Byla 2-476-534/2012
Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis

2sekretoriaujant E.Radėnienei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Būsto industrijos grupės“ vadovui V. Š., atstovei J. B.,

4atsakovo DNSB „Naujasis Trinapolis“ vadovei V. Ž., atstovui adv.G. P.,

5teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Būsto industrijos grupės“ ieškinį atsakovui DNSB „Naujasis Trinapolis“ dėl nuostolių priteisimo.

6Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

7Ieškovas UAB „Būsto industrijos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodo, kad UAB „Būsto industrijos grupė“ buvo daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso Trinapolio g. 9 ir 11, Vilniuje, statytojas, kuris namuose buvo įrengęs ir sumontavęs vaizdo stebėjimo sistemą. Nurodo, kad su butus nusipirkusiais gyventojais buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, kur numatyta, kad jiems bus teikiamos apsaugos paslaugos, jų tarpe pastato prieigų, kiemo, automobilių aikštelių ir kitų vietų stebėjimas vaizdo kameromis. Nurodo, kad vaizdo sistemos įranga, laidai yra ieškovo nuosavybė. Nurodo, kad įkūrus DNSB „Naujasis Trinapolis“, nebuvo susitarta dėl vaizdo stebėjimo sistemos perleidimo, ji buvo išmontuota, tačiau liko pastatuose sumontuoti laidai, kurių nebuvo galima išmontuoti. Nurodo, kad atsakovas prie ieškovui priklausančių laidų sumontavo savo vaizdo stebėjimo sistemą. Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 4.93 str., prašo priteisti iš atsakovo nuostolius – laidų likutinę vertę 9920,45 litus.

8Atsakovas DNSB „Naujasis Trinapolis“ prašo ieškinį atmesti, nes vaizdo stebėjimo laidai buvo sumontuoti kartu su priešgaisrinės signalizacijos laidais namo statybos metu iki pirkėjams įsigyjant butus, patalpas. Nurodo, kad ieškovo interneto ir bukletų reklamoje buvo akcentuojama, kad pirkėjai nusipirks saugų būstą, jų saugumas bus garantuotas sumontuota vaizdo stebėjimo sistema. Sudarytose namo administravimo sutartyse namo gyventojai mokėjo už fizinę apsaugą, o ne inžinierinę įrangą, kurią įsigijo sudarydami butų pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodo, kad namo sienuose užbetonuoti laidai, kaip inžinieriniai tinklai, yra namo priklausinis ir yra namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė. Nurodo, kad bendrija nėra tinkamas atsakovas, o atsakovais turi būti namo savininkai. Nurodo, kad priešgaisrinė apsauga ir apsaugos paslaugos buvo teikiamos iš vieno punkto, iš priešgaisrinės signalizacijos darbo projekto matyti, kad vaizdo stebėjimo kameros buvo naudojamos priešgaisrinei apsaugai.

9Ieškinys atmestinas.

10Iš teismui pateikto ieškinio nustatyta, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo nuostolius atsiradusius dėl neteisėto naudojimosi vaizdo stebėjimo sistemos laidais, nes atsakovas DNSB „Naujasis Trinapolis“ savo vaizdo stebėjimo sistemą prijungė prie name įrengtų ieškovui priklausančių laidų, kurių negalima išmontuoti. Ieškinio teisinį pagrindą nurodo LR CK 4.93 str. normą (reiškia negatorinį ieškinį). Ieškovas ieškinio faktines aplinkybes įrodinėja rašytiniais įrodymais: darbo projektu ir rangos sutartimi (b.l.4-29), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l.31-37,214-221), IT priėmimo į eksploatacija aktais (b.l.207-209), turto patikėjimo sutartimi (b.l.210-213).

11Atsakovas į ieškinį atsikirto, kad vaizdo stebėjimo sistemos laidai užbetonuoti, jų negalima išmontuoti. Nurodo, kad reklamoje, raginančioje įsigyti butus, buvo akcentuojami namo apsaugos sistemos privalumai. Nurodo, kad sudarant butų pirkimo-pardavimo sutartis, sutartyse buvo numatyta apsaugų sistemų sumontavimas ir pajungimas prie centralių. Atsakovas nurodo, kad apsaugos sistema sumontuota kartu su priešgaisrinės apsaugos sistema iki namo statybos užbaigimo, yra sudėtinė namo inžinierinių tinklų dalis, yra namo priklausinis. Papildomai nurodo, kad pagal administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutartis mokėjo už fizinę apsaugą ir teikiamą paslaugą, o ne įrangą. Nurodo, kad bendrija yra netinkamas atsakovas, nes butų ir patalpų savininkams priklauso namo inžinierinė įranga, o bendrija tik administruoja, atstovauja butų ir patalpų savininkams.

12Teismas ieškinį atmeta, nes daugiabučių namų savininkų bendrija „Naujasis Trinapolis“ nėra tinkamas atsakovas. Teismas pripažįsta aplinkybę, kad daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso Trinapolio g. 9 ir 11, Vilniuje, statytojas UAB „Būsto industrijos grupė“ nėra namo priklausinio – vaizdo stebėjimo laidų savininkė, todėl ieškinį atmeta. Vaizdo stebėjimo laidai priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams, kaip namo inžinierinė įranga (LR CK 4.82 str. 1 d.).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-7-345/2007 nurodė, kad: „Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalis butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – Bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Nors pagal šią normą Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos sąlygoja tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o tarp Bendrijos, kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant ir kitoms daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formoms (kito asmens turto administravimas, jungtinės veiklos sutartis), taip pat susiklosto vidiniai ir išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, nes už bendraturčius, tarp kurių susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, išoriniuose šios nuosavybės teisiniuose santykiuose veikia atitinkamai administratorius ar bendraturtis, kuriam tokie įgalinimai nustatyti jungtinės veiklos sutartimi. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės vidinių ir išorinių teisinių santykių esminis skirtumas yra tas, kad tik vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę. Be to, skirtingai nei kitas savininko teisių turinį sudarančias teises (valdymo, naudojimo), kurios įgyvendinamos šių bendraturčių balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).” Ieškovas turėtų traukti atsakovais butų ir patalpų savininkus ir reikšti jiems ieškinį, nes tik jie turi disponavimo teisę.

14Teismas ieškinį atmeta, nes name sumontuoti neišardomi vaizdo stebėjimo sistemos laidai yra namo priklausinis, priklausantis namo benraturčiams, o ieškovas, kaip namo statytojas, piktnaudžiauja teise, pažeidžia vartotojų teises. Ieškovas, kaip pelno siekiantis ūkio subjektas, buvo daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso Trinapolio g. 9 ir 11, Vilniuje, statytojas, kuris namuose buvo įrengęs ir sumontavęs vaizdo stebėjimo sistemą. Iš atsakovo atstovės V. Ž. paaiškinimų ir pateikto įrodymo (b.l.278), nustatyta, kad, reklamuojant namo butų privalumus, buvo akcentuojamas namo saugumas - teritorijos stebėjimas vaizdo kameromis. Iš atsakovo paaiškinimo, tai buvo stimulas, paskata pirkti butus, kur yra įrengta apsaugos sistema. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas vaizdo stebėjimo sistemos montavimo darbus, kartu su kabelių konstrukcijų, priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos, telekomunikacijos, televizijos tinklų montavimo darbais, užsakė sudarydamas 2005-07-29 rangos sutartį su UAB “Pristis” (b.l.18-23). Iš teismui pateikto pripažinimo tinkamu naudoti akto (b.l.252-255) kvartalo 1 ir 2 sekcijos Trinapolio g. 9a, 9b, Vilniuje, priduotos naudotis 2007-02-05. Butų pirkimo-pardavimo sutartys su pirkejais, jų tarpe su fiziniais asmenimis, kurie yra vartotojai, buvo sudarinėjamos nuo 2005 metų (b.l.53-60, 116-130,145-202). Sutarčių 4.1.10. punkte yra nuostata, kad pirkėjas sutinka, kad namo prieigos, kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė bus stebima video kamerų pagalba. Pateiktame priešgaisrinės signalizacijos darbo projekte nurodoma, kad priešgaisrinė būsena bus stebima valdomomis kameromis. Daugiabučių namų gyventojų butų pirkimo–pardavimo sutartys yra objektyviai susijusios su kolektyvinių visų namo gyventojų interesų tenkinimu. Statytojo parduodami butai, akcentuojant įrengtą apsaugos sistemą, turėjo įtakos pirkėjų, vartotojų pasirinkimui, įtakojo jų valią pasirinkti ieškovo siūlomą prekę. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra pirkėjas (fizinis asmuo), perkantis iš verslininko (fizinio ar juridinio asmens) nekilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti ir ši sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, būtina užtikrinti fizinio asmens (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus. Dėl to šiems teisiniams santykiams turi būti taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančios CK normos (CK 6.305–6.349 straipsniai), specialiosios normos, reglamentuojančios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.392–6.401 straipsniai), taip pat vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnis, 6.193 straipsnio 4 dalis) bei nesąžiningų sutarčių sąlygų kontrolę reglamentuojančios normos tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyse yra individualiai neaptartų sąlygų CK 6.188 straipsnis). Ieškovas piktnaudžiaja teise reikšdamas ieškinį, nes ieškovo, kaip statytojo, tikslas yra parduoti pirkėjui statybos rezultatą. Bylos nagrinėjimo atveju statytojas, pardavęs butus, patalpąs, reikalauja iš namo butų ir kitų patalpų savininkus vienijančios bendrijos, kad būtų sumokėta už kabelius, kurie sumontuoti bendro naudojimo namo inžinierinėse konstrukcijose ir negalima jų išardyti. Teismas konstatuoja, kad asmenys, kurie įsigijo iš ieškovo butus ir patalpas, vadovaujantis LR CK 4.13 str., 4.14 str., 4.19 str., 6.317 str.3 d., įgijo teisę į sumontuotus name kabelius. Tokia išvadą leidžia daryti ieškovo naudota reklama, siūlanti įsigyti butus, patalpas, sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su vartotojais. Yra nelogiška, kai statytojas, pardavęs statybos produktą pirkėjui, pradeda reikalauti iš pirkėjo, o ypač iš vartotojo, sumokėti pinigus už bendroje konstrukcijoje paliktus kabelius ir kitas komunikacijas. Pirkėjai gali pareikalauti iš statytojo kompensacijos, kad jiems priklausančiose namo konstrukcijose yra statytojo inžinieriniai tinklai, kuris neturi teisės į statinį arba yra toks pat bendradalininkas kaip ir kiti butų ir kitų patalpų savininkai, atlygio, kad naudojasi svetima nuosavybe naudai gauti. Teismas atmeta ieškinį, nes ieškovas yra pardavęs statybos produktą vartotojams, nurodant statinio privalumus – modernę apsaugos sistemą, tame tarpe prieigų, kiemo, garažo stebėjimą vaizdo kameromis. Tai yra ieškovo parduoto daikto sudėtinė dalis, todėl įrengta stebėjimo sistema yra namo priklausinis ir ieškovas neturi teisės piktnaudžiauti teise – reikalauti iš pirkėjo pinigų už stebėjimo sistemą, kuri buvo reklamoje akcentuojama kaip daikto privalumas. Tai yra priklausinis pagal ieškovo reklamą ir sudarytas butų ir kitų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutartyse nėra numatyta nuolaida, ar piniginė kompensacija pirkėjams, namo savininkams, kad statytojas namo bendrose konstrukcijose bus sumontavęs kabelius, įrangą, kurią naudos ieškovo komerciniais tikslais. Ieškovas neturi teisės naudotis svetima nuosavybe, pardavęs daiktą, savo naudai gauti. Ieškovo nuoroda, kad namo konstrukcijose yra jam nuosavybės teise priklausantis daiktas, teismas atmeta, nes reklama ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys rodo, kad pirkėjai įsigijo prekę su privalumu – įrengta vaizdo stebėjimo sistema, kurią pirkėjas naudoja apsaugoti turtą nuo pašalinių asmenų, savo saugumui užtikrinti, kaip priešgaisrinę apsaugą. LR CK 6.360 str. 2 d. draudžia pardavėjui didinti daikto kainą po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas, pardavęs butus ir patalpas statinyje, kurį jis pastatė, klaidingai įsitikinęs, kad jis, kaip statytojas, išlaiko nuosavybės teisę į namo sudėtines dalis, kurias jis pasirašytose pirkimo-pardavimo sutartyse (b.l.53-61,62-66,145-202) neįvardino kaip parduodamų. Teismas ieškovo atsikirtimus, kad pirkimo-pardavimo sutarčių 5.2. punkte nurodyta, kad pirkėjams neperduodama bendro naudojimosi patalpose sumontuota ir neišvardinta (kaip perduodama butų pirkėjams) techninė įranga, atmeta, nes prieštarauja LR CK 4.82 str. 1 d. normai. Sutartyje turi būti konkrečiai nurodyta neperduodama pirkėjui bendro naudojimo patalpose esanti įranga. Teismui pateiktose sutartyse konkrečiai neįvardinama įranga, kuri liko ieškovo nuosavybėje. Ieškovas piktnaudžiaja teise, nes negali būti sudarytas butų ir kitų patalpų pardavimo sandoris, kai vėliau statytojas pareiškia pirkėjui, kad jis išlaikė nuosavybės teisę į statinio dalis, konstrukcijas (bendrą inžinierinę įrangą), kurios sutartyse nepaminėtos – pamatai, stogas, balkonas, ventiliacijos sistemos, laikikliai, turėklai ir t.t.. Įmontuotos konstrukcijos, kurios skirtos aptarnauti tam tikras patalpas, dar gali išlikti tų patalpų savininko nuosavybėje, pavyzdžiui oro taršos, meteorologinė įranga su davikliais ir t.t.. Įranga, savo paskirtimi paskirta aptarnauti visus namo patalpų savininkus, negali išlikti statytojo nuosavybėje. Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. J. A. M., bylos Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje L. D. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1002/2003;2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr.3K-3-453/2006; kt.). Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jo nenurodoma turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos), neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. A. D. ir kt., bylos Nr.3K-3-1051/2003; 2005m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip statytojas ir pelno siekianti įmonė, pastatė ir perdavė pirkėjams namą, kuriame buvo įrengta moderni apsaugos sistema, ieškiniu siekia įrodyti, kad pirkėjai, įsigiję butus ir patalpas, neįgijo teisės į name sumontuotus vaizdo stebėjimo kabelius, kurie išliko statytojo nuosavybėje. Teismas ieškovo ieškinį atmeta, nes name sumontuota stebėjimo įranga buvo skirta namo savininkams aptarnauti, garantuoti papildomą jų saugumą. Vaizdo stebėjimo sistema buvo montuojama kartu su kitais kabeliais, kaip matyti iš rangos sutarties (b.l.18-23), iki perduodant pirkėjams namą. Reklamoje siūlančioje įsigyti butus vaizdo stebėjimo sistema buvo akcentuojama, kaip namo privalumas. Vaizdo stebėjimo sistemai yra sudėtinė namo dalis, priklausinis prie pagrindinio daikto, į kurį namo statytojas nuosavybės teisės neišlaikė. Teismas ieškinį atmeta, nes ieškovas piktnaudžiauja teise, teigdamas, kad viskas kas pirkimo-pardavimo sutartyse nenurodyta, kad perduota pirkėjui, išliko statytojo nuosavybė. Vadovaujantis LR CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d., 4.82 str. 1 d., teismas konstatuoja, kad ieškovas, kaip namo statytojas, pardavęs butus ir patalpas pirkėjams, neteko nuosavybės teisės į visas inžinierines sistemas, skirtas namo gyventojų poreikių aptarnavimui. Teismas ieškovo rašytinius įrodymus – atliktų priėmimo-perdavimo aktus, PVM sąskaitas-faktūras (b.l.24-29,249-251), kaip įrodymą, kad ieškovas turi nuosavybės teisę į vaizdo stebėjimo sistemą atmeta, nes ieškovo pateikti įrodymai rodo, kad ieškovas priėmė iš rangovo darbą, jo turėtų išlaidų patvirtinančius įrodymus, sukuriant statybos darbų procesę namą su inžinieriniais tinklais, reklamoje nurodytais privalumais. Sutarčių 4.1.9. ir 4.1.11. punktuose, reklamoje (b.l.278) akcentuojama apsauga, atliekama vaizdo stebėjimo kameromis. Butų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos tarp ieškovo ir daugiausiai fizinių asmenų (b.l.53-61,62-66,145-202), kurie yra vartotojai. Ieškovo ieškinys pažeidžia LR CK 6.188 str. 2 d. 11 ir 13 punktus, nes nesąžiningas butų name pardavėjas reikalauja iš vartotojų sumokėti už jų nuosavybėje esantį vaizdo kabelį, nors reklamoje ir pardavimo sutartyse su vartotojais buvo akcentuojama namo bendraturčių apsauga vaizdo stebėjimo kameromis.

15Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., iš ieškovo atsakovui priteisia 300 litų (b.l.277) advokato pagalbos išlaidas.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,

Nutarė

17Ieškinį atmesti.

18Išieškoti iš UAB „Būsto industrijos grupės“, į.k.125443684, Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Naujasis Trinapolis“ į.k.302342443, naudai 300 litų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

19Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai