Byla eI-428-362/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. K. ir jo atstovui advokatui Ričardui Raliui, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui V. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atstovo advokato Ričardo Ralio pareiškimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

3Teismas

Nustatė

42017 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. K. atstovo advokato Ričardo Ralio pareiškimas ( b. l. 2-6), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 200,00 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėjo A. K. atstovas advokatas Ričardas Ralys pareiškime nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala A. K. atsirado Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiajam specialistui P. N. 2017 m. sausio 23 d. surašius protokolą pagal kurį A. K. buvo paskirta 45,00 Eur bauda padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 19 dalį. A. K. nesutikus su surašytu protokolu ir neįvykdžius administracinio nurodymo, 2017 m. vasario 13 d. jam nedalyvaujant išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir nustatęs analogiškas protokole nurodytas faktines aplinkybes, pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą administracinio nusižengimo kodekso 247 straipsnio 19 dalyje, bei nubaudė 130,00 Eur pinigine bauda. 2017 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. II-37-953/2017 nutarimu pareiškėjo skundą tenkino ir 2017 m. vasario 13 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą Nr. AM-SIAANN-86260183-17, kuriuo A. K. už nusižengimą, numatytą administracinį nusižengimą kodekso 247 straipsnio 19 dalyje, paskirtą nuobaudą – 130,00 Eur, panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Žalos dydis įrodinėjamas prie šios bylos prijungta administracinės bylos Nr. II-37-953/2017 medžiaga. Atsižvelgiant į tai yra prašoma atlyginti 200,00Eur turtinę bei 300,00 neturtinę žalą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip minėta, šios bylos dalykas yra turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar atsakovo veiksmai skiriant A. K. baudą buvo teisėti, ar neteisėti, šie veiksmai jau yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo nutarimu 2017 m. gegužės 19 d. administracinėje byloje Nr. II-37-953/2017, tad esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar pareiškėjo reikalaujamas žalos dydis yra pagrįstas ar ne.

6LR civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo katės. LR CK 6.263 str. 2 d. nurodyta, jog žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas – tai yra iš esmės pripažinta 2017 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo2017 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. AM-SIAANN-86260183-17 paskirta nuobauda panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Pagal LR CK 6.271 str. 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir jų pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti – šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai konstatavo, kad A. K. pažeidė LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 217,104.3 p., 106.2 p. ir 111 p. šių taisyklių 104.3 ir 106.2 p. reglamentuojamą alyvos atliekų deginimą, o 111 p. nustatytą draudimą maišyti alyvas. Administracinių nusižengimų kodekso 247 str. 19 d. dispozicija numato atsakomybę asmeniui už pažeidimus, kai <... vieno kubinio metro ar mažesnio negu vienas kubinis metras pavojingų atliekų kiekio laikinasis laikymas, surinkimas, vežimas ir (ar) apdorojimas (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus...> nėra numatyta atsakomybė už veiksmus, kurie buvo pažeisti Aplinkos tvarkos taisyklėse, dėl to jam paskyrė baudą taip padarydami materialinę ir tuo pačiu didelę moralinę žalą. Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, todėl šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimu, teisenos metu, atlyginimo klausimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teisinį pagrindą neturtinei žalai, atsiradusiai viešojo administravimo srityje, atlyginti sudaro Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepatenka į viešojo administravimo sritį, tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija byloje Nr. A-442-330-08 nusprendė, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.). Prašo pareiškėjo A. K. prašymą tenkinti.

7Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime (b.l. 9-12) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 666 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Atsakovo teigimu, jog aiškinant šias BPK nuostatas, darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu ir todėl nagrinėjamu atveju tokių proceso dalyvio (šiuo atveju - išteisintojo) turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016. Publikuota „Teismų praktika", Nr. 45, 2016).Be to atsakovas atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priteisti 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis; skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str., 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia įjos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtus faktus, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, todėl pareiškėjui nedetalizavus patirtų nepatogumų, neįmanoma įvertinti tokių neturtinę žalą lėmusių veiksnių pobūdžio ir jų poveikio subjektinėmis teisėms. Lietuvos Aukščiausias teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje išaiškino, jog rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia - teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - šiuo atveju teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas. Žalos dydis - viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui - nagrinėjamoje byloje pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus Civilinė byla Nr. 3K-3-166/2009). Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 nurodoma, jog rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-320/2011 nurodoma, jog kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo yra normalus kiekvienoje demokratinėje valstybėje teisių gynimo būdas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apygardos administracinio teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

8Pareiškėjo A. K. atstovo advokato Ričardo Ralio pareiškimas tenkintinas.

9Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl neteisėtų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento neteisėtų veiksmų. Pareiškėjui 2017 m. vasario 13 d. nutarimu skirta 130,00 Eur administracinė bauda, kuri 2017 m. gegužės 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu paskirtą nuobaudą – 130,00Eur panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

10Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

11Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

12Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui A. K. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) 2017 m. sausio 23 d. administracinio nusižengimo protokolu už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 19 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 45,00 Eur bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2017 m. sausio 18 d. atliekant akciją „Kaminukas“ buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad A. K. įrengė ūkinėse patalpose alyva kūrenamą pečių, kuris patikrinimo metu buvo bandomas. Pareiškėjui nesutikus su surašytu protokolu ir neįvykdžius administracinio nurodymo, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas V. K. 2017 m. vasario 13 d. išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ir, nustatęs analogiškas protokole nurodytas faktines aplinkybes, pripažino pareiškėją kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 19 dalyje bei nubaudė 130,00 Eur pinigine bauda. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. administracinėje byloje Nr. II-37-953/2017 nutarimu pareiškėjo skundą tenkino ir 2017 m. vasario 13 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą Nr. AM-SIAANN-86260183-17, kuriuo A. K. už nusižengimą, numatytą administracinį nusižengimą kodekso 247 straipsnio 19 dalyje, paskirtą nuobaudą – 130,00 Eur, panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. N. Š. regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu per įstatymų nustatytą terminą Šiaulių apygardos teismui neskundė. Minėtas nutarimas įsiteisėjęs.

13Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl teismas vadovaujasi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas bei nubaustas nepagrįstai. Dėl šios priežasties taip pat konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto veiksmų neteisėtumas.

14Atsakovo atstovas nenurodo, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiasis specialistas veikė ne taip, kaip jis privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas. Atsakovo manymu, dėl šios priežasties neturėtų būti tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

15Teismas pažymi, jog, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

16Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo nutarimas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjui patirta turtinė ir neturtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.

17Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma, pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

18Šiaulių apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai pareiškėjo veiksmuose nėra įrodymų, jog buvo padaryta veika yra pagrindas konstatuoti, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiasis specialistas surašydamas protokolą ir 2017 m. vasario 13 d. priimdami nutarimą nesilaikė ANK 569 straipsnio 4 dalyje ir 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą skirti administracinę nuobaudą.

19Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 200,00Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant skundą Šiaulių apylinkės teisme. Minėtą bylinėjimąsi, lėmė neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn.

20Pareiškėjas nurodo, kad 200,00 Eur teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos už skundo parengimą Šiaulių apylinkės teismui ir atstovavimą teisme. Teismas pažymi, kad net ir pripažįstant turėtas 200,00Eur išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš teismui pateiktos 2017 m. kovo 1 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 17/5 bei 2017 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 788493,už skundo parengimą, atstovimą teisme pareiškėjas sumokėjo 200,00 Eur. Išlaidos už skundo paruošimą bei atstovavimą, teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina 200,00 Eur turtinė žala.

21Pareiškėjas prašo atlyginti 300,00 Eur neturtinę žalą, šią patirtą neturtinę žalą įrodinėja tuo, kad pareiškėjas viso proceso metu, kol vyko administracinė byla jis patyrė didelę nervinę įtampą, stresą, gyvenimiškus nepatogumus. Nuo pat patikrinimo pradžios juto didelį Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistų moralinį spaudimą, buvo jaučiamas nesiskaitymas su juo, kaip su žmogumi. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai darė moralinį spaudimą sakydami, kad „Mes taip pasakėme, tai taip ir bus“ dėl tokių pareigūnų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie turėjo įtakos jo sveikatos būklei. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad norėdamas sužinoti apie bylos nagrinėjimo eigą ne kartą vyko į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo agentūrą, dėl to turėjo atidėti visus savo darbus. Dėl tokio pareigūnų elgesio pareiškėjas prarado pasitikėjimą valstybės valdžios institucijomis, jose dirbančiais pareigūnais. Tokiais pareigūnų veiksmais patyrė neturtinę žalą.

22Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

23Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, neturtinę žalą patyrusio pareiškėjo statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

24Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra loginis pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

25Teismas, įvertinęs bylinėjimosi ATP byloje trukmę – 4 mėnesius (nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. gegužės 19 d.)ir pareiškėjui šios bylos nagrinėjimu sukeltus nepatogumus (nervinę įtampą, stresą, gyvenimiškus nepatogumus, moralinį spaudimą) sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovės priteistinas300,00Eur neturtinės žalos atlyginimas.

26Pareiškėjo A. K. atstovas advokatas Ričardas Ralys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo valstybės naudai teismo išlaidas.

27ABTĮ 40 str. 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

28Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-707/2014).

29Teismas pažymi, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų priteisti sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu. Taigi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą.

30Pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2017 m. rugsėjo 28 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 17/22, iš kurios matyti, jog bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudarė medžiagos, įrodymų vertinimas, konsultacija, pareiškimo rengimas teismui - 300,00 Eur bei atstovavimas teismo posėdyje – 100,00 Eur. Byloje pateikta teisinių paslaugų sutartis Nr. 17/22, pagal kurią pareiškėjui atstovavo advokatas Ričardas Ralys.

31Skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 28 d., t. y., trečią 2017 metų ketvirtį. Užpraėjęs ketvirtis būtų pirmas 2017 metų ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2017 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 817,60 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo parengimą galėtų būti iki 2044,00 Eur (koeficientas 2,5 x 817,60 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2017 metų pirmą ketvirtį).

32Taigi pareiškėjo prašoma 300,00 Eur suma neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos, todėl priteistina pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento300,00 Eur.

33Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl bylinėjimosi išlaidų savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

34Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos atstovavimo išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdžiuose laikytinos išlaidomis, numatytomis 8.19. punkte.

35Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovaudama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio11 d. posėdyje (nuo 09 val. 03 min. iki 10 val. 12 min.) advokatas užtruko 1 val. 09 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 83,87 Eur (838,70 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (antro 2017 metų ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius). Taigi prašoma 100 Eur už atstovavimą 2017 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje viršija Rekomendacijose nurodytą sumą, todėl priteistina 83,87 Eur.

36Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu tenkintini visi pareiškėjo reikalavimai, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ir į aukščiau minėtas nuostatas, numatančias maksimalius dydžius, iš viso pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priteistina 883,87 Eur suma.

37Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Nutarė

39Pareiškėjo A. K. atstovo advokato Ričardo Ralio skundą tenkinti.

40Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento200,00 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

41Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 383,87 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 87 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

42Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. 2017 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas... 5. Pareiškėjo A. K. atstovas advokatas Ričardas Ralys pareiškime nurodė, kad... 6. LR civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą,... 7. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos... 8. Pareiškėjo A. K. atstovo advokato Ričardo Ralio pareiškimas tenkintinas.... 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos... 10. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų... 11. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1)... 12. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui A. K. Lietuvos... 13. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 14. Atsakovo atstovas nenurodo, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių regiono... 15. Teismas pažymi, jog, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio... 16. Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo nutarimas buvo surašytas... 17. Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos... 18. Šiaulių apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo... 19. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 200,00Eur dydžio... 20. Pareiškėjas nurodo, kad 200,00 Eur teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos... 21. Pareiškėjas prašo atlyginti 300,00 Eur neturtinę žalą, šią patirtą... 22. Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje... 23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala... 24. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. LVAT sprendimą... 25. Teismas, įvertinęs bylinėjimosi ATP byloje trukmę – 4 mėnesius (nuo 2017... 26. Pareiškėjo A. K. atstovas advokatas Ričardas Ralys prašo priteisti... 27. ABTĮ 40 str. 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas... 28. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už... 29. Teismas pažymi, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl išlaidų... 30. Pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2017 m. rugsėjo 28 d.... 31. Skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą buvo pateiktas 2017 m.... 32. Taigi pareiškėjo prašoma 300,00 Eur suma neviršija galimos pagal... 33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl... 34. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos atstovavimo išlaidos už pasirengimą... 35. Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovaudama Šiaulių apygardos... 36. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu tenkintini visi pareiškėjo... 37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Pareiškėjo A. K. atstovo advokato Ričardo Ralio skundą tenkinti.... 40. Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 41. Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 42. Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...