Byla L2-13630-596/2009
Dėl teismo įsakymo išdavimo

1Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, susipažinusi su kreditoriaus UAB „Omnitel“ pareiškimu skolininkui A. R. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Nustatė

2Kreditorius UAB „Omnitel“ pateikė teismui pareiškimą skolininkui A. R. dėl teismo įsakymo išdavimo.

3Pareiškimą atsisakytina priimti, kadangi yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. pareiškimas neteismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (CPK 435 str. 2 d. 3 p.)

4Nustatyta, kad kreditorius savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš skolininko grindžia kreditoriaus ir skolininko sudaryta viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartimi (toliau – Sutartis). Kreditorius pareiškime nurodo, kad skolininko gyvenamoji vieta yra Pagėgiuose, tačiau pareiškimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikiamas vadovaujantis Sutarties 9.6. punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami teisme pagal ieškovo gyvenamąją ar buveinės vietą.

5Kaip matyti, minėta Sutartimi kreditorius atlygintinai įsipareigojo teikti skolininkui viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas (Sutarties 1.1. punktas), taigi vertinant šią sutartį, jos dalyką, konstatuotina, jog tai yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (LR CK 6.716 str.). Pagal LR CK 6.716 str. 4 d. kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos LR CK 6.188 str., 6.350-6.370 str., reglamentuojančių vartojimo sutarčių nuostatas, taisyklės.

6Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

7LR CK 188 str. 4 d. nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (LR CK 193 str. 4 d.).

8Byloje iškilo būtinumas ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo.

9Nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai (LAT Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, 2009).

10Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai).

11Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi. Šioje byloje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių: paslaugų teikėjo ir vartotojo, kaip ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktame pareiškime. Vengrijos teismo byloje nurodyta, kad 2004 m. gruodžio 12 d. Sustikné Gy?rfi sudarė su Pannon abonentinę sutartį dėl mobiliojo ryšio telefono paslaugų teikimo. Sutartis buvo sudaryta naudojant Pannon pateiktą formuliarą, kuriame numatyta, kad pasirašydama sutartį Sustikné Gy?rfi susipažino su naudojimosi taisyklėmis, kuriose įtvirtintos bendrosios sutarties sąlygos ir kurios yra neatsiejama sutarties dalis, ir su jomis sutiko. Pagal šias naudojimosi taisykles abi pagrindinės bylos šalys pripažino teismo, kurio veiklos teritorijoje yra Pannon buveinė, jurisdikciją nagrinėti bet kokį dėl abonentinės sutarties kilusį ar su ja susijusį ginčą. Šios šalys nesiderėjo dėl šios jurisdikciją nustatančios sąlygos. Manydama, kad Sustikné Gy?rfi neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, Pannon, remdamasi minėta sąlyga, pateikė Budaörsi V?rosi B?rós?g (teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pagrindinė jos buveinė) pareiškimą dėl įpareigojimo sumokėti. Minėtas teismas pažymėjo, kad Sustikné Gy?rfi neturėjo gyvenamosios vietos, kuri priklausytų jo teritorinei jurisdikcijai. Šiomis aplinkybėmis Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrijos teismas), turėdamas abejonių dėl to, ar jurisdikciją nustatanti sąlyga, įtraukta į ginčijamos sutarties bendrąsias sąlygas, yra sąžininga, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus: „1. Ar direktyvos (93/13) 6 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos, naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui, galima aiškinti taip, kad pardavėjo ar tiekėjo sutartyje nustatyta nesąžininga sąlyga vartotojui nelaikoma neprivaloma ipso iure, nebent jeigu vartotojas šią nesąžiningą sąlygą sėkmingai užginčijo pareikšdamas atitinkamą ieškinį? 2. Ar direktyva (93/13) užtikrinama vartotojų apsauga reikalauja, kad, nepaisant procedūros rūšies ir to, ar tai yra ginčo procedūra, nacionalinis teismas ex officio įvertintų, ar jo nagrinėjama sutarties sąlyga yra nesąžininga, net jei nebuvo pateiktas toks prašymas, t. y. nebuvo tvirtinama, kad sąlyga yra nesąžininga, ir atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą ex officio išnagrinėtų pardavėjo ar tiekėjo nustatytą sąlygą? 3. Teigiamai atsakius į antrąjį klausimą, į kokius kriterijus nacionalinis teismas turi atsižvelgti ir juos įvertinti vykdydamas šią kontrolę?“

12Prejudiciniame sprendime Teismingumo Teismas nusprendė, kad: 1. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nėra reikalavimo, kad tokią sąlygą vartotojas būtų iš anksto sėkmingai užginčijęs. 2. Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. 3. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tokia sutarties sąlyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atitinka kriterijus, dėl kurių ji pripažįstama nesąžininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga.

13Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai.

14Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui; todėl byloje pateiktos Sutarties 9.6. punktas ex officio vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

15Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d., Lietuvos Respublikos CK 6.188 str. 4 d., 193 str. 4. d., kreditoriaus UAB „Omnitel“ pareiškimą skolininkui A. R. dėl teismo įsakymo išdavimo priimti atsisakytina esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės (CPK 435 str. 2 d. 3 p.). Kreditoriui išaiškintina, jog su pareiškimu jis turi kreiptis į Tauragės rajono apylinkės teismą

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 435 str. 2 d. 1 p., 3 p., 290-292 str.

Nutarė

17Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Omnitel“ pareiškimą skolininkui A. R. dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

18Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, įstatymo nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

19Nutarties nuorašą pasiųsti kreditoriaus atstovei.

20Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,... 2. Kreditorius UAB „Omnitel“ pateikė teismui pareiškimą skolininkui A. R.... 3. Pareiškimą atsisakytina priimti, kadangi yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje... 4. Nustatyta, kad kreditorius savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš... 5. Kaip matyti, minėta Sutartimi kreditorius atlygintinai įsipareigojo teikti... 6. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies,... 7. LR CK 188 str. 4 d. nustatyta, kad vartojimo sutartyse individualiai... 8. Byloje iškilo būtinumas ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl... 9. Nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos... 10. Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos... 11. Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą byloje... 12. Prejudiciniame sprendime Teismingumo Teismas nusprendė, kad: 1. 1993 m.... 13. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare nacionalinių teisės aktų... 14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Europos Teisingumo Teismo prejudicinį... 15. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 435 str. 2 d. 1 p., 3 p.,... 17. Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Omnitel“ pareiškimą skolininkui A.... 18. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama,... 19. Nutarties nuorašą pasiųsti kreditoriaus atstovei.... 20. Nutartis neskundžiama....