Byla eI-2991-386/2018

Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

22018 m. gegužės 14 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei R. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) prašo priteisti iš atsakovės R. K. (toliau – ir atsakovė) 292,19 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už turto objektą, esantį adresu ( - ) už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. bei 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašų suformavimą.

5Pareiškėja prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje.

6Remiantis 2001 m. gegužės 25 d. gyvenamosios patalpos savivaldybės butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi bei 2017 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. AV-93 „Dėl sutikimo subnuomoti gyvenamąsias patalpas“ nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu ( - ), nuo 2001 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. vasario 14 d. nuomos teise valdė atsakovė R. K. Atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis.

7Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota vadovaujantis atitinkamo laikotarpio Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais. Pareiškėja 2018-05-03 rašte, vykdant 2018-04-13 teismo nutartį dėl papildomų duomenų pateikimo, nurodė vietinės rinkliavos apskaičiavimo pavyzdį: 1) 2014 m. vietinė rinkliava apskaičiuota, vadovaujantis Rietavo savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T1-1141 patvirtintais Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau - Nuostatai); 2) atsižvelgiant į atsakovo naudotą 0,12 m3 (120 l.) konteinerį bei 52 konteinerio ištuštinimo dažnį, kurie išliko nekintantys visą laikotarpį, 3) remiantis Nuostatų 35.2. punkte nustatyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo formule bei Nuostatų 36 punkte nustatytu vietinės rinkliavos baziniu dydžiu (34 Lt.), apskaičiuota 2014 m. vietinė rinkliava, sudaranti 61,40 Eur sumą (atsakovo konteinerio tūris 0,12 x 52 konteinerio ištuštinimo kartai x 34 Lt vietinės rinkliavos bazinis dydis = 212,16 Lt, suapvalinant iki 212 Lt (61,40 Eur)).

8Atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė.

9Pareiškėja prašyme nurodė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsakovė neatvykimo priežasties nenurodė. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

10Teismas konstatuoja:

11Ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimo priteisti iš atsakovės 292,19 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

12Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

13Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

14Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu.

15Taigi, savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Rietavo savivaldybės taryba 2010-01-14 sprendimu Nr. T1-1 patvirtino Rietavo savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje.

16Iš 2001 m. gegužės 25 d. gyvenamosios patalpos savivaldybės butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties matyti, jog nuomotojas Rietavo miesto seniūnija nuomotojui R. L., gim. ( - ) (nurodytas ir asmens kodas), suteikė 16,28 kv. m. gyvenamąją patalpą, esančią adresu ( - ). Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad R. K., gim. ( - ) (nurodytas ir asmens kodas), 1998-03-09 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose dokumentuose nurodyti tie patys R. L ir R. K. asmens kodai, laikytina, jog tai yra tas pats asmuo, t. y. atsakovė R. K. 2017 m. vasario 15 d. gyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi R. K. gyvenamąsias patalpas, adresu ( - ), suteikė kitam asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjos nurodytu laikotarpiu atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

17Dėl senaties termino taikymo.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnis). Nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena.

19Pareiškėja prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2018 m. kovo 5 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2018 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d.

20Taigi, pareiškėjai iš atsakovės priteisina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d.

21Dėl priteistinos vietinės rinkliavos.

22Minėta, jog vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d.

23Pareiškėjas 2018-05-03 rašte, vykdant 2018-04-13 teismo nutartį dėl papildomų duomenų pateikimo, nurodė, jog atsakovei vietinė rinkliava apskaičiuota kaip naudojančiai konteinerį.

24Rietavo savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau - Nuostatai), juose nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai (31. – 40. punktai). Nuostatų 32., 32.1., 32.2. punktuose nurodyti vietinės rinkliavos dydžiai individualių valdų savininkams, naudojantiems konteinerius. Iš 2001 m. gegužės 25 d. gyvenamosios patalpos savivaldybės butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties ir 2018 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei nuomos sutartimi suteikta Rietavo savivaldybei priklausanti gyvenamoji patalpa daugiabučiame name (buto Nr. 6). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad atsakovei buvo suteiktas konteineris komunalinėms atliekoms. Nuostatų 32.3. punktu numatyta, jog daugiabučio namo, esančio Rietavo miesto ir Sauslaukio gyvenvietės teritorijoje, gyvenamosios paskirties butui nustatomas vietinės rinkliavos dydis 133 Lt per metus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovei vietinė rinkliava turi būti skaičiuojama remiantis Nuostatų 32.3. punktu, t. y. yra 133 Lt (38,52 Eur).

25Rietavo savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. T1-114 „Dėl Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios Rietavo savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. T1-1 ir patvirtinti Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai; Nuostatų 1 priedu nuo 2013 m. liepos 1 d. nustatyti nauji vietinės rinkliavos dydžiai; priedo Eil. Nr. 3 gyvenamosios paskirties butui daugiabučiame name Rietavo miesto teritorijoje vietinės rinkliavos dydis – 162 Lt (46,92 Eur).

26Rietavo savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-183 „Dėl Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (jis įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) pripažintas netekusiu galios Rietavo savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. T1-114 ir patvirtinti Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai; Nuostatų 1 priedu nustatyti nauji vietinės rinkliavos dydžiai; priedo Eil. Nr. 3 gyvenamosios paskirties butui daugiabučiame name Rietavo miesto teritorijoje vietinės rinkliavos dydis – 47 Eur.

27Priteistinos vietinės rinkliavos paskaičiavimas: 1) už 2013 m. 01-06 mėn. 133 Lt x ½ yra 66,5 Lt (19,26 Eur); už 07-12 mėn. 162 Lt x ½ yra 81 Lt (23,46 Eur); 2) už 2014 m. – 162 Lt (46,92 Eur); 3) už 2015 m. 47 Eur; 4) už 2016 m. 47 Eur; 5) už 2017 m. 01 mėn. – 47 Eur : 12 mėn. yra 3,92 Eur; Viso už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. yra 187,56 Eur.

28Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjos prašymas tenkinamas dalinai, priteistina nesumokėta vietinė rinkliava 187,56 Eur.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 0,84 Eur už Gyventojų registro išrašų suformavimą. Nurodo, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet yra gerokai už juos mažesnė.

31Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas patenkintas iš dalies, todėl ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

32Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA 2017 m. gegužės 17 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. VP-170517-01.

33Turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio ir yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje eA-535-492/2017, kt.) laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t. y tai, kad byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, prašymas paduotas per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, tai, jog teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose yra susiformavusi ir aiški, tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir pareiškėjos, atsakingos už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, minėtą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą gali ir turi būti sumažintas. Be to, pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kitoje dalyje prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

34Pareiškėja prašo priteisti 0,84 Eur išlaidų, patirtų už Gyventojų registro išrašų suformavimą, tačiau į bylą nepateikė mokėjimų kvitų, kad ji sumokėjo 0,84 Eur. Be to, teismo vertinimu, tai išlaidos, susijusios su pareiškėjos vidiniu administravimu, tiesioginiu funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

35Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Pareiškėjos prašymą tenkinti dalinai.

37Priteisti pareiškėjai UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės R. K. 187,56 Eur (šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 56 centus) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį ( - ) už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir 14,00 Eur (keturiolika eurų) išlaidų advokato pagalbai atlyginimą.

38Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

39Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.