Byla 2A-803-585/2013
Dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas J. P. prašė priteisti 36 810 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-01-10 su atsakovu sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartimi apdraudė ieškovui priklausantį automobilį Mercedes-Benz CLK Coupe, v/n ( - ). 2008-06-10 gavęs pranešimą apie automobilio vagystę, atsakovas pradėjo žalos bylos administravimą, tačiau nesiima jokių veiksmų draudžiamojo įvykio tyrimui užbaigti, nepriima sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ar atsisakymo mokėti, vengia geruoju mokėti draudimo išmoką.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo automobilis laikotarpiui nuo 2008-01-10 iki 2009-01-10 buvo draustas nuo autoavarijos, stichinės nelaimės ir nelaimingų įvykių, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos, vagystės ir plėšimo. 2008-06-10 gavus V. Š. pranešimą apie apdraustos transporto priemonės vagystę, buvo pradėtas draudžiamojo įvykio tyrimas, gautas Kauno m. kriminalinės policijos pranešimas apie vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės. 2008-12-03 Anykščių rajono policijos komisariatas pranešė apie vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl Kaune pavogto automobilio VIN kodo suklastojimo. Žalos atsiradimas susietas su teisėto valdytojo veikla, kurioje tardymo įstaiga ar teismas nustatė nusikaltimo požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas, naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį arba jo padarinius, ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Pasak atsakovo, neaišku, kodėl ieškovas antrąją draudimo įmoką sumokėjo mėnesiu anksčiau, likus vienai dienai iki pranešimo apie vagystę, kodėl ieškovas bei V. Š. teigia, kad automobiliu nebuvo naudotasi nuo birželio 7 dienos ir jis stovėjo ( - ) namo kieme, kai automobilis pareigūnų buvo ieškomas ir birželio 5, 6 ir 9 dienomis, tačiau nerastas nei minėto namo, nei aplinkinių namų kiemuose ar stovėjimo-saugojimo aikštelėse. Todėl draudikas – atsakovas objektyviai negalėjo priimti sprendimo dėl minėto įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju ir spręsti dėl draudimo išmokos mokėjimo.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-23 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 28,03 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Nurodė, kad pagal UAB DK „PZU Lietuva“ Transporto priemonių draudimo taisyklių 9.4 p. nedraudiminiu įvykiu gali būti pripažinta ir neužtraukianti baudžiamosios ar administracinės atsakomybės transporto priemonės savininko ir kitų šiame punkte nurodytų asmenų veika, kuria buvo siekiama kokiu nors būdu neteisėtai gauti draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad Kauno m. VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimų skyriaus 2008-06-10 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės Kaune ties ( - ), dar nėra užbaigtas ir jokio procesinio dokumento dėl tyrimo užbaigimo šioje byloje nėra priimta. Teismas nustatė, kad 2008-06-05 Anykščių PK pareigūnams atliekant kratą kitame sulaikytame automobilyje buvo surastas ir paimtas šios bylos atsakovo drausto automobilio Mercedes Benz CLK 230, v/n ( - ), techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatas ir Individualios įmonės ( - ) pažyma-sąskaita serija BLA Nr. 237720 parduotai transporto priemonei Mercedes Benz CLK 230, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ). Surasti dokumentai buvo išduoti Kaune, ( - ) gyvenančio A. Ž. vardu. Šis automobilis Anykščių rajono PK buvo paieškomas kaip pavogta transporto priemonė ir taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl minimo pavogto automobilio VIN kodo suklastojimo. Anykščių rajono PK kreipėsi į Kauno miesto VPK dėl šio automobilio nustatymo bei sulaikymo. Tuo tikslu 2008 m. birželio 5 d. vakare, 6 d. ryte ir vakare bei 9 d. ryte buvo stebimi ( - ) namo kiemas, aplinkinių namų kiemai bei stovėjimo-saugojimo aikštelės ( - ), tačiau automobilio rasti ir sulaikyti nepavyko. Atliekant tyrimą Kauno m. VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrimų skyriuje nustatyta, kad pirminiai automobilio registracijos dokumentai buvo išduoti Hanoverio mieste gyvenančiam Vokietijos piliečiui, iš kurio 2007-09-26 šį automobilį nupirko ir į Lietuvą pargabeno V. Č. individuali įmonė ( - ). Ši įmonė tų pačių metų spalio 12 d. automobilį pardavė Kaune, ( - ) gyvenančiam A. Ž. Po trijų dienų t.y. spalio 15 d. šis automobilis buvo perparduotas toje pačioje ( - ) gyvenančiai B. B., kuri policijos tyrimų skyriuje apklausiama liudytoja parodė, kad ji pati automobilio nepirkusi, nesinaudojusi ir nepardavusi, tai galėjo padaryti jos sūnūs D. Č. ar D. B.. Apklaustas B. B. sūnus D. Č. pripažino, kad nupirkęs automobilį iš savo pažįstamo A. Ž., savo vardu jo registruoti negalėjęs, todėl automobilį įregistravęs savo mamos B. B. vardu. 2008-01-03 jis šį automobilį pardavęs tame pačiame rajone tik kitame kieme gyvenančiam J. P.. Taigi per tris mėnesius pasikeitė net keturi savininkai, o dviejų savininkų vardu automobilis buvo registruotas vos po tris dienas. Teismas, įvertinęs šių tarpusavyje giminystės, draugystės bei kaimynystės ryšiais susijusių pirkėjų–pardavėjų teismo nuomone, nemotyvuotus konkliudentinius automobilio perpirkimo veiksmus ir tai, kad apie automobilio dingimą atsakovui buvo pranešta jau po to, kai prieš dieną buvusios automobilio savininkės B. B. sūnus D. mėnesiu anksčiau ieškovo vardu sumokėjo 1743 Lt draudimo įmoką, padarė išvadą, kad tiek ieškovui, tiek ir kitiems automobilio perpardavinėjime dalyvavusiems asmenims apie policijos vykdomą šio vogto ir su suklastotu VIN kodu automobilio paiešką buvo žinoma. Policijai suradus ir sulaikius automobilį, nemenkus nuostolius galėjo patirti ne tik ieškovas, bet ir buvę automobilio pardavėjai (dėl galimų regresinių reikalavimų grąžinti pinigus). Teismo nuomone, visi jie buvo suinteresuoti, kaip tokių galimų nuostolių išvengti, todėl automobilio draudikas – atsakovas turėjo pakankamą pagrindą abejoti draudiminio įvykio buvimu. Teismas laiko, kad draudiminis įvykis neįrodytas ir dėl to ieškinys negali būti tenkinamas.

6Ieškovas J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apelianto nuomone, sprendimu netinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai vertinti pažeidžiant CPK 185 str. Nurodė, kad bylose dėl draudimo išmokos ieškovui tenka pareiga įrodinėti draudiminio įvykio buvimą, o atsakovui – paneigti draudiminio įvykio buvimą arba įrodinėti kitas aplinkybes, dėl kurių jis neprivalo mokėt draudimo išmokos. Ieškovas nurodė pateikęs byloje pakankami duomenų dėl automobilio vagystės. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad pagal Draudimo taisyklių 9.4 p. įvykis laikomas nedraudiminiu dėl to, kad ieškovas kitais būdais siekė neteisėtai gauti išmoką. Pagal nurodytą taisyklių punkto analizuojamą dalį įvykis laikomas nedraudiminiu tik tada, kai ieškovas siekdamas gauti draudimo išmoką, atlieka ką nors netesėtą ir dėl tokių jo veiksmų ar neveikimo draudimo bendrovei atsiranda pagrindas išmokėti draudimo išmoką. Apelianto nuomone, nei viena teismo sprendime nurodyta su ikiteisminiu tyrimu susijusi aplinkybė neįrodo, kad ieškovas atliko ką nors neteisėtą. Ieškovui nebuvo žinoma nei apie automobilio vagystę Vokietijoje, nei apie VIN klastojimą, kadangi jo pirktas automobilis nebuvo nei vogtas, nei klastotas. Anykščių PK pareigūnai suklydo dėl automobilio duomenų. Atsakovo gynybos nuo pareikšto ieškinio pozicija, nurodant, kad ieškovas inscenizavo automobilio vagystę, yra nepagrįsta, kadangi tai yra nusikalstama veika – pasikėsinimas sukčiauti, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nepradėtas, o tyrimas dėl automobilio vagystės vyksta iki šiol. Be to, vagystės inscenizacija tėra tik vieno ikiteisminio tyrimo pareigūno nuomone, kurią paneigia kitų policijos pareigūnų raštai.

7Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo išvada, jog atsakovas turėjo pakankamą pagrindą abejoti draudiminio įvykio (vagystės) buvimu, yra pagrįsta. Nurodė, kad pagal LR Draudimo įstatymą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei teisės doktriną draudžiamasis įvykis yra būtina sąlyga draudimo išmokai mokėti, o tam, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, reikalinga sekančių sąlygų visuma – įvyksta draudimo sutartyje/taisyklėse nurodytas atsitikimas bei nustatoma, kad jam galiojo draudimo apsauga; šis atsitikimas nepatenka į draudimo sutartyje/taisyklėse/prieduose numatytų nedraudžiamųjų įvykių sąrašą; nenustačius draudėjo pareigų, numatytų sutartyje/taisyklėse pažeidimo. Atsakovo nuomone, apeliantas netinkamai/siaurinamai aiškina Draudimo taisyklių 9.4.p., kadangi šio punkto taikymas siejamas ne tik su draudėjo, bet ir su kitų asmenų (valdytojo, naudos gavėjo) veiksmais. Teismas nustatė eilę aplinkybių, keliančių abejonių dėl ieškovo ir automobilio valdytojo V. Š. sąžiningumo bei galimo automobilio vagystės inscenizavimo. UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, tiek šioje byloje, tiek ir baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad automobilio dingimas buvo sufalsifikuotas. Pasisakydamas dėl ieškovo prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio, atsakovas nurodė, kad draudimo vertė yra lygi transporto priemonės rinkos kainai įvykio dienai. Remiantis VšĮ „Emprekis“ katalogu „Automobilių kainos Lietuvoje 2008 m. birželis Nr. 6“ automobilio Mercedes-Benz CLK Coupe 230 rinkos vertė 2008-06-09 buvo 38 200 Lt, tačiau turi būti atskaitytas įvykio dieną buvęs automobilio vertės sumažėjimas dėl apgadinimo bei sutartyje numatyta 10 procentų frančizę. Taigi, žalos dydis ieškovo apskaičiuotas nesivadovaujant draudimo sutarties bei taisyklių nuostatomis.

8Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-23 sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

9Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

10CK 6.987 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. CK 6.994 str. 1 d. nustatyta draudiko teisė įvertinti konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Draudimo įstatymo 82 str. (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2007-12-10 iki 2012-01-01) 2 d. nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; 3 d. – kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006). CK 6.1014 str. nurodo pagrindus, kuriems esant draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo. Įstatymas neriboja draudimo sutarties šalių teisių susitarti dėl nedraudiminių įvykių sąrašo.

11Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudikas) atsisakė mokėti draudimo išmoką, teigdamas, kad 2008 m. birželio mėnesį įvykdyta automobilio vagystė yra nedraudiminis įvykis pagal draudimo taisyklių 9.4. p. Nustatyta, kad šalys sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 buvo apdraustas ieškovui priklausantis automobilis Mercedes Benz CLK 230, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ) (b. l. 31). Ši draudimo sutartis sudaryta atsakovo 2004-09-30 (su 2007-06-21 pakeitimais) Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau - Taisyklių) pagrindu (b. l. 32-37). Taisyklių 9.4. p. prie nedraudiminių įvykių priskiria sekančias sąlygas: jei transporto priemonės teisėtas valdytojas žalą padarė tyčia; jei žalos atsiradimas susietas su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo užtraukiančio administracinę atsakomybę, požymius; jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas, naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį arba jo padarinius, ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Atsakovas šio Taisyklių punkto taikymą sieja ne tik su jame nurodytų asmenų neteisėtais veiksmais, bet ir su bet kokia veika, kuria siekiama kokiu nors būdu neteisėtai gauti draudimo išmoką.

12Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi draudikas, teigiantis esant nedraudiminio įvykio aplinkybes, privalo jas įrodyti. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apdraustojo automobilio vagystę laiko ieškovo ir su juo susijusių asmenų atliktu inscenizavimu ir priskiria prie nedraudiminių įvykių. Šitokiam vertinimui pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kuris savo išvadas dėl draudiminio įvykio nebuvimo grindė iš esmės, ta aplinkybe, kad per tris mėnesius pasikeitė net keturi į Lietuvą atgabento automobilio savininkai, kuriuos sieja giminystės, draugystės bei kaimynystės ryšiai, o dviejų iš jų vardu automobilis buvo registruotas po tris dienas. Kita byloje nustatyta aplinkybė, sudariusi pagrindą ieškiniui atmesti – tai, kad buvusios automobilio savininkės B. B. sūnus D. ieškovo vardu sumokėjo draudimo įmoką, nors jos mokėjimo terminas turėjo sueiti tik po mėnesio. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad ieškovui ir kitiems automobilio perpardavinėjime dalyvavusiems asmenims apie policijos vykdomą automobilio paiešką buvo žinoma. Be to, teismo nuomone, visi šie asmenys buvo suinteresuoti išvengti nuostolių, galinčių atsirasti dėl ateityje galimų regresinių reikalavimų grąžinti pinigus, policijai suradus ir sulaikius užsienyje pagrobtą automobilį.

13Su tokiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimu sutikti negalima. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju aptariamas transporto priemonės praradimas (vagystė) laikytinas draudžiamuoju įvykiu, ar Taisyklių 9.4. p numatytu nedraudžiamuoju įvykiu, svarbią reikšmę turi faktas, ar transporto priemonė buvo prarasta draudikui žinant ir jam prisidėjus prie neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, kad draudiminė apsauga transporto priemonei buvo reikalinga ir tam, kad ji būtų apdrausta nuo turto netekimo rizikos, tuo pačiu ir kai prarandama nuosavybės teisė, kai turtą pasisavina kiti asmenys. Šiuo atveju patikimų duomenų apie tai, kad ieškovas arba su juo susiję asmenys (V. Š., kuriam jis paliko automobilį išvykdamas į užsienį) prisidėjo prie turto praradimo, nei nagrinėjamoje, nei baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00576-08 nenustatyta. Tokiais duomenimis nelaikytini atsakovo atsiliepimuose nurodyti automobilio valdytojo V. Š. ir policijos pareigūnų parodymai baudžiamojoje byloje dėl automobilio (ne) buvimo ( - ) namo kieme 2008 m. birželio 5, 6 ir 9 dienomis. V. Š. nurodė, kad automobiliu paskutinį kartą naudojosi birželio 7 d., todėl automobilio neaptikimas pareigūnų vykdytos paieškos metu namo kieme 5 ir 6 dienomis neprieštarauja V. Š. parodymams. Kadangi automobilio vagystės laikas V. Š. nurodomas tarp birželio 9 ir 10 dienos, jo neradimas pareigūnų paieškos birželio 9 dieną metu taip pat neprieštarauja V. Š. parodymams, kadangi tuo metu automobilis jau galėjo būti pagrobtas. Pastebėtina, kad pareigūnai apklausti praėjus beveik vieneriems metams po įvykio ir jų parodymai duodant paaiškinimus skiriasi, kadangi apklausose nurodoma vykus ieškoti automobilio birželio 9 d. ryte, o akistatoje su V. Š. – kad kiemas stebėtas birželio 9 d. 20-24 val. (baudž. b. t. 2, b. l. 101-107). Anykščių rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minimo pavogto automobilio VIN kodo suklastojimo ir pareigūnų aptiktų dokumentų dublikatų faktai patvirtina galimą pasirengimą apdrausto automobilio vagystei (buvus pasirengimą parodo ir pats vagystės faktas), tačiau šios aplinkybės niekaip negali būti byloje esančiais įrodymais susietos su draudėju arba su juo susijusiais asmenimis. J. P. ir V. Š. telefonų pokalbių išklotinės, automobilio savininkų draugystės ir kaimynystės ryšiai, taip pat ir tas faktas, kad ieškovo pavedimu kitas asmuo (D. B.) sumokėjo draudimo įmoką anksčiau, nei buvo numatyta draudimo sutartyje, nei vertinami atskirai, nei kartu su kitais įrodymais, nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti draudėjo ir susijusių asmenų veiksmus siekiant pateikti draudikui melagingus duomenis apie draudiminį įvykį ir taip neteisėtai gauti draudimo išmoką. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl automobilio Mercedes Benz CLK 230, valst. Nr. ( - ), vagystės iš jo savininko – ieškovo J. P. (baudž. bylos t. 1, l. 15-16).

14Pažymėtina, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nurodytoje baudžiamojoje byloje ne kartą teikė prašymus atlikti automobilio Mercedes Benz CLK 230, valst. Nr. ( - ) vagystės aplinkybių papildomą tyrimą dėl galimai melagingų J. P. ir V. Š. pranešimų apie įvykį siekiant išvengti atsakomybės už pavogtą automobilį bei pasipelnyti iš draudimo bendrovės (baudž. bylos t. 1, b. l. 57-58, 92-93, t. 2, b. l. 5-6), ir šios aplinkybės baudžiamojoje byloje buvo tiriamos kartu su kitomis, ir buvo pranešama atsakovui, kad įtariamieji asmenys nenustatyti (baudž. bylos t. 2, b. l. 2, 39-40, 150 ir kt.). Ikiteisminis tyrimas šiuo metu nėra užbaigtas, paskutiniai veiksmai baudžiamojoje byloje atlikti 2009 m. Taigi, nors nuo automobilio dingimo (vagystės) praėjo daugiau negu 4 metai, atsakovas iki šiol atsisako priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl paminėto įvykio pripažinimo draudiminiu. Atsisakymą įvykį pripažinti draudiminiu atsakovas motyvuoja jo paties iškelta versija dėl galimos vagystės inscenizacijos/falsifikavimo. Tačiau minėta prielaida bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikimais įrodymais nebuvo pagrįsta. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, iš kurių teismas galėtų padaryti išvadą, kad draudėjas ar kitas transporto priemonės teisėtas valdytojas Taisyklių 9.4 p. prasme neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką ir dėl to automobilio dingimo faktas pagal draudimo sutartį yra nedraudiminis įvykis. Todėl pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl draudiminio įvykio nebuvimo iš esmės grindė tik menkai pagrįstomis prielaidomis, kuriomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010 ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė paminėtas ir kitas civilinio proceso taisykles, neteisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudiminių įvykių (ne)buvimo nustatymą kaip pagrindą draudimo išmokai sumokėti.

16Minėta, kad įrodinėjimo našta, jog įvykis yra nedraudiminis, tenka draudikui. Draudimo nuo vagystės atveju draudėjui, reikalaujančiam draudimo išmokos ir nurodančiam draudiminį įvykį – vagystę pakanka remtis apdraustos transporto priemonės nebuvimo savo valdyme faktu, nurodant jo praradimą. Draudėjas neprivalo įrodyti konkrečių ir visiškai aiškių vagystės aplinkybių, nes jos paprastai ir negali būti žinomos. Tuo tarpu draudikas, siekiantis paneigti draudiminio įvykio faktą, privalo įrodyti aplinkybes, aiškiai tokį faktą paneigiančias. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ neįrodė, kad įvykis, dėl kurio ieškovui J. P. atsirado žala, yra nedraudiminis, todėl atsakovas neturėjo teisės atsisakyti išmokėti ieškovui draudimo išmokos arba nepriimti jokio sprendimo dėl jos išmokėjimo (CPK 178 str., Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., Taisyklių 2.3.1.1, 8.4.p.p.). Draudimo išmokos atidėjimas neapibrėžtam laiko tarpui iki ikiteisminio tyrimo pabaigos darytų draudimą nuo vagystės rizikos prieštaraujantį savo paskirčiai, t.y. beprasmį. Tolimesnis delsimas mokėti draudimo išmoką prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina.

17Panaikinus skundžiamą sprendimą bei tenkinant J. P. ieškinį, jam priteistina pagal Transporto priemonių draudimo sutartį priklausanti draudimo išmoka. Ieškovas prašo priteisti 36 810 Lt draudimo išmoką, kurios dydį apskaičiavo iš draudimo polise (b. l. 31) numatytos draudimo sumos (40 900 Lt) atėmus 10 proc. franšizę. Atsakovas šią sumą ginčija remdamasis VšĮ „Emprekis“ katalogu „Automobilių kainos Lietuvoje 2008 m. birželis Nr. 6“ (b. l. 73-76), pagal kurį automobilio Mercedes-Benz CLK Coupe 230 rinkos vertė 2008-06-09 sudarė 38 200 Lt, ir iš šios sumos atsakovo nuomone turi būti atimtas įvykio dieną buvęs automobilio vertės sumažėjimas dėl apgadinimo bei sutartyje numatyta 10 procentų frančizę.

18Pagal CK 6.997 str. 2 d. nuostatą, ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Pagal CK 6.998 str. draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, pagal kurią apskaičiuojama draudimo išmoka, negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teise įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė. Tokių duomenų byloje nėra nustatyta.

19Suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2000; 2002-06-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002; 2006-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2006) yra nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią draudimo išmoka dėl transporto priemonės praradimo turėtų būti lygi draudimo sumai. Išimtį iš šios taisyklės galėtų sudaryti nebent tie atvejai, kai nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudiminio įvykio dienos apdrausto daikto vertė aiškiai sumažėja dėl tokio daikto sugadinimo ar jo nusidėvėjimo. Tokiais atvejais įrodinėti aplinkybes, kiek sumažėjo apdrausto daikto vertė, ją skaičiuojant nuo sutarties sudarymo metu apskaičiuotos to daikto draudimo sumos, turi draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2007).

20Taisyklių 15.1.3 p. nurodyta, kad transporto priemonę pavogus draudimo išmoka yra transporto priemonės rinkos kaina draudiminio įvykio dieną; draudimo sutarties sudarymo dieną automobilio rinkos vertė nurodyta 40 900 Lt. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad automobilio vertė draudimo sutarties sudarymo metu (2008-01-10) buvo ženkliai mažesnė, nei šioje sutartyje nurodyta draudimo suma. Be to, draudimo liudijime įrašius būtent tokią draudimo sumą ir atsakovui šį dokumentą pasirašius, atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais pripažino būtent tokio dydžio draudžiamo turto rinkos vertę. Minėta, kad transporto priemonė buvo apdrausta laikotarpiui nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01, o draudiminis įvykis įvyko 2008 m. birželio mėnesį. Laiko tarpas, praėjęs tarp draudimo liudijimo sudarymo ir automobilio vagystės, yra pakankamai trumpas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad transporto priemonė galėjo tiek nusidėvėti, jog jos rinkos vertė ženkliai sumažėtų. Nors iš byloje pateiktų V. Š. apklausos draudimo bendrovėje seka, kad buvo suskilinėjusi prekinio buferio apačia (b. l. 40), apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu jis to nepatvirtino, nurodė, kad automobilis jokių defektų neturėjo (b. l. 144). Todėl automobilio vertės sumažėjimas dėl galimų gedimų neįrodytas. Kita vertus, atsakovo pateikti duomenys, kuriais įrodinėjama apdraustos transporto priemonės rinkos vertė įvykio dieną, negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, kadangi jie atspindi tik konkrečios bendrovės – VšĮ „Emprekis“ išreikštą nuomonę dėl konkrečių transporto priemonių kainų. Todėl kategoriškai teigti, kad per pusmetį transporto priemonės rinkos vertė galėjo sumažėti taip, kaip nurodo atsakovas, nėra pagrindo. Be to, draudimo įmonė, pasirašydama draudimo sutartį būtent anksčiau aptartomis sąlygomis, pati sutiko su draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma ir draudėjui skaičiavo draudimo įmokas pagal sutartyje nurodytą apdrausto turto vertę. Todėl ieškovui priteistinos iš atsakovo 36 810 Lt draudimo išmoką bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

21Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jam iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai atlyginti (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 1 104 Lt žyminį mokestį (b. l. 1, 14), už apeliacinį skundą - tiek pat (b. l. 165), bei patyrė 2 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 138-139), kurios atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovui priteistinos visa apimtimi.

22Vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas,

Nutarė

23Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

24Ieškovo J. P. ieškinį tenkinti.

25Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ J. P. naudai 36 810 Lt draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ J. P. naudai 2 208 Lt žyminio mokesčio bei 2 500 Lt už advokato paslaugas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas J. P. prašė priteisti 36 810 Lt draudimo išmoką, 5 procentų... 4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-23 sprendimu ieškinį atmetė,... 6. Ieškovas J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus m. 1... 7. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko,... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas... 9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 10. CK 6.987 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja... 11. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudikas) atsisakė mokėti draudimo... 12. Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti... 13. Su tokiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimu sutikti negalima.... 14. Pažymėtina, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nurodytoje baudžiamojoje byloje ne... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 16. Minėta, kad įrodinėjimo našta, jog įvykis yra nedraudiminis, tenka... 17. Panaikinus skundžiamą sprendimą bei tenkinant J. P. ieškinį, jam... 18. Pagal CK 6.997 str. 2 d. nuostatą, ne gyvybės draudimo atveju, išskyrus... 19. Suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-06... 20. Taisyklių 15.1.3 p. nurodyta, kad transporto priemonę pavogus draudimo... 21. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jam iš atsakovo priteistinos ir... 22. Vadovaudamasis LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., apeliacinės instancijos... 23. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą... 24. Ieškovo J. P. ieškinį tenkinti.... 25. Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ J. P. naudai 36 810 Lt draudimo... 26. Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ J. P. naudai 2 208 Lt žyminio mokesčio...