Byla 2-8121-235/2016
Dėl socialinio būsto sutarties nutraukimo, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, trečęiasis asmuo SĮ Vilniaus miesto būstas

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

2sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,

3dalyvaujant ieškovei Marijai A. B., jos atstovui adv. pad. A. G., atsakovo atstovei R. P., trečiojo asmens atstovui Raimondui Lapei,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Marijos A. B. ieškinį dėl socialinio būsto sutarties nutraukimo, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, trečęiasis asmuo SĮ Vilniaus miesto būstas,

Nustatė

5ieškovė prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nepratęsti su ja sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties ir ją iš socialinio būsto iškeldinti, neteisėtu ir jį panaikinti. Ji nurodė, kad 2015 m. lapkričio 10 d., kurjerių tarnyboje „Megatomas” paėmusi jai adresuotą antstolio A. B. raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, sužinojo kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, kuriuo nuspręsta nepratęsti su ja sudarytos socialinio būsto, esančio ( - ), nuomos sutarties ir pradėti mano iškeldinimo iš socialinio būsto procedūras, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį nusprendė iškeldinti ją su sutuoktiniu iš buto adresu ( - ), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

6Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30- 2114, dviejų kambarių 49,21 kv. m bendro ploto butas ( - ) buvo išnuomotas jai vieneriems metams. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 30-459 buto ( - ) nuomos sutartis buvo pratęsta vieneriems metams. Faktiškai bute ( - ) gyvena nuo 1992 m. (anksčiau kartu su žento E. Š. šeima). Bute ji buvo registruota iki 1996 m., o 2001 m. persikėlus žentui gyventi į butą ( - ), bute ( - ), liko gyventi viena su neįgaliu sutuoktiniu, kuris Vilniuje nedeklaruotas. 2007 m. pateikė prašymą pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį. Jai žinoma, kad 2007-03-13 buvo svarstytas jos prašymas dėl buto ( - ) išnuomojimo neterminuotai ir buvo pavesta Energetikos ir būsto skyriui rengti Kolegijos protokolinio nutarimo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektus dėl 49,21 kv. m bendro ploto dviejų kambarių buto ( - ) išnuomojimo, tačiau Administracijos direktoriaus įsakymas pasirašytas nebuvo, nes ji nuosavybės teise turiu ( - ), 2.730 ha žemės sklypą (miškų ūkio paskirties), kurio vertė 5669 Lt., o jos sutuoktinis R. V. Bytautas nuosavybės teise turi 49,69 kv. m bendro ploto medinį gyvenamąjį namą ( - ) ir 0,0741 ha žemės sklypą ( - ), kurių bendra vertė 9563 Lt..Nors paminėtas gyvenamasis namas, kurio naudingas gyvenamasis plotas yra apie 20 kv. m, neturi jokių buitinių patogumų, o jos sutuoktiniui nustatyta nuolatinė slauga, nurodytas turtas sudarė pagrindą Vilniaus m. savivaldybės tarybai priimti sprendimą nepratęsti su manimi socialinio būsto nuomos sutarties. Nepratęsus sutarties, iškeldinimo procedūra nebuvo pradėta, tas truko iki 2014 m., kai ji gavo kelis laiškus iš SĮ Vilniaus miesto būstas, kurie buvo administruoti savivaldybei. Nurodė, kad 2014 m. liepos 16 d. vėl parašė prašymą pratęsti su ja socialinio būsto adresu ( - ), nuomos sutartį. Prie sutarties buvo pridėti visi dokumentai, pagrindžiantys jos ir jos sutuoktinio teisę socialinio būsto nuomos sutarčiai pratęsti, ji buvo informuojama, kaip vyksta svarstymas dėl nuomos sutarties su ja sudarymo. Iš SĮ Vilniaus miesto būstas darbuotojų yra gavusi kai kurių dokumentų, susijusių su jos klausimo svarstymu, kopijas, o būtent- išrašo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gyvenamųjų patalpų komisijos 2014-10-01 posėdžio protokolo kopiją, šiai komisijai pateikto aiškinamojo rašto kopiją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gyvenamųjų patalpų komisijos 2014-07-30 protokolo kopiją Paminėtos mano gautos kopijos ir darbuotojų paaiškinimai man neleido abejoti darbuotojų geranoriškumu mano atžvilgiu.

7Ieškovės teigimu jos vyras yra nuolatinės priežiūros reikalingas žmogus, jį prižiūrėti yra sunku, ypač pavasarį, kai paaštrėja jį kamuojančios ligos, mūsų dukra R. S., gyvenanti Šiaulių miste, siekdama palengvinti mano rūpesčius, kasmet pasiima ją su vyru pas save ir padeda slaugyti neįgalų savo tėtį savo namuose. 2015 m. kovo- balandžio mėnesių laikotarpyje, apie 5 savaites mes su vyru buvome laikinai išvykę ir viešėjo pas dukrą, o 2015-11-10, kaip minėta, gavo antstolio raginimą išsikraustyti iš buto geruoju, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iškeldinti mane su sutuoktiniu iš buto adresu Šiaulių g. 5-12, Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ieškovė teigė, kad iš SĮ Vilniaus miesto būstas darbuotojų sužinoj, kad dar 2014-11-12 Vilniaus miesto savivaldybės arba priėmė sprendimą nepritarti socialinio būsto nuomos sutarties sudarymui su ja ir ją iš šio būsto iškeldinti. Ji bijodama praleisti skundo padavimo terminus (jai paaiškinta, kad apskundimui turiu vieną mėnesį nuo sužinojimo apie atitinkamą sprendimą dienos) pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris savo 2015-12-23 nutartimi atsisakė skundą priimti, nurodydamas, kad šis ginčas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8Ieškovė nurodė, kad socialinio būsto nuomos sutartis su ja negalėjo būti nutraukiama, atsižvelgiant į faktinę jos turtinę padėtį. Net jei tarti, kad turtinė padėtis būtų kažkiek neatitikusi Vyriausybės nustatytų normų, socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas su ja ženkliai pablogina jos-socialinio būsto nuomininko, ir šeimos padėtį, sugrąžindama ją į iš esmės tą pačią padėtį, kurioje buvo prieš suteikiant socialinį būstą Apie priimtą Vilniaus savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nepratęsti su ja sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties ir apie sprendimą ją iš socialinio būsto iškeldinti, sužinojo 2015-11-10, jos manymo termino apskųsti minėtą Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimą nėra praleidusi. Jei teismo manymu šis terminas yra praleistas rašė pripažinti, kad jis praleistas dėl pateisinamų priežasčių ir šį terminą atnaujinti. (b.L.1-4).

9Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad asmens teisė į socialinį būstą nėra absoliuti. Teisę nuomotis socialinį būstą įgyja tik tie asmenys, kurie atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo principai, įskaitant ir socialinio teisingumo principą, reiškiantį tai, jog parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 3 str. 2 p.). Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 str. 5 d. nustato, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytąjį), kai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija įstatymo nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, kai asmuo ar šeima išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo deklaruota gyvenamąja vieta, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto deklaracijos, kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ar socialinio būsto nuomos sutartyje nurodytais atvejais, t. y. jei daugiau kaip tris mėnesius nemokamas nuomos mokestis, jei nuomininkas ar jo šeimos nariai ardo ar gadina patalpas, jei naudoja patalpas ne pagal paskirtį.

10Atsakovas pažymėjo, kad kaip nurodė pati ieškovė, nuomos sutartis gali būti nutraukta tuo atveju, jeigu nuomininkas ar jo šeimos nariai gadina patalpas ar naudoja jas ne pagal paskirtį. Su Ieškove buvo sudaryta terminuota socialinio būsto nuomos sutartis, todėl, nustačius minėtus pagrindus, sutartis gali būti nepratęsiama. CK 6.489 str. 1 d. taip pat įtvirtinta, jog nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, minėto straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Ieškovė minėtų teisės aktų reikalavimų nesilaikė. Pažymėjo, kad būtent dėl to, jog butas, esantis Šiaulių g. 5-12, Vilniuje, buvo naudojamas ne pagal paskirtį, galimai minėtas patalpas gadinant bei trukdant savo turtu naudotis kitiems Šiaulių g. 5 namo gyventojams, su ieškove nebuvo pratęsta socialinio būsto nuomos sutartis. Nurodė, kad dar 2014-08-25 Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei adresuotas Šiaulių g. 5 namo gyventojų skundas. Minėtame skunde namo gyventojai nurodo, jog ieškovė faktiškai socialiniame būste, esančiame Šiaulių g. 5-12, Vilniuje, negyvena. Bute, anot namo gyventojų, gyvena kiti asmenys, kurių su Vilniaus miesto savivaldybe nesieja socialinio būsto nuomos santykiai. Nagrinėjamame kontekste taip pat pažymėtina, jog remiantis CK 6.595 str. 1 d., gyvenamosios patalpos nuomininkas be nuomotojo (nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės) rašytinio sutikimo neturi teisės subnuomuoti gyvenamosios patalpos. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė niekuomet nėra davusi ieškovei sutikimo subnuomoti butą, esantį Šiaulių g. 5-12, Vilniuje, juolab, kad socialinio būsto subnuoma apskritai prieštarautų pačiai socialinio būsto esmei.

11Atsakovas paaiškino, kad reaguojant į ( - ) namo gyventojų skundus, buvo atlikti buto, esančio ( - ), patikrinimai. 2014-06-05 surašytas buto patikrinimo aktas Nr. 8783, kuriame nurodyta, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai į butą nebuvo įleisti. Pakartotinis patikrinimas buvo atliktas 2014-07-09, tačiau buto patikrinimo akte Nr. 8909 buvo nurodyta, jog ir šį kartą darbuotojai į butą nebuvo įleisti. Ieškovės daugybę kartų buvo prašoma įsileisti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojus į butą, esantį Šiaulių g. 5-12, tačiau į šiuos prašymus Ieškovė nereagavo. Minėtą faktą patvirtina 2014-07-09 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštas Nr. 1.35-14/2179 bei 2014-09-25 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštas Nr. 1.35-14/2928. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pati pripažįsta, jog jos turtinė padėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų tam, kad ji galėtų būti socialinio būsto nuomininke. Vilniaus miesto savivaldybės turimais duomenimis ieškovės vyras R. V. Bytautas nuosavybės teise turi 49,69 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį ( - ) ir 0,0741 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Nurodytas aplinkybes patvirtina 2014-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolas Nr. A16-848(2.1.28-AD4). Tai, kas nurodyta, dar kartą patvirtina aplinkybę, jog su Ieškove socialinio būsto nuomos sutartis buvo nepratęsta turint tam teisėtą pagrindą. Atsakovas paminėjo, jog 2015-03-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-14082-535/2015 šiuo metu nėra panaikintas. Šiuo metu yra atnaujintas civilinės bylos, kurioje buvo nuspręsta iškeldinti Ieškovę, su visu jai priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, t. y. buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), nesuteikiant Ieškovei kitos gyvenamosios patalpos, nagrinėjimas.

12Dėl praleisto termino atnaujinimo ieškovė nurodo, jog apie 2014-11-12 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta su Ieškove nepratęsti socialinio būsto nuomos sutarties, ji sužinojo tik 2015-11-10, t. y. tuomet, kai gavo antstolio raginimą. Ieškovės manymu, terminas per kurį ji turi teisę ginčyti 2014-11-12 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą nėra praleistas, tačiau papildomai pažymi, jog tuo atveju, jei Teismas laikytų, kad minėtas terminas praleistas, jis turėtų būti atnaujintas, kadangi praleistas dėl pateisinamų priežasčių. Konkrečių pateisinamų priežasčių Ieškovė neįvardija.

13Vilniaus miesto savivaldybė su minėtais ieškovės argumentais nesutiko, nurodė, kad 2014-11-12 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta nepratęsti su ieškove socialinio būsto nuomos sutarties, yra laikytina individualiu administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 1 d. įtvirtintą vieno mėnesio terminą. Nurodė, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog tais atvejais, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas byloje, bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą, tačiau tai nesuponuoja to, jog tokioje byloje turi būti taikomi CK įtvirtinti ieškinio senaties terminai. Administracinių aktų apskundimo terminų nustatymo tikslas – užtikrinti administracinių teisinių santykių stabilumą bei jų subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumą. Minėti tikslai niekuomet nebūtų pasiekti, jei administracinio akto apskundimo termino būtų galima netaikyti tais atvejais, kai kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą, kuriame taikomi ieškinio senaties terminai yra gerokai ilgesni (Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008).

14Pagal jau minėtą ABTĮ 33 str. 1 d., skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pažymėtina, jog Ieškovės argumentai, kad apie minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą ji sužinojo tik 2015-11-10, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo jo priėmimo, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. 2014-12-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius Ieškovei išsiuntė raštą Nr. A51-104462/14(2.11.3.8-SR3), kuriuo Ieškovė buvo informuota apie ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą. 2015-02-02 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Ieškovei taip pat išsiuntė raštą Nr. 1.35-15/266-1, kuriuo informavo apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta su Ieškove nepratęsti socialinio būsto nuomos sutarties. Akcentuotina, jog minėtas raštas buvo siųstas ne tik Ieškovės nuomoto socialinio būsto adresu, bet ir jos vyrui priklausančio gyvenamojo namo adresu (( - )). Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai yra viešai skelbiami, todėl Ieškovė, remiantis minimaliais atidaus ir rūpestingo asmens reikalavimais, ir, žinodama, jog jos socialinio būsto nuomos sutartis yra pasibaigusi, turėjo pareigą domėtis, ar socialinio būsto nuomos sutartis su ja yra partęsta (b. l. 89-92; 161-165).

15Trečiasis asmuo SĮ Vilniaus miesto būstas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje teikiami argumentai ir faktinių aplinkybių aprašymai nagrinėjamos bylos ir keliamų reikalavimų atžvilgiu teisiškai nereikšmingi ir nepagrindžia ginčijamo atsakovo 2014-11-12 Sprendimo neteisėtumo. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 d. numatyta, jog socialinio būsto fondo sudarymas, socialinio būsto nuoma yra savarankiška savivaldybės funkcija.

16Tai, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo LR Konstitucijos 120 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijos bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Todėl savivaldybės institucijos priimdamos sprendimus, privalo atsižvelgti į galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybės funkcijų įgyvendinimą.

17Vertinant aukščiau aptartą taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 str. 1 d. numato, kad tai, kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka prižiūri Vyriausybės skiriami valstybės pareigūnai – Vyriausybės atstovai. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 3 d. numato, jog nustatęs, kad remiantis savivaldybės administravimo subjekto teisės aktu, neatitinkančiu Konstitucijos ir įstatymų, yra/buvo sudarytas sandoris savivaldybės vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Vyriausybės atstovas bendrosios kompetencijos teismui (pa)reiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pagal CPK 49 str. 1 d.

18Tokiu būdu ieškovės reikalavimų sprendimas tiesiogiai susijęs su ginčijamo 2014-11-12 Sprendimo atitikimu/neatitikimu priėmimo metu galiojančių įstatymų reikalavimams sprendžiamu klausimu.

19Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2014-11-12 Sprendimas priimtas laikantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų dėl reikalavimų, keliamų socialinio būsto nuomininkams. Ieškinio reikalavimų pagrindimas yra ieškovo pareiga. Ieškinyje nepateikta įrodymų dėl 2014-11-12 Sprendimo prieštaravimo Sprendimo priėmimo metu galiojusio Įstatymo nuostatoms. Bendro pobūdžio samprotavimai apie Sprendimo neteisingumą ar neteisėtumą neteikiant konkrečių faktų ar argumentų dėl Sprendimo neteisėtumo pagal Įstatymą ar procedūriniais klausimais negali pagrįsti ieškovo reikalavimų, dėl ko jie atmestini. Teigė, kad ieškovė teikdamas ieškinį pasisako dėl Lietuvos Konstitucinio Teismo 2015-05-26 nutarimo Nr. KT16-N10/2015 konstitucinėje byloje Nr. 7/2013, kaip neva patvirtinančio ieškovo reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai netaikomi „atgal“, dėl ko 2015-05-26 nutarimas, net neanalizuojant jo turinio nuostatų, negali būti vertinamas priimant teismui sprendimą dėl ieškovo reikalavimų. Vėlgi – 2015-05-26 nutarime keliami ne turtinio cenzo teisėtumo socialinio būsto nuomininkui klausimas, o subjekto, nustatančio tokio turtinio cenzą klausimas, kas vėlgi nėra susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamais klausimais ir ieškovo reikalavimų pagrįstumu.

20Taip pat pažymėjo ir tai, kad tiek iki 2015-01-01 galiojęs Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, tiek po 2015-01-01 įsigaliojęs Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII-1215 nustatė reikalavimus socialinio būsto nuomininkams, susijusius ne vien su turtiniu cenzo – jo dydžio klausimais. Ieškovas ginčydamas 2014-11-12 Sprendimo teisėtumą nepasisako dėl savo, kaip socialinio būsto nuomininko atitikimo/neatitikimo kitiems Įstatymo keliamiems reikalavimams, dėl ko vėlgi konstatuotinas ieškinio reikalavimų nepagrįstumas.

21Atsižvelgiant į visą aukščiau aptartą laikėsi pozicijos, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2014-11-12 Sprendimą priėmė laikydamasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatų savo kompetencijos ribose tinkamai nustačiusi ir tinkamai taikydama savivaldybės socialinio būsto nuomos santykius reglamentuojančius ir sprendimo priėmimo metu galiojančių teisės aktų nuostatas (t. 2 b.l.181-183).

22Faktinės bylos aplinkybės.

23Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30- 2114, dviejų kambarių 49,21 kv. m bendro ploto butas Šiaulių g. 5-12 buvo ieškovei vieneriems metams. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 30-459 buto ( - ) nuomos sutartis buvo pratęsta vieneriems metams.

24Ieškovė nurodė, kad ji faktiškai bute Šiaulių g. 5-12 gyveno nuo 1992 m. (anksčiau kartu su žento E. Š. šeima). Bute ji buvo registruota iki 1996 m. 2001 m. persikėlus žentui gyventi į butą Stiklių g. 5-7 , bute ( - ), liko gyventi viena su neįgaliu sutuoktiniu, kuris Vilniuje nedeklaruotas.

25Ieškovė 2007 m. pateikė prašymą pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį. Ieškovės prašymas nebuvo patenkintas, nes ji nuosavybės teise turiu ( - ), 2.730 ha žemės sklypą (miškų ūkio paskirties), kurio vertė 5669 Lt., o jos sutuoktinis R. V. Bytautas nuosavybės teise turi 49,69 kv. m bendro ploto medinį gyvenamąjį namą ( - ) ir 0,0741 ha žemės sklypą ( - ), kurių bendra vertė 9563 Lt. (b.l.55-56).

26Ieškovė 2014-07-16 eilinį kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl neterminuotos nuomos sutarties socialiniam būstui sudarymo (b.l.13).

27Į bylą yra pateiktas namo ( - ) gyventojų skundas LR Prezidentei, kuriame nurodoma, kad buto Nr. 12 gyventoja neteisėtai įsirengė palėpę, , tai jog ieškovė šiame bute faktiškai negyvena (b. l. 169-170).

28Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinio būsto skyrius dėl ieškovės prašymo sudaryti su ja neterminuotą socialinio būsto nuomos sutartį teikė spręsti taryboje (b.l.10-12).

29Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta nepritarti sprendimo projektui „Dėl socialinio būsto ( - ) nuomos sutarties pratęsimo ir iškeldinti gyventoją (ieškovę ) iš nurodytų patalpų (b.l.54).

30SĮ Vilniaus miesto būstas 2014-07-28 kreipėsi į ieškovę su prašymu sudaryti sąlygas jų darbuotojus patekti į butą, esantį ( - ) dėl galimybės patikrinti butą, prieš tai į nurodytą butą , 2014-06-05patekti nebuvo galimybės, nes bute nieko nebuvo (b.l.138-139; 143). 2015-02-02 ieškovei buvo išsiustas pranešimas išsikeldinti gražiuoju iš buto Šiaulių g. 25-12, Vilniuje (b.l.146).

31Ieškovė pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame fiksuojama jog minėtas gyvenamasis namas, kurio naudingas gyvenamasis plotas yra apie 34,40kv.m. neturi jokių buitinių patogumų, faktiškai netinkamas gyventi (t.2b.l. 3755)

32Motyvai ir teisiniai argumentai.

33Teismas nurodo, kad remiantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 99 straipsniu teisė į socialinio būsto nuomą nustato:

341. Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:

351) duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;

362) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;

373) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

382. Teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jeigu jie turi teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytus socialinio būsto naudingojo ploto normatyvus.

393. Asmenys ir šeimos, kurie už jiems suteiktą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigytą būstą prarado dėl skolinių įsipareigojimų ar perleido kitiems asmenims arba su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į paramą būstui išsinuomoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis įgyja po 5 metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.

404. Asmenys ir šeimos, kuriems šiame įstatyme nustatyta tvarka siūloma išsinuomoti socialinį būstą ir kurie rašytiniame pasiūlyme nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neatvyksta į savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ir raštu neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą, išbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Antras pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą be svarbių priežasčių laiku neatvykusiems į savivaldybę ir raštu neišreiškusiems sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmenims ir šeimoms pateikiamas ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų nuo ankstesnio pasiūlymo pateikimo dienos.

41Šio Įstatymo 11 straipsnis. Asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti

421. Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių:

431) asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 88 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių;

442) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 123 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių;

453) keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 349 VRP dydžių;

464) šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 25 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 83 VRP dydžių.

472. Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) neviršija šių dydžių:

481) asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 38 VRP dydžių ir turtas – 93 VRP dydžių; asmens be šeimos, gyvenančio kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 32 VRP dydžių ir turtas – 56 VRP dydžių;

492) dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 76 VRP dydžių ir turtas – 168 VRP dydžių; dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 63 VRP dydžių ir turtas – 112 VRP dydžių;

503) keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 22 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 75 VRP dydžių; keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 19 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 56 VRP dydžių.

513. Deklaruojamo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.

52Teismas nurodo, kad ieškovė byloje yra pateikusi pajamų ir turo deklaracijas, kurios patvirtina, kad jos ir sutuoktinio 2015 m. pajamos sudarė 6577 Eur, o turimas turtas yra 2769 Eur vertės, o tai yra mažesnės sumos nei numatyta LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Iš byloje pateikto nekilnojamo turto registro pažymos nustatyt, kad ieškovės sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio pastato nusidėvėjimas yra 70 proc. Byloje ieškovė yra pateikusi 2016 m. liepos 22 d. antstolės V. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad pastato, esančio Žemoji g. 7, Kražių mstl., Kražių sen., Kelmės r. sav., kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės sutuoktiniui, būklė yra bloga, kai kurių ūkinių pastatų nėra, nėra elektros, vandentiekio ir kanalizacijos nėra, inžinerinių sistemų nėra. Teismas atkreipia dėmėsi, kad minėto pastato nusidėvėjimas 70 proc. buvo nustatytas ir turėjo būti žinomas atsakovui ir 2006 m. kai ieškovei buvo suteiktas socialinis būstas. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis yra visiškai neįgalus ir nuolatinės priežiūros reikalaujantis asmuo.

53Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (inter alia 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti (inter alia 1997 m. kovo 12 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai). Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokius socialinės paramos teikimo pagrindus ir sąlygas, socialinės paramos rūšis ir dydžius, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pagal išgales stengtis pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, prisidėti prie visos visuomenės gerovės (2013 m. vasario 7 d. nutarimas). Kartu pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi teisinės pozicijos, jog valstybės socialinė orientacija suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti tam tikroms socialiai jautriausioms asmenų grupėms, kurioms reikalinga ypatinga socialinė pagalba, taikytinas visuomenės solidarumu grindžiamo bendrojo teisinio reguliavimo išimtis (2012 m. vasario 6 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai).

54Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu teisę į savivaldybės socialinį būstą turi šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75–100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60–70 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. Atsižvelgiant į tai, ieškovė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovei nors ir buvo pasibaigusi nuomos sutartis, tačiau faktiniai numos teisiniai santykiai nebuvo pasibaigę, ieškovė ir toliau naudojosi nuomojamu butu ir mokėjo nuomos sutartį ir komunalinius mokesčius. Taip pat atsižvelgiant į Paramos būstui įsigyt ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalį Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama: kai asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte; kai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 20 procentų viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; kai asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme; kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos; kitais Civiliniame kodekse ar socialinio būsto nuomos sutartyje numatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, pagal minėto įstatymo punktus sutartis su ieškovė neturėjo būti nutraukta.

55Dėl termino apskųsti Vilniaus savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą ieškovė nurodo, kad sužinojo tik gavusi antstolio raginimą, t. y. 2015 m. lapkričio 10 d., o skundą, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė 2015 m. gruodžio 23 d. Teismas daro išvadą, kad ieškovė aktyviai domėjosi nuomos teisiniais santykiai ir nepraleidus nustatytų terminų kreipėsi dėl savo teisės gynimo, tada atsakovo argumentai dėl praleisto termino skundui pateikti atmestini. Iš to kas išdėstyta daroma išvada, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia jos reikalavimus ir ieškinys tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 178straispnis)

56Dėl bylinėjimosi išlaidų.

57Pagal Civilinio proceso kodekso 93 str.1 d. jeigu ieškinys tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

58Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis 27 Eur, kitas išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovė nepateikė.

59Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

60Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,

Nutarė

61ieškinį tenkinti.

62Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimą neteisėtu.

63Priteisti ieškovei Marijai A. B., a. k. ( - ) 15 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233.

64Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,... 2. sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,... 3. dalyvaujant ieškovei Marijai A. B., jos atstovui adv. pad. A. G., atsakovo... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Marijos A. B.... 5. ieškovė prašė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m.... 6. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 29... 7. Ieškovės teigimu jos vyras yra nuolatinės priežiūros reikalingas žmogus,... 8. Ieškovė nurodė, kad socialinio būsto nuomos sutartis su ja negalėjo būti... 9. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškovės reikalavimais nesutiko.... 10. Atsakovas pažymėjo, kad kaip nurodė pati ieškovė, nuomos sutartis gali... 11. Atsakovas paaiškino, kad reaguojant į ( - ) namo gyventojų skundus, buvo... 12. Dėl praleisto termino atnaujinimo ieškovė nurodo, jog apie 2014-11-12... 13. Vilniaus miesto savivaldybė su minėtais ieškovės argumentais nesutiko,... 14. Pagal jau minėtą ABTĮ 33 str. 1 d., skundas (prašymas) administraciniam... 15. Trečiasis asmuo SĮ Vilniaus miesto būstas su ieškovės reikalavimais... 16. Tai, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama... 17. Vertinant aukščiau aptartą taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos... 18. Tokiu būdu ieškovės reikalavimų sprendimas tiesiogiai susijęs su... 19. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2014-11-12 Sprendimas... 20. Taip pat pažymėjo ir tai, kad tiek iki 2015-01-01 galiojęs Valstybės... 21. Atsižvelgiant į visą aukščiau aptartą laikėsi pozicijos, kad Vilniaus... 22. Faktinės bylos aplinkybės.... 23. Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 29... 24. Ieškovė nurodė, kad ji faktiškai bute Šiaulių g. 5-12 gyveno nuo 1992 m.... 25. Ieškovė 2007 m. pateikė prašymą pratęsti socialinio būsto nuomos... 26. Ieškovė 2014-07-16 eilinį kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę... 27. Į bylą yra pateiktas namo ( - ) gyventojų skundas LR Prezidentei, kuriame... 28. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinio būsto skyrius dėl... 29. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta nepritarti... 30. SĮ Vilniaus miesto būstas 2014-07-28 kreipėsi į ieškovę su prašymu... 31. Ieškovė pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą,... 32. Motyvai ir teisiniai argumentai.... 33. Teismas nurodo, kad remiantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti... 34. 1. Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka... 35. 1) duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o... 36. 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius... 37. 3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios... 38. 2. Teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos,... 39. 3. Asmenys ir šeimos, kurie už jiems suteiktą valstybės iš dalies... 40. 4. Asmenys ir šeimos, kuriems šiame įstatyme nustatyta tvarka siūloma... 41. Šio Įstatymo 11 straipsnis. Asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto... 42. 1. Teisę į paramą būstui įsigyti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų... 43. 1) asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 88 valstybės remiamų... 44. 2) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 123 VRP... 45. 3) keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP... 46. 4) šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam... 47. 2. Teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų... 48. 1) asmens be šeimos, gyvenančio Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar... 49. 2) dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono,... 50. 3) keturių ar daugiau asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono,... 51. 3. Deklaruojamo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato... 52. Teismas nurodo, kad ieškovė byloje yra pateikusi pajamų ir turo... 53. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje... 54. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis... 55. Dėl termino apskųsti Vilniaus savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d.... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 57. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 str.1 d. jeigu ieškinys tenkinamas,... 58. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis 27 Eur, kitas... 59. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo... 60. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270... 61. ieškinį tenkinti.... 62. Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 12 d.... 63. Priteisti ieškovei Marijai A. B., a. k. ( - ) 15 Eur bylinėjimosi išlaidų... 64. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...