Byla 1-441-884/2018
Dėl ko nukentėjusioji nugriuvo į lovą, taip sukeldamas savo šeimos nariui – sugyventinei K. K., fizinį skausmą. Iškart po to A. L., iš lovoje gulinčios K. K. dešinės rankos tyčia atimdamas telefoną, patempė nukentėjusiajai dešinės rankos riešo raiščius, tokiais savo veiksmais kaltinamas nežymiai sužalojęs sugyventinę K. K

1Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Skaistė Valinskytė, sekretoriaujant Loretai Liaučienei, dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui, gynėjai advokatei V. P., kaltinamajam A. L.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, ūkininkas, gyv. ( - ), neteistas, 2017 m. gegužės 22 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį BK 38 straipsnio pagrindu,

3kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5A. L. kaltinamas tuo, kad 2018 m. kovo 21 d., apie 18.00 val. ( - ), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su sugyventine K. K., tyčia koja vieną kartą įspyrė jai į nugarą, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo į lovą, taip sukeldamas savo šeimos nariui – sugyventinei K. K., fizinį skausmą. Iškart po to A. L., iš lovoje gulinčios K. K. dešinės rankos tyčia atimdamas telefoną, patempė nukentėjusiajai dešinės rankos riešo raiščius, tokiais savo veiksmais kaltinamas nežymiai sužalojęs sugyventinę K. K..

6Kaltinamasis A. L. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, paaiškino, kad tą vakarą gėrė kartu su nukentėjusiąja, kitų asmenų nebuvo, abu buvo neblaivūs. Juodu nesibarė, nesiginčijo, kalbėjosi apie viską. K. K. išėjo į kitą kambarį kalbėti telefonu, jis ėjo pro šalį, išgirdo ją kalbant, ji stovėjo kambario viduryje. Norėjo atimti iš jos telefoną, nes ji pastoviai neblaivi prisiskambinėja, paskui nėra kur akių dėti, suprato, kad skambina policijai arba pažįstamiems. Norėjo atimti telefoną, neleido kalbėti, sakė, kad baigtų, juodu apsižodžiavo, grūmėsi, jis griebė telefoną, ji visaip sukinėjosi, telefonas iškrito ant žemės. K. nugriuvusi nebuvo, pavirto, atsisėdo ant lovos, kažkaip šonu parvirto. Nukritus telefonui ant žemės, ji nugriuvo ant lovos, jis telefoną paspyrė po lova, išėjo iš kambario.

7Nukentėjusioji K. K. parodė, kad A. prašymu grįždama iš Klaipėdos nupirko maisto ir alkoholio, kurį abu ir vartojo, buvo nupirkusi alaus ir degtinės. Pavalgė, išgėrė, žodis po žodžio prasidėjo konfliktas. A. buvo susinervinęs, nusirengė iki marškinėlių, pradėjo po namus lakstyti, siautėti. Bijojo, kad gali jai ką padaryti. Įbėgusi į kitą kambarį, kur lovoje po pagalve buvo padėjusi telefoną, skambino į policiją, sakė, kad yra girtas, užmuš ar panašiai, tiksliai nepamena. Iš pradžių sėdėjo ant lovos krašto, išgirdusi, kad jis pareina, atsistojo, atsuko nugarą į duris. Jis, eidamas pro šalį, išgirdo pokalbį. Iki skambučio jai nei spyręs, nei stūmęs jos nebuvo. Kalbant telefonu pajuto smūgį į nugaros apatinę dalį, po ko atsidūrė lovoje, ar jis koja spyrė, ar keliu, nežino, virto pusiau šonu, griebė už telefono ir suktinai ištraukė, po įvykio ranka ištino. Nugara skaudėjo, jai yra stuburo išvarža, jai leidžiami vaistai. Bylos duomenimis jis nieko nebuvo padaręs, bet iki skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą jis buvo prieš ją pavartojęs smurtą - smaugė. Katilinėje, ten kur rūko, jis iš už nugaros rankomis suėmė už gerklės, ji išsivadavo iš jo, tada nubėgo į savo kambarį, pasiėmė telefoną, paskambino 112. Jis žinojo, jog atvyks policiją, išveš, o jei ji neturės telefono, neišsikvies policijos.

8Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentelėmis nustatyta, kad įvykio vieta ( - ), gyvenamajame name. ( t. 1, l. 13-17).

9Nustatyta, kad 2018 m. kovo 21 d. A. L. nustatytas 2,71 promilės alkoholio, K. L. (K.) nustatytas 3,12 promilių alkoholio (t. 1, l. 28-30).

10Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietojo buvo daromas vaizdo ir garso įrašas (t. 1, l. 22-27).

11Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad aprašytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2018 m. kovo 21 d. garso įrašas (t. 1, 34-37).

12Specialisto išvada Nr. G 605/2018(03) nustatyta, kad K. K. diagnozuota kairiojo dilbio poodinė kraujosruva ir dešinio riešo raiščių patempimas, padaryti buka jėga - poodinė kairio dilbio kraujosruva galėjo atsirasti nuo sumušimo, atsitrenkimo arba spaudimo, dešinio riešo raiščių patempimas būdingas netiesioginei traumai, padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Juosmens kairės pusės skausmai, plintantys į kairę koją, šlubavimas, buvo neuralginiai, pasireiškė anksčiau - nesusiję su 2018 m. kovo 21 d. patirta trauma (t. 1, l. 50).

13Dėl šeimos nario sampratos ir BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo

14Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

15Iš BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje šeima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tai reiškia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą tai, kad partnerystė nebuvo įregistruota, netrukdo pripažinti asmenį kaltininko, su kuriuo tas asmuo bendrai gyveno, šeimos nariu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad nagrinėjamu aspektu būtina atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo (konkrečiai šioje byloje – kaltinamojo) požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį (LAT 2016 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-301-139/2016).

16Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. L. ir nukentėjusioji K. K. yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta 2017 m. spalio 23 d., į bylą kaltinamasis yra pateikęs 2017 m. gruodžio 20 d. Išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaraciją, pildomą asmeniui išvykstant ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, joje nurodyta, kad numatoma K. K. gyvenamoji vieta užsienyje - Latvija (t. 2, l. 21, 22). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį iš kaltinamojo namų išsikėlė, po mėnesio pas jį vėl atvyko, išbūdavo ir po mėnesį, ir po savaitę, buvome tas pats kaip sugyventiniai: ji ruošė maistą, prižiūrėjo gyvulius, skalbė, A. L. pinigus laikė kortelėje, kai ko nors reikėdavo, ji pasakydavo ir jis nupirkdavo. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad nukentėjusioji ruošdavo maistą iš jo nupirktų produktų, teigė, kad jų santykiai buvę visokie. Kaip nurodė pats kaltinamasis – „praeidavo pyktis, viskas gerai, susitaikydavome, ją priimdavau“, nukentėjusioji nurodė, kad „jis pas mane atvyksta, prašo sugrįžti, atrodo, nebėra tų nuoskaudų, grįžtu pas jį“. Kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, iki 2018 m. kovo 21 d. įvykio jie abu turėjo sveikatos problemų, leisdavo vienas kitam vaistus, kai po įvykio kaltinamasis buvo sulaikytas, nukentėjusioji liko prižiūrėti gyvulių. Abiejų asmenų parodymais nustatyta, kad jie tai pykdavosi, tai taikydavosi, konfliktai dažniausiai kildavo, kai vartodavo alkoholį. Tačiau vien tokios aplinkybės (kad šie asmenys dažnai pykosi (konfliktavo) ir susipykę atskirais laikotarpiais gyveno atskirai) savaime nepaneigia jų partnerystės; minėtos aplinkybės atskleidžia ne šeiminių ar nešeiminių santykių turinį, o gyvenimo būdą, kuris lygiai taip pat pasitaiko ir tarp įregistruotoje santuokoje gyvenančių asmenų. Išdėstyti bylos faktai rodo, kad ir po santuokos nutraukimo, kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai išliko susieti stipriais emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu vienas kitu rūpintis, todėl savo turiniu buvo būdingi šeimos nariams.

17Dėl įrodymų vertinimo bei nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnį kaltės formos

18Kaltinime nurodyta, kad A. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką šiais veiksmais: tyčia koja vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, iš nukentėjusiosios dešinės rankos tyčia atimdamas telefoną, patempė nukentėjusiajai dešinės rankos riešo raiščius, taip nežymiai nukentėjusiąją sužalodamas.

19A. L. nepripažįsta atlikęs minėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas du kartus. 2018 m. kovo 22 d. apklausos metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta, dėl girtumo ne viską prisimena, negali prisiminti, ar spyrė K. K. į nugarą, ar ji nugriuvo į lovą, ar ji susidaužė ranką į lovą, jis nežino, bet tikriausiai taip galėjo būti, kad jai įspyrė, neprisimena, ar ji telefonu kvietė policiją (t. 1, l. 137-140). 2018 m. birželio 21 d. apklausos metu kaltę pripažino iš dalies, nepripažino, kad spyrė K. K. į nugarą, jam nuo radikulito skaudėjo kairę koją ir negalėjo jai įspirti, pamena, kad K. K. tą dieną kažkam skambino, eidamas pro šalį, iš jos rankos norėjo atimti telefoną, kad neprisikalbėtų, ji telefono nedavė, jie susistumdė, galėjo jis tą ranką stumdymosi metu jai patemti, ankstesnės apklausos metu kaltę pripažino, nes buvo pavargęs, norėjo išeiti iš policijos (t. 1, l. 148-151). Specialisto išvada Nr. G 933/2018(03) patvirtina, kad A. L. nustatytas nugaros skausmas, priežastis neaiški, galimai – radikulopatija (t. 1, l. 90-91). K. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 22 d. apklausos metu nurodė, kad su A. L. vartojo alkoholį, vėliau jis pradėjo elgtis neramiai, gadinti baldus, suprato, kad gali ir ją sužaloti, todėl iškarto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Augustinas pamatė ją skambinant, dar labiau susinervino, koja spyrė į nugarą, nesužalojo, tik skaudėjo, krisdama nuo spyrio į lovą, dešine ranka trenkė į lovos galą, susitrenkė skausmingai (t. 1, l. 55-58). 2018 m. gegužės 30 d. apklausos metu K. K. nurodė, kad ant kairės rankos buvusi mėlynė buvo ne iš to karto, kai A. L. prieš ją smurtavo, tačiau dešinė ranka jai pradėjo skaudėti po konflikto su juo. Dėl neblaivumo gerai nepamena, ką jis padarė dešinei rankai, bet skaudėjo rankos riešą. Gal ji atsitrenkė į lovos galą, kai nuo jo spyrio griuvo į lovą, o gal jis ją patempė, kai iš rankos atėmė telefoną, nes po konflikto jautė, kaip ranką skauda ir ši tinsta, nors sužalojimo nesimatė (t. 1, l. 69-74).

20BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji buvo išsamiai apklausta dėl jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių, teismas vertina jos parodymus kaip patikimus ir nuoseklius, leidžiančius susidaryti bendrą įvykio seką.

21Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2018 m. kovo 21 d. 18.09 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, 1 3-6), pranešimų suvestinės duomenys patvirtina, kad policijos įstaigoje informacija registruota minėtu laiku (t. 1, l8-21). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui buvo skambinta 2018 m. kovo 21 d. 18.05 val. ir 18.08 val. (t. 1, l. 35-36). Iš minėto protokolo aprašymo matyti, jog K. K. nurodė, jog A. L. ją smaugė, pranešėjo skambučio data ir laikas: 2018 m. kovo 21 d. 18.05 val. (t. 1, l8-21). Teisiamojo posėdžio metu K. K. parodė, jog ji ir nubėgo skambinti telefonu dėl to, kad katilinėje, kur jiedu su A. L. rūkė, jis ją smaugė. Būtent jai skambinat telefonu ji ir pajutusi smūgį nugaroje ir skausmą. Jau minėto pranešimų suvestinės duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą ( - ), atvyko 18.18 val. Įvykio vietojo buvo daromas vaizdo ir garso įrašas (t. 1, l. 22-27), kuris buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu. Iš įrašo matyti, kad, policijos pareigūnui paklausus, nuo ko skauda nugara, K. K. atsako, kad dabar nuo spyrio ir parodo apatinę nugaros dalį. A. L. teigia nespyręs, jam skaudėjusi koja, tačiau pripažino, kad juodu su K. K. grūmėsi. K. K. paaiškino, kad nėra tikra, ar A. L. spyrė koja, ji stovėjo nugara į duris, nematė, tik pajuto smūgį ir skausmą. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai į apatinę nugaros dalį buvo suduota ir dėl to ji patyrė skausmą, tačiau nebūtinai koja. Todėl teismas daro išvadą, kad A. L., nenustatytu fiziniu veiksmu sudavė nukentėjusiajai į apatinę nugaros dalį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

22Nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnį padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnis apibrėžia tyčios turinį, nustatydamas dvi tyčios rūšis – tiesioginę ir netiesioginę. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne.

23Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Teismų praktikoje apibrėžiama, kad pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-895/2016). Specialisto išvada Nr. G 605/2018(03) nustatyta, kad K. K. diagnozuotas dešinio riešo raiščių patempimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nukentėjusiosios parodymais, paties kaltinamojo paaiškinimais bei specialisto išvada neginčytinai nustatyta, kad tokios pasekmės atsirado 2018 m. kovo 21 d. vakarą, kuomet kaltinamasis norėjo atimti telefoną iš nukentėjusiosios. A. L. nurodė, kad norėjo atimti telefoną, jiedu grūmėsi, K. K. nurodė, kad A. L. „griebė už telefono ir suktinai jį ištraukė“, „išplėšė telefoną“. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. L., siekdamas atimti telefoną, būtų numatęs, jog gali nežymiai sužaloti nukentėjusiąją ir būtų to norėjęs (tiesioginė tyčia), ar numatęs ir suvokęs, kad gali nukentėjusiąją nežymiai sužaloti, to nenorėjęs, bet sąmoningai leidęs tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Todėl paminėta veika šalintina iš kaltinimo.

24Byloje liudytoju buvo apklaustas kaltinamojo brolis A. L., jis parodė, kad jo brolis nėra tas asmuo, kuris smurtautų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis procesas dėl to, kad 2017 m. gegužės 14 d. smurtavo prieš savo žmoną K. L., ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu. Iš A. L. parodymų matyti, kad jis dėjo ir deda nuoširdžias pastangas padėti savo broliui susitvarkyti gyvenimą, dėl brolio alkoholio vartojimo kaltina nukentėjusiąją ir vertina ją kaip visų brolio problemų priežastį. Tuo pačiu konstatuotina, kad jis nebuvo tiesioginis įvykio liudininkas, o jo parodymai vertintini kaip šališki. Liudytoja V., gyvenanti tame pačiame kaime kaip ir kaltinamasis A. L., parodė, kad žino K. K. apie dvejus metus, kiek susitinka, ji visada neblaivi, kiek jai žinoma, K. K. pastoviai mušdavo A. L., jį tampydavo, jis bėgdavo nuo jos, kol jie nebuvo vedę, išgėrinėdavo ne taip smarkiai. Tačiau tokie jos parodymai nei paneigia, nei patvirtina aplinkybes, kurios būtų svarbios sprendžiant bylą.

25Esant aptartam įrodymų visetui, darytina išvada, kad A. L., nenustatytu fiziniu veiksmu tyčia sudavė šeimos nariui K. K. į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, toks jo veiksmas vertintinas kaip tyčinis, priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais ir vertintinas kaip padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tokia A. L. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius.

26Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, ūkininkauja, turi problemų su sveikata (nugaros, kojos skausmai), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam geriausiai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis).

27Kardomoji priemonė panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

28Du vnt. kompaktinių diskų su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos, paliktini saugoti byloje.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

30303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

31A. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namie nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

32Į bausmės laiką įskaityti A. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 22 d., tai yra vieną parą, kuri prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

33Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą niekur neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

34Du vnt. kompaktinių diskų su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos palikti saugoti byloje.

35Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Skaistė... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 3. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. A. L. kaltinamas tuo, kad 2018 m. kovo 21 d., apie 18.00 val. ( - ), gyvenamojo... 6. Kaltinamasis A. L. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, paaiškino,... 7. Nukentėjusioji K. K. parodė, kad A. prašymu grįždama iš Klaipėdos... 8. Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentelėmis nustatyta, kad įvykio... 9. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 21 d. A. L. nustatytas 2,71 promilės alkoholio, K.... 10. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietojo buvo daromas... 11. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad aprašytas iš Bendrojo... 12. Specialisto išvada Nr. G 605/2018(03) nustatyta, kad K. K. diagnozuota... 13. Dėl šeimos nario sampratos ir BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo... 14. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip... 15. Iš BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad baudžiamosios teisės... 16. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. L. ir nukentėjusioji K. K. yra... 17. Dėl įrodymų vertinimo bei nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnį... 18. Kaltinime nurodyta, kad A. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą... 19. A. L. nepripažįsta atlikęs minėtus veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu jis... 20. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 21. Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti,... 22. Nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnį padaroma tiesiogine ar netiesiogine... 23. Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik... 24. Byloje liudytoju buvo apklaustas kaltinamojo brolis A. L., jis parodė, kad jo... 25. Esant aptartam įrodymų visetui, darytina išvada, kad A. L., nenustatytu... 26. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose numatytais... 27. Kardomoji priemonė panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.... 28. Du vnt. kompaktinių diskų su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro,... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 30. 303 straipsnio 2 dalimi,... 31. A. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam... 32. Į bausmės laiką įskaityti A. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo... 33. Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą niekur... 34. Du vnt. kompaktinių diskų su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro,... 35. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...