 d., Nr. EOO242 2014 m. spalio 20 d., Nr. E00244 2014 m. spalio 27 d, EOO245 2014 m. lapkričio 3 d., kuriose vieno reiso kaina nurodyta 1 512,50 Eur maršrutu Daugpilis- Harsewinkel - Harsewinkel - Daugpilis. Teismas sprendė, kad byloje nepateikti įrodymai, jog UAB „TFA Logistic“ vadybininkė R. S. turėjo įgalinimus pasirašyti vienkartines krovinio pervežimo sutartis. R. S. buvo priimta į darbą vadybininkės pareigose nepagrindinėje darbovietėje, darbo vieta nurodyta ( - ), kitų būtinų darbo sąlygų nenurodyta, jokių įgalinimų sudaryti sandorius, sutartis, užsakymus UAB „TFA Logistic“ (UAB „Kelsvėja“) vardu arba atlikti kitas funkcijas darbo sutartyje nenustatyta. Į bylą nėra pateikta kitų įrodymų dėl įgalinimų suteikimo R. S. sudaryti sandorius UAB „TFA Logistic“ / UAB „Kelsvėja“ vardu. Teismas atmetė trečiojo asmens R. S. argumentus, kad, pasirašydama vienkartines krovinio pervežimo sutartis su atsakove, ji derino kainą su ieškovės UAB „TFA Logistic“ direktoriumi M. T. Šiuos trečiojo asmens argumentus paneigia PVM sąskaitos faktūros, pasirašytos bendrovės direktoriaus M. T., kuriose nurodyta kaina 3 025 Eur už vieną reisą. Be to, šiuos argumentus paneigia ieškovės l.e.p. direktoriaus L. P. ir jo atstovo paaiškinimai, kurie neigia šių vienkartinių krovinių pervežimo sutarčių sudarymą jose nurodytomis kainomis. Nurodė, kad vienkartinės krovinio pervežimo sutartys yra tik pasirašytos, neturi UAB „TFA Logistic“ antspaudo. Todėl teismas manė, kad ieškovei, t. y. jos valdymo organams (direktoriui M. T., l.e.p. direktoriui L. P.) nebuvo žinomos. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog trečiasis asmuo R. S. nederino vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių su UAB „TFA Logistic“ vadovu, o pasirašė jai pateiktas atsakovės vienkartines krovinio pervežimo sutartis su jose įrašytomis kainomis, patvirtina ir byloje pateiktas garso įrašas, kuriame įrašytas ieškovės UAB „TFA Logistic“ l.e.p. direktoriaus L. P. ir trečiojo asmens UAB „TFA Logistic“ vadybininkės R. S. pokalbis. Byloje nėra duomenų, kad direktorius, kaip įmonės vadovas, dalį savo funkcijų perdavė vadybininkei R. S. arba ją įgaliojo sudaryti sandorius. Tokie įgalinimai nenumatyti ir darbo sutartyje. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad krovinių pervežimai pagal CMR važtaraščius Nr. 0004503, Nr. 0004498, Nr. 0004502, Nr. 0004501, Nr. 004500, Nr. 0004375, Nr. 0004993, Nr. 0004499 (kaina yra nurodyta PVM sąskaitose faktūrose Nr. 02882, Nr. 02865, Nr. 02861, Nr. 02858, kurias atsakovė UAB „Antares Group“ gavo ir priėmė ir tuo patvirtino vežimo sutarčių (užsakymų) sudarymą PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis kainomis), buvo įvykdyti. Nurodė, kad atsakovės pateiktos vienkartinės krovinio pervežimo sutartys pasirašytos su asmeniu, neįgalintu pasirašyti UAB „TFA Logistic“ vardu sandorius, vienkartinės krovinio pervežimo sutartys negali būti laikomos sutartimis, kurios sukelia ieškovei UAB „TFA Logistic“ teisines pasekmes. Tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai tarptautiniai krovinių pervežimo santykiai, o nurodoma pervežimo kaina analogišku maršrutu – 8 632 Lt, kas sudaro 2 500 Eur ir 21 proc. PVM, vežimo sutartys buvo sudaromos analogišku būdu, sudarant CMR važtaraščius ir išrašant PVM sąskaitas faktūras. Teismas atmetė atsakovės argumentais, jog ji nesutiko su pervežimo kaina, teikė prieštaravimus. Pretenzijų dėl netinkamo krovinių pervežimo atsakovė ieškovei nėra pateikusi, kroviniai buvo vežami pagal CMR važtaraščius pagal CMR Konvenciją. Nustatyti, ar vienkartinės krovinio pervežimo sutartys buvo surašytos atgaline data iš pateiktų įrodymų nėra galimybių.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Antares Group“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. galutinio sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės 6 050 Eur skolą pagal abiejų šalių pasirašytas krovinio pervežimo sutartis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nurodo, kad atsakovė neginčijo fakto, jog ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus ir nustatytu maršrutu pervežė 4 krovinius. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodyta vieno reiso kaina. Atsakovė į bylą pateikė tarp šalių sudarytas vienkartines pervežimo sutartis, kurios pasirašytos tiek atsakovės, tiek ieškovės atsakingų darbuotojų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių susitarimų nevertino ir taip pažeidė CPK 176, 177, 178, 185 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės UAB „TFA Logistic“ vadybininkė sudarė sutartis su atsakove savavališkai, neturėdama tam teisės, prieštarauja civilinės bylos medžiagai. Ieškovė tokių aplinkybių iš viso neįrodinėjo proceso metu ir niekuomet netvirtino, kad jos vadybininkė R. S. neturėjo teisės sudaryti susitarimų ir užsakymų. Ieškovė prieštaravimuose teigdama, jog jos vadybininkė R. S. ir atsakovės vadybininkė V. M. faktiškai sėdėjo viename kabinete, todėl visus užsakymus atsakovės vadybininkė pateikdavo ieškovės vadybininkei žodžiu, o pastaroji, naudodamasi kompiuterine elektroninių pokalbių programa Skype, informuodavo ieškovę (direktorių ar kitą vadybininką), kurio faktinė veiklos buveinė buvo kitame mieste, pripažino, jog R. S. turėjo teisę daryti užsakymus. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturėjo pagrindo papildomai įrodinėti apie ieškovės darbuotojos įgaliojimus. Todėl Kauno apylinkės teismas, darydamas išvadas, kad trečiasis asmuo R. S. neturėjo teisės sudaryti užsakymų, pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas, darydamas išvadas, jog ieškovės vadybininkė negali sudaryti ir pasirašyti užsakymų, neatskleidė bylos esmės. Pažeistas CPK 263 straipsnis, numatantis, jog teismas sprendimą pagrindžia įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas sprendė, jog ieškovės vadybininkė, trečiasis asmuo R. S., neturėjo teisės sudaryti pervežimo užsakymų. Nustatinėdamas aplinkybes, kurių ieškiniu ieškovė neįrodinėjo, teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies, kuri numato, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, nuostatas. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais atmesti trečiojo asmens R. S. paaiškinimai, kad, pasirašydama vienkartines krovinio pervežimo sutartis su atsakove, ji derino kainas su ieškovės UAB „TFA Logistic“ direktoriumi M. T., kadangi, teismo vertinimu, šiuos argumentus paneigia PVM sąskaitos faktūros, pasirašytos bendrovės direktoriaus M. T. (sąskaitose nurodyta vieno reiso kaina 3 025 Eur). Atsakovei neturi reikšmės aplinkybės, ar trečiasis asmuo pervežimo kainas suderino su savo vadovu, ar ne. Vienkartinės krovinio pervežimo sutartys yra galiojančios ir nenuginčytos. Ieškovė savo teiginį, kad trečiasis asmuo negalėjo pasirašyti vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių grindė aplinkybėmis, jog trečiasis asmuo nuo 2014 m. spalio 1 d. buvo kasmetinėse atostogose. Tačiau buvo pateikti duomenys (užsakymų registravimo knyga), jog atostogų metu trečiasis asmuo sudarė eilę užsakymų. Tuomet ieškovė šių teiginių neįrodinėjo. Be to, teismas nesiaiškino, kokiu būdu ji buvo išleista atostogų, nors R. S. nurodė, kad prašymo atostogoms ji nepasirašė, apie atostogas nežinojo. Teismo minimas garso įrašas negali būti vertinamas kaip įrodinėjimo priemonė, nes garso įrašą padarė ieškovės darbuotojai, kurie dar be kita ko, yra ir giminės (teta ir sūnėnas). Be to, įrašas, padarytas prasidėjus teisminiam procesui bei pažeidžiant įstatymus, negalėtų būti leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendė, kad sudarytos vienkartinės krovinio pervežimo sutartys negalioja, yra niekinės. Tačiau tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Teismo išvada, kad išrašytų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į buhalteriją patvirtina skolos egzistavimą, pažeidžia įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Į atsakovės buhalteriją jos nebuvo įtrauktos. Gavusi ginčo sąskaitas faktūras, atsakovė iš karto kreipėsi į ieškovę dėl sąskaitų patikslinimo, tačiau ieškovė į prašymą nereagavo. Nepagrįstas teismo argumentas, jog vienkartinėse krovinio pervežimo sutartyse privalomai turėjo būti ieškovės antspaudas. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog vieno reiso kaina, nurodyta atsakovės vienkartinėse krovinių pervežimo sutartyse (1 512,50 Eur), yra neprotinga. Teismas neanalizavo, ar ieškovės pateikti duomenys apie transporto priemonių sąnaudas yra pagrįsti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Nurodo, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, jog trečiasis asmuo R. S. negalėjo pasirašyti 2014 m. spalio 13 d., 2014 m. spalio 20 d., 2014 m. spalio 27 d., 2014 m. lapkričio 3 d. sutarčių, nes nuo 2014 m. spalio 1 d. pagal jos prašymą buvo išleista kasmetinių atostogų, o nuo 2014 m. lapkričio 28 d. buvo atleista iš darbo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir į jas atsižvelgė priimdamas sprendimą. Ieškovė nurodė, kad R. S. ginčo sutartis pasirašė atgaline data siekiant pateisinti atsakovės ginčijamą pervežimų kainą. Taip pat nurodė, kad sutartys neturi apvalaus ieškovės antspaudo, pateikė garso įrašą. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė išsamiai paaiškino, kaip vyko krovinių užsakymas su atsakove. Ginčijamu atveju R. S. priėmė krovinių pervežimo užsakymo duomenis iš atsakovės darbuotojos V. M. ir juos perdavė ieškovės direktoriui, tačiau jokie susitarimai (Sutartys) su atsakove nebuvo pasirašyti ir ieškovės įmonės vadovas nesuteikė R. S. leidimo tai atlikti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad R. S. neturėjo ieškovės įmonės direktoriaus įgalinimų pasirašyti sutartis su atsakove. Be to, pagal nusistovėjusią užsakymų su atsakove sudarymo tvarką susitarimai raštu nebuvo sudaromi, todėl atsakovė negalėjo pateikti į bylą jokių kitų rašytinių užsakymų su ieškove, nors ne kartą užsakė ieškovę pervežti krovinius iš anksto sutartu maršrutu Lietuva - Vokietija - Latvija už iš anksto suderintą kainą. R. S. teismo posėdžio metu liudijo apie skirtingas kainas visiškai vienodiems krovinių pervežimams, tačiau negalėjo pateikti jokio logiško tokio kainų apskaičiavimo paaiškinimo. Be to, teismas neturėjo pagrindo patikėti R. S. pareiškimais, kurie yra prieštaringi. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja tik teismo padarytą išvadą apie R. S. įgalinimų neturėjimą pasirašyti krovinių pervežimo sutartis su atsakove, tačiau visiškai ignoruoja kitus teismo sprendimo motyvus, t. y. kad atsakovės pateiktos sutartys neįregistruotos ieškovės sutarčių sudarymo žurnale, sutartyse nurodyta kaina yra neprotingai maža ir nepadengia minimalių užsakymų įvykdymo kaštų, tarp ieškovės ir atsakovės nusistovėjusi užsakymų krovinių pervežimams pateikimo ir jų patvirtinimo tvarka, pagal kurią šalys niekada nesudarydavo jokių užsakymų raštu, atsakovė pripažino ankstesnes ieškovės sąskaitas 3 025 Eur sumai už analogiškus pervežimas ir jas apmokėjo, ir pan., kurių pagrindu teismas padarė išvadą apie ieškovės reikalaujamos sumos pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus šalių byloje pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė sprendime, įrodymų vertinimą atliko nepažeisdamas procesinių teisės normų ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neteigė, kad R. S. turėjo įgalinimus ir teisę ieškovės įmonės vardu pasirašyti su atsakove sutartis. Priešingai, ieškovė viso teisminio proceso metu laikėsi nuomonės ir įrodinėjo, kad atsakovės byloje pateiktos sutartys su R. S. parašu yra negaliojančios, todėl nesukuriančios ieškovei jokių teisinių pasekmių, ką teisingai ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog buvo pažeistos CPK 265 straipsnio nuostatos. Apeliacinio skundo teiginiai dėl materialinių teisių pažeidimo neargumentuoti, neįrodyti. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad ieškovė nereagavo į atsakovės raginimą patikslinti PVM sąskaitas faktūras, tačiau šiuos teiginius paneigia teismo nustatytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, kad patikslinti sąskaitas faktūras atsakovė paprašė tik praėjus daug laiko po pervežimų įvykdymo, sąskaitų pateikimo ir po ieškovės raginimo atsiskaityti. Ieškovei atsisakius patikslinti sumas, atsakovė iš karto nepateikė sutarčių kaip pagrindo patikslinti sąskaitas faktūras, o tai rodo, kad jos pasirašytos vėliau. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė, gavusi ieškovės sąskaitas, jų negrąžino, o įtraukė į buhalterinę apskaitą ir jas tinkamai apskaitė (pateikė deklaracijas VMI ir įtraukė į PVM sąskaitų faktūrų registrą). Tuo tarpu siekiant išsiaiškinti, ar atsakovė nesusigrąžino pridėtinės vertės mokesčio, atsakovė nepateikė pirminių deklaracijų su priedais. Ieškovės nurodytos krovinių gabenimo sąnaudos yra pagrįstos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. S. prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. galutinį sprendimą dalyje, kurioje ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkini iš dalies ir priteisti iš atsakovės 6 050 Eur skolą. Taip pat prašo prie bylos prijungti užsakymų registravimo knygą. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu. Jos tiesioginis darbas buvo susitarimų su klientais sudarymas. Nurodo, kad sudarė ir pasirašė byloje minimas vienkartines krovinio pervežimo sutartis, kuriose pervežimo kaina buvo 1 512,50 Eur. Jos tiesioginis darbas buvo sutarčių sudarymas su potencialiais klientais ir tam ji turėjo visus bendrovės UAB „TFA Logistic“ įgaliojimus. Sudarydama susitarimus, vykdė nusistovėjusią praktiką, kuomet visos susitarimų kainos prieš juos pasirašant buvo suderintos su ieškovės direktoriumi. Kad paneigti ieškovės teiginius apie R. S. atostogas nuo 2014 m. spalio 1 d., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė prie bylos prijungti užsakymų registravimo knygą, iš kurios matyti, kad oficialiai įformintų atostogų metu ji sudarė visą eilę užsakymų ir susitarimų. Šios aplinkybės paneigia ieškovės bei pirmosios instancijos teismo argumentus, kad ji neturėjo teisės bendrovės vardu sudaryti susitarimų. Pirmosios instancijos teismas atsisakė prie bylos prijungti minėtą užsakymų registravimo knygą, todėl pakartotinai prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Nurodo, kad prašymo dėl atostogų suteikimo nerašė, nežinojo, kad yra atostogose nuo 2014 m. spalio 1 d. Apie minėtas atostogas sužinojo tik pirmosios instancijos teisme.

13Teismas

konstatuoja:

14Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „TFA Logistic“ atsakovės UAB „Antares group“ užsakymu atliko 4 reisus veždama krovinius maršrutu Daugpilis (Latvija) - Harsewinkel (Vokietija) - Daugpilis (Latvija). Už suteiktas paslaugas ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 2014 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. 02858, 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. 02861, 2014 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. 02865, 2014 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą KEL Nr. 02882, kiekvienoje jų nurodydama 3 025 Eur kainą. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė, nes kilo tarp šalių ginčas dėl vežimo kainos. Ieškovė kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovė.

17Dėl atsakovės apeliacinio skundo Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių sudarytas vienkartines krovinio vežimo sutartis, nepagrįstai pripažino, kad trečiasis asmuo R. S. negalėjo sudaryti sutarčių, be to, sutartys yra nenuginčytos. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutikti neturi pagrindo. Bendrąsias krovinio vežimo sutarties nuostatas nustato CK 6.808 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o 2 dalyje nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų (siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo ir perdavimo teisę gauti krovinį turinčiam asmeniui bei užmokesčio). Taigi, tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013). Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Nagrinėjamu atveju šalių santykiai dėl krovinio vežimo grindžiami 8 važtaraščiais. Kaip minėta, ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė vežimo santykiai nėra, tačiau, ieškovės tvirtinimu, krovinių vežimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta žodžiu pagal nusistovėjusią tarp šalių praktiką, t. y. šalių vadybininkėms žodžiu susitarus, ieškovės vadybininkei apie tai Skype informavus vadovą arba kitą vadybininką. Tuo tarpu apeliantės tvirtinimu, buvo sudarytos 4 krovinio vežimo sutartys, kurios sudarytos ir pasirašytos šalių vadybininkių. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovė krovinio vežimo sutartį sudarė su tinkamu ieškovės, kaip vežėjos pagal važtaraščiuose nurodytus duomenis, atstovu. Nors ieškovė tiek atsiliepime į atsakovės prieštaravimus, tiek teismo posėdžių metu, tiek atsiliepime į apeliacinį atsakovės skundą, nurodžiusi, kad tarp šalių, kaip minėta nutarties 21 punkte, pagal nusistovėjusią praktiką buvo sudaromi tik žodiniai užsakymai, tačiau tokie aiškinimai paneigti į bylą pateiktomis anksčiau sudarytomis vienkartinėmis krovinio pervežimo sutartimis (1 t., b. l. 121–126). Niekuo nepagrįstas ieškovės vadovo aiškinimas, kad tiek šios sutartys, tiek ginčo sutartys yra sudarytos vėliau, t. y. trečiajam asmeniui jau nedirbant bendrovėje (R. S. iš darbo UAB „TFA Logistics“ atleista 2014 m. lapkričio 28 d.). Nesutiktina su teiginiu, jog vėlesnį sutarčių sudarymą patvirtina tai, kad nėra uždėtas bendrovės antspaudas. Minėta, kad šalys pripažino, jog nebuvo reikalaujama sudaryti rašytines sutartis. Ieškovė neteikė įrodymų apie tai, kad sutartys nėra įregistruotos bendrovėje ir kad tokių susitarimų sudarymui, kaip teigia ieškovė, bendrovėje yra nustatyta tvarka ir jos nebuvo laikytasi. Be to, nutarties 20 punkte minėta, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos. Kad R. S. turėjo įgalinimus sudaryti sutartis, patvirtina pačios ieškovės į bylą pateikti užsakymai-sutartys, iš kurių matyti, kad jos su užsakovais sudarytos ieškovės, atstovaujamos vadybininkės R. S. Ieškovės teigimu, R. S. ginčo sutarčių sudaryti negalėjo, nes tuo metu buvo išleista atostogų. Trečiasis asmuo R. S. aiškino, kad ji atostogų metu dirbo, priiminėjo užsakymus. Savo paaiškinimams patvirtinti pateikė jos pačios asmeniškai pildomą išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, kurį teisėjų kolegija priima (CPK 314 straipsnis). Pripažintina, kad tai nėra oficialus rašytinis įrodymas, ką pripažino ir pati R. S., aiškindama, jog tokį registrą ji vedė sau papildomai darbų aiškumui. Tačiau iš pateikto registro matyti, kad ir oficialių R. S. atostogų metu jis trečiojo asmens buvo pildomas. Tiek trečiojo asmens pateiktame žurnale, tiek ieškovės pateiktame išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre yra vienodų įrašų, kas tik patvirtina R. S. aiškinimą apie jos darbą bendrovėje ginčo sutarčių sudarymo metu. R. S. aiškinimu, sutarčių kainos gali skirtis priklausomai nuo turimų užsakymų, o nagrinėjamu atveju vadovas buvo informuotas apie mažesnę užsakymo kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad atsakovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros pasirašytos ieškovė vadovo, nepatvirtina, jog buvo su atsakove suderinta sąskaitose nurodyta kaina. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ieškovės pateiktas jos vadovo ir R. S. pokalbio garso įrašas, darytas jau užvedus teisminį procesą, vertintinas kritiškai. Teismo posėdžio metu nagrinėjant apeliacinį skundą, ji paaiškino sutarčių sudarymo aplinkybes. Ieškovės teiginiai, kad atitinkamiems vežimams bendru šalių sutarimu buvo nustatyta vieno reiso kaina 3 050 Eur, kad atsakovė tokią kainą apmokėdavo, nelaikytina paneigiančia pateiktose ginčo sutartyse nurodytą kainą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vienkartines krovinio pervežimo sutartis (2014 m. spalio 13 d Nr. EOO241, 2014 m. spalio 20 d Nr. EOO242., 2014 m. spalio 27 d Nr. E00244, 2014 m. lapkričio 3 d., EOO245), kuriose vieno reiso maršrutu Daugpilis- Harsewinkel - Harsewinkel – Daugpilis kaina nurodyta 1 512,50 Eur) pripažino niekinėmis (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Niekinis ir negalioja imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Šiam sandorio negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nagrinėjamu atveju tokios sąlygos nenustatytos. Ieškovė pačių UAB „TFA Logistic“, atstovaujamos vadybininkės R. S. ir užsakovės atsakovės UAB „Antares Group“, atstovaujamos vadybininkės V. M., sudarytų vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių (2014 m. spalio 13 d Nr. EOO241, 2014 m. spalio 20 d Nr. EOO242., 2014 m. spalio 27 d Nr. E00244, 2014 m. lapkričio 3 d., EOO245), kuriose vieno reiso maršrutu Daugpilis- Harsewinkel - Harsewinkel – Daugpilis kaina nurodyta 1 512,50 Eur , neginčijo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas keistinas, priteistą sumą sumažinant iki 6 050 Eur ir atitinkamai perskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 96 straipsniai). Ieškovė sumokėjo 186 Eur žyminį mokestį ir turėjo 300 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė už advokato pagalbą sumokėjo 600 Eur. Apeliacinį skundą patenkinus, tenkintinas apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 182 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur už advokato teisinę pagalbą.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

19Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. galutinį sprendimą pakeisti – iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antares Group“, įm. k. 302792369, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TFA Logistic“, įm. k. 300121193, priteistą 12 100 Eur skolą sumažinti iki 6 050 Eur; priteistą 186 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 91 Eur, priteistą 300 Eur sumą už teisinę pagalbą sumažinti iki 150 Eur.

20Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TFA Logistic“, įm. k. 300121193, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Antares Group“, įm. k. 302792369, 300 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

21Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

22Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TFA Logistic“, įm. k. 300121193, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Antares Group“, įm. k. 302792369, 782 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

23Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Editai Vazgienei,... 3. dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Tautvydui Tomkui,... 4. ieškovės atstovams direktoriui L. P. ir advokatui... 5. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 6. Teisėjų kolegija... 7. Ginčo esmė... 8. Ieškovė UAB „TFA Logistic“ pateikė ieškinį atsakovei UAB „Antares... 9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apylinkės teismas galutiniu 2016 m. vasario 9 d. sprendimu Kauno... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Antares Group“ prašo panaikinti Kauno... 13. Teismas... 14. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Dėl faktinių bylos aplinkybių Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „TFA... 17. Dėl atsakovės apeliacinio skundo Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. galutinį sprendimą pakeisti –... 20. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TFA Logistic“,... 21. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 22. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TFA Logistic“,... 23. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....