Byla 2-2478-364/2011
Dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba, sekretoriaujant Vaidai Pumerienei , dalyvaujant ieškovui R. Č., jo atstovei advokatei Vidai Tarutienei, atsakovo atstovei A. B., tretiesiems asmenims L. Č. ir A. Z., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Č. ieškinio pareiškimą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims L. Č. ir A. Z. dėl pripažinimo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis ir

Nustatė

2Ieškovas prašo: pripažinti jam R. Č. ( - ), teisę privatizuoti nuomojamas patalpa butą , esantį ( - ) pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

3Ieškovas paaiškino, kad butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Ieškovo vardu nuomos sutartis perrašyta 1990-11-12 mero potvarkiu 618, šio potvarkio pagrindu su manimi sudaryta nuomos sutartis.

4Įsigaliojus LR Butų privatizavimo įstatymui bute gyvenome ir šeimą sudarė keturi asmenys – ieškovas, žmona L. Č., duktė L. Č.. ir žmonos sūnus A. Z.. Abu su žmona

Nutarė

5nuomojamą butą privatizuoti ieškovo vardu. Surinkę visus reikiamus dokumentus, paėmę pareiškimo formą iš BŪV, sutikimą privatizuoti butą vieno vardu juos užpildė. Inventorizacijos biure pareiškimas buvo įregistruotas Nr. P-34481. Registracijos numerį užsirašė ir sau pasiliktoje pareiškimo kopijoje. Ten paaiškinta, kad bus sudaryta buto inventorinė byla, atliktos su buto privatizavimu susijusios procedūros ir dokumentacija perduota į Savivaldybę tolesnėm buto privatizavimo procedūroms vykdyti, o mes būsime informuoti apie tolesnius veiksmus. Nesulaukęs pranešimų apsilankė Inventorizacijos biure, kur informavo, kad inventorinė buto byla jau baigiama ruošti, o paruošus ši byla bei priduoti dokumentai bus perduoti į Savivaldybę ir tik iš šios institucijos gausiu pranešimą atvykti. Tačiau ir toliau jokia informacija nebuvo gauta. Tuo laiku jau pašlijo ieškovo sveikata, susirgo plaučių obstrukcine liga, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, širdies ligomis. Dėl sveikatos stovio, ligų negalėjo kažkurį laiką lankytis Savivaldybėje. Žmona, rūpindamasi manimi, taip pat nesilankė Savivaldybėje. Laikas ėjo, o jokios informacijos negavo, todėl žmona, o kartais ir ieškovas, pradėjome lankėmės tarnyboje, kur buvome nuraminti, kad atėjus laikui butas bus privatizuotas, nes dokumentai iš Inventorizacijos biuro yra gauti. Tarnybos darbuotojos vis keitėsi tačiau visos įtikinėjo, kad busiu iškviestas ir bus pasirašyta buto privatizavimo sutartis. Buvo teigiama, kad didelis darbo krūvis, kad nespėjama operatyviai atlikti visu privatizavimo procedūrų. Todėl teko tikėti, kad problemų dėl buto privatizavimo nebus. Sužinojus, kad LR Butų privatizavimo įstatymas neteko galios, pasipiktinęs nuvyko j Butų. privatizavimo tarnybą, kur vėlgi buvo nuramintas, kad yra ruošiamas projektas įstatymo, pagal kurį bus galima baigti buto privatizavimo procedūras. Tik pastaruoju metu paaiškėjo, kad dokumentai Savivaldybėje prarasti ir net nebuvo įregistruoti, tokią informaciją gavau 2008m, lapkričio mėn. nuvykęs i Savivaldybės Turto skyrių. Taip pat buvau informuotas, kad tik teismine tvarka galima pripažinti teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas, kad atsakovas, nei turėdamas mano pateiktus dokumentus, neturėtų teises sudaryti su manimi buto pirkimo-pardavimo sutarties. Tai, kad ieškovas tinkamai ir laiku išreiškė valią privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas įrodo išlikęs pareiškimas su registracijos numeriu, Registrų centro pateikti duomenys, buto apskaitos techninė byla. Butas liko neprivatizuotas ne dėl ieškovo ar jo šeimos narių kaltės, todėl turi būti man pripažinta teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis teismine tvarka.

6Atsakovui Kauno miesto savivaldybei nusiuntus procesinius teismo dokumentus įstatymo nustatyta tvarka jis pateikė atsiliepimą į ieškinį. Jame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį laikyti nepagrįstu ( b.l. 38-41 ).Ieškovo atžvilgiu taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti.

7Posėdžio metu atstovė paaiškino, kad ieškovo nurodytu pagrindu jis negalėjo buto privatizuoti , kadangi ieškovas nėra tinkamas subjektas pabaigti privatizavimo procedūra, o įstatymas yra pasibaigęs. Be to, pateiktieji dokumentai nepatvirtinti darbuotojų parašais.

8Tretysis asmuo L. Č. ieškiniui neprieštarauja, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad yra ieškovo žmona , nuo 1990 m. gyvenanti ginčo bute. Atsiliepime ( b.l. 47A) , nurodo, kad su ieškiniu sutinka,

9Tretysis asmuo A. Z. paaiškino, kad jis yra L. Č. sūnus. Bute gyvena nuo gimimo. Gerai prisimena , kad tėvai iš savivaldybės grįždavo pavargę ir pikti, nuolat kalbėdavo apie tą nesibaigiantį laukimą ir neaiškumus. Atsiliepime ( b.l. 47) nurodo, kad su ieškiniu sutinka.

10Liudytojas K. J. paaiškino ( b.l. 60-61) , kad yra ieškovo kaimynas, name gyvena nuo 1966 metų. Ieškovas tada dar buvo mažas ir bute gyveno su broliu ir tėvais. Ieškovui vedus jis liko ten gyventi. Keletą kartu su ieškovu teko vykti į savivaldybę, ne pastarojo sveikata jau buvo prasta, tad palydėdavo. Užėjus į namus, skųsdavosi, kad neturint pažinčių niekaip neužbaigia privatizavimo, nuolat trūksta kokių nors dokumentų.

11Ieškinys tenkintinas.

12Nustatyta ,kad 1990-11-12 Kauno m mero potvarkiu Nr. 618, nuomos sutartis perrašyta ieškovo vardu ( b.l. 9-12 ). Ieškovas ir jos šeimos nariai savo gyvenamąją vietą deklaravę šiuo adresu ( b.l. 15-19, 46, 44-45). Kito nekilnojamojo turto ieškovas ir jo šeimos nariai neturi ( b.l. -19-22, 64). Byloje yra pareiškimas privatizuoti butą, sutikimas ( b.l. 24), registracijos žurnalo nuorašas ( b.l. 25- 26). Sveikatos būklę nuo 1991m apibūdinantis dokumentas yra b.l. 23.

13Dėl senaties termino

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje E. V. v. V. V. ir kt., Nr.3K-3-122/1999, kategorija 42; 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio policijos departamento Šiaulių rinktinė, Nr. 3K-3-428/1999, kategorija 2).

15Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje R. K. v. VĮ Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2004 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje M. T. J. ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2004; 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga; bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tai rodo, kad teisės į ieškinį atsiradimo momentą, o kartu ir ieškininės senaties termino eigos pradžią įstatymas sieja su subjektyviu kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimu, kad jo teisė yra kito asmens pažeista.

16Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovė anksčiau, negu nurodo pati, buvo informuota apie negalėjimą privatizuoti. Todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. ir nėra praleistas.

17Dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryi tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009).

19Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, pripažįstami dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas; bylos Nr. 3K-3-452/2006). Rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Užsienio reikalų ministerija, AB „Lietuvos rytas“, byla Nr. 3K-3-235/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad dokumentas nelaikytinas prima facie įrodymu, kai jis išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, ir neatitinka oficialiojo įrodymo turinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-192/2008).

20Iš byloje esančios VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos nustatyta ,kad R. Č. pareiškimas Registracijos žurnale užregistruotas Nr. P-34481, buto techninės apskaitos byla paruošta. apie tai, kad jos teisės pažeistos, ieškovas sužinojo tik gavęs Turto skyriaus 2010 m. rugsėjo 22 d. raštą.

21Teismas, suteikdamas rašytinio pareiškimo nuorašui įrodomąją galią, šiuos įrodymus vertino kartu su kitais rašytiniais įrodymais. Pareiškimo registracijos numeris tapatus VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotame registracijos žurnalo nuoraše įrašytam ieškovo pareiškimo priėmimo numeriui. Be to, taip pat atsižvelgta į tą aplinkybę, kad ieškovo prašymu parengta ginčo buto techninė byla. Byloje atsakovas nepaneigė ir ieškovės teiginio, kad tuo metu buvęs Inventorizacijos biuras priiminėjo ir registravo pareiškimus dėl nuomojamų butų privatizavimo, sudarinėjo inventorines bylas.

22Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, teismo pareiga yra aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertinant individualias konkrečios situacijos aplinkybes, nes gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinė paskirtis yra svarbi, jų pagrindu atsiradę teisiniai santykiai specifiniai. Šios kategorijos bylose visada turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, kad jose iš esmės vyksta ginčai dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į būstą pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų apskritai aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Telšių rajono prokuratūra v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., byla Nr. 3K-3-335/2001).

23Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyventojų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymą. Šio įstatymo 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pirkimo–pardavimo objektas yra butai. Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jas privačion nuosavybėn; tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises privatizuoti patalpas, tačiau pasinaudoti valstybės lengvatomis viena šeima galėjo tik vieną kartą.

24Ginčo santykis dėl ieškovo R. Č. šeimos nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo nuomojamas butas gali būti privatizavimo objektas. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui. Nuo 1982 metų ieškovas gyveno šiame bute ir su šeima gyvena iki šiol. Ieškovas 1991-11-05 pateikė VĮ Registrų centro Kauno filialo prašymą bei susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Taip buvo išreikšta ieškovo valia privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, bet privatizavimo procesas nebaigtas ne dėl nuo jo priklausiančių aplinkybių.

25Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr.I-2128 redakcija) numatė, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Taigi, R. Č. įgijo teisę privatizuoti ginčo butą Dėl nurodytų priežasčių ieškovas turi teisę užbaigti ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procesą, nes byloje nustatytos visos Butų privatizavimo įstatyme nustatytos sąlygos. Ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ,galinti būti privatizavimo objektas ( Įst. 2 ir 3 str.). Ieškovas ,kaip subjektas ,kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą ,šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus ,būtinus šiai teisei įsigyti ir tarp ieškovės ir atsakovo ,kaip butų privatizavimo ( pirkimo-pardavimo) subjektų susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo ( Įst. 1,5,10,11 str. ).Atsakovo argumentas dėl to, kad ieškovas ir jo šeima turėjo domėtis privatizavimo eiga , teismas vertina kaip atsakovo pareigą apie tai ieškovą informuoti Kauno miesto savivaldybė ir jos tuo metu butų privatizavimo tarnyboje dirbę asmenys nepadėjo ieškovui ir jo šeimai pilnai įgyvendinti šias teises , pažeidė ieškovo teisę privatizuoti butą .Jis tinkamai negalėjo realizuoti teisės galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių. Todėl ieškinys tenkintinas ( CPK 177 str.).

26Ieškovas iš atsakovų priteisti žyminio mokesčio neprašo ( CPK 93 str.).

27Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistina 14,56 Lt pašto išlaidų valstybės naudai ( CPK 88 str.1d.3p).

28Vadovaujantis LR CPK 259-270 str. teismas Nusprendžia:

29Ieškinį tenkinti.

30Pripažinti ieškovui R. Č. ( - ) teisę privatizuoti nuomojamas patalpas butą , esantį ( - ) pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

31Priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės 14,56 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

32Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba, sekretoriaujant Vaidai... 2. Ieškovas prašo: pripažinti jam R. Č. ( - ), teisę privatizuoti nuomojamas... 3. Ieškovas paaiškino, kad butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto... 4. Įsigaliojus LR Butų privatizavimo įstatymui bute gyvenome ir šeimą sudarė... 5. nuomojamą butą privatizuoti ieškovo vardu. Surinkę visus reikiamus... 6. Atsakovui Kauno miesto savivaldybei nusiuntus procesinius teismo dokumentus... 7. Posėdžio metu atstovė paaiškino, kad ieškovo nurodytu pagrindu jis... 8. Tretysis asmuo L. Č. ieškiniui neprieštarauja, prašo jį tenkinti.... 9. Tretysis asmuo A. Z. paaiškino, kad jis yra L. Č. sūnus. Bute gyvena nuo... 10. Liudytojas K. J. paaiškino ( b.l. 60-61) , kad yra ieškovo kaimynas, name... 11. Ieškinys tenkintinas.... 12. Nustatyta ,kad 1990-11-12 Kauno m mero potvarkiu Nr. 618, nuomos sutartis... 13. Dėl senaties termino... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ieškininė... 15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino... 16. Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovė anksčiau, negu... 17. Dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis ... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad... 19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal CPK 197 straipsnio 2... 20. Iš byloje esančios VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymos nustatyta ,kad... 21. Teismas, suteikdamas rašytinio pareiškimo nuorašui įrodomąją galią,... 22. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčus dėl... 23. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyventojų patalpų daugiabučiuose... 24. Ginčo santykis dėl ieškovo R. Č. šeimos nuomojamo buto privatizavimo... 25. Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1991 m. gruodžio 20 d.... 26. Ieškovas iš atsakovų priteisti žyminio mokesčio neprašo ( CPK 93 str.).... 27. Patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistina 14,56 Lt pašto išlaidų... 28. Vadovaujantis LR CPK 259-270 str. teismas Nusprendžia:... 29. Ieškinį tenkinti.... 30. Pripažinti ieškovui R. Č. ( - ) teisę privatizuoti nuomojamas patalpas... 31. Priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės 14,56 Lt pašto išlaidų... 32. Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos...