Byla eI-213-320/2019
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė,

2sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

3dalyvaujant pareiškėjai Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos

4prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A.,

5atsakovei G. U.,

6atsakovei Z. K.,

7atsakovui K. V. V. ir jo atstovui advokatui Algirdui Biguzui,

8atsakovui G. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui R. K.,

9trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybei atstovaujančių Panevėžio

10miesto savivaldybės Tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovėms A. R. ir V. G.,

11trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. ir jos atstovui advokatui Rimvydui

12Jasevičiui,

13viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškimą atsakovams G. U., R. B., Z. K., K. V. H. V., G. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, J. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

14Teismas

Nustatė

15pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT, ir pareiškėjos atstovė) pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė:

16iš atsakovų G. U., Z. K., K. V. H. V. ir G. B. pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, naudai priteisti po 1776,93 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

17iš atsakovės R. B. pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, naudai priteisti 296,16 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18NŽT pareiškime nurodė, ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio apskrities viršininkas 2005-03-16 įsakymu Nr.Ž-942 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir jo pardavimo ne aukciono būdu“ nusprendė K. G. parduoti ne aukciono būdu 0,0524 ha valstybinės žemės sklypą Klaipėdos g.67D, Panevėžyje (toliau- ir Žemės sklypas) šalia jam nuosavybės teise priklausančio 0,1080 ha žemės sklypo ( - ). 2005-04-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) (toliau- ir Sutartis), sudaryta tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo G. B., ir K. G., K. G. ne aukciono būdu parduotas Žemės sklypas. Panevėžio apskrities viršininko 2005-06-23 įsakymu Nr.Ž-2275 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų Panevėžio mieste sujungimo projekto patvirtinimo“ (toliau- ir Įsakymas) Žemės sklypas sujungtas su K. G. nuosavybės teise priklausančiu 0,1080 ha žemės sklypu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau- ir LVAT) 2003-03-25 nutartimi administracinėje byloje Nr.A11-236/2003 konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypus (taip pat ir į Žemės sklypą), grąžinant žemę natūra, negali būti vykdomas, nes Panevėžio miesto tarybos 2000-04-26 sprendimu Nr.4-8 „Dėl Kniaudiškių II mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu (toliau- ir Detalusis planas) buvo nustatyta, kad teritorija, į kurią patenka Žemės sklypas, yra skirta automobilių parkavimo aikštelei įrengti, t.y. detaliuoju planu konstatuotas jo reikalingumas visuomenės poreikiams- bendroms gyventojų reikmėms. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau- ir Apeliacinis teismas) 2012-09-13 sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-1182/2012 (toliau- ir Civilinė byla) pripažino negaliojančia Sutartį bei Įsakymą, konstatuodamas, kad Žemės sklypas K. G. buvo parduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punkto ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau- ir Žemės reformos įstatymo) 13 straipsnio 2 punkto nuostatas, pagal kurias žemė, skirta bendroms gyventojų reikmėms, yra priskiriama valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei, o Detaliuoju planu Žemės sklypas skirtas automobilių parkavimo aikštelėms, t.y. bendroms gyventojų reikmėms.

19K. G. ir Z. G. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, Valstybės įmonės Registrų centro ir Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. LVAT 2016-01-04 nutartimi administracinėje byloje Nr.A-2038-146/2015 (toliau- ir Administracinė byla), pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisė 3680,86 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 203,80 eurų bylinėjimosi išlaidų. NŽT direktoriaus 2017-01-27 įsakymu Nr.1P-57-(1.3.) sudaryta NŽT komisija regreso teisės įgyvendinimo klausimams spręsti 2018-01-03 priėmė sprendimą siūlyti Nacionalinės tarnybos direktoriui išieškoti iš atsakovų regreso tvarka valstybės naudai jos K. G. sumokėtus 8884,66 eurus lygiomis dalimis. Pasiūlius atsakovams sumokėti valstybei atsiradusią žalą geruoju, dalį žalos atlygino tik R. B., kiti atsakovai žalos valstybei neatlygino.

20Pareiškėjos atstovė rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau- ir VTĮ) 33 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymu. Nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininko administracijos tarnautojų veiksmų neteisėtumas dėl neprivatizuotino Žemės sklypo perleidimo privačion nuosavybėn yra nustatytas įsiteisėjusiu Apeliacinio teismo sprendimu Civilinėje byloje, kuriame nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę. LVAT 2016-01-04 nutartyje konstatavo, jog už neteisėto valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymo teisines pasekmes, priežastiniu ryšiu susijusias su šiais neteisėtais veiksmais, yra atsakinga institucija, kuriai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo. Panevėžio apskrities viršininko administracijos (toliau- ir PAVA) Teisės departamento direktoriaus (ginčui aktualiu laikotarpiu šias pareigas ėjo R. B.) pareigybės aprašymo 7 punkte buvo nustatytas reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybos, apskričių veiklą, 14 punkte buvo nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo tikrinti Žemės tvarkymo departamento struktūrinių padalinių darbą, o 21 punkte buvo nustatyta, kad jis atsako už Žemės tvarkymo departamentui ir jo struktūriniams padaliniams pavestų užduočių vykdymą. PAVA Žemės tvarkymo departamento direktoriaus (ginčui aktualiu laikotarpiu šias pareigas ėjo K. V.), pareigybės aprašymo 20 punkte buvo įtvirtintas reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybos, apskričių veiklą, 14 punkte buvo nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo tikrinti, ar apskrities viršininko administracijos rengiami ir teikiami derinti teisės aktų projektai ir kiti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir po įstatymų leidžiamų teisės aktų reikalavimus. Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojo (ginčui aktualiu laikotarpiu šias pareigas ėjo Z. K.) pareigybės aprašymo14 punkte buvo nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kuruoja apskrities viršininko įsakymu nurodytus apskrities viršininko administracijos struktūrinius padalinius, o 17 punkte buvo nustatyta, kad nagrinėja fizinių asmenų ir juridinių asmenų pareiškimus bei prašymus ir priima dėl jų sprendimus pagal savo kompetenciją. PAVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio skyriaus vedėjo (ginčui aktualiu laikotarpiu šias pareigas ėjo G. B.) pareigybės aprašymo 5 punkte buvo nustatytas reikalavimas išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą, žemės reformą, nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą, žemės naudojimo valstybinį reguliavimą ir darbo santykių reguliavimą, 23 punkte buvo nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas apskrities viršininko įgaliojimu privalo atstovauti valstybei, sudarant valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, nuomos ir kitas įstatymų numatytas žemės perleidimo sutartis, pasirašyti žemės sklypų perdavimo-priėmimo aktus. Pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, apskrities viršininkas (ginčui aktualiu laikotarpiu šias pareigas ėjo G. U.), parduoda ar kitaip perleidžia privačion nuosavybėn valstybinę žemę, išskyrus privatizuojamiems nekilnojamojo turto objektams priskirtus žemės sklypus, atstovauja valstybei perleidžiant privačią žemę valstybės nuosavybėn bei valstybei pagal įstatymus ar testamentą paveldint žemę. Atsakovai buvo valstybės tarnautojai, kurie rengė, vizavo ir pasirašė neteisėtą Įsakymą, todėl žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti LVAT administracinės bylos Nr.A11-236/2003 faktines aplinkybes bei priimto įsiteisėjusio sprendimo turinį ir nors nenumatė, bet turėjo ir galėjo numatyti, kad gali atsirasti neigiamų padarinių, t.y. veikė aplaidžiai, o aplaidumas patenka į kaltės formą- neatsargumą.

21Atsakovė G. U. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Savo atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, net nebandė nustatinėti atskirų asmenų kaltės dydžio, pateikė formaliais pagrindais grindžiamus reikalavimus asmenims, kurie ne visi ir nevienodai atsakingi už atsiradusias pasekmes. Išsamiai išanalizavusi teismų Civilinėje ir Administracinėje bylose priimtus procesinius sprendimus ir įvertinusi faktą, kad valstybė išmokėjo Administracinėje byloje pareiškėjais buvusiems K. G. ir Z. G. teismo priteistą sumą, teigė, jog pagal VTĮ 33 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.280 straipsnio 2 dalį, valstybė įgijo teisę reikalauti iš kiekvieno bendrai žalą padariusio asmens jos išmokėtos žalos atlyginimo dalies, proporcingai kiekvieno asmens kaltei. Pažymėjo, kad ji į Panevėžio apskrities viršininko pareigas buvo paskirta tik Lietuvos Vyriausybės 2004-12-22 nutarimu, t.y. šiose pareigose, iki priimant teismų panaikintus administracinius aktus, dirbo tik keletą mėnesių. Buvusioje apskrities viršininko institucijoje bet koks dokumento rengimas buvo griežtai reglamentuotas. Konkrečiu atveju prašymas dėl Žemės sklypo pardavimo buvo pateiktas 2005-01-01 Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui, jį vizavo skyriaus vedėjas G. B., nukreipė jį vykdyti J. S. Minėti pareigūnai parengė dokumentus ir pateikė juos tikrinti PAVA Žemės tvarkymo departamentui, kurio tarnautojas juos patikrino, vizavo departamento vadovas, Teisės departamentas bei apskrities viršininko pavaduotoja. Nė vienas iš nurodytų asmenų jokių neatitikimų teisės aktams nenustatė, nors tai buvo jų tiesioginė pareiga. Jai dirbant PAVA, teismai nebuvo nustatę jokių teisės aktų pažeidimų. Vėlesniuose teisminiuose ginčuose dalyvavo NŽT, atsakovė nebuvo nė vieno teisminio proceso dalyve. NŽT, planuodama siekti regreso, teismams neteikė prašymo įtraukti trečiaisiais asmenimis buvusių PAVA darbuotojų, tai mažų mažiausiai nekorektiška. Mano, kad netinkamas NŽT atstovavimas bylose, ką rodo NŽT teikti atsiliepimai bei pozicijos bylose, lėmė ir priteistos žalos dydį. Ji apskrities viršininkės pareigose dirbo iki 2008-12-22, todėl nuo šios datos niekaip negalėjo įtakoti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo bei dydžių. Priteista neturtinė žala buvo siejama su ilgu teisminiu procesu. Turtinės žalos dalį sudarė statybinių medžiagų vertė. Pažymėjo, kad PAVA 2006 metais net buvo sustabdžiusi statybas pagal K. G. išduotą statybos leidimą, kad būtų išvengta žalos ir nuostolių, tačiau Panevėžio apygardos teismui 2009-10-02 priėmus sprendimą, šie apribojimai buvo panaikinti. Teigė, kad NŽT, kaip PAVA teisių ir pareigų perėmėja, nuo 2010 metų turėjo galimybę stabdyti žalos augimą, įskaitant ir taikos sutarties bylose sudarymą, tačiau to nepadarė.

22Atsakovė R. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Ankstesniame teismo posėdyje su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, paaiškino, kad 2017-09-13 gavo raštą, kuriuo iš jos buvo prašoma sumokėti 1480,77 eurus. Įsitikinusi, kad ji vizavo teismo panaikintus administracinius aktus, ji sumokėjo rašte nurodytą sumą. Tačiau 2018 m. gegužės mėnesį gavo dar vieną raštą, šį kartą iš jos prašoma sumokėti dar 196,16 eurų. NŽT direktoriui pateikė raštą, kuriame paaiškino situaciją, kaip buvo priimami administraciniai aktai, prašė įsigilinti į tvarką, kaip buvo rengiami dokumentai. Pareiškėjos pareiškime neteisingai nurodyta, kad ji atsako už Žemės tvarkymo departamento darbą ir jo struktūriniam padaliniui pavestų užduočių vykdymą. Tokių funkcijų jos pareigybės aprašyme nebuvo. Panaikintus administracinius aktus vizavo keletas darbuotojų, ir visi buvo įsitikinę, kad tai daroma teisėtai, jokios tyčios padaryti žalą nebuvo. Teismų sprendimais buvo konstatuota, kad nuosavybės teisės į Žemės sklypą negali būti atkurtos, jos K. G. ir nebuvo atkurtos. Apskrities viršininko administracija buvo sudaryta iš struktūrinių padalinių ir kiekvienas iš jų atliko savo funkcijas. Teisininkų etatų buvo tik 2-3. Pažymėjo, kad dirbo pasitikėjimo principu, jeigu kildavo kokių nors klausimų ar abejonių, prašydavo pateikti visą su dokumento rengimu susijusią medžiagą. Neabejojo, kad G. B. nebūtų rengęs dokumento, jeigu nebūtų buvęs įsitikinęs jo teisėtumu. Ji nagrinėjant Civilinę bylą, teismuose nedalyvavo.

23Atsakovė Z. K. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji PAVA nedirba nuo 2005 metų, jokios įtakos jokiam veiksmui daryti negalėjo. NŽT, perėmusi apskrities funkcijas, privalėjo tinkamai ją atstovauti teismuose, o pralaimėjusi bylas, bando atsakomybę perkelti buvusiems PAVA darbuotojams. NŽT regreso komisija tinkamai neatliko savo darbo, pažiūrėjo formaliai, žalą regreso tvarka prašė atlyginti iš visų vizavusių teismo panaikintus aktus asmenų lygiomis dalimis, nesiaiškindama darbuotojų kaltės, net iš kalbininkės, kuri tikrai neatsakė už aktų turinį. Panaikinti aktai buvo priimti pagal Panevėžio miesto savivaldybės (toliau- ir Savivaldybė) parengtus dokumentus, teisės aktai leido tą padaryti. 2005-03-16 įsakymas Nr.Ž-942 parduoti Žemės sklypą K. G. buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, remiantis Savivaldybės patvirtintu Detaliuoju planu bei Savivaldybei pritarus Tarybos sprendimu. Detaliuoju planu buvo numatytas ir K. G. parduodamo bei jo nuosavybėje jau buvusio sklypų sujungimas. Pagal panaikintų aktų priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau- ir Savivaldos įstatymas) 7 straipsnio 9 dalį, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra priskirtoji savivaldybės tarybos funkcija. Detaliuoju planu numatyta automobilių parkavimo aikštelė buvo išsaugota. Savivaldybės tarnautojai parengė ir parduodamo Žemės sklypo planą, jį patvirtino, paskaičiavo parduodamo sklypo kainą ir pan., Savivaldybės priimti administraciniai aktai buvo pagrindas priimti panaikintą PAVA administracinį aktą, tačiau savivaldybės tarnautojai atsakovais netraukiami. NŽT nesiaiškino ir tos aplinkybės, kad pirminius Žemės sklypo pardavimo dokumentus parengė Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai, net nesivargino išsiaiškinti tų specialistų pavardžių. Parengtas ir pasirašytas įsakymo projektas buvo pateikiamas PAVA, kurį dar tikrindavo Žemėtvarkos departamento specialistas, kuris atsakovu šioje byloje taip pat nėra traukiamas. Ir tik po to įsakymas buvo vizuojamas ir pasirašomas.

24Atsakovas K. V. H. V. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo Administracinėje byloje K.G. skundas teismui buvo paduotas iki 2015 metų, todėl pareiškėjai apie žalos atsiradimo faktą buvo žinoma, tikėtina, 2014 metais. Todėl mano, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo K. G. skundo Administracinėje byloje pateikimo, todėl CK numatytas terminas yra praleistas. Prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjos pareiškimą atmesti tuo pagrindu. Nagrinėjant K. G. skundą Administracinėje byloje, jis nebuvo įtrauktas į bylą, dėl jo teisių ir pareigų teismo sprendime nebuvo pasisakyta, todėl prejudicinę galią šiam ginčui turi tik LVAT 2016-01-04 sprendimo rezoliucine dalimi nustatytas faktas dėl valstybės civilinės atsakomybės ir jos dydžio. Sprendžiant dėl jo, kaip atsakovo atsakomybės, turi būti nustatytos visos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė bei teisės pažeidimu padaryta žala. Pareiškėja savo pareiškime neteisingai nurodo jo pareigas nustatantį teisės aktą. Jo pareigas nustatė PAV 2004-12-28 įsakymu Nr.v-240 patvirtintas Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pareigybės aprašymas, kuriame nebuvo reikalavimo tikrinti, ar apskrities viršininko administracijos rengiami ir teikiami tvirtinti teisės aktų projektai ir kiti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas. LVAT savo nutartyje pažymėjo, kad Detalusis planas buvo prielaida sudaryti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. Savivaldybės veiksmai įtakojo žalos atsiradimą. Savivaldybės taryba pirmoji išreiškė nuomonę dėl Žemės sklypo pardavimo teisėtumo, patvirtindama Detalųjį planą, Savivaldybės administracija parengė ir patvirtino parduodamo Žemės sklypo planą, įvertinęs teisinius žemės sklypo dokumentus, ir jau parengtą dokumentaciją perdavė PAVA. Administracinėje byloje Savivaldybės veikla, pagal teisės aktais jai priskirtas funkcijas parengiant miesto teritorijoje esančio Žemės sklypo pardavimo dokumentaciją, nebuvo tiriama ir vertinama. Pareiškėja atsakovais netraukia darbuotojų, buvusių tiesiogiai atsakingais už panaikintų aktų projektų parengimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad panaikinti aktai buvo priimti galiojant sudėtingam teisiniam reglamentavimui, kuris nuolat kito. Tai pavirtina ir atskirų instancijų teismų padarytos prieštaringos išvados. Jo kaip buvusio Žemės departamento direktoriaus veikla buvo pakankamai atsakinga ir rizikinga, teko dirbti dideliu krūviu. Nagrinėjamas žalos atsiradimo atvejis buvo netyčinis, vienintelis ir išimtinis. Net ir pripažinus jo kaltę, tai sudarytų galimybę žalos atlyginimą mažinti.

25Atsakovas G. B. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad pasirašydamas panaikintą 2005-04-08 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, jis vykdė pavedimą bei jam pareigybės aprašyme štvirtintą funkciją. Pareiškėja nesistengė individualizuoti kiekvieno iš atsakovų kaltės, pasirinkdama būdą prašyti iš visų atsakovų valstybės K. G. išmokėtą žalą priteisti lygiomis dalimis. Tiek kiti teismo panaikinti administraciniai aktai priimti, tiek panaikinta Sutartis pasirašyta, realizuojant Savivaldybės patvirtintą Detalųjį planą. Detaliojo plano sprendiniuose Žemės sklype buvo numatyta automobilių stovėjimo zona, kuri pateko ne tik į suplanuotą žemės sklypą, bet išėjo ir už jo ribų, parkavimo aikštelės, skirtos tenkinti visuomenės poreikius, numatytos valstybinėje žemėje už sklypo ribų; suplanuotų žemės sklypų naudojimo būdas buvo komercinė paskirtis, K. G. parduoto žemės sklypo, taip pat ir sujungto žemės sklypo paskirtis taip pat buvo komercinė. Todėl Žemės sklypas galėjo būti privatizuojamas. Pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 14 punktą, dėl asmens prašymo parduoti žemės sklypą, esantį miesto teritorijoje, sprendimą turi priimti savivaldybė, kuris ir sąlygoja pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. Ginčo atveju, savivaldybė tiek pritarė Žemės sklypo pardavimui ne aukciono būdu, tiek parengė bei patvirtino parduodamo Žemės sklypo planą, todėl PAVA priėmė įsakymą parduoti Žemės sklypą. Vykdydamas šį pavedimą pagal jam priskirtas funkcijas jis pasirašė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriuje, kuris tuo metu buvo įsikūręs Savivaldybės patalpose, nedirbo nė vienas teisininkas, teisininkai dirbo tik pačioje PAVA, kur ir būdavo perduodami visi parengti dokumentai, teisininkai juos peržiūrėdavo ir vizuodavo. Todėl parengtų aktų projektų atitikimą teisės aktams turėjo tikrinti teisininkai. Sprendžiant dėl senaties termino, pažymėjo, kad būtina įvertinti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, atsižvelgiant į Lietuvos teisinėje sistemoje egzistuojančius subrogacijos teisinius santykius. Subrogacijos atveju, trečiasis asmuo (šiuo atveju- pareiškėja) atlyginęs skolininko padarytą žalą, įgyja nukentėjusiojo kreditoriaus teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai 2016-04-29 sumokėjus K. G. ir Z. G. 8884,66 eurų sumą, įvyko subrogacija egzistuojančioje žalos atlyginimo nukentėjusiajam kreditoriui prievolėje. Subrogacijos atveju ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai turi būti taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė-prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kada K. G. ir Z. G. sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Todėl įvykusios subrogacijos atveju, remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, žalos išieškojimui iš G. B. sutrumpintas 3 metų reikalavimo pareiškimo terminas prasidėjo 2012-09-13 (Apeliaciniam teismui pripažinus negaliojančia Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) ir baigėsi 2015-09-13. Senaties termino pasibaigimas yra pagrindas ieškinį atmesti. Be to, pati Savivaldybė teigia, kad Detaliojo plano sprendiniuose nėra numatytas Žemės sklypo reikalingumas visuomenės poreikiams. Mano, kad tiek NŽT, tiek savivaldybė išnagrinėtose bylose, į kurių nagrinėjimą jis nebuvo įtrauktas, teismams nepateikė pakankamai aiškios informacijos apie Detaliojo plano sprendinius, ir tai įtakojo teismų sprendimų priėmimą.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo- Panevėžio miesto savivaldybė prašė sprendimą dėl pareiškėjos pareikštų reikalavimų priimti teismo nuožiūra. Savo atsiliepime teismui nurodė ir jos atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio miesto valdyba 1991-06-17 potvarkiu Nr.306 v leido K. G. Kniaudiškių II mikrorajono komerciniame komplekse projektuoti parduotuvę ir barą, 1992-02-24 potvarkiu suteikė K. G. įmonei 0,108 ha žemės sklypą parduotuvės ir baro statybai, o 1992-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimi šį sklypą K. G. įmonei pardavė. Panevėžio miesto taryba 2000-04-26 sprendimu Nr.4-8 patvirtino Detalųjį planą. Savivaldybės administracijos direktorius 2005-01-19 įsakymu Nr.A-55 patvirtino valstybinių žemės sklypų, parduodamų ne aukciono būdu, duomenis ir siūlymus Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tarp jų-ir K. G. parduodamo Žemės sklypo bei nurodė, kad projektavimo ir statybos darbai turi būti vykdomi, remiantis Detaliuoju planu. Taryba 2005-02-10 sprendimu Nr.2-27-17 pritarė Žemės sklypo pardavimui ne aukciono būdu. Civilinėje byloje panaikinus PAVA priimtą Įsakymą bei Sutartį, K. G. ir Z. G. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl žalos atlyginimo, atsakove nurodydami ir Savivaldybę. Administracinėje byloje priimtais tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimais Savivaldybės neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. Savivaldybės atstovės nepasisakė dėl pareiškėjos pareiškimo argumentų, motyvuodamos tuo, kad Savivaldybei teisės aktai nesuteikia įgaliojimų vertinti kito viešojo administravimo subjekto darbuotojų veiksmų. Dėl Detaliojo plano sprendinių pažymėjo, kad Detalusis planas parengtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr.61 patvirtintą statybos techniniu reglamentą STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau- ir STR), kuriame buvo nurodyta, jog STR taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius, detaliuosius ir specialiuosius planus, ir kuriame buvo numatyta, jog visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose; prie visuomeninių, prekybos, gydymo, administracinių ir kitų pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams iškrauti ir pakrauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų. Pagal Detaliojo plano brėžinyje nurodytąjį žymėjimą Žemės sklype pažymėta automobilių stovėjimo zona, kurioje gali būti įrengtos automobilių stovėjimo vietos, reikalingos sklype esančių pastatų reikmėms. Už Žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje esanti parkavimo zona numatyta tenkinti visuomenės poreikius.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad tiek Civilinėje byloje, tiek Administracinėje byloje išsiskyrė pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų nuomonės, kas rodo, kad dėl teisės aiškinimo ir taikymo ginčai buvo sudėtingi. NŽT anksčiau išnagrinėtose bylose laikėsi pozicijos, kad Įsakymas bei Sutartis yra teisėti, todėl savo pozicijos keisti neturėtų. Kadangi asmenys, įtraukti į šią bylą, ankstesnėse bylose nedalyvavo, todėl anksčiau priimti teismų sprendimai prejudicinės galios neturi. Žemės sklypą suplanavo ir jo pardavimui ne aukciono būdu pritarė Savivaldybė, todėl būtent šiais administraciniais aktais remiantis, apskrities viršininkė įsakė šį sklypą parduoti. Vykdydamas Įsakymą, miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas sudarė Sutartį. Kas rengė Įsakymo bei Sutarties projektus, trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. neprisimena. Aktai buvo panaikinti po septynerių bylinėjimosi metų. Savivaldybei patvirtinus Detalųjį planą bei priėmus administracinius aktus dėl Žemės sklypo suformavimo ir pardavimo, PAVA praktiškai tapo tik vykdytoja, negalėjo numatyti, kad komercinės paskirties automobilių aikštelė bus įvardinta bendro naudojimo automobilių aikštele, kurios negalima parduoti. Atkreipė dėmesį į tai, kad nė vienas Savivaldybės priimtas aktas, kurių pagrindu priimti PAVA panaikinti aktai, teismų nebuvo panaikintas. Taip pat nebuvo panaikintas ir Panevėžio apskrities viršininko 2005-03-16 įsakymas Nr.Ž-942, kuriuo įsakyta Žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jį ne aukciono būdu parduoti K. G. Dėl pareiškėjo įgaliotinio-NŽT netinkamu atstovavimu pralaimėto teisminio proceso valstybė, išmokėjusi G. priteistą sumą, patyrė žalą, kurią siekia išieškoti iš atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, todėl, remiantis VTĮ 5 straipsniu, nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusio iki 2017-07-01), 246 straipsnio nuostatos.

28Pareiškimas atmestinas.

29Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl reikalavimo atsakovams- buvusiems buvusios Panevėžio apskrities viršininko administracijos darbuotojams- atlyginti valstybės patirtą žalą, kurią valstybė patyrė išmokėdama Z. G. ir K. Z. teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą, kuri buvo kildinama iš tuometinės Panevėžio apskrities viršininko administracijos teismo neteisėtais pripažintų ir panaikintų aktų (Įsakymo bei Sutarties) priėmimo. Pareiškėja prašomą priteisti valstybės atlygintą žalą kildina iš atsakovų veiksmų, jiems vizuojant (derinant) bei pasirašant minėtus dokumentus (Įsakymą ir Sutartį). Byloje iš esmės keliamas atsakovų materialinės atsakomybės klausimas.

30Bylos medžiaga, nustatyta, Panevėžio miesto valdyba 1991 m. birželio 17 d. potvarkiu Nr. 306v „Dėl leidimo projektuoti ir sklypų suteikimo" K. G. įmonei leido Panevėžyje, Kniaudiškių II mikrorajono komerciniame komplekse projektuoti parduotuvę ir barą, o 1992 m. vasario 24 d. potvarkiu Nr. 84v suteikė K. G. įmonei 0,1080 ha sklypą parduotuvės ir baro statybai. Šį sklypą 1992 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 8 pardavė K. G. Panevėžio miesto taryba 2000 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 4-8 „Dėl Kniaudiškių II mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros tvirtinimo" patvirtino Detalųjį planą, kurio sprendiniai nustatė, jog prie ( - ) esančio K. G. nuosavybės teise priklausančio sklypo suformuotas ir K. G. priklausančiam žemės sklypui priskirtas 0,0524 ha žemės sklypas yra skirtas automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Panevėžio apskrities viršininko 2005-03-16 įsakymu Nr.Ž-942 Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui įsakyta Žemės sklypą ne aukciono būdu parduoti K. G. Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. balandžio 8 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ), reg. Nr. 6544, šį Žemės sklypą pardavė K. G. Panevėžio apskrities viršininkas 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. Ž-2275 patvirtino kitos paskirties žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ) sujungimo projektą, suformuojant vieną 0,1604 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Nekilnojamojo turto registro 2006-01-05 duomenimis, šiam sklypui buvo suteiktas kadastrinis Nr. ( - ) (Civilinė byla Nr. 2-144-425/2009, 6 t., b.l.146, 147-148 ).

31Panevėžio apygardos teismas Civilinėje byloje, iš esmės nagrinėjęs R. J. ir kitų ieškovų reikalavimus, sprendė ir dėl 1992-12-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 8, 2005-04-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties NR. ( - ), notarinio reg. Nr. 6544, 2006-07-31 Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutarties tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir K. G.; Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2006-08-02 K. G. išduoto statybos leidimo Nr. 45-24; Kniaudiškių II-ojo mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros dalies, kuria K. G. nuosavybės teise valdomam 0,01080 ha žemės sklypui priskirtas 0,0524 ha žemės sklypas, teisėtumo ir pagrįstumo. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. sprendimu visus ieškovų reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 30 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą (Civilinė byla Nr. 2-144-425/2009, 7 t., b.l. 47-51, 184-196). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (Civilinė byla Nr. 2-144-425/2009, 8 t., b.l. 73-90). Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu R. J. ir kitų ieškovų ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiomis 2005 m. balandžio 8 d. žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. ( - ) ir valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo 2005 m. balandžio 8 d. aktą Nr. 27/05-0058, Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. Ž-2275 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų Panevėžio mieste sujungimo projekto patvirtinimo“ ir grąžino iš valstybės K. G. sumokėtas pagal 2005 m. balandžio 8 d. žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. ( - ) sumas; panaikino nuosavybės teisės K. G. registraciją į 0,0524 ha žemės sklypo dalį 0,1604 ha bendro ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ir 2005 m. liepos 28 d. įregistruotą hipotekos pakeitimą, kodas ( - ), paliekant galioti 2003 m. spalio 2 d. įregistruotą hipoteką, kodas ( - ); kitą Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Savo sprendimą dėl Įsakymo bei Sutarties pripažinimo negaliojančiais teismas grindė Atkūrimo įstatymas 12 straipsnio 3 dalies bei Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pažeidimu (Civilinė byla Nr. 2-144-425/2009, b.l. 160-175 t.8).

32K. G. ir Z. G. 2013-04-19 skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti jiems turtinę ir neturtinę žalą, atsakovais nurodydami Lietuvos valstybę, atstovaujamą NŽT ir VĮ Registrų centro, bei Savivaldybę.

33Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu (Administracinė byla, b. l. 82–94, t.3) pareiškėjų K. G. ir Z. G. skundą patenkino iš dalies, t. y.: priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, solidariai K. G. ir Z. G. 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, o reikalavimo dalį dėl 169 323,45 Eur (584 640,00 Lt) turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Kitų atsakovių atstovų (VĮ Registrų centro ir Savivaldybės administracijos) atžvilgiu pareiškėjų skundą atmetė.

34LVAT 2016 m. sausio 4 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą pakeitė ( Administracinė byla, b.l.137-165, t.3). Minėta nutartimi LVAT konstatavo, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmų neteisėtumas dėl neprivatizuotino 0,0524 ha žemės sklypo perleidimo privačion nuosavybėn (pardavimo K. G.) iš esmės yra nustatytas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu, kuris byloje dėl žalos atlyginimo turi prejudicinę reikšmę. Todėl CK 6.271 straipsnio taikymo prasme minėtos institucijos veiksmų neteisėtumas neturi būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas iš naujo (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis). Už neteisėto valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymo teisines pasekmes, kurios atsirado apeliantams pagal minėtą civilinę bylą joje teismui nustačius, kad 0,0524 ha valstybinės žemės sklypas K. G. buvo parduotas neteisėtai, priežastiniu ryšiu susijusias su šiais neteisėtais veiksmais, yra atsakinga ta valstybės institucija, kuriai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo (šio ginčo atveju Panevėžio apskrities viršininko administracijos funkcijų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba).

35LVAT 2016-01-04 nutartyje, vertindama Savivaldybės veiksmus K. G. ir Z. G. reikalavimų kontekste, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veiksmus išduodant apeliantui projektavimo sąlygas ir statybos leidimą komercinio pastato statybai nuosavybės teise valdomame žemės sklype toje miesto teritorijoje, kurioje pagal detalųjį planą yra komercinio užstatymo zona, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus CK 6.271 straipsnio prasme. Šiame kontekste dėl Panevėžio miesto tarybos 2000 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 4-8 „Dėl Kniaudiškių II mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros tvirtinimo" pažymėjo, kad nors šis sprendimas Panevėžio apskrities viršininko administracijai buvo viena iš prielaidų priimti sprendimą dėl 0,0524 ha valstybinės žemės sklypo pardavimo K. G., tačiau ši prielaida nesaistė minėto viešojo administravimo subjekto kompetencijos išspręsti K. G. prašymą dėl žemės sklypo pardavimo nepažeidžiant įstatymų.

36Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija Administracinėje byloje nenustatė pagrindo konstatuoti Panevėžio miesto savivaldybės administravimo subjektų neteisėtus veiksmus, kurie gali būti siejami su pareiškėjų reikalavimu atlyginti žalą. Nei pirmosios instancijos teismas Administracinėje byloje, nei LVAT teisėjų kolegija nenustatė ir neteisėtų Valstybės įmonės Registrų centro veiksmų, sietinų su K. ir Z. G. kilusia žala. LVAT teisėjų kolegija 2016-01-04 nutartimi turtine žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su Panevėžio apskrities viršininko administracijos neteisėtais veiksmais, pripažino komercinės paskirties projekto parengimo ir su tuo susijusias išlaidas 2018,35 Eur sumai, 1015, 12 Eur pamatų įrengimo išlaidas, išlaidos transporto nuomai (136,70 Eur + 86,88 Eur), iš viso 3256, 83 Eur sumai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad apeliantų išgyvenimai buvo ilgalaikiai, intensyvūs, susiję su nuolatiniu nerimu ir nežinia dėl šeimos verslo, kuris bylai aktualiu laikotarpiu buvo jų pragyvenimo šaltinis, dėl ateities ir lūkesčių teisėtai plečiant verslą užsitikrinti finansine prasme saugią senatvę, taip pat į tai, kad neigiami išgyvenimai paveikė apelianto K. G. sveikatą, kartu vertindama ir tai, kad 0,0524 ha žemės sklypo, kuris buvo neteisėtai parduotas K. G., grąžinimas teismo sprendimu valstybei (nurodant grąžinti K. G. jo sumokėtus pinigus už sklypą) neatima apeliantų galimybės statyti komercinį pastatą likusioje žemės sklypo dalyje, be to, ir į tai, kad apeliantams yra priteista dėl neteisėtų veiksmų jų patirta turtinė žala ir tai atitinkamai kompensuoja praradimus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjams priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

37Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016-10-20 raštu Nr.(1.81)-7R-8077 Nacionalinę žemės tarnybą informavo, kad K. G. išmokėjo teismo priteistą žalą- 8884,66 Eur ir pavedė spręsti klausimą dėl regreso teisės įgyvendinimo.

38NŽT, remdamasi Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsniu bei 32 straipsnio 2 dalimi, 2017-08-31 raštu Nr.1SD-3800-(3.1.) Z. K., 2017-09-13 raštu Nr.1SD-3931-(3.1.) K. V., 2017-09-13 raštu Nr.1SD-3929-(3.1.) G. B., 2017-09-13 raštu Nr.1SD-3932-(3.1.) R. B., 2017-09-13 raštu Nr.1SD-3930-(3.1.) G. U. pasiūlė savo noru atlyginti žalą- kiekvienam po 1480,77 Eur. R. B. minėtame rašte nurodytą žalos dydį – 1480,77 Eur. sumokėjo, kiti atsakovai gera valia nurodytos sumos nesumokėjo. 2018-05-21 raštu Nr.1SS-994- (3.5) NŽT R. B. pasiūlė gera valia sumokėti dar 296,16 Eur., šios sumos R. B. nėra sumokėjusi.

39Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006, 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009 ir kt.). Iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2988/2012). Trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo tada, kada Teisingumo ministerija išmokėjo K. G. ir Z. G. teismo priteistas žalos atlyginimo pinigines sumas, t. y. nuo 2016 m. balandžio 29 d. Taigi pareiškėja, į teismą dėl žalos atlyginimo kreipdamasi 2018 m. birželio 6 d., trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016).

40Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. VTĮ (redakcija, galiojusi iki 2019-01-01, t.y. pareiškimo teismui padavimo metu) 33 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Šiuo metu galiojančios VTĮ redakcijos 39 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, – įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žala atlyginama šio įstatymo 38 straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pagal VTĮ 38 straipsnį valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru (3 dalis), Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo (iš valstybės tarnautojo atlyginimo) šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme (5 dalis), Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo (7 dalis).

41Nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktualūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2018 m. kovo 8 d. nutarime (toliau- ir Konstitucinio Teismo nutarimas) pateikti išaiškinimai bei LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-11-13 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.A-2995-492/2018, pateiktas teisės normų aiškinimas.

42Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad CK 6.280 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendrasis principas, pagal kurį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio; aiškinant Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo (toliau- ir Žalos atlyginimo įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies (2005 m. spalio 18 d., 2015 m. birželio 9 d. redakcijos) nuostatas kartu su nurodytomis CK 6.271 straipsnio, 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis pažymėtina, kad Žalos atlyginimo įstatyme, be kita ko, detalizuojama CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės, atlyginusios bet kurio viešosios teisės subjekto neteisėtais veiksmais padarytą žalą, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarka.

43Remdamasis Konstitucinio Teismo nutarime pateiktu teisės normų aiškinimu, spręsdamas nagrinėjamojoje administracinėje byloje keliamą ginčą, teismas remiasi ir Žalos atlyginimo įstatyme įtvirtintomis teisės normomis.

44Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, jog valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią visų pirma valstybės institucijas (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas); valstybės institucijų ar pareigūnų veikimas ultra vires negali būti be išlygų tapatinamas su pačios valstybės veikimu (2008 m. spalio 30 d. nutarimas); pagal Konstituciją, inter alia konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, jeigu valstybės pareigūnai netinkamai įgyvendindami jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaro materialinę ir (arba) moralinę žalą asmenims, tokie jų veiksmai negali būti tapatinami su pačios valstybės (jos institucijų) veikimu (neveikimu), žalą padarę valstybės pareigūnai turi nustatytąja tvarka atsakyti už savo veiksmus, dėl kurių atsirado žala; valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į kiekvieną žalą padariusį asmenį atsiranda tik tuo atveju, jeigu žala padaroma šio asmens kaltais veiksmais.

45Pareiškėja, įvardindama atsakovų neteisėtus veiksmus, iš esmės remiasi vien įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotu atsakovų vizuotų (derintų) bei pasirašytų aktų neteisėtumu bei konstatuotais tuometinės Panevėžio apskrities viršininko administracijos neteisėtais veiksmais, kurie buvo viena iš sąlygų priteisti žalos atlyginimą K. ir Z. G. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2995/2012, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018). LVAT 2016-01-04 nutartimi Administracinėje byloje konstatuota, kad už neteisėto valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymo teisines pasekmes, kurios atsirado pagal Civilinę bylą, joje teismui nustačius, kad 0,0524 ha valstybinės žemės sklypas K. G. buvo parduotas neteisėtai, priežastiniu ryšiu susijusias su šiais neteisėtais veiksmais, yra atsakinga ta valstybės institucija, kuriai buvo suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo, t.y. K. ir Z. G. turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimą valstybė išmokėjo 2016-04-29, padaryta neteisėtais tuometinės Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmais. Todėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmų, tiesioginiu ryšiu susijusių su K. ir Z. G. padaryta žala, neteisėtumo faktas laikytinas prejudiciniu faktu ir iš naujo neįrodinėtinas.

46Teisingumo ministerijos 2016-10-20 raštas Nr.(.81)7R-8077 patvirtina, kad valstybė 2016-04-29 atlygino neteisėtais Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmais padarytą žalą, todėl valstybė įgijo regreso teisę į žalą padariusius asmenis. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarime bei LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018-11-13 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.A-2995-492/2018 (toliau- ir Išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas), pateiktą teisės normų aiškinimą, nagrinėjamojoje byloje svarbu nustatyti, ar valstybės K. ir Z. G. atlyginta žala buvo padaryta kaltais atsakovų- tuometinės Panevėžio apskrities viršininko administracijos darbuotojų- veiksmais. Ginčo atveju materialinės atsakomybės taikymui yra būtina nustatyti kaltus (pakankama bet kuri kaltės forma) atsakovų veiksmus priimant Įsakymą ir pasirašant Sutartį. Civilinės atsakomybės atveju laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018).

47Išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime pažymėta, kad viešojoje teisėje kalbant apie valstybės institucijų tarnautojų ir vadovų materialinę atsakomybę būtina pabrėžti atsakingo valdymo ir gero viešojo administravimo standartus. Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Viešojoje teisėje kalbant apie valstybės institucijų tarnautojų ir vadovų materialinę atsakomybę būtina pabrėžti atsakingo valdymo ir gero viešojo administravimo standartus. Valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).

48Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013).

49Ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovai tuometinėje Panevėžio apskrities viršininko administracijoje ėjo pareigas:

50G. U.- Panevėžio apskrities viršininkės;

51R. B. - Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teisės departamento direktorės;

52Z. K.- Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojos;

53K. V. H. V.- Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus;

54G. B.- Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo.

55Bylos medžiaga patvirtina, kad Sutartį pasirašė atsakovas G. B., tuo metu ėjęs PAVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas. Įsakymą parengė PAVA Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto skyrius, jį vizavo R. B., tuo metu ėjusi PAVA Teisės departamento direktorės pareigas, Z. K., tuo metu ėjusi Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojos pareigas, K. V. H. V., tuo metu ėjęs PAVA Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pareigas. Įsakymą pasirašė G. U., tuo metu ėjusi Panevėžio apskrities viršininkės pareigas.

56Pareiškėja savo pareiškime įvardijusi atsakovų pareigybių aprašymuose jiems priskiriamas funkcijas bei nustatytus reikalavimus, nenurodo, kokius konkrečius nurodytų pareigybių aprašymų punktus atsakovai pažeidė ir iš viso neteigia, kad atsakovai juos būtų pažeidę. Teismas, įvertinęs pareigybės aprašymais atsakovams priskirtas funkcijas, sprendžia, kad atsakovai R. B., Z. K. ir K. V. H. V., vizuodami Įsakymą, atsakovė G. U., pasirašydama Įsakymą, atsakovas G. B. pasirašydamas Sutartį, vykdė savo kompetencijai priskiriamas funkcijas ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtą veikimą ultra vires.

57Pareigybių aprašymų punktuose, kuriuos cituoja pareiškėja, atsakovams buvo nustatyti iš esmės analogiški reikalavimai išmanyti teisės aktus.

58Sutarties pasirašymo ir Įsakymo priėmimo metu galioję teisės aktai, kuriais Civilinėje byloje savo sprendimą grindė Apeliacinis teismas, numatė:

59Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose.

60Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

61Nagrinėjamu atveju svarbu aptarti ir kitus Įsakymo priėmimo bei Sutarties pasirašymo metu galiojusius kitus teisės aktus, reglamentavusius valstybinės žemės, patenkančios į miestams priskirtą teritoriją, pardavimą, bei Įsakymo ir Sutarties rengimo procedūroje Savivaldybės priimtus administracinius aktus, kurie nebuvo vertinti nei Civilinėje, nei Administracinėje byloje, tačiau neabejotinai darė įtaką atsakovų elgesiui (veiksmams) ginčui aktualiu aspektu.

62Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nustatė, kad Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

63Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 (redakcija, galiojusi nuo 2004-11-18 Įsakymo priėmimo bei Sutarties pasirašymo metu) (toliau- ir Taisyklės) numatė:

64pagal Taisyklių 14 punktą Žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą parduoti žemės sklypą, kuris yra mieste, ir kitus šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus, per 10 dienų pateikia savivaldybės administracijos direktoriui šių dokumentų kopijas su lydraščiu ir prašo parengti parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos); nurodyti parduodamam žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių; nurodyti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentą. Žemės sklypo naudojimo būdas teritorijų planavimo dokumente nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsniu, o žemės sklypo pobūdis – žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintu žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašu;

65savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus ( Taisyklių 15 punktas);

66savivaldybės administracijos direktorius, atlikęs šių Taisyklių 14 punkte nurodytus darbus, per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus kreipimosi pateikia šiam skyriui patvirtintus parduodamo žemės sklypo dokumentus (duomenis). Parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Prireikus savivaldybės administracijos direktorius organizuoja detaliojo plano rengimą ar patikslinimą ir pagal jį atitinkamai sumažina žemės sklypo plotą (Taisyklių 16 punktas);

67Žemėtvarkos skyrius, gavęs dokumentus (duomenis) iš savivaldybės administracijos direktoriaus Taisyklių 17 punktas): Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuoja parduodamų žemės sklypų vertę arba užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimą; parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą (pagal šių Taisyklių 1 priedą);

68jeigu savivaldybės administracijos direktoriaus pateikti dokumentai (duomenys) rengiant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą buvo tikslinami, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas derinamas su savivaldybės administracijos direktoriumi, kuris per 15 dienų po sutarties projekto pateikimo privalo suderinti sutarties projektą arba pateikti pasiūlymus dėl jo patikslinimo. Galutinį sprendimą dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekto priima apskrities viršininkas (Taisyklių 18 punktas).

69Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad tiek Panevėžio apskrities viršininko administracija, tiek Savivaldybė atliko Taisyklėse numatytus jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Savivaldybės administracijos direktorius 2005-01-19 įsakymu Nr.A-55 patvirtino valstybinių žemės sklypų, parduodamų ne aukciono būdu, duomenis ir siūlymus Panevėžio apskrities viršininko administracijai, tarp jų-ir Žemės sklypo, parduodamo K. G. bei nurodė, kad projektavimo ir statybos darbai turi būti vykdomi, remiantis Detaliuoju planu. Taryba 2005-02-10 sprendimu Nr.2-27-17 pritarė Žemės sklypo pardavimui ne aukciono būdu. Savivaldybės administracija parduodamą Žemės sklypą suformavo, remdamasi būtent Detaliojo plano sprendiniais. Pažymėtina tai, kad Detalusis planas buvo parengtas, įgyvendinant tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" patvirtinimo", kurio VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 2.8 punkte buvo nustatyta, jog Prie visuomeninių, prekybos, gydymo, administracinių ir kitų pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų; 3.1 punkte buvo nustatyta, kad Visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose. Detaliojo plano grafinė dalis, aiškinamasis raštas bei Savivaldybės atstovų paaiškinimai patvirtina, kad Detaliuoju planu numatytas ne tik K. G., bet ir kitiems asmenims priklausančių komercinės paskirties žemės sklypų išplėtimas tikslu įrengti automobilių stovėjimo vietas prie komercinės paskirties pastatų, t.y. automobilių stovėjimo vietos numatytos būtent privačios žemės sklypų ribose, todėl buvo galima daryti prielaidą, jog Detaliuoju planu numatytoji privatiems žemės sklypams išplėsti valstybinės žemės dalis turėtų būti parduodama šių sklypų savininkams.

70Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Detalusis planas, jį ginčijant teisme, teismo sprendimu nebuvo pripažintas negaliojančiu. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-01-19 įsakymas Nr.A-55 bei Savivaldybės tarybos 2005-02-10 sprendimas Nr.2-27-17 teismine tvarka nebuvo ginčijamas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 9 punktą (2003-11-20 įstatymo Nr.IX-1838 redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo ir Sutarties pasirašymo metu), teritorijų planavimas buvo viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškųjų) savivaldybės funkcijų. Todėl spręstina, kad atsakovai, įvertinę Detaliojo plano sprendinius, Savivaldybės parengtus aukščiau nurodytus dokumentus pagal Taisyklių nuostatas, galėjo sąžiningai klysti, laikydami, jo Žemės sklypas K. G. parduodamas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.

71Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (kuria be kita ko, savo sprendimą rėmė Apeliacinis teismas) įtvirtintoje sąvokoje „jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų“ nėra pateiktas baigtinis tokių teritorijų sąrašas, todėl laikytina, kad ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio ir poreikis konkrečią teritoriją naudoti bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms kiekvienu atveju konstatuojamas, atsižvelgus į tam tikroje situacijoje surinktų faktų bei nustatytų aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju itin reikšminga yra tai, kad Civilinėje byloje, nagrinėjant ieškinio reikalavimus dėl Įsakymo bei Sutarties pripažinimo negaliojančiais, net ir teismai skirtingai aiškino ginčui taikytinas teisės normas, teisminis nagrinėjimas truko net 6 metus, teismai rėmėsi net bylos 8 tomuose surinkta rašytine medžiaga, buvo panaikinti net dviejų instancijų sprendimai, kuriais šie ieškovo reikalavimai buvo atmesti (Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis). Ir tik kasacinės instancijos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi bylą grąžinus iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Įsakymą bei Sutartį pripažino negaliojančiais. Minėtos aplinkybės rodo, kad Žemės sklypo pardavimo faktinės aplinkybės, jo pardavimui taikytinas teisinis reglamentavimas buvo itin sudėtingas. Teismai šiuo atveju sprendė kompleksinį, vertinamojo pobūdžio, sudėtingą ir daugelio reikšmingų aplinkybių įvertinimo reikalaujantį klausimą, susijusį su sisteminiu teisės normų aiškinimu.

72Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai, rengdami, derindami, pasirašydami Įsakymą bei Sutartį, elgėsi nepakankamai apdairiai, atidžiai ir rūpestingai. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovai nagrinėjamojoje situacijoje akivaizdžiai nesivadovavo bendraisiais teisės principais, inter alia atsakingo valdymo ir gero viešojo administravimo standartais bei siekė nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Kaip minėta, atsakovai vykdė jiems pareigybės aprašymuose nurodytas funkcijas, laikėsi procedūrinių taisyklių, reglamentuojančių valstybinių žemės sklypų skyrimą. Todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovai padarė aiškias aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidas ar peržengė savo įgaliojimus.

73Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta atsakovų kaltė kaip privaloma sąlyga jų materialinei atsakomybei kilti pagal VTĮ 39 straipsnio 2 dalį (iki 2019-01-01- 33 straipsnio 2 dalį) bei Žalos atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

74Atsakovai K. V. H. V. ir G. B. bei trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. prašė priteisti jiems turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą.

75Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai, todėl jie įgijo teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovą K. V. H. V. nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas Algirdas Biguzas pagal 2018-08-06 atstovavimo sutartį (b.l.35). K. V. H. V. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareikštas 2018-08-10, teikiant atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą (b.l.28). Pinigų priėmimo kvitas 2018-08-06 Serija LAT Nr.942726 patvirtina, kad atsakovas K. V. H. V. už atstovavimą teisme, dokumento surašymą advokatui A.Biguzui sumokėjo 363 eurus (b.l.79). Atsakovą G. B. nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokato padėjėjas R. K. pagal pateiktą 2018-12-11 atstovavimo sutartį. 2019-02-11 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr.0995077 patvirtina, kad atsakovas G. B. advokato padėjėjui R. K. už atstovavimą teisme, dokumento surašymą sumokėjo 350 eurų.

76Atstovavimo išlaidas prašo priteisti ir byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavusi J. S.. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Įvertinusi šių ABTĮ 40 straipsnio normų turinį, teismas konstatuoja, kad ne bet kuris administracinės bylos procese dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima tik tada, kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės

77Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 nutartį administracinėje byloje Nr.AS-608-575/2017).

78Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. tiek savo atsiliepimu teismui, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, teikė savo nuomonę ir argumentus dėl pareiškėjo prašymo nepagrįstumo, jos pozicija iš esmės sutapo su atsakovų išreikšta pozicija. Teismo sprendimas priimtas atsakovų naudai, taigi, buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus šį administracinį ginčą, yra apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. S. teisės, todėl ji įgijo ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisės į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.

79Trečiąjį suinteresuotą asmenį J. S. nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas Rimvydas Jasevičius pagal 2018-12-05 atstovavimo sutartį. 2018-12-05 sąskaita už teisines paslaugas Nr.0431 bei 2018-12-11 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad J. S. advokatui R.Jasevičiui už atsiliepimo į pareiškimą surašymą sumokėjo 400 eurų; 2019-01-28 sąskaita už teisines paslaugas Nr.0441 bei 2019-01-30 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad J. S. advokatui R.Jasevičiui už atstovavimą teisme sumokėjo 200 eurų.

80Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už atsiliepimo surašymą nustato 2,5 koeficientą, o 8.19 punktas už vieną atstovavimo teisme valandą nustato 0,1 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio. Atsakovų K. V. H. V. ir G. B. bei trečiojo suinteresuoto asmens J. S. prašoma už atsiliepimų surašymą ir atstovavimą teisme priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. ir 8.19 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl aukščiau nurodytos jų turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

81Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 41 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Nutarė

82pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pareiškimą atsakovams G. U., R. B., Z. K., K. V. H. V., G. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, J. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atmesti kaip nepagrįstą.

83Priteisti K. V. H. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 363 eurus (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) turėtų atstovavimo išlaidų.

84Priteisti G. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 350 eurų (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų atstovavimo išlaidų.

85Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 600 eurus (šešis šimtus eurų) turėtų atstovavimo išlaidų.

86Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena... 2. sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai Lietuvos valstybei atstovaujančios Nacionalinės... 4. prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. A.,... 5. atsakovei G. U.,... 6. atsakovei Z. K.,... 7. atsakovui K. V. V. ir jo atstovui advokatui Algirdui Biguzui,... 8. atsakovui G. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui R. K.,... 9. trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybei... 10. miesto savivaldybės Tarybos ir Panevėžio miesto savivaldybės... 11. trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. ir jos atstovui advokatui Rimvydui... 12. Jasevičiui,... 13. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 14. Teismas... 15. pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos... 16. iš atsakovų G. U., Z. K., K. V. H. V. ir G. B. pareiškėjos Lietuvos... 17. iš atsakovės R. B. pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT,... 18. NŽT pareiškime nurodė, ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad... 19. K. G. ir Z. G. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį... 20. Pareiškėjos atstovė rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos... 21. Atsakovė G. U. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Savo atsiliepime teismui... 22. Atsakovė R. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir... 23. Atsakovė Z. K. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir... 24. Atsakovas K. V. H. V. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Atsiliepime... 25. Atsakovas G. B. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko. Atsiliepime teismui... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo- Panevėžio miesto savivaldybė prašė... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko.... 28. Pareiškimas atmestinas.... 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl reikalavimo atsakovams- buvusiems... 30. Bylos medžiaga, nustatyta, Panevėžio miesto valdyba 1991 m. birželio 17 d.... 31. Panevėžio apygardos teismas Civilinėje byloje, iš esmės nagrinėjęs R. J.... 32. K. G. ir Z. G. 2013-04-19 skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos... 33. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu... 34. LVAT 2016 m. sausio 4 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo... 35. LVAT 2016-01-04 nutartyje, vertindama Savivaldybės veiksmus K. G. ir Z. G.... 36. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija Administracinėje byloje... 37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016-10-20 raštu Nr.(1.81)-7R-8077... 38. NŽT, remdamasi Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsniu bei 32 straipsnio 2... 39. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių... 40. Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės... 41. Nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktualūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio... 42. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad CK 6.280 straipsnio 1 dalyje yra... 43. Remdamasis Konstitucinio Teismo nutarime pateiktu teisės normų aiškinimu,... 44. Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, jog valstybė savo funkcijas vykdo... 45. Pareiškėja, įvardindama atsakovų neteisėtus veiksmus, iš esmės remiasi... 46. Teisingumo ministerijos 2016-10-20 raštas Nr.(.81)7R-8077 patvirtina, kad... 47. Išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime pažymėta, kad viešojoje... 48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog... 49. Ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovai tuometinėje Panevėžio apskrities... 50. G. U.- Panevėžio apskrities viršininkės;... 51. R. B. - Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teisės departamento... 52. Z. K.- Panevėžio apskrities viršininko pavaduotojos;... 53. K. V. H. V.- Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės... 54. G. B.- Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo... 55. Bylos medžiaga patvirtina, kad Sutartį pasirašė atsakovas G. B., tuo metu... 56. Pareiškėja savo pareiškime įvardijusi atsakovų pareigybių aprašymuose... 57. Pareigybių aprašymų punktuose, kuriuos cituoja pareiškėja, atsakovams buvo... 58. Sutarties pasirašymo ir Įsakymo priėmimo metu galioję teisės aktai,... 59. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad žemė... 60. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė iš šio... 61. Nagrinėjamu atveju svarbu aptarti ir kitus Įsakymo priėmimo bei Sutarties... 62. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nustatė, kad... 63. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos... 64. pagal Taisyklių 14 punktą Žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą... 65. savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą... 66. savivaldybės administracijos direktorius, atlikęs šių Taisyklių 14 punkte... 67. Žemėtvarkos skyrius, gavęs dokumentus (duomenis) iš savivaldybės... 68. jeigu savivaldybės administracijos direktoriaus pateikti dokumentai (duomenys)... 69. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad tiek Panevėžio apskrities... 70. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Detalusis planas, jį ginčijant teisme,... 71. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (kuria be kita ko, savo... 72. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti,... 73. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta... 74. Atsakovai K. V. H. V. ir G. B. bei trečiasis suinteresuotas asmuo J. S.... 75. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1... 76. Atstovavimo išlaidas prašo priteisti ir byloje trečiuoju suinteresuotu... 77. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad... 78. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo... 79. Trečiąjį suinteresuotą asmenį J. S. nagrinėjamojoje byloje atstovavo... 80. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose... 81. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 82. pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos... 83. Priteisti K. V. H. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės... 84. Priteisti G. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės... 85. Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės... 86. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos...