Byla 2-2617-790/2012
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui Edvardui Dobrovolskiui, atsakovo atstovei Dovilei Bogomolskytei, trečiajam asmeniui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims A. S., UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas, patikslinęs ieškinį (b. l. 78-82), prašo priteisti iš atsakovo 6294 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2006-05-17 V. N., vairuodamas UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijai“ priklausantį autobusą „Setra S215“, valst. Nr. ( - ) apdraustą atsakovo, susidūrė su SP UAB „Raseinių autobusų parkas“ keleiviniu autobusu „PAZ 3205“, valst. Nr. ( - ) Eismo įvykio metu buvo sužalotas A. S.. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžiu V. N. buvo pripažintas minėto eismo įvykio kaltininku. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. S. neteko darbingumo. Ieškovo sprendimais, A. S. buvo paskirta pensija. Atsakovas 2010-03-16 ir 2010-06-07 atlygino ieškovui žalą, susidariusią išmokėjus pensijų už 18267,55 Lt. Tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą, susidariusią A. S. išmokėjus pensijas laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2012-05-31, viso 6294 Lt. CK 6.290 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Pagal Konstitucinio Teismo 2009-09-02 nutarimą valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos tikslas yra asmeniui kompensuoti dalį dėl neįgalumo prarastų pajamų. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime išaiškino, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į tą dalį, kuria atlyginama nukentėjusiam padaryta turtinė žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-11-17 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-496/2008 nurodė, kad tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Ši prezumpcija nuginčijama, pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) viršija žalą. Dėl to preziumuotina, kad netekto darbingumo pensija kompensuoja dalį A. S. dėl nedarbingumo prarastų pajamų. Ieškovo teigimu, atsakovas turi įrodyti aplinkybę, kad nukentėjusiajam išmokėta didesnė kompensacija, negu šio patirta žala. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai – tai nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama į netekto darbingumo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-1115/2003; 2009-04-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2007-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-262/2007, kt.). Pagal civilinės teisės doktriną, jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokos pat profesijos ir kvalifikacijos, kaip ir nukentėjusysis, darbuotojo darbo užmokestį. Kai nukentėjusysis neturėjo jokios specialybės ar kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga (Civilinio kodekso komentaras). Darytina išvada, kad A. S. minimalūs nuostoliai dėl 2006-05-17 eismo įvykio nuo 2010-06-01 būtų 360 Lt (800 Lt minimali mėnesinė alga × 45 proc. netektas darbingumas). Akivaizdu, kad A. S. galimi minimalūs praradimai yra ženkliai didesni, nei mokama pensija (262,25 Lt/mėn.).

4Atsakovas su ieškiniu nesutinka (b. l. 93-96), nurodo, kad iš Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimo seka, kad socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti, nes jų reikalavimai gali būti tenkinami tik nustačius, kad išmokos lygios nukentėjusių asmenų patirtai žalai arba mažesnės. Atsakovo manymu, ieškovo reikalaujamos išmokos pagerina nukentėjusio asmens turtinę padėtį. Netekto darbingumo pensijos nėra siejamos su objektyviai konstatuotu pajamų praradimo faktu. Iš turimų duomenų matyti, kad nukentėjusysis draudžiamų pajamų neturėjo nuo pat 1996 m. Ieškovas negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo nukentėjusysis. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad negautos pajamos atlyginamos ir kai nukentėjusysis asmuo prieš įvykį nedirbo. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad negautos pajamos turi būti tiksliai paskaičiuotos ir kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Negautos pajamos atlyginamos tik nustačius jų realumą.

5Trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad yra baigęs Kauno 32 profesinę mokyklą, pagal specialybę yra elektrikas. Dirbo žemės ūkio bendrovėje elektriku iki 1994 ar 1995 metų. Nuo tada ūkininkauja tėvų sodyboje. Ūkį sudaro 10 ha. Ūkyje iki avarijos laikė kelias karves, arklį, pardavinėjo pieną, veršelius. Po avarijos negali pasilenkti, svaigsta galva, dėl to teko parduoti arklį. Technikos neturi, dėl to turi samdyti darbuotojus ir techniką sunkesniems darbams atlikti. Pensiją išleidžia darbininkams samdyti. Dirbti pagal specialybę negali, nes svaigsta galva. Prieš avariją iš ūkio uždirbdavo apie 500 Lt per mėnesį, po avarijos uždirba tiek pat, bet turi išlaidų samdomiems darbininkams.

6Ieškinys tenkintinas.

72006-05-17 V. N., vairuodamas UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanijai“ priklausantį autobusą „Setra S215“, valst. Nr. ( - ) susidūrė su SP UAB „Raseinių autobusų parkas“ keleiviniu autobusu „PAZ 3205“, valst. Nr. ( - ) Eismo įvykio metu buvo sužalotas A. S., jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-06-11 nuosprendžiu V. N. buvo pripažintas minėto eismo įvykio kaltininku (b. l. 16-22). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. S. neteko darbingumo (b. l. 29, 31). Ieškovo sprendimais, A. S. buvo paskirta 262,25 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija (b. l. 30, 32, 34). Laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2012-05-31 ieškovui išmokėta viso 6294 Lt netekto darbingumo pensijos suma. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad autobuso „Setra S215“, valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas. Byloje kyla ginčas dėl ieškovo (socialinio draudimo įstaigos) laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2012-05-31 nukentėjusiajam išmokėtos 6294 Lt netekto darbingumo pensijos priteisimo iš kaltininko civilinės atsakomybės draudiko (atsakovo).

8CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.

9CK 6.283 straipsnis numato, kad jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.

10Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime išaiškino, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

11Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegios 2008 m. lapkričio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).

12Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas turi paneigti prezumpciją, kad netekto darbingumo pensija kompensuoja nukentėjusiajam A. S. dėl sveikatos sužalojimo padarytą turtinę žalą.

13Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad šiuo atveju trečiojo asmens A. S. gaunama netekto darbingumo pensija pagerina jo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju svarbi ne ta aplinkybė, kad A. S. nedirbo pagal darbo sutartį ir negavo draudžiamųjų pajamų eismo įvykio metu, bet ta aplinkybė, kad eismo įvykio metu jis buvo sunkiai sužalotas ir dėl to neteko net 45 proc. darbingumo. A. S. paaiškinimai patvirtina, kad dėl patirto sužalojimo jam svaigsta galva ir jis nesugebėtų dirbti pagal turimą specialybę (elektrikas) bei gauti darbo pajamų, taip pat ir mano, kad negalėtų dirbti persikvalifikavęs. Tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-776, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007), tiek doktrinoje pripažįstama, kad negautos pajamos skaičiuotinos ir kai nukentėjusysis sužalojimo metu nedirbo ir neturėjo jokių pajamų. Tokiu atveju negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį. Kai nukentėjusysis neturėjo jokios specialybės ir kvalifikacijos, negautas pajamas sudaro minimali mėnesio alga (MMA). Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. S. mokama netekto darbingumo pensija mažesnė, nei sumažintas 45 proc. MMA dydis. Be to, kaip nustatyta iš A. S. paaiškinimų, jis eismo įvykio metu gyveno tėvų sodyboje, laikė keletą karvių, arklį, parduodavo pieną, o po eismo įvykio dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkesnių ūkio darbų, todėl buvo priverstas parduoti arklį, ūkio darbams atlikti turi samdyti kitus žmones, techniką. A. S. patvirtino, kad visa netekto darbingumo pensija išleidžiama šioms reikmėms, ir iš ūkio gaunamų pajamų dydis atitinkamai mažesnis. A. S. teismui aiškiai patvirtino, kad jo gaunama netekto darbingumo pensija atlygina jam padarytą žalą. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog socialinio draudimo įstaigos išmokėta netekto darbingumo pensija kompensuoja nukentėjusiojo turtinę žalą. Traktavimas, esą 262,25 Lt/mėn. pensija yra 45 proc. darbingumo netekusio asmens padėties pagerinimas, prieštarauja pamatiniams protingumo, teisingumo, sąžiningumo, visiško nuostolių atlyginimo principams (CK 1.5 straipsnis, CK 6.251 straipsnis).

14Pažymėtina, kad atsakovas, esant tokiam pat teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikoje formuojamoms teisės normų aiškinimo taisyklėms, 2010-03-19 ir 2010-06-07 atlygino socialinio draudimo įstaigos išmokėtas pensijos sumas už kitus laikotarpius, tuo pripažindamas prievolę išmokėti draudimo išmoką.

15Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas. CK 6.37 ir 6.210 straipsnių pagrindu iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos, CPK 92, 96 straipsnių pagrindu valstybei priteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

17ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį tenkinti.

18Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 6294 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Priteisti valstybei iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 189 Lt žyminio mokesčio ir 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas, patikslinęs ieškinį (b. l. 78-82), prašo priteisti iš atsakovo... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka (b. l. 93-96), nurodo, kad iš Konstitucinio... 5. Trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad yra baigęs Kauno 32 profesinę... 6. Ieškinys tenkintinas. ... 7. 2006-05-17 V. N., vairuodamas UAB „Tolimojo keleivinio transporto... 8. CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos... 9. CK 6.283 straipsnis numato, kad jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip... 10. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime išaiškino, kad pagal CK 6.290... 11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek socialinio, tiek privataus... 12. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas turi paneigti prezumpciją, kad netekto... 13. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad šiuo atveju... 14. Pažymėtina, kad atsakovas, esant tokiam pat teisiniam reglamentavimui ir... 15. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas. CK 6.37 ir 6.210 straipsnių... 16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 17. ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus... 18. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui iš... 19. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 189 Lt žyminio... 20. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...