Byla 2-5113-779/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,

2sekretoriaujant Audrutei Zemlickaitei, Vasarei Žilinskienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovėms Kristinai Survilaitei, advokatei Renatai Janušytei, atsakovo atstovams advokatui Vitoldui Kumpai, advokato padėjėjai Alinai Streckytei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Eltera“ ieškinį atsakovui Suomijos įmonei SIEMENS OSAKEYHTIÖ, Lietuvoje veikiančiai per SIEMENS OSAKEYHTIÖ Lietuvos filialą, trečiasis asmuo UAB „Patikimi automobiliai“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

5ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2010-11-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Eltera“ iškelta bankroto byla. Teismo paskirtas bankroto administratorius Bankroto administravimo kontora, UAB, vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., patikrinęs BUAB „Eltera“ sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad 2010-07-28 ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Patikimi automobiliai“ sudarė Susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo (toliau – Susitarimas), kuriame nurodyta, jog UAB „Patikimi automobiliai“ skolinga ieškovui 36 390,32 Lt, o ieškovas skolingas atsakovui, tai UAB „Patikimi automobiliai“ sumoka tiesiogiai atsakovui 36 390,32 Lt, o atsakovas šia suma sumažina ieškovo įsiskolinimą. 2010-08-02 UAB „Patikimi automobiliai“ pervedė atsakovui 36 390,32 Lt sumą. Remiantis CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana), Susitarimas pažeidžia kitų UAB „Eltera“ kreditorių teises, nes Susitarimo sudarymo metu UAB „Eltera“ faktiškai buvo nemoki, atsakovui buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą, sumažėjo ieškovo turto apimtis ir atsiskaitymas su kitais kreditoriais užtruko gerokai ilgiau. Susitarimo sudarymo metu UAB „Eltera“ turėjo įsiskolinimų pirmos eilės kreditoriams – darbuotojams, antros eilės kreditoriams – valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams ir trečios eilės kreditoriams, kurių didžiajai daliai įsiskolinimas nepadengtas iki šiol ir jie nutartimi yra įtraukti į BUAB „Eltera“ kreditorių sąrašą. Ieškovas neprivalėjo sudaryti Susitarimo, nes neturėjo jokios įstatymuose įtvirtintos prievolės ir atsakovas neturėjo teisinės galimybės įpareigoti ieškovą sudaryti sandorį ir jam atsisakius, kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti jam šią prievolę. Ieškovas ir atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes prieš sudarant Susitarimą atsakovas buvo ne kartą informuotas apie ypač prastą ieškovo finansinę būklę, Susitarimas buvo sudarytas ne dėl to, kad ieškovas siekė gauti iš atsakovo prekių tolesniam veiklos vykdymui ir tokiu būdu išvengti bankroto. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Eltera“ įsiteisėjo 2010-11-15, todėl, remiantis teismų praktika, CK 6.66 str. 3 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2010-07-28 Susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo ir priteisti iš atsakovo 36 390,32 Lt bei bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 145-154).

6Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, kadangi ieškovas neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Atsakovo nuomone, ginčijamas sandoris nepažeidė kitų ieškovo kreditorių teisių, nes sudarius Susitarimą, ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, Susitarimu buvo sumažinti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams ir sudarytos prielaidos kitiems įsipareigojimams vykdyti. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto procedūrai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Ieškovo veiksmai Susitarimo sudarymo laikotarpiu rodo, kad ieškovas stengėsi suderinti savo atsiskaitymus su kreditoriais ir išvengti bankroto bylos iškėlimo kreditorių iniciatyva. Ieškovas buvo skolingas atsakovui, todėl ieškovui ir toliau nemokant, būtų kilusi reali grėsmė, kad atsakovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. 2010-08-02 ieškovui nuosavybės teise priklausę trys automobiliai buvo perleisti UAB „Patikimi automobiliai“ rinkos kainomis, todėl šio perleidimo pagrindu ieškovo ir UAB „Patikimi automobiliai“ vėliau atliktas tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas 36 390,32 Lt sumai negali būti pripažįstamas pažeidžiančiu ieškovo kreditorių interesus. Pareiga ieškovui sudaryti ginčijamą sandorį kilo iš pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui pastarojo užsakytas prekes, o ieškovas įsipareigojo apmokėti atsakovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą 83 100,40 Lt sumai iki 2009-07-10. Sutartis yra teisėta, galiojanti bei turinti šalims įstatymo galią, todėl privaloma vykdyti. Pareiga sudaryti susitarimą kilo ir iš kitų susiklosčiusių faktinių aplinkybių, siekiant išlaikyti gerus santykius su atsakovu ir išvengti bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nežinojo ir neturėjo žinoti, kad galimai Susitarimas pažeis kitų ieškovo kreditorių interesus, kadangi pats ieškovas kreipėsi su siūlymu sumažinti įsiskolinimą, sandoris buvo būtinas, ieškovas derino atsiskaitymus ne tik su atsakovu, bet ir su kitais kreditoriais, taip stengdamasis išsaugoti verslą. Susitarimu niekaip nebuvo pabloginta ieškovo finansinė padėtis, todėl atsakovas negalėjo tikėtis, kad juo bus pažeistos kitų kreditorių teisės. Iš viešai prieinamų atsakovui registrų duomenų nebuvo matyti, kad ieškovas nevykdo savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams – SODRAI, VMI. Iš turto arešto aktų registro matyti, kad ieškovui 2010-07-15 pritaikytas laikinas turto areštas palyginti nedidelei sumai – 17 459,08 Lt, neidentifikuotam turtui, kas reiškia, jog turto areštas tikėtinai buvo pritaikytas tenkinus kreditoriaus A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir galėjo būti bet kada panaikintas. Atsakovas nežinojo, kad ieškovui bus keliama bankroto byla. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 157-160).

7Trečiasis asmuo UAB „Patikimi automobiliai“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau byloje yra pateikti UAB „Patikimi automobiliai“ paaiškinimai raštu, kuriuose trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu, nurodydamas analogiškus argumentus, kaip ir atsakovas. Prašo ieškinį atmesti ir nagrinėti bylą nedalyvaujant UAB „Patikimi automobiliai“ atstovui (t. I, b.l. 97-98).

8Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovės ieškinį palaikė ir papildomai argumentuodamos nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo nemokus tiek teisine, tiek faktine prasme, t. y. ieškovo pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, be to, ieškovas buvo nepajėgus atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe darbuotojais bei valstybės biudžetu. Atsakovas žinojo, kad ieškovas turi ir kitų kreditorių, kurių teisės bus pažeistos sudarant sandorį. Remiantis teismų praktika, termino vykdyti prievolei suėjimas (pareiga atsiskaityti) nereiškia privalomumo vykdyti atsiskaitymo sandorį CK 6.66 straipsnio kontekste. Teismų praktikoje pripažįstama, jog atsakovas buvo nesąžiningas, jeigu konstatuojama, kad atsakovas nesidomėjo ieškovo finansine padėtimi. Po 2010-06-30 ieškovo finansinė padėtis tik blogėjo. Pinigai turėjo būti panaudoti atsiskaitymams su darbuotojais, nes dėl neatsiskaitymo su darbuotojais UAB „Eltera“ buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kurias cituoja atsakovas, faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios, nei šioje byloje. Ginčijamu sandoriu šalys ne padengė tarpusavio skolas, o į sandorį įtraukė trečiąją šalį, kuri sumokėjo atsakovui, taip jam suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius ir pažeidžiant kitų kreditorių teises. Būdama nemoki, UAB „Eltera“ iš visų kreditorių išskyrė 19 kreditorių, kuriems atsiskaitymai buvo atliekami natūra – perleidžiant įmonės turtą ir atliekant įskaitymus arba perleidžiant reikalavimo teises į skolininkus. Bankroto administratorius pareiškė pretenzijas arba ieškinius dėl minėtų sandorių (t. I, b.l. 194-203, 206, t. II, b.l. 76-80, 86-87).

9Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad atsakovo reikalavimas nebuvo išskirtas iš kitų kreditorių reikalavimų, nes ieškovas tuo pačiu metu derino atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais. Įmonės balansas neįrodo įmonės nemokumo, nes jame būna seni duomenys, iš balanso nesimato, kokie yra pradelsti įsipareigojimai. Ieškovas, derindamas atsiskaitymus, nepripažino, kad yra nemokus, buvo žinoma tik, kad sunki padėtis. Verslo praktikoje sandoriai sudaromi pasitikėjimo pagrindais ir viešais duomenimis, neprašoma informacijos apie įmonės finansinę būklę. Tarp šalių buvo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, šalys bandė suderinti visus atsiskaitymus kiek įmanoma, kad nekeltų bankroto bylos. Sandorio sudarymo metu atsakovas buvo didžiausias ieškovo kreditorius. Tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo įprasta verslo praktika tarp šalių. Ginčijamas Susitarimas yra tarpusavio skolų suderinimo aktas. Ieškovas su darbuotojais, valstybės biudžetu ir tiekėjais atsiskaitinėjo iki pat bankroto bylos iškėlimo (t. I, b.l. 207-208, t. II, b.l. 49-50, 81-84, 86-87).

10Ieškinys tenkintinas visiškai.

11Byloje nustatyta, kad 2010-07-28 ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Patikimi automobiliai“ sudarė Susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo (toliau – Susitarimas), kuriuo susitarė, kad UAB „Patikimi automobiliai“ iki 2010-08-03 sumoka tiesiogiai atsakovui 36 390,32 Lt, atsakovas, įvykus apmokėjimui, šia suma sumažina ieškovo įsiskolinimą, o ieškovas, įvykus apmokėjimui, šia suma sumažina UAB „Patikimi automobiliai“ skolą (t. I, b.l. 13). 2010-08-02 UAB „Patikimi automobiliai“ pervedė atsakovui 36 390,32 Lt sumą. 2010-08-02 UAB „Patikimi automobiliai“ pervedė į atsakovo sąskaitą 36 390,32 Lt sumą (t. I, b.l. 15). Atsakovas 2010-08-03 raštu Nr. 15 „Dėl gauto pavedimo patvirtinimo“ informavo ieškovą, kad UAB „Patikimi automobiliai“ mokėjimo pavedimas užskaitomas kaip iš UAB „Eltera“ ir sudengiamas su UAB „Eltera“ išrašyta sąskaita Nr. SL 1006026781 (t. I, b.l. 14).

122010-11-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-7791-178/2010 UAB „Eltera“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta Bankroto administravimo kontora, UAB (t. I, b.l. 11-12). BUAB „Eltera“ bankroto administratorius ginčija 2010-07-28 Susitarimą

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtinta Kai actio Pauliana pareiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, tai jis, veikdamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų patenkinimą. Tais atvejais, kai actio Pauliana nuginčijus skolininko sudarytą sandorį (sandorius) yra atkuriamas skolininko mokumas, kreditoriai įgyja realias galimybes gauti turimų reikalavimų visišką patenkinimą. Kitais atvejais, kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

15Dėl to, kad Susitarimo sudarymo metu UAB „Eltera“ turėjo įsiskolinimų ne tik atsakovui, bet ir kitiems kreditoriams, kurie bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi yra įtraukti į BUAB „Eltera“ kreditorių sąrašą ir kuriems skolos nėra apmokėtos iki šiol, ginčo tarp šalių nėra, todėl laikytina nustatyta būtina actio Pauliana sąlyga, kad BUAB „Eltera“ kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

16Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Ieškovas ginčija Susitarimą remdamasis tuo, kad Susitarimo sudarymo metu UAB „Eltera“, faktiškai būdama nemoki, atsakovui suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą, dėl šio sandorio sumažėjo ieškovo turto apimtis ir atsiskaitymas su kitais kreditoriais užtruko gerokai ilgiau, tuom pažeidžiamos kitų UAB „Eltera“ kreditorių teisės. Dėl skolininko nemokumo šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos, tačiau kituose teisės aktuose jis yra apibrėžtas ir gali būti taikomas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Ieškovas pateikė UAB „Eltera“ buhalterinės apskaitos duomenis už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 201-06-30, kurie patvirtina, kad ginčijamo Susitarimo sudarymo metu UAB „Eltera“ pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (t. I, b.l. 20-23, 36-60). Pateiktais rašytiniais įrodymais byloje taip pat nustatyta, kad 2010-03-10, 2010-05-10, 2010-07-09, 2010-08-11 UAB „Eltera“ teikė prašymus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl įmokų Valstybiniam socialinio draudimo fondui atidėjimo (t. I, b.l. 24-31); 2010-01-28 UAB „Eltera“ sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (14.5)-163-13 su Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija, kuria sutarė išdėstyti UAB „Eltera“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą laikotarpiui nuo 2010-01-12 iki 2010-12-30 (t. I, b.l. 32-35). Be to, atsakovas pats patvirtino, kad ieškovas ilgą laiką nevykdė savo įsipareigojimų, atsakovo 2009-05-26 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SL 1006026781 UAB „Eltera“ turėjo apmokėti iki 2009-07-10 (t. I, b.l. 87-88). 2010-07-15 UAB „Eltera“ raštu informavo atsakovą, kad nebegali vykdyti įsipareigojimų pagal atsakovui pateiktą atsiskaitymų grafiką (t. I, b.l. 63-64). Taigi konstatuotina, kad ieškovas įrodė, jog ginčijamo Susitarimo sudarymo metu UAB „Eltera“ faktiškai buvo nemoki.

17Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad sudarius Susitarimą, ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo. Sprendžiant iš Susitarimo turinio, ginčijamu sandoriu UAB „Eltera“ faktiškai perleido atsakovui 36 390,32 Lt vertės reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį UAB „Patikimi automobiliai“. Ieškovas neginčija tarp UAB „Eltera“ ir UAB „Patikimi automobiliai“ sudarytų automobilių pirkimo-pardavimo sutarčių, kurių pagrindu UAB „Eltera“ realizavo įmonės veiklai vykdyti nebereikalingą turtą, t. y. tris lizingo sutarčių pagrindu įsigytus automobilius, ir įgijo piniginio pobūdžio reikalavimo teisę į UAB „Patikimi automobiliai“ (t. II, b.l. 6-15). Priešingai nei teigia atsakovas, Susitarimu buvo sumažinti ieškovo finansiniai įsipareigojimai ne visiems kreditoriams, o tik atsakovui, todėl negalima sutikti su atsakovų teiginiu, kad buvo sudarytos prielaidos kitiems ieškovo įsipareigojimams vykdyti. Taip pat atmestinas atsakovo argumentas, kad ginčijamas Susitarimas yra skolų suderinimo aktas, kadangi šiuo Susitarimu šalys ne tik konstatavo, kiek kuri viena kitai yra skolinga tuo metu, bet ir, kaip minėta, faktiškai susitarė dėl reikalavimo teisės perleidimo bei skolų įskaitymo.

18Atsakovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012, kurioje Kasacinis teismas pasisakė, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Šioje dalyje Kasacinis teismas pacitavo kitą savo nutartį, priimtą 2010 m. lapkričio 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010, kuria atsakovai taip pat remiasi, ir kurioje Kasacinis teismas plačiau pasisakė, kad tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Dėl šios priežasties įprastai skolininko turto pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą. Svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Be to, kitoje byloje Kasacinis teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Teismas sutinka su ieškove, kad atsakovo nurodytose Kasacinio teismo bylose nustatytos faktinės aplinkybės šiek tiek skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-7-485/2010 buvo sprendžiamas sandorio, kuriuo buvo perleistas specifinis turtas (transformatorinių pastotės), nuginčijimo klausimas, ir nebuvo konstatuota, kad sandorio sudarymo metu skolininkas buvo objektyviai nepajėgus kitiems kreditoriams įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai buvo suėję. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012, kurioje, kaip ir šioje byloje, buvo sprendžiamas reikalavimo teisių perleidimas sandorio nuginčijimo klausimas, konstatavo, jog skolininko sudarytas sandoris sudarytas pažeidžiant kitų kreditorių, sandorio sudarymo metu turėjusių galiojančias reikalavimo teises, interesus, bei konstatavo, kad nustatytų faktinių aplinkybių byloje Nr. 3K-3-485/2010 ir nagrinėjamoje byloje skirtumai lemia ir skirtingą teisinį įvertinimą bei bylų baigtį.

19Vertinant, ar UAB „Eltera“ kaip skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, atsižvelgtina į Kasacinio teismo išaiškinimą, kad egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, nesudaro teisinio pagrindo CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste jos vertinti kaip skolininko pareigos sudaryti kokius nors kitokius sandorius, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti turtą ar turtines teises, o sprendžiant dėl aptariamos pareigos buvimo ar nebuvimo, teisinės reikšmės neturi aplinkybės dėl kreditoriaus žinojimo apie skolininko skolas kitiems kreditoriams, pradelstus įsipareigojimus, taip pat aplinkybės dėl skolininko mokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009). Esant nurodytai teismų praktikai, atmestinas atsakovo argumentas, jog pareiga ieškovui sudaryti ginčijamą sandorį kilo iš pirkimo-pardavimo sutarties. Pažymėtina, kad ieškovas tuo pačiu metu turėjo pareigą atsiskaityti ir su kitais savo kreditoriais, tačiau ginčijamu sandoriu iš dalies atsiskaitė tik su atsakovu. Teismas taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, jog pareiga sudaryti Susitarimą kilo ir iš kitų susiklosčiusių faktinių aplinkybių, siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo. Analogiškoje pagal faktines aplinkybes byloje Kasacinis teismas konstatavo, kad tokio sandorio negalima pateisinti ir skolininko, kaip įmonės, veiklos tolesniu išsaugojimu ar siekiu išvengti šios įmonės nemokumo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012). Atsakovas nurodė, kad yra vienas iš didžiausių ieškovo kreditorių, rėmėsi liudytojos R. M., kuri Susitarimo sudarymo metu dirbo UAB „Eltera“ finansų direktore, parodymais, jog įmonė tuo metu stengėsi atsiskaityti su didžiausiais savo kreditoriais, kurie galėjo nulemti tolesnį įmonės likimą, spręsti dėl restruktūrizavimo, kurie darė didžiausią „spaudimą“ (t. I, b.l. 208-209). Tačiau iš 2010-11-02 Vilniaus apygardos teismo nutarties nustatyta, kad UAB „Eltera“ bankroto byla iškelta ne didžiausių ieškovo kreditorių, o ieškovo darbuotojo, su kuriuo nebuvo atsiskaityta po įspėjimo apie bankroto bylos iškėlimą, iniciatyva. Bankroto byla iškelta po trijų mėnesių nuo ginčijamo Susitarimo sudarymo. UAB „Eltera“ sutiko, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla. Susitarimo sudarymo metu atsakovas neturėjo jokių įsipareigojimų ieškovui, ginčijamas sandoris negali būti laikomas tarpusavio reikalavimų įskaitymu, todėl šio sandorio sudarymo aplinkybės negali būti grindžiamos įprasta tarp šalių susiklosčiusia verslo praktika. Sprendžiant iš šių aplinkybių, darytina išvada, kad ieškovas įrodė, jog UAB „Eltera“ kaip skolininkas neprivalėjo sudaryti su atsakovu ir trečiuoju asmeniu UAB „Patikimi automobiliai“ ginčijamo sandorio CK 6.66 straipsnio prasme.

20Atsižvelgiant į šios bylos specifiką, jog ieškinį dėl sandorio nuginčijimo actio Pauliana pagrindu ieškovo vardu pareiškė bankroto administratorius, akivaizdu, kad Susitarimo sudarymo metu skolininkas UAB „Eltera“, žinodamas, jog faktiškai yra nemokus, elgėsi nesąžiningai, nes realizavęs dalį savo turto susitarė atsiskaityti su vienu iš kreditorių, t. y. atsakovu, nors tuo pačiu metu turėjo įsiskolinimų savo darbuotojams, valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams bei kitiems kreditoriams. Taigi pripažintina, kad UAB „Eltera“ ginčijamo sandorio sudarymo momentu žinojo, jog sudaromas sandoris pažeis kitų įmonės kreditorių teises.

21CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Remiantis Kasacinio teismo praktika, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Šiuo atveju teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovas, kuris pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį laikomas trečiuoju asmeniu ieškovo ir kitų kreditorių atžvilgiu, sudaręs su skolininku UAB „Eltera“ atlygintinį sandorį, nebuvo sąžiningas, kadangi atsakovas žinojo apie ieškovo blogą finansinę padėtį. Tai patvirtina tas faktas, kad ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų per nustatytą terminą atsiskaityti su atsakovu už parduotas prekes. Liudytoja R. M. taip pat patvirtino, jog atsakovui buvo žinoma apie tai, kad bankas nutraukė finansavimą UAB „Eltera“. Be to, iš turto arešto aktų registro matyti, kad ieškovui 2010-07-15 buvo pritaikytas laikinas turto areštas siekiant užtikrinti kreditoriaus A. V. reikalavimų įvykdymą 17 459,08 Lt sumai (t. I, b.l. 61-62). Remiantis liudytojos R. M. parodymais, 2010-07-14 areštavus UAB „Eltera“ turtą, sunerimo ir kiti kreditoriai. Kaip minėta, ginčijamu sandoriu faktiškai buvo sumažintas ieškovo turtas 36 390,32 Lt suma. Atsakovas, ragindamas atsakovą atsiskaityti, ir gavęs iš ieškovo pasiūlymą apmokėti dalį skolos realizuojant lizinguojamus tris automobilius, turėjo suprasti, kad tokiu būdu patenkinus savo reikalavimo dalį sustiprės ieškovo nemokumas kitų kreditorių atžvilgiu. Atmestini atsakovo argumentai, jog iš viešai prieinamų registrų duomenų atsakovas negalėjo matyti, kad ieškovas nevykdo savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, bei kad verslo praktikoje sandoriai sudaromi pasitikėjimo pagrindais, bet neprašoma informacijos apie įmonės finansinę būklę. Šiuo atveju abi šalys yra verslininkai. Verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali būti dar labiau apsunkinta skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Įvertinus šalių pateiktų argumentų bei įrodymų visumą, konstatuotina, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningas.

22Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2010-07-28 tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Patikimi automobiliai“ sudarytą Susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 36 390,32 Lt ieškovo naudai (CK 6.145 str.).

23Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinas 1092,00 Lt už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

25ieškinį patenkinti visiškai.

26Pripažinti negaliojančiu 2010-07-28 Susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo, sudarytą tarp ieškovo BUAB „Eltera“, į. k. 122582757, atsakovo Suomijos įmonės SIEMENS OSAKEYHTIÖ, Lietuvoje veikiančios per SIEMENS OSAKEYHTIÖ Lietuvos filialą, į. k. 302432264, ir trečiojo asmens UAB „Patikimi automobiliai“, į. k. 125691822.

27Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo Suomijos įmonės SIEMENS OSAKEYHTIÖ, Lietuvoje veikiančios per SIEMENS OSAKEYHTIÖ Lietuvos filialą, į. k. 302432264, 36 390,32 Lt (trisdešimt šeši tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt Lt 32 ct) ieškovui BUAB „Eltera“, į. k. 122582757.

28Priteisti valstybei iš atsakovo Suomijos įmonės SIEMENS OSAKEYHTIÖ, Lietuvoje veikiančios per SIEMENS OSAKEYHTIÖ Lietuvos filialą, į. k. 302432264, 1092,00 Lt (vienas tūkstantis devyniasdešimt du Lt 00 ct) žyminį mokestį ir .

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,... 2. sekretoriaujant Audrutei Zemlickaitei, Vasarei Žilinskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovėms Kristinai Survilaitei, advokatei Renatai... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB... 5. ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2010-11-02 Vilniaus apygardos... 6. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su... 7. Trečiasis asmuo UAB „Patikimi automobiliai“ atsiliepimo į patikslintą... 8. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovės ieškinį palaikė ir... 9. Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus... 10. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 11. Byloje nustatyta, kad 2010-07-28 ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB... 12. 2010-11-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.... 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje... 14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 15. Dėl to, kad Susitarimo sudarymo metu UAB „Eltera“ turėjo įsiskolinimų... 16. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa... 17. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad sudarius Susitarimą, ieškovo... 18. Atsakovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d.... 19. Vertinant, ar UAB „Eltera“ kaip skolininkas neprivalėjo sudaryti... 20. Atsižvelgiant į šios bylos specifiką, jog ieškinį dėl sandorio... 21. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti... 22. Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė visas būtinas... 23. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovas yra atleistas nuo... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 25. ieškinį patenkinti visiškai.... 26. Pripažinti negaliojančiu 2010-07-28 Susitarimą dėl tiesioginio... 27. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo Suomijos įmonės SIEMENS... 28. Priteisti valstybei iš atsakovo Suomijos įmonės SIEMENS OSAKEYHTIÖ,... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...