Byla 1-555-536/2012
Dėl didelės masės ir, atitinkamai, didelės autobuso inercijos jis pavažiavo dar kelis metrus. Išlipęs iš autobuso, pamatė, kad autobuso kairės pusės priekiniu ratu buvo pervažiuota pėsčiosios koja

1Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. B. bei jos įgaliotam atstovui advokatui Arūnui Koskui, civilinės atsakovės, UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Dovilei Bogomolskytei, vertėjai Erikai Vencevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

2R.J., asmens kodas ( - ) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo vairuotojas, gyv. ( - ), neteistas,

3kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., padarymu,

Nustatė

42011-08-18 apie 7 val. 13 min. R. J., šviesoforu reguliuojamoje Vilniaus m. Laisvės prospekto ir išvažiavimų iš Žemynos bei J.Baltrušaičio gatvių sankryžoje vairuodamas autobusą „Van Hool“, valstybinės registracijos numeris „( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 162 p. reikalavimus: jo važiavimo kryptimi degant leidžiamajam šviesoforo signalui jis, įvažiavęs į minėtą sankryžą nuo J.Baltrušaičio gatvės pusės, pradėjo sukti į kairę, ketindamas įvažiuoti į Laisvės prospektą. Tuo metu jis nedavė kelio jo važiavimo krypties Laisvės prospekto eismo juostas kirtusiai V. B.. Kaltinamojo vairuojamas autobusas partrenkė nukentėjusiąją. Tuo buvo sunkiai sutrikdyta V. B. sveikata.

5Kaltinamasis R. J. kaltu nepripažino ir parodė, kad kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis jis, vairuodamas jam priklausantį autobusą, iš J.Baltrušaičio gatvės pusės privažiavo sankryžą su Laisvės prospektu. Sulaukęs jo važiavimo kryptimi leidžiamojo šviesoforo signalo, jis praleido į kairę sukančias transporto priemones, o jau užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pradėjo lėtai (3-4 km/h greičiu) sukti į kairę, įvažiuodamas į Laisvės prospektą. Tuo momentu ant saugos salelės stovėjo keli pėstieji, tačiau jo važiavimo krypties eismo juostose jų nebuvo. Kai jis jau pradėjo kirsti pėsčiųjų perėją, į kairį autobuso bortą vairuotojo durelių lygyje atsitrenkė pėsčioji (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo V. B.). Pastaroji nukrito šalia autobuso kairiojo borto. Jis iškart paspaudė stabdžių pedalą ir sustabdė autobusą. Dėl didelės masės ir, atitinkamai, didelės autobuso inercijos jis pavažiavo dar kelis metrus. Išlipęs iš autobuso, pamatė, kad autobuso kairės pusės priekiniu ratu buvo pervažiuota pėsčiosios koja.

6Taigi kaltinamojo nuomone jis KET 162 p. reikalavimų nepažeidė, o nukentėjusioji į pėsčiųjų perėją įžengė, nesilaikydama šių taisyklių 51 p. nuostatų.

7Nukentėjusioji V. B. tokius kaltinamojo parodymus paneigė, pareiškusi, kad ji, nuo J.Baltrušaičio gatvės pusės link Žemynos gatvės per pėsčiųjų perėja kirtusi Laisvės prospektą, jai degant žaliam šviesoforo signalui įveikė tas prospekto eismo juostas, kuriomis važiuojama nuo miesto centro, pasiekė skiriamąją juostą ir ėjo toliau, įžengusi į priešingos krypties eismo juostą. Staiga, padariusi kelis žingsnius, pajuto stiprų smūgį į dešinį petį. Šiuo smūgiu ji buvo parblokštą į šoną. Kitą akimirką autobusas priekiniu kairės pusės ratu pervažiavo jai kojas. Kairė pėda buvo nutraukta. Autobusas sustojo. Iš jo išlipo vairuotojas, kuris priėjo, per atstumą pasižiūrėjo į ją ir grįžo į autobusą. Netrukus atvyko greitosios medicininės pagalbos specialistai, nuvežę ją į Respublikinę universitetinę ligoninę.

8Tokius nukentėjusios parodymus patvirtino

9kaltinamojo vairuojamas autobusas, iš J.Baltrušaičio gatvės pusės įvažiuodamas į Laisvės prospektą, savo kėbulo priekiniu kairės pusės kampu partrenkė V. B., kuri buvo nublokšta ant važiuojamosios dalies apie 1 m. atstumu nuo jos partrenkimo vietos.

10Taigi kaltinamojo parodymai apie tai, kad nukentėjusioji įžengė į važiuojamąją dalį tuo momentu, kai jis pradėjo kirsti pėsčiųjų perėją, paneigiami tiek nukentėjusios, tiek abiejų liudytojų parodymais.

11Gynėjas siūlė liudytojų parodymus vertinti skeptiškai, nes gynėjo nuomone jie prieštarauja jų pačių parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu.

12Anot gynėjo S. R. parodymai yra prieštaringi toje dalyje, kad teisme ji aiškino, jog kaltinamojo vairuojamas autobusas judėjo su pagreičiu, o ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad autobusas judėjo labai lėtai.

13Teismas šiuo atveju neįžvelgia esminio prieštaravimo: judėti lėtai ir judėti su pagreičiu nenurodant bent apytikslio judėjimo greičio ir pagreičio reikšmės nėra visiškai priešingi posakiai, nes pagreitis gali būti minimalus.

14Gynėjo teigimu liudytojo K. B. prašymai yra prieštaringi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad po nukentėjusios partrenkimo iš autobuso išlipęs kaltinamasis pats paprašė jo, K. B., iškvieti medikus, teisiamojo gi posėdžio metu aiškino, kad greitąją pagalbą jis, liudytojas, iškvietė pats, ne kaltinamojo prašymu.

15Teismo įsitikinimu šie prieštaravimai parodymuose yra visiškai nereikšmingi, nes jie liečia šalutinį faktą, neturintį ryšio su įrodinėjimo byloje dalyku, t.y. paties eismo įvykio aplinkybių.

16Dėl to gynėjo pastabos yra nepagrįstos ir atmestinos.

17Gynėjas, palaikytas kaltinamojo, bylos nagrinėjimo teisme metu paprašė paskirti šioje byloje autotechninę ekspertizę. Teismui siekiant nustatyti šio prašymo pagrįstumą išsiaiškinant, kokias konkrečias aplinkybes šie proceso dalyviai norėtų tokiu būdu nustatyti ir kokiais konkrečiais klausimais ekspertams, gynėjas ir kaltinamasis tokių aplinkybių ir klausimų nenurodė. Taigi savo prašymo pagrįstumo šie proceso dalyviai neįrodė. Teismas gi, svarstydamas šį prašymą atsižvelgia į tai, kad informacija apie eismo įvykio aplinkybes yra tik teisme apklaustų kaltinamojo, nukentėjusios ir 2 liudytojų parodymuose bei eismo įvykio vietos apžiūros protokole. Proceso dalyvių parodymų vertinimas yra išskirtinė teismo kompetencija ir ši veikla negali būti deleguota ekspertams. Eismo įvykio vietos gi protokole esantys pradiniai duomenys yra skurdūs: nukentėjusios kūno po partrenkimo, jos partrenkimo vietos neužfiksuotos, stabdymo pėdsakų ant važiuojamosios dalies, kitų eismo įvykiui reikšmingų požymių nėra. Tokiu atveju ekspertas neturi jokių empirinių duomenų, leidžiančių jam atlikti tyrimą ir pritaikyti specialias žinias. Taigi tokį gynėjo ir kaltinamojo prašymą teismas vertina nepagrįstu.

18Reziumuodamas išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvadą apie tai, kad jis neturi pagrindo abejoti nei nukentėjusios, nei abiejų liudytojų parodymų atitikimu tikrovę. Jų visetas leidžia teigti, kad kaltinamojo vairuojamas autobusas partrenkė nukentėjusiąją, įžengusią į R. J. važiavimo krypties eismo juostą. Tokią išvadą stiprina ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 5-13) duomenys: schemoje užfiksuota, kad ant važiuojamosios dalies, šalia stovinčio kaltinamojo autobuso ir 2 m. nuo šaligatvio atstumu, už pėsčiųjų perėjos ribos, aptikta dėmė, panaši į kraują, o už autobuso priekinio kairiojo rato – batas. Minėtos dėmės medžiagos tyrimas nebuvo atliekamas, tačiau nukentėjusios ir liudytojos S. R. parodymų duomenys leidžia manyti, kad būtent šioje vietoje nukentėjusioji ir buvo partrenkta bei sužalota, ir teigti, kad po autobuso ratu rastas batas priklauso nukentėjusiajai. Reiškia, maždaug 2 m. atstumą nuo skiriamosios juostos nukentėjusioji spėjo įveikti prieš partrenkimą. Reikia turėti omenyje, kad kaltinamojo teigimu jo autobusas į kairį posūkį įvažiavo 3-4 km/h greičiu, o atstumas nuo važiuojamųjų kelio dalių sankirtos ribos iki pėsčiųjų perėjos dešinės ribos (nukentėjusios judėjimo krypties atžvilgiu) sudaro 3,5 m. Taigi tokį atstumą kaltinamasis turėjo įveikti, sukdamas į kairę visiškai nedideliu greičiu, kol pradėjo kirsti pėsčiųjų perėją. Iš fotolentelių, pridėtų prie įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad eismo įvykio vieta yra atvira ir matomumas šioje vietoje yra geras visomis kryptimis. Artėdamas prie posūkio sankryžoje, kaltinamasis galėjo ir privalėjo matyti pėsčiuosius, tame tarpe nukentėjusiąją ir liudytoją S. R., kirtusius Laisvės prospekto važiuojamąją dalį ir žengusius į skiriamąją juostą. Tokioje situacijoje kaltinamasis turėjo būti itin atidus, tuo labiau, kad nukentėjusioji, kaip aiškino ir ji pati, ir liudytoja S. R., skiriamojoje juostoje nesustojo, bet ėjo toliau. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad pėsčiųjų perėja paženklinta ant kelio dangos ir pažymėta kelio ženklais Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“).

19KET 162 p. numato, kad vairuotojas, sankryžoje sukdamas į kairę arba į dešinę, privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Šio reikalavimo kaltinamasis nesilaikė ir partrenkė nukentėjusiąją.

20Teismo medicinos specialistas R.Raudys savo išvadoje konstatavo tokius nukentėjusios sužalojimus: abiejų pėdų plėštinės traiškytinės žaizdos su odos defektais, kairės pėdos 3-io, 5-o pirštakaulių panirimai, dešinės pėdos pirštakaulių trauminė amputacija. Dėl kairės pėdos sužalojimų buvo atlikta pilna pėdos amputacija blauzdos lygyje. Dėl kairės pėdos amputacijos tokie nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo laipsnį (b.l. 28).

21Taigi toks nukentėjusios sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamojo KET 162 p. nuostatų pažeidimo. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad šios pasekmės apimamos kaltinamojo neatsargumu nusikalstamo nerūpestingumo forma. Taigi ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., sudėtį.

22Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiu ir sunkinančių aplinkybių nėra. R. J. yra neteistas, dirba, turi 12 vaikų (b.l. 154), 8 iš kurių yra nepilnamečiai, ir yra socialiai adaptuotas. Tuo pačiu metu šio nusikaltimo padarymo metu jis turėjo 3 galiojančias administracines nuobaudas už KET reikalavimų pažeidimus. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau jis nukentėjusiajai sukėlė sunkias pasekmes, kardinaliai pakeitusias jos gyvenimo būdą. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko tikslingu ir teisingu paskirti R. J. baudos bausmę.

23Teisminio nagrinėjimo metu V. B. pareiškė 147 359,07 Lt civilinį ieškinį, prašydama priteisti:

24iš UAB DK „PZU Lietuva“: 21 829,07 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2127,50 Lt mėnesinių periodinių išmokų iki senatvės pensijos atsiradimo dienos, netekus 40 % darbingumo,

25iš UAB DK „PZU Lietuva“ ir R. J. solidariai – 100 000 Lt neturtinės žalos ir visas bylinėjimosi išlaidas.

26Pažymėtina, kad proceso išlaidos nepriskiriamos prie žalos, jos išieškomos Lietuvos Respublikos BPK 105 str. numatyta tvarka iš nuteistojo, bet ne iš civilinio atsakovo. Analogiškai sprendžiamas klausimas ir dėl nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo išlaidų jų atstovo paslaugoms apmokėti išieškojimo (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

27Taigi ieškininiai reikalavimai šioje byloje nukreipti 2 subjektams – kaltinamajam ir UAB DK „PZU Lietuva”.

28Kaltinamasis, atsakingas už padarytą žalą, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d.). Ši pareiga kyla esant šioms prielaidoms:

  1. asmens veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.),
  2. asmens veiksmai buvo kalti (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str.),
  3. šie veiksmai sukėlė realią žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str.),
  4. tarp žalingų pasekmių ir asmens kaltų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšis (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str.).

29Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia šioje byloje konstatuoti visų nurodytų prielaidų buvimą. Įvykio metu autobusas, kuriuo buvo partrenkta nukentėjusioji, priklausė kaltinamajam nuosavybės teise (b.l. 17). Taigi kaltinamasis yra tinkamas civilinės atsakomybės šioje byloje subjektas.

30Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemones įvykio metu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (b.l. 19). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 str. ir su kaltinamuoju sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat yra tinkamas civilinės atsakomybės šioje byloje subjektas.

31Kaltinamasis R. J. jam pareikšto civilinio ieškinio nepripažino, nes jo nuomone nusikaltimo jis nėra padaręs.

32Civilinės atsakovės UAB DB „PZU Lietuva“ atstovė D. B. ieškinį pripažino iš dalies su ta sąlyga, kad kaltinamasis iš tikrųjų yra kaltas dėl eismo įvykio. Ji paaiškino, kad išspręsti nukentėjusios reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo šiame teisiamajame posėdyje negalima dėl tos priežasties, kad nukentėjusioji, reikalaudama priteisti jai negautas pajamas, nepateikė jokių duomenų apie socialinio draudimo išmokų, paskirtų jai po eismo įvykio netekus darbingumo dalies, dydį. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. numato, kad tokios išmokos turi būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Be to, nukentėjusioji realių išlaidų protezavimui, kaip matyti iš bylos medžiagos, nepatyrė, todėl tokios šiuo metu hipotetinės išlaidos negali būti atlyginamos. Pagal LR SAM 2007-06-22 įsakymo Nr. 541 14 str. 7, 8 d. socialinio draudimo lėšomis kompensuojamos tiek pirminio, tiek nuolatinio protezo įgijimo išlaidos. Dėl to ši ieškininių reikalavimų dalis yra nepagrįsta. Iki šio momento neišspręstas klausimas dėl byloje nagrinėjamo eismo įvykio pripažinimo nelaimingu atsitikimu darbe: nukentėjusioji buvo sužalota pakeliui į darbą, dėl ko yra visos prielaidos šį įvykį pripažinti tokiu atsitikimu, tačiau klausimas nesprendžiamas, kol teismas nepriėmė nuosprendžio šioje byloje. Šio klausimo išsprendimas yra reikšmingas, nes pripažinus eismo įvykį nelaimingu atsitikimu darbe socialinės išmokos nukentėjusiajai pagal Lietuvos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str., Lietuvos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 str. taptų žymiai didesnės. Kalbant apie neturtinės žalos atlyginimą atstovė pažymėjo, kad Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. draudimo organizacijos atsakomybė dėl neturtinės žalos padarymo apsiriboja 2500 eurų arba 8632 Lt. Likusią žalos dalį turi padengti kaltu pripažintas asmuo arba civilinis atsakovas.

33Vertindamas pareikštus reikalavimus bei byloje surinktą medžiagą, teismas laiko tikslingu iš pradžių išspręsti nukentėjusios reikalavimus priteisti jai neturinės žalos atlyginimą, po to – jos reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo.

34Svarstydamas nukentėjusios reikalavimą priteisti jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Visų pirma, toks reikalavimas yra teisėtas: Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad nusikalstama veika padarytoji neturinė žala turi būti atlyginta. Antra, tokie reikalavimai yra pagrįsti teismui pateiktais įrodymais.

35Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, jis turi atsižvelgti į:

361) jos pasekmes;

372) žalą padariusio asmens kaltę;

383) jo turtinę padėtį;

394) padarytos turtinės žalos dydį;

405) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

416) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

42Visu pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio nukentėjo V. B. sveikata, kuri, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje Nr. 2K-68/2008, yra absoliuti, viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, ir todėl ji turi būti itin saugoma, nes deliktinėje atsakomybėje galioja principas, pagal kurį kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Tokiais atvejais žalos pasekmės yra esminis neturinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

43Toje pačioje nutartyje LR Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

44Prieš eismo įvykį nukentėjusioji buvo visiškai darbinga ir ėjo rentgeno laboranto pareigas Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje (b.l. 72-73). Kaip minėta anksčiau, eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo sutraiškytos abi pėdos, dėl ko kairė pėda jai buvo amputuota. Tokios traumos priskiriamos prie sunkių (b.l. 82). Be jokių abejonių, nukentėjusioji patyrė didžiulį ilgai trunkantį skausmą, šoką. Šalinant eismo įvykio pasekmes sveikatai, nukentėjusioji buvo nedarbinga ilgą laiką – 4 mėnesius.

45Liudytoja G. C. parodė, kad nukentėjusiąją, kurią pažįsta ilgą laiką, ji kas antrą dieną, pasikeisdama su kita jų bendra pažįstama, slaugė tiek ligoninėje po eismo įvykio, tiek namuose po gydymo. Tuo metu V. B. būklė buvo prasta: ji reiškė, kad nebenori gyventi, kartojo, kad gyvenimas žlugęs ir pan.

46Tokia liudytojos G. C. pateikta informacija rodo nukentėjusios bejėgiškumą po eismo įvykio, gilią depresiją.

47Nukentėjusios sveikatai sukeltos neigiamos pasekmės yra negrįžtamos. Nukentėjusios žodžiais ir šiuo metu dėl protezo naudojimo ji nuolat jaučia fizinį skausmą, greitai pavargsta, nuolat tinsta protezuota koja, o plėštinės dešinės kojos žaizdos neužgijo iki šiol. Dėl tokių reiškinių nukentėjusioji pagrįstai nerimauja dėl savo sveikatos, elementarių gebėjimų judėti ateityje.

48Po eismo įvykio nukentėjusios gyvenimas brutaliai pasikeitė: ji, neteko 60 darbingumo nuošimčių (b.l. 140); vienišas žmogus, ji tapo didesne dalimi priklausoma nuo aplinkinių: be pašalinių pagalbos ji negali patenkinti savo elementarių higienos poreikių, apsirūpinti maistu ir t.t. (liudytoja G. C. teigė, kad nukentėjusioji, po gydymo atvežta namo iš ligoninės, savarankiškai negalėjo nusiprausti vonioje, atlikti savo gamtinius poreikius).

49Nukentėjusios galimybės bendrauti su išoriniu pasauliu, leisti laisvalaikį įprastu būdu žymiai sumažėjo. Nukentėjusios parodymais dalis jos draugų ir pažįstamų nuo jos nusisuko, negalėdami ir nenorėdami bendrauti su invalide. Be jokių abejonių, tai sukėlė nukentėjusiajai didelį dvasinį sukrėtimą ir gilią depresiją. Teismo nuomone šios eismo įvykio pasekmės yra sunkios.

50Kaltinamasis nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau tas faktas, kad jam nuosavybės teise priklauso brangus turistinės klasės autobusas, rodo, kad ji nėra bloga. Kaltinamasis yra darbino amžiaus, dirba 3 darbovietėse (b.l.129) ir gauna garantuotas pajamas. Kita vertus, LR Aukščiausiasis Teismas 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje (toliau - Apžvalga) nurodė, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Vertindamas šį kriterijų sudarančias aplinkybes, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, kaip nurodyta anksčiau, turėdamas 12 vaikų, 8 iš kurių yra nepilnamečiai, privalo juos išlaikyti. Šios aplinkybės atžvilgiu teismas vadovaujasi LR Aukščiausiasis Teismo nuostata, išdėstyta jo nutartyje Nr. 2K-669/2006: nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį kaltinamojo turtinės padėties kriterijaus pagrindu turi būti pasiekta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų.

51Nustatydamas priteistino neturinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo neatsargūs: nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų.

52Teismas neatsižvelgia į turtinės žalos dydį, nes šis kriterijus nėra itin svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą: šiuo konkrečiu atveju turtinė ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai (analogiška nuostata išdėstyta LR Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-63/2006).

53Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai taikytini, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja ją tik iš dalies (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-449/2007).

54Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje reikia vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingas elgesys įpareigoja domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Sąžiningumas – vertybinis žmogaus elgesio matas. Nesąžiningu elgesiu laikytinas atidumo, rūpestingumo reikalavimų neatitinkantis veikimas ir teisės aktų neatitinkantis elgesys, taip pat asmens neveikimas, kaip pareigos išsiaiškinti tam tikras aplinkybes nevykdymas. Sąžiningumo principas nesuderinamas su piktnaudžiavimu teise (Apžvalga). Akivaizdu, kad nukentėjusioji šių principų nepažeidė.

55Teisingumo principo panaudojimas siekia skirtingų interesų pusiausvyros. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Teisingumui prieštarauja asmenų nelygiateisiškumas ir diskriminavimas (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-209/2007). Teismas šią sąvoką sudarančius elementus įvertino anksčiau.

56Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas įvertina nukentėjusiajai padarytą neturinę žalą 70000 Lt. Šiuo atveju kaltinamasis ir UAB DB „PZU Lietuva“ atsako subsidiariai: 8632 Lt (2500 eurų x 3,4528 Lt/1 euras) priteistina iš draudimo bendrovės, likusi dalis – iš kaltinamojo.

57Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas negali nesutikti su UAB DB „PZU Lietuva“ atstovės išdėstytais argumentas: nukentėjusioji ir jos atstovas pateikė teismui tik dalį dokumentų, nustatančių V. B. padarytos turtinės žalos dydį (vaistinių kasos aparatų čekių kopijas, pažymas iš darbovietės apie darbo užmokestį prieš eismo įvykį ir po pasibaigusio nedarbingumo, sukelto minėtu eismo įvykiu), tačiau nesant dokumentams, patvirtinantiems tą faktą, kad nukentėjusiajai yra paskirtos socialinio draudimo išmokos, susijusios su jos daliniu darbingumu, nustatantiems šių išmokų dydžius, teismas, neatidėjęs bylos nagrinėjimo, šio ieškininio reikalavimo išspręsti negali. Baudžiamojo proceso paskirtis (Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d.) nulemia tai, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimas yra antraeilis uždavinys, dėl to Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. numato, kad tais atvejais, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio nustatymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, teismas dėl nukentėjusios reikalavimo priteisti jai turtinės žalos atlyginimą, priima Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. nuostatas atitinkantį sprendimą.

58Nukentėjusios atstovas advokatas A.Koskus paprašė atlyginti V. B. išlaidas jo paslaugoms sumokėti. Pagal pateiktą kvitą (b.l. 183) jos sudaro 3500 Lt. Šis prašymas tenkintinas Lietuvos Respublikos BPK 1065 str. 2 d. pagrindu.

59Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-304, 307-308 str., teismas

Nutarė

60R.j. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir paskirti jam trisdešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. trijų tūkstančių devynių šimtų litų, dydžio baudą.

61V. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti jai iš UAB DK „PZU Lietuva“ aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus, iš R. J. – šešiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje V. B. ieškininį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

62Pripažinti V. B. teisę į jos civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio nustatymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

63Priteisti iš R. J. V. B. tris tūkstančius penkis šimtus litų atstovo pagalbos išlaidoms atlyginti.

64Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič, sekretoriaujant... 2. R.J., asmens kodas ( - ) gim. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.,... 4. 2011-08-18 apie 7 val. 13 min. R. J., šviesoforu reguliuojamoje Vilniaus m.... 5. Kaltinamasis R. J. kaltu nepripažino ir parodė, kad kaltinamajame akte... 6. Taigi kaltinamojo nuomone jis KET 162 p. reikalavimų nepažeidė, o... 7. Nukentėjusioji V. B. tokius kaltinamojo parodymus paneigė, pareiškusi, kad... 8. Tokius nukentėjusios parodymus patvirtino... 9. kaltinamojo vairuojamas autobusas, iš J.Baltrušaičio gatvės pusės... 10. Taigi kaltinamojo parodymai apie tai, kad nukentėjusioji įžengė į... 11. Gynėjas siūlė liudytojų parodymus vertinti skeptiškai, nes gynėjo nuomone... 12. Anot gynėjo S. R. parodymai yra prieštaringi toje dalyje, kad teisme ji... 13. Teismas šiuo atveju neįžvelgia esminio prieštaravimo: judėti lėtai ir... 14. Gynėjo teigimu liudytojo K. B. prašymai yra prieštaringi tuo, kad... 15. Teismo įsitikinimu šie prieštaravimai parodymuose yra visiškai... 16. Dėl to gynėjo pastabos yra nepagrįstos ir atmestinos.... 17. Gynėjas, palaikytas kaltinamojo, bylos nagrinėjimo teisme metu paprašė... 18. Reziumuodamas išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvadą apie tai, kad... 19. KET 162 p. numato, kad vairuotojas, sankryžoje sukdamas į kairę arba į... 20. Teismo medicinos specialistas R.Raudys savo išvadoje konstatavo tokius... 21. Taigi toks nukentėjusios sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl kaltinamojo... 22. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiu ir sunkinančių aplinkybių nėra. R. J.... 23. Teisminio nagrinėjimo metu V. B. pareiškė 147 359,07 Lt civilinį ieškinį,... 24. iš UAB DK „PZU Lietuva“: 21 829,07 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2127,50... 25. iš UAB DK „PZU Lietuva“ ir R. J. solidariai – 100 000 Lt neturtinės... 26. Pažymėtina, kad proceso išlaidos nepriskiriamos prie žalos, jos... 27. Taigi ieškininiai reikalavimai šioje byloje nukreipti 2 subjektams –... 28. Kaltinamasis, atsakingas už padarytą žalą, privalo ją atlyginti (Lietuvos... 29. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia šioje byloje konstatuoti... 30. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemones įvykio metu... 31. Kaltinamasis R. J. jam pareikšto civilinio ieškinio nepripažino, nes jo... 32. Civilinės atsakovės UAB DB „PZU Lietuva“ atstovė D. B. ieškinį... 33. Vertindamas pareikštus reikalavimus bei byloje surinktą medžiagą, teismas... 34. Svarstydamas nukentėjusios reikalavimą priteisti jai padarytos neturtinės... 35. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK... 36. 1) jos pasekmes;... 37. 2) žalą padariusio asmens kaltę;... 38. 3) jo turtinę padėtį;... 39. 4) padarytos turtinės žalos dydį;... 40. 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;... 41. 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.... 42. Visu pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nagrinėjamo eismo... 43. Toje pačioje nutartyje LR Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad asmens... 44. Prieš eismo įvykį nukentėjusioji buvo visiškai darbinga ir ėjo rentgeno... 45. Liudytoja G. C. parodė, kad nukentėjusiąją, kurią pažįsta ilgą laiką,... 46. Tokia liudytojos G. C. pateikta informacija rodo nukentėjusios bejėgiškumą... 47. Nukentėjusios sveikatai sukeltos neigiamos pasekmės yra negrįžtamos.... 48. Po eismo įvykio nukentėjusios gyvenimas brutaliai pasikeitė: ji, neteko 60... 49. Nukentėjusios galimybės bendrauti su išoriniu pasauliu, leisti laisvalaikį... 50. Kaltinamasis nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau tas... 51. Nustatydamas priteistino neturinės žalos atlyginimo dydį, teismas... 52. Teismas neatsižvelgia į turtinės žalos dydį, nes šis kriterijus nėra... 53. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai taikytini, kai teisės... 54. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje... 55. Teisingumo principo panaudojimas siekia skirtingų interesų pusiausvyros. Šis... 56. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas įvertina nukentėjusiajai... 57. Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas negali... 58. Nukentėjusios atstovas advokatas A.Koskus paprašė atlyginti V. B. išlaidas... 59. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,... 60. R.j. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK... 61. V. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti jai iš... 62. Pripažinti V. B. teisę į jos civilinio ieškinio dėl turtinės žalos... 63. Priteisti iš R. J. V. B. tris tūkstančius penkis šimtus litų atstovo... 64. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas...