Byla 1-156-416/2018

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui A. A., kaltinamojo gynėjui V. J., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. R. ir Z. R. atstovui advokatui R. U., dalyvaujant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. R. ir Z. R.

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3A. R., asmens kodas ( - ) gimęs 1962-06-10 Kazlų Rūdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, Marijampolėje, išsituokęs, teistas 2015-11-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 270 str. 2 d., 178 str. 1 d., 63 – laisvės atėmimu 1 metams. BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2016-06-03 įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą. 2017-04-03 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neatlikta bausmės dalis 2018-01-18 dienai – 5(penkios)dienos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

4Teismas

Nustatė

5A. R. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, grasino padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai veiką, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas: laikotarpiu nuo 2016 metų spalio mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2017-03-21, tiksliau nenustatytu laiku ir metu, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus per kelis tyrimo metu nenustatytus kartus, tačiau ne mažiau negu tris, namuose, esančiuose ( - ), periodiškai kartojo kartu gyvenantiems - savo buvusiai uošvei Z. R. ir buvusiam uošviui I. R. „aš tave užmušiu, pakasiu, tu čia negyvensi, iš čia išneš kojomis į priekį“, išsakydamas ir kitus panašaus turinio grasinimus, 2017 kovo mėnesį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, namuose, esančiuose ( - ), keldamas iš neįgaliojo vežimėlio nukentėjusįjį I. R., įmetė jį į lovą vartodamas necenzūrinius žodžius ir sakydamas „kitą kartą trenksiu tave į sieną“, 2017 metų kovo 21 dieną tarp 8.00 ir 16.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, namuose, esančiuose ( - ), sakydamas „aš tave užmušiu“ užsimojo kumščiu link nukentėjusiosios Z. R., norėdamas jai suduoti, tačiau nukentėjusiajai atsitraukus nepataikė, tokiu būdu, sąmoningai versdamas bijoti, nerimauti ir jaustis nesaugiai, sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą bei tokiu būdu juos terorizavo, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

6A. R., apklaustas kaltinamuoju, kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad gyvena ( - ). Su žmona išsituokęs. Ji gyvena Anglijoje. Šio namo ½ dalis jam priklauso uzufrukto teise. Nukentėjusieji yra jo buvusios sutuoktinės tėvai ir gyvena jo buvusiai žmonai priklausančio namo dalyje. Ten randasi neteisėtai. Neturi jokios teisės ten gyventi, nes neturi tam jokių dokumentų. Tai jis yra auka, o ne nukentėjusieji. Jie fabrikuoja bylą jam, kad jis ilgiau būtų paliktas kalėjime, o jiems liktų visas namas, kuris gerai įrengtas, skirtingai nuo pačių nukentėjusiųjų namų, šitas namas su visais patogumais. Už tai nukentėjusieji ir nori jį užvaldyti. Viskas prasidėjo nuo to, kad I. R. praeitų metų vasaros pabaigoje susirgo infarktu. Buvo paguldytas į klinikas. Kol jis gydėsi, jis su buvusia žmona, dukra ir Z. R. susitarė, kad po ligoninės I. R. parsiveš į namus, kur jis gyvena. Jis ten galės gyventi su Z. R., o jis jais už atlygį pasirūpins. Jis padėjo sutvarkyti Z. R. ir I. R. neįgalumo dokumentus. Pati Z. R. neįgalumą gavo apgaulės būdu. Jie abu už neįgalumą gavo išmokas. Buvo sutarta, kad jis leis jiems abiem gyventi namuose ( - ) ir jais rūpinsis, o Z. R. jam už tai sumokės vieną neįgalumo pensiją. Apie kokį nors mašinos pirkimą nebuvo jokios kalbos. Jis jais nuoširdžiai rūpinosi, buvo jiems kaip tarnas. Tačiau Z. R. jį apgavo. Nesumokėjo, kaip buvo žadėjusi. Tai buvo jau 2017 metų kovo mėnuo, kuomet galutinai suprato buvęs Z. R. apgautas ir išnaudotas, todėl jiems nusiuntė SMS žinutę su reikalavimu išsikraustyti. Jų atžvilgiu nebuvo jokių grasinimų ir smurto. Buvo reikalavimas išsikraustyti iš neteisėtai užimamų patalpų, kadangi jį išnaudojo ir nevykdė susitarimo dėl atsiskaitymo už išlaikymą. Būtent po šio reikalavimo ir buvo iškviesta policija ir policijos pagalba pradėtas jo išgyvendinimas iš tų namų, kuriuose norėjo pasilikti ir gyventi Z. R. su vyru. Nebuvo jokio terorizavimo ir grasinimų. Su I. R. turėjo konfliktą. Jis po infarkto neatsigavo, jo paveikta ir psichika. I. R. išsigalvojo, jog jis miega su jo žmona Z. R. ir pradėjo abiem priekaištauti. Būtent dėl to, sėdėdamas invalido vežimėlyje, Z. R. daužė šepečiu Z. R. per kojas. Tai pamatęs, jį sudrausmino. Atėmė iš jo šepetį ir, kad apsiramintų, nelabai švelniai paėmęs iš vežimėlio paguldė į lovą, kad apsiramintų. Visa tai matė jo dukra. Šis I. R. sudrausminimo epizodas pavirto smurtu prieš jį ir pateko į kaltinimą. Prieš Z. R. nėra niekada smurtavęs ir jai negrasinęs. Kaltinime nurodomas melas. Pripažįsta, kad buvo teistas ir buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Jis buvo panaikintas ir jis dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimą teismas panaikino, nes prisirinko nuobaudų, kad buvo neblaivus, triukšmavo namuose. Tai nebuvo veiksmai prieš Z. R., nes ji pati jį provokuodavo, rodydavo špygas, norėjo juo atsikratyti. Po to kai buvo pasiųstas atlikti bausmę, I. R. ir Z. R. už atlyginimą prižiūrėjo kaimynė O. L.. Ji šiaip objektyvus žmogus, bet kartu ir suinteresuota, kad nukentėję ten kuo ilgiau būtų, nes jie jai už priežiūrą moka. 2016 metais jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad norėjo padegti savo namus, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Jis nesusijęs su šia byla. Yra nekaltas. Kadangi pats yra Z. R. suktybių auka, prašo jį išteisinti. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes pats nuo šių žmonių nukentėjo.

7Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. R. paaiškino, kad su I. R. yra A. R. buvusios sutuoktinės tėvai. Jie išsituokė, dukra gyvena Anglijoje. 2016-08-10 jos sutuoktinį I. R. ištiko infarktas. Jis dvylika dienų išgulėjo ligoninėje. Jį parsivežė į namus. Po to reikėjo jį guldyti tolimesniam gydymui į Kauno klinikas. Todėl, kad būtų arčiau iki Kauno, persivežė vyrą iš namų į dukters namus ( - ). Tada išvežė jį į klinikas. A. R. nutarė iš to pasipelnyti. Nuolat reikalaudavo pinigų, sakydamas, kad jų reikia duoti I. R. gydytojams Kaune. Su dukra ir A. R. sutarė, kad vyrą iš klinikų parsiveš į ( - ) ir ten kartu gyvens, kol jis po ligos pakankamai sustiprės. Buvo sutarta, kad ji duos pinigų savo ir vyro pilnam išlaikymui, taip pat A. R. galės iš to pragyventi. Tik atvykę į namus, apmokėjo A. R. skolas už elektrą ir kitus mokesčius. Nuo 2016 metų spalio mėnesio pradėjo ten gyventi. Taip už jos duodamas lėšas visi gyveno iki pat 2017 metų kovo mėnesio. A. R. niekur nedirbo, dažnai išgėrinėjo. Kovo mėnesį A. R. sugalvojo, kad jiems su vyru, kaip neįgaliems, priklauso automobilis. A. R. pradėjo reikalauti tą automobilį nupirkti ir perduoti jam naudotis. Jam atvirai pasakė, kad automobilio nepirks, nes neturi tam pinigų ir automobilis įstatymiškai jiems nepriklauso. Nuo to momento A. R. pasikeitė. Prasidėjo reikalavimai išsikraustyti iš namų. Kadangi dukra buvo Anglijoje, nebuvo, kas ją su vyru užtartų ar apgintų. Faktiškai nuo to pokalbio kovo ir prasidėjo A. R. teroras. Pinigus, kuriuos ji duodavo jų bendram maistui ir išlaikymui. A. R. pradėjo pragėrinėti, o būdamas girtas, juos gąsdinti, reikalaudamas išeiti. Kadangi turėjo dukters leidimą ten gyventi, niekur kraustytis nesiruošė ir nepakluso A. R. reikalavimams. Tada prasidėjo grasinimai. Jis darėsi neprognozuojamas. Kartu su alkoholiu vartojo psichotropinius vaistus. Tada tapdavo neprognozuojamas. Vaikščiodavo su peiliu ir grasindavo. Nuolat vartodavo įvairius posakius, reiškiančius jos ir vyro būsimą mirtį. Sakydavo, kad jie nesulauks šviežių bulvių, juos išneš kojomis į priekį, reikės juos nugrandyti nuo sienos ir panašiai. Teko kreiptis į policiją, nes jo bijojo, galvojo, kad dėl girtavimo ir vaistų sukelto neprognozuojamo elgesio jis savo ketinimus įvykdys. Niekada nėra buvę, kad I. R. būtų ką nors sakęs apie ją ir A. R. ar daužęs ją šepečiu. Tai yra A. R. melas. 2017m. kovo pradžioje, datos tiksliai neprisimena, A. R. eilinį kartą buvo girtas. Tuo metu I. R. prašė padėti jam pasikelti iš vežimėlio ir atsigulti į lovą. Ji pati to padaryti dėl silpnos sveikatos nepajėgė. Todėl tai reikėjo padaryti A. R.. Jam kažkas paskambino. Jis labai supyko, griebė I. R. iš vežimėlio ir trenkė jį į lovą, pasakydamas, kad sekantį kartą jį reikės nuo sienos nusigrandyti. Tą vaizdą matė jo dukra A. R.. Kadangi A. R. tik grasino su jais susidoroti ir visai nesirūpino, jie kreipėsi pagalbos į kaimynę O. L.. Jai mokėjo už priežiūrą, prašydavo, kad ji naktimis pasiliktų miegoti, kuomet kaltinamasis būdavo girtas ir grasindavo susidoroti. Tikėjosi, kad bent prie svetimų jis savo ketinimų negalės įgyvendinti. O. L. yra ne sykį girdėjusi A. R. žadant, kad ją su vyru netrukus išneš kojomis į priekį ir jis tuo pasirūpins. Kartą yra reikalavęs jų išeiti. Jiems atsisakius, bandė jai suduoti kėde, tačiau nepataikė. Teko eilinį kartą kviesti pareigūnus. Jam pareigūnai buvo uždraudę artintis prie namų, tačiau jis kelis kartus buvo parėjęs ir užsukęs šiltą vandenį bei šildymą, kad jie sušaltų. Buvo sugadinęs televizoriaus anteną. Kad nereikėtų rūpintis I. R., pastarajam į arbatą dėdavo dideles dozes savo vartojamų psichotropinių vaistų. Nuo jų I. R. pasidarydavo kaip daržovė. 2017-03-21 apie 8 val. eilinį kartą grasino susidorojimu, kadangi ji su vyru neišsikraustė. Grasino užmušti ir pakarti. Šaukdamas, kad užmuš, užsimojo kumštimi ir bandė jai suduoti. Tik staigiai jai sureagavus ir atsitraukus, pavyko išvengti jo smūgio virtuvėje. Kadangi ne tik grasino, bet ir realiai ją puolė, mano, kad galėjo savo grasinimus įgyvendinti. Vėl teko kviesti pareigūnus. Tai matė ir kambaryje buvusi O. L.. A. R. jai ir jos vyrui nuolatos demonstruodavo agresiją, išsakydavo grasinimus, kad užmuš, pakas, pakars, kad iš tų namų juos išneš kojomis į priekį, nes jis to pasieks. Nuolatinį nerimą ir baimę jautė iki pat A. R. pasiunčiant atlikti bausmę. Jis to ir siekė savo elgesiu, kad jie nuolat bijotų ir išsikraustytų. Dėl tokio A. R. elgesio pablogėjo jos sveikata, I. R. prasidėjo epilepsijos priepuoliai. Tokia nusikalstama A. R. veika jai padaryta neturtinė žalą, todėl reiškia jos atlyginimui 2000 eurų civilinį ieškinį. Taip pat prašo priteisti 300 eurų ją ir vyrą atstovavusio advokato išlaidoms atlyginti.

8Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. R. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad gyvena dukros namuose, esančiuose ( - ), nuo 2016 m. rudens. Su buvusiu žentu A. R. santykiai iš pradžių buvo neblogi. Tai truko neilgai, prasidėjo nesutarimai. Jis tikėjosi gauti iš žmonos ir jo pinigų, o jų negavęs, nes duodavo tik visų pragyvenimui reikalingas sumas, pradėjo juos vyti iš namų. Jis yra neįgalus, nevaikšto, todėl kartais A. R. padėdavo jį perkelti iš vežimėlio į lovą, aptvarkyti higienos klausimais. A. R. nuo kovo mėnesio keikia jį ir žmoną necenzūriniais žodžiais, aiškina, kad jei jie patys iš ten neišsikraustys, tai juos iš ten išneš kojomis į priekį. Kai jis jam duodavo arbatą, jos atsigėręs, jausdavosi nesavas, mieguistas. Tai vyko 2017 vasario pabaigoje, po to paaiškėjo, kad jis jam į arbatą dėjo klonazepamo. Maždaug prieš savaitę iki apklausos policijoje, kėlė jį į lovą iš vežimėlio, tačiau tai darydamas, jį į lovą tiesiog įtrenkė sakydamas „sūka, svolačiau, dabar į lovą įtrenkiau, kitą kartą į sieną trenksiu“. Kadangi yra labai silpnas, jam stengiasi neprieštarauti, su juo nekonfliktuoti, bet jis vis jį keikia. 2017-03-21 A. R. sugadino televizoriaus anteną, kad negalėtų žiūrėti. Tą dieną jis jam nieko nesakė, keikė ir konfliktavo su jo žmona. Dėl A. R. tokio elgesio jaučia nuolatinę baimę ir įtampą, nes A. R. neprognozuojamas, agresyvus, gali įgyvendinti savo grasinimus. Dėl silpnos sveikatos visų smulkmenų neatsimena. Kadangi A. R. ilgą laiką demonstravo agresiją jo ir žmonos atžvilgiu, jį bijo sutikti. Mano, kad A. R. taip elgėsi tyčia, siekdamas sukelti baimę ir nerimą, kad priversti juos išsikraustyti. Reiškia 2000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

9Liudytoja O. L. paaiškino, kad yra kaimynė. Nuolat lankosi pas Z. R. ir I. R., kadangi jie yra invalidai, jiems reikia pagalbos susitvarkyti buityje. Jie gyvena ( - ). nuo 2016 m. rudens, kuomet į užsienį išvyko jų dukra. Jis buvusi A. R. sutuoktinė. Jiems skiriantis turtas buvo padalintas, A. R. skirtas 1 kambarys ir leista naudotis bendro naudojimo patalpomis, tualetu ir virtuve. Jis name gyvena uzufrukto teise. Namuose dar buvo likusi gyventi jau pilnametė A. R. dukra A. R., tačiau ir ji kovo 14 išvyko į Angliją pas mamą, nes neišlaikė tėvo elgesio. A. R. vartoja raminamuosius vaistus, bet kartu ir girtauja. Kai būna išgėręs, nuolatos konfliktuoja su uošviais. Iš pradžių jie sutarė pakankamai gerai. Tai truko tik apie mėnesį laiko. Vėliau A. R. ėmė juos keikti ir vyti iš namų, jam nepatiko, kad jie čia gyvena. Jis tikėjosi, kad iš slaugos pinigų Z. R. jam nupirks automobilį, tačiau kai to nepadarė, pradėjo kabinėtis ir elgtis su jais agresyviai. Jis dažnai juos keikdavo necenzūriniais žodžiais. Pykdavosi ir su dukra, bandančia užtarti senelius. Ją taip pat keikdavo. Jai yra sakęs, kad I. R. į arbatą įdeda klonazepamo, kad jis miegotų ir juo nereikėtų rūpintis. I. R. visiškai nevaikšto, todėl jam reikia daug dėmesio, jis pats savęs neapsitarnauja. Z. R. taip pat turi invalidumą. Nors ji vaikšto, tačiau yra silpna, sunkiai valdo kairę kūno pusę. Kasdien eina juos aptvarkyti, paduoti valgyti. Yra ne kartą girdėjusi, kad A. R. jiems liepia išsikraustyti, kad jie yra nepageidaujami tuose namuose. 2017-03-21 ryte, apie 8.00 val., nuėjusi pas Z. R., išgirdo, kad tarp jos ir A. R. vyksta konfliktas. Jie konfliktavo dėl dujų, nes Z. R. A. R. priekaištavo, kad jis neprisideda prie dujų baliono pirkimo, todėl dujomis turėtų nesinaudoti. A. R. ją visokiais necenzūriniais žodžiais dėl to iškeikė ir rodydamas špygą rėkė, kad jis prie nieko neprisidės. Jis po to nuėjo į savo kambarį, ten pasitrankė, paskui vėl atėjo į svetainę, visu garsu pasigarsino televizorių, kurį laiką pažiūrėjo. Po to išėjo į lauką, matė, kad nešėsi kopėčias ir tuomet dingo vaizdas televizoriuje, taip suprato, kad jis kažką padarė antenai. Apie 15.30 val. kvietė policiją, kadangi A. R. vis dar po namus vaikščiojo agresyvus, vis trankėsi, todėl buvo baisu, nes jo veiksmai neprognozuojami. Jis vis aiškino, kad padarys čia jų gyvenimą neįmanomu, kad jie turės išsikraustyti. Atvažiavę pareigūnai su juo pakalbėjo, jam paaiškino, kad jis neturi teisės vyti jų iš namų,. Tada jis aprimo. Pareigūnams išvykus, buvo kažkur išėjęs, po to vėl grįžo, ėmė elgtis agresyviai. Jis būdamas virtuvėje sėdėjo ant kėdės prie stalo, o kambaryje už pertvaros, prie stalo sėdėjo Z. R.. Jis agresyviai aiškino, kad jie čia negyvens, kad jis jiems neleis gyventi, pasakė „nuodijau, nenunuodijau, dabar imsiuosi kitų priemonių“. Taip sakydamas kumščiu užsimojo prieš Z. R., tačiau jai nesudavė, nes ši suspėjo pasitraukti ir išvengti smūgio. Tada trankė kumščiu į stalą. Ji prieš kažkiek laiko buvo išvirusi sriubą. Su Z. R. ir A. R. ją paragavo ir suprato, kad į ją kažko pripilta, jautėsi chemija. Kalbant su A. R., jis iš pradžių neigė kažko įpylęs į sriubą, be po to pasakė, kad pylė kanalizacijos valiklį „Kurmis“. Iš A. R. kalbų nuolat eina suprasti, kad jis bet kokiais būdais siekia iškraustyti juos iš namų. Juos ten gyventi įleido jų dukra, kuriai ir priklauso namas. Ji juos ten gyventi paprašė dėl to, kad jai būnant užsienyje, A. R. nenuniokotų namų, nepaverstų jų lindyne. Dėl to A. R. pyksta, nes negali sau leisti ko nori. Kiek girdi ir kiek mato A. R. elgesį, supranta, kad gyventi tame pačiame name su juo yra nesaugu, nes dėl jo elgesio ir gąsdinimų tvyro nuolatinė įtampa ir baimė, kadangi jo veiksmai neprognozuojami.

10Liudytoja A. R. paaiškino, kad yra A. R. duktė. Sutinka duoti parodymus. I. R. ir Z. R. yra jos seneliai. Tėvai išsiskyrę, mama gyvena Anglijoje. Ji liko gyventi ( - ) kaime tik tam, kad užbaigti mokyklą. 2016 metų vasarą senelį ištiko infarktas. Tuo metu gyveno tik su tėvu. Visame name buvo tik dviese. Su juo sutarė, kad seneliai po ligoninių pagyvens pas juos. Buvo sutarta, kad tėvą seneliai savo lėšomis aprūpins maistu, o jis pasirūpins jais, bet tėvas įsikalė į galvą, kad senelė jam iš slaugos pinigų nupirks mašiną ir pradėjo to reikalauti. Senelė paaiškino, kad to tikrai nebus, nes tai ir neįmanoma. Nuo tada prasidėjo ginčai, gąsdinimai ir smurtas. Tėvas davė seneliui savo raminamuosius vaistus. Pastebėjo, kad senelis pradėjo silpti, jo akys pasidarydavo keistos. Suprato, kad tėvas slapčia įdeda jam kažkokius raminančius. Tėvas vieno pokalbio metu tai prisipažino. 2017-03-03 buvo išvykusi iš namų. Paskambino senelė ir pasakė, kad A. R. girtas daužosi ir liepia jiems išsikraustyti, grasina su jais susidoroti. Tą dieną jis buvo gėręs vaistų, alkoholio. Grįžus į namus, matė jį labai agresyviai nusiteikusį. Jis net ją visaip išvadino. Tada ji tėvui iškvietė policiją. Nuo to karto senelius pradėjo prižiūrėti kaimynė O. L.. Tėvas senelius priėmė tikėdamasis iš jų naudos. Jos norėjo daugiau negu gavo. Kai negavo mašinos, kurios tikėjosi, pradėjo reikalauti senelių išsikraustymo. Nuo tada namuose buvo įtampa. Dėl tos įtampos ir tėvo teroro net jai buvo leidžiami vaistai. Nors liko namuose ( - ) tik tam, kad Lietuvoje pabaigti mokyklą, tačiau jos nebaigė. Turėjo išvykti pas mamą į Angliją, nes neatlaikė tos atmosferos ir teroro, kurį namuose kėlė tėvas. A. R. vartojo necenzūrinius žodžius, nuolat grasino susidoroti su seneliais. Kai tėvas senelį trenkė į lovą, ji buvo namuose. Buvo kovo pradžia, tikslesnio laiko neprisimena. Buvo antrame namo aukšte ir jau miegojo. Pabudo nuo triukšmo. Tada nubėgo į apačią ir pamatė, kaip A. R. senelį pakėlė iš vežimėlio ir trenkė į lovą, sakydamas, kad kitą sykį į sieną jį trenks. Senelis ramus, kad jis kam būtų trenkęs lazda, to niekada nėra buvę. Tėvas tą istoriją išsigalvoja. Kovo 21 dieną buvo išvykusi, todėl apie tai, kad tėvas bandė primušti senelę tik girdėjo iš senelės ir kaimynės. Pati to nematė. Po visų šių įvykių seneliams pašlijo sveikata. Senelė negalėjo naktimis miegoti, prašydavo, kad ateitų kaimynė. Po to trenkimo į lovą seneliui prasidėjo epilepsija. A. R. yra smurtavęs ir prieš jos brolius. Jis neprognozuojamas. Nors vartoja vaistus ir apsimeta ligoniu, iš tikro yra labai gudrus. Senelius sugebėdavo terorizuoti, kada to niekas nematydavo ir jie negalėdavo patys apsiginti. Tai darydavo labai gudriai ir rafinuotai.

11Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2017-03-21 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta, yra gyvenamasis namas, esantis ( - )(t.1, b.l. 20-27); 2017-03-04 PRĮR duomenys apie iškvietimą į ( - ), dėl to, kad neblaivus tėvas namuose rėkauja, grasina(t.1, b.l. 50-52); 2017-03-20 PRĮR duomenys apie iškvietimą į ( - ), dėl to, kad namuose konfliktuoja pranešėjos tėvas(t.1, b.l.53-54); 2017-03-21 PRĮR duomenys apie iškvietimą į ( - ), dėl to, kad name triukšmauja neblaivus agresyvus buvęs žentas A. R., gyvenantis tame pačiame name, senyvo amžiaus buvusiems uošviams neleidžia žiūrėti televizoriaus, sulaužė TV anteną, mėto daiktus(t.1, b.l. 57-59).

12Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta. Teismas nesiremia kaltinamojo parodymais ir vertina juos kaip siekį pasirinkta gynybine taktika išvengti atsakomybės. Kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Ir priešingai, teismas remiasi nukentėjusiųjų Z. R. bei I. R. parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs. Juos patvirtina byloje surinkti kiti įrodymai. Ne tik patys nukentėjusieji, bet ir liudytojai A. R. bei O. L. patvirtina buvus sistemą aktyvių veiksmų iš kaltinamojo pusės, kuriais jis siekė iš namų ( - ) išgyvendinti nukentėjusiuosius. Jie pasireiškė nuolatiniais gąsdinimais susidoroti su nukentėjusiaisiais, bei smurtu. Tai davė pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti realiai įgyvendinti. Liudytojai ne tik patvirtino nuolatinių grasinimų buvimą nukentėjusiesiems, bet ir patys buvo betarpiški smurto liudytojai. A. R. patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis I. R. paėmė iš vežimėlio ir trenkė į lovą, aiškindamas, kad sekantį kartą trenks į sieną. Liudytoja O. L. matė, kaip A. R. grasindamas užmušti bandė kumščiu smogti Z. R., o ši tik atsitiktinumo dėka smūgio išvengė. Abi liudytojos ir nukentėjusioji Z. R. patvirtino buvus atvejį, kuomet į sriubą buvo piltas neaiškios kilmės cheminis skystis, taip pat I. R. paslapčia buvo dedami raminamieji vaistai į arbatą. Nukentėjusieji ir liudytojai patvirtina, jog grasinimai susidoroti buvo trunkamojo pobūdžio, jais buvo siekiama sudaryti nuolatinės baimės atmosferą, kad nukentėjusieji išsikraustytų. Teismas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais remiasi, nes jie yra nuoseklūs, logiški ir tarpusavyje sutampantys, sudarantys vieningą ir darnią įrodymų grandinę. Juos patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga – pranešimai į policiją dėl kaltinamojo smurto ir grasinimų. Taip pat faktas, jog būtent dėl šio elgesio ir veiksmų kaltinamajam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pradėta vykdyti reali bausmė. Byloje esanti pirkimo-pardavimo sutartis(t.2,b.l.93-112)paneigia kaltinamojo keliamą versiją, jog nukentėjusieji gyvenamose patalpose buvo neteisėtai apsigyvenę ir pažeidė jo, kaip patalpų savininko, teises. Sutartis patvirtina, kad nuosavybės teisė priklausė kaltinamojo buvusiai sutuoktinei J. R., o nukentėjusieji – jos tėvai – su jos žinia ir leidimu teisėtai buvo apsigyvenę jai nuosavybės teise priklausančiose gyvenamose patalpose. Tai įrodo, jog negalėjo būti jokių ginčų ir nesutarimų dėl nuosavybės teisių, patvirtina nukentėjusiųjų nurodytas bei liudytojų patvirtintas aplinkybes, jog sistemingas nukentėjusiųjų terorizavimas siekiant juos išgyvendinti kaltinamojo buvo pradėtas būtent dėl nukentėjusiosios atsisakymo A. R. nupirkti automobilį. Netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais šiuo konkrečiu atveju teismas neturi jokio pagrindo. Liudytoja A. R. yra kaltinamojo dukra. Ji sutiko duoti ir davė parodymus, nežiūrint į tai, kad kaltinamasis jos tėvas. Ji patvirtino nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes. Taip pat pabrėžė, jog gyventi su tėvu ir seneliu buvo pasilikusi tik tam, kad baigti mokyklą. Tačiau to padaryti negalėjo, kadangi tėvo veiksmai senelių atžvilgiu, smurtas ir nuolatinė įtampa bei baimė dėl jo veiksmų, ją išsekino. Jai prireikė gydymo bei ji buvo priversta išvykti pas motiną į Angliją vien dėl tokių kaltinamojo veiksmų.

13Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Tai reiškia, kad įstatymo leidėjo yra kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti aukščiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz. besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010). Be to BK 145 straipsnio 2 dalies numatytas veiksmų sistemiškumas reiškia, kad veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Tik tada juos galima laikyti sistema. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už šią veiką suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą grasinimą arba terorizavimą, bauginimą, siekiant sukelti kitam asmeniui baimę ir nesaugumo jausmą. Grasinimai turi būti realūs – turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama. Ištirti byloje įrodymai teismui leidžia pagrįstai teigti, jog A. R. per pakankamai trumpą laiką, nuolat pasikartojantys, tarpusavyje susiję ir turintys vieningą tyčinį pobūdį, nukreiptą į siekį nukentėjusiuosius išgyvendinti iš jų užimamų gyvenamųjų patalpų, pagrįstai kvalifikuoti kaip žmogaus terorizavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. A. R. vykdytas sistemingas nukentėjusiųjų bauginimas naudojant psichinę prievartą, grasinimas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai veiką lydimas betarpiško smurto, nukentėjusiesiems davė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

14Kartu teismas, ištyręs įrodymus ir įvertinęs jų tyrimo metu gautus faktinius duomenis, patikslina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusieji kaltinamojo buvo terorizuojami laikotarpiu nuo 2016 metų spalio mėnesio, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2017 metų kovo 21 dienos bei 2017 metų kovo 21 dieną tarp 8.00 ir 16.00 val., tiksliau nenustatytu laiku.

15Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

16Civilinei ieškovai Z. R. bei I. R. pateiktu ieškiniu prašo priteisti jiems iš atsakovo A. R. po 2000,00 eurų kiekvienam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, jie patyrė šoką. Jautė nuolatinę baimę ir įtampą, kas jau ir taip juos, kaip jau negalią turinčius asmenis, labai neigiamai paveikė. Ženkliai pablogino sveikatą. Teko vartoti raminančius, net prašyti svetimus žmones už atlygį nakvoti kartu, kad tokiu būdu sutrukdyti kaltinamajam įvykdyti savo grasinimus. I. R. įtampa ir baimė iššaukė epilepsijos priepuolius, ko anksčiau nėra buvę. Jie iki šiol yra kaustomi baimės, kad kaltinamasis gali sugrįžti ir vėl pradėti savo nusikalstamus veiksmus . Patirtas emocinis sukrėtimas ir dvasiniai išgyvenimai stipriai paveikė jų psichologinę pusiausvyrą. Baimę jie jaučia iki šiol.

17Kaltinamasis su ieškiniais nesutiko, nurodė, kad nepadarė jokio nusikaltimo, pats yra auka. Reikalauja jį išteisinti ir ieškinius atmesti.

18Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

19Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

20Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika už asmens terorizavimą priteisiamas maksimalus neturtinės žalos dydis siekia 1500 eurų, tačiau atsižvelgiant į konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybes, nuo šių rodiklių kartais ir nukrypstama, kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog teismų praktika šiuo klausimu vis tik nėra identiška, ji suformuoja tik tam tikras tendencijas, kurias būtina įvertinti konkrečios situacijos kontekste. Neabejotina, jog kiekvienas asmuo į patirtą stresą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmės ir yra pagrindinis elementas, vertinamas sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, reaguoja skirtingai.

21Teismui nekyla abejonių, kad abu nukentėjusieji patyrė didelius išgyvenimus, stresą, baimę dėl savo gyvybės. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusieji yra garbaus amžiaus asmenys, turintys negalią. Jie negali savarankiškai, be pagalbos iš šalies, judėti. Todėl jų išgyvenimai ir nerimas buvo dar didesni, kadangi jie dėl fizinės negalios negalėjo ne tik apsiginti, bet net neturėjo ir galimybės savarankiškai pasišalinti iš grėsmę jiems keliančios aplinkos. Taigi, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, t.y. nukentėjusiajai Z. R. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam I. R. priteisiant 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

22Pažymėtina, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusios Z. R. prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos 300 Eur sumai yra pagrįstos ir įrodytos (pinigų priėmimo kvitas, t.2, b. l.88), todėl priteistinos iš kaltinamojo A. R..

23Kaltinamojo įvykdyta veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Jam 2017-03-21 20.08 val. nustatytas 2,28 promilių girtumas(t.1,b.l.67). Jis nusikalto jau būdamas teismas laisvės atėmimo bausme jos vykdymo atidėjimo metu. Charakterizuojamas išimtinai neigiamai. Jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Baustas administracine tvarka.

24Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad A. R. už veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, žemesnė nei sankcijos vidurkis. Ši bausmės rūšis sankcijoje numatyta kaip vienintelė galima. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų aplinkybių, A.R. už pirmesnį teistumą taikyta probacija nuo naujos nusikalstamos veikos jo nesulaikė. Šiuo metu jis realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio taikymas negalimas.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

Nutarė

26A. R. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams ir 3(trims)mėnesiams.

27Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti 2015-11-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį (nuosprendžio priėmimo dienai(2018-01-18) – 5(penkias)dienas - ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1(vieneriems)metams 3 (trims) mėnesiams ir 5 (penkioms) dienoms.

28Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2018-01-18. BK 66 straipsnio 1 dalies tvarka į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą nuo 2017-03-21 iki 2017-03-23 ir nuo 2017-03-28 iki 2017-03-30.

29Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – pakeisti į suėmimą. Nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

30Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.

31Iš civilinio atsakovo A. R. Z. R. naudai priteisti 600,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

32Iš civilinio atsakovo A. R. I. R. naudai priteisti 600,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

33Iš A. R. Z. R. naudai priteisti 300,00 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

34Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. A. R., asmens kodas ( - ) gimęs 1962-06-10 Kazlų Rūdoje, Lietuvos... 4. Teismas... 5. A. R. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, grasino... 6. A. R., apklaustas kaltinamuoju, kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad gyvena (... 7. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. R. paaiškino, kad su I. R. yra A. R.... 8. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. R. pilnai patvirtino ikiteisminio... 9. Liudytoja O. L. paaiškino, kad yra kaimynė. Nuolat lankosi pas Z. R. ir I.... 10. Liudytoja A. R. paaiškino, kad yra A. R. duktė. Sutinka duoti parodymus. I.... 11. Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2017-03-21 įvykio... 12. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai ir neginčytinai... 13. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas... 14. Kartu teismas, ištyręs įrodymus ir įvertinęs jų tyrimo metu gautus... 15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau – BPK) 44 straipsnio... 16. Civilinei ieškovai Z. R. bei I. R. pateiktu ieškiniu prašo priteisti jiems... 17. Kaltinamasis su ieškiniais nesutiko, nurodė, kad nepadarė jokio nusikaltimo,... 18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje... 19. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį... 20. Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika... 21. Teismui nekyla abejonių, kad abu nukentėjusieji patyrė didelius... 22. Pažymėtina, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų... 23. Kaltinamojo įvykdyta veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje, įstatymo... 24. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304... 26. A. R. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį... 27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2... 28. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 29. Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir... 30. Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.... 31. Iš civilinio atsakovo A. R. Z. R. naudai priteisti 600,00 eurų nusikaltimu... 32. Iš civilinio atsakovo A. R. I. R. naudai priteisti 600,00 eurų nusikaltimu... 33. Iš A. R. Z. R. naudai priteisti 300,00 eurų advokato atstovavimo išlaidų.... 34. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – nuo nuosprendžio...