Byla e2-126-1081/2019
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja K. V.,

2sekretoriaujant Danutei Šolinskienei,

3dalyvaujant ieškovės S. G. ir trečiųjų asmenų A. R., K. R., R. V., D. G., R. A. atstovui advokatui Ričardui Noreikai,

4atsakovo E. V. atstovei advokatei Linai Balčiūnei,

5trečiajam asmeniui A. R.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui E. V., tretiesiems asmenims A. R., K. R., R. V., D. G. ir R. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

7Teismas

Nustatė

8ieškovė S. G. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui E. V., tretiesiems asmenims A. R., K. R., R. V., D. G., R. A., prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei ir tretiesiems asmenims su atsakovu priklausančius 2,63 ha ir 0,37 ha žemės sklypus, esančius ( - ), priteisiant atsakovui E. V. priklausančias turto dalis ieškovei S. G. natūra, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 7650 Eur kompensaciją. Nustatyti, jog kompensacija turi būti sumokėta per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad K. J. A., kuris buvo A. R. ir M. V. tėvas bei K. R., S. G., R. V. ir E. V. senelis, nuosavybės teise priklausė du šalia esantys ir bendrą ribą turintys žemės sklypai. K. J. A. 2008 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi 0,37 ha ploto žemės sklypą padovanojo dukrai M. V., kuriai mirus šį sklypą paveldėjo jos vaikai: po 1/5 dalį sklypo ieškovė S. G. bei K. R. ir R. V., o 2/5 dalis (14,8 aro) - atsakovas E. V. K. J. A. 2008 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi 2,63 ha ploto žemės sklypą padovanojo dukroms M. V. 0,63 ha ir A. R. 1 ha, o mirusio sūnaus A. A. vaikams, vaikaičiams D. A. ir R. A. – po 0,5 ha. Mirus M. V., jai priklausiusią 0,63 ha sklypo dalį paveldėjo jos vaikai K. R. 14/263 dalį, S. G. 18/263 dalį, R. V. 17/263 dalį, o 14/263 dalis - atsakovas E. V.. Kadangi abu sklypai 2,63 ha ir 0,37 ha ploto yra greta, turi bendrą ribą, yra tos pačios žemės naudojimo paskirties, buvo nuspręsta, kad visi naujieji sklypų savininkai imsis aktyvių veiksmų padaryti šių sklypų detalųjį planą, sklypus sujungti į vieną, pakeisti jų naudojimo paskirtį bei visą plotą išsidalinti mažais sklypais. Su tokiu sklypų pertvarkymo planu sutiko visi tuometiniai sklypų savininkai. Iki 2013 m. sausio mėn. buvo atlikti parengiamieji detaliojo planavimo veiksmai bei sudarytas žemės sklypo koncepcijos nustatymo stadijos brėžinys, pagal kurį paaiškėjo būsimų sklypų dydžiai, dislokacija, paskirtis ir kiti rodikliai. Šį brėžinį pasirašė visi tuometiniai sklypų bendraturčiai - R. A., D. A. (G.), A. R. bei M. V.. Šie sklypų bendraturčiai 2013 m. sausio 28 d. pasirašė preliminariąją sutartį, pagal kurią numatė sujungti į vieną sklypus 2,63 ha ir 0,37 ha bei po detalaus plano patvirtinimo pasirašyti sutartį, kuria padalinti žemės sklypą į 25 atskirus turtinius vienetus. Šalys taip pat numatė, kad sklypų pasidalinimo sutartis turi būti pasirašyta per 3 mėnesius nuo detalaus plano patvirtinimo. Šalys aptarė būsimų sklypų pasiskirstymą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintas detalusis planas ir pakeista žemės naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę bei nustatytas detaliuoju planu suformuotų 25 žemės sklypų naudojimo būdas. 2014 m. atlikti visų 25 naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų bylose dėl sklypų, tenkančių M. V., pasirašė ji pati, kol M. V. buvo gyva ginčų dėl sklypų pasidalinimo nekilo. 2015 m. vasario 10 d. M. V. mirė. Jos turtą paveldėjo vaikai K. R., S. G., R. V. bei E. V.. Paveldėjus turtą buvo inicijuojama pasirašyti sklypų sujungimo bei pasidalinimo į 25 atskirus sklypus sutartį. Visi sklypų bendraturčiai sutiko ir sutinka pasirašyti tokią sutartį, tačiau vienintelis E. V. atsisakė pasirašyti turto padalinimo sutartį, nurodydamas, kad jo netenkina parengtas turto pasidalijimo variantas. Ieškovė nurodė, kad niekas iš bendraturčių esamos žemės nedirba, neūkininkauja, dauguma jų dirba užsienyje, žemė šiuo metu yra apleista, pats atsakovas taip pat ja nesirūpina, jos nenaudoja. Bendraturčiai dėl sklypų atidalijimo projektų rengimo patyrė daug laiko sąnaudų ir išlaidų. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu taikiai susitarti nepavyko, o nesudarius sklypų sujungimo bei padalinimo sutarties, nėra galimybės užbaigti pradėtos sklypų pertvarkymo procedūros, todėl ieškovė prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

9Atsakovas E. V. pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį, kuriais su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai remiasi preliminariąja sutartimi teigdama, kad šia sutartimi šalys įsipareigojo sujungti ir padalyti paveldėtus žemės sklypus būtent ieškovės siūlomu būdu ir nėra pagrindo remtis preliminariąja sutartimi, nes atsakovas nebuvo šios sutarties šalis. Preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs, tuo pačiu išnykusi yra ir pareiga sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėjo, kad M. V., kuri ir pasirašė preliminariąją sutartį, sveikata sutarties pasirašymo metu buvo prasta, ji buvo išdavusi įgaliojimą A. R. tvarkyti su žemės sklypų sujungimu ir padalinimu susijusius klausimus, todėl abejoja M. V. gebėjimu tinkamai išreikšti savo valią ir ar ji nebuvo apgauta. Nurodė, kad atsakovas E. V. nedalyvavo derybose, kuriose bendrasavinkiai sutarė dėl to, kaip po sujungimo bus dalinami sklypai. Jam buvo pateiktas jau priimtas sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo, su kuriuo susipažinus nustatyta, kad siūlomas sklypų sujungimo ir padalinimo būdas neatitinka lygiateisiškumo principo reikalavimų. M. V. įpėdinių dalis ženkliai sumažėja, lyginant su jų paveldėtomis dalimis, todėl atsakovas nesutiko su siūlomu sklypų sujungimo ir padalijimo būdu. Nurodė, kad detaliajame plane įtvirtinti sprendiniai nebuvo derinti su atsakovu prieš patvirtinant detalųjį planą, iš pateiktos informacijos neįmanoma nustatyti, kuris iš formuojamų žemės sklypų tektų atsakovui. Detaliuoju planu atskiriems savininkams numatytos/priskirtos dalys neatitinka dalių, kurios šiems asmenims priklauso pagal paveldėjimo teisės liudijimus. Detaliuoju planu dalies bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių nuosavybės dalys, lyginant su jiems pagal paveldėjimo teisės liudijimus priklausančiomis dalimis, nepagrįstai padidinamos, tuo tarpu likusios dalies, įskaitant ir atsakovą E. V. bei pačios ieškovės S. G. - nepagrįstai sumažėja. Nurodė, kad žemės sklypai, kurie tektų atsakovui įvykdžius žemės sklypų sujungimą ir padalijimą turėtų prastesnes charakteristikas nei sklypai, kurie priklausytų kitiems būsimiems savininkams. Tai yra sklypams, kurie tektų atsakovui, būtų taikomas mažesnis užstatymo tankis ir intensyvumas; gretimybėse pravesti centralizuoti vandens ir buitinių nuotekų tinklai; bendro naudojimo drenažo rinktuvams buvo nustatyta 5 metrų apsauginė juosta, kurioje draudžiama statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus; toje pusėje, kurioje yra ir atsakovui projektuojami sklypai yra degalinė. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės siūlomu kompensacijos dydžiu 7650 Eur, nes ji neatitinka tikrosios atidalijamos dalies rinkos vertės, yra akivaizdžiai per maža. Atsakovo įsitikinimu, kuris grindžiamas į bylą pateikta UAB „Super status” parengta ekspertine išvada, 28,8 arų kitos paskirties žemės sklypo vertė yra ne mažesnė nei 21916,80 Eur. Nurodė, kad byloje atliktos ekspertizės išvada, kurios pagrindu ieškovė siekia apskaičiuoti mokėtinos kompensacijos dydį, turi esminių trūkumų, dėl kurių ja nėra pagrindo remtis. Teismo ekspertas nepasisakė dėl inžinerinių komunikacijų, esančių ekspertizės objektuose, bei neįvertino aplinkybių dėl gretimuose sklypuose esančių inžinerinių komunikacijų, kas gali turėti lemiamą įtaką nustatytai ekspertizės objektų vertei. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie pagrįstų, kad ji neturi galimybės sumokėti atsakovui visą kompensaciją iš karto. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ydingai suformulavo ieškinio dalyką, nes bendrosios nuosavybės padalijimas ne natūra, o priteisiant vienam iš bendrasavininkų kompensaciją yra išimtinis bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo būdas, taikytinas tik tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas natūra objektyviai neįmanomas. Atsakovas nesutinka su preliminariąja sutartimi ir detaliuoju planu nustatytą sklypų padalinimo tvarka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimos išlaidas.

10Tretieji asmenys D. G., R. A., A. R., K. R. ir R. V., su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

11Atsakovas E. V. 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė priešieškinį į ieškinį, kuriuo prašė atidalinti iš E. V. su S. G., K. R., D. G., R. A., A. R., R. V. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), E. V. priklausančias 14/263 dalis, t. y. 14 arų, natūra pagal pridedamą 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „Geoekspertai“ planą, pažymėtą „B“; atidalinti iš E. V. kartu su S. G., K. R., R. V. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), E. V. priklausančias 2/5 dalis, t. y. 14,8 arų pagal pridedamą 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „Geoekspertai“ planą, pažymėtą „D“; nustatyti 915 kv. m. ploto neatlygintiną kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius per sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) (tarnaujantis daiktas) iki žemės sklypo, formuojamo atidalijant iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), UAB „Geoekspertai“ parengtame plane pažymėtame „B“ (viešpataujantis daiktas). Nustatomo servituto vieta žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ) apibrėžta 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „Geoekspertai“ parengtame žemės sklypo plane ir pažymėta „S1“. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad prašo atidalinti žemės sklypą natūra pagal matininko E. P. parengtą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą, nes atidalintos dalys žemės sklypuose idealiai atitinka dalis, priklausančias atsakovui (ieškovui pagal priešieškinį) pagal paveldėjimo teisės liudijimus. Vadovautasi Kretingos rajono bendrojo plano sprendiniais, atsižvelgta į ieškovės ir trečiųjų asmenų iniciatyva parengtą detalųjį planą ir siekta kiek įmanoma mažiau riboti kitų bendraturčių galimybes toliau plėtoti žemės sklypus. Nurodo, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės natūra užkirs kelią tolesniems žemės sklypų bendraturčių konfliktams ir leis likusiems bendraturčiams savarankiškai spręsti visus klausimus, susijusius su žemės sklypų naudojimu, vystymu ar disponavimu jais. Siekiant užtikrinti privažiavimą į prašomus atidalinti žemės sklypus prašo, kad būtų nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų naudojimo, todėl, nenustačius servituto, tolesnių ginčų tarp bylos šalių tikimybė yra itin didelė. Pažymėjo, kad gretimame sklype jau yra įregistruotas 446 kv. m ploto servitutas, tačiau jis nesiekia 0,37 ha sklypo, todėl prašomas nustatyti servitutas būtų logiškas ir minimalios intervencijos į esamą, nusistovėjusią žemės sklypų naudojimo tvarką. Nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas nustatyti neatlygintiną servitutą, nes atidalinimo iš žemės sklypų procedūra buvo pradėta ieškovės ir trečiųjų asmenų iniciatyva, bei jo nustatymas užtikrins ir kitų bendrasavininkių privažiavimą prie žemės sklypų.

12Atsakovai pagal priešieškinį S. G., K. R., D. G., R. A., A. R., R. V. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad E. V. siūlomas atidalijimo natūra variantas prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, nes jis prašo natūra jam atidalinti tam tikras sklypų dalis, tačiau tokio dydžio, konfigūracijos ir dislokacijos suprojektuotų žemės sklypų pagal parengtą detalųjį planą nėra. Nurodė, kad priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir ieškovas siekia patenkinti savo reikalavimą kitų bendraturčių sąskaita tiek dėl servituto nustatymo, tiek dėl nevertingos žemės nepasiėmimo. E. V. siekia susiformuoti du greta esančius sklypus, sudarydamas bendrą 28,8 arų plotą, tačiau neskiria jokios žemės sklypo ploto dalies savo prašomam servitutui kompensuoti. Priešieškiniu prašoma nustatyti 9,15 arų neatlygintinį kelio servitutą, kas reiškia, kad kiti sklypo bendraturčiai faktiškai netenka galimybės šio ploto racionaliai panaudoti, o tai sudaro iš esmės 1 naujai detaliuoju planu suformuotą sklypą. Teismo ekspertas 2,63 ha ploto žemės sklypo 1 arą įvertino 265,71 Eur, todėl 9,15 aro vertė yra 2431,25 Eur. Tokiu būdu kiti bendraturčiai patirtų nuostolius šiai sumai. Ieškovas prašo atidalinti jam žemės sklypo dalį pačioje geriausioje abiejų sklypų vietoje. Inžinerinių tinklų koridoriams bei želdynams skirtas plotas užima 100,61 arų plotą, t. y. 30 proc. viso abiejų žemės sklypų ploto. Byloje nėra ginčo, kad šis žemės plotas yra nevertingas, todėl visiems sklypų bendraturčiams, sąžiningai dalinantis, faktiškai tenka po trečdalį nevertingos žemės. Tiek nevertingos žemės turėtų tekti ir ieškovui, tačiau jis siekia ją palikti dalintis kitiems bendraturčiams. E. V. pageidauja turėti gyvenamosios paskirties žemės sklypą, todėl tikėtinai ateityje prašys naujų servitutų inžinerinių tinklų įrengimui, kas vėl sukels ginčus tarp bendrasavininkių. Pagal ieškovo projektą sklypas padalinamas ne į dvi, o į tris dalis, t. y. likusi po atidalinimo sklypo dalis nelieka vientisa, ji net nesiriboja. Tokiu būdu žemės sklypas išdalinamas į mažesnius neracionalaus dydžio sklypus, kurie priklausytų po 1/3 S. G., K. R. bei R. V.. Vadinasi žemės sklypo dalis pažymėta „E“ 13,65 arų ploto kiekvienam iš likusių bendraturčių tektų po 4,55 aro, o kita dalis „C“ 8,55 aro kiekvienam atitektų po 2,85 aro. Tokių dalių nebūtų įmanoma racionaliai panaudoti, nes tokio mažo ploto sklypai nėra formuojami. Sujungti šiuos mažus sklypus su 2,63 ha sklypu taptų problematiška, nes jie būtų netaisyklingos formos ir reikėtų bendrasavininkų sutikimo. Tai reikštų nuostolius kitiems sklypų bendraturčiams. Ieškovo siūlomas atidalinimo variantas netinkamas ir dėl to, kad faktiškai susiformuotų 1 naujas sklypas („C“), kurio plotas yra neracionaliai mažas, t. y. 8,55 aro. Žemės ūkio paskirties žemės sklypas negali būti formuojamas mažesnis kaip 0,10 ha. Nurodė, kad E. V. ignoruoja aplinkybes, kad kitiems bendraturčiams atitenka dalis nevertingos žemės, skirtos inžineriniams tinklams ir želdynams, kas sudaro net 100,61 arų, be to prie 2,63 ha sklypo prijungiamas 0,37 ha sklypas, kuris, be sujungimo dėl savo formos ir ploto, iš esmės būtų bevertis. Įvertinus šias aplinkybes buvo pasirašyta preliminari sutartis dėl būsimo sklypų sujungimo bei padalinimo, kurioje ieškovo mama sutiko su tokiu naujai suformuotų sklypų paskirstymu.

13Ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, dėl įrodymų apie detaliajam planavimui patirtas išlaidas. Nurodė, kad detaliojo plano rengimo sutartis buvo pasirašyta 2013 m. vasario 1 d., kad visa procedūra užtruko 3 metus ir 8 mėnesius. Sutartis dėl sklypų sujungimo bei padalinimo nebuvo pasirašyta, registracija neatlikta. Detaliojo plano rengimui, kadastrinių matavimų atlikimui, registro paslaugoms buvo išleista 3387,15 Eur (11695,15 Lt). Detalus planas buvo pradėtas rengti prieš 6 metus, per tą laiką šios paslaugos yra pabrangusios. Detaliojo planavimo procedūras atlikti iš naujo būtų visiškai neracionalu. Atsikertant į atsakovo argumentus, kad rengiant detalųjį planą ieškovė veikė savo rizika, nurodė kad detaliojo plano viena iš pagrindinių organizatorių buvo ieškovės ir atsakovo mama M. V., kurios valią atsakovas ignoruoja.

14Ieškovas pagal priešieškinį (atsakovas) E. V. 2019 m. spalio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nesutinka su detaliuoju planu, o savo poziciją grindžia UAB „Super status“ parengta ekspertine išvada, kuri nurodo, jog pagal detalųjį planą jis netenka dalies paveldėtos žemės, o ši žemė atitenka atsakovams. Nurodė, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog žemės ūkio paskirties sklypas neatitinka E. V. lūkesčių ir, kad jam yra reikalingas gyvenamosios paskirties sklypas, bei jog ieškovo prašomi atidalinti sklypai yra suformuoti pačioje geriausioje žemės sklypų vietoje. Ginčo daiktuose, kuriuos siekiama atidalinti, nėra numatyta inžinerinių koridorių bei želdynų teritorijų, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama bei negali turėti įtakos E. V. siekiui atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės. Ginčo dėl idealiųjų bendraturčių dalių byloje nėra, taip pat nėra ir kliūčių suformuoti žemės sklypus, atitinkančius ieškovui priklausančias dalis. Ieškovas nesiekia specialiai pakenkti atsakovų parengtam detaliajam planui ir parengiant pasiūlymą dėl jam priklausančių dalių atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės, buvo atsižvelgiama į atsakovų parengtą detalųjį planą, todėl atidalinami žemės sklypai buvo formuojami kiek įmanoma toje vietoje, kurioje numatyti gyvenamosios paskirties sklypai. Nesutinka, kad ieškovo siūlomas atidalinimo variantas sukels neproporcingai didelę žalą daikto paskirčiai. Nurodo, kad atsakovų teiginys, jog ieškovas siekia patenkinti savo interesus nesąžiningai ir kitų bendraturčių sąskaita yra deklaratyvus, kadangi savininko teisė prašyti, jog būtų nustatytas servitutas, kuris užtikrintų racionalų savininko naudojimąsi nuosavybe, negali būti laikomas nesąžiningu. Be to, ieškovo siekis pratęsti jau įregistruotą servitutą ir užtikrinti galimybę naudotis atidalintais žemės sklypais, negali būti vertinamas kaip išskirtinai ieškovo interesų patenkinimas kitų bendraturčių sąskaita. Nurodė, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodika, kuria atsakovai vadovaujasi atsiliepime į priešieškinį nurodydami, kad negali būti formuojami sklypai mažesni nei 0,10 ha, negali būti naudojamasi nagrinėjamu atveju, kadangi šis teisės aktas nereglamentuoja žemės sklypų atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės. Pažymėjo, kad atidalinus ieškovo prašomus žemės sklypus iš bendros dalinės nuosavybės, žemės sklypai yra formuojami stačiakampio formos bei atitinka taisyklių reikalavimus. Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), po atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės lieka artimos stačiakampiui formos, su niša, išskirta ieškovui pietinėje sklypo dalyje. Atsakovų teiginiai, jog siūlomas atidalinimo variantas nėra tinkamas, kadangi bus pažeistos žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo taisyklės dėl neteisingų žemės sklypų formų yra deklaratyvus, nes atsakovai sieks pakeisti šių sklypų paskirtį į gyvenamųjų teritorijų. Nurodė, kad draudimo iš vieno žemės sklypo suformuoti ne du, o kelis žemės sklypus, nėra.

15Trečiasis asmuo A. R. parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gruodžio 20 d. metu paaiškino, kad siūlė E. V. pasirašyti turto pasidalinimo - sujungimo sutartį pas notarę, bet jis neatvyko ir nepasirašė. Nurodė, kad sklypo dalis ištraukė burtų keliu, o derybų tarp bendrasavininkių nebuvo, nes E. V. nenori bendrauti. Jos sesuo M. V., kol buvo gyva prašė 0,37 ha sklypo dalį, kuri yra siaura, prijungti prie didesniojo sklypo ir po to padalinti. Sklypų atidalijimo projektas yra padarytas atsižvelgiant į visų interesus, teisingai ir sąžiningai. E. V. niekas nenori nuskriausti. Patvirtino, kad bendrauja su kitais trečiaisiais asmenims ir jiems praneša kokia yra situacija. Tretieji asmenys dėl detalaus plano pretenzijų neturi. Paaiškino, kad yra galimybė svarstyti apie didesnę kompensaciją nei yra prašoma ieškiniu, bet ne didesnę kaip 10000,00 Eur. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 7 d., metu paaiškino, kad konfliktas tarp šalių iškilo po vienos iš sklypo savininkių - M. V. mirties. Paaiškino, kad mirusios sesers sprendimo atidalinti sklypus niekas neįtakojo. Patvirtino, kad ieškovė ir tretieji asmenys turi tikslą sklypus parduoti. S. G. paskirti ieškove buvo nuspręsta, nes ji turi geriausias galimybes iš visų bendrasavininkių. Mano, kad atsakovo priešieškinyje nurodyti reikalavimai yra niekuo nepagrįsti ir neprotingi, kurie sužlugdys visą parengtą detalųjį planą. Mano, kad atsakovas tikrai tuo sklypu nesinaudos ir nieko nestatys. Patvirtino, kad naujo detaliojo plano nebedarys ir vizijos ką darys netenkinus ieškinio neturi. Paaiškino, kad atsakovas nebendrauja, kodėl nesutinka su siūlomu sklypų atidalinimu nepaaiškino. Atsakovui viską išaiškino, tačiau šis su siūlomu atidalijimo variantu nesutiko.

16Atsakovas E. V. 2019 m. balandžio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal testamentą jis turėjo paveldėti didesnę sklypo dalį negu nurodyta pateiktuose dokumentuose. Mama ligoninėje gulėdama jam sakė, kad su sklypų atidalinimu kažkas yra ne taip, nes jos dalis po padalijimo sumažėja, todėl siūlė jam būti atsargiam. Su kitais sklypo bendrasavininkais nebuvo susitikęs ir nieko nesitarė, su juo nei vienas žemės sklypo bendrasavininkis nebandė tartis. Paaiškino, kad pageidauja turėti žemės sklypą, nes nori statyti namą ir su kompensacija nesutinka. Patvirtino, kad sutiktų tartis su kitais sklypo bendrasavininkais, jei jie grąžintų tai, kas jam priklauso. Siekia, kad viskas būtų sprendžiama sąžiningai ir nori gauti sklypą tokio dydžio koks turėtų jam tekti pagal paveldėjimą. Paaiškino, kad kitos proceso šalys žinojo, kad jis gyvena užsienyje, bet niekas nebandė susisiekti. Į Lietuvą grįžta vieną kartą metuose, bet su kitomis proceso šalimis nebendrauja. Nurodė, kad matė planus kaip buvo išdalinti sklypai, su jais nesutinka.

17Ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovas advokatas Ričardas Noreika teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Nurodė, kad sklypų bendraturčiai buvo vieningai sutarę sujungti sklypus, pakeisti paskirtį, pasidalinti naujai suformuotus sklypus, tam buvo parengtas detalusis planas, sudaryta preliminari sutartis dėl būsimo pasidalinimo, priimti atitinkami administraciniai sprendimai. Akcentuoja, kad procesas dėl sklypų performavimo trunka jau beveik 7 metus ir patenkinus priešieškinį, žlugtų jau parengtas detalusis planas. Pažymėjo, kad yra septyni žemės sklypų bendraturčiai, šeši iš jų nekelia ginčo, tuo tarpu vienintelis atsakovas, remdamasis visiškai nepagrįstais įtarinėjimais stabdo visą procesą. Nurodo, kad atsakovas savo veiksmais pažeidžia kitų 6 bendraturčių teises į nuosavybę laisvai naudotis, valdyti, disponuoti savo turtu. Sutinka, kad preliminarios sutarties terminas yra pasibaigęs ir su ja susijusios teisės ir pareigos įpėdiniams, t. y. atsakovui nepereina. Nurodė, kad esant tokiam ginčui būtina išspręsti klausimą perimant vieno iš bendraturčių dalį jam išmokant teisingą kompensaciją. Daikto vertei adekvačios kompensacijos sumokėjimas nėra laikomas savininko teisių pažeidimu. Atsakovui priteistina kompensacija yra pagrįsta, teisinga. Nurodė, kad teismas skyrė ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti ir teismo ekspertas apskaičiavo panašią vertę kaip ir ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, todėl abejoti šiomis vertėmis nėra pagrindo. Nurodė, kad atsakovas pateikė teismo eksperto nuomonę, kurioje lyginant su rinkos verte visiškai nepagrįstai apskaičiuota kelis kartus didesnė vertė. Atsakovo siūlomas ginčo sprendimo būdas yra nesąžiningas ir savanaudiškas. Jis siekia visų 28,8 arų pačioje geriausioje vietoje ir net 9,15 arų servituto. Trečdalį žemės plotų sudaro inžinerinių tinklų, kelių bei želdynų teritorijos ir tai nevertinga žemė, kurią atsakovas palieka pasiskirstyti kitiems atsakovams. Be to, atsakovo siūlomas būdas neatitinka ir įstatymo reikalavimų, nes atsakovas siekia 37 arų sklypą padalinti į tris sklypus, dėl ko suformuojami maži, neracionalaus dydžio, netaisyklingos formos žemės ūkio paskirties sklypai. Paaiškina, kad ieškove buvo pasirinkta S. G. visų bendrasavininkių susitarimu. Vienas iš jos pasirinkimo būti ieškove motyvų buvo tai, kad ji yra abiejų sklypų bendrasavininkė ir gali reikšti reikalavimą dėl abiejų sklypų atidalinimo, tuo tarpu kiti tretieji asmenys yra tik vieno arba kito sklypo bendrasavininkiai. Tikslių duomenų kokia yra ieškovės turtinė padėtis neturi, paaiškino, kad jeigu teismas tenkintų reikalavimą išdėstyti kompensacijos mokėjimą iš dalies ir išdėstytų mokėjimą metams, ieškovė galėtų sumokėti kompensaciją ir tai nėra esminė problema. Nurodė, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai neracionalios ir du kartus viršija ginčo sumą bei kelis kartus viršija tokiai bylai įprastai patiriamas išlaidas. Nurodė, kad samdyto teismo eksperto UAB „Super Status“ išlaidos nepriteistinos, nes jos nepagrįstos, klaidingos, melagingos ir atmestinos, vertinimo suma ženkliai skiriasi nuo teismo ekspertizės išvadoje nurodytos, todėl negali būti kompensuotos. Prašo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18Atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) E. V. atstovė advokatė Lina Balčiūnė teismo posėdžio metu palaikė priešieškinį jame ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais, prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su eksperto nurodyta žemės sklypo verte ir atlikta ekspertize bei siūlomu kompensacijos dydžiu, nes neaišku kaip ta vertė buvo nustatyta. Mano, kad atidalinimas natūra pats racionaliausias sprendimas. Akcentuoja, kad įstatymas numato prioritetą atidalijimui natūra, todėl prašo atsakovui žemės sklypo dalį atidalinti natūra, o kompensacijos klausimo nesvarstyti. Nurodė, kad ieškovai geresnio atidalijimo varianto nepasiūlė. Nemano, kad prašoma priteisti natūra sklypo dalis yra vertinga. Dėl servituto mano, kad tai pats logiškiausias sprendimas, nes tokiu būdu būtų pratęstas jau esamas servitutas ir todėl jis taip pat naudingas kitiems sklypo savininkams ir turi būti neatlygintinas. Nežino kokie atsakovo planai sklypo atžvilgiu ir kaip bus sprendžiami inžinerinių tinklų įvedimo klausimai, esminis atsakovo tikslas turėti tėvų žemę. Prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atsižvelgti į aplinkybes, kad su byla susijusias išlaidas atsakovas buvo priverstas patirti ginantis nuo nepagrįsto ieškinio.

19Teismo ekspertas G. T. teismo posėdžio metu informavo apie pastebėtus netikslumus išvadoje, nurodė, kad buvo padarytos rašymo klaidos nurodant vieno paragrafo ir lentelės numerį, kurie neturi reikšmės galutinei išvadai. Paaiškino, kad ekspertizės išvadoje žemės sklypų turto verčių apskaičiavimui buvo naudotas lyginamasis metodas. Nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu pardavimų rinkoje nebuvo tokių panašių sandorių, kuriais būtų pardavinėjami žemės paskirties sklypai su patvirtintais detaliaisiais planais ir, kuriuose įvykdytos dalinės atidalinimo procedūros. Todėl buvo remtasi prielaida, kad dviejų sklypų apjungimo procedūra bus baigta bei pakeista jų paskirtis ir lyginama su kitos paskirties sklypais, parduotais rinkoje. Tai yra buvo lyginama su parduotais gyvenamosios paskirties žemės sklypais. Patvirtina, kad sklypų vertė nustatyta be inžinerinių infrastruktūrų. Nurodė, kad atskirai rinkoje inžinerinių infrastruktūrų sklypai nepardavinėjami, nes jie neturi vertės kitiems rinkos dalyviams. Jų vertė pereina į kitos paskirties sklypų vertę. Paaiškino, kad išvadoje nurodė, kokia sklypų kaina būtų sujungus sklypus ir jų vertė nesujungus, o palikus žemės ūkio paskirtį. Paaiškina, kad sklypo formai reikalavimų nėra, reikalavimai yra tik pastatui. Nurodė, kad nesujungti didysis ir mažasis sklypai yra nelygiaverčiai. Negali pasakyti kiek išaugtų sklypo vertė įrengus inžinerinius tinklus. Paaiškino, kad lyginamaisiais vienetais ekspertas pasirinko 1 aro kainą, nes reikėjo atsakyti į klausimus kokia vieno sklypo ir kokia kito sklypo vertė. Vadovaujantis 1 aro kaina tolimesniais skaičiavimais buvo apskaičiuota viso sklypo vertė ir visų dalių vertės. Ekspertas paaiškino, kad teismo ekspertizės aktas nėra turto vertinimo ataskaita. Vertindamas ir atlikdamas skaičiavimus jis rėmėsi turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta metodika. Turto vertės nustatymo detalūs skaičiavimai yra pateikti lentelėse, kuriose nurodyta atitinkama skaičiavimų seka. Nurodė, kad žemės ūkio paskirties sklypų vertė gali būti apskaičiuojama vadovautis išvadoje nurodyta lyginamąja verte. Pažymėjo, kad 0,37 ha ploto žemės sklypas yra siauras, nesujungus jo su didžiuoju sklypu, būtų sunku ji naudoti, nes nepalanki jo forma, komplikuotas susisiekimas su šiuo sklypu. Jis yra menkavertis sklypas. Didysis ir mažasis sklypas nėra lygiaverčiai. Pažymėjo, kad jeigu nebūtų detalaus plano, tai būtų paprasti sklypai skirti žemės ūkiui. Paaiškino, kad nesujungtų dviejų žemės ūkio paskirties sklypų vertė turėtų būti - mažiausia nepakeistos paskirties žemės sklypo vertė minus detaliojo plano rengimo išlaidos ir lūkesčiai. Nurodė, kad apskaičiuojant gyvenamųjų namų paskirties žemės sklypus reikia įvertinti inžinerinės infrastruktūros kaštus. Pažymėjo, kad sklypų vieta nėra išskirtinė, nes iš vienos pusės yra geležinkelis, iš kitos greitkelis, kraštovaizdžiu jie nepasižymi, netoli yra Kretingos miestas. Paaiškino, kad infrastruktūros įrengimas turi labai didelę reikšmę sklypų vertei. Nurodė, kad ekspertas negali vertinti kito eksperto nuomonės ar išvados pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis negali komentuoti byloje pateiktos UAB „Super Status“ turto vertinimo ekspertinės nuomonės. Pažymėjo, kad teisės aktais reglamentuota, kad privačių ekspertų išvados negali būti teikiamos privataus juridinio asmens, kuriame jis dirba ir vykdo savo funkcijas vardu.

20Teismas

konstatuoja:

21ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

22Byloje nustatyta, kad K. J. A. 2008 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3531, padovanojo savo dukrai M. V. 0,37 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Minėtas sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre M. V. vardu. Tos pačios dienos dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3530, K. J. A. padovanojo dukroms M. V. 0,63 ha, A. R. - 1,00 ha, vaikaičiams D. A. ir R. A. po 0,50 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). Tuometiniai sklypų savininkai, atsižvelgdami į tai, kad abu sklypai buvo šalia, turėjo bendrą ribą bei įvertinę galimybes pakeisti sklypų tikslinę paskirtį ir juos išdalinti į mažesnius sklypus, susitarė padaryti sklypų detalųjį planą, juos sujungti, pakeisti jų paskirtį ir pasidalinti sklypą mažesniais sklypais. UAB „Kartografiniai projektai“ parengė žemės sklypų koncepcijos nustatymo stadijos brėžinį, kuriame preliminariai buvo numatyti po sujungimo ir padalijimo būsiantys sklypai, su kuriuo sutiko ir jį savo parašais patvirtino visi sklypo bendrasavininkiai. Savo susitarimą tuometiniai sklypų savininkai D. G. (buv. A.), R. A., A. R. ir M. V. 2013 m. sausio 28 d. įformino pasirašydami preliminarią sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų sujungimo ir būsimo nekilnojamojo daikto padalinimo, kuria žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), savininkai susitarė suformuoti vieną žemės sklypą, sujungiant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su bendrą ribą turinčiu ir M. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ); atsižvelgdami į savo dalį, planuojamą turėti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, sudaryti sutartį dėl žemės sklypo, kuris bus suformuotas po to, kai Kretingos rajono savivaldybės taryba ar kita kompetentinga institucija patvirtins žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), detalųjį planą, kurio vienas iš tikslų, šių žemės sklypų sujungimas, padalinimo į 25 atskirus turtinius vienetus. Preliminarios sutarties šalys susitarė pagrindinę daiktų sujungimo ir pasidalijimo sutartį sudaryti per tris mėnesius nuo detaliojo plano patvirtinimo. Preliminarioje sutartyje šalys taip pat susitarė dėl to, kokie sklypai pagal UAB „Kartografiniai projektai“ sudarytą koncepcijos brėžinį atiteks kiekvienam bendraturčiui po sklypų sujungimo ir padalijimo. Parengus detalųjį planą, 2013 m. gruodžio 31 d. Kretingos rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu parengtas planas buvo patvirtintas, tuo pačiu įsakymu buvo pakeista žemės sklypų naudojimo paskirtis: 20 sklypų į gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos, 4 sklypų į inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir 1 į atskirųjų želdynų teritorijos. 2014 m. buvo parengti visų 25 sklypų kadastriniai matavimai, tačiau pagrindinė sklypų sujungimo ir pasidalijimo sutartis per preliminarioje sutartyje numatytą trijų mėnesių terminą nuo detalaus plano patvirtinimo nebuvo pasirašyta. ( - ) viena iš bendrasavininkių M. V. mirė. M. V. 2015 m. sausio 13 d. testamentu jai priklausančias 6300/26300 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalis paliko savo įpėdiniams: 0,14 ha sūnui E. V., 0,17 ha sūnui R. V., 0, 14 ha dukrai K. R., 0, 18 ha dukrai S. G.. M. V. priklausiusį 0,37 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), po 1/5 dalį paveldėjo K. R., S. G. ir R. V., 2/5 dalis – E. V.. Po M. V. mirties visi jos sklypo dalis paveldėję įpėdiniai, išskyrus E. V., kartu su kito sklypo bendrasavininkiais susitarė tęsti pradėtą sklypų sujungimo ir padalijimo procedūrą. 2016 m. vasario 9 d. A. R. kreipėsi į Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarę dėl žemės sklypų sujungimo ir padalijimo sutarties sudarymo, tačiau notarė atsisakė rengti sutarties projektą, kol visi bendrasavininkiai nesuderins ir nesusitars dėl žemės sklypų pertvarkymo sąlygų. 2016 m. spalio 7 d. A. R. įgaliota atstovė raštu kreipėsi į E. V. atstovą advokatą Marių Grajauską, prašydama tarpininkauti pasirašant žemės sklypų sujungimo ir padalijimo sutartį, tačiau E. V. nesutiko pasirašyti sklypų sujungimo ir padalijimo sutarties, todėl 2018 m. birželio 28 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl žemės sklypų atidalijimo.

23Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

24Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

26Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

27Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad žemės sklypų bendrasavininkiams nuo 2016 m. nepavyksta susitarti dėl žemės sklypų atidalijimo tvarkos, todėl ieškovė ir tretieji asmenys, siekdami atidalyti atsakovui priklausančią žemės sklypų dalį kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami atidalyti žemės sklypų dalis priteisiant atsakovo sklypų dalis natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant kompensaciją. Atsakovas E. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti jam priklausančias sklypų dalis natūra pagal jo pateiktą atidalijimo planą.

28Kaip jau minėta, CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik tokio atidalijimo galimybės nesant, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje prioritetas teikiamas atidalijimui natūra, tačiau sprendžiant dėl šio atidalijimo būdo, būtina nustatyti, kad toks atidalijimo būdas yra galimas be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

29Teismų praktikoje yra atskleistas proporcingos (neproporcingos) žalos sąvokos turinys išaiškinant, kad atidalijant daiktą žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Tam tikrais atvejais, net ir esant galimybei po atidalijimo daiktą naudoti pagal paskirtį nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, daiktui padaryta žala gali būti pripažinta neproporcinga (jei daikto techninė būklė iš esmės pablogėja, išlaidos daikto dalies atskyrimui ir pritaikymui naudoti pagal paskirtį yra neprotingai didelės ir pan.). Sprendžiant, ar atidalijimu padaryta žala yra proporcinga daikto paskirčiai, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės (turto, į kurį prašoma nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūra, parametrai, bendraturčių ir norinčių atsidalyti bendraturčių skaičius, jų dalių dydis, galimybė atlikti pertvarkymus, jų kaina ir kt.).

30Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo

31Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą atidalinti žemės sklypų dalis išmokant atsakovui kompensaciją motyvavo tuo, kad visi žemės sklypų bendraturčiai yra suinteresuoti įgyvendinti dar 2013 m. pradėtą procesą, t. y. sujungti 0, 37 ha žemės sklypą su 2,63 ha žemės sklypu ir juos pagal jau parengtą ir patvirtintą detalųjį planą pasidalyti. Nurodė, jog visa sklypų sujungimo ir padalijimo procedūra tęsiasi eilę metų, buvo atlikti visi reikiami veiksmai, kad būtų galima įgyvendinti dar 2013 m. preliminarioje sutartyje numatytą susitarimą, tačiau atsakovui atsisakant pasirašyti susitarimą, kiti bendrasavininkiai taip pat negali įgyvendinti susitarimo ir tinkamai įgyvendinti savo kaip bendrasavininkių teisių. Nesujungus žemės sklypų į vieną ir nepadalinus naujo sklypo į 25 mažesnius sklypus, visas detalusis planavimas netenka prasmės, liktų du žemės ūkio paskirties sklypai, kurių nei vienas iš bendraturčių negalėtų tinkamai valdyti, naudoti savo nuosavybės, parduoti už rinkos kainą ar kitaip perleisti. Pažymėjo, jog dauguma bendraturčių, įskaitant ir atsakovą, gyvena užsienyje, žemės ūkio veikla nesiverčia, žemės sklypai yra apleisti, todėl atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai yra netoli Kretingos, tikslinga pakeisti sklypų naudojimo paskirtį, pasidalyti juos ir naujai suformuotuose sklypuose statytis namus ar dalį sklypų perleisti kitiems asmenims. Pažymėjo, jog 0,37 ha žemės sklypas yra labai siauras ir jo panaudoti statybai galimybės nėra. Tačiau sujungus šį sklypą su greta esančiu 2,63 ha sklypu atsiranda galimybės suformuoti didelį žemės masyvą ir pertvarkyti jį į mažesnius žemės sklypus.

32Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo žemės sklypų sujungimo ir padalijimo procedūra pradėta tuometinių sklypų savininkų dar 2013 m. Ieškovės teigimu detaliojo plano rengimui, kadastrinių matavimų atlikimui, registro paslaugoms buvo išleista 3387,15 Eur. Dalis šių išlaidų (2885,82 Eur) yra pagrįstos į bylą pateiktais mokėjimo kvitais, pinigų priėmimo kvitais, VĮ Registrų centras sąskaitomis. Iš ginčo žemės sklypų planų matyti, kad 0,37 ha žemės sklypas iš ties yra siauras ir ilgas, šiuo metu priklauso keturiems bendraturčiams. Mažasis sklypas turi bendrą ribą su 2,63 ha žemės sklypu, kuris šiuo metu priklauso septyniems bendraturčiams. Abiejų žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Ekspertas G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 0,37 ha ploto žemės sklypas yra siauras, nesujungus jo su didžiuoju sklypu, būtų sunku ji naudoti, nes nepalanki jo forma, komplikuotas susisiekimas, jis yra menkavertis. Iš teismo ekspertizės akto, kuriuo nustatytos atsakovui tenkančių sklypų dalių vertės matyti, kad 0,37 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė, nesujungus jo su 2,63 ha sklypu ir nevertinant aplinkybės, jog yra parengtas detalusis planas, yra 1100 Eur. Tuo tarpu to paties sklypo vertė, nustatyta remiantis prielaida, jog yra detalusis planas dėl šio sklypo sujungimo su 2,63 ha sklypu, jų padalijimo ir žemės naudojimo paskirties pakeitimo, jau yra 9825 Eur.

33Įvertinus UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypų koncepcijos brėžinį ir pagal jį parengtą bei patvirtintą detalųjį planą, tai, kad yra atlikti visų pagal detalųjį planą suformuotų 25 sklypų kadastriniai matavimai, visų šių procesų trukmę ir kainą, bei atlikto detaliojo planavimo įtaką žemės sklypų rinkos kainai darytina išvada, jog ieškovė ir tretieji asmenys pagrįstai siekia užbaigti pradėtą procedūrą ir įgyvendinti preliminarioje sutartyje numatytą susitarimą, nepaisant to, kad jau yra suėjęs preliminarioje sutartyje numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas.

34Tuo tarpu atsakovas nesutinka su parengtu detaliuoju planu ir pagal jo mamos M. V. pasirašytą susitarimą jam turinčiomis atitekti sklypų dalimis, kadangi jo vertinimu, pagal detalųjį planą ir koncepcijos brėžinį jam tenkantys sklypai neatitinka jo paveldėtos turto dalies ir turi prastesnes charakteristikas. Byloje nustatyta, kad A. R., atstovaudama ir kitus sklypų bendrasavininkius, atsakovo atstovui dar 2016 m. siuntė prašymą bendradarbiauti pasirašant sklypų sujungimo ir padalijimo sutartį, kaip tai buvo numatyta ankstesnių sklypų savininkų, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Savo nesutikimą su sklypų pasidalijimu pagal detalųjį planą atsakovas aiškiai išreiškė ir atsiliepime į ieškinį bei nagrinėjant bylą teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovui iki kreipimosi į teismą buvo siūloma atsidalinti žemės sklypus natūra, įgyvendinant parengtą ir patvirtintą detalųjį planą ir pasidalijant sklypus tokiu būdu, kokiu tai padaryti buvo susitarę ankstesni sklypų bendraturčiai, tačiau atsakovui toks pasidalijimo, o kitaip, ateityje galimas įgyvendinti sklypų atidalijimo natūra būdas, buvo nepriimtinas. Kadangi nei ieškovė, nei atsakovas neprašo atidalinti žemės sklypų taip, kaip tai buvo numatyta detaliajame plane, teismas plačiau dėl atsakovo argumentų, susijusių su sklypų pasidalijimu/ atidalijimu pagal detalųjį planą, nepasisako.

35Atsakovas E. V., nesutikdamas pasirašyti sklypų sujungimo ir pasidalijimo sutarties su kitais bendrasavininkiais pagal parengtą detalųjį planą, taip pat nesutikdamas su jam priklausančių sklypų dalių atidalijimu sklypus natūra priteisiant ieškovei, o jam priteisiant kompensaciją, pateikė priešieškinį ir savo siūlomą atidalijimo tvarką. Pagal atsakovo pateiktą 2019 m. rugsėjo 3 d. UAB „Geoekspertai“ parengtą atidalijimo planą atsakovui atidalytina 14 arų žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), dalis, plane pažymėta „B“; 14,8 arų dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta „D“ ir nustatytinas 915 kv. m. ploto neatlygintinas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius per sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) (tarnaujantis daiktas) iki žemės sklypo, formuojamo atidalijant iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), UAB „Geoekspertai“ parengtame plane pažymėtame „B“ (viešpataujantis daiktas).

36Iš pateikto atidalijimo plano ir jo aiškinamojo rašto matyti, kad rengiant planą numatomų atskirti sklypų dalys, pažymėtos “B” ir “D” formuojamos taip, kad E. V. turętų racionalių ribų ir ploto sklypą savo ūkinei veiklai vykdyti. Sklypo dalių formavime buvo atsižvelgta į Kretingos rajono bendrąjį planą, kuriame numatyta dalis sklypų panaudoti miesto infrastruktūros plėtrai, plane pažymėta žydra punktyrine linija, kuri gali būti traktuojama kaip nenaudingas plotas. Taip pat atsižvelgta į numatomą žaliąją zoną, kuri taip pat gali būti traktuojama kaip nenaudinga sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo siūlomos atidalinti žemės sklypų dalys numatytos praktiškai abiejų 2,63 ha ir 0,37 ha žemės sklypų viduryje.

37Teismas, įvertinęs pateiktą planą ir tai, kad atsakovui prašomos atidalyti sklypų dalys yra parinktos ten, kur nėra numatyta jokių miesto infrastruktūros ar žalios zonos plotų, šias, kaip nurodyta aiškinamajame rašte nenaudingas sklypų dalis, paliekant išskirtinai tik kitiems bendrasavininkiams tenkančiose sklypų dalyse, daro išvadą, jog toks atsakovo siūlomas atidalijimo planas yra nesąžiningas kitų bendraturčių atžvilgiu. Teismas nesąžiningu laiko ir atsakovo prašymą nustatyti jam 915 kv. m. neatlygintiną kelio servitutą, būtiną į atidalintus sklypus patekti. Teismas sutinka, jog atidalijus žemės sklypus, turi būti užtikrinamas patekimas į juos ir tuo tikslu gali būti nustatomas kelio servitutas, tačiau atsakovo siekis nustatyti net 915 kv. m. neatlygintiną kelio servitutą per kitiems bendraturčiams priklausančias sklypų dalis, tokiu būdu ateityje ribojant kitų bendraturčių naudojimosi žemės sklypu teises, už tai teisingai neatlyginant, taip pat yra nesąžiningas ir neteisingas kitų bendraturčių atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas išreiškė teismui poziciją, jog galbūt ateityje jam priklausančiame sklype statytų namą, kas suponuoja išvadą, jog ateityje kiltų klausimas dėl inžinerinių tinklų, kurie vėlgi turėtų būti privesti iki atsakovo sklypo per kitiems bendraturčiams tenkančias sklypų dalis, o tai teismo vertinimu sudarys sąlygas naujiems ginčams tarp bendraturčių kilti. Teismas sutinka ir su ieškovės atsiliepime į priešieškinį pateiktais argumentais, jog atidalijus iš 0,37 ha žemės sklypo, 0,14 ha šio sklypo dalį per sklypo vidurį, tokiu būdu padalijant sklypą į tris dalis ir paliekant du nesusijusius neracionalaus dydžio sklypelius, priklausančius kitiems trims bendrasavininkiams po 1/3 dalį, kiti bendraturčiai faktiškai prarastų galimybes šiomis sklypo dalimis naudotis pagal jų paskirtį. Be to, sujungus likusius sklypelius su po atidalijimo pagal atsakovo pateiktą planą kitiems bendraturčiams liekančiomis 2,63 ha sklypo dalimis, sklypas gautųsi netaisyklingos formos ir sklypų formavimas tokiame sklype jau būtų apsunkintas, o parengto detaliojo plano įgyvendinimas apskritai būtų neįmanomas.

38Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą atidalijimo planą, sprendžia, jog nurodytas sklypų atidalijimo natūra būdas yra įmanomas, tačiau atidalijus atsakovo sklypų dalis tokiu būdu, būtų patenkinti išimtinai atsakovo interesai, nes atsakovui būtų suformuotas racionalaus ploto stačiakampio formos žemės sklypas, tuo tarpu kitiems bendrasavininkiams liktų netaisyklingos formos trys sklypai, kurių formavimas bei naudojimasis jais būtų apsunkintas bei sudarytų sąlygas kilti bendrasavininkių ginčams ateityje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovo siūlomas atidalijimo būdas padarytų neproporcingą žalą žemės sklypams ir kitų bendraturčių teisėms, todėl negali būti taikomas.

39Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes apie atliktas sklypų formavimo, detaliojo planavimo procedūras, jų trukmę ir kainą, sklypų bendrasavininkių skaičių, tai, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims tenka daugiau kaip 90 proc. bendro abiejų sklypų ploto, atsakovas gyvena užsienyje ir jam priklausančiomis žemės sklypų dalimis nesinaudoja bei neturi konkrečių ateities planų, susijusių su šiais sklypais, taip pat atsakovas nesutinka su sklypų atidalijimu pagal parengtą detalųjį planą, o atsakovo pateiktas atidalijimo būdas negali būti taikomas, nes sukelia neproporcingą žalą, prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo kriterijams bei pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą, sprendžia, jog įsisenėjęs žemės sklypų bendraturčių sklypų atidalijimo klausimas privalo būti išspręstas ir nesant kitų, išskyrus jau aptartus, pasiūlymų dėl sklypų atidalijimo būdo, vienintelis racionalus ir mažiausiai visų bendraturčių teises pažeidžiantis atidalijimo būdas susiklosčiusioje situacijoje yra ieškovės siūlomas atidalijimo būdas priteisiant ieškovei atsakovui priklausančias sklypų dalis natūra ir išmokant atsakovui kompensaciją.

40Nors atsakovo vertinimu jam nesutinkant gauti kompensacijos ir priteisiant sklypo dalis natūra ieškovei būtų pažeistas nuosavybės neliečiamumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai nepavyko. Taip pat bendraturčiams nei iki teismo, nei teisminio nagrinėjimo metu, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos ne vieną kartą atidedant teismo posėdžius, kad šalys susitartų dėl tinkamiausio atidalijimo būdo, susitarti nepavyko, todėl įvertinus atsakovui tenkančių sklypų dalių plotą, kitiems bendraturčiams tenkančių sklypų dalių plotą bei bendraturčių skaičių, atsakovo turto dalies paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

41Dėl kompensacijos dydžio

42Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.

43Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovui E. V. iš 0,37 ha sklypo priklauso 14,8 aro, o iš 2,63 ha sklypo priklauso 14 arų, iš viso 28,8 aro, nėra.

44Ieškovė kartu su ieškiniu buvo pateikusi Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 17/10-324KL, kurioje pateikta išvada, kad 2017 m. spalio 18 d., t. y. rinkos vertės nustatymo dieną, 2,63 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertė buvo 57 300 Eur, 0,37 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertė buvo 8100 Eur. Bendra abiejų žemės sklypų vertė – 65 400 Eur. Iš ataskaitos turinio matyti, kad turtas buvo vertinamas kaip nedalomas 3 ha žemės sklypas, sujungtas pagal detaliojo plano sprendinius. Turto rinkos vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kad vertinamas turtas yra šalia gyvenvietės, patogus susisiekimas su Kretingos mietu, yra atliktas ir patvirtintas sklypų detalusis planas, taip pat atsižvelgta į tai, kad kvartalas nevystomas ir nėra inžinerinių komunikacijų. Pagal šia turto vertinimo ataskaita nustatytą sklypų vertę, vieno aro žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertė yra 218 Eur ir vieno aro žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertė yra 218 Eur, todėl atsakovui E. V. tenkančių sklypų dalių vertė būtų atitinkamai 6278,40 Eur.

45Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodyta turto rinkos verte ir pateikta turto vertinimo ataskaita, pateikė UAB „Super Status“ parengtą ekspertinę išvadą dėl turto kainos. Šioje ekspertinėje išvadoje nurodyta, jog vertinant eksperto nustatytą kitos paskirties vienbučių ir dvibučių teritorijos žemės sklypo vieno aro kainą – 761 Eur, E. V. detalaus planavimo metu valdomos žemės sklypo dalies kaina 21 917 Eur.

46Atsižvelgiant į tai, kad šalių pateiktos žemės sklypų vertės ženkliai skyrėsi, 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto vertės ekspertizė, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, kokia yra E. V. priklausančių 14/263 dalies 2,63 ha žemės sklypo ir 2/5 dalies 0,37 ha žemės sklypo, vertė atsižvelgiant į tai, kad abu sklypai yra žemės ūkio paskirties,

47yra patvirtintas detalusis planas, kuris numato šių sklypų sujungimą bei padalinimą į mažesnius 25 sklypus, pakeičiant paskirtį į gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (20 sklypų), inžinerinės infrastruktūros, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (4 sklypai) bei atskirų želdynų teritorijos, apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai (1 sklypas); jokia inžinerinė infrastruktūra prie šių žemės sklypų neįrengta; pagal detalųjį planą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams tenka 100,61 aro, kas proporcingi turi įtakoti visų sklypų bendraturčių nuosavybės dalių vertes; 0,37 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), konfigūracija – ilgas ir siauras sklypas, kurio nesujungus su 2,63 ha sklypu nebūtų galimybės pakeisti paskirties ir padalinti į mažesnius sklypus, todėl dėl šios aplinkybės 1 aro žemės kaina 0,37 ha ir 2,63 ha žemės sklypo gali skirtis ir įtakoti turto vertinimą.

482019 m. birželio 11 d. turto vertės ekspertizės akte Nr. ET19/07 GT pateikta išvada, jog 14/263 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertė atsižvelgiant į aplinkybę, kad patvirtintas detalusis planas numatantis dviejų sklypų sujungimą, 2019 m. birželio 11 d. yra 3720 Eur, 2/5 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vertė, atsižvelgiant į aplinkybę, kad patvirtintas detalusis planas numatantis dviejų sklypų sujungimą, 2019 m. birželio 11 d. yra 3930 Eur. Bendra E. V. tenkančių žemės sklypų dalių vertė yra 7650 Eur.

49VĮ Registrų centras duomenimis 2,63 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 18 100 Eur, 0,37 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė yra 2810 Eur. Atitinkamai atsakovui E. V. tenkančių žemės sklypų dalių vertės būtų 963 Eur ir 1124 Eur, iš viso 2087 Eur.

50Teismo posėdyje ekspertizę atlikęs teismo ekspertas G. T. paaiškino, kad ekspertizės išvadoje žemės sklypų turto verčių apskaičiavimui buvo naudotas lyginamasis metodas. Nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu pardavimų rinkoje nebuvo tokių panašių sandorių, kuriais būtų pardavinėjami žemės paskirties sklypai su patvirtintais detaliaisiais planais ir, kuriuose įvykdytos dalinės atidalinimo procedūros, todėl buvo remtasi prielaida, kad dviejų sklypų apjungimo procedūra bus baigta bei pakeista jų paskirtis ir lyginama su kitos paskirties sklypais, parduotais rinkoje. Tai yra buvo lyginama su parduotais gyvenamosios paskirties žemės sklypais. Sklypų vertė buvo nustatyta be inžinerinių infrastruktūrų, nes sklypuose jų nėra. Nurodė, jog negali atsakyti kiek išaugtų sklypų vertė įvedus inžinerinius tinklus, tačiau iš praktikos nurodė, jog inžinerinių tinklų įrengimas gali padidinti sklypo vertę iki dviejų kartų ar daugiau. Pažymėjo, kad jeigu nebūtų detalaus plano, tai būtų paprasti sklypai, skirti žemės ūkiui.

51Teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis apie sklypų vertę, taip pat teismo ekspertizės akto išvadą ir eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre nurodytas sklypų rinkos vertes, sprendžia, jog teismo ekspertizės aktu nustatyta atsakovui E. V. tenkančių žemės sklypų dalių vertė yra pagrįsta ir teisinga, nes buvo atsižvelgta į parengto detaliojo plano sprendinius, inžinerinių infrastruktūrų nebuvimą, sklypų lokalizaciją bei kitas turto vertei įtakos turinčias aplinkybes, todėl E. V. tenkanti kompensaciją apskaičiuotina pagal teismo ekspertizės akte nurodytas turto vertes.

52Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės S. G. ieškinį ir atidalinti ieškovei, atsakovui ir tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, priteisiant S. G. atsakovui E. V. priklausančias žemės sklypų dalis, o atskovui E. V. - 7650 Eur kompensaciją. Ieškovės ieškinį tenkinant, atsakovo E. V. priešieškinys atmestinas.

53Dėl sprendimo vykdymo išdėtymo

54Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai.

55Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

56Taigi sprendimo vykdymo išdėstymas yra išimtinė procesinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios vykdytojo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypač svarbias aplinkybes turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo.

57Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė išdėstyti atsakovui mokėtinos kompensacijos sumokėjimą dvejų metų laikotarpiui. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė galėtų sumokėti kompensaciją atsakovui ir per vienerius metus.

58Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra nei vieno įrodymo apie ieškovės, kuri gyvena Kanadoje, turtinę padėtį, jos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išskyrus ginčo sklypų dalis, sprendžia, jog ieškovė neįrodė sunkios savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas.

59 Dėl bylinėjimosi išlaidų

60CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos, rašytinais įrodymais pagrįstos, bylinėjimosi išlaidos: 172,00 Eur žyminis mokestis už patikslintą ieškinį, 900,00 Eur už teismo ekspertizę, 2000,00 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso 3072,00 Eur (trys tūkstančiai septyniasdešimt du eurai 00 ct) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis ir 98 straipsnio 1 dalis).

61Kadangi ieškovė už paskirtą teismo ekspertizę 2019 m. sausio 17 d. mokėjimo pavedimu į teismo depozitinę sąskaitą buvo įmokėjusi 1000,00 Eur avansą, o už atliktą ekspertizę ekspertui G. T. pagal 2019 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą –faktūrą serija GTA Nr.2019-08 ET 1907T buvo pervesta tik 900,00 Eur, ieškovei grąžintina likusi nepanaudota 100,00 Eur avanso už teismo ekspertizę dalis (CPK 90 straipsnio 1, 3 dalys, 91 straipsnio 1, 3 dalys).

62Priešieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

63ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

64Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei S. G. ir tretiesiems asmenims D. G., R. A., A. R., R. V., K. R. su atsakovu E. V. priklausantį 2,63 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir atsakovui E. V., a. k. ( - ) priklausančią 14/263 dalį, sudarančią 0,14 ha ploto, priteisti natūra ieškovei S. G., a. k. ( - )

65Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei S. G. ir tretiesiems asmenims R. V., K. R. su atsakovu E. V. priklausantį 0,37 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir atsakovui E. V., a. k. ( - ) priklausančią 2/5 dalį, sudarančią 0,148 ha ploto, priteisti natūra ieškovei S. G., a. k. ( - )

66Priteisti atsakovui E. V., a. k. ( - ) iš ieškovės S. G., a. k. ( - ) 7650,00 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) kompensaciją.

67Priteisti ieškovei S. G., a. k. ( - ) iš atsakovo E. V., a. k. ( - ) 3072,00 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

68Grąžinti ieškovei S. G., a. k. ( - ) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) į teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. sausio 17 d. mokėjimo pavedimu įmokėtą ir nepanaudotą avanso už teismo ekspertizę dalį.

69Ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

70Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja K. V.,... 2. sekretoriaujant Danutei Šolinskienei,... 3. dalyvaujant ieškovės S. G. ir trečiųjų asmenų A. R., K. R., R. V., D. G.,... 4. atsakovo E. V. atstovei advokatei Linai Balčiūnei,... 5. trečiajam asmeniui A. R.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. ieškovė S. G. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui E. V., tretiesiems... 9. Atsakovas E. V. pateikė rašytinius paaiškinimus į ieškinį ir atsiliepimą... 10. Tretieji asmenys D. G., R. A., A. R., K. R. ir R. V., su ieškiniu sutiko,... 11. Atsakovas E. V. 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė priešieškinį į ieškinį,... 12. Atsakovai pagal priešieškinį S. G., K. R., D. G., R. A., A. R., R. V.... 13. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, dėl... 14. Ieškovas pagal priešieškinį (atsakovas) E. V. 2019 m. spalio 2 d.... 15. Trečiasis asmuo A. R. parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2018 m.... 16. Atsakovas E. V. 2019 m. balandžio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu... 17. Ieškovės ir trečiųjų asmenų atstovas advokatas Ričardas Noreika teismo... 18. Atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) E. V. atstovė advokatė Lina... 19. Teismo ekspertas G. T. teismo posėdžio metu informavo apie pastebėtus... 20. Teismas... 21. ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.... 22. Byloje nustatyta, kad K. J. A. 2008 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartimi,... 23. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 24. Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis.... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo... 26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme,... 27. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad žemės... 28. Kaip jau minėta, CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog... 29. Teismų praktikoje yra atskleistas proporcingos (neproporcingos) žalos... 30. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo ... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą atidalinti žemės sklypų... 32. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo žemės sklypų sujungimo ir... 33. Įvertinus UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypų... 34. Tuo tarpu atsakovas nesutinka su parengtu detaliuoju planu ir pagal jo mamos M.... 35. Atsakovas E. V., nesutikdamas pasirašyti sklypų sujungimo ir pasidalijimo... 36. Iš pateikto atidalijimo plano ir jo aiškinamojo rašto matyti, kad rengiant... 37. Teismas, įvertinęs pateiktą planą ir tai, kad atsakovui prašomos atidalyti... 38. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą atidalijimo planą, sprendžia, jog... 39. Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes apie atliktas... 40. Nors atsakovo vertinimu jam nesutinkant gauti kompensacijos ir priteisiant... 41. Dėl kompensacijos dydžio ... 42. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga,... 43. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad atsakovui E. V. iš 0,37 ha sklypo... 44. Ieškovė kartu su ieškiniu buvo pateikusi Nekilnojamojo turto rinkos vertės... 45. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodyta turto rinkos verte ir pateikta... 46. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pateiktos žemės sklypų vertės ženkliai... 47. yra patvirtintas detalusis planas, kuris numato šių sklypų sujungimą bei... 48. 2019 m. birželio 11 d. turto vertės ekspertizės akte Nr. ET19/07 GT pateikta... 49. VĮ Registrų centras duomenimis 2,63 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 50. Teismo posėdyje ekspertizę atlikęs teismo ekspertas G. T. paaiškino, kad... 51. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis apie sklypų vertę, taip pat... 52. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir pateiktus... 53. Dėl sprendimo vykdymo išdėtymo... 54. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje... 55. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir... 56. Taigi sprendimo vykdymo išdėstymas yra išimtinė procesinė galimybė,... 57. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė išdėstyti atsakovui... 58. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra nei vieno įrodymo apie ieškovės,... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 61. Kadangi ieškovė už paskirtą teismo ekspertizę 2019 m. sausio 17 d.... 62. Priešieškinį atmetus ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 63. ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.... 64. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei S. G. ir tretiesiems... 65. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei S. G. ir tretiesiems... 66. Priteisti atsakovui E. V., a. k. ( - ) iš ieškovės S. G., a. k. ( - )... 67. Priteisti ieškovei S. G., a. k. ( - ) iš atsakovo E. V., a. k. ( - ) 3072,00... 68. Grąžinti ieškovei S. G., a. k. ( - ) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct)... 69. Ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.... 70. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...