Byla 1A-620-312/2015

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistajam D. B., gynėjui advokatui Domantui Skebui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 str. 6 d. ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 ir 10 p., D. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str., D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

2J. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jam iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE 2500 EUR, o iš D. B. – 4000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas.

3J. B., atstovaujančio nepilnametės dukters D. B. interesus, civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista D. B., atstovaujamai tėvo J. B., iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE 2500 EUR, o iš D. B. – 8000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas.

4Priteista iš D. B. D. B., atstovaujamai tėvo J. B., po 57,92 EUR periodinių išmokų nuo 2014 m. birželio 10 d. iki D. B. pilnametystės.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6D. B. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles (toliau tekste – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t. y. jis 2014 m. birželio 10 d., apie 17.11 val., Vilniaus raj., Avižienių sen., Lindiniškių km., Naujojoje gatvėje, vairuodamas automobilį „Hyundai Sonata“, valstybinis numeris ( - ) , pažeidė KET 4, 9, 14, 16, 133 punktų saugaus eismo reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems, įpareigojančius pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, tai yra vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (0,86 promilės girtumo), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir dėl to jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio bei kelis kartus vertėsi, dėl ko šio eismo įvykio metu keleivė N. B. dėl galvos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais odos nubrozdinimais veido kairėje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, daugybiniais atvirais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais su trauminiu galvos smegenų pasišalinimu išorėn, pakauškaulio įkaltiniu lūžiu, daugiaskeveldriniais nosikaulių ir akytkaulio lūžiais, viršutinių žandikaulių ir apatinio žandikaulio kairėje lūžiais – žuvo.

7Nuteistasis D. B. (toliau tekste – ir nuteistasis) apeliaciniu skundu prašo, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, jo turtinę padėtį, išlaikytinius, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti: priteisti civiliniam ieškovui J. B. iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE 2500 EUR neturtinei žalai atlyginti, iš apelianto – 400 EUR neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 2900 EUR; priteisti civilinei ieškovei D. B. iš draudimo bendrovės „BTA Insurancc Company“ SE 2500 EUR neturtinei žalai atlyginti, iš apelianto – 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 7500 EUR.

8Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinių ieškovų santykiai su žuvusiąja nebuvo artimi ir glaudūs. Nepilnametė D. B. gyveno ir gyvena su senele, jos santykiai su motina nebuvo tiek artimi, kiek yra įprastose šeimose, kuriose vaiko gyvenamoji vieta yra su tėvais. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino į bylą pateiktą garso įrašą, kuriuo apeliantas įrodinėja, kad žuvusioji konfliktavo su savo sutuoktiniu J. B., patirdavo jo smurtą ir ketino nutraukti santuoką. Su tokiu teismo vertinimu apeliaciniame skunde nesutinkama, nes byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad įraše užfiksuota informacija yra neteisinga. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą dėl faktinių aplinkybių apie ieškovų šeimos santykius nustatymo apeliantui. Priešingai – būtent ieškovai, tvirtindami, kad jų santykiai buvo artimi ir glaudūs, bei reikalaudami neturtinės žalos atlyginimo, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Duodamas parodymus teisme, ieškovas patvirtino, kad jis nei iki avarijos, nei dabar niekur legaliai nedirba, namuose lankydavosi policijos pareigūnai. Taigi, byloje buvo pakankamas pagrindas patikrinti ieškovų buities sąlygas, policijos pareigūnų turimą medžiagą, iš kurios atsispindėtų ieškovo gyvenimo būdas, požiūris į šeimą bei vaiko gyvenamoji aplinka. Teismas neatsižvelgė, kad liudytoja I. M., nors ir tvirtino teismo posėdyje, kad garso įraše apkalbėjo ieškovą, visgi patvirtino teismui, kad ieškovas vartodavo alkoholį ir kartais smurtaudavo savo sutuoktinės atžvilgiu. Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ir garso įrašą išklausęs ieškovas įraše užfiksuotos informacijos neneigė ir nekomentavo. Jei ieškovas leido sau nors kartą smurtauti savo sutuoktinės atžvilgiu, tai reiškia, kad jis nejautė jai gailesčio ir pagarbos, jų nesiejo glaudūs dvasiniai saitai. Sprendžiant iš civilinio ieškinio turinio ir pasisakymų teisme, ieškovas daugiau išgyvena ne dėl sutuoktinės netekimo, o dėl to, kad jam atiteko vaiko priežiūros rūpesčiai ir tai jam trukdo darbinei veiklai.

9Apeliaciniame skunde pažymima, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti eismo įvykio pobūdį, žalos padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio klausimui spręsti taip pat reikšminga pačios nukentėjusiosios kaltė dėl žalos atsiradimo (CK 1.5 str. 4 d., 6.250 str. 2 d.). Teismui konstatavus, kad žala atsirado ir dėl pačios nukentėjusiosios neatsargaus elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajai (CK 6.264 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimu turi būti siekiama atlyginti ieškovams padarytą žalą, bet ne leisti pasipelnyti nuteistojo ar draudimo bendrovės sąskaita. Teismas nuosprendyje neįvertino, kad nukentėjusioji pati prašė pavežti ir sutiko važiuoti keleive automobilyje, kurį vairavo neblaivus vairuotojas. Apelianto organizme užfiksuotas alkoholio kiekis (iškvėptame ore - 1,28 promilės, kraujyje - 0,86 promilės) buvo pakankamas, kad normaliai atidus asmuo pastebėtų apsvaigimo nuo alkoholio požymius. Teismas teisingai nurodė, kad nukentėjusioji, važiuodama neužsegtu saugos diržu, nesielgė atsargiai, tačiau nuosprendyje pateikė netikslų neatsargumo vertinimą ir nepakankamai atsižvelgė į šią aplinkybę nustatydamas neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiosios elgesys (važiavimas su neblaiviu vairuotoju ir saugos diržo nesegėjimas) yra vertintini kaip didelis neatsargumas. Saugos diržų neprisisegimas šiuo atveju turėjo esminės reikšmės eismo įvykio pasekmių atsiradimui, nes visi kiti eismo dalyviai, kurie buvo prisisegę diržus, nebuvo sužaloti.

10Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras (toliau tekste – ir prokuroras) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. B. pagal BK 281 str. 6 d. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nuteistajam D. B. pagal BK 281 str. 6 d. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nustatyti atvirojoje kolonijoje.

11Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nepilnai įsigilinęs į bylos aplinkybes, nepagrįstai atidėjo D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio argumentus matyti, kad teismas vertino nuteistojo asmenybę ir tai, kad jis nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria neatsargių nusikaltimų kategorijai, tačiau teismas nepakankamai įvertino nusikalstamos veikos pasekmes – žmogaus mirtį. Iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad po eismo įvykio, 2014 m. birželio 10 d., 17:25:23, kaltininko kraujyje buvo 1,28 promilės alkoholio, o 19:05 val. – 0,86 promilės alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija atitinka lengvą girtumo laipsnį. Teismas neįvertino, kad KET pažeidimas apsvaigus nuo alkoholio yra laikomas šiurkščiu pažeidimu ir nepaisė suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, kur yra paneigiama galimybė tokiems asmenims taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-165/2013, 2K-565/2012, 2K- 506/2011, 2K-106/2011, 2K-128/2008, 2K-73/2008).

12Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė ir pačios žuvusiosios N. B. rizikingą elgesį, nes ji važiavo automobilyje neprisisegusi saugos diržo, bei nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino jo pateiktas kaimynų ir buvusių darbdavių teigiamas charakteristikas, tačiau šios aplinkybės negali turėti lemiamos reikšmės taikant BK 75 str. nuostatas.

13Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus patenkinti ir nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl pareikšto civilinio ieškinio atlyginimo galimybių, sutiktina tik iš dailes. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, tokius teiginius būtų galima suprasti tik finansine, žalos atlyginimo, prasme, tačiau nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas baigiamosiose kalbose, prokurorui pasiūlius skirtinos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, pasakė, kad lygtinis atleidimas neatitinka nusikalstamos veikos pasekmių pobūdžio, ir pažymėjo, jog reikia gailėtis ne kaltinamojo, o nukentėjusiųjų. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai nebus pasiekti atidėjus jos vykdymą.

14Atsikirtimų į apeliacinius skundus nepateikta.

15Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

16Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

18Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

19BK 281 str. 5 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Pagal BK 281 str. 6 d. tas, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

20D. B. nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. už tai, kad būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. B. paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant D. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

21Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras neginčija D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio, tačiau nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo pagrįstumu.

22Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–56/2014, 2K-577/2014 ir kt.).

23D. B. yra nuteistas ketveriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą, kas reiškia, kad jis atitinka formaliąją sąlygą bausmės vykdymo atidėjimo taikymui. Kita sąlyga šio instituto taikymui (pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo) yra vertinamojo pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad bausmė yra proporcinga tik tuomet, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, kas baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą, teismas turi pagrįstai manyti, kad šie tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

24D. B. pirmą kartą teisiamas už dėl neatsargumo padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 93), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 91), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 89). Buvusių darbdavių, pažįstamų ir kaimynų yra charakterizuojamas tik teigiamai (t. 1, b. l. 95-97, t. 2, b. l. 3-4). Nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine G. G., su kuria kartu augina mažametį vaiką (t. 1, b. l. 98-100). Sugyventinės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 17). Kaip matyti iš nuteistojo gynėjo pateiktų dokumentų, nuteistojo dukra šiuo metu eilėje laukia vietos darželyje, todėl D. B. ją prižiūri. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis yra susijęs tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka. Nors jis šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje. Nurodomos darbo netekimo priežastys – psichologinis spaudimas iš darbdavio pusės, susijęs su nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu (t. 2, b. l. 17). Tai reiškia, kad D. B. ne tik asmeniškai blogai įvertino savo elgesį, bet jo elgesys buvo aptariamas ir jį supančioje aplinkoje – darbe, dėl ko jis neišvengiamai patyrė nepatogumų. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis pripažino, gailisi, kas pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nukentėjusiųjų atsiprašė, padengė žuvusiosios laidojimo išlaidas (t. 1, b. l. 101), dalimis sumokėjo 450 EUR už paminklą, sudarė susitarimą su draudimo bendrove dėl draudimo išmokos, kuri buvo išmokėta kaip žalos atlyginimas nukentėjusiesiems, atlyginimo dalimis. Tai reiškia, kad nuteistasis prisiima kilusias neigiamas savo elgesio pasekmes. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog žuvusioji taip pat elgėsi nerūpestingai – ji vienintelė iš eismo įvykio metu automobilyje važiavusių asmenų nebuvo prisisegusi saugos diržo ir vienintelė žuvo, automobilio vairuotojas ir kiti keleiviai eismo įvykio metu nenukentėjo. D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors, prokuroro teigimu, teigiamai charakterizuojama nuteistojo asmenybė ir žuvusiosios nerūpestingas elgesys negali turėti lemiamos reikšmės taikant BK 75 str. nuostatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės yra ypač svarbios, atliekant individualų situacijos vertinimą ir parenkant teisingą bausmę. Išdėstytos aplinkybės teismui suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, nagrinėjamu atveju, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo tinkamai, paskirtasis bausmės vykdymo atidėjimas yra adekvatus D. B. padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo principui, atvirkščiai, padeda jį įgyvendinti, nes būdamas laisvėje nuteistasis galės užtikrinti sklandų likusios žalos atlyginimą.

25Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi nepagrįsto bausmės vykdymo atidėjimo taikymo argumentai yra nusikalstamos veikos pasekmės – žmogaus mirtis ir D. B. neblaivumas eismo įvykio metu. Sutiktina, kad nusikalstamos veikos pasekmės yra nepataisomos, tačiau, kaip jau buvo minėta ir dėl ko išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, žuvusiosios kaip keleivės elgesys taip pat buvo nerūpestingas. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šį nerūpestingumą pagrindžia tai, kad žuvusioji, pati būdama neblaivi (t. 1, b. l. 29), augindama mažametį vaiką, nesiėmė būtinų saugumo priemonių ir neprisisegė saugos diržo. Tai, nagrinėjamu atveju, yra svarbu, nes automobilyje važiavę saugos diržus prisisegę asmenys visiškai nenukentėjo. Sutiktina su prokuroro argumentu, kad D. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir dėl jo padarytų KET pažeidimų kilo eismo įvykis. Nors pats nuteistasis teigė, kad neblaivumas neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, manytina, kad nuteistojo būsena galėjo įtakoti nesaugaus greičio, t. y. rizikingesnio elgesio modelio, pasirinkimą, kas laikytina ypač neatsakingu elgesiu, turint omenyje menką vairavimo patirtį. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir dėl to bausmės vykdymą D. B. atidėjo maksimaliam terminui, per kurį įpareigojo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat maksimaliam terminui paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, be to, stengdamasis kompensuoti patirtus praradimus, teismas nukentėjusiesiems priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Nors prokuroras apeliaciniame skunde pritaria nukentėjusiųjų atstovo išsakytam teiginiui, kad reikia gailėtis ne kaltinamojo, o nukentėjusiųjų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad itin griežtos bausmės paskyrimas niekaip neišreiškia gailesčio nukentėjusiųjų atžvilgiu. Bausmės paskirtis yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, o ne virsti kerštu kaltininkui. Nuteistasis turi šeimą, augina mažametį vaiką, turi skolinių įsipareigojimų, todėl paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę būtų nutraukti turimi tvirti socialiniai ryšiai ir taip būtų pažeistas proporcingumo principas. Viešasis interesas, jog už pavojingą nusikalstamą veiką asmuo turi būti tinkamai nubaustas, nebus pažeistas, nes bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia asmens nuo bausmės atlikimo. Net ir bausmės vykdymo atidėjimo metu bus taikomi apribojimai – įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė, kurie padės užtikrinti bausmės tikslus, o pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nuteistais gali būti pasiųstas atlikti paskirtą bausmę.

26Nors prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, kur yra paneigiama galimybė tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose asmenims taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, svarbu pažymėti, kad kiekvienos baudžiamosios bylos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Teismų praktikoje pastebėtina ir tokių atvejų, kai teismai, pripažinę, kad nuteistasis neblaivus pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko žuvo žmogus, tokių pasekmių nelaikė besąlyginiu pagrindu, užkertančiu kelią taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Vien pasekmės ar veikos pavojingumas nėra vieninteliai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę, svarbu vadovautis bausmės tikslais, iš kurių vienas pagrindinių yra individualioji prevencija, todėl svarbu įvertinti paties kaltininko požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, į jos pasekmes, santykius su nukentėjusiuoju (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-897-397/2013). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir bausmės vykdymas D. B. pagrįstai atidėtas.

27Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų

28Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jis pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl iš jo priteistos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. ir nukentėjusiosios D. B., atstovaujamos tėvo J. B., naudai.

29Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 2 d. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

30Remiantis BPK nuostatomis, atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, o tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, padarytos kaltu pripažinto asmens, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Sutinkamai su BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

31Nukentėjusysis J. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš D. B. jo naudai priteisti 14481 EUR neturtinės žalos, nukentėjusiosios D. B. naudai 11584 EUR neturtinės žalos ir 57,92 EUR periodinių išmokų, mokėtinų kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės (t. 1, b. l. 47-49). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė J. B. iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE 2500 EUR, o iš D. B. – 4000 EUR neturtinei žalai atlyginti, D. B., atstovaujamai tėvo J. B., iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE – 2500 EUR, o iš D. B. – 8000 EUR neturtinei žalai atlyginti. D. B., atstovaujamai tėvo J. B., priteista po 57,92 EUR periodinių išmokų nuo 2014 m. birželio 10 d. iki D. B. pilnametystės.

32Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015).

33Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. B., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus - nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

34Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi, tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Pripažįstama, kad esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, sprendžiamas mišrios kaltės klausimas ir, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei – priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio), teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 str. 1 d.) Vadinamosios „mišrios kaltės“ ir jos įtakos atlygintinos neturtinės žalos dydžiui problema iš esmės dominuoja sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo bylose, kur yra išaiškinta, kad nukentėjusio asmens kaltė, priešingai žalos padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalos padaręs asmuo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).

35Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kodėl žuvusiosios elgesys šiame kontekste turėtų būti vertinamas kaip didelis neatsargumas – važiavimas su neblaiviu vairuotoju ir saugos diržo nesegėjimas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad žuvusioji elgėsi nerūpestingai, tačiau tokio jos elgesio nelaikė dideliu neatsargumu. Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, Nr. 2K-204/2013). Didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lemia žalos atsiradimą ar sudaro sąlygas jai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011).

36Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad žuvusioji būtų žinojusi, jog D. B., sėsdamas prie automobilio vairo, buvo neblaivus. Automobilyje važiavusi liudytoja I. M. nurodė nesupratusi, kad nuteistasis yra neblaivus, jokių požymių nesimatė (t. 1, b. l. 35, 151). Tą patį patvirtino ir kita keleivė – I. S. (t. 1, b. l. 37). D. B. nenurodė, kad prieš veždamas, būtų informavęs keleives, jog yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Jo organizme užfiksuotas alkoholio kiekis vienareikšmiškai nepatvirtina, kad kiti asmenys turėjo pastebėti apsvaigimo požymius. Be to, ir nuteistojo sugyventinė G. G. patvirtino, kad D. B. prieš išvažiuodamas pasakė, kad padės kaimynams, tačiau ji nepastebėjo, kad jis yra išgėręs (t. 1, b. l. 153). Taigi, nagrinėjamu atveju, negalima daryti išvados, kad žuvusioji, žinodama, kad vairuotojas yra neblaivus, sutiko su juo važiuoti.

37KET 196 p. numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Taigi, N. B., važiuodama automobilyje su įrengtais saugos diržais ir jo neužsisegusi, pažeidė šį KET reikalavimą, tačiau tokie jos veiksmai vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip nulėmę žalos atsiradimą ar sudarę sąlygas jai atsirasti. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad D. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, žuvusiosios elgesys eismo įvykio kilimui įtakos neturėjo. Būtent vairuotojo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Sutiktina, kad žuvusiosios nerūpestingas elgesys galėjo prisidėti prie kilusių padarinių sunkumo, ypač vertinant tai, kad saugos diržus prisisegę keleiviai nenukentėjo, tačiau jei nebūtų paties eismo įvykio fakto, nebūtų ir padarinių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino žuvusiosios elgesį kaip nerūpestingą, tačiau nepripažino jos didelio neatsargumo. Į šią aplinkybę buvo atsižvelgta, sprendžiant neturtinės žalo dydžio klausimą.

38Svarbu išanalizuoti apeliaciniame skunde keliamą žuvusiosios ir jos sutuoktinio bei dukters tarpusavio santykių klausimą, kadangi šių santykių tvirtumas nulemia neturtinės žalos pasekmes, kas yra vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį. Civiliniame ieškinyje nukentėjusiesiems kilusi neturtinė žala nedetalizuojama, tik lakoniškai nurodoma, kad sutuoktinis neteko brangaus ir mylimo žmogaus – žmonos, o dukra – motinos, dėl ko šie patyrė dvasinių išgyvenimų, pasunkėjo šeimos finansinė padėtis (t. 1, b. l. 47-48). Tai, kad nepilnametė D. B. iki motinos mirties dažnai laiką leisdavo pas močiutę, negali paneigti motinos ir dukters tarpusavio ryšio. Ypač svarbu atsižvelgti į D. B. jauną amžių (beveik 10 m.), kuomet mergaitės gyvenime motinos vaidmuo tampa išskirtinai svarbus. Kaip matyti iš nukentėjusiojo J. B. parodymų, mergaitė sunkiai supranta, kas atsitiko, yra patyrusi šoką, mokykloje verkia, klausdama, kur jos mama, lankėsi pas mokyklos psichologą (t. 1, b. l. 148-149). Tą patį patvirtino ir liudytoja A. V., nurodydama, kad anūkė naktį rėkia, šaukiasi mamos (t. 1, b. l. 150). Liudytoja I. M. paliudijo, kad mergaitė tapo labai uždara po motinos mirties, anksčiau tokia nebūdavo (t. 1, b. l. 151). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Nagrinėjamu atveju, neturtinė žala turėtų būti vertinama būtent ateities požiūriu. Jei šiuo metu dėl savo amžiaus mergaitė nevisiškai supranta įvykio pasekmes, ateityje motinos netektis gali turėti neigiamos įtakos jos asmenybės formavimuisi ir vystymuisi, šeiminiams santykiams, ji gali patirti dar skaudesnių dvasinių išgyvenimų, pasireiškiančių emocine depresija. Siekiant kuo labiau sumažinti galimų neigiamų padarinių atsiradimo tikimybę, taps ypač svarbus močiutės ir tėvo dėmesys. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo D. B. naudai priteistos neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, užtikrinantis nukentėjusiosios interesą gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą ir galimas jos pasekmes ateityje. Finansinis aspektas tampa ypač svarbus atsižvelgiant į didėjančius vaiko poreikius ir esamą jos šeimos finansinę padėtį.

39Kitaip vertinamas J. B. ryšys su žuvusia sutuoktine ir neturtinės žalos pasekmės. Kaip matyti iš jo paties parodymų, N. B. laidotuvėmis rūpinosi jos motina (t. 1, b. l. 43). Nukentėjusysis akcentuoja sunkią finansinę padėtį po žmonos netekties, tačiau jo parodymai dėl įsidarbinimo galimybių yra prieštaringi. Nors pastarasis teigia, kad šiuo metu negali įsidarbinti dėl to, kad turi rūpintis dukra, neturi, kur jos palikti, vėliau nurodo, kad mergaitės išlaikymu labiau rūpinasi močiutė, pas kurią ji ir praleidžia daugiausiai laiko, nakvoja (t. 1, b. l. 148-149). Kaip matyti iš civilinio ieškinio turinio, J. B. ir iki žmonos netekties legaliai nedirbo, atlygį gaudavo tik už atsitiktinius darbus. Kadangi nukentėjusysis nurodė turintis staliaus specialybę, yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie ribotą galimybę dirbti dėl sveikatos būklės nepateikė, jo dukra daugiausiai laiko praleidžia su močiute, darytina išvada, kad pastarasis gali įsidarbinti, siekdamas užtikrinti pastovų pajamų šaltinį savo šeimai. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vien iš į baudžiamąją bylą pateikto garso įrašo, kuriame liudytoja I. M. liudytojai G. G. pasakoja apie žuvusiosios ir jos vyro tarpusavio santykius, negalima spręsti apie jų šeimyninį gyvenimą, tačiau ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji garso įraše sakė tiesą apie alkoholio vartojimą šioje šeimoje ir nukentėjusiojo smurtinius veiksmus žmonos atžvilgiu (t. 1, b. l. 18). Nukentėjusysis, dalyvaudamas šiame posėdyje, tokių liudytojos parodymų nepaneigė. Jis pats apklausos metu patvirtino, kad jų namuose kartais lankydavosi policijos pareigūnai, nes juos iškviesdavo kaimynai (t. 1, b. l. 149). Nors žmonos netektis sutuoktiniui yra skaudus įvykis, vaiko auginimas nepilnavertėje šeimoje yra sunki užduotis, tačiau vieno kriterijaus – padarinių teismas negali suabsoliutinti, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas apie aplinkybes, J. B. naudai priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant iš D. B. 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, D. B. šiuo metu yra bedarbis, augina mažametį vaiką, turi skolinių įsipareigojimų. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį.

40Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas neturtinės žalos pasekmes nukentėjusiajam J. B. ir nukentėjusiajai D. B., žalą padariusio asmens neatsargią kaltę, jo turtinę padėtį, turtinės žalos dydį ir jos atlyginimo faktą, kaltininko požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, pastangas pašalinti sukeltas pasekmes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas J. B., atstovaujančio nepilnametės dukters D. B. interesus, civilinį ieškinį, pagrįstai priteisė D. B., atstovaujamai tėvo J. B., iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE 2500 EUR, o iš D. B. – 8000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu, tenkinant J. B. civilinį ieškinį, jam priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisus iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE 2500 EUR, iš D. B. priteisiant 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 115 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 d.,

Nutarė

42Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

43Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam J. B. pakeisti. Priteisti iš D. B. J. B. naudai 1000 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

44Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. J. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jam iš draudimo... 3. J. B., atstovaujančio nepilnametės dukters D. B. interesus, civilinis... 4. Priteista iš D. B. D. B., atstovaujamai tėvo J. B., po 57,92 EUR periodinių... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. D. B. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę,... 7. Nuteistasis D. B. (toliau tekste – ir nuteistasis) apeliaciniu skundu prašo,... 8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinių ieškovų santykiai su... 9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nustatydamas priteistinos neturtinės... 10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras (toliau tekste –... 11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nepilnai... 12. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė... 13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad su pirmosios instancijos teismo... 14. Atsikirtimų į apeliacinius skundus nepateikta.... 15. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį... 16. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo apeliacinis skundas... 17. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK)... 18. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų... 19. BK 281 str. 5 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių... 20. D. B. nuteistas pagal BK 281 str. 6 d. už tai, kad būdamas neblaivus,... 21. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras neginčija D. B.... 22. Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip... 23. D. B. yra nuteistas ketveriems metams už dėl neatsargumo padarytą... 24. D. B. pirmą kartą teisiamas už dėl neatsargumo padarytą nusikalstamą... 25. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomi nepagrįsto bausmės vykdymo atidėjimo... 26. Nors prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, kur yra... 27. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų... 28. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jis pirmosios... 29. Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos... 30. Remiantis BPK nuostatomis, atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos... 31. Nukentėjusysis J. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį,... 32. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste... 33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. B., vairuodamas... 34. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus... 35. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kodėl žuvusiosios... 36. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad žuvusioji būtų žinojusi,... 37. KET 196 p. numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos... 38. Svarbu išanalizuoti apeliaciniame skunde keliamą žuvusiosios ir jos... 39. Kitaip vertinamas J. B. ryšys su žuvusia sutuoktine ir neturtinės žalos... 40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas neturtinės žalos pasekmes... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 115 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p., 328... 42. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą... 43. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendį dalyje... 44. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....