Byla I3-287-279/2020
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja ), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei, dalyvaujant pareiškėjo R. B. atstovui advokatui A. V., dalyvaujant atsakovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovei V. L., dalyvaujant atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovui E. S., dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus atstovei L. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. patikslintą skundą atsakovams Akmenės rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriui ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, atstovaujamai Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas R. B., atstovaujamas advokato A. V., kreipėsi į teismą su skundu (I t., b.l 2-14), kurį patikslino (I t., b.l. 47-59), prašydamas panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimus nepritarti pastatų, esančių ( - ), rekonstrukcijos, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vienbučių) ir pagalbinio ūkio, projektui, bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento, taip pat įpareigoti Akmenės rajono savivaldybės administraciją iš naujo derinti ( - ) parengtą pastatų rekonstrukcijos projektą ir pagal 2016-11-07 prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

5Pareiškėjas R. B. teismo posėdyje nedalyvauja, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

6Pareiškėjas R. B., jo atstovas advokatas A. V. patikslintame skunde (I t., b. l. 47-59) nurodė ir advokatas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato- kompresorinės ir valymo įrenginių pastato rekonstrukcijai Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“), joje vyko ir visos kartu su prašymu pateikto rekonstrukcijos projekto derinimo procedūros. Skundžiamas 2016-12-13 Akmenės rajono savivaldybės administracijos sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento taip pat buvo įformintas nurodytoje informacinėje sistemoje, joje padarant įrašą, jog jo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepatenkintas. Paaiškino, kad 2008 m. vasario 12 d. tarp Lietuvos Respublikos ir ( - ) buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. ( - ), kuria remiantis Lietuvos Respublika (toliau – Nuomotojas) 50 metų išnuomojo ( - ) (toliau – Nuomininkas) 27,4698 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), pagrindinė žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartimi iš ( - ) asmeninės nuosavybės teise įsigijo (nusipirko) pastatą - kompresorinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą - siurblinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą - valymo įrenginių pastatą, unikalus Nr. ( - ) ir nuotekų šalinimo tinklus - valymo įrengimus, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ). Visi nurodyti pastatai pastatyti minėtame 27,4698 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ), kurį 2008-02-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) pagrindu nuomojosi ( - ). Šia sutartimi pareiškėjui taip pat buvo perleista ir nuomos teisė į 2,1092 ha valstybei priklausančią žemės sklypo dalį iš 27,4698 ha žemės sklypo. 2016 m. kovo 18 d., atsižvelgiant į pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas įsigijo pastatą - kompresorinę, pastatą - siurblinę, pastatą - valymo įrenginių pastatą ir nuotekų šalinimo tinklus - valymo įrengimus, esančius adresu ( - ), tarp pareiškėjo, Lietuvos Respublikos ir ( - ) buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo susitarta pakeisti 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) ir nustatyti, kad Nuomininkai, pagal nurodytą sutartį, yra: Nuomininkas Nr. 1 – ( - ) – 25,3589 ha žemės sklypo dalies, kuri pažymėta žemės sklypo plane ( - ) su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje; Nuomininkas Nr. 2 – R. B., – 2,1109 ha žemės sklypo dalies, kuri pažymėta žemės sklypo plane ( - ) su nustatytais žemės sklypo ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. 2016 m. gegužės 19 d. Akmenės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo“, buvo pakeistas dalies žemės sklypo ( kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), naudojimo būdas iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokiu būdu buvo pakeistas būtent pareiškėjo nuomojamos nurodyto žemės sklypo dalies naudojimo būdas. Visi pareiškėjo 2015-08-17 įsigyti pastatai liko nurodyto žemės sklypo dalyje, kurios naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. 2016 m. liepos 21 d., tarp pareiškėjo, Lietuvos Respublikos ir ( - ) buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo susitarta pakeisti 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ), sutarties 4-ą punktą papildant žodžiais „naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui“. Norėdamas pagerinti savo gyvenimo sąlygas bei siekdamas naudoti nuomojamą žemės sklypo dalį pagal sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, 2016 m. birželio 27 d., per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, Akmenės rajono savivaldybės administracijai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, pareiškėjo 2015-08-17 įsigytų, dviejų pastatų- kompresorinės ir valymo įrenginių pastato, rekonstrukcijos projektui, pakeičiant jų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rengti. 2016 m. liepos 8 d. Akmenės rajono savivaldybės administracija, per IS „Infostatyba“, išdavė pareiškėjui specialiuosius architektūros reikalavimus, nurodytų pastatų rekonstrukcijai. Šių reikalavimų 10 punkte „Kiti reikalavimai“ buvo nurodyta statinio projekto sprendinius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją suderinti su atitinkamomis derinančiomis institucijomis, atsižvelgiant į įregistruotas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, pareiškėjo užsakymu, ( - ) 2016 m. liepos mėnesį parengė Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijos projektą, pagal kurį pareiškėjo nuosavybės teise valdomą pastatą – valymo įrenginių pastatą numatoma rekonstruoti į 1-o aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, o pastatą – kompresorinę į 1-o aukšto ūkio paskirties pastatą. Tiek ruošiant nurodytą rekonstrukcijos projektą, tiek ir skundo pateikimo metu Nekilnojamojo turto registre, tiek pareiškėjo, tiek ( - ) nuomojamai žemės sklypo daliai yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: 1) XLIX. „Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos“; 2) XX. “Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos“; 3) VII. „Magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos“; 4) VI. „Elektros linijų apsaugos zonos“ ir 5) III. „Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos“. Nei pareiškėjo, nei ( - ) nuomojamai nurodyto žemės sklypo daliai nebuvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos XXIX. „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi 2016 m. liepos mėn.) 6-as p. numatė, kad, norint gauti leidimą statyti ar rekonstruoti statinį, išskyrus šiame punkte nurodytas išimtis, kurios šiuo atveju netaikomos, savivaldybės administracijai reikia paduoti prašymą. Šio statybos techninio reglamento 7-as p. numatė, jog prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį (-ius) ir jo priedus, galima pateikti ir nuotoliniu būdu, pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros IS „Infostatyba“. Atsižvelgdamas į nurodytus reikalavimus, pareiškėjas 2016 m. liepos 28 d. per IS „Infostatyba“ Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jam nuosavybės teise priklausančių pastatų ( - ), rekonstrukcijai, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio. Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 str. 15 d. ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9-o punkto reikalavimus, pateiktą projektą buvo pavesta patikrinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo, architektūros ir paveldosaugos skyriui, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriui, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Akmenės skyriui, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūrai. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2016 m. rugpjūčio 26 d. nurodė nepritarianti projekto sprendiniams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūra, pagal savo kompetenciją patikrinusi jai pateiktą nurodytų dviejų pastatų rekonstrukcijos projektą, 2016-08-19 nurodė nepritarianti šių pastatų rekonstrukcijos projekto aplinkosauginiams sprendiniams dėl to, kad planuojami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą, todėl pakeitus pastatų paskirtį ir juos išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai; planuojant nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką reikia nustatyti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas; statinio projekte turi būti nurodytas planuojamas susidarysiančių atliekų kiekis (svorio vienetais) pagal atskiras statybinių atliekų rūšis. Visi kiti, aukščiau nurodyti subjektai, kuriems buvo pavesta patikrinti pateiktą rekonstrukcijos projektą, projekto sprendiniams pritarė. Pakoregavus, aukščiau nurodytą, dviejų pastatų rekonstrukcijos projektą, atsižvelgiant į Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros ir Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastabas, pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. per IS „Infostatyba“ pateikė pakartotiną prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių adresu ( - ), rekonstrukcijai, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio. Pateiktą, pakoreguotą projektą, vadovaujantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 str. 13 d., buvo pavesta patikrinti tik Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūrai, kurie buvo nepritarę pirminiams projekto sprendiniams. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2016 m. lapkričio 29 d. pritarė pakoreguoto rekonstrukcijos projekto sprendiniams. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra, patikrinusi jai pateiktą pakoreguotą nurodytų dviejų pastatų rekonstrukcijos projektą, 2016 m. gruodžio 12d. nurodė nepritarianti minėto dviejų pastatų rekonstrukcijos projekto aplinkosauginiams sprendiniams, dėl to, kad žemės sklypui kadastrinis Nr. ( - ) nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, nes galimai jos nėra suformuotos; planuojami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą, todėl pakeitus pastatų paskirtį ir juos išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra, papildomai pateikė 2016 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. ( - ), kuriame nurodė, kad teikia šias pastabas: Žemės sklypas, esantis ( - ), ribojasi su ( - ) tvenkiniu (tvenkinio identifikavimo kodas ( - ), kurio plotas 125 ha. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šiam sklypui turėjo būti nustatyta mažiausia 10 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir 200 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona. Pateiktame VĮ Registrų centras 2016-08-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos “XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, nes galimai jos nėra suformuotos; vadovaujantis viešai skelbiama informacija – Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) duomenimis, žemės sklype yra 30 metrų; planuojami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą, todėl pakeitus pastatų paskirtį, juos išplėtus, bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. reglamentuota, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose - paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius; projektuojant pastatus prie vandens telkinių reikia išlaikyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatytus atstumus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2016 m. gruodžio mėn.) 23 str. 20 d. numatė, jog gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas, dėl statinio projekto. Tas pats iš esmės atkartota ir tuo metu galiojusio STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punkte, kuris numatė, jog tais atvejais, kuomet per projekto patikrinimo terminą projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų (šiuo atveju – Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra), savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus. Atsižvelgdama į Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros 2016-12-12 nepritarimą, Akmenės rajono savivaldybės administracija atsisakė išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą nurodytų dviejų pastatų rekonstrukcijai, o jos įgaliotas tarnautojas 2016 m. gruodžio 13 d. IS „Infostatyba“ padarė įrašą, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepatenkintas. Tuo metu galiojusio STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktas numatė, jog projektą tikrinančiam subjektui nurodžius, kad jis nepritaria pateiktam projektui, bet nepateikus nepritarimo projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, gali būti organizuojamas suinteresuotų šalių (projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo ir kt.) pasitarimas, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Šiuo atveju Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros 2016-12-12 nepritarimo motyvai kėlė akivaizdžias abejones dėl jų pagrįstumo, nes nei pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai, nei visam 27,4698 žemės sklypui nebuvo nustatytos Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Netgi tuo atveju, jeigu tokios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos būtų kada nors ateityje nustatytos, tai jas nustačius, vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, kuriuos pareiškėjas ketina rekonstruoti, vis tiek nepatektų į paviršinio vandens telkinio ( - ) tvenkinio) pakrantės apsaugos juostą. 2016-12-13 pareiškėjas pateikė prašymą Akmenės rajono savivaldybės administracijai sušaukti suinteresuotų šalių pasitarimą. Toks pasitarimas buvo sušauktas 2016 m. gruodžio 16 d. Šio pasitarimo metu Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros vedėjas A. L. įsipareigojo pasikonsultuoti su savo atstovaujamos institucijos juristais ir iki 2016 m. gruodžio 23 d. pateikti oficialią, galutinę ir teisiškai pagrįstą išankstinę projekto patikrinimo išvadą projekto vadovui G. T. ir kopiją Akmenės r. sav. administracijai. Pasitarimo (susirinkimo) dalyviai buvo informuoti, kad gavus teigiamą išankstinę projekto tikrinimo išvadą, statytojo įgaliotas projekto vadovas per IS „Infostatyba“ pakartotinai privalės pateikti prašymą statybos leidimui (rekonstruoti statinius) gauti. 2016 m. gruodžio 22 d. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra atsiuntė 2016 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. ( - ), kuriame nurodė, kad, pakartotinai išnagrinėjusi ( - ) parengtą Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijos projektą, nepritaria projekto aplinkosauginiams sprendiniams, dėl šių motyvų: aptariamas žemės sklypas ribojasi su ( - ) tvenkiniu, kurio plotas 125 ha; vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šiam sklypui turėjo būti nustatyta paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zona (bet jų pločiai šiame rašte jau nenurodyti); pateiktame VĮ Registrų centras 2016-08-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ), nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos “XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, nes galimai jos nėra suformuotos; pakeitus pastatų paskirtį ir juos išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.7 punkto reikalavimai. Projektuojant pastatus prie vandens telkinių reikia vadovautis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 d. nuostatomis ir išlaikyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatytus atstumus. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas nepritarti ( - ) parengtam Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), rekonstrukcijos projektui, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 reikalavimus, tiek Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus, dėl ko negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu.

7Taip pat pareiškėjas patikslintame skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu dėl pareigos laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, jeigu jos įstatymų nustatyta tvarka nenustatytos ir neįregistruotos viešajame registre, paaiškino, jog šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad visam 27,4698 ha žemės sklypui, kurio kadastro Nr. ( - ), tai yra tiek pareiškėjo, tiek ( - ) nuomojamai jo daliai, nėra ir niekada nebuvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos XXIX. „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Būtent dėl šios priežasties Akmenės rajono savivaldybės administracija 2016 m. liepos 8 d. pareiškėjui išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų 10 punkte „Kiti reikalavimai“ nurodė, kad statinio projekto sprendinius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją, būtina suderinti su atitinkamomis derinančiomis institucijomis, atsižvelgiant į specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, bet tik į tas, kurios įregistruotos, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, Žemės įstatymo 22 str. 4 d. numato, jog rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi tik nustatytu specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūra, atsisakydama pritarti šiame skunde nurodytų statinių rekonstrukcijos projektui, akcentavo tai, kad pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai turėtų būti nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos “XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, bet nei skundžiamuose nepritarimuose, nei papildomai pateiktuose aukščiau paminėtuose raštuose, nenurodė, kas ir kada tokias specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas turėtų nustatyti pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai, kaip ir nenurodė nei vieno teisės akto, kurio pagrindu pareiškėjas turėtų vadovautis nenustatytomis ir nustatyta tvarka viešajame registre neįregistruotomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, dėl ko skundžiamas Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros atsisakymas pritarti (nepritarimas) dviejų pastatų rekonstrukcijos projektui ne tik neteisėtas ir aiškiai nepagrįstas, bet ir neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Iš tokios skundžiamo atsisakymo formuluotės visiškai neaišku ar atsakovas reikalauja, kad pareiškėjas pats inicijuotų nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, tai yra paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, nustatymą nuomojamai žemės sklypo daliai, ar reikalauja, kad pakrantės apsaugos juostą ir zoną nustatytų nurodytų pastatų rekonstrukcijos projektą ruošiantis architektas, nors bet kuriuo atveju įvykdyti nei vieno iš jų nebūtų jokios galimybės. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos nustatomos vadovaujantis „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu“, patvirtintu 2001 m. lapkričio 7 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 540. Aprašas nėra privalomas (2 str.) ir jame nėra numatyta nei pareiga, nei galimybė nekilnojamojo turto (žemės sklypo) savininkui ir/ar nuomininkui pradėti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo procedūras. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 1 d. 9 p., numato, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą, be kitų žemės sklypo kadastro duomenų, įrašomos ir žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai. Šio įstatymo 11 str. 1 d. išvardinti asmenys, kurie gali nustatyti kadastro duomenis, bet tarp jų nėra projektuotojų, ruošiančių statinių statybos ir/ar rekonstrukcijos projektus, kas neabejotinai patvirtina, kad architektas, ruošiantis šiame skunde nurodytų dviejų pastatų rekonstrukcijos projektą, neturi galimybės nustatyti pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai nei vandens telkinio apsaugos zonos, nei pakrančių apsaugos juostos, dėl ko kartu su šiame skunde minimu pastatų rekonstrukcijos projektu pateiktame teritorijos gen. plane pažymėjo tik menamą pakrantės apsaugos juostos liniją, jeigu tokia kada nors ateityje būtų nustatyta. Visos pareiškėjo turimos daiktinės teisės ir jų apribojimai yra įregistruoti viešajame registre. Tik viešajame registre įregistruoti daiktinių teisių suvaržymai gali sukelti kokias nors teisines pasekmes tokių daiktinių teisių turėtojui. Šiuo atveju nėra jokio teisinio ginčo, dėl to, kad viešajame registre įregistruoti neteisingi duomenys, susiję su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu ir nuomojamu nekilnojamuoju turtu, nepagrįstai ir/ar neteisėtai registre nenurodant, kad pareiškėjo nuomojamai žemės sklypų daliai nėra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos “XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra nepritarime nenurodė ir jokio teisės akto, kurio pagrindu automatiškai bet kokiam paviršiniam vandens telkiniui būtų nustatomos pakrantės apsaugos zonos ir juostos. Be to, iš Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros pateiktų raštų neaišku, kokio pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta turėtų būti nustatyta pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai. Atsakovas 2016-08-19 rašte nurodė, kad pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai turėtų būti nustatyta 30 metrų pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta, apsaugos zonos pločio nenurodant. Tuo tarpu 2016-12-12 rašte atsakovas jau teigia, kad pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai turėtų būti nustatyta tik minimali 10 metrų pločio paviršinio vandens apsaugos juosta ir 200 metrų pločio apsaugos zona. Po 2016 m. gruodžio 16 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijoje įvykusio pasitarimo, 2016-12-22 buvo pateiktas dar vienas atsakovo raštas, kuriame nenurodytas nei paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos, nei pakrantės apsaugos juostos, kurios atsakovo manymu kažkada turėtų būti nustatytos, plotas. Taigi, Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros atsisakymas pritarti statinių rekonstrukcijos projektui, tuo pagrindu, kad pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai nenustatytos ir viešajame registre neįregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos “XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8Taip pat pareiškėjas patikslintame skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas tiek 2016-08-19 rašte, tiek ir 2016-12-12 rašte nurodė, kad, pritarus pastatų rekonstrukcijos projektui, bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai. Tuo tarpu 2016-12-22 rašte atsakovas jau teigia, kad, pritarus pastatų rekonstrukcijos projektui, bus pažeisti ne prieš tai nurodyto Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto, bet šių sąlygų 126.7 punkto reikalavimai, dėl ko lieka neaišku, kurio iš nurodytų punktų pagrindu priimti skundžiami atsakovo sprendimai nepritarti aptariamam pastatų rekonstrukcijos projektui. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos patvirtintos 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343. Šių sąlygų 126.1 punktas numato, jog pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Iš tokios šio punkto formuluotės akivaizdu, kad jis (126.1 p.) draudžia statyti tik naujus statinius pakrantės apsaugos juostoje, bet nedraudžia nei rekonstruoti, nei remontuoti ten jau esančių ir teisiškai įregistruotų pastatų ar statinių. Netgi nevertinant aplinkybės, jog pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai nėra ir niekada nebuvo nustatytos jokios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos “XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, akivaizdu, kad atsakovo nurodyto Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai neturi nieko bendro su pareiškėjo pateiktu dviejų pastatų rekonstrukcijos projektu, nes nurodytu projektu nėra projektuojama jokių naujų statinių statyba. Nurodytu projektu projektuojama tik pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių, seniai pastatytų ir teisiškai įregistruotų, dviejų pastatų, kurių fizinis nusidėvėjimas (atitinkamai 35 ir 59 proc.), rekonstrukcija, siekiant pakeisti jų paskirtį, kad pareiškėjo nuomojamą žemės sklypo dalį būtų galima naudoti pagal viešajame registre įregistruotą žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Be to, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (aktuali redakcija galiojanti nuo 2016-09-09), patvirtintose 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343, nėra 126.7 punkto, kuris nurodytas atsakovo 2016-12-22 rašte, kas patvirtina, kad atsakovo atsisakymas pritarti pastatų rekonstrukcijos projektui aukščiau nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.7 punkto pagrindu, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovo nurodytas specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-09-09) numato, jog vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (...). Nors šiuo atveju pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai nėra ir niekada nebuvo nustatytos jokios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, akivaizdu, kad atsakovo atsisakymas pritarti nurodytam pastatų rekonstrukcijos projektui, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkto reikalavimais, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Aptariamu rekonstrukcijos projektu nėra projektuojama jokių naujų statinių statyba paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, ką draustų atsakovo nurodytas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktas. Atsakovo nurodyta Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-11-01 iki 2017-01-01) 20 str. 5 d. numatė, jog pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Šis skundžiamo atsakovo atsisakymo pritarti (nepritarimo) pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių dviejų pastatų rekonstrukcijos projektui argumentas taip pat nepagrįstas ir neteisėtas, nes dėl aukščiau nurodytų priežasčių neturi nieko bendro su paminėtu projektu, kadangi pagal jį nėra projektuojama jokių naujų pastatų ir/ar statinių statyba paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ar apsaugos zonoje, pareiškėjo nuomojamoje žemės sklypo dalyje. Netgi tuo atveju, jeigu kada nors ateityje pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai įstatymų nustatyta tvarka būtų nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos “XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, tai jomis nustatoma pakrantės apsaugos juosta negalėtų būti didesnė kaip 10 metrų, tai yra, netgi ir tokiu atveju pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys du pastatai, kuriuos pareiškėjas ketina rekonstruoti pagal aptariamą rekonstrukcijos projektą, nepatektų į pakrantės apsaugos juostą, nes, kaip matyti iš teritorijos gen. plano, atstumas nuo ( - ) tvenkinio kranto linijos iki arčiausiai jo esančio ir aptariamame rekonstrukcijos projekte nurodyto, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio, pastato (unikalus Nr. ( - ), siauriausioje vietoje yra 11,72 metro.

9Dėl pakartotinai pateikto, pagal pateiktas pastabas pataisyto, rekonstrukcijos projekto patikrinimo procedūros pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog pirminis pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą Akmenės rajono savivaldybės administracijai per IS „Infostatyba“ buvo pateiktas 2016 m. liepos 28 d. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūrai 2016-07-28 nusprendus nepritarti dviejų pastatų rekonstrukcijos projekto sprendiniams, Akmenės rajono savivaldybės administracija 2016-09-29 nepatenkino pareiškėjo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytų pastatų rekonstrukcijai. Pakoregavus rekonstrukcijos projektą, atsižvelgiant į Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros ir Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastabas, 2016 m. lapkričio 7 d. per IS „Infostatyba“ pareiškėjas pateikė pakartotiną prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2016 m. lapkričio mėn.) 23 straipsnio 18 dalies 1 punktas numatė, jog statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo projekto paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama 35 darbo dienos. Jei šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai pateikto, pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, šiuo atveju tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atliekamos per perpus trumpesnius terminus, negu nurodyti šiame straipsnyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2016 m. lapkričio mėn.) 23 straipsnio 18 dalies 1 punktu pareiškėjo pakartotinai pateiktas, pagal gautas pastabas pakeistas rekonstrukcijos projektas buvo pateiktas tikrinti tik Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūrai, kurie buvo nepritarę pirminiams jo sprendiniams. Pareiškėjo pakartotinas prašymas, išduoti statybą leidžiantį dokumentą, sistemoje užregistruotas 2016 m. lapkričio 7 d., todėl, vadovaujantis tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 str. 18 d., pareiškėjo pakartotinai pateikto, pagal gautas pastabas pakeisto rekonstrukcijos projekto patikrinimas turėjo būti baigtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 1 d., bet Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra projekto patikrinimą baigė tik 2016 m. gruodžio 12 d., taip pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies reikalavimus.

10Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu (I t., b. l. 64-66) ir jo atstovas teismo posėdžio metu su pareikštu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016-07-28 per IS „Infostatyba“ Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą R. B. nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių adresu ( - ) rekonstrukcijai, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra, pagal savo kompetenciją patikrinusi jai pateiktą aukščiau nurodytų dviejų pastatų rekonstrukcijos projektą, 2016-08-19 nurodė nepritarianti dviejų pastatų rekonstrukcijos projekto aplinkosauginiams sprendimams. Pareiškėjui pakartotinai pateikus ( - ) parengtą Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijos projektą, Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra, jį išnagrinėjusi, 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu nepritarė projekto aplinkosauginiams sprendiniams, nes: 1) žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), ribojasi su ( - ) tvenkiniu (tvenkinio indentifikavimo kodas ( - ), kurio plotas 125 ha; vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šiam sklypui turėjo būti nustatyta mažiausia 10 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir 200 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona; pateiktame VĮ Registrų centras 2016-08-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklypui kadastrinis Nr. ( - ) nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, nes galimai jos nėra suformuotos; 2) vadovaujantis viešai skelbiama informacija – Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) (https://uetk.am.lt) duomenimis, žemės sklype (kad. Nr. ( - ) yra 30 metrų; planuojami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą, todėl pakeitus pastatų paskirtį juos išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai; Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. reglamentuota, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius; projektuojant pastatus prie vandens telkinių reikia išlaikyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatytus atstumus. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra 2016-12-22 raštu, pakartotinai išnagrinėjusi aptariamą rekonstrukcijos projektą, nepritarė projekto aplinkosauginiams sprendiniams dėl šių motyvų: 1) žemės sklypas ribojasi su ( - ) tvenkiniu (tvenkinio indentifikavimo kodas ( - ), kurio plotas 125 ha; vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ šiam sklypui turėjo būti nustatyta paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zona; pateiktame VĮ Registrų centras 2016-08-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“; 2) pakeitus pastatų paskirtį, juos išplėtus, bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.7 punkto reikalavimai; projektuojant statyti pastatus prie vandens telkinių reikia vadovautis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 d. nuostatomis ir išlaikyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatytus atstumus. Nesivadovaujant Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 d. bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatomis kyla reali grėsmė, kad bus daromas neigiamas poveikis aplinkai, ko institucija, sauganti gamtinę aplinką, negali leisti. Dėl šios priežasties, esant pagrįstų abejonių, ar nebus pažeista gamtinė aplinka rekonstruojant minėtus pastatus, šio rekonstrukcijos projekto Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra negalėjo derinti.

11Atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu (I t., b. l. 92-96) ir jo atstovė teismo posėdžio metu su pareikštu pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. informacinėje sistemoje ,,Infostatyba” buvo gautas projekto vadovo G. T., pagal 2015 m. spalio 11 d. įgaliojimą Nr. ( - ) atstovaujančio statytojui R. B., prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą statiniams rekonstruoti pagal „Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijos projektą“. Atlikus pirminį projekto patikrinimą, kaip tai numatė STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ IV skyriaus 8 punktas, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 14 p., statinio projektas buvo pateiktas derinti institucijoms. Viena iš projektą derinusių institucijų buvo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūra (toliau – Agentūra). Agentūra statinio projektui nepritarė, nurodydama nepritarimo motyvus. Atsižvelgdama į gautus Agentūros ir kitų projektą derinusių institucijų nepritarimus, Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 20 p. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 p., informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. pažymėjo, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, nurodant neišdavimo priežastį. 2016 m. lapkričio 7 d. Savivaldybės administracija informacinėje sistemoje ,,Infostatyba” pakartotinai gavo projekto vadovo G. T. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą statiniams rekonstruoti pagal aptariamą rekonstrukcijos projektą, kuris turėjo būti pataisytas pagal ankstesnio derinimo metu gautas pastabas. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 20 p., pakartotinai pateiktą statinio projektą pateikė derinti statinio projektui nepritarusioms institucijoms, tarp jų ir Agentūrai. Pastaroji 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu dar kartą nepritarė projektui, nurodydama nepritarimo motyvus (prie nepritarimo motyvų pridėtas 2016 m. gruodžio 12 d. raštas). Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 20 p. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 p., informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2016 m. gruodžio 13 d. pažymėjo, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, nurodant neišdavimo priežastį. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 20 p. numato, kad gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, Savivaldybės administracija neturėjo galimybės išduoti statybą leidžiantį dokumentą aukščiau nurodytam projektui, esant bent vienam derinančios institucijos nepritarimui. Po to, kai Savivaldybės administracija informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pažymėjo apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą, statinio projekto vadovas minėtoje sistemoje nurodė, kad pageidaujamas pasitarimas dėl projekto nepritarimo motyvų aptarimo, nurodydamas pasitarimo priežastį – ( - ) nurodyti nepritarimo motyvai yra netikslūs ir nepagrįsti, kadangi teritorijoje yra nustatoma 10 m. apsaugos juosta, į ją projektuojami pastatai nepatenka. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 p., informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodė pasitarimo laiką ir datą. 2016 m. gruodžio 16 d. 10.30 val. Administracijos patalpose įvyko pasitarimas dėl projekto tikrinimo išvados pagrįstumo, kurio metu buvo nutarta: įpareigoti posėdžio sekretorių pasitarimo protokolą parengti iki 2016-12-20 ir išsiųsti pasitarimo dalyviams; Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūros vedėjas A. L. įsipareigojo pasikonsultuoti su savo atstovaujamos institucijos juristais iki 2016 m. gruodžio 23 d. ir pateikti oficialią, galutinę ir teisiškai pagrįstą išankstinę projekto patikrinimo išvadą projekto vadovui G. T., kopiją Administracijai; Susirinkimo dalyviai buvo informuoti, kad, gavus teigiamą išankstinę projekto tikrinimo išvadą, statytojo įgaliotas projekto vadovas per informacinę sistemą „Infostatyba“ pakartotinai privalės teikti prašymą statybos leidimui rekonstruoti statinius gauti. Po įvykusio pasitarimo, 2016 m. gruodžio 23 d. Savivaldybės administracija gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. gruodžio 22 d. raštą, kuriame nurodyta, kad projektui nepritariama. Aplinkybės apie organizuotą suinteresuotų asmenų pasitarimą ir paskelbimas IS „Infostatyba“ apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą patvirtina, kad Savivaldybės administracija, vykdydama aukščiau nurodytas ir teisės aktais reglamentuotas procedūras, siekė visapusiškai išnagrinėti susidariusią situaciją, siekdama taikaus šalių susitarimo. Dėl specialiosios sąlygos nustatymo ir įregistravimo procedūrų vykdymo pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.1. papunktyje nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ) suformuotas ir patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-698 ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jau tuo metu, vadovaujantis 2007 metais galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, konkrečiam žemės sklypui turėjo būti nustatytos ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 „Dėl paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, žemės sklypui (kadastro Nr. ( - ) turėjo būti nustatyta ir įregistruota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinta specialioji žemės naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 541 punktu, žemės sklypo kadastro duomenis galima pakeisti nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 542 punkte nurodytais dokumentais. Savivaldybės administracija 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. ( - ) „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrių, prašydama informacijos apie vykdomas aukščiau nurodytos specialiosios sąlygos nustatymo ir įregistravimo procedūras. 2017 m. kovo 6 d. Savivaldybės administracija gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus raštą Nr. ( - ), kuriame nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius yra užsakęs formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, kadastro duomenų formą bei verčių paskaičiavimą žemės sklypui ( - ) ir kad šiuo metu užsakyta dokumentacija tikrinama ir derinama, o parengus sprendimą dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymo artimiausiu metu byla bus perduota VĮ Registrų centrui įregistruoti. Taigi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros įvykdytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, tuo metu galiojusiu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, todėl teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Savivaldybės administracijos sprendimą neišduoti statybą leidžiančio dokumento „Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijos projektui“ nėra.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius pateiktu atsiliepimu (II t., b. l. 8-9) ir jo atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjo skundo nepalaikė. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-07-04 direktoriaus pavedimu Nr. lPAV-288-(1.8) „Dėl žemė sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriui (toliau – Skyrius) buvo pavesta organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) esančio ( - ), Akmenės rajono savivaldybėje (toliau – Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – Projektas) rengimą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti žemės sklypus reikalingus pastatams eksploatuoti, nustatyti ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, nustatyti ir panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėja 2017-08-04 įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti Žemės sklypo projektą. Be to, skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. ( - ) buvo nutraukta prieš terminą 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. ( - ), kuria R. B. buvo išnuomota Žemės sklypo 2,1109 ha dalis, dalyje, kuri Žemės sklype esantiems pastatams (statiniams) eksploatuoti nereikalinga. Atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu yra vykdomos parengto žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto su nustatytomis paviršinio vandens apsaugos juosta ir zona viešinimo procedūros.

13Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, atstovaujamo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

14Teismui pateiktuose atsiliepimuose (I t., b. l. 182-184, II t., b. l. 1-2) pareiškėjo patikslinto skundo nepalaikė, nurodė, kad Žemės sklypui taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, pagal Vyriausybės Nutarimo XXIX skyrių. Žemės sklypo ūkinės veiklos apribojimo plane pažymėta, jog vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta yra tik pietinėje žemės sklypo dalyje – 25 metrų pločio. Nepriklausomai nuo to, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimų tenkinimas ar atmetimas jokios įtakos Valstybės žemės fondo teisėms ir pareigoms neturės, nes Valstybės žemės fondas tik kaupia ir atnaujina Duomenų rinkinyje ( - ) esančius duomenis, bet neatsako ir neturi kompetencijos kontroliuoti, kad natūroje būtų užtikrintas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimų laikymasis.

15Pareiškėjo skundas atmestinas.

16Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) Akmenės rajono agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimų nepritarti gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų, esančių ( - ), rekonstrukcijos, pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vienbučių) ir pagalbinio ūkio, projektui bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo neišduoti statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti minėtus sprendimus, kadangi jie priimti netinkamai aiškinant materialinės teisės normas bei pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Akmenės rajono savivaldybės administraciją iš naujo derinti ( - ) parengtą pastatų rekonstrukcijos projektą ir pagal pareiškėjo 2016-11-07 pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

17Ginčo teisinius santykius, susijusius su statybą leidžiančio dokumento išdavimą ir procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) bei šio įstatymo nuostatas detalizuojantys statybos techniniai reglamentai. Statybos įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2017 m. sausio 1 d. (patv. 2016 m. birželio įstatymu Nr. XII-2573) įtvirtinta, jog iki įstatymo Nr. XII-2573 įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, todėl nagrinėjamai bylai aktualios išdėstytos teisės aktų redakcijos.

18Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarkos, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateikta statinio projekto sąvokos definicija, pagal kurią statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju, statyba leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Statybą leidžiančio dokumento (taip pat ir leidimo rekonstruoti statinį) išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo 23 straipsnis ir jo nuostatas detalizuojantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir Reglamentas, STR 1.07.01:2010). Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Reglamento 6 punkte nustatyta, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį <...>, rekonstruoti nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį, pagal atitinkamą patvirtintą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir/ar žymos projekte) projekto sprendiniams. Statybos, rekonstravimo ar pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto popierinį variantą turi sudaryti šios dalys (kai jos privalomos): bendroji, architektūrinė, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, sklypo sutvarkymo, gaisrinės saugos. Reglamento 7 punktas numato, jog prašymą ir kitus dokumentus pateikiant nuotoliniu būdu, pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (minėta, toliau – ir IS „Infostatyba“), www.planuojustatyti.lt užpildomi atitinkami laukai, nurodytose vietose pridedami privalomi pateikti dokumentai, juos formuojant pagal Reglamento 6 punkte nurodytus reikalavimus. Kompiuterinėje laikmenoje įrašytas projektas turi būti pasirašytas (patvirtintas) projektą privalančių pasirašyti asmenų (projekto vadovo, projekto dalių vadovų) elektroniniais parašais. Reglamento 8 punkte nurodyta, jog įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, per 3 darbo dienas patikrinęs, ar įvykdyti šiame punkte nurodyti reikalavimai, IS „Infostatyba“ užregistruoja prašymą ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas joje paskelbia subjektus, jų įgaliotus padalinius ar įstaigas (toliau – subjektai), kurie privalo pagal Reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams (Reglamento 9 punktas). Vadovaujantis Reglamento 11 punktu, projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje nurodyto projekto patikrinimo termino (įskaitant termino pratęsimą) pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia savo pritarimą ar nepritarimą projektui. Nepritariant projektui, IS „Infostatyba“ paskelbiami nepritarimo motyvai, nurodant konkrečius Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą projektui ir nepritarimo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po šio nepritarimo paskelbimo joje. Reglamento 14 punktas numato, kad, jei per projekto patikrinimo terminą projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus. Nepateikus nepritarimo projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, taip pat kilus abejonių dėl pritarimo projektui pagrįstumo, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas organizuoti suinteresuotų šalių (projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo, kt.) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo projektui arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti projektus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo projektui motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą projektui arba pripažinti, kad pritarta projektui nepagrįstai. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo projektui motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Jei institucija nepritarimo projektui motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad projektui pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama IS „Infostatyba“. Jei projektui nepritariama, apie tai, pridėdamas visus nepritarimo motyvus, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas paskelbia IS „Infostatyba“ ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po projekto patikrinimo termino pabaigos, arba iki šio termino pabaigos, jei gauti visų projektą privalėjusių patikrinti subjektų pritarimai/nepritarimai projektui (Reglamento 15 p.).

19Bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas R. B. 2015 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartimi iš ( - ) asmeninės nuosavybės teise įsigijo (nusipirko) pastatą - kompresorinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą - siurblinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą - valymo įrenginių pastatą, unikalus Nr( - ) ir nuotekų šalinimo tinklus - valymo įrengimus, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ). Visi nurodyti pastatai pastatyti 27,4698 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ), kurį 2008-02-12 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) pagrindu nuomojosi ( - ). Šia sutartimi pareiškėjui taip pat buvo perleista ir nuomos teisė į 2,1092 ha valstybei priklausančią žemės sklypo dalį iš 27,4698 ha žemės sklypo. 2016 m. kovo 18 d., tarp pareiškėjo R. B., Lietuvos Respublikos ir ( - ) buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo susitarta pakeisti 2008 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) ir nustatyti, kad ( - ) yra 25,3589 ha žemės sklypo dalies nuomininkas, o R. B. yra 2,1109 ha žemės sklypo dalies nuomininkas. 2016 m. gegužės 19 d. Akmenės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. ( - ) „Dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo“, buvo pakeistas R. B. nuomojamos žemės sklypo dalies ( kadastrinis Nr. ( - ), naudojimo būdas iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

20Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d., per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, Akmenės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, pareiškėjo 2015-08-17 įsigytų, dviejų pastatų- kompresorinės ir valymo įrenginių pastato, rekonstrukcijos projektui, pakeičiant jų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rengti. 2016 m. liepos 8 d. Akmenės rajono savivaldybės administracija, per IS „Infostatyba“, išdavė pareiškėjui specialiuosius architektūros reikalavimus, nurodytų pastatų rekonstrukcijai. Šių reikalavimų 10 punkte „Kiti reikalavimai“ buvo nurodyta statinio projekto sprendinius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją suderinti su atitinkamomis derinančiomis institucijomis, atsižvelgiant į įregistruotas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, pareiškėjo užsakymu, ( - ) 2016 m. liepos mėnesį parengė Gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijos projektą ( toliau ir Projektas), pagal kurį pareiškėjo nuosavybės teise valdomą pastatą – valymo įrenginių pastatą numatoma rekonstruoti į 1-o aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, o pastatą – kompresorinę į 1-o aukšto ūkio paskirties pastatą. Pareiškėjas per informacinę sistemą „Infostatyba“ 2016 m. lapkričio 7 d. pakartotinai kreipėsi į Akmenės rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijai, prašymas užregistruotas 2016 m. lapkričio 7 d., priimtas 2016 m. lapkričio 14 d. (I t., b. l. 70).

21Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra, viena iš projektą tikrinusių institucijų , 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu nepritarė Projektui dėl to, jog pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su ( - ) tvenkiniu, kurio plotas 125 ha; vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, šiam sklypui turėjo būti nustatyta mažiausiai 10 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir 200 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona; žemės sklypui nėra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, nes galbūt jos nėra suformuotos; žemės sklype yra 30 m pakrantės apsaugos juosta, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis; planuojami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą, todėl pakeitus pastatų paskirtį ir juos išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai. Šiaulių RAAD sprendimą grindė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktu.

22Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūrai nepritarus Projektui, Akmenės rajono savivaldybės administracija ( toliau- ir Administracija) 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu netenkino pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. pateikto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gamybos, pramonės ir kitos paskirties pastatų ( - ), pakeičiant pastatų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto) ir pagalbinio ūkio, rekonstrukcijai, nes gautas nepritarimas iš Projektą derinančios institucijos. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu pakartotinai nepritarė Projekto aplinkosauginiams sprendiniams, pakartodama minėtame 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime nurodytus motyvus, bei papildomai nurodydama, jog pakeitus pastatų paskirtį (juos išplėtus) bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.7 punkto (2016 m. gruodžio 12 d. rašte nurodytas 126.1 punktas) reikalavimai.

23Pareiškėjas skunde teigia, jog Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra, priimdama skundžiamą 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą (nepritarimą), padarė procedūrinį pažeidimą pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalį. Pareiškėjo pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą sistemoje užregistruotas 2016 m. lapkričio 7 d., taigi pakartotinai pateikto pagal gautas pastabas pakeisto rekonstrukcijos projekto patikrinimas turėjo būti baigtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 1 d., bet Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra projekto patikrinimą baigė tik 2016 m. gruodžio 12 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra privalėjo laikytis Statybos įstatymo 23 straipsnio 18, 20 dalyse įtvirtintų nuostatų (statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo projekto paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos skiriama 20 darbo dienų – neypatingo statinio rekonstravimo projektui, patikrinti; pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūros atliekamos per perpus trumpesnius, negu nurodyti šiame straipsnyje, terminus), tačiau pažymi, jog ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas suponuoja pareigą pripažinti neteisėta visą procedūrą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimo taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

24Nagrinėjimu atveju aptariamas procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog dėl šio pažeidimo galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas. Pažymėtina, kad Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra po 2016 m. gruodžio 16 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijoje įvykusio architekto G. T. inicijuoto pasitarimo dėl aptariamo rekonstrukcijos projekto tikrinimo išvados pagrįstumo pakartotinai pagal kompetenciją išnagrinėjo aptariamą rekonstrukcijos projektą ir priėmė naują skundžiamą 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą (I t., b. l. 82), kuriuo projekto aplinkosauginiams sprendiniams nepritarė, pakartodama skundžiamame 2016 m. gruodžio 12 d. rašte išdėstytus nepritarimo motyvus (pastabas).

25Pareiškėjas bei jo atstovas pagrįsdami skundo reikalavimus, nurodo, kad Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra , priimdama ginčijamus sprendimus (nepritarimus), neatsižvelgė į tai, jog nei pareiškėjo nuomojamai žemės sklypo daliai, nei visam 27,4698 žemės sklypui (kadastrinis Nr. ( - ) nėra ir niekada nebuvo nustatytos Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, be to, net šias sąlygas ir nustačius, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, kuriuos pareiškėjas ketina rekonstruoti, vis tiek nepatektų į paviršinio vandens telkinio ( - ) tvenkinio) pakrantės apsaugos juostą. Pareiškėjas taip pat teigia, jog 2001 m. lapkričio 7 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 540 patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, vadovaujantis 2 punktu, nėra privalomas ir jame nėra numatyta nei pareiga, nei galimybė nekilnojamojo turto (žemės sklypo) savininkui ir/ar nuomininkui pradėti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo procedūras.

26Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamas viešasis interesas (žr. 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą); valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. liepos 4 d. nutarimus). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (žr. 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

27Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos konkrečios veiklos, žemės sklype esančių statinių, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos poreikių. Saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų (Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d.). Jeigu, suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į Nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 10 d.).

28Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad tam, jog į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta.

29Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų nustatymo tvarką tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija, o apsaugos reglamentus – Vyriausybė. Apsaugos reglamentuose nustatomi atstumai nuo vandens telkinio kranto įvairios paskirties statiniams statyti, želdinių tvarkymo reikalavimai (Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 2 d.). Tai, kas yra draudžiama paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje bei pakrantės apsaugos juostoje, nurodyta Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius. Šioje materialiojoje teisės normoje, sprendžiant pagal jos turinį yra įsakmiai įtvirtintas baigtinis pakrantės apsaugos juostoje leidžiamų statyti naujų statinių sąrašas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

30Projektuojant pastatus prie vandens telkinių būtina laikytis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 ir 127.9 punktų reikalavimų. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkte įtvirtinta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nustatyta, kad vandens apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Asmeninio naudojimo pirtis už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos gali būti statoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.

31Taigi įstatyme yra įtvirtinta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos yra saugomos teritorijos, kurioms yra nustatytas specialus režimas, kurio privalo laikytis tiek pareiškėjas, planuodamas pastatų statybą (rekonstrukciją), tiek atsakovai, spręsdami pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 4.1. papunktyje nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ) suformuotas ir patvirtintas Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-698, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jau tuo metu, vadovaujantis 2007 metais galiojusio Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo žemės sklypui turėjo būti nustatytos ir taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, šiam žemės sklypui turėjo būti nustatyta ir įregistruota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinta specialioji žemės naudojimo sąlyga „XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“. Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 541 punktu, žemės sklypo kadastro duomenis galima pakeisti nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 542 punkte nurodytais dokumentais.

33Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą įrašė ( - ) tvenkinį, kurio plotas 125 ha, o pareiškėjo nuomojamas iš valstybės Žemės sklypas ribojasi su šiuo tvenkiniu, kuriam pagal įstatymą yra taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai.

34Įvertinus Šiaulių RAAD sprendimų motyvus matyti, jog Projektui nebuvo pritarta ir dėl to, kad pareiškėjo planuojami rekonstruoti pastatai patenka į paviršinio vandens telkinio juostą, todėl pakeitus pastatų paskirtį ir juos išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai. Pareiškėjas skundu ginčijo ir šį Šiaulių RAAD sprendimų pagrindą.

35Iš ( - ) parengto projekto planinės medžiagos , projekto autoriaus G. T. apklausto liudytoju parodymų matyti, kad pareiškėjas planuoja vykdyti dviejų statinių rekonstrukcijos darbus : valymo įrenginių pastatą rekonstruoti į 1-o aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, o kompresorinę į 1-o aukšto ūkio paskirties pastatą, pakeičiant jų paskirtį. Atitinkami statybos darbai numatomi vykdyti ne tik ant esamų pastatų pamatų, bet numatoma esamus statinius išplėsti, užstatant tam tikrą dalį žemės sklypo. Liudytojo G. T. argumentus, kad planuojami rekonstruoti pastatai nepatenka į paviršinio vandens telkinio ( - ) tvenkinio) pakrantės apsaugos juostą, kadangi nuo vandens telkinio iki artimiausio statinio yra 11,72 m, teismas vertina kritiškai, kadangi projekto autorius šį atstumą nustatė pamatavęs atstumą tarp dviejų objektų, o ne atlikęs teisės aktuose reglamentuotus skaičiavimus pakrantės apsaugos juostai nustatyti, be to jis ir nebuvo įgaliotas asmuo , turintis tinkamą kvalifikaciją atlikti tokio pobūdžio matavimus. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, kol nenustatyta specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta, negalima išvada, jog pareiškėjo numatomi rekonstruoti statiniai nepatenka į paviršinio vandens telkinio ( - ) tvenkinio) pakrantės apsaugos juostą.

36Aprašo 9.2 punkte nustatyta, kad prie tvenkinių, kurių plotas 10–200 ha, apsaugos zonų išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi 200 m atstumu. Šiaulių RAAD, priimdamas pareiškėjo ginčijamus sprendimus, pagrįstai vadovavosi Aprašu ir nustatė, jog Žemės sklypui nustatytina mažiausia 10 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta ir 200 m pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos zona, bei remdamasis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis, nurodė, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta yra 30 m. Pareiškėjas šioje byloje kritikuodamas Šiaulių RAAD sprendimus nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, jog Šiaulių RAAD turėjo nustatyti kitokio pločio paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą ir paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną, nesiremti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis. Nepripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad vien dėl to, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nėra registruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“, Šiaulių RAAD neprivalėjo vadovautis neįregistruotomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, t. y. turėjo laikytis pozicijos, kad ( - ) tvenkinys yra be paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos.

37Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo R. B. valdomas aptariamas žemės sklypas yra prie ( - ) tvenkinio, t. y., valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje, todėl jam turi būti taikomi paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų tvarkymo reikalavimai. Esant neišsamiems nekilnojamojo turto kadastro duomenims (žemės sklypui, kuriam turi būti taikomi apribojimai pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XXIX skyrių „Vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos“, turėjo būti nustatyta specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kurios nebuvo), atsakovas Šiaulių RAAD pagrįstai nepritarė pareiškėjo pastatų rekonstrukcijos projektui.

38Dėl išdėstytų aplinkybių bei vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 punktu, kuriame numatyta, jog gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto, pagrįstu ir teisėtu laikytinas ir atsakovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento.

39Pažymėtina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. ( - ) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ) esančio ( - ), Akmenės rajono savivaldybėje nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (I t., b. l. 140-141) pakeitė valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis, įrašant papildomai taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – XXIX (63) „paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos“ – 1,47106 ha plote, XXIX (64) „paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“ – 2,3567 ha plote, nustatytas pagal ( - ) 2017 m. vasario 24 d. parengtą žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą M 1: 10000.

40Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-265-362/2018 buvo panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjos 2017 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. ( - ) dalis, kuria Žemės sklypo daliai, kurios naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – XXIX (64) „Paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos“, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius įpareigotas iš naujo nustatyti pakrantės apsaugos juostą pareiškėjo nuomojamam Žemės sklypui, laikantis Aprašo reikalavimų. Pažymėtina, kad šiuo teismo sprendimu nustatyta, jog minėta specialioji naudojimo sąlyga Žemės sklypui turėjo būti nustatyta, nes sklypas ribojasi su ( - ) tvenkiniu, tačiau nebuvo sutikta su nustatytu apsaugos juostos pločiu.

41Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šiai dienai yra parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su nustatytomis specialiomis naudojimo sąlygomis, tame tarpe ir paviršinio vandens apsaugos juosta ir zona, ir šiuo metu yra vykdomos šio projekto viešinimo procedūros.

42Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo patikslinto skundo argumentų, susijusių su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimu, pažymi, jog iš nepritarimų projektui motyvacijos pareiškėjas galėjo suvokti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjui nepritarimo projektui aplinkybės buvo aiškiai žinomos, jos buvo nurodytos ir pareiškėjo skunde, taigi tai nesutrukdė pareiškėjui nei suvokti nepritarimo projektui priežastis, nei efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina atsakovų nepritarimo projektui motyvai (pastabos), nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad vis tik skundžiami atsakovo Šiaulių RAAD sprendimai turi trūkumų bei viename iš skundžiamų sprendimų nurodžius Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.7 punktą vietoj 126.1 punkto), tačiau iš pareiškėjo skunde teismui išreiškiamos pozicijos matyti, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, kokių faktinių aplinkybių bei teisės aktų pagrindu yra sprendimai grindžiami, o nepritarimo aplinkybės pareiškėjui yra žinomos ir suprantamos, todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenurodymas administraciniame sprendime teisės aktų normų, tačiau pakankamai aiškiai nurodžius faktines aplinkybes, iš kurių pareiškėjas turėjo galimybę suprasti tokio sprendimo priėmimo priežastis, nelaikytinas tokio pobūdžio pažeidimu, dėl kurio turėtų būti naikinamas ir pats sprendimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-237/2007). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo motyvai, kuriais teigiama, jog Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūros 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimai turi esminių turinio trūkumų ir dėl to turėtų būti panaikinti, atmestini.

43Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek Akmenės rajono savivaldybės administracija, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Akmenės rajono agentūra skundžiamuose sprendimuose faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, sprendimai priimti pagal atsakovų kompetenciją, sprendimų turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl pripažintina, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos ir įpareigoti Akmenės rajono savivaldybės administraciją iš naujo derinti ( - )“ parengtą pastatų rekonstrukcijos projektą ir pagal pareiškėjo 2016-11-07 prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

45Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėjos: Nijolė Čekanauskienė

47Dalia Pranckienė

48Irena Varžinskienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. pareiškėjas R. B., atstovaujamas advokato A. V., kreipėsi į teismą su... 5. Pareiškėjas R. B. teismo posėdyje nedalyvauja, jam apie bylos nagrinėjimo... 6. Pareiškėjas R. B., jo atstovas advokatas A. V. patikslintame skunde (I t., b.... 7. Taip pat pareiškėjas patikslintame skunde ir jo atstovas teismo posėdžio... 8. Taip pat pareiškėjas patikslintame skunde ir jo atstovas teismo posėdžio... 9. Dėl pakartotinai pateikto, pagal pateiktas pastabas pataisyto, rekonstrukcijos... 10. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos Aplinkos... 11. Atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu (I... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Valstybės žemės fondo,... 14. Teismui pateiktuose atsiliepimuose (I t., b. l. 182-184, II t., b. l. 1-2)... 15. Pareiškėjo skundas atmestinas.... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos... 17. Ginčo teisinius santykius, susijusius su statybą leidžiančio dokumento... 18. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos... 19. Bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas... 20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 27 d., per Lietuvos... 21. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra, viena iš projektą tikrinusių... 22. Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūrai nepritarus Projektui, Akmenės rajono... 23. Pareiškėjas skunde teigia, jog Šiaulių RAAD Akmenės rajono agentūra,... 24. Nagrinėjimu atveju aptariamas procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu,... 25. Pareiškėjas bei jo atstovas pagrįsdami skundo reikalavimus, nurodo, kad... 26. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra... 27. Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įstatymais ar... 28. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad tam, jog į... 29. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų... 30. Projektuojant pastatus prie vandens telkinių būtina laikytis Specialiųjų... 31. Taigi įstatyme yra įtvirtinta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų... 33. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 14 d.... 34. Įvertinus Šiaulių RAAD sprendimų motyvus matyti, jog Projektui nebuvo... 35. Iš ( - ) parengto projekto planinės medžiagos , projekto autoriaus G. T.... 36. Aprašo 9.2 punkte nustatyta, kad prie tvenkinių, kurių plotas 10–200 ha,... 37. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad byloje... 38. Dėl išdėstytų aplinkybių bei vadovaujantis Statybos įstatymo 23... 39. Pažymėtina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 40. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų... 41. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės... 42. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo patikslinto skundo argumentų, susijusių... 43. Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 45. Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 46. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos... 47. Dalia Pranckienė... 48. Irena Varžinskienė...