Byla e2-798-911/2020
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė, sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, dalyvaujant ieškovei K. G., jos atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovės atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „( - )“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės AB „( - )“ 2019-04-05 įsakymą Nr. ĮS (P)-888 bei jos atleidimą iš darbo neteisėtu bei grąžinti į darbą, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį po 1624,66 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019-04-05) iki sprendimo įvykdymo dienos bei 5000 Eur neturtinę žalą. Vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 dalimi tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad ji negali būti grąžinta į pirmesnį darbą, prašo pripažinti atsakovės AB „( - )“ 2019-04-05 įsakymą Nr. ĮS (P)-888 bei jos atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį po 1624,66 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019-04-05) iki sprendimo įvykdymo dienos, 5 vidutinių darbo užmokesčių, t.y. 8123,30 Eur neatskaičius mokesčių kompensaciją bei 5000 Eur neturtinę žalą.

62.

7Ieškovė nurodo, kad 2007-06-04 sudarė darbo sutartį Nr. 157 su AB „( - )“ bei dirbo atsakovės ( - ) baro vyresniąja specialiste adresu ( - ). Yra baigusi Vilniaus universitetą, turi ekonomikos magistro laipsnį. 2018-12-07 gavo įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo po 3 mėnesių ir darbo sutartis buvo nutraukta 2019-04-05 pagal DK 57 str. 1 d. 1 p. darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės remiantis atsakovės 2019-04-05 įsakymu Nr. ĮS (P)-888. Ieškovei buvo išmokėtas darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką iki 2019-04-05 bei 2 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Su atsakovės įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nesutinka, nes mano, kad įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, iš darbo yra atleista neteisėtai. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2019-11-05 sprendimu atsisakė ieškovės prašymą nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino bei atsisakė atnaujinti praleistą terminą darbo ginčo nagrinėjimui darbo ginčų komisijoje. Nurodo, kad atleidžiant ją atsakovė turėjo laikytis DK 57 str. 1 d. 1 p. sąlygų, tačiau atsakovė nurodytų atleidimo iš darbo sąlygų laikėsi tik iš dalies, t.y. laikėsi įspėjimo įteikimo bei termino, taip pat išmokėjo išeitinę išmoką, tačiau kitų imperatyvių darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės sąlygų atsakovė nesilaikė, todėl atsakovės 2019-04-05 priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad ieškovės atliekama darbo funkcija netapo pertekline ir atsakovės vykdyti darbo organizavimo pakeitimai nenulėmė jos vykdytos funkcijos nereikalingumo. Nurodo, kad į ieškovės darbo funkcijas buvo įtrauktos kelių specialistų atliekamos funkcijos, t.y.: buhalterinė apskaita (sąskaitų gavimas, patikrinimas, pirkimo užsakymų sukūrimas verslo valdymo sistemoje mySAP (toliau - mySAP), pardavimo užsakymų sukūrimas mySAP sistemoje), (buhalterio funkcijos); sutarčių vykdymo kontrolė (vadybininkų funkcijos); gautų padalinio darbo drabužių aktų gavimas, patikrinimas, darbo drabužių aktų registravimas, darbo drabužių mySAP sistemoje pajamavimas, nurašymas; kuro, alyvos nurašymo dokumentų rengimas mySAP sistemoje, (apskaitininko funkcijos); duomenų rinkimas, sisteminimas, analizė; rinkos kainų tyrimo ataskaitų rengimas (ekonomistų funkcijos); atsargų, paslaugų nomenklatūros kortelių sukūrimas, papildymas (tam tikrų kortelių su atsargų duomenimis sukūrimas, jų keitimas mySAP sistemoje) - (pirkimo specialistų, vadybininkų funkcijos); prekių, kanceliarinių prekių, medžiagų užsakymas, pirkimo paraiškų kūrimas; dokumentų registravimas, jų siuntimas Dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ (specialistų, sekretorių funkcijos) ir kitos. Atsakovė 2017-10-16 įsakymu Nr. Į-624 panaikino ( - ) depą bei įsteigė naujus struktūrinius padalinius. Tuo pačiu įsakymu buvo patvirtinti panaikintų etatų sąrašai, kurie viešai nebuvo paskelbti. Remiantis šiuo įsakymu atsakovė nutraukė su ieškove darbo sutartį. Tačiau nors darbdavys ir atliko struktūrinius pertvarkymus bei darbo organizavimo pakeitimus, bet poreikis atlikti funkcijas, kurias vykdė ieškovė, darbdaviui išliko, t.y. darbdavys neatliko tokių darbo organizavimo pertvarkymų, kad tam tikrų funkcijų apskritai jam nebereikėtų. Krovinių gabenimas geležinkeliu yra vykdomas taip pat, kaip ir iki pertvarkymo, o su šia veikla susijęs aptarnavimas, apskaita išliko lygiai taip pat. Po pertvarkymo pasikeitė struktūrinių padalinių pavadinimai, tam tikros pareigybės buvo panaikintos, tačiau įsteigtos naujos. Ieškovės darbo funkcijos po pertvarkymo išliko, t.y. kiti darbuotojai vykdo buhalterinę apskaitą, prekių, medžiagų užsakymus ir t.t. Vietoje ieškovės pareigybės (vyresniojo specialisto) buvo įsteigta apskaitininko pareigybė struktūriniame padalinyje - Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamento Traukinių valdymo skyriaus ( - ) (struktūrinis kodas - T4) ir šias pareigas vykdo J. B.. Netgi darbo vieta liko tame pačiame kabinete, naudojama ta pati buhalterinė programa ir pan. Visa tai rodo, kad ieškovės funkcijos netapo perteklinės, t.y. darbdavys neatliko tokių darbo organizavimo pakeitimų, kad, pavyzdžiui, apskritai nebereikia vykdyti buhalterinės apskaitos, atlikti medžiagų užsakymų ir t.t. Vien ta aplinkybė, kad buvo pertvarkyti struktūriniai padaliniai, pakeistas ieškovės pareigybės pavadinimas ar dalis jos vykdytų funkcijų buvo išskirstytos keliems darbuotojams neleidžia daryti išvados, kad ieškovės vykdytos funkcijos tapo perteklinėmis ir nereikalingomis. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti su ieškove darbo sutarties DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

83.

9Ieškovė teigia, kad atsakovė nevykdė įstatymo imperatyvo pasiūlyti ieškovei dirbti kitą darbą ieškovės sutikimu. DK 57 str. 2 d. numato imperatyvą, kad darbo sutartis gali būti nutraukta tik tada kai: 1) darbovietėje nėra laisvos darbo vietos; 2) esant laisvai darbo vietai darbuotojas nesutinka būti perkeltas dirbti. Jokių išimčių, alternatyvų ar kitokių galimybių darbdaviui pasirinkti kokį nors kitokį veikimo būdą nėra. Svarbu ir tai, kad siūlomos laisvos darbo vietos apima visą darbovietę neapsiribojant konkrečiu struktūriniu padaliniu, miestu ir pan. Be to, įstatymas nenumato, kad laisvos darbo vietos turi būti būtent tos pačios specialybės ar pareigybės bei nenumatyta, kad į laisvas vietas būtų pretenduojama konkurso būdu ar, kad darbuotojas pats ieškotų darbdavio žinioje esančių laisvų darbo vietų. Vadinasi, atsakovė turėjo ieškovei pasiūlyti įvairias laisvas darbo vietas, atsirandančias visoje Lietuvoje, visuose darbdavio struktūriniuose padaliniuose. Šiuo atveju įmonėje buvo laisvų darbo vietų ir jų atsiranda nuolat, kadangi įmonė yra labai didelė, joje dirba daug žmonių, darbuotojų kaita įvairiuose padaliniuose, miestuose bei pareigybėse vyksta nuolat.

104.

11Ieškovė nurodo, kad atsakovės 2017-10-16 įsakymo 3 p. personalo paslaugų centro vadovas buvo įpareigotas darbuotojams, kurie įtraukti į patvirtintus panaikintų, naikintinų etatų sąrašus, siūlyti pereiti dirbti į kituose AB „( - )“ struktūriniuose padaliniuose arba struktūriniuose vienetuose esančius laisvus etatus, atitinkančius darbuotojų kvalifikaciją, įspėjant apie atliekamus darbo organizavimo pakeitimus optimizuojant Krovinių vežimo direkcijos veiklą. Tokiu būdu generalinio direktoriaus įsakymas atitinka DK 57 str. 2 d. nuostatas, nes siūlomos kitos pareigybės nėra apribojamos tam tikrais struktūriniais padaliniais, miestu ar konkrečiomis pareigybėmis. Tačiau personalo departamentas nevykdė nei DK reikalavimo dėl laisvų darbo vietų pasiūlymo, nei generalinio direktoriaus įsakymo. 2018-12-04 įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodoma, kad „rašytiniai pasiūlymai dėl siūlomų laisvų darbo vietų Jums įteikiami nebus“. Vadinasi, personalo departamento direktorė nusprendė nevykdyti įstatyme numatyto imperatyvo siūlyti laisvas darbo vietas, nes kaip minėta įstatymas nenumato jokios pasirinkimo laisvės darbdaviui siūlyti ar nesiūlyti laisvas darbo vietas. Jeigu tik yra laisvų darbo vietų, darbdavys privalo pasiūlyti darbuotojui dirbti kitą darbą ir tik tada, jeigu darbuotojas atsisako, darbdaviui atsiranda pagrindas atleisti darbuotoją DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Šiuo atveju atsakovė nei vienos laisvos darbo vietos nepasiūlė ir aiškiai deklaravo, kad net neketina to daryti, todėl pažeidė įstatymo numatytą reikalavimą bei tuo pačiu nevykdė bendrovės generalinio direktoriaus 2017-10-16 įsakymo 3.1.1.1 papunktyje numatyto įpareigojimo. Be to, atsakovė neteisėtai siekė perkelti laisvų darbo vietų pasiūlymo rūpestį ant pačios darbuotojos pečių, nes įspėjime nurodyta, kad pats darbuotojas turi ieškoti laisvų darbų vietų bei į jas pretenduoti konkurso tvarka. Tokie atsakovės veiksmai neteisėti, nes pareiga siūlyti laisvas darbo vietas yra numatyta darbdaviui, siekiančiam atleisti darbuotoją, o ne darbuotojui, be to galimybės sužinoti apie laisvas darbo vietas darbuotojui yra ganėtinai ribotos, darbuotojas gali žinoti tik apie viešai skelbiamas laisvas darbo vietas, tačiau tik pats darbdavys žino kiek ir kokių laisvų darbo vietų pas jį yra ar atsilaisvina, kiek ir kokių naujų darbo vietų įkuriama. Taip pat neteisėtu laikytinas atsakovės siūlymas į laisvas darbo vietas pretenduoti iš esmės konkurso būdu (tikrinant išsilavinimą ir kvalifikaciją), nes DK 57 str. 2 d. nenumato perkėlimo į kitas pareigas konkurso tvarka. Siūlymas dalyvauti konkurse faktiškai prilygsta naujo darbuotojo įdarbinimui, esamo darbuotojo ir pretenduojančio darbuotojo statusas iš esmės sulyginamas, atleidžiamam darbuotojui nesuteikiamas joks prioritetas. Tokia situacija neatitinka DK 57 str. 2 d. esmės ir šios teisės normos numatytų tikslų išsaugoti darbo vietas esamiems darbuotojams, nes esamų darbuotojų teisinė socialinė apsauga ir galimybės pretenduoti į laisvas darbo vietas yra didesnės nei naujai pretenduojančių įsidarbinti asmenų, todėl siūlymas dalyvauti konkursuose lygiu statusu su bet kuriais kitais pretendentais yra neteisėtas.

125.

13Atsakovė nepasiūlė kitos laisvos darbo vietos, nors tokių vietų buvo. Kaip minėta, buvo įsteigta nauja apskaitininko pareigybė AB „( - )“ Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamento Traukinių valdymo skyriaus ( - ) (struktūrinis kodas - T4), kuri perėmė didžiąją dalį ieškovės vykdytų funkcijų, grupės vadovas A. S.. Kol vyko pertvarka, ieškovė buvo palikta naikintinų etatų sąraše ir priskirtas jai tiesioginis vadovas A. N.. Tačiau ieškovės funkcijos buvo Klaipėdoje ir toliau dirbo savo darbo vietoje, tą patį darbą, ( - ), 3 aukštas kab. 303 pas vadovą A. S.. A. N. buvo AB „( - )“ ( - ) (struktūrinis kodas T-3) vadovas. Nei ieškovė, nei A. S. nesuprato dėl kokių priežasčių ieškovės tiesioginiu vadovu buvo priskirtas A. N.. Nuo 2019-05-01 AB „( - )“ vėl vyko pokyčiai ir buvo atskirtos visos 3 direkcijos (Keleivių vežimo direkcija, Krovinių vežimų direkcija ir Infrastruktūros direkcija) nuo AB „( - )” administracijos. Nuo 2019-05-01 AB „( - )” Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamento Traukinių valdymo skyriaus ( - ) (struktūrinis kodas T-4) tapo AB „( - )“ struktūrinio padalinio (dukterinės įmonės) AB „( - )” Operatyvinio valdymo departamento Traukinių valdymo skyriaus ( - )“, kuriai vadovauja A. S.. Visi ( - ) (padalinys T-4) darbuotojai buvo perkelti į AB „( - )“ Operatyvinio valdymo departamento Traukinių valdymo skyriaus ( - ). Taigi, nors struktūra buvo keičiama ir po ieškovės atleidimo iš darbo, tačiau esmė ta, kad jos atliekamos funkcijos išliko, tik jas atliekantis asmuo buvo perkeliamas iš vieno struktūrinio padalinio į kitą arba į dukterinę įmonę.

146.

15Aukščiau paminėta nauja apskaitininkės pareigybė ieškovei nebuvo pasiūlyta, į ją buvo priimta J. B. pavaldi A. S. (kaip ir ieškovė buvo), darbo vieta ten pat - ( - ) 303 kabinetas, t.y. ieškovės buvusiame kabinete. Į šią pareigybę J. B. buvo perkelta iš AB „( - )“ Apskaitos paslaugų centro Atsiskaitymų apskaitos skyriaus Pirkimų apskaitos grupės, kurioje ji dirbo buhaltere (( - )). Ieškovės žiniomis jos pareigybė (Pirkimų apskaitos grupės buhalterė) buvo naikinama kaip perteklinė funkcija. Taip pat ieškovės žiniomis, jos darbo stažas yra mažesnis, t.y. nuo 2009 metų kai pradėjo dirbti AB „( - )” Krovinių vežimo direkcijos ( - ) buhaltere, yra baigusi Klaipėdos valstybinę kolegiją. Naujai įkurtos apskaitininkės pareigybės funkcijos yra: darbo drabužių apskaita, kuro apskaita, sąskaitų faktūrų gavimas, patikrinimas, suvedimas, pajamavimas Verslo ir apskaitos sistemoje mySAP, kelionės lapų apskaita, kanceliarinių ir kitų medžiagų, reikalingų grupės veiklai užtikrinti, užsakymas, sutarčių kontrolė, sudarytų pavyzdžiui su UAB „Memelio maistas”, UAB „Švyturio taksi” ir t.t., tai yra visos tos pačios sutartys, kurių kontrolė buvo priskirta ieškovei. Be to, 2019-02-04 ieškovė sužinojo, kad yra laisva Turto valdymo paslaugų centro Klientų aptarnavimo departamento ( - ) klientų aptarnavimo pogrupio vadybininko pareigybė. 201902-06 buvo pakviesta pokalbiui pas pogrupio vadovę R. T. dėl šios pozicijos. Pokalbis įvyko 2019-02-07. Iš karto po pokalbio ieškovei žodžiu buvo pranešta, kad ji tinka šioms pareigoms bei buvo pasakyta, kad bus išsiųstas teikimas į Personalo departamentą dėl perkėlimo iš esamų pareigų į šias pareigas. Vėliau paaiškėjo, kad į šias pareigas buvo priimta/pervesta darbuotoja L. S., kuri iki tol dirbo Poilsinių grupės poilsio namų budėtoja. L. S. dalis buvusių darbo funkcijų: plauti, valyti, tvarkyti lokomotyvų brigadų poilsio kambarius, dušus, sanitarinius mazgus, virtuvę (grindis, stalus, spinteles, šaldytuvą, kaitlentę, kriauklę ir t.t.), gamybines, pagalbines, bendro ir personalo naudojimo patalpas, laiptus, keisti patalynę, įjungti ventiliaciją, tikrinti ar kambariuose uždaryti langai, ar nepalikti įjungti buities prietaisai, naudotą patalynę laikyti atskiroje sandėliavimo patalpoje, kontroliuoti patalynės kiekius, surinkus ją, suskaičiuoti, surūšiuoti, susverti, priduoti skalbimui, surašant užsakymą, lokomotyvų brigadų poilsio namų vedėjos nurodymu nuvalyti langus, tvarkyti teritoriją, laistyti gėles, išnešti šiukšles, žiemos metu nuo tako nuvalyti sniegą, ledą, jeigu reikia, pabarstyti smėliu ir t.t., pareiginiai nuostatai pridedami. Akivaizdu, kad jos darbo funkcijos ir patirtis iš esmės buvo kitokios, nesusijusios su užsakymais, sutartimis ir t.t.. Be to, L. S. tuo metu neturėjo aukštojo išsilavinimo, turėjo tik vidurinį išsilavinimą ir studijavo kolegijoje, o ( - ) klientų aptarnavimo pogrupio vadybininko pareigybės reikalavimuose buvo nurodytas aukštasis ekonominis, finansinis išsilavinimas. Minėta darbuotoja neturėjo panašaus buhalterinės apskaitos vedimo darbo patirties (sąskaitų įvedimo, pajamavimo, išrašymo ir t.t. verslo valdymo ir apskaitos programoje mySAP). Paprašius paaiškinti, kodėl šias pareigas pradėjo eiti L. S., o ieškovė nepriimta, pogrupio vadovė R. T. el. paštu informavo, kad Personalo departamento sprendimas yra kitoks. Pažymėtina, kad atranką vykdė Turto valdymo paslaugų centro Klientų aptarnavimo departamento ( - ) klientų aptarnavimo pogrupio vadovė, o ne Personalo departamentas, tačiau pogrupio vadovės atrankos sprendimas buvo ignoruojamas. Tokiu būdu atsakovė ne tik, kad pati nepasiūlė šios laisvos darbo vietos, tačiau netgi ieškovei pageidaujant šio darbo ir pritarus pogrupio vadovei darbo vieta ieškovei vis tiek nebuvo suteikta. Čia aprašytos mažiausiai dvi laisvos darbo vietos, kurių atsakovė ieškovei nepasiūlė ir nepriėmė dirbti į jas, tokiu būdu pažeidžiant reikalavimą dėl laisvų darbo vietų pasiūlymo. Tačiau ieškovės žiniomis įspėjimo laikotarpiu buvo kur kas daugiau nei šios dvi laisvos AB „( - )“ darbo vietos visoje Lietuvoje, tačiau nei viena darbo vieta ieškovei nebuvo pasiūlyta. Įspėjimo laikotarpiu Vilniaus mieste buvo labai daug laisvų darbo vietų, t.y. analitikės pareigybė, kas pagal ieškovės išsilavinimą tinka, nes yra baigusi Vilniaus universitetą ir ten įgijo ekonomikos magistro laipsnį, taip pat buhalterės pareigybė, kas ieškovei irgi tiktų ir būtų davusi sutikimą dirbti.

167.

17Ieškovė nurodo, kad ji yra atleista neteisėtai dar ir dėl to, kad buvo pažeista jos pirmumo teisė likti darbe. Jau minėta, kad buvo įkurta apskaitininkės pareigybė, į kurią ieškovė būtų sutikusi būti perkelta. Iki ieškovės atleidimo iš darbo panašias kaip jos buhalterines, apskaitininko, sekretorės bei vadybininkų funkcijas atliko keletas ( - ) regione darbuotojų: ( - ) regiono stočių skyrius buhalterės pareigybė - J. B., R. B., L. J., K. V., N. U., T. R., O. V.. Iš šių asmenų buvo palikti dirbti: J. B., R. B., K. V., N. U.. Taip pat dirbo 4 sekretorės - administratorės: ( - ) ceche M. S., ( - ) geležinkelio stotyje L. S., ( - ) infrastruktūroje B. B., ( - ) regionų stočių skyriuje M. P., iš jų buvo paliktos dirbti 3, atleista M. P.. Iki pertvarkos dirbo 5-6 ekonomistai, jų liko 2. Be to, DK 57 str. 3 d. kalba ne apie atskiro struktūrinio padalinio ar tam tikro miesto perteklinę funkciją atliekančių darbuotojų atleidimą, o apie visų darbdavio darbuotojų, atliekančių tas pačias funkcijas, atleidimą ir pirmenybės teisės likti darbe užtikrinimą. Vadinasi šiuo atveju darbdavys turėjo aiškiai nustatyti kuriuos buhalterinės, apskaitos ir su tuo susijusias funkcijas atliekančius darbuotojus yra numatyta atleisti viso darbdavio mastu ir nustačius tokį sąrašą, vadovaujantis DK 57 str. 3 d. turėjo sudaryti atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, komisiją bei įvertinti įstatyme numatytus kriterijus, suteikiančius darbuotojams pirmumo teisę likti dirbti. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavio numatyti kriterijai taikytini visų darbdavio žinioje esančių atitinkamų darbuotojų atžvilgiu, o įstatyme išvardinti pirmumo kriterijai taikomi siauresniam asmenų ratui, t.y. tos pačios specialybės ir toje pačioje vietovėje dirbantiems asmenims, tačiau neapsiribojama toje pačioje vietovėje esančiais darbdavio struktūriniais padaliniais, kitaip tariant prioriteto kriterijai taikytini visiems tos pačios specialybės toje pačioje vietovėje dirbantiems asmenims nepriklausomai nuo jų darbo struktūrinio padalinio. Šiuo atveju darbdavys apskritai nenustatė savo atrankos kriterijų bei neužtikrino įstatyme numatyto pirmumo teisės kriterijų laikymosi. Ieškovės žiniomis visoje Lietuvoje analogiškas ar panašias funkcijas atliekančių darbuotojų buvo nuspręsta atleisti apie 30, tame tarpe ( - ) regione iš 16-17 dirbančių asmenų numatyta atleisti 7-8 specialistus. Palyginus ieškovės darbo funkcijas su Kauno, Radviliškio, Vilniaus apskaitininkėmis, ji atliko pilnai jų funkcijas ir dar daug platesnį darbų spektrą, nes į ieškovės darbo funkcijas įėjo ir kitų pareigybių kaip (ekonomisto, sekretorės, pirkimo specialisto, buhalterio ir t.t. darbas), o šiems specialistams atsakovė organizavo vertinamuosius pokalbius, tačiau ji dėl nežinomų priežasčių nebuvo įtraukta į tokius pokalbius ir liko be galimybės sudalyvauti atrankose. Kaip minėta, palikta dirbti buvo 15-20 tas pačias ar panašias funkcijas atliekančių darbuotojų, tačiau prioritetas turėjo būti suteiktas ieškovei, nes ji turi nepertraukiamą 10 metų darbo stažą šioje darbovietėje, tuo tarpu į apskaitininkės pareigas priimta dirbti J. B. tokio stažo neturi. Tokiu būdu netgi darant prielaidą, kad darbo funkcija buvo perteklinė, atsakovė privalėjo laikytis analogiškas funkcijas atliekančių darbuotojų atrankos kriterijų, suteikti prioritetą virš 10 metų dirbančiam darbuotojui, tačiau to nepadarė ir pažeidė DK 57 str. 3 d. numatytus atleidžiamų darbuotojų pirmumo reikalavimus.

188.

19Ieškovė buvo Lietuvos geležinkelių profesinės sąjungos „Administracijos darbuotojų profesinė sąjunga“ narė, jai buvo taikomos AB „( - )“ galiojančios kolektyvinės sutarties nuostatos, kurios nustatė didesnes garantijas būti paliktai darbo vietoje nei DK 57 str. 3 d. numatyti kriterijai. Pagal kolektyvinės sutarties 2.4.1 p. ji turėjo likti darbe, nes jos rezultatai atitiko nustatytus lūkesčius, iš darbdavio pusės buvo reikalaujama gerai, tvarkingai vykdyti pavestas darbo funkcijas, mano, kad jos rezultatai atitiko nustatytus lūkesčius, nes darbo pažeidimų, nuobaudų ir pastabų darbo metu neturėjo, taip pat neturėjo galiojančių įspėjimų dėl darbo pareigų pažeidimo bei pagal 2.4.3 p. paliekami darbuotojai, turintys didesnį darbo stažą (nereikalaujama turėti 10 metų stažo, pakanka, kad apskritai vieno darbuotojo stažas būtų didesnis už kito nepriklausomai kiek metų šie asmenys dirba). Be to, sutinkamai su kolektyvinės sutarties 2.7 p. darbuotojai turi pirmumo teisę, jeigu kvalifikacija atitinka tam tikrai pareigybei. Ieškovės kvalifikacija atitiko įvairias bendrovėje esančias pareigybes, susijusias su apskaita, kadangi ji turi ekonomikos specialybę, kuri dažnai nurodoma į ieškovės darbo pobūdį panašių pareigybių aprašymuose, be to ji turėjo virš 10 metų nepertraukiamą darbo stažą ir buvo įgijusi daug patirties, neturėjo jokių nusiskundimų jos atžvilgiu iš darbdavio pusės dėl ieškovės atliekamo darbo per visą jos darbo laikotarpį, ji buvo ir tebėra įgudusi dirbti su bendrovėje naudojama specifine apskaitos programa mySAP. Iš darbdavio pusės ieškovė negavo jokio pranešimo, kad jos patirtis, išsilavinimas ar kvalifikacija neatitiktų bendrovėje esančių pareigybių, susijusių su apskaita, užsakymais ir pan., reikalavimais. Atvirkščiai, ieškovės kandidatūros atitikimas Turto valdymo paslaugų centro Klientų aptarnavimo departamento ( - ) klientų aptarnavimo pogrupio vadybininko pareigybei rodo, kad ji buvo tinkamos kvalifikacijos darbuotoja, tačiau tik dėl neaiškių ir ieškovei nežinomų Personalo departamento motyvų šiai pareigybei buvo parinktas kitas asmuo. Be to, jeigu ieškovės kvalifikacija būtų buvusi žema ar netinkama, tai darbdavys jos nebūtų laikęs šiame darbe daugiau kaip 10 metų, o darbo sutartis būtų nutraukta kur kas anksčiau. Nei iki pradėtų darbdavio struktūrinių pertvarkymų, etatų mažinimo, nei šio proceso metu nei karto nebuvo išsakyta darbo sutarties nutraukimo priežastis nepaliekant kitose pareigybėse, kad ieškovės kvalifikacija per žema ar žemesnė nei kitų pasiliekamų dirbti darbuotojų. Atleidžiant iš darbo bei atskirus darbuotojus perkeliant į naujas pareigybes darbdavys iš viso nebuvo sudaręs jokios kvalifikacijos patikros ar vertinimo sistemos, nebuvo sudaryta DK 57 str. 3 d. numatyta komisija, kuri vykdo atranką ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdaviui, todėl iki šiol ieškovė nesupranta kokiais kriterijais remiantis į apskaitininko pareigybę ar į Turto valdymo paslaugų centro Klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos grupės klientų aptarnavimo pogrupio vadybininko pareigybę buvo pasirinkti trumpesnį darbo stažą turintys asmenys, neturintys pakankamai patirties, pavyzdžiui į vadybininko pareigas priimta darbuotoja, kuri neatitiko darbo skelbime išvardintų reikalavimų: patirtis su finansų apskaitos ir verslo valdymo sistema mySAP, sąskaitų registravimas, suvedimas programoje, aukštasis ekonominis, finansinis išsilavinimas ir t.t., kas prieštarauja DK 57 str. 4 d. reikalavimui palikti dirbti asmenis, ne mažesnės kvalifikacijos nei kiti darbuotojai. Dėl šių priežasčių mano, kad darbdavys pažeidė DK 57 str. 3 d. 5 p., 4 d. ir bendrovės kolektyvinėje sutartyje įtvirtintus pirmumo reikalavimus, dėl ko iš darbo buvo atleista neteisėtai. Atsakovė pažeidė aukščiau paminėtus DK 57 str. ir kolektyvinės sutarties reikalavimus. Pagal DK 214 str. 3 d. atleidimo iš darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.

209.

21Ieškovė ieškinyje teigia, kad patyrė neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kadangi prarado darbą, pajamas, naujo darbo pagal specialybę nėra gavusi iki šiol, dėl ko mano šeima susidūrė su finansiniais sunkumais. Darbo netekimas jai sukėlė neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, didelį stresą, kadangi su ja neteisėtai buvo pasielgta, nors sąžiningai dirbo savo darbą ir buvo lojali beveik 12 metų. Be to, jautėsi pažeminta, kad ją atleido iš darbo net nepaaiškinus tikrosios priežasties, nepasiūlė jokio kito laisvo darbo, į analogiškas funkcijas atliekančias pareigas buvo priimta visai kita darbuotoja, neturinti patirties ir akivaizdžiai žemesnės kvalifikacijos. Ieškovė pretendavo ir į vadybininkės pareigas, jos kandidatūrą tinkamai įvertino padalinio vadovė, tačiau vėlgi be jokių motyvų ir paaiškinimų buvo atsisakyta ieškovę į šias pareigas priimti, kas vėl sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus, nes iki šiol nesupranta, kodėl su ieškove buvo taip pasielgta. Įvertinant ieškovės darbo stažą bendrovėje, atsakovės kaip darbdavio dydį, turtinę-finansinę padėtį, gaunamas pajamas, kas visuotinai žinoma, jog tai yra viena didžiausių Lietuvos įmonių, ieškovei padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma.

2210.

23Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad 2007-06-04 ieškovė su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 157, pagal kurią ieškovė pradėjo dirbti bendrovės ( - ) lokomotyvų depo ( - ) ceche 2-os kategorijos cheminės analizės laborantės pareigose. 2007-09-17 darbo sutartis su ieškove buvo pakeista nustatant naują pareigybę – vyresnioji specialistė. 2017-07-20 bendrovės valdybos posėdžio protokolu Nr. 3-25 buvo priimtas sprendimas patvirtinti naują bendrovės linijinę ir funkcinę valdymo struktūrą. Vykdant bendrovės valdybos sprendimą, 2017-10-16 bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl AB „( - )“ krovinių vežimo direkcijos struktūrinių pertvarkymų“ Nr. Į-624 buvo nuspręsta naikinti struktūrinius padalinius, tarp jų panaikinant bendrovės ( - ) lokomotyvų depą ir patvirtinant DA-7 formos AB „( - )“ Krovinių vežimo direkcijos ( - ) lokomotyvų depo panaikintų etatų sąrašą (2.30 p.) ir DA-6 formos AB „( - )“ Krovinių vežimo direkcijos ( - ) lokomotyvų depo naikintinų etatų sąrašą (2.31 p.). Dėl pertvarkos bendrovėje buvo nutraukiamos darbo sutartys su darbuotojais, dirbusiais naikinamuose padaliniuose (panaikinant tų darbuotojų pareigybes). Ieškovė dirbo ( - ) lokomotyvo depo ( - ) ceche, todėl 2018-12-04 Ieškovė buvo informuota apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės įteikiant 2018-12-04 įspėjimą Nr. 2(PS)-1882. Įspėjime nurodytos šios darbo sutarties nutraukimo su Ieškove priežastys: „remiantis Bendrovės generalinio direktoriaus 2017-10-16 įsakymu Nr. Į-624 patvirtintais struktūriniais ir darbo organizavimo pakeitimais yra panaikintos Jūsų pareigos, todėl apgailestaudami turime pranešti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p., po trijų mėnesių nuo šio įspėjimo gavimo dienos su Jumis nutrauksime darbo sutartį, remiantis teisės aktų nustatyta tvarka“. 2019-04-05 įsakymu Nr. ĮS(P)-888 su ieškove buvo nutraukta darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Atsakovė pabrėžia, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta dėl struktūrinių ir darbo organizavimo pakeitimų, dėl kurių buvo panaikinta ne tik ieškovės pareigybė, bet taip pat ir visų kitų darbuotojų, dirbusių Radviliškio lokomotyvo depe, pareigybės. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, tai pagrindžia žemiau šiame išdėstyti argumentai.

2411.

25Atsakovė teigia, kad ji pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 str. 1 d. 1 p. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė esą neturėjo pagrindo nutraukti darbo sutarties. Savo poziciją ieškovė grindžia tuo, kad, neva, ieškovės darbo funkcija netapo pertekline ir atsakovės vykdyti organizavimo pakeitimai nenulėmė ieškovės vykdytos funkcijos nereikalingumo. Ieškovė nurodo, kad darbdavys neatliko tokių darbo organizavimo pertvarkymų, kad tam tikrų funkcijų apskritai jam nebereikėtų. Atlikus struktūrinius pertvarkymus, vyresniosios specialistės (ieškovės) pareigybė buvo panaikinta. Tai reiškia, kad šios pareigybės poreikio, panaikinus ( - ) lokomotyvo depą, nebeliko. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo siūlomos kitos galimos pareigybės atsižvelgiant į DK 57 str. 2. d. (darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu). 2018-12-04 įspėjime darbdavys raštiškai siūlė ieškovei įspėjimo laikotarpiu būti perkeltai į bet kurią laisvą pareigybę ir ieškovė turėjo tokią teisę išreikšti sutikimą būti perkelta į bet kurią laisvą pas atsakovą esančią pareigybę, atitinkančią ieškovės išsilavinimą ir kvalifikaciją, informacija apie laisvas pareigybes buvo skelbiama viešai bendrovės internetiniame puslapyje ( - ), tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Svarbu paminėti, kad ieškovei taip pat buvo siūloma apskaitininko pareigybė, kurios reikalavimus pagal savo kvalifikaciją ir žinias ieškovė atitiko, tačiau ieškovė atsisakė šios pareigybės, motyvuodama, kad yra aukštesnio išsilavinimo ir nori aukštesnės pozicijos. Laikotarpiu po įspėjimo įteikimo ieškovei iki pat 2019-03-31 bendrovės svetainėje buvo patalpintas skelbimas apie ieškomą darbuotoją būtent apskaitininko pozicijai ( - ). Todėl ieškovės teiginiai, kad jai esą išvis nebuvo siūlomos kitos pareigybės ir nebuvo sudarytos galimybės toliau dirbti pas darbdavį yra nepagrįsti ir neteisingi. Ieškovė nuo įspėjimo gavimo dienos taip pat nė karto nesikreipė į bendrovės personalo departamentą ar savo padalinio žmogiškųjų išteklių partnerį dėl karjeros konsultacijų, kas papildomai patvirtina ieškovės nesuinteresuotumą toliau dirbti pas darbdavį. Pabrėžtina, kad visą minėtą laikotarpį nuo įspėjimo gavimo dienos ieškovei buvo suteikta galimybė darbo metu važinėti į darbo pokalbius kitose įmonėse pasinaudojant ne mažiau nei 10 procentų buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms. Mano, kad atsakovė sudarė ieškovei visas galimybes pateikti pageidavimą būti perkeltai į kitą laisvą pareigybę bendrovėje, tačiau ieškovė šią teise nepasinaudojo, taip pat įspėjimo laikotarpiu ieškoti kito darbo.

2612.

27Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė privalėjo vykdyti darbuotojų atranką pagal DK 57 str. 3 d. „jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys“. Pagal aukščiau nurodytą straipsnio nuostatą – atranką privaloma vykdyti tik tuomet, kai perteklinę darbo funkciją atlieka tos pačios pareigybės darbuotojai ir planuojama atleisti ne visus tos pačios pareigybės darbuotojus. Šioje situacijoje buvo panaikintos visos Krovinių vežimo direkcijos pareigybės, o ne tik ieškovės pareigybė. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju ieškovės teiginys yra nepagrįstas. Dėl ieškovės pirmenybės teisės likti darbe – ši nuostata šioje situacijoje nėra taikoma, kadangi pirmenybės teisės likti darbe kriterijai yra taikomi tik tuo atveju, kai vykdoma darbuotojų atranka, o šioje situacijoje kaip nurodyta aukščiau, tokia atranka nebuvo vykdoma.

2813.

29Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės nurodytas aplinkybes apie jai padarytą neturtinę žalą. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Teismų praktikoje pažymima, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Siekdama, kad būtų priteista neturtinė žala, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249 str., ieškovė privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, patirtos žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Ieškovė ieškinyje neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės teiginiai yra prieštaringi ir kyla pagrįstų abejonių, ar jie atitinka realybę. Pavyzdžiui, ieškovė teigia, kad darbo netekimas ieškovei esą sukėlė neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, didelį stresą. Jei ieškovės būsena iš tiesų būtų buvusi tokia, kokia nurodyta Ieškinyje, neaišku, dėl kokios priežasties ieškovė nesikreipė į medikus. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją praėjus tiek laiko (po maždaug 5-6 mėnesių) nuo darbo santykių nutraukimo. Asmuo, kuris mano, kad jo teisės buvo pažeistos ir patiriantis tokias neigiamas emocijas, nelauktų tokį laiko tarpą, net jei ir nežinotų kreipimosi į atsakingas institucijas terminų, o siektų kuo skubiau viską išsiaiškinti, kad galėtų ginti savo teises. Pažymėtina, kad bet kuris atleidimas darbuotojui sukelia tam tikras neigiamas emocijas, tačiau vien dėl to fakto, kad asmuo yra atleistas iš darbo, reikalauti neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsta. Todėl pats darbo sutarties nutraukimo faktas nesudaro pagrindo reikalauti neturtinės žalos. Taigi, ieškovė neįrodė, ne tik neteisėtų veiksmų, žalos, bet ir priežastinio ryšio. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Taigi, ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp darbo sutarties nutraukimo ir pasekmių, kadangi darbo sutarties nutraukimas visiems asmenims daugiau ar mažiau sukelia neigiamus išgyvenimus, o taip pat šioje situacijoje Ieškovė beveik 6 mėnesius delsė nesiimdama jokių veiksmų ginti savo tariamai pažeistas teises, kas tik patvirtina, kad darbuotojo išgyvenimai nebuvo tokie dideli arba jų išvis nebuvo. Todėl toks neturtinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas. Teismų praktikoje taip pat yra aiškinama, kad kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija.

3014.

31Atsakovė nurodo, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl atleidimo teisėtumo ir neegzistuoja priežasčių šio termino atnaujinti. Ieškovės darbo sutartis buvo nutraukta 2019-04-05 ir apie atleidimą ieškovė buvo įspėta iš anksto – 2018-12-04, tačiau ieškovė į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2019-10-15, t. y. po maždaug 5-6 mėnesių. Darbo ginčų komisija savo sprendime pagrįstai nustatė, kad ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys yra nepakankamos terminui pratęsti „ieškovė prašyme nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, nes ieškovė jį praleido dėl nežinojimo ir buvo įsitikinusi, kad kreiptis dėl savo teisių pažeidimo ji gali kur kas per ilgesnį terminą; apie įstatymo nustatytus terminus ji sužinojo tik kreipusis į advokatą“. Nenustatyta jokių objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, dėl ko Ieškovė į advokatą kreipėsi ne iš karto, o praėjus 5 mėnesiams po atleidimo iš darbo. Taip pat DK 24 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Paminėtina ir tai, kad ieškovė turėdama aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir būdama išsilavinęs asmuo, gavo įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą pakankamai anksti, t. y. dar 2018-12-07, ir buvo atleista tik 2019-04-05. Tai reiškia, kad pati ieškovė nelaikė atleidimo neteisėtu, nes nutraukus darbo sutartį nesiėmė jokių veiksmų savo tariamai pažeistoms teisėms ginti. Ieškovė, praleidusi DK 220 str. 1 d. nustatytą terminą, elgėsi neapdariai, nerūpestingai ir nesąžiningai. Ieškovė ilgą laiką nesikreipdama dėl tariamai pažeistų teisių gynimo, sąžiningai nesinaudojo savo teisėmis, todėl ieškovės reikalavimas taip pat atmestinas tuo pagrindu, kadangi jis pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Kaip savo sprendime teisingai pažymėjo darbo ginčų komisija – ieškovė tokį ilgą laiko tarpą nesikreipė į darbo ginčų komisiją, dėl neva pažeistų jos teisių, dėl nepateisiamų ir neobjektyvių priežasčių.

3215.

33Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba kitoje įmonėje pagal nuolatinę darbo sutartį, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1500 Eur neatskaičius mokesčių. Šiuo metu pas atsakovę dirbti nebepageidauja. Mano, kad po atleidimo iš atsakovės įmonės, ieškovės dirbtos funkcijos buvo ir toliau reikalingos. Jos darbo dalis – apskaita, buvo perimta, tik neliko sekretorės darbo dalies. Padaliniai buvo padalinti, bet įsteigti departamentai. Iki 2018-12-07 buvo 290 pareigybių, o 2019-04-05 – 326 pareigybės, neaišku, ar etatai buvo mažinami ar didinami. Darbuotojų padaugėjo ir jų funkcijas perkėlė į Vilnių. Atsakovė jai nesiūlė darbo, nors vyko atrankos. Ieškovę pakvietė į vieną pokalbį dėl vadovės pareigų, tačiau atsakovė pasirinko kitą kandidatą. Ieškovė klausė dėl vadybininkės pareigų, ji sutiko, tačiau konkurso rezultatai nebuvo patvirtinti, nors ieškovė jį laimėjo. Priėmė kitą darbuotoją S.. Ieškovei nebuvo paaiškintos priežastys, mano, kad tai buvo personalo sprendimas. 2018-12-04 įspėjimą dėl atleidimo gavo, jį perskaitė, pasirašė. Jai turėjo pasiūlyti darbą. Ieškovė siuntė savo CV, rado vadybininko vietą, bet jos dirbti neperkėlė. Ieškovė norėjo pereiti dirbti į apskaitininkes. Klausė vadovo A. S. dėl perkėlimo, tačiau jai nieko neatsakė. Paskutinę darbo dieną sužinojo, kad L. B. perėjo dirbti į apskaitininko pareigas. L. B. yra baigusi kolegiją, jos darbo stažas mažesnis 2 metais nei ieškovės. Ieškovė patyrė neturtinę žalą – stresą, ji nenorėjo prarasti darbo, augina du vaikus. Nuo 2019-05-27 pradėjo dirbti įmonėje „( - )“, po to stovėjo darbo biržoje 4-5 mėnesius, nuo 2019 m. lapkričio dirba UAB „( - )“. Į darbo ginčų komisiją kreipėsi po 6 mėnesių, nes nepasidomėjo šiuo klausimu, negerai jautėsi. Negali pasakyti kodėl iš karto nesikreipė.

3416.

35Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Teigė, kad pagal DK 214 str. 3 d. įrodinėjimo našta yra darbdavio. Atsakovė byloje neįrodė, kad ji atleido ieškovę teisėtai. Atsakovė neteikė į bylą duomenų dėl ieškovės atleidimo. Liudytoja negalėjo atsakyti į daug klausimų, nes tai atsakovei nenaudinga. Ieškovė pas atsakovę dirbo 12 metų, bet atsakovė neteikė duomenų, nors juos turi, ieškovė tai žino. Atsakovė vengė teikti duomenis dėl įmonės struktūrinių pokyčių, dėl S. įdarbinimo negalėjo paaiškinti. Įrodymų nepateikimo rizika tenka atsakovei, kuri neįrodė, kad ieškovę atleido teisėtai. Mažai yra tikėtina, kad tokioje įmonėje neatsirado laisvos darbo vietos. Pagal DK 57 str. komisija nebuvo sudaryta, neaišku pagal kokius kriterijus darbuotojai buvo palikti dirbti. Kiti darbuotojai su mažesniu stažu, kvalifikacija buvo palikti dirbti, o ieškovė - atleista. Atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovės darbo funkcijos tapo perteklinės. Įmonės struktūros ir pavadinimų pakeitimai nereiškia, kad darbo funkcijos tapo nereikalingos. Atsakovė neįvykdė pareigos pasiūlyti ieškovei darbo. Ieškovė atleidimo dieną sužinojo, kad L. B. perkelta į kitas pareigas. L. B. išsilavinimas žemesnis nei ieškovės, darbo stažas taip pat mažesnis. Nebuvo vykdomas atsakovės generalinio direktoriaus įsakymas pasiūlyti kitą darbą. Liudytoja parodė, kad nebuvo nustatyta tvarka nesiūlyti kito darbo, tai atsakovės personalo darbo vaisius, kad būtų paprasčiau. Darbo paieškos funkcija buvo perkelta ieškovei, nors įstatymas nustato darbdavio pareigą. Ieškovė tiko dirbti R. T., tačiau ( - ) Personalo departamentas nesutiko priimti ieškovės ir neaišku kodėl. Buvo pasirinkta S., kuri tokios kvalifikacijos ir išsilavinimo kaip ieškovė neturėjo. S. išsilavinimas yra vidurinis, nors pagal pareigybes turi būti aukštasis ekonominis. Ieškovė būtų sutikusi dirbti ( - ), bet pasiūlymų dėl darbo nebuvo, nors etatai ( - ) buvo ir padidinti. Buvo pažeista ieškovės pirmumo teisė likti darbe. Atsakovė ieškovei neturi pretenzijų dėl darbo drausmės. Atsakovė nurodė, kad įsteigė 3 naujus buhalterių etatus, bet duomenų nepateikė apie šioms pareigoms keliamus reikalavimus. Iš pateikto atsakovės etatų skaičiaus matyti, kad ieškovės įspėjimo dienai dirbo 277 darbuotojai, o iki ieškovės atleidimo buvo priimti ir nauji darbuotojai. L. B. etatas buvo nepanaikintas, ji buvo perkelta į apskaitininko pareigas, o ieškovė – neperkelta. Ieškovė dėl jos atleidimo išgyveno nesaugumo jausmą, neigiamas emocijas, stresą. Prašo ieškinį tenkinti.

3617.

37Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti. Ieškovės darbo funkcija tapo pertekline, nuo 2017 m. buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai. 2017-10-16 generalinio direktoriaus įsakymu panaikintas ( - ) lokomotyvų depas. Tuomet ieškovė klausimų neturėjo, nėra įrodymų, kad ji dėl to kreipėsi. 2018-12-04 pradėta atleidimo procedūra, įspėjimai buvo įteikti visiems darbuotojams, kurių pareigybės buvo naikinamos. Ieškovė nepateikė laiškų, kad siuntė CV dėl naujų pareigų. Darbo sutartis nutraukta su ieškove 2019-04-05, tačiau ji 6 mėnesius laukė. Ieškovė turėjo informuoti darbdavį apie savo nesutikimą dėl jos atleidimo. Ieškovė niekur nesikreipė. Į advokatą ieškovė kreipėsi daug anksčiau. Neaišku, kodėl ji tada nesikreipė į kompetentingas institucijas. Nėra duomenų, kad darbdavys buvo asmeniškai nusiteikęs prieš ieškovę. Jeigu ieškovei kilo klausimų dėl pareigybių, darbo funkcijų padalinimo ji juos turėjo pateikti darbdaviui. Mano, kad turi būti teisių ir pareigų pusiausvyra. Jeigu darbuotojas neteikia darbdaviui jokios informacijos, kad jis nesutinka su darbdavio sprendimais, tai darbuotojo teisė neturi būti ginama. Darbdavys elgėsi sąžiningai. Struktūrinis pertvarkymas yra sąžiningas veiksmas. Domėjosi, ar atsakovei buvo pateiktas ieškovės prašymas perkelti ją į apskaitininko pareigas, tačiau toks prašymas iš ieškovės nebuvo gautas. 2018-12-04 įspėjime buvo nurodyta tvarka į laisvas pareigybes, darbuotojas turėjo išreikšti savo valią dėl kitų pareigų. Atsakovė turi duomenis, kad ieškovė siuntė savo CV į Aptarnavimo vadybininko pareigybes. Ieškovė nepateikė dokumentų į kitas pareigybes. Atsakovės sistemoje yra užfiksuotas tik 1 kartas, kai ieškovė siuntė CV. Iki ieškovės įspėjimo nebuvo ieškovės siųstas nei 1 CV. L. B. buvo perkelta į apskaitininkės pareigas, nes ieškovė nepretendavo į šią pareigybę. Ieškovės darbo funkcijos nebuvo perduotos jokiam kitam darbuotojui. Kitų pareigybių funkcijos nėra identiškos kaip ieškovės darbo funkcijos. Po pertvarkos keitėsi darbuotojų darbo funkcijos. Pagal pareigybių pavadinimą negalima spręsti apie darbuotojo darbo funkcijas. Ieškovės pareigybė tapo nereikalinga. Pareigybių sąrašai yra pateikti į bylą. Nebuvo atleisti du darbuotojai, kurie dirbo tas pačias funkcijas. Ieškovė galėjo pretenduoti į kitas pareigas ir įgyvendinti savo teisę, tuomet darbdavys būtų tai įgyvendinęs. Ieškovė neįgyvendino savo teisės 6 mėn., o po to pradėjo kalbėti, kad darbdavys jai kažko nepasiūlė. Kaip darbdaviui reikia žinoti, kad ieškovė pageidauja eiti kitas pareigas, jeigu ji pati nereiškia valios. Darbdavys nusprendė visas laisvas pareigybes skelbti viešai ir informuoti, kad jeigu pareigos tinka, darbuotojas turi pats reikšti valią, siunčiant savo CV. Ieškovė remiasi DK 57 str. 3 d., jog turi būti atliekama atranka atleidžiamų darbuotojų. Ieškovė nevykdė buhalterio funkcijų, ji buvo vyr. specialistė ir vykdė iš dalies pagalbines funkcijas, todėl teigti, kad buvo atleisti 2 vyr. specialistai ir pažeista tvarka, negalima. Po darbo sutarties nutraukimo ieškovė pretenzijų neturėjo, o po to atsirado. Ieškovė nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą į Darbo ginčų komisiją. Tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Dėl ieškovės grąžinimo į darbą iš atsakovės pusės nėra jokių kliūčių, tačiau ieškovė pati nebenori ten dirbti. Liudytojai nepatvirtino, kad ieškovės atžvilgiu buvo asmeniškas nusistatymas. Nėra duomenų, kad ieškovei butų sudarytos nepalankios darbo sąlygos. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovė norėjo ieškovei sukelti išgyvenimus. Struktūriniai pasikeitimai turi įtakos, bet nėra įtakos, kad jie lemtų neturtinę žalą. Tai, kad ieškovė nesutinka su jos atleidimu, tai nesukelia neturtinės žalos. Ieškovė turi neturtinę žalą grįsti civiline atsakomybe. Atsakovė ieškovei siūlė sudaryti taikos sutartį, pasiūlymas yra sąžiningas, bet ieškovė yra nusistačiusi. Ieškovė nebuvo atleidimo procese atvira su darbdaviu, nebuvo sąžininga ir rūpestinga. Prašo ieškinį atmesti.

38Teismas

konstatuoja:

3918.

402007-06-04 darbo sutartimi Nr. 157 ieškovė buvo priimta neterminuotai dirbti pas atsakovę ( - ) lokomotyvų depo ( - ) cecho 2-os kategorijos cheminės analizės laborante, kodas ( - ); nuo 2007-09-17 ieškovė perkelta dirbti neterminuotai į vyresniosios specialistės pareigas (t. 1, 130 b.l., DOK-294, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 1).

4119.

42Byloje nustatyta, kad 2018-12-04 įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovė buvo informuota apie tai, kad „remiantis atsakovės generalinio direktoriaus 2017-10-16 įsakymu Nr. Į-624 patvirtintais struktūriniais ir darbo organizavimo pakeitimais panaikintos ieškovės pareigos, todėl vadovaujantis DK 57 str. 1 d. 1 p. po 3 mėnesių nuo šio įspėjimo gavimo dienos su ieškove bus nutraukta darbo sutartis. Taip pat pranešama, kad darbo sutartis bus nutraukta, jeigu laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki 5 darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nebus laisvos darbo vietos, į kurią galėtumėte būti perkeltas Jūsų sutikimu. Bendrovėje galiojanti laisvų vietų siūlymo atleidžiamiems darbuotojams tvarka tokia: atskiri raštiniai siūlymai dėl siūlomų laisvų darbo vietų Jums įteikiami nebus, todėl Jūs per įspėjimo laikotarpį galite aktyviai dalyvauti ir pretenduoti į bendrovėje esančias laisvas darbo vietas, atitinkančias Jūsų išsilavinimą ir kvalifikaciją, kurios yra skelbiamos viešai bendrovės internetiniame puslapyje ( - ) nuolat atnaujinamoje skiltyje „Karjera“. Bendrovės Personalo departamentas atsakys į visus Jūsų dėl laisvų darbo vietų kylančius klausimus. Taip pat prašome atkreipti dėmesį, kad būsite informuotas apie kvietimą į pokalbį tik tuo atveju, jeigu Jūsų turima kvalifikacija/kompetencija atitiks laisvas pareigas, į kurias pretenduojate“. Minėtas įspėjimas ieškovei buvo įteiktas 2018-12-07 (t. 1, 8 b.l.). 2019-04-05 įsakymu ieškovė atleista iš ( - ) lokomotyvų depo ( - ) cecho Eksploatacijos baro vyresniosios specialistės pareigų pagal DK 57 str. 1 d. 1 p.. Ieškovė su minėtu įsakymu supažindinta 2019-04-05 (t. 1, 9 b.l.).

4320.

44Iš byloje esančio atsakovės generalinio direktoriaus 2017-10-16 įsakymo „Dėl AB „( - )“ krovinių pervežimo direkcijos struktūrinių pertvarkymų“ matyti, kad nuo 2017-11-01 panaikinami Krovinių vežimo direkcijos struktūriniai padaliniai, tarp kurių yra ir ( - ) lokomotyvų depas, pavaldus Krovinių vežimo direkcijos Riedmenų departamentui (t. 1, 11-14 b.l.).

4521.

46Iš atsakovės ( - ) lokomotyvų depo 2017 m. panaikintų etatų sąrašo matyti, kad Klaipėdos ceche panaikintas buvo ir vyresniojo specialisto etatas (t. 1, 130 b.l., DOK-294, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 4).

4722.

48Nustatyta, kad ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją 2019-10-15 (t. 1, 51-58 b.l.).

4923.

502019-11-05 Darbo ginčų komisija sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą bei ieškovės prašymo pateikimo komisijai termino neatnaujino, ieškovės prašymą atsakovei dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsisakė nagrinėti (t. 1, 39-41 b.l.). Darbo ginčų komisija sprendime nurodė, kad ieškovė prašymą darbo ginčų komisijai turėjo pateikti iki 2019-05-05, o pateikė 2019-10-15, t.y. akivaizdžiai praleidusi DK 220 str. nustatytą terminą, ieškovės nurodytas priežastis dėl termino praleidimo pripažino nesvarbiomis ir kreipimosi į komisiją termino neatnaujino.

5124.

52Ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu 2019-11-18.

53Dėl ieškovės atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo

5425.

55Byloje šalys ginčijasi dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo. Ieškovė teigia, kad jos atliekama darbo funkcija netapo pertekline ir atsakovės vykdyti darbo organizavimo pakeitimai nenulėmė jos vykdytos funkcijos nereikalingumo. Atsakovė atsikerta, jog atlikus struktūrinius pertvarkymus, ieškovės pareigybė – vyresniosios specialistės – buvo panaikinta. Šios pareigybės poreikio, panaikinus ( - ) lokomotyvo depą, nebeliko.

5626.

57DK 214 straipsnis nustato, kad atleidimo iš darbo bylose, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Taigi šioje byloje atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ieškovės atleidimas pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra teisėtas.

5827.

59DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

6028.

61Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo ( - ) lokomotyvų depo vyresniaja specialiste. Nuo 2017-11-01 panaikinti Krovinių vežimo direkcijos struktūriniai padaliniai, tarp kurių buvo ir ( - ) lokomotyvų depas, pavaldus Krovinių vežimo direkcijos Riedmenų departamentui, bei panaikinti ( - ) lokomotyvų depo etatai, tarp kurių ir vyresniosios specialistės (t. 1, b.l. 130 b.l., DOK-294, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 4). Pripažintina, kad atsakovės darbo organizavimo pakeitimai buvo realūs, kadangi byloje esantis atsakovės generalinio direktoriaus 2017-10-16 įsakymas „Dėl AB „( - )“ krovinių pervežimo direkcijos struktūrinių pertvarkymų“ patvirtina, kad nuo 2017-11-01 buvo naikinti Krovinių vežimo direkcijos struktūriniai padaliniai, tarp kurių yra ir ( - ) lokomotyvų depas, pavaldus Krovinių vežimo direkcijos Riedmenų departamentui (t. 1, 11-14 b.l.).

6229.

63Iš byloje esančių įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovės struktūriniai pertvarkymai lėmė ieškovės atliekamos darbo funkcijos nereikalingumą ( - ) lokomotyvų depe, kadangi jis buvo panaikintas, tačiau byloje nėra įrodyta, jog ieškovės atliekamos darbo funkcijos panaikinus ( - ) lokomotyvų depą tapo iš viso nereikalingos atsakovės įmonėje (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovė turi ekonomikos magistro laipsnį ((t. 1, b.l. 130 b.l., DOK-294, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 10). Iš byloje esančios 2020-02-26 pažymos apie bendrovėje esančias pareigybes 2018-12-07 ir 2019-04-05 laikotarpiui matyti, kad ieškovės įspėjimo dėl atleidimo iš darbo gavimo dienai – 2018-12-07, atsakovės įmonėje buvo 290 darbuotojai, o ieškovės atleidimo dieną – 2019-04-05 – buvo 326 darbuotojai (t. 1, b.l. 200, DOK-10328, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 4). Taigi ieškovės atleidimo iš darbo dienai atsakovės įmonėje buvo daugiau 36 darbuotojais. Iš minėtos pažymos matyti, kad minėtu laikotarpiu labiausiai padidėjo vadybininkų skaičius - 36 etatais, taip pat matyti, kad kito ir buhalterių skaičius – nuo 54 iki 58, taip pat apskaitininkų – nuo 6 iki 11 darbuotojų. Darytina išvada, kad ieškovės atliekamos darbo funkcijos, į kurias įėjo ir buhalterinė apskaita (darbas su finansų apskaitos ir verslo valdymo sistema SAP; registravimas atsargų pajamavimo operacijų, pajamavimas atsargų į sandėlį ir į sąnaudas, registravimas atsargų perkėlimo operacijų bei iš vienos kortelės į kitą, nurašyti atsargas į sąnaudas ir inventoriaus kortelę ir kt.) (t. 1, 69-71 b.l.) atsakovės įmonėje netapo iš viso nereikalingos.

6430.

65Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl darbuotojo darbo funkcijų tapimo nereikalingumo darbdavio įmonėje turi būti analizuojamas ir vertinamas po atsakovės darbo organizavimo pakeitimų darbuotojo darbo funkcijų nereikalingumo tapimas visos įmonės kontekste, o ne atskiro struktūrinio padalinio atžvilgiu. Atsakovė byloje nurodė, kad laikotarpiu po ieškovei įspėjimo įteikimo iki 2019-03-31 atsakovės interneto svetainėje buvo patalpintas skelbimas apie ieškomą darbuotoją apskaitininko pozicijai ( - ) (t. 1, 125 b.l., DOK-294, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 7, 8). Ieškovė nurodė, kad dalyvavo pokalbyje dėl Turto valdymo paslaugų centro Klientų aptarnavimo departamento ( - ) grupės klientų aptarnavimo pogrupio vadybininko pareigų, jai buvo pranešta, jog tinka šioms pareigoms, tačiau teikimo dėl ieškovės perkėlimo iš esamų pareigų į minėtas pareigas nepatvirtino Personalo departamentas. Šias aplinkybes patvirtina byloje ieškovės ir atsakovės darbuotojos R. T. elektroninis susirašinėjimas (t. 1, 17-20 b.l.). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė, po įspėjimo dėl atleidimo iš darbo įteikimo, siųsdama per atsakovės interneto svetainę, pretendavo 1 kartą į kitas pareigas. Pažymėtina, kad byloje ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra. Pripažintina, kad ieškovei 2018-12-07 įteikus įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, atsakovės įmonėje buvo ir toliau reikalingos ieškovės vykdytos darbo funkcijos, kadangi atsakovė į paminėtas pareigas – apskaitininko ( - ), Turto valdymo paslaugų centro Klientų aptarnavimo departamento ( - ) grupės klientų aptarnavimo pogrupio vadybininko ieškojo naujų darbuotojų. Pabrėžtina, kad ieškovė, eidama ( - ) lokomotyvų depo ( - ) cecho vyresniosios specialistės pareigas, vykdė dalį paminėtų atsakovės ieškomų darbuotojų funkcijų (t. 2, 68-71, 125 b.l., DOK-294, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 7, 8; 17-20).

6631.

67DK 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutartis dėl darbo organizavimo pakeitimo gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. Iš byloje esančių įrodymų – šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2018-12-07 (ieškovei įspėjimo įteikimo diena) iki 2019-04-05 (ieškovės atleidimo data) atsakovės įmonėje buvo laisva darbo vieta, į kurią ieškovė galėjo būti perkelta dirbti esant jos sutikimui. Kaip nurodyta, sprendimo 30 punkte, byloje nustatyta, kad ieškovė dalyvavo pokalbyje dėl Turto valdymo paslaugų centro Klientų aptarnavimo departamento ( - ) grupės klientų aptarnavimo pogrupio vadybininko pareigų, jai buvo pranešta, jog teikimo dėl ieškovės perkėlimo iš esamų pareigų į minėtas pareigas nepatvirtino Personalo departamentas. Iš atsakovės darbuotojos R. T. atsakymo ieškovei matyti, kad „galutinis Personalo departamento sprendimas buvo į šią poziciją perkelti praktiką Klientų aptarnavimo pogrupyje atliekančią TVPC darbuotoją“ (t. 1, 17-20 b.l.). Pripažintina, kad nagrinėjamu atsakovė, atleisdama ieškovę, nesilaikė DK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimo – esant laisvai darbo vietai ir ieškovės sutikimui, atsakovė neperkėlė ieškovės dirbti į naują darbo vietą.

6832.

69Ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė jos pirmumo teisę likti darbe, taip pat nenustatė savo atrankos kriterijų bei neužtikrino DK 57 straipsnio 3 dalyje nustatyto pirmumo teisės kriterijų laikymosi. Teismas sprendžia, kad šis ieškovės argumentas yra nepagrįstas.

7033.

71DK 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje; 4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius (straipsnio 3 dalis). Minėto straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją (straipsnio 4 dalis).

7234.

73Byloje nustatyta, kad atsakovės generalinio direktoriaus 2017-10-16 įsakymu „Dėl AB „( - )“ krovinių pervežimo direkcijos struktūrinių pertvarkymų“ nuo 2017-11-01 buvo naikinti Krovinių vežimo direkcijos struktūriniai padaliniai, tarp kurių yra ir ( - ) lokomotyvų depas, pavaldus Krovinių vežimo direkcijos Riedmenų departamentui (t. 1, 11-14 b.l.). Taigi, buvo panaikintas visas struktūrinis padalinys - ( - ) lokomotyvų depas, ir atleisti jame dirbantys darbuotojai. Nagrinėjamu atveju nebuvo ( - ) lokomotyvų depe atleidžiami keli vyresnieji specialistai (ieškovės eitos pareigos), o kiti vyresnieji specialistai, atlikę tas pačias darbo funkcijas kaip ieškovė, palikti dirbti. Dėl šios priežasties ieškovės argumentas, jog turėjo būti taikomas atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus bei užtikrinama ieškovės pirmenybės teisė būti paliktai dirbti, vadovaujantis DK 57 straipsnio 3 dalimi, yra nepagrįstas.

7435.

75Ieškovė nurodo, kad atsakovė nevykdė DK reikalavimo dėl laisvų darbo vietų pasiūlymo ieškovei. Teismas nesutinka su šiuo argumentu ir sprendžia, jog atsakovė laikėsi minėto reikalavimo. Pagal DK 57 straipsnio 2 dalį darbdaviui tenka pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu. Ją darbdavys įgyvendina informuodamas darbuotoją apie esamas laisvas darbo vietas, pasiūlydamas kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitą darbą. Kito darbo pasiūlymo formos įstatymas nedetalizuoja. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatyme nenustatyta, jog pasiūlymas dėl kito darbo perkeliamam dėl numatomo atleidimo darbuotojui būtų pateiktas raštu (DK129 straipsnis). Aplinkybė, kad darbuotojui buvo pasiūlytas kitas darbas, gali būti įrodinėjama visomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v AB „Vilniaus pergalė“, bylos Nr. 3K-3-158/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009).

7636.

77Iš šalių paaiškinimų, liudytojos J. K. – D. parodymų, rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovė ieškovei nepasiūlė kito darbo individualiai, tačiau jis buvo pasiūlytas ieškovei viešo skelbimo būdu – skelbiant informaciją apie naujas pareigas viešai atsakovės interneto puslapyje ( - ). Liudytoja J. K. – D. parodė, kad dirba atsakovės Personalo departamente ir vykdė atsakovės įspėjimo dėl atleidimo iš darbo įteikimo procedūrą, kuri buvo standartinė. Kadangi po atsakovės įmonėje įvykdytos pertvarkos, buvo labai didelis skaičius numatytų atleisti darbuotojų, buvo priimtas sprendimas, kad darbuotojai gali pretenduoti patys į visas laisvas ir paskelbtas internete darbo vietas. Atsakovė neturėjo fizinių galimybių įvertinti kiekvieno atleidžiamo darbuotojo kompetenciją bei jo pageidavimą dirbti kitą darbą, todėl darbuotojai tai galėjo patys daryti, atsižvelgdami į savo pageidavimus bei įvertindami savo gebėjimą dirbti kitą darbą. Dėl šių priežasčių apie laisvas darbo vietas buvo skelbiama viešai, atsakovės internetiniame puslapyje. Iš ieškovės pusės nebuvo jokių paklausimų. Nežino dėl kokių priežasčių ieškovės kandidatūra buvo atmesta Personalo departamento, kai ieškovė pretendavo į laisvas pareigas. Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo informuota 2018-12-04 įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo apie tai, kad „darbo sutartis bus nutraukta, jeigu laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki 5 darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nebus laisvos darbo vietos, į kurią galėtumėte būti perkeltas Jūsų sutikimu. Bendrovėje galiojanti laisvų vietų siūlymo atleidžiamiems darbuotojams tvarka tokia: atskiri raštiniai siūlymai dėl siūlomų laisvų darbo vietų Jums įteikiami nebus, todėl Jūs per įspėjimo laikotarpį galite aktyviai dalyvauti ir pretenduoti į bendrovėje esančias laisvas darbo vietas, atitinkančias Jūsų išsilavinimą ir kvalifikaciją, kurios yra skelbiamos viešai bendrovės internetiniame puslapyje ( - ) nuolat atnaujinamoje skiltyje „Karjera“. Bendrovės Personalo departamentas atsakys į visus Jūsų dėl laisvų darbo vietų kylančius klausimus. Taip pat prašome atkreipti dėmesį, kad būsite informuotas apie kvietimą į pokalbį tik tuo atveju, jeigu Jūsų turima kvalifikacija/kompetencija atitiks laisvas pareigas, į kurias pretenduojate“ (t. 1, 9 b.l.). Byloje nustatyta, kad minėtame atsakovės internetiniame puslapyje buvo skelbta atranka į apskaitininko pareigas ( - ), o taip pat ir į ieškovės pretenduotas Turto valdymo paslaugų centro Klientų aptarnavimo departamento ( - ) grupės klientų aptarnavimo pogrupio vadybininko pareigas. Tai patvirtina byloje esantys darbo skelbimas bei ieškovės ir atsakovės darbuotojos R. T. susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovė į minėtas pareigas turi kandidatuoti nuorodoje ( - ), t.y. per internetinį portalą (t. 1, 17 b.l.; t. 1, b.l. 130 b.l., DOK-294, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 8). Pripažintina, kad ieškovei buvo prieinama informacija atsakovės internetiniame puslapyje dėl laisvų darbo vietų, ieškovei 2018-12-04 įspėjime buvo išaiškinta atsakovės siūlomų laisvų darbo vietų tvarka, todėl atsakovės viešas paskelbimas savo internetiniame puslapyje apie laisvas darbo vietas yra laikomas tinkamu ieškovės informavimu bei jai pasiūlymu dėl kito darbo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-102/2009, pasisakė, kad informacija apie turimas laisvas darbo vietas gali būti jam pateikta ne tik individualiai, bet ir viešo skelbimo būdu. Pastarasis būdas, pvz., paskelbimas darbdavio įmonėje skelbimų lentoje, jeigu tai įprasta informacijos skelbimo tvarka ir yra prieinama darbuotojui, gali būti pripažinta teismo kaip tinkamas informavimas apie laisvas darbo vietas, nes tai yra darbdavio pranešimas apie laisvas darbo vietas ir bet kas gali pretenduoti į jas. Ne visos tinkamos darbo vietos darbuotojui gali būti individualiai siūlomos tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas kitu būdu, pvz., viešu skelbimu, informuojamas apie visas turimas tinkamas darbuotojui laisvas darbo vietas. Viešas skelbimas apie laisvas darbo vietas gali būti vertinamas kaip neindividualaus pobūdžio siūlymas dėl darbo sutarties sudarymo, kuriuo gali pasinaudoti ir gavę įspėjimus apie galimą atleidimą iš darbo darbuotojai. Teismų praktikos nuostata dėl kito darbo siūlymo per visą įspėjimo laiką turi būti vertinama ir taikoma atsižvelgiant į sąžiningumo ir protingumo reikalavimus. Jeigu nustatoma, kad per įspėjimo laiką darbuotojas buvo informuojamas apie darbdavio turimas darbuotojui tinkamas laisvas darbo vietas kitu būdu, pvz., viešu skelbimu, tai ta aplinkybė, kad kiekviena laisva tinkama darbo vieta įspėtam apie atleidimą iš darbo darbuotojui nebuvo pasiūlyta individualiai, nevertinama kaip DK 129 straipsnio 1 dalies pažeidimas (2002 m. Darbo kodekso nuostata).

7837.

79Ieškovė teigia, kad vietoje jos pareigybės (vyresniojo specialisto) buvo įsteigta apskaitininko pareigybė struktūriniame padalinyje – Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamento Traukinių valdymo skyriaus ( - ) grupėje (struktūrinis kodas –( - )) ir šias pareigas vykdo atsakovės darbuotoja J. B.. Atsakovė nurodo, kad J. B. priimta į apskaitininkės pareigas nuo 2019-04-19 (t. 1, 197 b.l., 1.4.5 p.). Iš byloje esančio atsakovės internetinio portalo skelbimo matyti, kad atsakovė ieškojo apskaitininko Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamente, ( - ), skelbimas galiojo iki 2019-03-31 (t. 1, 125 b.l., DOK-294, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 8). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2019-04 -05, sužinojo, jog J. B. priimta į šias apskaitininkės pareigas, o ieškovei ši darbo vieta nebuvo pasiūta. Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė per atsakovės internetinį portalą teikė 1 kartą savo CV, t.y. į Turto valdymo paslaugų centro Klientų aptarnavimo departamento ( - ) grupės klientų aptarnavimo pogrupio vadybininko pareigas (t. 1, 17-20 b.l.). Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra. Ieškovė neteikė savo kandidatūros per atsakovės internetinį portalą į apskaitininko pareigas Krovinių vežimo direkcijos Operatyvinio valdymo departamente, ( - ), pagal atsakovės darbo skelbimą (t. 1, 125 b.l., DOK-294, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 8). Dėl šios priežasties ieškovės motyvai dėl J. B. įdarbinimo pas atsakovę apskaitininkės pareigose yra nepagrįsti. Pabrėžtina, kad teismas šio sprendimo 35-36 punktuose pasisakė, jog ieškovės informavimas apie laisvas darbo vietas viešai atsakovės internetiniame portale buvo tinkamas.

8038.

81Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojų J. K. – D., A. S. parodymus, byloje esančią rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovės 2019-04-05 įsakymą Nr. ĮS (P)-888 bei jos atleidimą iš darbo neteisėtu yra pagrįstas. Atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovės atleidimas iš darbo buvo teisėtas (DK 214 str.). Teismas pripažįsta, kad atsakovės įmonėje buvo laisva darbo vieta, į kurią ieškovė galėjo būti perkelta dirbti esant jos sutikimui, tačiau atsakovė to nepadarė ir pažeidė DK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimą (motyvai išdėstyti sprendimo 31 punkte).

8239.

83Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą grąžinti ją į darbą atsakovės įmonėje. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji nebenori dirbti pas atsakovę, kadangi yra susiradusi kitą darbą. Byloje esančiais Sodros duomenimis ieškovė nuo 2019-11-12 dirba UAB „( - )“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad ieškovės pareigos atsakovės įmonėje buvo panaikintos, panaikinus visą ( - ) lokomotyvų depą, pripažintina, kad nėra pagrindo tenkinti minėtą ieškovės ieškinio reikalavimą dėl jos grąžinimo į darbą atsakovės įmonėje.

8440.

85Šioje byloje atsakovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu taikytas DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas. DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Šioje teisės normoje įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo teisinis pagrindas ir įsakmiai nurodytas darbo sutarties šiuo pagrindu pasibaigimo (nutraukimo) momentas – darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo įsiteisėjimo diena. Ją taikydamas konkrečioje byloje darbo ginčą nagrinėjantis organas, taigi ir teismas, savo priimame sprendime turi nurodyti, kad darbo sutartis laikoma nutraukta tuo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 50 p.). Nustatytina, kad šalių sudaryta 2007-06-04 darbo sutartis Nr. 157, kuria ieškovė nuo 2007-09-17 perkelta dirbti neterminuotai į vyresniosios specialistės pareigas ( - ) lokomotyvų depo ( - ) ceche (t. 1, 130 b.l., DOK-294, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 1) laikoma nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.).

86Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

8741.

88DK 218 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

8942.

90Kasacinio teismo praktikoje dėl 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalies aiškinimo, kuria, minėta, mutatis mutandis reikia vadovautis ir taikant DK 218 straipsnio 4 dalį, pažymima, kad, nagrinėdamas ginčą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, teismas kiekvienu atveju individualiai įvertina konkrečios bylos aplinkybes ir nustato 2002 m. DK 300 straipsnio tikslus atitinkančios kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 55 punktas; kt.).

9143.

92Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją, taip pat nurodyti argumentus, dėl kurių yra mažinama ši kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 50 punktas).

9344.

94Ieškovė prašo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį po 1624,66 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019-04-05) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas yra iš dalies pagrįstas.

9545.

96Iš atsakovės 2020-02-18 pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė 1624,66 Eur (t. 1, 200 b.l, DOK-10328, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 1). Byloje nustatyta, kad po ieškovės atleidimo iš atsakovės, t.y. 2019-04-05, ieškovė nuo 2019-05-27 iki 2019-07-16 dirbo UAB „( - )“, nuo 2019-11-12 įsidarbino UAB „( - )“ (t. 1, 184-191 b.l.). Iš Sodros duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė iš Sodros už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-04-05 gavo 145,43 Eur išmoką (t. 1, 187 b.l.).

9746.

98Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra pripažįstamas neteisėtu, ieškovė nėra grąžinama dirbti pas atsakovę, kadangi ieškovė nebenori, nes šiuo metu dirba nuolatinai kitoje įmonėje, sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas mažinti vidutinio darbo užmokesčio dydį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisiant ieškovei negauto vidutinio darbo užmokesčio pajamas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki jos įsidarbinimo UAB „( - )“, t.y. 2019-05-27. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iš darbo iki ieškovės įsidarbinimo UAB „( - )“. Konstatuotina, kad už 2019 m. balandžio mėn. atsakovė turi sumokėti ieškovei 1 411,68 Eur (1624,66 Eur – 67,55 Eur (darbo užmokestis už 2019 m. balandžio 1-5 d. pagal byloje esančią 2020-02-18 pažymą Nr. SD-APC(LG)-373 (t. 1, 200 b.l., DOK-10328, „Zip“ laikmenos priedas Nr. 1)) – 145,43 Eur Sodros išmoka (t. 1, 187 b.l.) = 1411,68 Eur); už 2019 m. gegužės mėn. - 1 358,30 Eur (1 624,66 Eur – 266,36 Eur iš UAB „Melt water“ gautos pajamos), t.y. iš viso 2 769,98 Eur sumą, neatskaičius mokesčių. Teismas mano, kad ši priteista ieškovei vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką yra teisinga, sąžininga ir protinga.

99Dėl kompensacijos priteisimo

10047.

101Ieškovė prašo priteisti 5 vidutinių darbo užmokesčių, t.y. 8 123,30 Eur neatskaičius mokesčių, kompensaciją. Byloje nustatyta, kad ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2007-06-04, kas sudaro atleidimo dienai 11 metų. DK 218 straipsnio 4 dalis nustato, kad kompensacijos dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Taigi, ieškovė pagrįstai prašo priteisti kompensaciją 5 vidutinių darbo užmokesčių, t.y. 8 123,30 Eur neatskaičius mokesčių (1 624,66 Eur x 5). Ieškovės minėtas reikalavimas tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiama 8 123,30 Eur neatskaičius mokesčių dydžio kompensacija (DK 218 str. 4 d.).

102Dėl neturtinės žalos priteisimo

10348.

104Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinę žalą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas.

10549.

106Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

10750.

108Nagrinėjamu atveju neturtinę žalą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo jautėsi pažeminta, į analogiškas funkcijas buvo priimta darbuotoja, neturinti patirties ir akivaizdžiai žemesnės kvalifikacijos, be motyvų ir paaiškinimų buvo nepriimta į pretenduotas pareigas, prarado pajamas, šeima su finansiniais sunkumais, patyrė neigiamus išgyvenimus, emocinę depresiją, didelį stresą (t. 1, b.l. 6, 57). Teismo posėdžio metu ieškovė teismui paaiškino, kad dėl atleidimo ji pergyveno, patyrė nesaugumo jausmą.

10951.

110Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

11152.

112Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nors ieškovė ir patyrė nepatogumų dėl neteisėto atleidimo iš darbo, tačiau ieškovė neįrodė, jog jai dėl šių atsakovės veiksmų kilo ilgalaikių neigiamų emocinių padarinių. Ieškovės nurodytos aplinkybės (sprendimo 50 punktas) nėra pagrįstos įrodymais, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl minėto fakto egzistavimo (CPK 178 straipsnis). Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog atleidimas iš darbo daugiau ar mažiau visiems sukelia neigiamus išgyvenimus, o ieškovė beveik 6 mėnesius nesiėmė veiksmų dėl savo pažeistų teisių gynimo. Teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo teismui paaiškinti, kodėl ji per įstatymo nustatytą terminą – 1 mėnesį, nesikreipė į Darbo ginčų komisiją dėl jos atleidimo ginčijimo, o tik nurodė, kad buvo blogos nuotaikos. Byloje iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė per visą laikotarpį nuo įspėjimo apie atleidimą iki atleidimo iš darbo bei po atleidimo nei karto nepareiškė atsakovei jokių pretenzijų, pastabų, susijusių su jos atleidimu. Į darbo ginčų komisiją ieškovė kreipėsi tik po 6 mėnesių. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovė po jos atleidimo įsidarbino kitoje įmonėje po 1,5 mėnesio. Byloje nėra įrodyta, kad dėl atsakovės veiksmų, susijusių su neteisėtu atleidimu iš darbo, ieškovei kilo ilgalaikiai neigiami padariniai. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

113Dėl kitų bylos klausimų

11453.

115Teismas taip pat pasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovės praleidimu termino kreiptis į darbo ginčų komisiją per įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą. Atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalavimas turi būti atmestas tuo pagrindu, kadangi jis pareikštas praleidus įstatyme numatytą terminą. Byloje nustatyta, kad ieškovė iš atsakovės įmonės buvo atleista 2019-04-05, o į darbo ginčų komisiją ieškovė kreipėsi 2019-10-15, t.y. po 6 mėnesių, todėl ieškovė praleido įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją reikšti reikalavimą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo yra numatyta privaloma procedūra, prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, nagrinėti darbuotojo ir darbdavio ginčą Darbo ginčų komisijoje (DK 220 str. 1 d.). Toks darbuotojo prašymas darbo ginčų nagrinėjimo komisijai turi būti pateiktas per 1 mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (DK 220 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės Darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą. Dėl to konstatuotina, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procedūrinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam tiek, kiek procedūrinių terminų taikymo nereglamentuoja DK normos, pagal įstatymo analogiją taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 4, 5 straipsniai, 16 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 3 straipsnio 7 dalis). DK 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 dalyje nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Taigi, teismas netikrina ir neperžiūri Darbo ginčų komisijos sprendimo ir DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektais. Šio procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į Darbo ginčų komisiją ir jo (ne)atnaujinimo Darbo ginčų komisiją sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, priėmimui ir nagrinėjimui teisme (2020 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Dėl šių priežasčių sprendžia, kad minėti atsakovės argumentai yra nepagrįsti.

11654.

117Atsakovės atstovas byloje nurodė, kad taikus ginčo išsprendimas yra galimas ir po teismo sprendimo priėmimo. Šalims išaiškinama, kad sudarytą taikos sutartį gali teikti teismui ir po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma (CPK 140 str. 4 d.).

11855.

119Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

12056.

121Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažįsta, kad ieškovė iš esmės pagrįstai kreipėsi į teismą, teismas pripažįsta ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl ieškovei iš atsakovės yra priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 800 Eur advokato pagalbai apmokėti (t. 2, 36-37 b.l., DOK-19159 „Zip“ laikmenos priedas) (CPK 93 str. 4 d).

12257.

123Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovės priteisiama 320 Eur (75 Eur už reikalavimą dėl atsakovės 2019-04-05 įsakymo bei ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu + 62 Eur už darbo užmokesčio priteisimą už priverstinės pravaikštos laiką + 183 Eur už reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo) žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1, 6 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

124Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

125Ieškinį tenkinti iš dalies.

126Pripažinti atsakovės akcinės bendrovės „( - )“, į.k. ( - ), 2019-04-05 įsakymą Nr. ĮS(P)-888 bei ieškovės K. G., a.k. ( - ) atleidimą iš darbo neteisėtu.

127Nustatyti, kad ieškovės K. G., a.k. ( - ) ir atsakovės akcinės bendrovės „( - )“ 2007-06-04 sudaryta darbo sutartis Nr. 157, kuria ieškovė K. G. nuo 2007-09-17 perkelta dirbti neterminuotai į vyresniosios specialistės pareigas ( - ) lokomotyvų depo ( - ) ceche yra laikoma nutraukta šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną (DK 218 str. 6 d.).

128Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „( - )“, į.k. ( - ), 2 769,98 Eur Eur (du tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt devyni eurai 98 centai) sumą neatskaičius mokesčių už priverstinės pravaikštos laiką ieškovės K. G., a.k. ( - ) naudai.

129Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „( - )“, į.k. ( - ), 8123,30 Eur (aštuoni tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt trys eurai 30 centų) neatskaičius mokesčių kompensaciją ieškovės K. G., a.k. ( - ) naudai.

130Kitą ieškinio dalį atmesti.

131Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „( - )“, į.k. ( - ), 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės K. G., a.k. ( - ) naudai.

132Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „( - )“, į.k. ( - ), valstybei 320 Eur (trys šimtai dvidešimt eurų) žyminį mokestį.

133Išaiškinti šalims, kad sudarytą taikos sutartį galima teikti teismui ir po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma (CPK 140 str. 4 d.).

134Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G.... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės AB „( -... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodo, kad 2007-06-04 sudarė darbo sutartį Nr. 157 su AB „( -... 8. 3.... 9. Ieškovė teigia, kad atsakovė nevykdė įstatymo imperatyvo pasiūlyti... 10. 4.... 11. Ieškovė nurodo, kad atsakovės 2017-10-16 įsakymo 3 p. personalo paslaugų... 12. 5.... 13. Atsakovė nepasiūlė kitos laisvos darbo vietos, nors tokių vietų buvo. Kaip... 14. 6.... 15. Aukščiau paminėta nauja apskaitininkės pareigybė ieškovei nebuvo... 16. 7.... 17. Ieškovė nurodo, kad ji yra atleista neteisėtai dar ir dėl to, kad buvo... 18. 8.... 19. Ieškovė buvo Lietuvos geležinkelių profesinės sąjungos „Administracijos... 20. 9.... 21. Ieškovė ieškinyje teigia, kad patyrė neturtinę žalą dėl neteisėto... 22. 10.... 23. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 24. 11.... 25. Atsakovė teigia, kad ji pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove... 26. 12.... 27. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovė privalėjo... 28. 13.... 29. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų... 30. 14.... 31. Atsakovė nurodo, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis... 32. 15.... 33. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir jame nurodytas... 34. 16.... 35. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė jį... 36. 17.... 37. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškinys yra... 38. Teismas... 39. 18.... 40. 2007-06-04 darbo sutartimi Nr. 157 ieškovė buvo priimta neterminuotai dirbti... 41. 19.... 42. Byloje nustatyta, kad 2018-12-04 įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo... 43. 20.... 44. Iš byloje esančio atsakovės generalinio direktoriaus 2017-10-16 įsakymo... 45. 21.... 46. Iš atsakovės ( - ) lokomotyvų depo 2017 m. panaikintų etatų sąrašo... 47. 22.... 48. Nustatyta, kad ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi į Darbo... 49. 23.... 50. 2019-11-05 Darbo ginčų komisija sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės... 51. 24.... 52. Ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu 2019-11-18.... 53. Dėl ieškovės atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo... 54. 25.... 55. Byloje šalys ginčijasi dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo.... 56. 26.... 57. DK 214 straipsnis nustato, kad atleidimo iš darbo bylose, atleidimo iš darbo... 58. 27.... 59. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti... 60. 28.... 61. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo ( - ) lokomotyvų depo vyresniaja... 62. 29.... 63. Iš byloje esančių įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovės... 64. 30.... 65. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl darbuotojo darbo funkcijų... 66. 31.... 67. DK 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutartis dėl darbo organizavimo... 68. 32.... 69. Ieškovė teigia, kad atsakovė pažeidė jos pirmumo teisę likti darbe, taip... 70. 33.... 71. DK 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka... 72. 34.... 73. Byloje nustatyta, kad atsakovės generalinio direktoriaus 2017-10-16 įsakymu... 74. 35.... 75. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nevykdė DK reikalavimo dėl laisvų darbo... 76. 36.... 77. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos J. K. – D. parodymų, rašytinės... 78. 37.... 79. Ieškovė teigia, kad vietoje jos pareigybės (vyresniojo specialisto) buvo... 80. 38.... 81. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus,... 82. 39.... 83. Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą grąžinti ją į darbą atsakovės... 84. 40.... 85. Šioje byloje atsakovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu taikytas DK... 86. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką... 87. 41.... 88. DK 218 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės... 89. 42.... 90. Kasacinio teismo praktikoje dėl 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalies aiškinimo,... 91. 43.... 92. Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios... 93. 44.... 94. Ieškovė prašo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį po 1624,66 Eur... 95. 45.... 96. Iš atsakovės 2020-02-18 pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis darbo... 97. 46.... 98. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra... 99. Dėl kompensacijos priteisimo... 100. 47.... 101. Ieškovė prašo priteisti 5 vidutinių darbo užmokesčių, t.y. 8 123,30 Eur... 102. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 103. 48.... 104. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinę žalą.... 105. 49.... 106. Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos... 107. 50.... 108. Nagrinėjamu atveju neturtinę žalą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad... 109. 51.... 110. Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant... 111. 52.... 112. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad... 113. Dėl kitų bylos klausimų... 114. 53.... 115. Teismas taip pat pasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovės... 116. 54.... 117. Atsakovės atstovas byloje nurodė, kad taikus ginčo išsprendimas yra galimas... 118. 55.... 119. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai... 120. 56.... 121. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 122. 57.... 123. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista nuo žyminio... 124. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270... 125. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 126. Pripažinti atsakovės akcinės bendrovės „( - )“, į.k. ( - ), 2019-04-05... 127. Nustatyti, kad ieškovės K. G., a.k. ( - ) ir atsakovės akcinės bendrovės... 128. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „( - )“, į.k. ( - ), 2 769,98... 129. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „( - )“, į.k. ( - ), 8123,30... 130. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 131. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „( - )“, į.k. ( - ), 800 Eur... 132. Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „( - )“, į.k. ( - ),... 133. Išaiškinti šalims, kad sudarytą taikos sutartį galima teikti teismui ir po... 134. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...