Byla 2-2412-566/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

2sekretoriaujant Ievai Mažeikaitei, Indrei Puzaitei

3dalyvaujant ieškovo atstovei L. V.,

4atsakovo atstovui G. V.,

5trečiajam asmeniui R. A. V.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, veikainčiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, trečiajam asmeniui R. A. V., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

7Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad 2011-02-11 apie 7.25 val. Kaune, Raudondvario pl., automobilis Honda CR-V, v/n ( - ), vairuojamas trečiojo asmens R. A. V., nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sužalojo nukentėjusiąją I. D.. Nurodo, kad minėto eismo įvykio kaltininkas yra R. A. V., vairavęs automobilį Honda CR-V, v/n ( - ). Dėl minėto eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji I. D. laikotarpiu nuo 2011-02-11 iki 2011-09-14 buvo laikinai nedarbinga. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas pakeliui į darbą įvykęs nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, ieškovas už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį paskyrė ir išmokėjo nukentėjusiajai 3564,08 Lt ligos pašalpą. Be to, ieškovas už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-25 iki 2012-07-30 išmokėjo nukentėjusiajai 1608,75 Lt. Nurodo, kad dėl minėto nelaimingo atsitikimo laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-14 nukentėjusiajai buvo nustatyta 50 proc. netekto darbingumo, todėl ieškovas laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-14 paskyrė nukentėjusiajai netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Ieškovas dėl minėto nelaimingo atsitikimo už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-09-30 priskaičiavo ir laikotarpiu nuo 2011-11-15 iki 2012-10-16 išmokėjo nukentėjusiajai 6783,40 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Taip pat ieškovas 2012-02-15 sprendimu už laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 paskyrė ir išmokėjo nukentėjusiajai 5361,01 Lt valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Kadangi eismo įvykio metu eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo draudimo bendrovėje, ieškovas paskyręs ir išmokėjęs minėtas socialinio draudimo išmokas, raštu kreipėsi į atsakovą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Nurodo, kad atsakovas 2011-10-24 atlygino valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, kurią ieškas patyrė laikotarpiu nuo 2011-02-11 iki 2011-09-14 bei laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2012-07-30 išmokėdamas nukentėjusiajai ligos pašalpą. Ieškovas nurodo, kad išmokėjus nukentėjusiajai netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-09-30 ir netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30, ir atsakovui neatlyginus socialinio draudimo išmokų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 12144,41 Lt dydžio žala. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 12144,41 Lt žalos (b.l. 59-62).

8Ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visos socialinio draudimo įstaigos išmokėtos išmokos yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, nes visos išmokos kompensuoja nukentėjusiojo negautas pajamas, t.y. patirtus nuostolius. Vadovaujantis teisės aktais, socialinio draudimo įstaigos turi regreso teisę kreiptis į atsakingą draudiką. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti tokio dydžio žalą, kiek jis išmokėjo nukentėjusiam asmeniui bei paaiškino, kad atlygintinos žalos sumas ieškovas skaičiavo pagal nukentėjusiosios buvusias pajamas. Prašė ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovo 12144,41 Lt žalos atlyginimui (b.l. 90-93).

9Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka bei nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-16 nutartyje yra pabrėžęs, jog socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti. Tuo pačiu nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime taip pat nurodė, kad socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jo dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Taigi, atsakovo nuomone, vien tik ta aplinkybė, jog ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai 12144,41 Lt dydžio socialinio draudimo išmokas nesuteikia teisinio pagrindo ieškovui reikalauti išmokėtų sumų iš draudiko, kadangi draudiko pareiga atlyginti išmokėtas socialines išmokas gali kilti tik dėl tų išmokėtų išmokų, kuriomis buvo atlyginta nukentėjusiajam asmeniui per eismo įvykį padaryta turtinė žala. Nurodo, kad atsakovas, atsakydamas į ieškovo pretenzijas, prašė ieškovo pateikti draudikui dokumentus ar kitokio pobūdžio įrodymus, patvirtinančius, kad I. D. dėl 2011-02-11 eismo įvykio patyrė ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą, kurios atlyginimui buvo skirtos ieškovo išmokėtos socialinio draudimo išmokos, tačiau ieškovas atsakovo reikalaujamų dokumentų taip ir nepateikė. Nurodo, kad atsakovo nuomone socialinio draudimo įstaigos, vykdančios socialinę funkciją, mokamos netekto darbingumo periodinės kompensacijos pačios savaime negali būti laikoma žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Atsakovo teigimu ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė 12144,41 Lt turtinę žalą, kurios atlyginimui, pasak ieškovo, buvo išmokėtos 12144,41 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos, todėl ieškovo reikalavimas dėl 12144,41 Lt žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsakovas prašo ieškinį atmesti(b.l. 78-81).

10Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimo, kad išmokėtos sumos skirtos nukentėjusiosios turtinės žalos atlyginimui, jos skaičiuojamos ne pagal tai, kiek nukentėjusioji turėjo pajamų iki įvykio, o siejamos su valstybės nustatytais baziniais dydžiais. Nurodė, kad ieškovas mokėdamas tam tikras išmokas tiesiog vykdė savo socialinę funkciją, o draudimo bendrovė turi atlyginti tik pagrįstą žalą, kuri įstatymų prasme skirta atlyginti turtinei žalai. Atsakovas sumokėjo su eismo įvykiu susijusias sumas, t.y. ligos pašalpą, o netekto darbingumo kompensacijos skaičiuojamos pagal nustatytus dydžius, atsakovo atstovo nuomone, nepagrindžia nukentėjusiosios turtinės žalos. Prašo ieškinį atmesti (b.l. 90-93).

11Trečiasis asmuo R. A. V. nurodė, kad nukentėjusiajam asmeniui turi būti kompensuota. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b.l. 90-93).

12Ieškinys tenkintinas.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2011-02-11 apie 7.30 val. Kaune, Raudondvario pl. 226, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. A. V., vairuodamas transporto priemonę Honda CR-V, v/n ( - ), nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sužalojo I. D. (b.l. 30). Eismo įvykio kaltininku pripažintas R. A. V., vairavęs transporto priemonę Honda CR-V, v/n ( - ) (b.l. 29). Ieškovas 2011-04-14 sprendimu Nr. 8.18-382 pripažino, jog minėtas sunkus nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, todėl vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 6 str. 4 d. 2 p. bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – NADPLSDI nuostatai) 10.2 p. ir 31 p., pripažino šį nelaimingą atsitikimą draudiminiu (b.l. 8). Bylos medžiaga nustatyta, kad už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011-02-11 iki 2011-09-14 ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai I. D. 3564,08 Lt ligos pašalpą (b.l. 2). Taip pat už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-06-25 iki 2012-07-30 (b.l. 20-23) ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai 1608,75 Lt ligos pašalpą (b.l. 6, 24). Dėl minėto eismo įvykio 2011-09-15 nukentėjusiajai I. D. nustatyta 50 proc. netekto darbingumo (b.l. 9). Atsižvelgiant į tai, ieškovas, vadovaudamasis NADPLSDĮ 20 str. ir 22 str. bei Socialinio draudimo išmokų nuostatų 62-63 p., 65-67 p. ir 99 p., 2011-09-29 sprendimu Nr. 8.40-2446 „Dėl I. D. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-14 skyrė I. D. netekto darbingumo periodinę kompensaciją, mokant po 479,70 Lt per mėnesį (b.l. 10). Nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 ieškovas nukentėjusiajai viso išmokėjo 6783,40 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos (b.l. 5-7). 2011-12-02 nukentėjusioji I. D. kreipėsi į ieškovą dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo už netektą darbingumą (b.l. 16). Atsižvelgiant į tai, ieškovas, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – VSDPĮ) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai), 2012-02-15 sprendimu Nr. 10.19-9306 laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 skyrė nukentėjusiajai 427,70 Lt per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensiją (b.l. 19). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 ieškovas I. D. viso išmokėjo 5361,01 Lt netekto darbingumo pensijos (b.l. 13-15). Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio kaltininko transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta atsakovo draudimo bendrovėje. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Ieškovas, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas nukentėjusiajai, kreipėsi į atsakovą, kaip eismo įvykio kaltininko draudiką, dėl žalos, atsiradusios dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų nukentėjusiajai I. D., atlyginimo regreso tvarka (b.l. 31-32, 33-34), tačiau atsakovas atsakydamas į ieškovo raštus nurodė, kad jam nepakanka duomenų padaryti pagrįstai išvadai, jog visos išmokėtos socialinio draudimo išmokos yra susijusios su eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryta turtine žala, todėl pareikalavo, kad ieškovas pateiktų papildomus duomenys, pagrindžiančius, jog nukentėjusioji patyrė būtent tokio dydžio žalą, kiek ieškovas jai išmokėjo socialinio draudimo išmokas (b.l. 35-36, 37-38).

14Atsakovas ieškovui žalą atlygino tik iš dalies, atlygindamas jam 3564,08 Lt išmokėtos ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2011-02-11 iki 2011-09-14 bei 1608,75 Lt išmokėtos ligos pašalpos už laikotarpį nuo 2012-06-25 iki 2012-07-30. Atsakovas atlyginti ieškovo išmokėtą netekto darbingumo periodinę kompensaciją (6783,40 Lt) už laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 bei netekto darbingumo pensiją (5361,01 Lt) už laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 atsisakė, motyvuodamas tuo, jog ši žala yra neįrodyta. Taigi, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos ir neatlygintos žalos dydį sudaro 12144,41 Lt (6783,40 Lt + 5361,01 Lt) netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija išmokėta laikotarpiu nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30.

15Pažymėtina, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, pastarasis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iš žalą padariusio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 str. 3 d., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) 19 str. 10 d., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 18 str. 1 d., NADPLSDĮ 31 str., NADPLSDI nuostatai nuostatų 117 p. ir 118 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

16CK 6.290 str. 1 d. nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal NADPLSDĮ 31 str., jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal CK 6.290 str. 3 d., draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi, draudiko pareiga atlyginti žalą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurių civilinę atsakomybę draudikas yra apdraudęs, yra aiškiai reglamentuota įstatymuose ir išaiškinta teismų praktikoje. Todėl ieškovas išmokėjęs nukentėjusiajai I. D. socialinio draudimo išmokas, įgijo regreso teisę į trečiojo asmens, dėl kurio veiksmų ieškovas patyrė žalą, civilinės atsakomybės draudiką, t.y. atsakovą.

17Byloje kilo ginčas dėl to, ar išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija bei netekto darbingumo pensija priskirtina prie atlygintinos turtinės žalos nustatytos CK 6.290 str. 1 d. bei NADPLSDĮ 31 str.

18Lietuvos Respublikos K. T. 2012-04-18 nutarime taip pat pažymėjo, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. K. T. minėtame nutarime atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.290 str. 3 d. nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t.y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

19Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad socialinio draudimo įstaigos ne visais atvejais turi teisę reikalauti atlyginti dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui išmokėtas socialinio draudimo išmokas visa apimtimi, jeigu socialinio draudimo išmokų dydis viršija nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, tokiais atvejais atlyginama realią turtinę žalą neviršijanti draudimo išmokų dalis.

20Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu I. D. sveikatos sužalojimo (priežastinis ryšys), nukentėjusiajai buvo nustatytas 50 proc. netekto darbingumo lygis. Dėl šių aplinkybių, byloje ginčo nėra. Pažymėtina, kad tiek netekto darbingumo periodinė ar vienkartinė kompensacija, tiek netekto darbingumo pensija, kurios mokamos tik netekto darbingumo laikotarpiu ir kurios yra apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko atsižvelgiant į netekto darbingumo koeficientą, pagal savo prigimtį yra kompensacinio pobūdžio ir jų paskirtis yra atlyginti nukentėjusiam asmeniui minimalius nuostolius dėl sumažėjusių galimybių (negautas pajamas), kadangi, netekus tam tikro darbingumo lygio, tokio asmens galimybės, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, dalyvauti darbo rinkoje lygiaverčiai su kitais dalyviais akivaizdžiai sumažėja, tuo pačiu mažėja ir jo galimybės gauti geresnį darbą bei didesnes pajamas ir pan. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – NSIĮ) 2 str. darbingumo lygio sąvoka apibrėžta, kaip asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 str. nustato, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų. Pavyzdžiui, vienais atvejais taikomas taip vadinamasis konkretus metodas, kai padaryta žala labai individualizuojama, atsižvelgiama į pažeisto intereso specifiką ir kitus individualius kriterijus. Kitais atvejais taikomas abstraktus metodas, kai į individualius pažeisto intereso požymius ir kitus individualius kriterijus neatsižvelgiama. Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, t.y. galioja prezumpcija, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Pažymėtina, jog ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau, pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija žalą. Antai atsakingas už žalą asmuo, manantis, kad nukentėjusiajam išmokėta didesnė kompensacija negu šio patirta žala, privalo šią aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovo išmokėtos ginčo sumos viršija nukentėjusiosios patirtą žalą(CPK 178 str.). Tesimas sprendžia, kad atsakovui neįrodžius aplinkybės, jog išmokėtos išmokos viršija padarytos turtinės žalos dydį, jos pripažintinos atlyginusiomis nukentėjusiajai I. D. realiai patirtą turtinę žalą ir priskirtinos prie atlygintinos turtinės žalos nustatytos CK 6.290 str. 1 d. bei NADPLSDĮ 31 str. Gi ieškovo priimti sprendimai dėl tokių išmokų, kurios apskaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, skyrimo ir pažymos apie išmokėtas išmokas yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys padarytos žalos dydį (CPK 197 str.2d.).

22Ieškovas, vadovaujantis NADPLSDĮ ir VSDPĮ nuostatomis, už netekto darbingumo laikotarpį nuo 2011-09-15 iki 2012-09-30 nukentėjusiajai I. D. išmokėjo 12144,41 Lt (6783,40 Lt + 5361,01 Lt) netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensijos. Taigi, nagrinėjamu atveju dėl žalą padariusio asmens veiksmų ieškovas patyrė 12144,41 Lt dydžio žalą, kurią atsakovas, kaip žalą padariusio asmens draudikas, atsisakė atlyginti. Ieškovui išmokėjus minėtas socialinio draudimo išmokas nukentėjusiajam asmeniui, jis įgijo regreso teisę į žalą padariusio asmens draudiką dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d., NADPLSDĮ 31 str., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., ieškovui iš atsakovo priteistina 12144,41 Lt.

23Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas CPK 83 str. 1 d. 10 p. nustatyta tvarka nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, todėl remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 96 str. 1 d., žyminis mokestis, apskaičiuotas už patenkintą reikalavimų dalį, valstybei priteistinas iš atsakovo. Viso ieškovui priteista 12144,41 Lt, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 364,00 Lt (12144,41 Lt x 0,03) žyminio mokesčio, sumokant į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

24Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d. valstybės naudai iš atsakovo priteistina 26,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.).

25Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

Nutarė

26Ieškinį tenkinti pilnai.

27Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, j.a.k. 188677437, iš atsakovo Seesam Insurance AS, j.a.k. 10055752, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, j.a.k. 302677744, 12144,41 Lt (dvylika tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt keturi litai 41 ct) žalos atlyginimui.

28Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Seesam Insurance AS, j.a.k. 10055752, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, j.a.k. 302677744, 364,00 Lt (trys šimtai šešiasdešimt keturi litai 00 ct) žyminio mokesčio.

29Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Seesam Insurance AS, j.a.k. 10055752, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, j.a.k. 302677744, 26,51 Lt (dvidešimt šeši litai 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

30Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,... 2. sekretoriaujant Ievai Mažeikaitei, Indrei Puzaitei... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei L. V.,... 4. atsakovo atstovui G. V.,... 5. trečiajam asmeniui R. A. V.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 7. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad 2011-02-11 apie... 8. Ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė,... 9. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka bei nurodo, kad Lietuvos... 10. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimo, kad... 11. Trečiasis asmuo R. A. V. nurodė, kad nukentėjusiajam asmeniui turi būti... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta,... 14. Atsakovas ieškovui žalą atlygino tik iš dalies, atlygindamas jam 3564,08 Lt... 15. Pažymėtina, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę... 16. CK 6.290 str. 1 d. nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos... 17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar išmokėta netekto darbingumo periodinė... 18. Lietuvos Respublikos K. T. 2012-04-18 nutarime taip pat pažymėjo, kad dėl... 19. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad socialinio draudimo įstaigos ne... 20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu I. D. sveikatos... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad yra įvairių žalos... 22. Ieškovas, vadovaujantis NADPLSDĮ ir VSDPĮ nuostatomis, už netekto... 23. Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas... 24. Vadovaujantis CPK 96 str. 2 d. valstybės naudai iš atsakovo priteistina 26,51... 25. Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas... 26. Ieškinį tenkinti pilnai.... 27. Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 28. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Seesam Insurance AS, j.a.k. 10055752,... 29. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Seesam Insurance AS, j.a.k. 10055752,... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...