Byla 1-112-491/2017

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant : prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nukentėjusiajam I. Z. (I. Z.), kaltinamajai O. Z., jos gynėjui advokatui Romanui Bareikai, vertėjai Jolantai Turienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3O. Z., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ( - ), deklaravusi gyvenamąją vietą ( - ), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti ( - ), teista : 1) Visagino miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 2 MGL bauda; 2) Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 23 iki 6 val. būti namuose; bausmes atlikusi, teistumas išnykęs,

4kaltinama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

5Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas

Nustatė

6O. Z. 2017 m. balandžio 17 d. apie 0.25 val., buto ( - ), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam I. Z. į nugarą, padarydama jam kiauryminį krūtinės ląstos užpakalinės sienos kairės pusės sužalojimą, pasireiškusį krūtinės ląstos užpakalinės sienos kairės pusės pjautine – durtine žaizda su pleuros ir plaučio pažeidimais, trauminiu hemotoraksu, hipovoleminiu šoku, ūmine pohemoragine anemija, taip sunkiai sutrikdydama savo šeimos nario – sutuoktinio I. Z., sveikatą.

7ĮRODYMAI

8Kaltinamoji O. Z. kalta prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną namuose su vyru I. Z., judviejų vaikais bei svečiais – mama V. S., seserimi A. S. ir jos draugu M. G., šventė Velykas. Tą dieną pradėjo gerti gal apie 16 val. Ji gėrė tik viskį, jo išgėrė pakankamai daug, jautėsi apsvaigusi. Buvo jau vėlu, mama išėjo namo, o sesuo ją išlydėjo. Vaikai jau miegojo. Vyras I. Z. su M. G. per kompiuterį žiūrėjo futbolo varžybas. Vyras gėrė alų. Ji sėdėjo tame pačiame kambaryje prie stalo, televizorius buvo įjungtas. Jokių konfliktų iki tol tą vakarą nebuvo. Daugiau nieko nepamena. Kai atsitokėjo, koridoriuje pamatė policiją, motiną. Tada suvokė, kas atsitiko. M. G. tuo metu miegojo vaikų kambaryje. Pati sužalota nebuvo. Suprato, kad ją gali sulaikyti, todėl išgyveno dėl savo vaikų. Mano, kad su vyru konfliktavo, tačiau nepamena, dėl kokių priežasčių. Tik iš vyro pasakojimo žino apie įvykio aplinkybes. Po šio įvykio jau praėjus ilgesniam laikui, vis tiek apie įvykį nieko neatsimena. Anksčiau ji nepatyrė tokio sąmonės užtemimo. Mano, kad tą kartą taip atsitiko dėl išgerto alkoholio kiekio, juolab ji alkoholį vartoja retai, o būdama blaivi, taip su vyru tikrai nepasielgtų. Šeimoje santykiai geri, buityje su vyru pasitaikydavo ginčų, tačiau jokio smurto anksčiau nėra buvę. Po šio įvykio atsiprašė vyro, labai gailisi, jiedu susitaikė ir gyvena kartu. Vyras po patirtos traumos nesiskundė. Nepastebėjo, kad vyras pasikeitė. Po šio įvykio nusprendė nevartoti alkoholio.

9Savo parodymus ji patvirtino įvykio vietoje (1 t., 162 – 168 b. l.).

10Nukentėjusysis I. Z. parodė, kad namuose kartu su žmonos motina, seserimi ir jos draugu M. G. šventė Velykas. Visi susirinko apie 15-16 val. Valgė, gėrė viskį, jokių konfliktų nebuvo. Apie 20 val. su M. G. pradėjo žiūrėti futbolą. Tada jis gėrė alų. Truputį pasėdėjo ir pradėjo ruoštis miegoti. M. G. nuėjo miegoti į vaikų kambarį. Pastebėjo, kad žmona jau apsvaigusi. Gal apie 23.30 val. pasiūlė jai eiti miegoti, bet ji nesutiko ir norėjo švęsti toliau. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Iš pradžių su žmona konfliktavo svetainėje, po to virtuvėje. Jis aiškino žmonai, kad ji eitų miegoti, ji nenorėjo. Abu keikėsi, įžeidinėjo vienas kitą, tačiau jis tikrai žmonai negrasino ir prieš ją nesmurtavo. Su žmona konfliktuojant virtuvėje, ji rankomis stūmė jį į nugarą. Po to virtuvėje, prie kriauklės, žmona kažką darė su indais, o jis įdėjo kažką į šaldytuvą, buvo nuo žmonos nusisukęs. Tuomet ir pajuto nugaroje šaltį, pamatė ant grindų kraujo lašus. Atsisuko į žmoną, kuri atrodė išsigandusi, pradėjo verkti. Nepastebėjo, kad žmona laikytų peilį. Kadangi bėgo kraujas, suprato, jog jam įdūrė. Tačiau nematė, kuo konkrečiai jį sužalojo. Skausmo nejautė. Žmonai nieko nesakė. Buvo šoke, todėl nuo to momento nelabai viską pamena. Nubėgo atgal į svetainę, pasiėmė telefoną ir skambino tėvui. Žmona iš paskos nėjo. Galimai tėvui neprisiskambino, todėl skambino jo žmonai, kad iškviestų greitąją. Skambindamas stovėjo, kraujas lašėjo į vieną vietą, todėl pasidarė balutė. Po to ėjo į lauką laukti greitosios. Laiptinėje sutiko uošvienę. Neprisimena, ar jai ką sakė. Atvykusi greitoji jį išvežė į ligoninę. Kadangi plaučiuose buvo susikaupęs kraujas, atliko drenažą, po ko 2 paras gulėjo reanimacijoje. Po to jautėsi gerai, po savaitės žaidė futbolą. Tyrimo metu norėdamas apginti žmoną iš pradžių teigė, kad pats užgriuvo ant peilio. Dėl po įvykio buvusių įdrėskimų ant kaklo pagalvojo, kad tai žmona padarė, tačiau tai buvo tik prielaida. Dabar gali patvirtinti, kad žmona prie jo kaklo nebuvo prisilietusi. Mano, kad žmonos elgesiui turėjo įtakos išgerto alkoholio kiekis. Šeimoje išgertuvių ar konfliktų nebūna. Po šio įvykio net ir per šventes nebevartoja stiprių alkoholinių gėrimų. Santykiai šeimoje draugiški, gyvena kaip ir anksčiau. Su žmona nusprendė riboti alkoholį.

11Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino įvykio vietoje (1 t., 47 – 53 b. l.).

12Liudytoja J. Z. parodė, kad balandžio 17 d., gal 15 – 20 minučių po vidurnakčio, paskambino vyro sūnus I. Z. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Sakė, kad jam bloga. Apie šį skambutį ji pranešė vyrui, kuris perskambino I. Z.. Vyrui I. Z. paaiškino tik tai, kad buvo sužalotas peiliu. Iškvietė greitąją pagalbą I. Z.. Daugiau apie įvykį nieko nežino. Su kaltinamąja ir nukentėjusiuoju palaiko gerus giminiškus santykius. Niekada tarp šių asmenų nematė jokių konfliktų, jie yra darni šeima. Nepastebėjo, kad kaltinamoji piktnaudžiautų alkoholiu, būtų agresyvi.

13Liudytoja S. Č. parodė, kad apie 1 val. nakties gavo pranešimą dėl konflikto adresu ( - ). Į iškvietimo vietą vyko su kolega V. M.. Atvykus prie namo pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį bei einantį vyrą, kuris pagal gautą pranešimą turėjo būti sužalotas. Šį vyrą pasodino į greitosios automobilį ir medikai jam pradėjo suteikti pagalbą. Su kolega nuėjo į butą, kuriame buvo įvykis. Bute buvo netvarka, jame akivaizdžiai buvo švenčiama. Bute buvo moteris, kuri su skuduru kažką tvarkė, bei akivaizdžiai neblaivi kaltinamoji, ji svirduliavo. Bute dar buvo kaltinamosios sesuo su draugu bei kaltinamosios vaikai, kurie miegojo. Matė ant kaltinamosios rankos raudonos spalvos dėmę. Įvykio vietoje kaltinamoji rišliai negalėjo papasakoti apie konflikto su sutuoktiniu aplinkybes, buvo sutrikusi. Ji teigė, kad gal ir galėjo sutuoktiniui trenkti ar smogti, bandė kažką savo judesiais parodyti, kad gal per veidą trenkė, tačiau apie peilį neužsiminė. Kaltinamoji verkė. Su ja daugiau bendravo V. M.. Su kolega įvykio vietoje atliko reikiamus veiksmus. Buto apžiūros metu virtuvėje ant stalo tarp kitų daiktų (rūbų, medžiagų) rado peilį, ant kurio matėsi raudonos spalvos dėmės. Kaltinamajai nustatė girtumą. Nematė, kad kaltinamoji būtų sužalota, nebuvo kalbėta, kad vyras ją mušė.

14Liudytojas V. M. parodė, kad balandžio 16 ar 17 d. vėlai vakare gavo iškvietimą dėl smurto adresu ( - ). Atvykus prie namo jau stovėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriame medikai suteikė pagalbą nukentėjusiajam. Jo nugaros srityje matė žaizdą. Nukentėjusysis atsisakė pūsti į alkotesterį. Kadangi jis buvo su durtine žaizda, greitoji jį išsivežė. Po to su kolege S. Č. nuėjo į butą. Duris atidarė apsiašarojusi kaltinamoji. Suprato, kad bute vyko išgertuvės. Bute kita moteris skuduru valė kraują, sakė, kad tvarkosi. Prikėlė vaikų kambaryje miegojusį vyrą. Jis nesuprato, kodėl bute buvo policija, sakė, kad šventė ir niekas nekonfliktavo. Kaltinamoji buvo neblaivi, sutrikusi, ji blaškėsi po kambarį, negalėjo niekaip apsiraminti. Atliko kaltinamosios apžiūrą. Mano, kad ant apnuogintų kaltinamosios rankų buvo kraujo pėdsakai, tačiau ji pati sužalota nebuvo. Keli panašūs į kraują lašai buvo ir kambaryje. Kaltinamoji apie įvykį negalėjo nieko konkrečiai paaiškinti, ji minėjo, kad susipyko su sutuoktiniu. S. Č. virtuvėje tarp kitų daiktų rado kraujuotą virtuvinį peilį. Tęsiant pokalbį su kaltinamąja, aiškėjo, kad ji paėmė tą peilį ar pastūmė, ji lyg ir pradėjo atsiminti daugiau įvykio detalių. Suprato, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo vyko asmeninio pobūdžio konfliktas. Iš įvykio vietos buvo paimtas peilis, kaltinamoji nuvežta į policijos komisariatą. Jis vyko į ligoninę pas nukentėjusįjį. Ligoninėje nukentėjusysis nenorėjo nieko aiškinti, jis buvo agresyvus, keikėsi, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nurodžius apie bute rastą peilį, nukentėjusysis teigė, kad jis pats ant peilio nukrito ir taip susižalojo. Komisariate kaltinamoji šiek tiek aprimo. Ji pripažino sužalojusi vyrą, tačiau teigė, kad nieko apie tai neatsimena, savo poelgio priežasčių paaiškinti negalėjo. Anksčiau ši šeima nebuvo žinoma kaip probleminė.

15Liudytoja J. M. parodė, kad vyko į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą apie sumuštą asmenį adresu ( - ). Atvykus pasitiko nukentėjusysis, kuris įlipo į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Ji suteikė nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą. Apžiūros metu matė nukentėjusiojo nugaroje, kairės mentės srityje, nežymų kraujavimą iš žaizdos. Nukentėjusysis pasakė, kad susižeidė peiliu pats, tačiau išsamiau apie susižalojimo aplinkybes nepasakojo. Jai toks paaiškinimas pasirodė neįtikinamas, tačiau daugiau neklausinėjo. Jai buvo akivaizdu, kad žaizda durtinė, bet negali pasakyti, su kokiu įrankiu. Nuketėjusysis bendravo mandagiai, buvo sąmoningas, nebuvo indikacijų, kad jis nukraujavęs, visi jo parametrai buvo normalūs. Nukentėjusiojo neblaivumo nenustatė, tačiau nuo jo šiek tiek jautėsi alkoholio kvapas. Nukentėjusįjį nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių chirurgo konsultacijai ir tolesniam ištyrimui.

16Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą – butą ( - ), virtuvėje prie kairės sienos ant stalo rastas virtuvinis peilis, ant kurio geležtės yra sudžiūvusios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo likučius (1 t., 8 – 15 b. l.).

17Iš daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje paimtas peilis yra 25 cm ilgio, geležtės ilgis – 12 cm, rankenos ilgis – 13 cm. Ant jo geležtės vienos pusės yra užrašas „ROYALTY LINE“, kitoje geležtės pusėje matomi raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, likučiai (1 t., 16 – 20 b. l.).

18Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2017 m. balandžio 17 d. 1.33 val. O. Z. buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas, o 2.23 val. I. Z. – 0,80 promilių girtumas (1 t., 22 – 24 b. l.).

19Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad I. Z. padarytas kiauryminis krūtinės ląstos užpakalinės sienos kairės pusės sužalojimas, pasireiškęs krūtinės ląstos užpakalinės sienos kairės pusės pjautine-durtine žaizda su pleuros ir plaučio pažeidimais, trauminiu hemotoraksu, hipovoleminiu šoku, ūmine pohemoragine anemija. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių – pjaunančių savybių turinčių daiktu ar įrankiu, iki hospitalizacijos VšĮ Visagino ligoninėje 2017 m. balandžio 17 d., galimai užduotyje nurodytu laiku (2017 m. balandžio 17 d.) ir įrankiu (peiliu), vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Pats susižaloti jis negalėjo, į tai nurodo sužalojimo lokalizacija, pobūdis ir kanalo kryptis (1 t., 84 – 85 b. l.).

20Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 22 d. rašto Nr. ( - ) ir pateikto įrašo stenogramos matyti, kad 2017 m. balandžio 17 d. 0.38 val. šio centro informacinėje sistemoje užregistruotas pranešimas dėl įvykio adresu ( - ), skambinta iš telefono, kurio abonento Nr. ( - ) (1 t., 87, 88 – 89, 90, 94 – 95 b. l.).

21Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. balandžio 17 d. bute ( - ), apžiūrėjus O. Z. rankas, ant dešinės jos rankos alkūnės bei galinio dilbio srities ir alkūnės yra sudžiūvusio kraujo pėdsakų (1 t., 129 – 132 b. l.).

22ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

23Kaltinamoji O. Z. prisipažino galėjusi savo sutuoktiniui I. Z. peiliu padaryti sužalojimą, nurodytą kaltinime, nors to pati neprisimena dėl girtumo. Tai patvirtina ne tik pačios kaltinamosios parodymai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai : nukentėjusiojo I. Z. parodymai, kuriuos jis patvirtino įvykio vietoje ir teisme, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 16 d. vakarą kaltinamoji su nukentėjusiuoju bei svečiais – V. S., A. S. ir M. G., šventė Velykas, gėrė viskį, alų. Dėl išgerto alkoholio O. Z. buvo stipriai apsvaigusi, nes jai iš karto po nusikaltimo padarymo buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas, tuo tarpu nukentėjusiajam I. Z. kiek vėliau buvo nustatytas 0,80 promilių girtumas. Kaip matyti iš kaltinamosios O. Z. parodymų, ji detaliai negalėjo nurodyti, kokiomis aplinkybėmis ir dėl ko ji dūrė peiliu sutuoktiniui. Pagal nukentėjusiojo parodymus, tarp sutuoktinių kilo konfliktas, kadangi jis norėjo, jog žmona nebegertų ir eitų miegoti, o ši nesutiko to padaryti. Virtuvėje I. Z. nusisukus nuo sutuoktinės, kaltinamoji dūrė jam peiliu į nugarą, padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantį sužalojimą. Tuo metu virtuvėje, pagal nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymus, daugiau nieko nebuvo, todėl niekas kitas peiliu jam į nugarą smogti tiesiog negalėjo.

24Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą bei po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krūtinė (nugara) yra gyvybei svarbi bei labai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smogdamas peiliu kitam žmogui į krūtinę (nugarą), daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

25Byloje nėra įrodymų, kad O. Z. turėjo išankstinį tikslą sunkiai sužaloti savo vyrą. Kaltinamajai O. Z. po šio įvykio neužfiksuoti jokie jos kūno sužalojimai (1 t., 129 – 132 b. l.). Todėl, pagal visas bylos aplinkybes, kaltinamosios tyčia smogti nukentėjusiajam peiliu kilo staiga, būnant apsvaigus nuo alkoholio, netinkamai sureagavus į kilusį žodinį konfliktą ir tai buvo jos atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo elgesį – raginimą nebegerti ir eiti miegoti. Čia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad fiziologinis girtumas, kai asmuo savo noru vartoja alkoholį, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir tampa tam tikros psichinės būsenos, kai susilpnėja veiksmų stabdymo ir savikontrolės procesai, neeliminuoja asmens ryšio su išoriniu pasauliu, todėl jis gali suvokti jį supančią aplinką, nors ir ne taip gerai kaip normalios būsenos žmogus. Asmuo, kuris teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo atsakomybės neatleidžiamas. Tuo tarpu asmens nepakaltinamumas gali būti siejamas tik su patologinio girtumo būsena, kuris yra laikinas psichikos sutrikimas ir sudaro medicininį (biologinį) nepakaltinamumo kriterijų, ir nustatomas atlikus psichiatrijos ekspertizę. Šiuo gi atveju jokių aplinkybių, šalinančių kaltinamosios atsakomybę, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nebuvo nustatyta. Juolab, pagal bylos aplinkybes, kaltinamosios smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs, po smūgio peiliu ji daugiau nieko nedarė, buvo sutrikusi ir verkė.

26Todėl, įvertinus byloje ištirtų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, jog kaltinamoji, turėdama pakankamai gyvenimiškos patirties, staiga kilusio buitinio konflikto metu smogdama I. Z. pakankamai masyviu virtuviniu peiliu į pavojingą sveikatai nugaros sritį, nors ir buvo neblaivi, negalėjo nesuprasti, jog tokie jos veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė, ją tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius ir darytina išvada, kad kaltinamoji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes ji tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinio I. Z., sveikatą.

27BAUSMĖS SKYRIMAS IR KITI KLAUSIMAI

28Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę, kitas įtakos jos atsakomybei turinčias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnis).

29Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Po nusikaltimo jai buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas. Ji parodė, kad įvykio vakarą gėrė viskį ir kad būdama blaivi nebūtų smurtavusi prieš savo vyrą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji dėl menkos dingsties neadekvačiai reagavo į žodinį barnį, negalėjo paaiškinti, kodėl konfliktą sprendė peiliu ir dūrė nukentėjusiajam, sprendžia, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia kaltinamosios atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30Kaltinamoji O. Z. padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Ji anksčiau buvo teista, bet bausmes ji atliko, teistumas išnykęs. Nors yra bausta administracine tvarka, bet paskirtas nuobaudas įvykdžiusi (170, 179 b. l.), dirba (1 t., 175 b. l.), darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., 185 b. l.), į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą įrašyta nebuvo (1 t., 187 b. l.), turi pastovią gyvenamąją vietą, augina 2 mažamečius vaikus, iki šio įvykio jos šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nebuvo įrašyta (1 t., 183 b. l.). Svarbu yra ir tai, kad ji susitaikė su savo vyru, su juo toliau gyvena, padarė išvadas dėl įvykio nutarę riboti alkoholinių gėrimų vartojimą.

31BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų. Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas šioje normoje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

32Be aukščiau paminėtų aplinkybių, būtina atsižvelgti ir į tai, kad šiuo nusikaltimu nukentėjusiojo sveikatai nebuvo sukeltos sunkesnės pasekmės. Nors kaltinamoji veikos padarymo aplinkybių detaliai neprisimena, tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ji pripažino padariusi nusikaltimą, akivaizdu, jog iš tiesų labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajai nereiškia, prašo jai neskirti laisvės atėmimo bausmės, nori kartu su kaltinamąja gyventi toliau ir auginti judviejų vaikus. O. ir I. Z. šeima iki įvykio nei teisėsaugos, nei vaikų teises ginančioms institucijoms nebuvo žinoma kaip probleminė, reikalaujanti papildomo dėmesio. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai šią šeimą įvardino kaip darnią. Pagal bylos duomenis, tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo smurtinio pobūdžio konfliktų anksčiau nebuvo. Visos šios aplinkybės rodo, kad O. Z. padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, jis labiau atsitiktinis, dėl per didelio alkoholio kiekio susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Be to, kaltinamoji ir nukentėjusysis kartu augina savo 2 mažamečius vaikus, iš to galima spręsti, kad kaltinamosios turimi socialiniai ryšiai iš tiesų yra glaudūs. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vertinant tai, kad sutuoktiniai susitaikė, kaltinamoji suprato padarytą savo klaidą, siekiant išsaugoti ir jos turimus socialinius ryšius, kurie bausmės atlikimo metu padėtų kaltinamajai daugiau nebenusikalsti, galima manyti, kad šiuo atveju sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai O. Z. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant O. Z. švelnesnę negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

33Kadangi kaltinamoji įvykdė labai sunkų nusikaltimą, jai nustatomas maksimalus – 2 metų – laisvės apribojimo bausmės terminas (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti, per 1 metus nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktai, 7 dalis). Pagal šios bylos aplinkybes, kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos sutuoktinių konfliktiškiems santykiams, todėl O. Z. taip pat įpareigotina per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų, kas galėtų turėti teigiamą įtaką jos elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis). Tokia bausmė ir skirtini įpareigojimai leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajai padarys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes.

34Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl I. Z. gydymo išlaidų atlyginimo 1091,35 Eur sumai pilnai tenkinamas, nes prie civilinio ieškinio pridėti dokumentai apie nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų apimtį ir dydį bei byloje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad šios išlaidos buvo būtinos gydant nukentėjusįjį, už padarytą žalą atsakinga kaltinamoji.

35Proceso išlaidų byloje nėra.

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, teismas

Nutarė

37O. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu : 1) dirbti; 2) nevartoti alkoholio ir kitokių psichiką veikiančių medžiagų; 3) per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bei 4) per visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

38Į paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 17 d. 1.30 val. iki 2017 m. balandžio 18 d. 12.13 val. (2 paras), vieną sulaikymo parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

39Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, O. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

40Priteisti iš O. Z. Valstybinei ligonių kasai 1091,35 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt vieną eurą 35 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

41Daiktinius įrodymus ir bylai reikšmingus daiktus, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus : peilį, saugomą Utenos apskrities VPK saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. ( - ) – sunaikinti; kompaktinį diską su garso įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

42Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai – nuo nuosprendžio vertimo įteikimo jai dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. O. Z., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), lietuvė, Lietuvos Respublikos... 4. kaltinama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.... 5. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas... 6. O. Z. 2017 m. balandžio 17 d. apie 0.25 val., buto ( - ), virtuvėje,... 7. ĮRODYMAI... 8. Kaltinamoji O. Z. kalta prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną namuose su... 9. Savo parodymus ji patvirtino įvykio vietoje (1 t., 162 – 168 b. l.).... 10. Nukentėjusysis I. Z. parodė, kad namuose kartu su žmonos motina, seserimi ir... 11. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino įvykio vietoje (1 t., 47 – 53 b.... 12. Liudytoja J. Z. parodė, kad balandžio 17 d., gal 15 – 20 minučių po... 13. Liudytoja S. Č. parodė, kad apie 1 val. nakties gavo pranešimą dėl... 14. Liudytojas V. M. parodė, kad balandžio 16 ar 17 d. vėlai vakare gavo... 15. Liudytoja J. M. parodė, kad vyko į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą... 16. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą... 17. Iš daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje paimtas... 18. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2017 m. balandžio 17 d. 1.33 val. O. Z.... 19. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto... 20. Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 22 d. rašto... 21. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. balandžio 17 d. bute ( -... 22. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS... 23. Kaltinamoji O. Z. prisipažino galėjusi savo sutuoktiniui I. Z. peiliu... 24. Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135... 25. Byloje nėra įrodymų, kad O. Z. turėjo išankstinį tikslą sunkiai... 26. Todėl, įvertinus byloje ištirtų įrodymų bei nustatytų aplinkybių... 27. BAUSMĖS SKYRIMAS IR KITI KLAUSIMAI... 28. Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo... 29. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji... 30. Kaltinamoji O. Z. padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11... 31. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo... 32. Be aukščiau paminėtų aplinkybių, būtina atsižvelgti ir į tai, kad šiuo... 33. Kadangi kaltinamoji įvykdė labai sunkų nusikaltimą, jai nustatomas... 34. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl I.... 35. Proceso išlaidų byloje nėra.... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303... 37. O. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135... 38. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikino sulaikymo laiką nuo 2017... 39. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, O. Z. iki... 40. Priteisti iš O. Z. Valstybinei ligonių kasai 1091,35 Eur (vieną tūkstantį... 41. Daiktinius įrodymus ir bylai reikšmingus daiktus, šiam nuosprendžiui... 42. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai – nuo...