Byla 2A-46-109/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei S. K., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, atsakovui R. R., jo atstovams advokatei Virginijai Bradulskienei ir advokato padėjėjui E. B., atsakovės antstolės R. M. atstovei advokatei G. G., trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui A. I., akcinės bendrovės SEB bankas atstovui advokatui Mariui Grajauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-19-814/2010 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams antstolei R. M., R. R., O. R. su trečiaisiais asmenimis uždarąja akcine bendrove draudimo kompanija „PZU Lietuva“, antstoliu J. K., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, akcine bendrove SEB bankas, A. K., uždarąja akcine bendrove „Jonavos paslaugos“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovė S. K. patikslintu ieškiniu (3 t. b. l. 13-18) prašė pripažinti negaliojančiu antstolės R. M. ir R. R. 2006 m. kovo 15 d. pasirašytą ir Jonavos rajono apylinkės teismo patvirtintą Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0064/05/01119, taikyti restituciją: priteisti iš R. R. butą, esantį ( - ), priteisti iš R. R. ir O. R., solidariai 7 720 Lt žalai atlyginti dėl prarastų ar sugadintų daiktų. 2006-03-15 Turto pardavimo iš varžytinių aktą prašė pripažinti negaliojančiu dėl per mažos parduoto iš varžytinių turto kainos, skolininkei neišaiškintos teisės prašyti neišieškoti iš paskutinio būsto bei dėl nepilnamečio vaiko interesų apsaugos. Patirtą žalą dėl prarastų ar sugadintų daiktų ieškovė įrodinėja faktinėmis aplinkybėmis, kad 2006 m. gegužes 10 d. buvo pakeista buto durų spyna, o 2006 m. gegužes 13 d. prie konteinerio sukrauti asmeniniai daiktai, baldai, didelė dalis jų buvo visiškai sugadinti, nebetinkami naudoti, o dalies daiktų jau net nebebuvo, nes juos išsinešiojo ( - ) miestelio gyventojai.

5Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 311,96 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, 3 000 Lt atstovavimo išlaidas atsakovei R. M., po 850 Lt atstovavimo išlaidų atsakovams R. R. ir O. R., 500 Lt atstovavimo išlaidas trečiajam asmeniui AB SEB bankas (5 t. b. l. 44-61).

6Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentas dėl netinkamo turto įkainojimo yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi nustatyta, jog ginčo butas vykdymo procese buvo įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai toje vietovėje turto rinkos kaina. Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad skolininkės S. K. turtas buvo areštuotas 2005 m. rugsėjo 16 d. Ieškovės parodymai, kad ji nežinojo, jog butas buvo aprašytas, bei vertintas 12 000 litų, nes jai apie tai niekas nepranešė, paneigti antstolės R. M. bei liudytojos I. L. parodymais bei rašytine vykdomosios bylos medžiaga. Vertinant šiuos įrodymus teismas manė, kad atsakovei turto arešto aktas buvo įteiktas atvykus į antstolės kontorą, apie turto areštą buvo pranešta tinkamai, o turto arešto aktas jai buvo paskelbtas tinkamai (CPK 186 str. 4 d.; 197 str. 1 d.; 185 str. 1 d.). Gavusi turto arešto aktą ieškovė savo nuomonę dėl buto įkainojimo galėjo pateikti antstolei per 5 dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos, tačiau, kaip matyti iš vykdomosios bylos, šia teise ji nepasinaudojo (CPK 681 str. 3 d.; 185 str. 1 d.). Iš ieškovės paaiškinimų teisme nustatyta, kad jai 5 dienų turto arešto akto apskundimo terminas buvo žinomas (4 t. b. l. 118). Ieškovė 34 000 Lt turto vertę įrodinėjo 2006-06-13 UAB „Domus Optima“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, tačiau 2009-02-23 teismo nutartimi paskyrus turto vertės nustatymo ekspertizę (nustatyta vertė 13 200 Lt), šis rašytinis įrodymas teismo vertinimu laikytas didesnę galią turinčiu dokumentu. Be to, šalys prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nepareiškė, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė.

7Teismas laikė, kad antstolė CPK 681 straipsnyje nustatytų areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, nes ieškovės butą įkainavo 12 000 litų atsižvelgdama į VĮ Registrų centro nustatytą turto vertę vadovaudamasi CPK 681 str. įtvirtintomis taisyklėmis (vykd. b. l. 8-9). Tokiam įkainavimui neprieštaravo nei skolininkė (ieškovė), nei išieškotojas. Be to, tiek šalių paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad ginčo butas buvo apleistas, remontuotinas . Kadangi pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 str.), ginčo butas buvo pardavinėjamas už pradinę 9 600 litų kainą, Pirmose varžytinėse buto nepardavus, nes jose dalyvavo tik vienas pirkėjas (vykd. byla b. l. 23), už tą pačią 9 600 Lt kainą buvo paskelbtos pakartotinės varžytynės, kurios taip pat neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas (vykd. byla b. l. 30-31). Teismas pripažino, kad pirmosioms varžytynėms neįvykus, antstolė vadovaudamasi CPK 721 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turėjo skelbti antrąsias, o ne pakartotines varžytynes. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolė 2006 m. sausio 16 d. paskelbė pakartotines varžytynes. Tačiau teismas sprendė, jog pakartotinių varžytynių paskelbimas jokių pasekmių nesukėlė, todėl šį faktą laikyti esminiu pažeidimu nematė pagrindo. Butas buvo parduotas antrose varžytynėse už pasiūlytą didžiausią 7 200 Lt kainą. Kadangi vadovaujantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 60 procentų nuo kainos, kuri buvo nustatyta turto arešto metu, neatsiradus pirkėjams pirmose ir pakartotinėse varžytynėse, ieškovės butas buvo parduotas už tinkamą kainą, nes būtent rinkoje susiklostęs pasiūlos bei paklausos santykis bei pirkėjų domėjimasis nekilnojamuoju turtu atspindi tikrąją nekilnojamojo turto vertę. Eksperto išvadoje nurodyta, jog šio turto rinkos vertė nuo arešto akto surašymo iki buto pardavimo iš varžytynių dienos pasikeitė, t. y. išaugo 12,9 proc., todėl buto kaina turto pardavimo iš varžytynių dieną – 2006 m. kovo 15 d. buvo 14 900 litų, tai yra išaugo 1 700 litų, skaičiuojant nuo eksperto turto įvertinimo arešto akto surašymo dieną, tai yra nuo 13 200 Lt. Teismas konstatavo, jog teismo antstolis neturėjo pagrindo perkainuoti areštuotą turtą, nes žemesnę nei turto arešto akte nurodytą pradinę kainą lėmė objektyvios galimybės parduoti šį turtą priverstine sprendimams vykdyti nustatyta tvarka nebuvimas, dėl to, kad šiuo butu rinkoje nebuvo domimasi, be to, priverstinis sprendimo vykdymas nuo turto arešto akto surašymo iki turto pardavimo iš varžytynių tęsėsi ne ilgą laiko tarpą, o tik 6 mėnesius.

8Teismas nustatė, kad ieškovės teiginiai, jog jai nebuvo praneša apie skelbiamas varžytynes, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė visus pranešimus ieškovei siuntė registruotu paštu, pranešimus ieškovė gavo (vykd. b. l. 18-19, 27-28, 34-35). Apie varžytynes taip pat buvo paskelbta 2005-10-15, 2005 12 14, 2006-02-04 laikraščiuose „Alio Jonava“ (vykd. byla b. l. 20, 30, 36), tačiau ieškovė nesidomėjo vykdymo eiga, nepateikė jokių pretenzijų.

9Ieškovės motyvas, kad varžytynės turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes buvo pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, jai nebuvo išaiškinti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimai išieškoti iš paskutinio asmens buto, teismo taip pat laikytas nepagrįstu. Antstolė R. M. teisme paaiškino, jog skolininkei R. K. buvo ne vieną kartą žodžiu išaiškintos procesinės teisės. Duomenų, kad antstolė raštu būtų išaiškinusi ieškovei jos teisių prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, byloje nėra. Todėl teismas pripažino, kad antstolė vykdymo procese turėjo pareigą skolininkei raštu išaiškinti procesines teises, numatytas CPK 663 straipsnyje, bet to nepadarė. Visgi šis pažeidimas teismo nelaikytas esminiu ir sudarančiu pagrindą varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu, kadangi skolos išieškojimas buvo vykdomas ne vienerius metus, ieškovei apie arešto aktą bei vykstantį priverstinį jos turto pardavimą iš varžytynių buvo žinoma, ji turėjo realią galimybę dalyvauti vykdymo procese, kreiptis dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ginant savo pažeistas teises, ir taip užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesus. Be to, teismas pažymėjo, kad po buto pardavimo iš varžytynių nepilnametė A. K. su savo motina apsigyveno ieškovės dukrai V. K. priklausančiame bute, esančiame ( - ) miestelyje, todėl byloje nėra duomenų, kad buvo pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.

10Teismas nepagrįstais laikė ieškovės ir jos atstovės argumentus dėl restitucijos taikymo. Teismas nurodė, kad šioje byloje restitucijos negalima taikyti, nes to neleidžia daiktinė teisė (CK 1.80 str. 4 d., 4.96 str. 2 d., 4 d. 6.145-6.153 str.). Atsakovas R. R., nesusijęs su ieškove sutartiniais santykiais, nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti, kad perleidžiamo turto jis įgyti negali. Turtas buvo perleistas R. R. teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir ieškovei nepaneigus įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, turtas laikomas teisėtai įgytu ne tik sudaryto sandorio, bet ir įstatymo pagrindu. Kol neįrodyta priešingai, R. R. laikytinas sąžiningu buto įgijėju ir restitucija jo atžvilgiu negalima. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas negalėjo padaryti išvados, kad atsakovas R. R. buvo nesąžiningas, todėl tenkinti ieškinį pripažinti negaliojančiu 2006-03-15 turto pardavimo iš varžytynių aktą (vykdomojoje byloje Nr. 0064/05/01119) ir taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš R. R. butą, teismas nematė pagrindo.

11Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų R. R. ir O. R. 7 720 Lt žalos atlyginimo dėl nuosavybės teise priklausiusių daiktų praradimo ir sugadinimo teismo taip pat laikytas nepagrįstu, kadangi ieškovė nekonkretizavo, kokie daiktai buvo sugadinti, o kokie prarasti. Be to, ieškovės parodymai prieštarauja liudytojos E. D. parodymams. E. D. patvirtino, kad V. K. bute matė iš ieškovės buto atneštą virtuvinę spintelę. Taip pat prieštarauja V. K. parodymams, kuri patvirtino, kad jos motina ieškovė S. K. į jos namus atnešė knygas ir rašomąjį stalą (4 t. b. l. 143), R. R. parodymams, kuris patvirtino, jog ieškovė dalyvavo išsikraustyme, jos daiktus nešė ir vaikai, ir suaugusieji, dalyvavo net ieškovės anūkas, pati S. K. nurodė, kur ką nešti. Vieną čiužinį nunešė kaimynui, kitus daiktus jos nurodymu nešė prie laiptinės, o dar kitus, prie konteinerio. Ieškovės dukros nurodymu, virtuvinę spintelę nunešė į dviejų kambarių butą, baldai buvo išardyti, kas juos ardė, nežino, indai buvo sudėti dėžėse, rūbai – celofaniniuose maišuose (4 t. b. l. 120).Ieškovės parodymai prieštarauja liudytojos V. R. parodymams, kuri patvirtino, jog pro savo buto langus matė, kaip S. K. su dukromis nešėsi iš buto daiktus, prie konteinerio jokių daiktų nematė (4 t. b. l. 145). Teismas vadovavosi ir civilinės bylos Nr. 2-1210-229/2006 pagal ieškovo R. R. ieškinį dėl S. K. iškeldinimo medžiaga, kurios nagrinėjimo metu ieškovė teigė, jog iš buto ji pati neišsikeldino, tačiau būtent ji, o ne O. R. sumokėjo vyramas, padėjusiems atlaisvinti butą. Ieškovė jokių pretenzijų ar priešieškinio nei dėl iškeldinimo, nei dėl daiktų vertės priteisimo nereiškė, teismo nutarties neskundė (3 t. b. l. 37-38). Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl antstolės R. M. ir atsakovo R. R. neteisėtų veiksmų, dėl kurių jai buvo padaryta 7 720 Lt turtinė žala, kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės prokuratūrą, tačiau ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje 2009-10-27 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (4 t. b. l. 14-26).

12Atmetęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas įvertino bylos apimtį, sudėtingumą, atstovavimo veiksmus ir kt., vadovavosi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir konstatavo, kad atsakovės R. M., atsakovų R. R. ir O. R. bei trečiojo asmens AB SEB bankas prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro nustatytų ir suderintų su Lietuvos advokatų taryba rekomendacijų. Tačiau, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sumažino atsakovei R. M. priteistinas išlaidas iki 3 000 Lt ir trečiajam asmeniui AB SEB bankas iki 500 litų.

13Apeliaciniu skundu ieškovė S. K. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti (5 t. b. l. 68-71). Nurodo šiuos motyvus:

141. Dėl teismo padarytos išvados, kad parduoto buto kaina buvo tinkamai nustatyta ir kad dėl to nebuvo pažeistos ieškovės teisės. Apeliantė mano, kad teismas šališkai vertino atsakovės R. M. ir jos kontoros darbuotojos I. L. parodymus apie tai, kad ieškovei 2005-09-16 turto arešto aktas buvo įteiktas tinkamai. Antstolė ir jos darbuotoja niekada nesilankė ieškovės bute, todėl jos ne tik negalėjo surašyti bute turto arešto akto, tačiau ir negalėjo jo duoti apeliantei pasirašyti, jau nekalbant apie tai, kad būtų palikta šio dokumento kopija. R. M., surašydama turto arešto aktą privalėjo apžiūrėti butą, todėl to nepadariusi meluoja gindama savo poziciją. I. L. yra jos kontoros darbuotoja, finansiškai nuo jos priklausoma, todėl natūralu, kad ji palaiko antstolės poziciją. Kita vertus, jeigu teismas patikėjo antstolės ir jos darbuotojos paliudijimu, tuomet nežinia kaip nustatė, kada šis dokumento nuorašas ieškovei buvo įteiktas. Šis dokumentas buvo siųstas registruotu paštu, tačiau nebuvo įteiktas. Kaip matyti iš turto arešto akto, grafoje „Arešto akto nuorašą gavau“ yra ieškovės pavardė ir parašas. Visgi, atsižvelgiant į CPK 681 str. 3 dalį, kad skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos, šis terminas buvo praleistas dėl antstolės veiksmų, kadangi turto arešto aktas buvo surašytas 2005-09-16, o išsiuntimui pateiktas tik 2005-09-20. Kada jis grąžintas antstolei nežinoma, tačiau bent tris dienas jis buvo kurjerių tarnyboje, nes pagal atžymas ant pranešimo, ieškovei buvo palikti trys pranešimai. I. L. pripažino, kad šis aktas skolininkei buvo duotas pasirašyti, kai ji atvyko į antstolių kontorą, tačiau ji negali nurodyti datos, kada tai buvo padaryta. Jeigu antstolė ir jos kontoros darbuotoja elgėsi sąžiningai, kodėl davus ieškovei pasirašyti šį dokumentą, jai nebuvo liepta nurodyti šio dokumento įteikimo datos, kadangi tokiu būdu jos ne tik būtų konstatavusios šio dokumento įteikimo momentą, bet ir užkirstų kelią skolininkui piktnaudžiauti. Be to, kaip yra konstatavęs teismas, vien ta aplinkybė, kad ieškovė nepareiškė pretenzijų dėl areštuoto turto vertės nustatymo, negali būti vertinama kaip antstolės veiksmų teisėtumo prezumpcija.

152. Teismas, vertindamas antstolės R. M. veiksmus dėl kainos nustatymo, padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolė veikė teisingai, nes antstolė veikė tiek ieškovės, tiek kreditoriaus nenaudai, nes turtas buvo įkainotas jo net neapžiūrėjus, be to laiko tarpas tarp turto arešto akto surašymo ir jo pardavimo iš varžytinių yra pakankamai ilgas (aktas surašytas 2005-09-16, o pakartotinės varžytinės įvyko 2006-03-15). Visuotinai žinoma aplinkybė yra ta, kad nuo 2004 metų nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje sparčiai kilo, pusės metų laiko tarpas yra pakankamai ilgas, todėl parduodant turtą iš varžytinių, jis privalo būti perkainotas (CPK 182 str. 1 p.). Tai, kad nekilnojamasis turtas brango patvirtino ir ekspertizės išvada. Visiškai nepagrįsta teismo padaryta išvada, kad antstolis neprivalėjo perkainoti buto, nes šio turto pradinę kainą lėmė objektyvios galimybės parduoti šį turtą priverstine sprendimams vykdyti nustatyta tvarka nebuvimas. Padarydamas tokią išvadą teismas visiškai nevertino ieškovės parodymų dėl galimų pirkėjų — ji nurodė, kad jos bute, paskelbus varžytines, lankėsi ne vienas asmuo, tačiau jie teiraudavosi, ar bute gyvena nepilnamečių vaikų ir, išgirdę neigiamą atsakymą, atsisveikindavo net nežiūrėję buto. Tai rodo, kad turtu buvo domimasi, tačiau jo paklausumą lėmė nepilnamečio vaiko gyvenimas bute. Būtent tai buvo priežastis, kodėl neatsirado norinčių įsigyti ginčo turtą varžytynėse, o ne tai, kad šis turtas buvo nepaklausus.

163. Teismo padaryta išvada, kad šis turtas buvo parduodamas pakartotinėse varžytynėse, dėl to turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nėra pagrindas antstoliui nevertinti besikeičiančios padėties nekilnojamojo turto rinkoje ir nepateisina antstolės veiksmų: kylant nekilnojamojo turto kainai vien formalus CPK 722 straipsnio nuostatų taikymas neleistinas.

174. Teismas nekreipė dėmesio į prieštaravimus pačios R. M. veiksmuose. Ji nurodo, kad ieškovės butą įkainavo palyginimo metodu. Taigi, pasak antstolės, ji atvyko, apžiūrėjo butą ir vietoje palyginimo metodu nustatė buto kainą. Tačiau net ir patyrę turto vertintojai, prieš nustatydami turto vertę lyginamuoju metodu, šį turtą lygina su kitais objektais, vertindami objektus visais aspektais, tuo tarpu antstolė, atvykusi su turto arešto akto blanku, šį palyginimo metodą pritaikė vietoje ir nustatė turto kainą. Ši aplinkybė rodo arba tai, kad antstolė neturėdama su kuo palyginti, nustatė nepagrįstą kainą, arba jeigu ir taikė palyginimo metodą, tai jį turėjo taikyti savo darbo vietoje, kadangi tam, kad šį metodą pritaikytų, reikia lyginti ginčo butą su kitais analogiškais objektais, tai rodo, kad turto arešto aktas nebuvo surašytas ieškovės bute antstolės ir jos darbuotojos nurodytomis aplinkybėmis.

185. Net ir areštavusi butą, antstolė privalėjo ieškovei kaip skolininkei ir kaip motinai auginančiai nepilnametį vaiką, išaiškinti teises. Antstolė nurodė, kad ji ne kartą aiškino teises, tačiau negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ir kada tai darė. Tai, kad ši antstolė nevykdo pareigos prieš skolininkus išaiškinti jiems jų teises buvo konstatuota jau nevienoje civilinėje byloje, tarp jų ir 2008-01-29 LAT nutartyje Nr. 3K-3-46/2008. Tai, kad ieškovė turi nepilnametę dukterį R. M. žinojo, kadangi ieškovė lankydamasi antstolės kontoroje aiškino, kad bute gyvena su nepilnamete dukterimi, be to ji turi galimybę naudotis gyventojų registro duomenimis. Antstolės darbuotoja I. L., nurodė, kad jie domisi, ar skolininkas turi nepilnamečių vaikų, tačiau nurodė, kad šiuo atveju tuo nesidomėjo, nesiuntė pranešimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai, nes neva ieškovė pati prašė parduoti butą. Net jeigu tai būtų tiesa, ši padėtis vis tiek neatleidžia antstolės nuo jai įstatymu deklaruotų pareigų vykdymo, kadangi bet kokiu atveju, jos užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus privalėjo, juo labiau, kad apie tai, jog bute gyvena nepilnametė duktė jai ir antstolei buvo žinoma. Pardavusi paskutinį būstą iš varžytinių antstolė atėmė iš ieškovės dukters vienintelę gyvenamąją vietą, tai laikytina neteisėtu antstolės veikimu (2008-01-29 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008). Ieškovė neturi ir neturėjo kitos gyvenamosios vietos, todėl akivaizdu, kad antstolei išaiškinus teises, jomis ieškovė būtų tinkamai pasinaudojusi.

196. Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus nustatydamas ginčo turto kainą. Teismas privalėjo remtis 2006-06-13 turto vertės nustatymo pažyma, kadangi pažyma duota praėjus neilgam laiko tarpui nuo turto pardavimo iš varžytinių dienos, t. y. praėjus vos dviem su puse mėnesio, be to turto vertę nustatė turto vertintoja G. B., kuri šiuo metu yra prisiekusi teismo ekspertė ir apklausiama teismo posėdžio metu patvirtino savo duotos išvados teisingumą. Ekspertei patvirtinus šią išvadą teisme, ji įgijo tokią pat įrodomąją vertę, kaip ir I. K. ekspertizes aktas. Kaip nurodė ekspertė G. B., ji turto vertę nustatė atsižvelgiant į tuo metu buvusią turto pasiūlą ir paklausą, turto pardavimus ir kt. vertę įtakojusius veiksnius. G. B. teismo posėdyje patvirtino, kad ginčo turto pardavimo iš varžytinių metu, nekilnojamojo turto kainos augo. Įvertinant, kad bute pradėti remonto darbai ir aiškinantis, kiek jie įtakojo turto vertę, ekspertė G. B. nurodė, kad kainą šie atlikti veiksmai padidino 5 procentais, dėl to galima teigti, kad ginčo turto kaina be pradėtų remonto darbų 2006-06-31 dieną buvo atitinkamai 32 300 Lt ir 22 800 Lt (rinkos vertės ir priverstinio pardavimo). Ekspertė G. B. nekilnojamojo turto srityje dirba 15 metų, šios veiklos ji tapo eksperte, todėl abejoti jos kvalifikacija ir kompetencija nėra jokio pagrindo, be to, su G. B. duota išvada sutiko ir pats atsakovas R. R., ir AB SEB bankas, kuriam ji buvo pateikta, tai rodo, kad nustatyta turto vertė buvo teisinga ir atitiko tuo metu rinkoje susiklosčiusias turto vertes. Tai, kad ekspertės G. B. duota išvada atitiko tuo metu vyravusias turto kainas, patvirtina ir laikraščių skelbimai apie parduodamus butus miestelyje: 2006-01-11 „Alio Jonava“ patalpintas skelbimas apie miestelyje parduodamą trijų kambarių butą, kurio kaina 35 000 Lt; 2006-02-18 „Alio Jonava“ patalpintas skelbimas apie miestelyje parduodamą trijų kambarių butą, kurio kaina 45 000 Lt; 2006-04-08 „Alio Jonava“ patalpintas skelbimas apie miestelyje parduodamą trijų kambarių butą, kurio kaina 52 000 Lt; 2006-04-29 „Alio Jonava“ patalpinti skelbimai apie miestelyje parduodamus trijų kambarių butus, kurių kainos atitinkamai 52 000 Lt ir 37 000 Lt; 2006-05-27 „Alio Jonava“ patalpintas skelbimas apie miestelyje parduodamą trijų kambarių butą, kurio kaina 40 000 Lt, 2006-06-07 „Alio Jonava“ patalpintas skelbimas apie miestelyje parduodamą trijų kambarių butą, kurio kaina 53 000 Lt. Netgi pripažįstant, kad tai tėra pirminė pardavimo kaina, kurią būsimas pirkėjas dar gali nuderėti, akivaizdu, kad nei vieno iš šio turto pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė nei 10 000 Lt, be to, sprendžiant pagal datas, matyti, kad nors ir neženkliai šio, bei kitų butų kainos pamažu didėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta 3 kambarių buto kaina yra mažiausia, lyginant su skelbimuose nurodyta turto kaina, tai irgi pagrįstai leidžia teigti, kad nustatyta turto kaina yra reali ir pagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daugelyje nutarčių yra suformavęs praktiką, kad parduodamo iš varžytinių areštuoto turto tinkamos kainos nustatymas yra esmine varžytinių teisėtumo sąlyga, todėl teismas, atsisakydamas pripažinti turto pardavimo iš varžytinių aktą neteisėtu, nukrypo nuo suformuotos praktikos (2008-11-17 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008, 2009-04-23 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

207. Dėl atsisakymo taikyti restituciją. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad šioje byloje restitucijos taikyti neleidžia daiktinė teisė, tačiau su šia teismo padaryta išvada negalima sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taikęs abipusę restituciją nagrinėdamas analogišką bylą, kurioje atsakove buvo patraukta antstolė R. M. (LAT 2008-01-29 nutartis Nr. 3K-3-46/2008), tokiu būdu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kurioje teisėjų kolegija nurodė, kad „pagal CK 4.96 straipsnio 4 dalį draudžiama išreikalauti daiktą iš asmens, įgijusio jį teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tačiau įgijėjo sąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta įrodžius, jog priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kad „antstolio pareiga - užtikrinti sandorio teisėtumą, o turto pardavimo iš varžytinių kaina (esminė sandorio sąlyga) negali būti nustatinėjama šalių susitarimu, konstatavo, kad CPK 681 straipsnio tvarka nustatyta perduodamo iš varžytinių turto pradinė kaina turi atitikti tos vietos turto rinkos vertę, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą. Asmuo negali būti pripažįstamas sąžiningu įgijėju, jeigu jis įgijo turtą varžytinėse, įvykdytose pažeidžiant įstatymus, ir jeigu pažeidimai yra esminiai“. Atsakovės Antstolės R. M. nustatyta pardavimo iš varžytinių pradinė kaina yra aiškiai per maža, neatitiko tos vietos turto rinkos vertės, tai turėjo būti žinoma ir atsakovui R. R. bei tą patvirtina UAB „Domus optima“ 2006-06-31 turto vertės nustatymo pažyma. Be to, nei R. R., nei antstolė R. M. neapžiūrėjo turto iki varžytinių, tai patvirtina varžytinių formalų pobūdį. Be to, tolesni atsakovo R. R. veiksmai - savavališkas ieškovės ir tuo metu jos nepilnametės dukters iškraustymas iš ginčo turto - patvirtina, kad atsakovas R. R., veikdamas bendrai su antstole R. M., neteisėtai, pusvelčiui užvaldė jai nuosavybės teise priklausantį turtą. LAT 2008-06-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008 yra konstatavęs, kad parduodant turtą už mažesnę kainą pripažįstamas ne tik jį pardavusio, bet ir jį įgijusio asmens nesąžiningumas.

218. Teismas nurodė, kad apie varžytinių datą ieškovei buvo pranešta asmeniškai. Padarydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi 2005-01-30 antstolės R. M. raštu Nr. 0064/05/01119. Tačiau nei R. M., nei jos kontoros darbuotoja negalėjo paaiškinti, kada šis raštas buvo įteiktas, teismas nevertino tos aplinkybės, kad toks dokumentas yra klaidinantis, jame nurodyta dokumento surašymo data – 2005-01-30, toliau tekste nurodoma, kad „š. m. kovo 15 d. 11 val....“, tai yra pagal dokumento datą ir tolesnį turinį galima manyti, kad kalbama apie 2005 metus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, buto varžytynes buvo paskelbtos ir anksčiau, todėl natūralu, kad į tokį pranešimą ieškovė tiesiog nesureagavo. Antstolė šios klaidos irgi nemanė taisyti, todėl nesuprantama, kodėl jos veiksmas laikytinas tinkamu, o ieškovės elgesys į tokį pranešimą, kuris akivaizdžiai klaidinantis, ne. Liudytoja E. D. niekada nėra nurodžiusi, kad ginčo butas buvo apleistas. Ši liudytoja nurodė, kad butui buvo reikalingas remontas, tačiau jis buvo tvarkingas, jame buvo visi baldai. Nei R. M., nei I. L., bute nebuvo, o jeigu jos lankėsi bute po to, kai R. R. ieškovę neteisėtai iškraustė, už buto būklę ieškovė negali atsakyti. Kad butas yra apleistas teismas sprendė tik iš atsakovų ir jų pakviestų liudytojų parodymų, kurie yra R. R. artimieji arba draugai ir suinteresuoti jam padėti. Teismas nevertino pateiktų nuotraukų, kuriose buvo matyti bendras buto vaizdas, jas atsisakė priimti, dėl to spręstina, kad teismas dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jau turėjo išankstinę nuomonę dėl patikslinto ieškinio.

229. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl žalos priteisimo ir nepagrįstai toje dalyje ieškinį atmetė. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas R. R. iš buto ieškovę iškraustė prieš jos valią. Tai patvirtina ir pats R. R. teigdamas, kad buto durų spynas pakeitė ieškovei nesant namuose ir neturėdamas teismo sprendimo dėl ieškovės iškeldinimo (tuo metu jis jau buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu, tačiau byla dar nebuvo išnagrinėta). Tai, kad ieškovė buvo iškeldinta savavališkai, buvo nurodyta ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1210-559/2006 dėl iškeldinimo, kur 2006-06-20 vykusio parengiamojo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad pati neišsikėlė, kad jai nebūnant namie buvo išlaužtos buto durys, spyna, kad bute buvo visi daiktai, mergaitės knygos, dokumentai. Nurodė, kad R. R. paliko raštelį, kad ieškovė išsikeltų, tačiau ji nesutiko. Taip pat posėdžio metu nurodyta, kad ieškovė neturi kur gyventi su nepilnamete dukterimi, kad yra parašiusi skundą dėl žmogaus teisių, kad pusę daiktų ji prarado. Prie šios bylos buvo išreikalauta baudžiamosios bylos Nr. 61-1-0958-08 medžiaga, kurioje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo apskųstas, atsakymas negautas). Šioje byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad R. R., dalyvaujant policijos pareigūnui A. L., ieškovei nesant namuose išlaužė buto durų spyną ir ją pakeitęs užrakino duris. R. R. pripažino, kad ieškovė iki tol nebuvo išsikrausčiusi, nes jis po kelių dienų jai neva pasiūlė pagalbą išsikraustant. Skirtingai nei atsakovas R. R. ir jo pakviesti liudytojai liudijo civilinės bylos nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu jie nurodė, kad kraustė iš buto sofą-lovą, stalą, kitus išardytus baldus. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pakviestų liudytojų parodymų, o būtent jos dukters, kuri parodė, kad ji ryte išėjo iš namų į mokyklą, tačiau vakare į juos nebegrįžo, nes taip liepė mama ir iš karto nuėjo pas seserį V. K.. Dukra paliudijo, kad ieškovė iš pradžių kelias dienas gyveno pas draugę V. B., o paskui parėjo gyventi pas dukterį. Analogiškai paliudijo ir duktė V. K., kuri parodė, kad matė prie konteinerio sudėtus baldus, kad 2006 metų pavasarį, pas ją gyventi atėjo sesuo A. K., o po kelių dienų ir motina, kad ieškovė į butą atsinešė tik asmeninius daiktus, o kiti bute buvę daiktai po kelių dienų buvo sukrauti prie konteinerio. V. K. parodė, kad iš mamos buto į jos namus nebuvo pernešti jokie baldai, išskyrus rašomąjį stalą. Liudytoja E. D. parodė, kad ieškovės butas buvo tvarkingas, apstatytas baldais, ji matė, kad baldai gulėjo prie konteinerio, matė, kad kažkokie žmonės šiuos baldus nešė prie konteinerio, o iš V. K. sužinojo, kad jos mamą (S. K.) iškraustė. Kadangi daiktai buvo sugadinti, o vėliau palikti prie konteinerio, ieškovė negalėjo jų pateikti apžiūrai turto vertintojui, todėl juos įvertino savo nuožiūra, remiantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

23Atsiliepimu į ieškovės S. K. apeliacinį skundą atsakovė antstolė R. M. prašo jį atmesti, palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (5 t., b. l. 98-105). Nurodo šiuos argumentus:

241. Dėl parduoto buto kainos nustatymo ir ieškovės teisių. Ieškovės apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovė antstolė R. M. įvertino ginčo butą jo neapžiūrėjusi, atmestinas, nes atsakovė R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į ginčo butą nuvykusi buvo. Šį faktą patvirtino ir kartu su antstolė vykusi jos darbuotoja I. L., kuri nagrinėjant bylą Jonavos rajono apylinkės teisme, buvo apklausta kaip liudytoja. Ieškovė skunde nurodo, kad turto arešto aktas jai niekada nebuvo įteiktas, todėl nėra praleisti procesiniai terminai tiek prieštaravimams dėl turto vertės pareikšti, tiek terminai antstolės veiksmų apskundimui. Tačiau kaip matyti iš turto arešto akto, ieškovė jį yra pasirašiusi. Kaip paaiškino antstolė (4 tomas, b. l. 29) bei liudytoja I. L., pas ieškovę buvo vykta ne kartą, surašant arešto aktą ieškovės bute dalyvavo ieškovė, ji ant akto pasirašė, kadangi nebuvo galimybės akto atšviesti bute, aktas jai buvo išsiųstas registruotu laišku. Be to, CPK 604 str. numato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį. Kaip matyti iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0064/05/01119 (vykdomosios bylos lapas 13), turto arešto aktas buvo surašytas 2005-09-16, o išsiųstas ieškovei 2005-09-20 (4 tomas, b. l. 68, (šiuo laikotarpiu yra dvi nedarbo dienos)). Todėl laikytina, jog 2005-09-26 ieškovei minėtas dokumentas buvo įteiktas. CPK 675 str. 4 d. nustato, jog turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Kaip matyti iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0064/05/01119 (vykdomosios bylos lapas 15), turto arešto aktas buvo įregistruotas 2005-09-19, reiškia nuo tos dienos ir įsigaliojo. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0064/05/01119 (vykdomosios bylos lapai 19, 34, 28), ieškovė pasirašytinai buvo supažindinama su varžytynių eiga. Ieškovė skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai vertino atsakovės antstolės veiksmus vertinant turtą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolė veikė teisingai ir skolininko turto įkainojimo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Kaip matyti iš bylos dokumentų, t. y. prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0064/05/01119 lapai 9-10, antstolė ginčo nekilnojamąjį turtą 2005-09-16 įkainavo 12 000 Lt. Kadangi turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė, tokios informacijos antstolei negavus, ginčo nekilnojamasis turtas pagrįstai nebuvo perkainuotas. LAT 2007-03-05 nutartimi 3K-3-79/2007 sprendė analogišką situaciją, kurioje nustatė, kad skolininkė vykdomajame procese turėjo teisę teikti įrodymus ir prašymus iki varžytynių, bet to, dėl nesuprantamų priežasčių nedarė, neprašė skirti ekspertizės, antstolio veiksmų neskundė CPK nustatyta tvarka, išieškotoja reikalavo priverstinio išieškojimo, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti varžytynių aktą dėl netinkamo įkainojimo ir taikyti restituciją (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 602 straipsnio 6 punktas). Šiuo atveju ieškovė dalyvavo įkainuojant nekilnojamąjį turtą (vykdomosios bylos Nr.0064/05/01119 lapas Nr. 9-8) ir jokių prieštaravimų dėl to, kad turtas buvo įkainuotas antstolės 12 000 Lt, per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos (CPK 681 str. 3 d.), nei vėliau nepareiškė. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad tarp antstolės paaiškinimų yra prieštaravimų, o būtent, kad antstolė atvykusi įkainoti ginčo buto neturėjo su kuo palyginti ginčo buto, todėl nepagrįstai nustatė per mažą buto kainą, nes antstolė su situacija rinkoje ir butų kainomis susipažino prieš vykdama vertinti ginčo buto, todėl laikytina, jog antstolė tinkamai vertino ginčo butą lyginamuoju metodu.

252. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė antstolė R. M. neišaiškino jai jos teisių. Konstitucijos 7 str. 3 d. numato, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Konstitucijos 7 str. 3 d. ypač prasminga todėl, kad Lietuvoje asmeniui yra sudarytos prielaidos ir sąlygos susipažinti su įstatymais. Įstatymai reglamentuoja praktiškai visas visuomeninių santykių sritis ir jų nesilaikymas yra pagrindas kilti atitinkamiems neigiamiems padariniams. CPK 663 str. 4 d. nenumato antstolio pareigos šio straipsnio normas išaiškinti individualiai, todėl manytina, kad kartu su turto arešto aktu skolininkei atsiųstos raštu išdėstytos skolininko teisės laikytinos tinkamu išaiškinimu. Kita vertus, CPK 654 str. numato, kad antstolis. priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali (bet neprivalo) išsikvieti skolininką ir išieškotoją. išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas CPK 639 str., 640 str., 643 str., 644 str. Antstolė, nors ir neturėdama pareigos aiškinti šias teises, jas skolininkei išaiškino (patvirtinta liudytojų parodymais), kad skolininkė negalėtų teigti, jog jai jos teisės nebuvo išaiškintos. Be to, CPK 663 str. 4 d. CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentavo, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Šioje byloje vieni liudytojai bei ieškovė teigia, kad ieškovė varžytynių metu ginčo bute gyveno, kiti liudytojai bei atsakovė R. M. teigia, kad ieškovė ten jau negyveno. Esant tokiems prieštaravimams byloje, tikslinga šį klausimą spręsti atsižvelgiant į rašytinius įrodymus. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2006-01-22 atsakyme S. K. Nr. 14/83 (4 tomas, b. l. 111), nurodyta, kad pati ieškovė šiai tarnybai teigė, kad ieškovė nurodytame bute negyvena, o gyvena savo dukros bute. Kadangi šis raštas yra 2006-01-22, o varžytynės įvyko 2006-03-15, laikytina, kad ieškovei ginčo butas gyventi nebuvo būtinas. Ieškovės ieškinys gali būti tenkintas tik tuo atveju, jei šioje byloje būtų įrodyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas už per mažą kainą, o ne dėl to, jog ieškovei nebuvo išaiškintos jos teisės.

263. Dėl įrodymų vertinimo nustatant ginčo turto kainą. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles netinkamai vertindamas įrodymus, susijusius su ginčo buto kaina. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai teigia, jog ši kaina buvo aiškiai per maža, kadangi vidutinio šio turto kaina sandorio dieną buvo 14 900 Lt, tą patvirtina byloje atlikta turto vertės ekspertizė. Ieškovė taip pat nurodo, jog tai, kad ši kainą aiškiai per maža matyti ir iš VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuriame nurodyta, kad vidutinė šio turto rinkos vertė 2006-04-12 – 13 368 Lt. Kaip matyti iš bylos dokumentų - ekspertizės akto Nr. 605954 (2 tomas, bylos lapas 57, ekspertizės akto lapas - 19), teismo 2008-10-06 nutartimi paskirta ekspertė I. K. nustatė, jog ginčo buto vertė arešto akto surašymo dieną – 2005-09-16 buvo 13 200 Lt, o turto pardavimo iš varžytynių dieną - 2006-03-15 – išaugo 1 700 Lt ir iš viso sudarė 14 900 Lt. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G. ir bylos Nr. 3K-3-211/2007). Šiuo atveju ekspertės ir antstolės ginčo nekilnojamojo turto kainų skirtumas sudaro tik 2 900 Lt. Be to, antstolė yra kompetentingas asmuo, vienintelis matęs realią ginčo buto būklę turto arešto akto surašymo metu ir iki remonto ir galėjęs ją įvertinti. Ieškovės atstovė per paskutinius teismo posėdžius teigė, kad nustatant ginčo nekilnojamojo turto vertę būtina vadovautis Nekilnojamojo turto prekybos firmos „Domus optima“ vertinimo ataskaita, o patikslintame ieškinyje ieškovė teigė, kad VĮ Registrų centro pažyma. VĮ Registrų centras nekilnojamąjį turtą vertina naudodamas masinio vertinimo metodą, nekilnojamojo turto neapžiūrint, todėl ginčo turto įvertinimas 13 368 Lt yra ginčytinas. LAT formuojama praktika nekilnojamojo turto, parduoto iš varžytynių, vertinimo srityje nurodo, kad pirmenybė yra teikiama vertinimo ataskaitai, kuri nustato minėto turto vertę būtent pardavimo iš varžytynių momentu arba turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momentu (Civilinė byla Nr. 3K-3-423/2009, LAT 2009-10-12 nutartis), o VĮ Registrų centro pateikiamas vertinimas – t. y. vertės nustatymo data – 2006-04-12 (praėjus mėnesiui po varžytynių). LAT yra konstatavęs, jog vadovaudamiesi VĮ Registrų centro pažyma nustatant skolininkės turto vertę teismai nukrypdavo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (LAT 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-960/2003, LAT 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje 3K-3-133/2005), kur nurodyta, kad įkainojant turtą rekomenduojama, o ne privaloma atsižvelgti į VĮ Registrų centro nustatytą turto vertę. Todėl šioje byloje reikia vadovautis ekspertizės aktu Nr. 605954 (2 tomas, bylos lapas 57, ekspertizės akto lapas - 19), nes jis nustato nekilnojamojo turto vertę varžytynių momentu bei akto surašymo momentu, LAT praktikoje pateisinama ekspertizei skirti ne teismo ekspertą, o kitus asmenis, turinčius specialių žinių, kai teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės eksperto (Civilinė byla Nr. 3K-3-452/2006, LAT 2006-09-06 nutartis), ekspertė buvo paskirta Jonavos rajono apylinkės nutartimi, vertinimo metu buvo davusi priesaiką, todėl nėra pagrindo abejoti jos nešališkumu.

274. Dėl atsisakymo taikyti restituciją. Šioje byloje restitucijos taikymas natūra iš esmės pažeistų atsakovo R. R. interesus, nes ginčo nekilnojamajam turtui buvo atliktas kapitalinis remontas ir jo vertė žymiai išaugo (tai patvirtino ir liudytojai ir ieškovės dukros), atsakovas R. R. augina du nepilnamečius vaikus (2 tomas, b. l. 23, 24). Taigi, išnagrinėjus restitucijos taikymo klausimą, jei teismas tenkintų apeliacinį skundą, ieškovė galėtų pretenduoti tik į 7 600 Lt jai priteisimą (CK 6.147 str. 2 d.), o ne į ginčo buto jai grąžinimą.

285. Dėl žalos atlyginimo. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo R. R. 7 720 Lt žalos už jai priklausiusius daiktus atmestinas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jai daiktai nuosavybės teise priklausė, kokia buvo daiktų vertė, bei kas iškraustė ieškovės daiktus iš buto. Be to, ieškovės iškeldinimo antstolė nevykdė, iškeldinime nei vienas kontoros darbuotojas nedalyvavo.

296. Dėl papildomų motyvų, susijusių su apeliaciniu skundu. Kadangi Jonavos rajono apylinkės teismas 2006-04-07 patikrino antstolės R. M. veiksmų teisėtumą ir nenustatė, kad ieškovės nekilnojamasis turtas buvo parduotas už netinkamą kainą, taip pat nerado kitų pažeidimų antstolės R. M. veiksmuose, laikytina, kad antstolės veiksmai parduodant ieškovės nekilnojamąjį turtą buvo teisėti ir jei teismas šioje civilinėje byloje ieškovės ieškinį patenkintų panaikindamas turto pardavimo aktą iš varžytynių, būtų paneigtas CPK 594 str. įtvirtintas principas, kad teismai vykdo antstolio veiksmų teisėtumo kontrolę bei CPK įtvirtintas teismo ir antstolio funkcijų atribojimas įgyvendinant proceso operatyvumo principą.

30Atsakovai R. R. ir O. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (5 t. b. l. 121-124). Nurodo:

311. Dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų nei dėl pačios žalos ir jos dydžio, nei dėl neteisėtų veiksmų. Byloje atsakovų pateikti įrodymai – prokuratūros sprendimai šiuo klausimu patvirtino, kad R. kaltės nėra. Byloje pateiktais įrodymais buvo patvirtinta, kad pati ieškovė ir jos artimieji kraustėsi iš buto ir tai darė laisvanoriškai ir savo iniciatyva. Byloje apklausta ieškovės dukra patvirtino, kad mama jai liepė išėjus į mokyklą negrįžti į ginčo butą, bet kraustytis pas savo seserį ir tai buvo iki skundžiamo R. įsikraustymo į butą. Surinktais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė kai kuriuos buvusius bute baldus pardavė, kai kuriuos išdalino. Ji pati dalyvaudama perkraustyme davė nurodymus, kur jos manymu talkininkams reikėtų baldus nešti. Talkoje dalyvavusiems asmenims ieškovė sumokėjo už pagalbą perkraustant. Byloje nebuvo pateiktas neva prarastų daiktų kainų pagrindimas bei įrodymai, kad išvis ji įvardytus ieškinyje daiktus būtų turėjusi, iš šio seka, kad nebuvo pateikti įrodymai dėl ieškovės patirtos žalos, nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp šios jos įvardytos žalos ir atsakovų veiksmų, neįrodytas neteisėtų veiksmų buvimas. Pagal ieškovės skundą prokuratūros darbuotojams atlikus išsamų tyrimą ir nenustačius teisės pažeidimo byla prieš atsakovus buvo nutraukta, atsisakymas kelti baudžiamąją bylą nebuvo apskųstas, jis įsiteisėjo.

322. Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Teismas, patvirtinęs varžytinių aktą, nenustatė antstolio neteisėtų veiksmų. Ieškovės reikalavimas taikyti restituciją pažeidžia atsakovų kaip sąžiningo nuosavybės, buto įgijėjo teises ir sudaro galimybę ieškovei nesąžiningai pralobti. Restitucijos taikymo apimtyje ieškinys liečia atsakovų šeimos interesus. Restitucija prieštarautų atsakovų vaikų interesų prioritetinio gynimo principui. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad neva jos buto rinkos vertė varžytynių dieną buvusi 13 200 Lt (remiamasi eksperto išvada), o antstolis įvertinęs butą 12 000 Lt (10 procentų mažesne kaina) pažeidė CPK 681 str. reikalavimą. Teismas sprendė, ar tai buvo esminis kainos skirtumas ir padarė išvadą, kad apeliantės teisės nebuvo pažeistos. Ekspertės pateiktame kainų palyginime buvo nurodytos ir mažesnės butų kainos, nei ieškovės. Todėl teigti, kad ginčo buto kaina buvo didesnė nėra pagrindo. Parduodamo iš varžytinių buto būklė buvo apgailėtina. Bute nebuvo vidaus durų, dujinės, skaitiklių, per sienas lietaus metu bėgo vanduo, buvo išpuvusios grindys, nebuvo tualeto ir vonios ir t. t. Tai patvirtino apklausti liudytojai. Buto būklė buvo labai bloga ir dėl to teigti, kad kaina turėtų būti didesnė, nei rinkoje pateiktų kitų butų kaina, nėra pagrindo. Buto kaina galėjo būti tik mažiausia iš eksperto sąraše pateiktų analogų kainos. Apeliantė buto kainos nustatymo klausimu teismo prašė skirti ekspertizę, tačiau jos pačios prašymu skirtos ekspertizės išvada ji nesivadovauja dėl nesuprantamų priežasčių. Su apeliaciniu skundu pateikiami skelbimai laikraščiuose turi būti vertintini kaip naujai apeliantės pateikti įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme. Tokie įrodymai turi būti atmesti, nes jie nebuvo aptarti pirmos instancijos teisme, apeliantei įrodinėti jos pačios prašomos ekspertizės nepagrįstumą nėra reikalo. Byloje antstolė R. M. yra pateikusi įrodymus, kad analogiško turto kaina žymiai mažesnė.

33Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti teismo sprendimą nepakeistą (5 t. b. l. 112-117). Nurodo:

341. Dėl Turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Remiantis 1999-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos, nagrinėjant skundus dėl teismo antstolių veiksmų, atliktų vykdant turto varžytynes, taip pat nagrinėjant civilines bylas dėl turto pardavimo iš (be) varžytynių aktų arba turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais, apibendrinimo apžvalga“, turto vertinimas – nešališkas turto vertės apskaičiavimas, apimantis vertinamo turto prašymą, vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje. Pagrindinis teismo antstolio tikslas įkainojant turtą – objektyviai nustatyti realia turto kainą, už kurią jis galėtų būti parduotas varžytynėse, t. y. nustatyti turto rinkos vertę. CPK 681 str. 1 dalis įtvirtina, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Antstolė R. M., vadovaudamasi minėta CPK nuostata tinkamai įkainojo ginčo butą, esantį ( - ). Remiantis CPK 681 str. 3 d., <...> Skolininkas ar išieškotojas nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis bei dokumentais konstatuotina, jog ieškovė/apeliantė tokia jai suteikta galimybe bei teise nepasinaudojo, t. y. konstatuotina, jog ieškovė/apeliantė su areštuojamo turto įkainojimu sutiko. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietoje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių - tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas. Viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje (LAT 2003-10-15 nutartis c/b 3K-3-960/2003; 2005-03-30 nutartis c/ b Nr.3K-3-l33/2005). Apeliantė nesutinka su teismo ekspertize bei joje nustatyta ginčo kaina, tačiau būtent ji prašė byloje paskirti ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę bei minėtos ekspertizės bylos nagrinėjimo metu neginčijo, neprašė paskirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, t. y. su minėta ekspertize bei joje nustatytomis aplinkybėmis/ginčo turto kaina sutiko. Dar daugiau, ieškovė/apeliantė patikslino ieškinį, remiantis būtent minėta ekspertize bei joje numatyta ginčo turto kaina, be to ekspertizėje nustatyta ginčo buto kaina yra labai artima ginčo buto kainai, nustatytai VĮ „Registrų centras“ pažymoje – 13 368 Lt. Atsižvelgiant į tai antstolės turto arešto akte nustatyta 12 000 Lt ginčo kaina bei minėtas skirtumas tarp kainos, nustatytos turto arešto akte, ir kainos, nustatytos ekspertizės akte nėra/negali būti laikomas esminiu, todėl 2006-03-15 turto pardavimo iš varžytinių aktas negali būti pripažintas negaliojančiu, remiantis LR CPK 602 str. 6 p. pagrindu. CPK 681 str. 2 d. nuostata dėl turto perkainojimo nėra imperatyvi, t. y. antstolis nėra įpareigotas perkainoti ginčo turtą. Atitinkamai įvertinus minėto buto būklę, tai, jog butas nebuvo patrauklus pirkėjams bei nebuvo nupirktas pirmose, pakartotinėse varžytinėse bei neperimtas kreditoriaus, antstolė neturėjo pareigos perkainoti ginčo turtą, priešingu atveju nebūtų nustatyta reali buto/turto kaina, už kurią jis galėtų būti parduotas varžytynėse.

352. Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 663 str. 4 d. bei CPK 634 str. 2 d. pagrindu. Atsižvelgiant į LAT praktiką konstatuotina, jog 2006-03-15 turto pardavimo iš varžytynių aktas negali būti ginčijamas ieškovės patikslintame ieškinyje/apeliaciniame skunde nurodomais CPK 663 bei 634 str. 2 d. pagrindais, t. y. dėl teisės prašyti neišieškoti iš paskutinio būsto neišaiškinimo, juo labiau, kad minėtos teisės ieškovei/apeliantei buvo išaiškintos.

363. Dėl draudimo teisinių santykių su antstole R. M.. Ieškovės reiškiamas reikalavimas antstolei R. M. nėra draudžiamasis įvykis, todėl draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ tokiu atveju nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos.

37Tretysis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (5 t. b. l. 127-128). Ieškovė S. K., siekdama išvengti turto pardavimo iš varžytynių už tariamai nepagrįstai žemą kainą, turėjo teisę pasinaudoti CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise prieštarauti antstolio atliktam turto įkainojimui areštuojant turtą, kuris vėliau tampa pagrindu nustatant turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 str.). Tai, kad kaip nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė nebuvo pakviesta dalyvauti sudarant turto arešto aktą, negali būti laikoma pagrindu panaikinti turto iš varžytynių akto šiuo pagrindu, kadangi ieškovė tokius prieštaravimus galėjo pateikti raštu per penkias dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos. Taip pat, pasinaudodama CPK 681 straipsnio 2 dalies numatyta teise, ieškovė turėjo teisę pateikti antstolei prašymą dėl areštuoto turto perkainojimo. Negana to, ieškovė taip pat turėjo galimybę pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta teise skolininkui iki varžytynių pačiam surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją ar pavesti tai padaryti trečiajam asmeniui. Savo, kaip skolininkės išieškojimo procese, teisėmis nepasinaudojusi ieškovė praranda teisę reikšti pretenzijas, susijusias su iš varžytynių parduoto turto kaina (CK 1.5 str.). Šiuo metu ginčo butas yra įkeistas AB SEB bankui užtikrinant atsakovo R. R. prievolę pagal 2006 m. birželio 22 d. kredito sutartį. Ginčijamu turto varžytynių akto perleisto turto grąžinimas ieškovei, inter alia, reikštų ir CK 4.96 pažeidimą, kadangi daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo yra galimas tik įrodžius jo nesąžiningumą

38Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-03-02 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jai nebuvo žinoma apie surašytą turto arešto aktą, kad antstolė nebuvo nuvykusi apžiūrėti areštuojamo turto. Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovės parodymus paneigė antstolė R. M. bei liudytoja I. L., taip pat rašytinė vykdomosios bylos medžiaga. Jonavos rajono apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad S. K. turto arešto aktas buvo įteiktas, todėl apie turto areštą skolininkei buvo pranešta tinkamai. Apeliantė žinojo apie vykdomą išieškojimą, žinojo, kad išieškojimas yra nukreiptas į butą, todėl privalėjo aktyviai domėtis išieškojimo vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Be to, apeliantė pati nurodo, kad į dalį pranešimų ji net nereagavo, kadangi butas buvo ir anksčiau jau parduodamas iš varžytynių. Todėl toks elgesys įrodo, kad jį pažeidė skolininko pareigą domėtis vykdymo eiga. Visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad aplinkybė, jog nuo 2004 m. nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje kilo, yra visuotinai žinoma. Teismas pagrįstai, vertindamas įrodymus dėl areštuoto buto vertės, vadovavosi Valstybės įmonės registrų centro Šiaulių filialo teismo ekspertės I. K. pateikta ekspertizės išvada ir tinkamai nustatė, kad arešto bei ekspertizės metu nustatytas buto kainos skirtumas nėra toks žymus, kad būtų galima suabejoti netinkamu buto kainos nustatymu bei šią aplinkybę traktuoti kaip antstolio procesinio veiksmo pažeidimus, kadangi parduodamo turto kaina gali svyruoti, tai yra gali būti mažesnė arba didesnė, svarbu, kad toks kainų skirtumas nebūtų akivaizdžiai žymus. Nepagrįstai nurodoma, kad antstolė privalėjo perkainuoti parduodama turtą, kadangi nebuvo nukrypta nuo CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatytos tvarkos, CPK 681 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl turto perkainojimo nėra imperatyvi. Teismas tinkamai nustatė, kad skolos išieškojimas iš apeliantės buvo vykdomas ne vienerius metus, todėl ji turėjo realią galimybę dalyvauti vykdymo procese ir ginti tiek savo, tiek nepilnametės dukters teises. Dėl naujai pateiktų įrodymų tretysis asmuo nurodo, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti kada ir kur jos buvo darytos.

39Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis atmestinas.

40Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

41Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl areštuoto turto įkainojimo ir skolininkės informavimo apie turto areštą

42Vertindama ar 2005 m. rugsėjo 16 d. turto arešto akte nurodyta buto, esančio ( - ), vertė 12000,- Lt atitinka tuo metu buvusią buto rinkos vertę, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.

43Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybę išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareigą į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

44Kaip matyti iš 2005 m. rugsėjo 16 d. turto arešto akto skolininkė rašytine forma yra patvirtinusi, kad turto arešto aktą gavo (vykdomoji byla Nr.0064/05/01119, 8-9 lapai). Prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nereiškė. Pretenzijų dėl areštuoto turto vertės nereiškė ir išieškotojas UAB „Jonavos paslaugos“. Be to, vykdomojoje byloje yra duomenys, kad skolininkei ne tik registruotais laiškais buvo siunčiami pranešimai apie buto varžytines ir buto nukainojimą (vykdomoji byla Nr.0064/05/01119, 18; 27; 34 lapai), bet jie buvo įteikti (vykdomoji byla Nr.0064/05/01119, 19; 28; 35 lapai). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek skolininkė, tiek išieškotojas, turto arešto metu nustatytai turto rinkos vertei neprieštaravo. Taigi, kai vykdymo proceso šalys areštuoto turto vertės nustatymui neprieštarauja, antstolis privalėtų savo iniciatyva skirti ekspertizę tik tuo atveju, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Pagrindas kilti abejonėms dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės, tai įrodymai keliantys antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų nei vykdomojoje byloje Nr.0064/05/01119, nei dabar nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Priešingai, Jonavos rajono apylinkės teismui 2009 m. vasario 23 d. nutartimi paskirtos buto vertės ekspertizės išvadose nurodoma, kad turto arešto akto surašymo dieną, t.y. 2005 m. rugsėjo 16 d., buto rinkos vertė buvo 13200,- Lt, o buto pardavimo iš varžytinių dieną, t.y. 2006 m. kovo 15 d., išaugo 12,9 procentų arba 1700,- Lt. Taigi, akivaizdu, kad antstolės 2005 m. rugsėjo 16 d. surašytame turto arešto akte nurodyta buto rinkos vertė 12000,- Lt, nuo teismo paskirtos ekspertizės akte nurodytos buto rinkos vertės 13200,- Lt skiriasi tik 10 procentų. Kainų pokytis nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki 2006 m. kovo 15 d., kai butas buvo parduotas iš varžytinių taip pat buvo nežymus 12,9 procento.

45Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar antstolė, 2005 m. rugsėjo 16 d. nustatydama areštuojamo buto įkainojimą, neskirdama ekspertizės tinkamai pasinaudojo savo diskrecija, reikia akcentuoti tai, kad: 1) 2005 m. rugsėjo 16 d. arešto akte nurodyta buto rinkos vertė nuo teismo paskirtos ekspertizės akte nurodytos buto rinkos vertės skiriasi tik 10 procentų; 2) areštuoto buto pirmosios ir pakartotinės varžytinės, kuriose buto kaina buvo 9600,- Lt, neįvyko, neatsiradus pirkėjų, neparduoto turto neperėmė ir išieškotojas. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo, bylos Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje M. C. v. antstolė A.A., bylos Nr. 3K-3-133/2005); 3) VĮ „Registrų centro“ 2006 m. balandžio 12 d. (t.y. praėjus tik vienam mėnesiui nuo ginčo buto pardavimo varžytinėse) nustatyta ginčo buto vidutinė rinkos vertė 13200,- Lt (ekspertizės 26 lapas); 4) Nekilnojamojo turto rinkos kainos, išskyrus galbūt didmiesčius, Lietuvoje mažėja iki šiol.

46Atsižvelgdama į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2005 m. rugsėjo 16 d. turto arešto akte nurodyta buto rinkos vertė, atspindi realią padėtį rinkoje, todėl antstolei neturėjo kilti abejonių dėl turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo.

47Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai mažos areštuoto buto kainos nustatymo ar skolininkės netinkamo informavimo apie turto arešto akto surašymo atmestini. Dėl nepilnamečių vaikų teisių į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugos

48Nepilnamečių vaikų teisių į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugai vykdymo procese yra skirtos CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui.

49Vykdomojoje byloje Nr.0064/05/01119 skolininkės skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius; skolininkei pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, būtino skolininkei ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkės dukra buto arešto ir pardavimo iš varžytinių metu buvo nepilnametė. Todėl antstolė, vykdydama CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalėjo išaiškinti skolininkei teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši antstolio pareiga vykdytina rašytine forma. Kai skolininkas, kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę, turi nepilnamečių vaikų, tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į teismą su atitinkamu prašymu, viešasis interesas reikalauja, kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka gali įgyvendinti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę. Vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui, išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaikų teisių apsaugos instituciją, Jeigu antstolis, esant minėtoms pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, tai, teismui nustačius, jog skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties, yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyviosios teisės normos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-525/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. E. I. L., v. K. L., H. L., E. L, bylos Nr. 3K-3-218/2009).

50Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog antstolė būtų raštu išaiškinusi skolininkei teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Apeliaciniame procese taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad antstolė skolininkei būtų raštu išaiškinusi teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad antstolė padarė vykdymo proceso pažeidimą. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis pažeidimas nėra esminis ir sudarantis pagrindą panaikinti 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą.

51Ieškovės pradinis ieškinys byloje dėl 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu priimtas 2008 m. balandžio 30 d. (T.I, 1 b.l.). Ieškovė pradiniame ieškinyje reikalavimą dėl 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu grindė tik aplinkybe dėl nepagrįstai mažos buto kainos. Ieškinio pagrindas, kad 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas pripažintinas negaliojančiu ne tik dėl nepagrįstai mažos buto kainos, bet ir dėl neišaiškinimo skolininkei teisės prašyti neišieškoti iš paskutinio būsto, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, atsirado tik patikslintame ieškinyje, kurį teismas priėmė 2009 m. spalio 5 d. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės dukra A. K., gimusi ( - ) (T.I, 10 b.l.), tapo pilnametė 2006 m. gruodžio 1 d. Taigi, tuo metu, kai ieškovė pareiškė pradinį ieškinį dėl 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, tiek kai ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį dėl 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, ieškovės dukra jau daugiau kaip du metus buvo pilnametė. Todėl akivaizdu, kad 2008 m., kai jos dukra jau daugiau kaip du metai buvo pilnametė, ieškovė jau nebeturėjo subjektinės teisės į ieškinio dėl 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu patenkinimą tuo pagrindu, kad vykdymo procese buvo pažeisti jos nepilnametės dukros interesai. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies pažeidimas šioje konkrečioje byloje negali būti pakankamu pagrindu panaikinti 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 663 straipsnio 4 dalies pažeidimo atmestini.

52Pripažinusi, kad naikinti 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su restitucijos taikymu, plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl žalos atlyginimo

53Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl daiktų praradimu ir sugadinimo padarytos žalos atlyginimo. Pagal CPK 178 straipsnį ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovų R. ir O. R. veiksmų buvo sugadinti ar dingo ieškovei priklausę daiktai. Visų pirma, byloje nenustatyta, kad ieškovė iš buto buvo iškraustyta per prievartą. Nors ieškovės prašymu Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 straipsnį dėl savavaldžiavimo, tačiau Jonavos rajono apylinkės prokuratūra 2009 m. spalio 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė nenustačiusi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (T.IV, 14-26). Civilinio proceso tvarka ieškovė taip pat nesikreipė į teismą dėl jos iškeldinimo pripažinimo neteisėtu. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovės teiginiams, kad ji iš buto iškraustyta atsakovui R. R. panaudojant prievartą. Nesant byloje duomenų, kad ieškovės iškeldinimą iš buto neteisėtai vykdė atsakovai R. ir O. R., negalima konstatuoti, kad jie turi būti atsakingi už ieškovės daiktų, buvusių bute išsaugojimą ar saugumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl daiktų praradimu ir sugadinimo padarytos žalos atlyginimo.

54Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

55Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos atsakovo R. R. naudai priteistina 500,- Lt, o atsakovės antstolės R. M. naudai 1710,- Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

58Apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Priteisti iš ieškovės S. K. (a/k ( - ) gyv. ( - ) atsakovui R. R. (a/( - ) gyv. ( - ) 500,- Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

60Priteisti iš ieškovės S. K. (a/k ( - ) gyv. ( - ) atsakovei antstolei R. M. (a/k ( - ) buveinė J.Ralio g. 7-4, Jonava) 1700,- Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovė S. K. patikslintu ieškiniu (3 t. b. l. 13-18) prašė pripažinti... 5. Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir... 7. Teismas laikė, kad antstolė CPK 681 straipsnyje nustatytų areštuoto... 8. Teismas nustatė, kad ieškovės teiginiai, jog jai nebuvo praneša apie... 9. Ieškovės motyvas, kad varžytynės turi būti pripažintos negaliojančiomis,... 10. Teismas nepagrįstais laikė ieškovės ir jos atstovės argumentus dėl... 11. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų R. R. ir O. R. 7 720 Lt žalos... 12. Atmetęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl... 13. Apeliaciniu skundu ieškovė S. K. prašo teismo sprendimą panaikinti ir... 14. 1. Dėl teismo padarytos išvados, kad parduoto buto kaina buvo tinkamai... 15. 2. Teismas, vertindamas antstolės R. M. veiksmus dėl kainos nustatymo,... 16. 3. Teismo padaryta išvada, kad šis turtas buvo parduodamas pakartotinėse... 17. 4. Teismas nekreipė dėmesio į prieštaravimus pačios R. M. veiksmuose. Ji... 18. 5. Net ir areštavusi butą, antstolė privalėjo ieškovei kaip skolininkei ir... 19. 6. Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus... 20. 7. Dėl atsisakymo taikyti restituciją. Teismas sprendimo motyvuose nurodė,... 21. 8. Teismas nurodė, kad apie varžytinių datą ieškovei buvo pranešta... 22. 9. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl žalos priteisimo ir nepagrįstai... 23. Atsiliepimu į ieškovės S. K. apeliacinį skundą atsakovė antstolė R. M.... 24. 1. Dėl parduoto buto kainos nustatymo ir ieškovės teisių. Ieškovės... 25. 2. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė antstolė... 26. 3. Dėl įrodymų vertinimo nustatant ginčo turto kainą. Ieškovė... 27. 4. Dėl atsisakymo taikyti restituciją. Šioje byloje restitucijos taikymas... 28. 5. Dėl žalos atlyginimo. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo R. R. 7... 29. 6. Dėl papildomų motyvų, susijusių su apeliaciniu skundu. Kadangi Jonavos... 30. Atsakovai R. R. ir O. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti,... 31. 1. Dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų nei... 32. 2. Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.... 33. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 34. 1. Dėl Turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.... 35. 2. Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu CPK... 36. 3. Dėl draudimo teisinių santykių su antstole R. M.. Ieškovės reiškiamas... 37. Tretysis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 38. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į... 39. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 40. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 41. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 42. Vertindama ar 2005 m. rugsėjo 16 d. turto arešto akte nurodyta buto, esančio... 43. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės... 44. Kaip matyti iš 2005 m. rugsėjo 16 d. turto arešto akto skolininkė rašytine... 45. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo... 46. Atsižvelgdama į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija... 47. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio... 48. Nepilnamečių vaikų teisių į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugai... 49. Vykdomojoje byloje Nr.0064/05/01119 skolininkės skola atsirado dėl... 50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog... 51. Ieškovės pradinis ieškinys byloje dėl 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo... 52. Pripažinusi, kad naikinti 2006 m. kovo 15 d. turto pardavimo iš varžytinių... 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio... 54. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti... 55. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos atsakovo R. R. naudai... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 58. Apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d.... 59. Priteisti iš ieškovės S. K. (a/k ( - ) gyv. ( - ) atsakovui R. R. (a/( - )... 60. Priteisti iš ieškovės S. K. (a/k ( - ) gyv. ( - ) atsakovei antstolei R. M....