Byla eI-1599-406/2016
Dėl administracinių aktų dalies panaikinimo, turto pasidalinimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros atstovei Solveigai Gradzevičienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei, atsakovams V. Ž., B. J. atstovei B. L. ir jų atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, atsakovui A. Ž., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos atstovams Aurimui Kašelioniui ir advokatei Astai Bilinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, B. J., V. Ž. ir A. Ž., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus 3-ojo notarų biuro notarei Elenai Jachimavičienei ir VĮ Alytaus miškų urėdijai dėl administracinių aktų dalies panaikinimo, turto pasidalinimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, patikslintu prašymu prašo panaikinti: 1. Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-33-24252 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui I. S." dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,2556 ha žemės sklypo Nr. 464-7 (2,0226 ha, kadastro Nr. ( - )); 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-33-24251 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) B. J." dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,2509 ha žemės sklypo Nr. 464-7 (2,0226 ha, kadastro Nr. ( - )); Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-33-24254 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) E. Ž." dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,2509 ha žemės sklypo Nr. 464-7 (2,0226 ha, kadastro Nr. ( - )), t.y. į 7574 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį, pažymėtą A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500; 2. Pripažinti negaliojančiu 2011 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 6517, išduotą Alytaus miesto 3-ojo notaro biuro notarės Elenos Jachimavičienės, dalyje dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( - )7574 kv. m dalies, pažymėtos A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500, paveldėjimo; 3. Pripažinti negaliojančia 2011 gruodžio 28 d. turto pasidalinimo sutartį Nr. 6520 patvirtintą Alytaus miesto 3-ojo notaro biuro notarės Elenos Jachimavičienės, dalyje dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( - )7574 kv. m dalies, pažymėtos A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500, pasidalijimo; 4. Pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 1d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4718, išduotą Alytaus miesto 3-ojo notaro biuro

32

4notarės Elenos Jachimavičienės, dalyje dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( - )7574 kv. m dalies, pažymėtos A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500, paveldėjimo ir 5. Taikyti restituciją natūra ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemes sklypo kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), Alytaus rajone, 7574 kv. m. dalį, pažymėtą A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500.

5Nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2015 m. birželio 4 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos Alytaus miesto skyriaus (toliau - NŽT Alytaus miesto skyrius) 2015 m. birželio 1 d. raštas Nr. 1SD-1530-(3.1.) dėl viešojo intereso gynimo, nurodant, jog atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko I. S. iki nacionalizacijos valdyta žemes sklypą esantį ( - ) Alytaus rajone buvo pažeistos imperatyvios Piliečių nuosavybės teisių i išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Paaiškina, kad Alytaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 33-618-Ž. valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų - administracinio pastato (unikalus Nr. ( - )), perdirbimo cecho (unikalus Nr. ( - )), kiemo statinių (šulinio (unikalus Nr. ( - )), lauko tualeto, dūmtraukio (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - )Alytaus rajone, kuriuos nuo 2004 m. vasario 5 d. patikėjimo teise valdo Valstybės įmonė Alytaus miškų urėdija, eksploatavimui buvo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), kadastriniai duomenys pagal 2003 metų gruodžio mėnesį parengtą A. V. IĮ žemės sklypo planą, nurodyta įregistruoti šį sklypą nekilnojamojo turto registre ir nuspręsta jį išnuomoti VĮ Alytaus miškų urėdijai. 2004 m. gegužės 4 d. su VĮ Alytaus miškų urėdija buvo sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 33N-68, kurioje nurodoma, jog žemės sklypas išnuomojamas iki nuosavybės teisių atkūrimo. Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimais Nr. S-33-24251, Nr. S-3 3-24252 ir Nr. S-33-24254 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje" B. J., I. S. ir E. Ž. (mirusi) buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. S. nuosavybės teisėmis iki 1940 m žemės nacionalizacijos valdytą žemę (5,18 ha) Alytaus rajono ( - ) ir ( - ), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise žemės sklypus, tame tarpe ir 2,0226 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), Alytaus rajone. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(1.4.2.2)-424 sprendimus patikslino, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 gruodžio 21 d. sprendimuose „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje"' 6 punkte įrašant, „Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos 2004 m. gegužės 4 d. sutartį Nr. 33/N-68 pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip". Iš išdėstytų aplinkybių daro išvadą, kad nuosavybės teisės pretendentams B. J., I. S. ir E. Ž. buvo atkurtos į žemės sklypą, suformuotą Valstybės įmonės Alytaus miškų urėdija (toliau - Alytaus miškų urėdija) turto patikėjimo teise valdomų pastatų eksploatacijai. 2011 m. gruodžio 28 dienos paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6517, tos pačios dienos paveldėto turto pasidalinimo sutarties Nr. 6520 ir 2014 m. rugsėjo 1 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. 4718, (išduoti ir patvirtinti Alytaus m. 3-ojo notarų biuro notarės Elenos Jachimavičienės) pagrindu, žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) yra registruotas kaip B. J., V. Ž. ir A. Ž. nuosavybė. Nurodo, jog remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, valstybės išperkamai žemei, priskiriama žemė, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomenės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų. Šių žemes sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Ginčo žemės sklypas, užimtas Alytaus miškų urėdijos valdomais pastatais, kaip valstybės išperkama žemė buvo pažymėtas 2000 m. sausio 5 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-02 patvirtintame Alytaus rajono Venciūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, o vėliau - 2004-aisiais metais išnuomotas Alytaus miškų urėdijai. Prokurorės nuomone, išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypas kadastro Nr. 3373/0001:60 buvo suformuotas Alytaus miškų urėdijai patikėjimo teise valdomiems pastatams eksploatuoti, todėl vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ši žemė yra valstybės

63

7išperkama ir natūra negalėjo būti grąžinama. Pabrėžia, kad žemės sklypo bendrasavininkai V. Ž. (vienas iš E. Ž. turto paveldėtojų), I. S. turto paveldėtojai ir B. J. nesutinka dalinai naikinti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracine tvarka. Akcentuoja, jog prokuroro prašymas reiškiamas siekiant apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas šiuo atveju pasireiškė valstybės institucijų veiklos ir jų priimtų administracinių aktų neteisėtumu nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Kadangi ginčijami administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien šių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešąjį interesą. Teismui panaikinus administracinių aktų, kuriais B. J., I. S. ir E. Ž. (mirusios vardu) buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybės išperkamą žemę, dalį, negaliojančiais dalyje pripažintini ir 2011 m. gruodžio 28 d. 2014 m. rugsėjo 1 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai atitinkamai Nr. 6517 ir Nr. 4718 taip pat paveldėto turto pasidalinimo sutartis. Pažymi, kad pagal matininko A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtą žemės sklypo planą M1:1000, Alytaus miškų urėdijai turto patikėjimo teise valdomiems pastatams eksploatuoti reikalinga 7574 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Įvertinus šią aplinkybę teigia, jog ginčijami Alytaus apskrities viršininko sprendimai yra priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 7574 kv. m. žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) dalį. Todėl ginčijami administraciniai aktai naikintini dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 7574 kv.m. žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) dalį, o paveldėjimo liudijimas ir turto pasidalijimo sutartis pripažintini negaliojančiais taip pat dalyje dėl 7574 kv.m. žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) dalies, pažymėtos A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500, paveldėjimo ir pasidalijimo. Pabrėžia, kad panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Šiuo atveju, ginant viešąjį interesą siekiama valstybės nuosavybėn grąžinti tą žemės sklypo dalį, kuri įstatymais priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl restitucija turi būti taikoma natūra. Taigi, panaikinus administracinius aktus dalyje ir pripažinus negaliojančiais dalyje paveldėjimo pagal įstatymą liudijimus ir paveldėto turto pasidalijimo sutartį, žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. (( - )), esančio ( - ), Alytaus rajone, 7574 kv. m dalis turėtų būti grąžinta valstybės nuosavybėn. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimas, atsižvelgiant į šio instituto svarbą, specifiką bei ypatingas jo susiformavimo aplinkybes lemia ir tokio instituto svarbą, o kartu ir viešąjį interesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-853/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-394/2010. Taigi, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžiantys valstybės turtinius interesus tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą, todėl prokurorui atsiranda Prokuratūros įstatyme numatyta pareiga kreiptis į teismą. Pabrėžia, kad terminas prašymui paduoti nepraleistas, atsakovai nepagrįstai prašo taikyti senatį. Prašo skundą tenkinti.

8Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo prašymu sutinka. Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas gina viešąjį interesą ir turi teisę reikšti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo. Paaiškino, kad 2015 m. birželio 1 d. raštu Nr. 1SD-1530-(3.1) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl 2009 m. gruodžio 21 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės atsakovams į 2.0226 ha žemės sklypą panaikinimo, nes buvo nustatyta, jog nuosavybės teisės pretendentams atkurtos VĮ Alytaus miškų urėdija turto patikėjimo teise valdomiems pastatams eksploatuoti suformuotame žemės sklype. Akcentuoja, kad Alytaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 33-618-Ž VĮ Miškų urėdija turimiems pastatams eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas ir nuomos sutartimi Nr. 33N-68 išnuomotas Alytaus miškų urėdijai. Nurodo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. valstybės išperkamai žemei priskiriama žemė, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomenės paskirties pastatams ir įrenginiams

94

10(statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Teigia, kad ginčo atveju grąžinant žemę natūra pretendentams negalėjo būti taikomos Atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d. nuostatos, t. y. žemės sklypas negalėjo būti grąžintas natūra Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka. 2013 m. rugpjūčio 2 d. matininko A. V. parengtame žemės sklypo plane buvo nustatyta, kad valdomiems pastatams eksploatuoti reikalingas ne visas žemės sklypas, bet 7574 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, todėl ginčijami 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimai, kurie priimti pažeidžiant imperatyvias Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas, naikintini dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 7574 kv. m. ploto žemės sklypo dalį. Pabrėžia, kad NŽT Alytaus skyrius bandė spręsti ginčą administracine tvarka, tačiau žemės sklypo bendrasavininkai V. Ž., I. S. turto paveldėtojai, B. J. nesutiko. Mano, jog nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė, ar ginčo sklypas buvo pažymėtas kaip valstybės išperkama žemė žemės reformos žemėtvarkos projekte ir Valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių plane, ar ne, nes tai nepaneigia šio žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Prašo tenkinti prašymą.

11Atsakovai B. J., V. Ž. ir jų atstovė prašo atmesti prokuroro prašymą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nei ginčijamais sprendimais atkurta 2.02 ha ploto žemė, nei matininko pažymėta 7574 kv. m. ploto žemės dalis, reikalinga pastatams eksploatuoti, iki nuosavybės teisių atkūrimo nei žemės reformos žemėtvarkos projekte, nei valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane niekada nebuvo pažymėta, taigi ji negali būti laikoma priskirta valstybės išperkamai žemei. Nepriskyrus pretendentams grąžintinos žemės valstybės išperkamai žemei, nėra pagrindo naikinti priimtus sprendimus ir antrą kartą nacionalizuoti žemės sklypą. Mano, kad NŽT, priimdama ginčijamus sprendimus, nepažeidė materialinės teisės normų ir pagrįstai atkūrė nuosavybės teises pretendentams. Pabrėžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuri turi tokias pat procesines teises, kaip ir piliečiai, žinodama apie tariamus pažeidimus, nepasinaudojo sprendimų apskundimo procedūra per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą. Mano, kad ginčo atveju yra praėjęs nepateisinamai ilgas laiko tarpas (6 metai) nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo, todėl įvertinus pusiausvyrą tarp ginamų vertybių – negalint viešojo intereso ginti neproporcingai pažeidžiant privatų interesą, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, jų apibrėžtumą, teisinių lūkesčių principą, viešasis interesas atsisakytinas ginti. Mano, kad priemonės, kuriomis siekiam apginti viešąjį interesą, ginčo atveju nėra adekvačios siekiamam tikslui, o tuo pačiu neatitinka ir proporcingumo principui keliamų reikalavimų, tuo labiau, kad atsakovai savo veiksmais visiškai neįtakojo sprendimų priėmimo, buvo sąžiningi. Be to, NŽT tik 2015 m. birželio 1 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, todėl pareiškėjo Kauno apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą, reikalavimams reikšti taikytina senatis. Teigia, kad matininko N. V. parengtame 2013 m. žemės plane 7574 kv. m. žemės plotas VĮ Miškų urėdija turto patikėjimo teise valdomiems pastatams eksploatuoti pažymėtas neracionaliai, o atsakovams paliktas žemės sklypas yra netaisyklingos formos, kampuotas, nepatogus nei nuomoti, nei naudoti pagal paskirtį, taigi paverčiamas beverčiu, taip pažeidžiant jų teises. Be to, žemės savininkams nebuvo pranešta apie sudarytą žemės nuomos sutartį, nesuteikiant teisės šalims tartis dėl sutarties sąlygų, taip pažeidžiant tiek pretendentų, tiek ir įpėdinių teises. Pastatų eksploatacijai žemės sklypas gali būti išnuomojamas, išperkamas nustatyta tvarka, tačiau neatimamas be teisingos kompensacijos.

12Atsakovas A. Ž. dėl ginčijamų sprendimų dalies panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimų dalies bei paveldėto turto pasidalijimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais sutinka.

13Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos atstovai prašo tenkinti prašymą. Nurodo, kad Alytaus miškų urėdija yra valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įstatymuose numatytą veiklą. Visas miškų urėdijos turtas priklauso Lietuvos Respublikai, o urėdija turtą valdo, naudoja, juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis. Teisės aktais nustatytų funkcijų vykdymui urėdija turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja tam tikrais Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamais daiktais, tame tarpe ir ginčo sklype esančiais administraciniu pastatu, perdirbimo cechu ir kiemo statiniais pagal 1986 m. spalio 3 d. ir 1996 m. birželio 20 d. statinio priėmimo naudoti aktus. Pabrėžia, kad šių nekilnojamųjų daiktų registracija nekilnojamojo turto registre buvo

145

15atlikta 2004 m. vasario 5 d., taip pat Alytaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 33-618-Ž šių pastatų eksploatacijai buvo suformuotas 2.0226 ha žemės sklypas, o Alytaus rajono savivaldybės 2004 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 33/N-68 šis sklypas išnuomotas VĮ Alytaus miškų urėdija. Teigia, kad pastatų eksploatacijai suformuotas ir išnuomotas žemės sklypas yra užimtas pastatais, kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir kuriuo patikėjimo teise valdo urėdija, todėl toks žemės sklypas negalėjo būti grąžintas natūra, o, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., turėjo būti priskirtas valstybės išperkamam. Kadangi turto patikėjimo teise valdomų pastatų eksploatacijai yra suformuotas mažesnis - 0.7574 ha žemės plotas, kuris yra pakankamas tinkamai eksploatuoti Lietuvos Respublikai priklausančius pastatus, prašo naikinti ginčijamus sprendimus ir vėlesnius sandorius šioje dalyje.

16Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

17Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra, nustačiusi, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo neteisėtas dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimo, ginant viešąjį interesą, ginčą kelia dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės kaimo teritorijoje į iki nacionalizacijos valdytą žemę, dalies panaikinimo, taip pat paveldėjimo teisės liudijimų dalies, turto pasidalinimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

18Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojantys įstatymai nustato ribotą teisių atkūrimą tiek nuosavybės objektams (ne viso turto grąžinimą natūra, žemės ploto apribojimus ir kt.), tiek ir subjektams (asmenis, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės).

19Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomeninių santykių pokyčiai lėmė tai, kad, Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, savaime jie nėra atkuriami – nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų ( ad hoc) viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę, – kitiems įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. B. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-319/2009).

20Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 56 straipsnis). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos prokuratūra, teigdama, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas, pažeidžiant imperatyvias Atkūrimo įstatymo nuostatas, buvo neteisėtas, siekdama apginti viešąjį interesą, kelia ginčą dėl administracinių aktų - Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. S-33-24251, Nr. S-3 3-24252 ir Nr. S-33-24254 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje", kuriais B. J., I. S. ir E. Ž. (mirusi) buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. S. nuosavybės teisėmis iki 1940 m žemės nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 2,0226 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), Alytaus rajone, dalies (7574 kv. m.) panaikinimo, taip pat kilusių padarinių šalinimo.

21Sprendžiant dėl viešąjį interesą ginančio prokuroro prašymo, pagal konkrečios bylos aplinkybes svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų (ginčo atveju Atkūrimo įstatymo nuostatų) pažeidimas, kurį įvardijo prokuroras, yra tokio masto ir pobūdžio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, taigi ar tas interesas pripažintinas viešuoju ir gintinas, ar jis nėra viešasis interesas

226

23(jei taip, kodėl) ir jį ginti atsisakytina taip pat, ar prašymas paduotas per įstatyme nustatytus terminus.

24Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina viešuoju interesu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai) kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, t.y. kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. lapkričio 5 d. Nr.A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr.A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5 (15), 184-229 p., 2009 m. sausio 21 d. Nr.A556-15/2009 ir kt.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į šiuo aspektu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat Konstitucinio Teismo doktriną turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą ir kuris gali būti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A822-65/2009 ir kt.).

25Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra prašymą dėl viešojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reguliavimo - Atkūrimo įstatymo nuostatų, bei tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimas, yra viešasis interesas, teigė, kad visuomenė yra suinteresuota, jog neliktų imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančių administracinių aktų, kad teisingo teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas yra konstitucinė vertybė, kuri reikšminga visai visuomenei. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, prašo panaikinti dalį administracinių aktų, pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus dalyje dėl 7574 kv. m. žemės ploto ir taikyti restituciją natūra, grąžinant žemės sklypą valstybės nuosavybėn. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, šiuos reikalavimus reiškė, nurodydamas, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant imperatyvias Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas,

26Nekvestionuotina, kad visa visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi įstatymų reikalavimų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

27Kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus,

287

29pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą, todėl ir ginčo atveju, nustačius imperatyvių Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. pažeidimą, prokurorui kyla Prokuratūros įstatyme numatyta pareiga kreiptis į teismą.

30Atsakovai ir jų atstovė nurodo, kad pareiškėjo reikalavimams reikšti taikytina senatis.

31Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą. Teismo praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje A-261-1502/2009). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tai terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Prokuroro, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007).

32Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą.

33Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 1 d. raštu Nr. 1SD-1530-(3.1) kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Surinkus pakankamus duomenis apie viešojo intereso pažeidimą, Kauno apygardos prokuratūros prašymas dėl sprendimų panaikinimo ir šiais neteisėtais administraciniais aktais sukurtų padarinių šalinimo teisme gautas 2015 m. liepos 2 d., todėl prokuroras nepraleido ABTĮ nustatyto prašymo padavimo termino. Pabrėžtina, kad teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, pusiausvyrą, net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju,

348

35atsižvelgiant į ginamų teisių ir vertybių pobūdį ir svarbą, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovų atstovės teiginius, jog nuo administracinių aktų priėmimo iki jų ginčijimo yra praėjęs nepateisinamai ilgas laiko tarpas ir gali būti pažeistas teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas.

36Bylos medžiaga – Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad VĮ Alytaus miškų urėdija nuosavybės teise 1986 m. rugsėjo 30 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu valdė administracinį pastatą ir inžinerinius statinius - įrenginius, o 1996 m. spalio 20 d. statinio priėmimo naudotis akto pagrindu – pastatą – perdirbimo cechą. Nuo 2004 m. vasario 5 d. VĮ Alytaus miškų urėdija šiuos valstybei nuosavybės teise priklausančius: administracinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - perdirbimo cechą, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinį – šulinį, unikalus Nr. ( - ) ir inžinerinius statinius – įrenginius - kiemo statinius (lauko tualetas, dūmtraukis), unikalus Nr. ( - ) valdo turto patikėjimo teise. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į minėtus pastatus yra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra, taigi šiuo atveju vadovautinasi viešojo registro duomenimis.

37Alytaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 33-618-Ž šių valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių ( - ) Alytaus rajone, patikėjimo teise valdomų Valstybės įmonė Alytaus miškų urėdijos, eksploatavimui buvo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. 3373/0001:60, kadastriniai duomenys pagal 2003 metų gruodžio mėn. parengtą A. V. IĮ žemės sklypo planą, nurodyta įregistruoti šį sklypą nekilnojamojo turto registre ir nuspręsta jį išnuomoti VĮ Alytaus miškų urėdijai. 2004 m. gegužės 4 d. su VĮ Alytaus miškų urėdija buvo sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 33N-68, kurioje nurodoma, jog žemės sklypas Nr. ( - ) Venciūnų kadastrinėje vietovėje, esantis Alytaus raj. ( - ), išnuomojamas iki nuosavybės teisių atkūrimo.

38Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimais Nr. S-33-24251, Nr. S-3 3-24252 ir Nr. S-33-24254 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje" B. J., I. S. ir E. Ž. (mirusi) buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. S. nuosavybės teisėmis iki 1940 m žemės nacionalizacijos valdytą žemę (5,18 ha) Alytaus rajono ( - ) ir Nemunaičio seniūnijos Užupio kaime, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise žemės sklypus, tame tarpe ir 2,0226 ha žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), Alytaus rajone, t. y. nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos į žemės sklypą, suformuotą valstybės įmonės Alytaus miškų urėdija turto patikėjimo teise valdomų pastatų eksploatacijai. 2011 m. gruodžio 28 dienos paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6517, tos pačios dienos paveldėto turto pasidalinimo sutarties Nr. 6520 ir 2014 m. rugsėjo 1 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. 4718, (išduoti ir patvirtinti Alytaus m. 3-ojo notarų biuro notarės Elenos Jachimavičienės) pagrindu, žemės sklypas kadastro Nr. ( - ) yra registruotas kaip B. J., V. Ž. ir A. Ž. nuosavybė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 2VĮ-(1.4.2.2)-424 pakeitė Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009 gruodžio 21 d. sprendinius „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje"' 6 punkte įrašant, „Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos 2004 m. gegužės 4 d. sutartį Nr. 33/N-68 pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip".

39Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybes teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (Žin., 1991. Nr. 21-545), o nuo 1997 m. liepos 9 d. reglamentuoja „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas" (toliau - Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių i išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ( toliau –Tvarka) (Žin., 1997, Nr.90-2256) bei kiti teisės aktai.

40Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje buvo numatyta, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri

419

42pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, valstybės išperkamai žemei, priskiriama žemė, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomenės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų. Šių žemes sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

43Tvarkos 70 punkte nustatyta, kad valstybės ir kitoms reikmėms žemė iš piliečių išperkama, jeigu ji yra kaimo vietovėje, o po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus užimta valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.

44Iš teismo posėdžio metu apžiūrėto Alytaus apskrities viršininko 2000 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 33-02 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo Alytaus rajone“ patvirtinto Alytaus rajono Venciūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto matyti, kad ginčo sklypas yra pažymėtas rausva spalva, kuri, kaip nurodė NŽT atstovė, reiškia valstybės išperkamą žemę. Tačiau pažymėtina tai, kad minėtame projekte nėra išlikusi sutartinių ženklų žymėjimo lentelė, iš kurios būtų galimybė objektyviai nuspręsti dėl konkretaus šios žemės statuso, t. y. ar rausva spalva pažymėtas žemės sklypas reiškia valstybės išperkamą žemę. Atsakovų nuomone, ši aplinkybė - žemės nepažymėjimas Žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip valstybės išperkamos ir taip pat tokios žemės neįtraukimas į Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, - yra esminė, suponuojanti išvadą, kad ginčo žemė nebuvo valstybės išperkama ir galėjo būti grąžinama natūra. Kolegijos vertinimu, tik šios aplinkybės pagrindu konstatuoti, kad ši žemė nepriskiriama valstybės išperkamai žemei, nėra pagrindo, tuo labiau, kad nurodytame žemės reformos žemėtvarkos projekte ginčo žemė nebuvo pažymėta ir kaip ta, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės.

45Kadangi žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo suformuotas Alytaus miškų urėdijai patikėjimo teise valdomiems ir faktiškai pagal jų paskirtį naudojamiems pastatams eksploatuoti, todėl vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ši žemė pripažintina valstybės išperkama ir ta jos dalis, kuri reikalinga pastatams eksploatuoti, natūra negalėjo būti grąžinama.

46Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 9 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vedėjas.

47Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 15 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-456, atsižvelgdama į tai, kad ne visas 2.0226 ha žemės sklypo plotas reikalingas VĮ Alytaus miškų urėdijai turto patikėjimo teise valdomiems pastatams eksploatuoti, pavedė NŽT Alytaus miesto skyriaus vedėjui „Įvertinti (išvykus į vietą), ar visas VĮ Alytaus miškų urėdijos nuomojamo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) plotas reikalingas VĮ Alytaus miškų urėdijai priklausantiems pastatams eksploatuoti ir atsižvelgiant į šio patikrinimo rezultatus, spręsti klausimą dėl 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. S-33-24251, Nr. S-33-24252 ir Nr. S-33-24254 keitimo galimybių administracine tvarka“. Atsakovai, atsakydami į šį pavedimą, nurodė, jog iškilusią problemą sutinka spręsti, jeigu bus parengti dviejų žemės sklypų projektai ir vienas iš sklypų bus paliekamas bendrasavininkiams, o kitas perduodamas valstybei (VĮ Miškų urėdijai). NŽT Alytaus miesto skyriaus vedėjas 2013 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 2SD(14.2.45)-25 „Dėl prašymo" dar kartą kreipėsi į pretendentų turto paveldėtojus dėl sutikimo panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimus dalyje administracine tvarka. A. Ž. (vienas iš E. Ž. turto paveldėtojų) NŽT Alytaus skyriui pateikė 2013 m. balandžio 30 d. prašymą „Dėl

4810

49sprendimo panaikinimo"', kuriame jis nurodė, jog sutinka, kad būtų iš dalies panaikintas Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. S-33-24254 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei E. Ž. ( - ) administracine tvarka. Tačiau žemės sklypo bendrasavininkai V. Ž. (vienas iš E. Ž. turto paveldėtojų), I. S. turto paveldėtojai ir B. J. savo nuomonės nepateikė, todėl darytina išvada, kad jie nebesutiko dalinai naikinti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, dėl ko ginčijamų administracinių aktų naikinimas administracine tvarka nebuvo galimas.

50UAB „Valavičius ir ko“ matininkas A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengė žemės sklypo planą M1:500 ir nustatė, kad VĮ Alytaus miškų urėdijai turto patikėjimo teise valdomiems valstybei nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti reikalinga 7574 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Pažymėtina, kad šiame žemės sklypo plane užfiksuoti visi Alytaus miškų urėdijos patikėjimo teise valdomi pastatai. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių, kad plane pagrįstai ir teisingai nustatyta objektyviai būtinas 7574 kv. m. žemės sklypo plotas, reikalingas Miškų urėdijai patikėjimo teise valdomiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, kuris, kaip jau buvo minėta, vertintinas kaip priskirtas valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinamas natūra pretendentams.

51Įvertinus byloje esančius duomenis, patvirtinančius, koks konkretus žemės sklypo plotas yra reikalingas VĮ Miškų urėdija turto patikėjimo teise valdomų statinių eksploatavimui, darytina išvada, kad nuosavybės teisės nepagrįstai atkurtos ne į visą, bet tik į 7574 kv. m. žemės sklypo dalį. Atsakovai nepagrindė atsiliepime nurodytų abstrakčių teiginių, jog matininko pažymėto statiniams eksploatuoti skirto 7574 kv. m. ploto žemės sklypo ribos neracionalios, nepriderintos prie vietovės situacijos kontūrų. Byloje nenustatyta, kad formuojamas žemės sklypas yra per didelis jame esantiems faktiškai pagal paskirtį naudojamiems pastatams eksploatuoti. Pažymėtina ir tai, kad šiuo planu iš esmės buvo ne tik formuojama turto patikėjimo teise valdomų pastatų eksploatacijai būtina žemės sklypo dalis, bet formuojant atitinkamai mažesnio dydžio žemės sklypą taip pat buvo siekiama iš dalies apginti ir pačių atsakovų teises, kartu atsižvelgiant į jų interesų proporcingumą, teisingumo bei protingumo kriterijus.

52Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato atvejus, kai žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiama susigrąžinti natūra žemė turi specialų statusą arba tuo, kad ji yra užimta šiame straipsnyje išvardintų objektų. Taigi aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikšmę šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situaciją, kai žemė negali būti pripažinta laisva (neužstatyta), o nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti žemės natūra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusių žemės savininkų (Atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus (žr. pvz., 2005 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-799-05; 2006 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-962-06; 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-401-09).

53Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje GNSB ,,Rotušės a. 9a“ ir kt. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2006; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21

5411

55d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. M. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-60/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-380/2012; kt.). Be kita ko, byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklype statiniai yra ir kad jie pastatyti teisėtai bei naudojami pagal jų paskirtį.

56Taigi Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21d. sprendimų: Nr. S-33-24251 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei B. J.", Nr. S-33-24252 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui I. S.", ir Nr. S-33-24254 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei E. Ž.", dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. S. 5,18 ha žemę, buvusią Alytaus rajono ( - ) ir ( - ), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise 2,0226 ha žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), Alytaus rajone pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl šių administracinių aktų dalys, t.y. į 7574 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. 3373/0001:60) dalį, pažymėtą A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500, kaip savo turiniu iš esmės prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, naikintinos (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

57Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-65-09 konstatavo, jog ginant viešąjį interesą yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso.

58Kadangi pareiškėjo ginčijami ir teismo neteisėtais pripažintų administracinių aktų dalys jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius - sandorius, vien šių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešąjį interesą. Visuotinai žinoma, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda. Ši nuostata įvirtinta Konstitucinio teismo jurisprudencijoje ir atsispindi LR CK 1.136 straipsnyje, išvardijančiame civilinių teisių atsiradimo pagrindus. Pagal matininko A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtą žemės sklypo planą M1:1000, nustatyta, jog Alytaus miškų urėdijai turto patikėjimo teise valdomiems pastatams eksploatuoti reikalinga 7574 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Įvertinus šią aplinkybę, konstatuotina, jog ginčijami Alytaus apskrities viršininko sprendimai yra priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 7574 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalį. Todėl ginčijami administraciniai aktai naikintini dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 7574 kv. m. žemės sklypo kadastro Nr. ( - )dalį, o paveldėjimo liudijimas ir turto pasidalijimo sutartis pripažintini negaliojančiais dėl 7574 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalies, pažymėtos A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane M 1:500, paveldėjimo ir pasidalijimo.

59Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktą panaikinus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011). Ji taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina ( CK 6.145 str. 2 dalis, 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti ( CK 6.145 str. 2d.) (LAT 2009 m. balandžio 23 d. Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. liepos 31 d. Nr. 3K-3-339/2009; 2012 m. sausio 26 d. Nr. 3K-3-4/2012).

6012

61Šiuo atveju, ginant viešąjį interesą, siekiama valstybės nuosavybėn grąžinti žemės sklypo dalį, įstatymais priskirtą valstybės išperkamai žemei, todėl restitucija turi būti taikoma natūra. Taigi, panaikinus administracinių aktų dalis ir pripažinus negaliojančiais paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties, žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. (( - )), esančio ( - ), Alytaus rajone, 7574 kv. m. dalis, ji turi būti grąžinta valstybės nuosavybėn.

62Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Nutarė

63Prašymą tenkinti.

64Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-33-24252 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui I. S.", kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2556 ha žemės sklypą Nr. 464-7 (2,0226 ha, kadastro Nr. ( - )), dalį dėl 7574 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), pažymėto A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500.

65Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-33-24251 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) B. J.", kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2509 ha žemės sklypą Nr. 464-7 (2,0226 ha, kadastro Nr. ( - )), dalį dėl 7574 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), pažymėto A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500.

66Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-33-24254 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) E. Ž.", kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į 0,2509 ha žemės sklypą Nr. 464-7 (2,0226 ha, kadastro Nr. ( - )), dalį dėl 7574 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), pažymėto A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500.

67Pripažinti negaliojančiu 2011 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6517, išduoto Alytaus miesto 3-ojo notaro biuro notarės Elenos Jachimavičienės, dalį dėl 7574 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pažymėto A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500, paveldėjimo.

68Pripažinti negaliojančia 2011 gruodžio 28 d. turto pasidalinimo sutarties Nr. 6520, patvirtintos Alytaus miesto 3-ojo notaro biuro notarės Elenos Jachimavičienės, dalį dėl 7574 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), pažymėto A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500, pasidalijimo.

69Pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 1d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4718, išduoto Alytaus miesto 3-ojo notaro biuro notarės Elenos Jachimavičienės, dalį dėl 7574 kv. m žemės sklypo kadastro Nr. ( - ), pažymėto A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500, paveldėjimo.

70Taikyti restituciją natūra ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemes sklypo kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), Alytaus rajone, 7574 kv. m. dalį, pažymėtą A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane Ml :500.

71Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą,... 3. 2... 4. notarės Elenos Jachimavičienės, dalyje dėl žemės sklypo kadastro Nr. ( -... 5. Nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2015 m. birželio 4 d. buvo gautas... 6. 3... 7. išperkama ir natūra negalėjo būti grąžinama. Pabrėžia, kad žemės... 8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 9. 4... 10. (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų. Šių žemės... 11. Atsakovai B. J., V. Ž. ir jų atstovė prašo atmesti prokuroro prašymą kaip... 12. Atsakovas A. Ž. dėl ginčijamų sprendimų dalies panaikinimo ir paveldėjimo... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Alytaus miškų urėdijos... 14. 5... 15. atlikta 2004 m. vasario 5 d., taip pat Alytaus apskrities viršininko 2004 m.... 16. Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.... 17. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra, nustačiusi, kad nuosavybės... 18. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą... 19. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra... 20. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą prokuroras yra vienas iš... 21. Sprendžiant dėl viešąjį interesą ginančio prokuroro prašymo, pagal... 22. 6... 23. (jei taip, kodėl) ir jį ginti atsisakytina taip pat, ar prašymas paduotas... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas... 25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra prašymą dėl... 26. Nekvestionuotina, kad visa visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios... 27. Kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės... 28. 7... 29. pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia viešąjį... 30. Atsakovai ir jų atstovė nurodo, kad pareiškėjo reikalavimams reikšti... 31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas... 32. Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos... 33. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 34. 8... 35. atsižvelgiant į ginamų teisių ir vertybių pobūdį ir svarbą, nėra... 36. Bylos medžiaga – Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad VĮ... 37. Alytaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 33-618-Ž šių... 38. Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimais Nr.... 39. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo... 40. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 4... 41. 9... 42. pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei,... 43. Tvarkos 70 punkte nustatyta, kad valstybės ir kitoms reikmėms žemė iš... 44. Iš teismo posėdžio metu apžiūrėto Alytaus apskrities viršininko 2000 m.... 45. Kadangi žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), buvo suformuotas Alytaus miškų... 46. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 9 d. nustatyta, kad tuo... 47. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. liepos 15... 48. 10... 49. sprendimo panaikinimo"', kuriame jis nurodė, jog sutinka, kad būtų iš... 50. UAB „Valavičius ir ko“ matininkas A. V. 2013 m. rugpjūčio 2 d. parengė... 51. Įvertinus byloje esančius duomenis, patvirtinančius, koks konkretus žemės... 52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo... 53. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas... 54. 11... 55. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. M. v. Alytaus apskrities... 56. Taigi Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21d. sprendimų: Nr.... 57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. nutartyje... 58. Kadangi pareiškėjo ginčijami ir teismo neteisėtais pripažintų... 59. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 92... 60. 12... 61. Šiuo atveju, ginant viešąjį interesą, siekiama valstybės nuosavybėn... 62. Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos... 63. Prašymą tenkinti.... 64. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr.... 65. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr.... 66. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr.... 67. Pripažinti negaliojančiu 2011 m. lapkričio 28 d. paveldėjimo teisės pagal... 68. Pripažinti negaliojančia 2011 gruodžio 28 d. turto pasidalinimo sutarties... 69. Pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 1d. paveldėjimo teisės pagal... 70. Taikyti restituciją natūra ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemes sklypo... 71. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...