Byla 1-17-667/2012

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, Vildai Verikaitei, Reginai Mockevičienei, Aušrai Sedekerskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Aidui Venckui, nukentėjusiajai R. I., jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. ( - ) gim. ( - ), Kaunas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „( - )“, komercijos direktorius, gyv. ( - ), Klaipėda, neteistas, kaltinamas nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.padarymu,

Nustatė

2Kaltinamasis R. M. 2007-08-29 gavęs AB „( - )“ banko pažymą Nr. ( - ), suteikiančią teisę, jam priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ) ir pirtimi, unikalus Nr. ( - ), esančiais ( - ), įkeistus bankui hipotekos lakštu ID ( - ) parduoti su sąlyga, kad bus pilnai padengtas jo įsiskolinimas bankui pagal 2005-04-25 kredito sutartį Nr. ( - ), šį nekilnojamąjį turtą, 2007-09-10 pagal pirkimo-pardavimo sutartį, už 300 000 Lt pardavė R. I. tačiau, kaip buvo numatyta pirkimo - pardavimo sutarties 3.9 punkte, per 15 darbo dienų, gautų pinigų, sumoje 291205,00 eurų su kitomis mokėtinomis sumomis į AB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ) įsiskolinimo pagal 2005-04-25 kredito sutartį Nr. ( - ) nepadengė, tokiu būdu apgaule savo naudai pasisavino didelės vertės svetimą, R. I. priklausantį turtą (pinigus), tuo padarydamas R.l. 300 000 litų turtinę žalą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

3Kaltinamasis pagal jam pateiktą kaltinimą kaltu neprisipažino, ir paaiškino, kad kada tiksliai susipažino su nukentėjusiąja R. I. nepamena, bet tai buvo gerokai prieš 2007-09-10 sandorio sudarymą. 2007 metais jis dirbo nekilnojamojo turto UAB „( - ) vadovu. Dirbo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kontora buvo Kaune, ( - ), ( - ) g, jie patalpas nuomojo. Apie 2003 metus už asmeninius pinigus ir ( - ) banko paskolą jis buvo įsijęs namą su priklausiniais ir žeme ( - ). Pradžioje kreditą ėmė iš ( - ), vėliau iš buvusiojo ( - ) banko. 2007 m. vasarą pardavinėjo šį namą ir dėl jo pirkimo derėjosi su R. I., ji 2007 m. rugpjūčio mėn. buvo informuota, kad šis namas įkeistas ( - ) bankui už 300000 Eu, nes tokia apytiksliai buvo jo vertė, atskiro jis įvertinimo neatliko, ji skubiai norėjo pirkti šį namą, ragino greičiau sudaryti sandorį, nes skubėjo į namą įsikelti. Abipusiu sutarimu buvo suderėta perkamo namo su žeme kaina mažesnė negu jo gauto iš ( - ) kredito suma, tik jis turėjo nuimti nuo įkeisto turto hipoteką. Kadangi jis tuo metu lygiagrečiai pardavinėjo Vilniuje verslo centrą, todėl jai rodė dokumentus, nuomininkų sutartis, jis tikėjosi pardavęs šį brangų turtą padengti visus įsiskolinimus bankui, kad šis nuimtu nuo jo hipoteką. Tarp jo ir nukentėjusiosios buvo sudarytas sandoris, ji suprato, kad perka įkeistą turtą, o jis nuims hipoteką tik tuo atveju, kaip parduos verslo centrą Vilniuje. Jis galėjo parduoti įkeistą turtą ( - ), nes buvo gavęs kreditoriaus leidimą. Verslo centras ( - ) buvo užstatytas ( - ) bankui, jie žinojo ir apie šį parduodamą turtą. Turto ( - ) Vilnius savininkas, jo vertė virš trijų milijonų, faktiškai buvo jis vienas. Jis turėjo pirkėją iš Maskvos firmą ( - ) Jis planavo, parduoda turtą ( - ), Vilnius, jo hipotekos suma apie milijonas litų, tada padengia ( - ) namo hipoteką ir jam lieka pinigų verslui. Atėjo krizė į Lietuvą ir pirkėjas 2008 metais atsisakė pirkti. Vįliau tas turtas yra parduotas už hipotekos sumą ir pinigai nuėjo bankui. ( - ) Vilnius negreitai, praėjus pakankamam laiko tarpui, gal 2 metams po ( - ) namo pardavimo. Jis su ( - ) banku už ( - ) namą neatsiskaitė, nes manė kad pagal 2007-09-10 sutartį turi atsiskaityti turto savininkė R. I., ji pateikė civilinį ieškinį jam ne 300 000 Lt, o visam milijonui litų, nes pardavęs namą ( - ) jis iš R. I. gavo 300000 Lt.jis iš jos paėmė grynus pinigus. Jis gautus pinigus įnešė kreditoriui, tačiai kažkodėl bankas pinigus pervedę kitai paskolai padengti, jis neprisipažysta jo vardu surašyto rašto (t.1, b.l.102) pervesti pinigus kitai paskolai padengti, nes jį rašė ne jis, o kažkas kitas, jis nežino, kas galėjo už jį prašymą parašyti, reikia to banko paklausti. Jeigu jis būtų rašęs prašymą, tai būtų banke išlikęs originalas, o jis banke dingo. Dabar dirba ( - ) nekilnojamo turto komercijos direktoriumi, užsiima nekilnojamojo turto prekyba, šiuo metu ta įmonė jam nepriklauso, dabar jis tik samdomas darbuotojas. Šiuo metu nekilnojamojo turto neturi. Šiuo metu jis bankams gautas paskolas grąžino, liko tik vienintelis paimtas kreditas už ( - ) nekilnojamą turtą, jį tturi padengti turto savininkė. Nuo sandorio įvykdymo jis pastoviai mokėdavo palūkanas, kitus dengimus darydavo, tik nepamena tiksliai iki kada. Paskutinį kartą palūkanas kada mokėjo už ( - ) namą, tiksliai pasakyti negali. Dabar kai yra ginčas teisme, jis neturi jokio juridinio pagrindo tą skolą grąžinti, jis jos anksčiau negrąžino, nes manė, kad viskas išsispręs teisme. Jis teisiškai negali dengti to įsiskolinimo, nes bankas iš jo to įsiskolinimo neprašo, o iš R. I. prašo, nes jai yra perėjęs turtas. Susitarimas buvo aiškus ir kategoriškas, kad jis parduoda turtą ir negali 300000 Lt virsti 300000 eurų. Buvo sutarta, kad tik pardavus konkretų turtą ( - ) turėjo padengti hipoteką, bet jis to turto tai nepardavė. R. I. irgi prisiėmė kažkokią tai riziką. Už 300000 Lt pardavė R. I. įkeistą turtą. Nebuvo kalbama apie tai, kad ji turi padengti įkeistą turtą. Jis skolos neneigia. ( - ) bankui įsiskolinimo nepadengė, nes vyksta teisminiai ginčai. R. I. vienašališkai šią sutartį yra nutraukusi. Kiek supranta, tai jo skola yra su R. I., nes ji galėjo vienašališkai nutraukti sutartį. Ji raštiškai tai padarė ir jį informavo. Dabar registre turtas yra R. I. vardu. Supranta, kad sutartis yra nutraukta. R. I. reikia klausti, kodėl turtas neišregistruotas, jis negali už R. I. atlikti teisinių veiksmų. Yra teisminiai ginčai, pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta. Tame name gyvena R. I., ji yra savininkė. Kada R. I. pateikė ieškinį jai hipotekos nuėmimo nereikėjo, jai reikėjo pinigų, jis sakė, kad tą klausimą išspręs teisme. Kol juridiškai neišspręsti klausimai, negali padengti bankui skolos. Jo žiniomis hipotekos lakštą ir visą įsiskolinimą bankas perkėlė R. I., todėl jis dabar ( - ) bankui neskolingas. Jis sutinka, kad namas gali grįžti jam su visa hipoteka, o jis R. I. atlygina žalą - 300 000 Lt, tačiau iki šiol to nepadarė, nes R. I. ne 300000 Lt norėjo, o milijono litų. Jis suprato, kad ginčą turi spręsti teismine tvarka, tačiau jis neužvedė bylos dėl sandorio panaikinimo. Kol jai priklauso namas, jis negali grąžinti pinigų, o ir piniginių lėšų neturi. Iš banko jis buvo gavęs pranešimą, kad jo hipoteka yra išregistruota ir dabar ji yra R. I. vardu. Jis už ( - ) gatvės namą mokėjimų nevengė, jie nuolat vyko, bankui skolą mokėjo kiek galėjo. ( - ) banke buvo du turtai: Verslo centras ir R. I. namas. Jis turėjo daug nekilnojamojo turto, jį nuomodavo, pinigai buvo reikalingi verslui, nuomininkai vėluodavo mokėti, todėl susidarydavo bankui įsiskolinimai. Iki 2007-09-10 sandorio sudarymo turėjo verslui nusipirkęs žemės sklypą Kauno rajone 1/3 dalies, apie 70 arų, kitas turtas buvo sandėliai, patalpos Kaune, ( - ) Jam asmeniškai dalinės nuosavybės teise priklausė apie 800-900 kv. R. I. gal pati apie tą jo turtą žinojo, gal jo vadybininkai jai tai pasakojo. Dažniausiai sandoriai vyko per įmonę, o ne per jį asmeniškai. Tuo metu jis dirbo AB „( - )“ vadovu - direktoriumi. Jam priklauso įmonės 50 procentų. Jie atlikinėdavo tarpininkavimo paslaugas. Įmonėje per tris miestus dirbo apie 40-50 žmonių, vyko nekilnojamojo turto verslas. Jis stengėsi bankui atidavinėti kreditus, nors ir atėjo krizė. Visi turtai buvo užtikrinti hipoteka. Jis tyčia nesistengė apsunkinti R. I. padėties, nors supranta, kad savo neatsiskaitymu pagal 2007-09-10 sutarties 3.9 punktą taip atsitiko. 2009 R. I. kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo ir milijono litų išieškojimo. Mano, kad R. I. kreipėsi dėl to, kad hipoteka nenuimta, ji nereikalavo savo ieškinyje panaikinti hipotekos, ji tai minėjo ir jam. Ji sutartį pasirašė laisva valia, jos pasirašyti niekas nevertė. Apie sutartines netesybas 650 000 Lt žino, bet dabar jų atlyginti negali.. Jam atrodo, kad jis iš pradžių nukentėjusiajai turi mokėti delspinigius, o po to netesybas. Ta suma jam yra žinoma, bet nutraukdama sutartį, I.R. nereikalavo delspinigių. Ji reikalavo iš karto ir tos sumos ir baudos. Jis būtų jai padengęs ir 300 000 Lt ir dar kažkiek delspinigių, čia ir buvo visas jų ginčas, bet atsisako mokėti sutartines netesybas. Jis tikrai nesislapstė nuo R. I., nors jos neinformavo daugiau nei pusantrų metu apie savo neįvykdytas bankui prievolę ir apie tai, kad neįvykdė 2007-09-10 sutarties 3.9 punkto ir liko skolingas ( - ) ir kad jo parduotas turtas R. I. gali pereiti bankui, kaip užstatas. Jis būdavo užsiėmęs, dažnai buvo išvažiavęs verslo reikalais į užsienį.. Jo telefono numeris yra visiems žinomas, tik kaip būna užsienyje telefono nekelia Apie civilinę bylą pagal R. I. ieškinį sužinojo pats. Jis nuo jos niekada nesislapstė, nes gyvendavo butuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, jis gyvena ten, kur jam tuo metu patogu gyventi. Visi kiti jį rasdavo, kada reikėdavo, išskyrus R. I., kodėl taip buvo negali paaiškinti. Šiuo metu jo deklaruota gyvenamoji vieta ( - ), Vilniuje, nors gyvena Klaipėdoje, ten jo faktinė gyvenamoji vieta, šiuo metu jo darbo vieta taip pat Klaipėdoje. Šiuo metu jis negali bankui padengti paskolos, kadangi teisiškai turtas ir įsiskolinimas yra perkeltas R. I.. Iš bylos žino, kiek turto yra turėjęs, tačiau šiuo metu yra visą turtą realizavęs, nes hipoteka ir palūkanos buvo per didelė našta. Stengėsi bankams atiduoti skolas ir turtą parduoti. Nei prieš sandorį, nei sandorio sudarymo metu, neturėjo minčių dėl nukentėjusiosios apgavystės, jis buvo įsitikinęs, kad padengs 2007-09-10sutartyje nurodytą hipoteka iš turimo parduoto turto ir viskas bus gerai. Turjo eilę turto pardavimo sandorių, atsiskaitinėdavo per kelis bankus, dažniausiai jis įnešdavo pinigus į sąskaitą, o bankas nusirašydavo pinigus. Prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį su R. I. buvo pasirašę 2007-08-29 preliminarią sutartį. Joje turto pirkimo kaina buvo numatyta tokia, kokia yra hipoteka. Maždaug apie milijoną litų. R. I. buvo padaryta nuolaida, nes ji labai norėjo įsikelti į namą. Jis jai siūlė palaukti pusmetį, kol parduos turtą ( - ), Vilniuje ir nuims hipoteka, o paskui buvo sutarta, kad jis mažina kainą, o ji prisiima minimalią riziką ir perka įkeistą turtą, o jis padengs hipoteką tada kada parduos turtą ( - ). R. I. padarė daugiau negu pusės milijono nuolaidą todėl, kad ji perka įkeistą turtą. Viltis parduoti turtą ( - ) už 75000 Lt buvo reali, turėjo to turto įvertinimus. Juos buvo pateikęs pirkėjui iš Rusijos pagal jo prašymą, bet jis nebepirko. Šalyje buvo krizė, todėl nekilnojamojo turto kaina ženkliai krito. Sudarydamas sutartį su R. I. nežinojo, kad bus krizė, negalėjo to numatyti ar tikėtis. Jis tikėjosi įvykdyti sandorį, parduoti turtą ir padengti hipoteką ir jam dar būtų likę lėšų. Tokie jo ketinimai R. I. buvo priimtini, ji sutiko prisiimti riziką. R. I., kiek žino tikrinosi jo asmenybę, ką jis turi. Kategoriškai neigia tai, kad būtų rašęs prašymą bankui, kad įnešti pinigai būtų įskaityti į kitą sąskaitą, nes jis jo nėra rašęs. Daug yra pasirašinėjęs raštų banke, bet tokio rašto nėra rašęs. Tokio rašto originalo nematė, matė tik jo kopiją. Šiuo atveju bankas nusirašė pinigus ne tam turtui, o kitai paskolai. Gavęs pinigus už ( - ) namą, juos įnešė į banką, tačiau raštu neišreiškė valios dengti kitą, nei nurodyta 2007-09-10 sutarties 3.9 p., kreditų. Kad padengtas kitas kreditas, jis sužinojo po ilgesnio laiko, jokių veiksmų nesiėmė, nors žinojo, kad bankas jam toliau skaičiuoja palūkanas dėl Beržų g. namo, kuris priklausė R. I., paskolos. Jis žinojo, kad kai atsirada įsiskolinimai, jis neturėjo ką daryti, nes bylinėtis su banku jam tas pats, kaip bylinėtis su valstybe. Šiai dienai 700000 Lt neturi, kuriuos galėtų atiduoti R. I..(t.3, b.l. 25-29).

4Nors kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

5Nukentėjusioji R. I. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes dėl sunkios ligos gali ką nors užmiršti (t.1., b.l. 81, 82-84), nes ji parodymus davė gera valia, jais teismas gali vadovautis ir papildomai nurodė, kad su kaltinamuoju R. M. susipažino, kai ji grįžusi iš Anglijos norėjo įsigyti namą, Internete rado skelbimą 2007 metais. Patiko, apsižiūrėjo, sutarė dėl kainos. Derybos įvyko greitai per pora savaičių, pats sandorio sudarymas truko apie mėnesį laiko. Namą ji pirko su tėvais, tai yra jos ir jos vaikų turtas. Žala padaryta jai asmeniškai, nes ji faktinė savininkė. Ji turi 3 vaikus. Vyro neturi. Vaikai 2, 3,6 ir 11 metų. Vaikus prižiūri mama E. I., kuri gyvena kartu su ja, tėvas miręs. Turi sesę A. I., kuri gyvena ir dirbo Anglijoje. Už namą ji sumokėjo 300 000 Lt, ji dirbo Anglijoje ir užsidirbo. Nupirktas namas ( - ) yra 2 aukštų ir trečias aukštas, kaip palėpė. Senos statybos, plytinis namas. Žemės sklypas 15 arų. Pirtis yra kieme. Kaltinamasis prašė, kad ji sumokėtų pirma 100 000 Lt, tai padarė jo nekilnojamo turto firmoje, prie ( - ). ir paskui kitus pinigus 200000 Lt pas notarę sumokėjo. Būstas buvo ant hipotekos, ji nebūtų niekada gyvenime pirkusi, jeigu notarė nebūtų pasakiusi, kad ji žinanti, kad jisai yra mokus. Namas priklausė R. M., buvo paimti kreditai jo vardu. Jisai sakė, kad savo skolas sumokės bankui. Namas buvo užstatytas ( - ) bankui - dabartiniam ( - ) bankui. Kaltinamasis žadėjo per 15 dienų padengti skolas. Namo vertė tuo metu buvo didesnė. Su notarės pasitikėjimu buvo pasirašyti dokumentai, ji pasirašė dokumentus, plius pridėjo jo skolą, kad jis dengia viską, buvo gautas banko leidimas parduoti tą turtą. Nusipirkusi namą ji ramiai gyveno, kol 2009m. viduryje atėjo iš banko darbuotojas ir sako, ar žinote, kad R. M. nemoka už namą. Ji to net nežinojo, tai išgirdus net atsisėdo. Sako namas bus parduotas iš varžytinių. Banko darbuotojai ji parodė namo įsigijimo sutartį. Paaiškėjo, kad buvo likusi kaltinamojo skola bankui, be to jis dar bankui delspinigius turėjo mokėti. Sutarties ji nenutraukė, nes jai kreipusis į teismą, pas ją buvo atvažiavęs kaltinamasis, sako dar palauk, nes jis turi parduoti nekilnojamąjį turtą ir tada padengia tą skolą. Ji juo vėl pasitikėjo, nes buvo atsivežęs didelę popierių krūvą, popierių buvo per pusantro sprindžio, rodė, kad jis dar turi turto ir ji juo pasitikėjo, nes norėjo likti gyventi nusipirktame name. Jis labai gražiai mokėjo šnekėti, įtikinti, sako parduos ir įdės į banką. Ji dar patikėjo ir dar laukė. Kaltinamasis nebesirodė, ji jo pradėjo ieškoti visur pagal vizitines korteles, Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune. Jis iš viso pradėjo keisti telefonus, ji kreipėsi į Kauno apygardos teismą, tačiau jo nerado pagal gyvenamąją vietą ir negalėjo įteikti procesinių dokumentų. Apygardos teisme bylą su advokatu vedė, turėjo išlaidų, negalėjo įteikti dokumentų kaltinamajam, nes jo niekur nebuvo, todėl teismas paliko ieškinį nenagrinėtu. Jai uždėjus areštą ant sąskaitų, kaltinamasis atsiliepė visai kitokiu adresu ir prašė antstolio panaikinti apribojimus, nes jis nurodė mokąs bankams paskolas. Ji dabar viena gyvena su trim vaikais, jai yra sunku su finansais, anksčiau ji dirbo namuose, buvo atsidariusi transporto ekspedijavimo įmonę, dabar yra užsidariusi įmonę, nes nebėra lėšų. Jai sakė, kad dabar kaltinamasis nieko savo vardu jau neturi. Banko darbuotoja sakė, kad jisai pardavęs turtą Vilniuje padengė kitas skolas, o ne jos namo skolą. Banko darbuotojai sakė, kad jisai visai nieko nemokėjo, banko darbuotojos jai pasakė, kad jisai nemokėjo paskolos palūkanų, skola 13 972 eurų, jisai nėra grąžinęs ir paskolos. Jo niekas nerado, nes ir policija ieškojo, antstoliai ieškojo. Ji pati ieškojo per antstolę ir pati skambinosi. Suprato, kad ją apgaudinėja, jo nebuvo susitikusi, kol vyko tyrimas. Antstolė sakė, kad kaltinamasis yra 5 įmonių generalinis direktorius. Jos sveikata vien per jį nerviškai parėjo. Jai vaikas gimė anksčiau, kai pradėjo darbuotojai eiti pas ją į namus, jai mergaitė gimė 6 mėnesių ir 1 kg svorio, buvo priešmirtinis atvejis, mergaitės sveikatos komplikacijos didžiausios, dabar yra su širdimi jai labai blogai. Vien dėl šito teisminio proceso jai pačiai iššaukė nervinio pobūdžio vėžį, ji darėsi genetinius tyrimus, viskas iki tol buvo gerai, genetiškai šitos ligos neturi, viskas per nervus ir stresą. Dar neaišku kokia bus situacija, gal jos vaikai liks vieni, jei ji mirs. Ji pasitikėjo šituo žmogum, jis moka labai gražiai pakalbėti, ji niekada gyvenime nebuvo susidūrusi su tokia situacija. Jos liga yra labai piktybinė, 98 procentų aktyvumas, jisai atsirado neseniai prieš pusantro mėnesio guziukas. Šitas dalykas iššaukiamas stresiniu pobūdžiu. Ji buvo sveika, jokių ligų gyvenime neturėjo. Ji kai sužinojo iš banko, akių sudėti negalėjo, ji jo ieškojo visais būdais, stengėsi susirasti šitą žmogų, o jisai slapstosi, ji susirado advokatę, kuri padėtų jai rašyti raštus, o jis atėjęs šypsosi. Ji pati sužinojo tik 2011 metų rugsėjo mėnesį, kad serga, anksčiau to nežinojo. Dukra 2009-09-19 gimė anksčiau laiko, dėl visų šitų dalykų, tai patvirtina ir medicininiai dokumentai, dukrai dabar su širdimi problemos, kai gimė ji buvo laikoma 3 mėnesius ligoninėje. Ji buvo įsitikinusi, kad R. M. sąžiningas žmogus ir viskas bus gerai. Pradžioje jisai atsiliepė, atvažiavo, parodė, kad parduoda turtą ir sumokės bankui tą skolą, prašė palaukti. Ir ji laukė. Ji jaučiasi apgauta. Į namą sudėjo savo visas gyvenimo santaupas. Dabar yra motinystės atostogose ir tvarkosi neįgalumą. Šiuo metu jai yra leidžiama chemija. Dar liko daug, chemijos, biocheminė terapija, hormoninė terapija, spindulinė terapija. Sveikata dabar yra ne kokia, nežino ar dar galės ateiti į teismą. Dabar supranta, kad gali prarasti nupirktą namą. Tada ji juo pasitikėjo ir net negalvojo, kad taip gali būti apgauta. Buvo klaida padaryta pas notarą, bet ji sakė, kad kaltinamasis atsiskaitys, ji patikėjo, jisai pasirodė nesąžiningas žmogus, sakė sumokės, jam net bankas leido parduoti įkeistą turtą. Ji pirko ir nieko negalvojo, kas bus jeigu jisai nemokės, ji galvojo, kad viskas bus gerai. Rizikos ji nenumatė, nežino, ar notarė ir jisai įtraukė į sutartį 3.10 punktą. Skaitė sutartį prieš pasirašydama, atrodė viskas gerai. Pirma ji kreipėsi civilinio proceso tvarka. Ji būtų sutikusi nutraukti sutartį, kai kreipėsi į teismą, bet jo niekur nerado. Kai pirko, viskas buvo gerai, tik po to suprato, kad jisai apgavo, kai bankas pradėjo ieškoti, iki tol ramiai gyveno. ( - ) Banko darbuotojai atėjo po 2 metų po sandorio sudarymo.. Ji mano, kad jeigu yra bankas uždėjęs hipoteką, tai turėjo neleisti parduoti to namo. Į civilinę bylą šalimi bankas buvo įtrauktas. Informavo banką dėl apgavystės. Jai padaryta žala 950 000 Lt, 300n Lt sumokėti pinigai ir 650 netesybos. Nusipirkus namus, jai nieko nereikėjo, tik norėjo, kad kaltinamasis būtų sumokėjęs savo skolą bankui, o ji ramiai būtų gyvenusi nusipirktuose namuose su šeima. (t.3, b.l. 5-9),

6Liudytoja R. I. parodė, kad yra ( - ) notarų biuro notarė, ji kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, tik žino kaip klientą. Teisme duodama parodymus ji gali remtis tik dokumentais, kuriuos turi. Notarų biure buvo prašoma patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas R. M. įsipareigoja parduoti, o pirkėja R. I. pirkti nekilnojamąjį turtą esantį ( - ). Sandorio sudarymui buvo pateikti reikalingi dokumentai, kreditoriaus sutikimas įkeisto turto pardavimui, šalys nurodė visas aplinkybes, kurioms esant jos pageidauja sudaryti sandorį. Sutartis buvo patvirtinta. Vėliau kažkokių papildomų šalių pareiškimų ar paaiškinimų nėra gavusi. Dalyvavo abu sandorio dalyviai. Dalis grynų pinigų buvo mokama grynais pinigais notarų biure. 200 000 Lt pagal sutartį buvo sumokėta sandorio sudarymo metu. Sutarties šalys nurodė, kad 100 000 Lt buvo sumokėta prieš tai iki sutarties sudarymo. Turtas parduodamas už 300 000 Lt pagal sutartį. Bendra suma 300 000 Lt. Pirkėjas su pardavėju atsiskaitė tinkamai. Papildomų susitarimų tarpusavyje pirkėjas ir pardavėjas nepateikė. Visos kitos aplinkybės buvo fiksuotos sutartyje. Sandorio sąlygas suprato abi šalys. Tiksliai neprisimena, abejoja, ar pirkėja yra sudarius anksčiau pas ją sandorių, pardavėjas sudarinėdavo pas juos sandorius. Kadangi turtas buvo įkeistas bankui ir kreditoriaus banko rašte buvo parašyta pardavimo sąlyga, pardavėjas dar lieka įsiskolinęs bankui, todėl buvo įrašyta sąlyga, kad jisai dar privalo padengti savo įsiskolinimą bankui. Jisai turėjo atsiskaityti bankui už papildomą kreditą, čia yra pardavėjui sąlyga. Delspinigiai buvo įrašyti pirkėjo naudai. Jeigu neatsiskaito pardavėjas su banku ir nepadengia įsiskolinimo, sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad ši sutartis pirkimo - pardavimo nutraukiama vienašaliu pirkėjo pareiškimu. Sandorio sudarymo metu jai nebuvo pateikta informacija, kad sumokama didesnė kaina už pirkinį, negu turtas buvo įvertintas. Visas sutarties sąlygas pateikia šalys notarui. Čia yra šalių susitarimas, ji neturi teisės reikalauti iš klientų, kad pasiaiškintų kokiu pagrindu atsiranda tokie santykiai ir dėl ko. Terminai, sumos, sąlygos yra šalių iniciatyva, ne jų. Pirkėja nepasinaudojo galimybe nutraukti sutartį vienašaliu pareiškimu, nors tai numatė sutartis, tai ji galėjo padaryti ir jos notarų biure ir kitame notarų biure, tada ji būtų gavusi informaciją iš kito notarų biuro, tai būtų užregistruota Registrų centre. Galėjo kreiptis pas kitą notarą, bet notaras apie tai ją būtų informavęs. Tada fiksuotų sutarties nutraukimą, būtų pranešimas registrų centrui, sutartis būtų nutraukiama vienašaliu pareiškimu. Kiekvienas notaras gali nutraukti anksčiau sudarytą notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, nėra prievolės tame pačiame biure nutraukti, kuriame yra ir sudaryta. R. I. suprato, kad įsigyja įkeistą daiktą. Kadangi yra pateiktas banko raštas visada yra supažindinama abi šalys ir banko rašte tos sąlygos yra aiškiai išdėstytos, kokia skola, koks jos dydis ir kada bus išregistruota hipoteka. Jinai buvo supažindinta su raštu. Jinai sutiko pirkti įkeistą turtą. Neįvykus sandoriui, restitucijos atveju, turtas grįžta atgal, tada atsirastų jų tarpusavio santykiai dėl pinigų grąžinimo. Ji po to pirkėją R. I. pamatė biure, gal būt 2009 metais, pakankamai vėlai. Po 2007-10-10 nebuvo kreiptasi pas juos. Pirkėja kreipėsi sakydama, kad su ja neatsiskaitė ir bankas reikalauja ją išsikelti iš tų pastatų. Jinai kreipėsi tik konsultacijos. Liudytoja archyvinėje byloje duomenų neturi, ar jos sudaryta 2007-09-10 sutartis nutraukta, ji registro centro duomenų, šiai dienai netikrino. Ji nebuvo gavusi iš teismo jos ieškinio dėl sandorio nutraukimo. Liudytoja mano, kad ieškinys jai nebuvo išsiųstas, nes galimai ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.(t.2, b.l. 179-112)

7Liudytoja M. K.-N. parodė, kad yra mačiusi kaltinamąjį. Šiuo metu yra motinystės atostogose, bet prieš tai dirbo ( - ) (buvusiame ( - )) banke, ( - ) Vilniuje. Kaltinamasis buvo banko klientas, liudytoja tada dirbo, tuo metu dirbo ( - ) gatvėje, klientų aptarnavimo skyriuje, ji tvirtina, kad ji iš jo priiminėjo jai teisme parodytą 2007-09-12 R. M. prašymą (t.1, b.l. 102) padengti anksčiau laiko paskolą KVR 2015050325. Nukentėjusios nėra mačiusi. Kaltinamasis jai asmeniškai pateikė prašymą. Dabar ji negali atsakyti ar jisai atsinešė parašytą iš anksto prašymą ar jisai parašė prie jos, galimai tai buvo atsineštas jo prašymas, jis buvo parašytas originalia ranka su jo parašu. Iki tol jai neteko su juo susidurti. Negali pasakyti, ar prašymas jau buvo pasirašytas, ar pasirašė R. M. tada. Prašymo tekstas rašytas tikrai ne jos ranka rašytas, čia gal rašė bylos vadybininkė. Dokumentas tikrai buvo originalus, ji žino pagal savo darbo praktiką, kad su kopijomis nedirbdavo ir nepriiminėdavo tokių prašymų, jeigu klientas yra fiziškai atėjęs, tai jisai turi savo ranka prašytą prašymą pateikti. Ji nuskanavo prašymą ir padarė pavedimą, R. M. paskolą padengė, lėšos buvo pervestos. Orderis turėjo būti išduotas, tai patvirtinimas, kad įnešti pinigai, šis dokumentas turi būti banke, jame jisai pasirašė ir po to ji pasirašė. Galėjo būti mokėta kasoje. Kur beįneštų, turi būti dokumentas, kad įnešti pinigai. Žmogus tikrai matytas. Negali pasakyti, ar teko susidurti kelis kartus. Savo vardu gali tik tai tas pats žmogus sumokėti, jeigu kito asmens, tai yra nurodoma, kad kito asmens. Yra nustatoma tapatybė. Prie prašymo asmens dokumento kopija nėra daroma. Prašymas buvo nuskanuojamas jų sistemoje, kad paskolų administratorė, kuri dengia paskolą, matytų, kad yra pateiktas toks kliento prašymas. Administratorė sužiūri ar yra lėšos, ar yra lėšų padengti ir jos padengia tą paskolą. Prašymas keliaują į kliento bylą. Originalus dokumentas turėtų būti byloje. Nuskanuotas variantas lieka sistemoje, kad bet kas galėtų pasižiūrėti jeigu reikia duomenų ar pasitikrinti, kad nereikėtų žiūrėti byloje. Būna, kad dokumentai dingsta, kaip ir šiuo atveju. Spėja, kad šitas dokumentas buvo siųstas į Kauną originalas. Ir tame kelyje kažkur dingo. Žino, kad banke to originalo nėra. Siunčiama buvo be lydraščio per kurjerį. Viskas daroma pagal prašymą, tai ko prašo klientas. Klientas derina su savo vadybininku kokią paskolą padengti. Priklauso nuo sutarties, kartais yra kažkoks mokestis, kartais nėra. Ji dirbo ( - ) KAS, atrodo iki 2007 metų 11 mėnesio. Ji nebuvo R. M. asmeninė vadybininkė. Panašių prašymų per mėnesį gaudavo apie 6-7. Jisai jai matytas, kaip banko klientas. Jeigu ji dėjo parašą, tai ji tikrino tapatybę. Duoda parodymus pagal dokumentus, netvirtina, kad jį matė. Teoriškai galėjo pinigus elektroniniu būdu pervesti. Nuo tos sąskaitos padengti paskolą. Prašymą nuskanuoja skanavimo apartu ir iškarto ateina laiškas į jos elektroninį paštą. Niekas kitas šitos operacijos už jį negalėjo atlikti, nebent su įgaliojimu. Ji gali pasakyti, kad ant R. M. 2007-09-12 prašymo jos parašas ir anspaudukas.(t.3, b.l. 23-24)

8Liudytoja R. J. parodė, kad ji dirba ( - ) (buvusiame ( - ) banke,bylos tyrimo metu ji gavusi užklausimą reikėjo surasti atsakymą į užduotus klausimus, bankas turi archyvo registrą vadinamą paskolų registru, kuriame yra registruojamos visos banke esančios kredito bylos, tai vienoje iš tų bylų, kuri jau yra baigta ir kreditas yra padengtas, buvo pridėtas šitas dokumentas, tai skanuotas jo variantas, kuris buvo atspausdintas ir patvirtintas. Ji neturėjo pagrindo netikėti, kad byloje nėra originalo, bet paties originalo ji nematė, matė skanuotą variantą. Prašymo kopiją tvirtino ir 2011-03-02 raštą DNK1102702 ruošė ji (t.1, b.l. 101, 102). 2007 metais banke ji dar nedirbo. Kad pagal prašymą pinigai buvo įnešti į R. M. nurodytą sąskaitą ji patvirtina, nes ji pati žiūrėjo per sąskaitų judėjimą, pinigai tikrai buvo įnešti. Pagal banke galiojančią tvarką turėtėjo būti skanuojamas originalas ir jis turėjo būti banke. Klijentai padaryti tokius piniginius pervedimus iš savo vienos sąskaitos į kitą gali tik savo vardu. (t.3, b.l. 10-11)

9Liudytoja G. K., parodė, kad ji dirba antstolių kontoroje, ji asmeniškai kaltinamojo nemačiusi, tik iš kontoroje turimos vykdomosios bylos jį žino, kad R. I. pas juos pateikė 2009-06-16 vykdyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti R. M. turtą 985700 Lt sumai. Anstolio kontora pradžioj įvykdė jos prašymą, po to teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Nekilnojamojo turto R. M. tuo metu neturėjo. R. M. turėjo tik transporto priemones ir sąskaitas. Buvo 10 transporto priemonių, visas areštavo. Kai kuriose sąskaitose buvo pinigų, tik ne tokiai sumai. ( - ) banke buvo 0 Lt lėšų, Snoro banke minus 9494 Lt, ( - ) banke vienoje sąskaitoje 40 Lt, kitoje 2925 Lt, ( - ) vienoje sąskaitoje 26 Lt, kitoje 2 cnt., kitoje 0 Lt, ( - ) banke buvo 6700 Lt, kitoje sąskaitose 0 Lt. Automobilių vertės nenustatinėjo, jie ne vertintojai, kad galėtų nustatyti. Automobiliai buvo seni 1989 m. Vėliau teismas panaikino laikinas apsaugos priemones, ta nutartis yra byloje. Ji nepamena, ar prašė R. I. kaltinamajam įteikti teismo dokumentus, vykdomojoje byloje nėra jokių atžymų ar raštų. Jeigu būtų prašiusi, jie galėjo ją nukreipti į Vilnių, pagal skolininko gyvenamąją vietą, nes kaltinamasis Kauno nurodytu adresu laiškų iš jų negavo. Jeigu būtų pateiktas toks R. I. prašymas, jis pas juos būtų užfiksuotas. Byloje nėra tokio prašymo. Gal R. I. žodžiu kreipėsi, o jie ją nukreipė į Vilnių. Yra vykdymo eigoje gautas kaltinamojo prašymas dėl banko sąskaitų arešto panaikinimo. Duomenis iš nekilnojamo turto duomenų banko buvo tikrinę ir birželio 26 d. ir liepos 16 d. Turtas nebuvo rastas. Kai R. M. atsiuntė prašymą panaikinti areštą, su šia informacija galėjo susipažinti R. I. ir išsiaiškinti, kur gyvena R. M.. Su vykdomąja byla gali susipažinti tiek išieškotojas, tiek skolininkas. Kai kontora gavo laišką iš R. M., tada sužinojo jo Vilniaus adresą. Jai atrodo, kad R. M. nebuvo pas juos į kontorą atvykęs. (t.3, b.l. 24-25)

10Liudytoja M. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra ir buvo ( - ) banko, prieš tai buvusio ( - ) bankas, klientas ir tam tikru momentu man teko su juo dirbti. Jai su R. I. teko susipažinti apžiūrint turtą ( - ) Ji su kitais banko darbuotojais važiavo apžiūrėti minėtą bankui įkeistą turtą, kuris pagal jų duomenis priklausė R. M., nes kilo klausimas dėl kliento mokumo. Mes atvažiavome apžiūrėti kaip atrodo bankui įkeistas turtas. R. I. nustebo kai mes atvykom. Moteris buvo šoke. Ji galvojo, kad viskas yra atsiskaityta, nes iki tol ji nežinojo kad R. M. nėra atsiskaitęs. Dar buvo likęs didelis neišmokėtas kreditas, tuo metu jo vardu buvo nemažai kreditų. Tuo metu jis buvo patikimas ir pageidaujamas klientas. Nepageidaujamu tapo, kai atsirado mokumo problemų. Tai buvo maždaug 2008 metais. Kad turtas parduotas sužinojome tik turto apžiūros metu. Jis tuo metu mokėdavo banko kreditus mokėdavo tarpais, kalbėjo, kad jam nesumoka ir jis nesumoka. Kiek žinojau, jis vertėsi nekilnojamu turtu. Vėliau sužinojo, kad prasidėjo teisminiai ginčai. Su I. bendravo banke, buvo užėjusi sakė, kad negali įteikti R. M. teismo dokumentų. Su juo susisekti buvo labai sunku. Telefonu retai susisiekdavome. Nemano, kad tai buvo daroma tyčia, ji tiki, kad žmogus turėjo finansinių problemų. Banke nebedirba nuo liepos mėnesio prieš tai buvau motinystės atostogose. Tuo metu klientas bendravo su probleminių kreditų atstovu. Vyko ilgos derybos dėl turto pardavimo. Į leidimą parduoti buvo įtraukta suma už ( - ) esantį turtą. Klientas atsisakė grasindamas teismu. Jis atsisakė priimti iš banko tokį leidimą, kuriame nurodyti kiti įsiskolinimai. Jam buvo0 duoti keli skirtingi leidimai parduoti įkeistą turtą. Leidimai parduoti ( - ) turtą buvo išduoti kelis kartus, nes ne visada juos panaudodavo, nes paprastai leidimas galioja 30 dienų iki kitos įmokos. Leidimas parduoti pastatui ( - ) Vilniuje buvo vėliau išduotas. Paskolos padengimui netrūko ( - ) gatvėje parduoto turto vertės. Išduodant leidimą įkeisto turto pardavimui būdavo išduodamas raštas ir jame nurodoma į kokią sąskaitą turi būti pervedami pinigai. Bankas reikalaudavo, kad banko skola būtu pervesta bankui. Notaras sudaro sutartį, kur nurodo kur pervesti pinigus. Pirkėjas pats suinteresuotas pervesti pinigus teisinga. R. I. atveju turėjo būti pervesta dalis pinigų bankui, banko sąskaitos išrašas rodo, kad pinigai už ( - ) gatvę buvo įnešti į banką, tačiau R. M. rašte bankui nurodyta didelė suma padengti visam kreditui. Ji tą kaltinamojo prašymą matė duomenų bazėj nuskenuotą. Jokios bankinės operacijos neatliekamos negavus kliento parašo. Jei banko duomenų bazėje yra nuskenuotas dokumentas, vadinasi buvo originalas. R. M. buvo geras klientas kai buvo gerai ateidavo, keldavo ragelį. Kai prasidėjo vėlavimai, viskas pakrypo kitaip. Jei banko darbuotojas pametė R. M. prašymo originalą, nežinau ar jis už tai buvo nubaustas, nes pagal skanavimą matyti, kas skanavo dokumentą.(t.3. b.l. 149-151)

11Iš 2007-08-29 AB ( - ) bankas rašto Nr. ( - ) matyti, kad bankas neprieštarauja, jog R. M., jam asmeninės nuosavybės priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypu ir pirtimi, esančius adresu ( - ) įkeistu bankui hipotekos lakštu, parduotų su sąlyga, kad bus pilnai padengtas R. M. įsiskolinimas bankui pagal 2005-04-25 kredito sutartį Nr. ( - ). (t.1, b.l. 76)

12Iš 2007-09-10 notarės R. I. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutartyje matyti, kad R. I. iš R. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą adresu ( - ) Turtas parduodamas už 300 000 litų bei pardavėjas įsipareigoja per 15 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pervesti į banko sąskaitą ne mažiau kaip 291 205,82 eurų. Pardavėjas neįvykdęs sutartyje numatytų įsipareigojimų, už kiekvieną uždelstą dieną nuo turto pirkimo kainos, moka 0,02 % delspinigių. (t.1, b.l. 81-82, 84)

13Iš 2007-09-12 R. M. prašymo ( - ) bankui matyti, kad jis prašo leisti,nurašant nuo jo asmeninės sąskaitos, ankščiau laiko padengti sutarties Nr. ( - ) kreditą.- 213 634,96 litus.(t1, b.l. 102)

14Iš 2009-09-03 ( - ) Banko rašto Nr. ( - ) dėl įsipareigojimų nevykdymo matyti, kad R. M. pagal pasirašytą kredito sutartį Nr. ( - ) vėluoja sumokėti 13 972,28 eurų. Taip pat rašte nurodyta, kad R. M. nepadengus susidariusį įsiskolinimą sutartis nuo 2009-09-21 bus laikoma nutraukta, o Bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą, (t.1, b.l. 73)

15Iš 2010-10-18 ( - ) Bankas rašto Nr. ( - ) matyti, kad apie R. M. ir R. I. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo faktą informuotas nebuvo. Apie įkeisto turto pardavimą bankas sužinojo tik 2009 m., nes R. M. pardavimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, o į banko nurodytą sąskaitą įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti piniginės lėšos pervesto nebuvo. (t.1., b.l. 92-93)

16Iš 2011-03-02 ( - ) Bankas rašto Nr. ( - ) matytia, kad pirkimo-pradavimo sutarties kopiją 2007-09-10 bankui pateikė ne R. M., o R.J.. R. M. 2007-09-10 pats papildė savo sąskaitą 300 000,00 litų, o 2007-09-12 parašė prašymą bankui, kuriame jis prašė padengti kitą R. M. kreditą (sutarties Nr. KVR 2015050325). (t.1, b.l.101)

17Iš 2011-01-20 R. M. ( - ) išrašo Nr. ( - ) už laikotarpį nuo 2007-09-10 iki 2011-01-04 matyti, kad 2007-09-10 R. M. pervesta 300 000,00 litai (2007-09-12 288 200 Lt nurašyti kredito pagal 2006-07-20 sutartį padengimui), 2007-12-11 suteikta 289 620,00 litų paskola, 2008-12-31 už parduotą nekilnojamąjį turtą pervesta 196 946,66 litai, 2009-05-13 pagal pirkimo-pardavimo sutartį pervesta 28 863,79 litai, 2008-12-31 į sąskaitą pervesti 79 039,77 eurai, 2009-01-05 į sąskaitą pervesti 95 420,04 eurai, 2009-04-10 pagal pirkimo-pardavimo sutartį pervesta 109 000,00 litai, 2009-05-27 pagal pirkimo-pardavimo sutartį pervesta 136 672,81 litai. (t.1. b.l. 110-114)

182011-02-10 R. M. ( - ) banko išraše Nr. ( - ) už laikotarpį nuo 2007-09-10 iki 2011-01-04 nurodyta, kad 2008-08-28 pagal pirkimo-pardavimo sutartį R. M. buvo pervesta 125 000,00 litai, 2008-12-24 pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pervesta 10 000,00 litų, 2009-01-06 pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pervesta 76 000,00 litai, 2009-06-05 mokėjimo nurodymas „skolos grąžinimas" pervesta 50 000,00 litų. (t.1., b.l. 120-124)

19Iš prie bylos prijungtos civilinės bylos 2-2143-343/2009 matyti, kad 2009-06-05 ir Nr. 2-2194-264/2009 matyti, kad 2009-06-12 R. I. kaip ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, nurodydama trečiaisiais asmenimis ( - ) notarų biurą ir ( - ) banką Kaune, su ieškiniu nurodydama atsakovu R. M., prašydama nutraukti tarp jų 2007-09-10 Kauno ( - ) notarų biure sudarytą pirkimo pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo su priklausiniais, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir pirtimi, unikalus Nr. ( - ), esančiais ( - ), pirkimo iš atsakovo, prašydama areštuoti jo turtą ir sąskaitas banke 985700 Lt sumai, bei prašydama iš jo priteisti 300000 Lt, kuriuos ji jam sumokėjo už nupirktą turtą pagal 2007-09-10 sutartį, nurodydama, kad atsakovas nevykdė šios sutarties sąlygų ir todėl prašo priteisti 650000 Lt netesybų, 35700 Lt delspinigių bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (t.1.9-11) Civilinėje byloje Nr. 2-2143-343/2009 ieškovės ieškinį teismo 2009-06-10 nutartimi buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad atsakovas R. M. gyvena Vilniuje ir ieškovė turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Civilinėje byloje Nr. 2-2194-264/2009 teismo 2009-07-10 nutartimi ieškovė buvo įpareigota įteikti procesinius dokumentus atsakovui, nes teismas tai padaryti negalėjo. Tai nepadarius ieškovei, Kauno apygardos teismo 2009-08-05 nutartimi jos ieškinys paliktas nenagrinėtu.

20Iš civilinės bylos Nr. H2-8845-285/2010 (kiti Nr. 2S-260-390/2011, 2S-2199-390/2010, 2S-1136-555/2010) matyti, kad kreditorius ( - ) bankas kreipėsi 2009-10-14 su pareiškimu į Kauno miesto apylinkės teismą dėl hipotekos skolininko R. M. atžvilgiu, prašydamas priimti nutartį areštuoti hipotekos lakštu užtikrintą sandorį. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-05 nutartimi teismas nusprendė patenkinti kreditoriaus ( - ) Bank A/S reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš R. M., a.k. ( - ) 374251,87 Eu skolą, 11 proc. palūkanų negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo 2010-09-27 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti į iš įkeisto turto įvykdymo, 181 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį, 244,25 Lt už procesinių dokumentų paskelbimą viešo paskelbimo būdu, 20 Lt mokesčio už hipotekos lakšto pakeitimo įregistravimą bei 131 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą. Teismo nutartimi nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą R. I., a.k. ( - ) gyv. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą 0,1500 ha ploto žemės unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, plane lAlp, bendras plotas 466,10 kv.m., Nr. ( - ) kiemo statinius (tvorą, drenažo šulinius 4 vnt.), unikalus Nr. ( - ) pirtį, plane 211 m, užstatytas plotas 34 kv.m., unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). (b.l. 139-140). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti kaltinamajam, nes jis teismui žinomais jo gyvenamaisiais adresais procesinių dokumentų neatsiėmė. R. I. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl 2010-10-05 nutarties atskiruoju skundu (b.l. 145), nurodydama, kad pagal jos pareiškimą atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl R. M. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos - sukčiavimo, parduodant teismo nutartyje minimą turtą. (b.l. 145), tačiau R. I. atskirasis skundas Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atmestas. Nutartyje pažymėta, kad apeliantės atskirtajame skunde nurodyti argumentai yra susiję ne su skundžiamos 2010-10-05 nutarties teisėtumu, o su įkeisto turto perleidimo sandorio vykdymu ir iš šio sandorio kylančių teisinių pasekmių teisėtumu. Tiek Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-31 nutartyje, kuria areštuotas apeliantei priklausantis turtas kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, tiek Kauno apygardos teismo 2010-06-29 nutartyje, kuria ši 2010-03-31 nutartis palikta nepakeista, nurodyta, kad visais atvejais perleidus įkeistą turtą kitam asmeniui, įkeitimas seka paskui turtą, todėl pasikeitus įkeisto turto savininkui, kreditorius turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. (b.l. 52-53, 104-106) (CK 4.171 str. 9 d.). (b.l. 52-53, 104-106 167-169)

21Teismas įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad sudarant 2007-09-10 pirkimo – pardavimo sutartį tarp kaltinamojo R. M. ir nukentėjusiosios R. I., dėl sutartyje nurodyto turto 0,1500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ) kadastrinis adresas ( - ) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. Nr. 5299( - ) kiemo statinius (tvorą,drenažo šulinius 4 vnt.), unikalus Nr. ( - ), pirtį, plane 2I1m, užstatymo plotas 34 kv.m., unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) pirkimo-pardavimo, tarp šalių atsirado civiliniai teisiniai sutartiniai santykiai, iš kur atsirado šalims numatytos teisės ir pareigos. Nukentėjusioji pilnai įvykdė jai atsiradusias teises ir pareigas, o kaltinamasis R. M. neįvykdė savo pareigos, numatytos sutarties 3.9 punkte, todėl ji teisėtai kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, tačiau supratusi, kad kaltinamasis vengia atsiskaityti su ja, kad jis sudarydamas šį sandorį ją apgavo, o paaiškėjus apgavystei net nenori grąžinti bankui paimtos skolos, o nori, kad bankas paimtų iš jos teisėtai įsigytą turtą, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, dėl kaltinamojo veika jai padarytos turtinės žalos.

22Teismas nagrinėdamas bylą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (BK 182 str.) apžvalga Nr. AB-36-1, kurioje konstatuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Svetimas turtas - tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė – turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas.

23Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

24Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, o turtinės teisės įgijimas - tai teisės valdyti ir (ar) naudotis ir (ar) disponuoti tokiu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, įgijimas panaudojant apgaulę. Teisė valdyti apima ir turto pasisavinimą apgaule, kas ir buvo nustatyta kaltinamojo R. M. nusikalstamoje veikoje, todėl teisingai nurodoma kaltinime kaltinamajam R. M., kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 2 d., o ne pagal BK 183 str. 2 d.

25Sukčiavimo esmė yra apgaulė, kuri gali pasireikšti dviem formomis: aktyviąja ir pasyviąja. Aktyvioji apgaulė yra tuomet, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tuomet, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus kaltininkas turėjo teisinę pareigą pranešti. (AT nutartis Nr. 2k-517/2004). Teismas mano, kad kaltinamasis R. M. nukentėjusiosios R. I. atžvilgiu naudojo tiek aktyviąją, tiek pasyviąją apgaulės formą. Jis turėdamas sudaręs preliminarią patalpų - Verslo centro ( - ), Vilniuje pirkimo-pardavimo sutartį su kompanija „( - )“, garantavo, kad sandoris įvyks, nors neturėjo jokių 100 proc. garantijų, kas realiai ir pasitvirtino, ir tik dar vėliau - 2008 metais prasidėjus krizei, o ne per 15 darbo dienų nuo 2007-09-10 dienos, kol dar jokios krizės nebuvo, kai buvo sudaryta sutartis su R. I.. Kaltinamasis rodydamas nukentėjusiajai šią preliminarią sutartį bei kitus turimo nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus, garantavo, kad jis laiku atsiskaitys su banku, nors taip nepadarė. Priešingai, gautus iš nukentėjusiosios pinigus pervedė ne į pirkimo- pardavimo sutartyje nurodytą sąskaitą, o padengė kitą savo skolą bankui. Po to kaltinamasis, supratęs, kad laiku neįvykdys 2007-09-10 sutartyje nurodytos 3.9 sąlygos, apie tai neinformavo nei R. I., nei banko, be to banko neinformavo apie įkeisto turto pardavimą net iki 2009 m. vidurio. Kaltinamasis, nors dar nebuvo prasidėjusi ekonominė krizė, atlikinėjo piniginius sandorius su kitais ūkio subjektais, nesiėmė priemonių įvykdyti 2007-09-10 sutarties 3.9 sąlygos, ir apie tai jos net neinformavo kol ji apie tai sužinojo iš ( - ) banko darbuotojų. Išaiškėjus, kad jis yra nemokus, kaltinamasis pradėjo slapstytis ne tik nuo banko, bet ir nukentėjusiosios, nors jau žinojo apie prieš jį pradėtas civilines bylas ir į apie beviltišką padėtį atsidūrusią nukentėjusiąją, kuriai per kaltinamojo veiksmus grėsė netekti teisėtai nusipirkto iš jo būsto. Tokie kaltinamojo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu nukentėjusiosios pasitikėjimu, nes jis vengė atsiskaityti su kreditoriumi - banku teisiniuose santykiuose, atsiradusiuose iš sutarčių vykdymo, o tai rodo jo siekį sukčiauti (AT nutartis Nr. 2k-188/2002).

26Įvertinęs byloje surinktus ir patikrintus įrodymus teismas mano, kad kaltinamasis nuo sutarties su R. I. sudarymo piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu įtikino nukentėjusiąją jog ši sudarytų su juo 2007-09-10 sutartį, žinodamas, kad su nukentėjusiuoju neatsiskaitys ir padarys jai turtinę žalą, nes jis sandorio metu gautus pinigus neįnešė į sutartyje nurodytą sąskaitą, be to tuo pat metu turėjo ir ( - ) sąskaitoje 300 000 Lt, kuriuos galėjo taip pat įnešti į sutartyje nurodytą ( - ) banko sąskaitą, kad padengtų banko įsiskolinimą bei apsaugotų R. I. interesus, tačiau taip nepadarė, tai rodo jo tyčią sukčiauti. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo R. M. parodymus, kad dėl nepavykusio sandorio dėl su įmone „( - ) ‘ jis negalėjo įvykdyti R. I. duotų sutartinių įsipareigojimų (sutarties 3.9 punktas), nes kaip matyti iš bylos medžiagos, jis, pranešimą, kad atsisako pirkėjai iš Rusijos pirkti patalpas ( - ) Vilniuje gavo 2008-01-17 (t.2, b.l. 46), jau praėjus 3 mėnesiams po 2007-09-10 sutarties sudarymo. Iš ( - ) bank, ( - ) ir ( - ) banko pažymų matyti, kad kaltinamasis turėjo ir disponavo piniginėmis lėšomis ir prasidėjus ekonominei krizei, nes vykdė nekilnojamojo turto, akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, tačiau sutarties 2007-09-10 3.9 punkto reikalavimų nevykdė, nors ir finansiškai tai galėjo daryti (t.1. b.l. 92-93, 101, 110-114, 120-124), be to 2007-12-11 ( - ) jam suteikė 289 620 Lt paskolą, todėl jis ją gavęs taip pat turėjo ir galėjo atsiskaityti su skolininku( - ) banku ir įvykdyti tarp jo ir R. I. sudarytos minėtos sutarties 3.9 punktą, dėl ko vėliau nukentėjusioji patyrė didelę žalą –neteko teisėtai įsigyto būsto, kuris yra areštuotasteismo sprendimu ( - ) naudai.

27Nors ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras ir banko darbuotojai nepateikė R. M. rašyto 2007-09-12 (t.1, 102) originalo, tačiau apklausti teismo banko darbuotojai R. J. ir M. G., kuriais netikėti teismui nėra pagrindo, kategoriškai nurodė, kad prašymas buvo pateiktas paties kaltinamojo, nes banke atliekant bankinius pavedimus, visada turi dalyvauti tik pats klientas, piniginei pavedimai buvo padaryti tarp R. M. banko sąskaitų. Kaltinamasis iš R. I. gautus 300 000 Lt pervedė ne į pirkimo – pardavimo sutartyje 3.9 punkte nurodytą banko sąskaitą Nr. LT ( - ) o kitą to paties banko sąskaitą, padengdamas kitą iš banko R. M. gautą paskolą, o ne ta, kuria buvo garantuotas R. I. ir R. M. įgytas turtas. Jo neihgimas atliktos operacijos laikytinas siekiu išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes kaltinamasis tikrai sužinojo apie šią bankinę operaciją, nes vėliau antros analogiškos pinigų sumos į šią sąskaitą nebepervedė, jis nesikreipė į banką dėl jo manymu neteisėtai atliktų bankinių operacijų, todėl teismas tai laiko kaltinamojo sukčiavimo veiksmu, jis padengė kitą jam aktualią sąskaitą banke, o ne 2007-09-10 sutartyje nurodytą sąskaitą, o be to jis atvykęs dvi dienos po 2007-09-10 sandorio sudarymo, neinformavo apie tai banko ir jis apie sandorį nežinojo daugiau nei pusantrų metų, nors vėlavo kaltinamojo atsiskaitymai dėl ( - ) įgyto turto pagal ( - ) banko paskolą grąžinimai. Kaltinamasis teisme apklausos metu nurodė, kad po sandorio su R. I. turėjo nekilnojamojo turto, todėl buvo mokus ir turėjo galimybę tuo metu, nepavykus, per 15 darbo dienų po 2007-09-01 sandorio sudarymo, sandoriui dėl patalpų ( - ),Vilniuje pardavimo, parduoti kitą turtą, pasiskolinti piniginių lėšų, ir įvykdyti sutartinius įsipareigojimus R. I. atžvilgiu.

28Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ši nuostata konkretinama įtvirtinant prioritetinę ir išimtinę teismo teisę įstatymo nustatyta tvarka išspręsti asmens kaltumo ir nekaltumo klausimą ir įvykdyti teisingumą baudžiamosiose bylose. Kaltinimai negali būti grindžiami prielaidomis, o turi būti pagrįsti įrodymais. Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad įrodyta, kad kaltinamasis R. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką - sukčiavimą, kuris teisingai kvalifikuojamas pagal BK 182 str. 2 d.

29Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis kaltu neprisipažino, nesigaili dėl nusikaltimu padarytos nukentėjusiajai žalos ir kilusių pasekmių - dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji turėjo taupergyvenimų, bylinėtis civiline tvarka, kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, kaltinamasis nesiekė sumokėti bankui nesiekė tarp jo ir nukentėjusiosios 2007-09-10 sudarytos sutarties 3.9 sąlygos, padengti skolą bankui, tuo apsaugodamas kito sąžiningo sandorio dalyvio - nukentėjusiosios teisėtus interesus ir lūkesčius, dėl to ji turėjo bylinėjimosi išlaidų, pergyvenimų – dėl galimybės būti išmestai iš teisėtai įsigyto buto su trim mažais vaikais į gatvę, ko pasekoje tai galimai atsiliepė jos sveikatai, nes jos manymu dėl pergyvenimų susirgo sunkia vėžio forma.

30Teismas R. M. kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

31Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo būtent taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau įvertinus nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikaltimu sukeltas pasekmes, tai, kad BK 182 str. 2 d. sankcijoje nėra numatyta kitų bausmių, išskyrus laisvės atėmimą iki 8 metų, teismas skiria kaltinamajam bausmę, kurios dydis yra lygus BK 182 str. 2 d. sankcijos medianai.

32R. M. neteistas (t.2., b.l. 51), administracine tvarka baustas (t.2, b.l. 52-54), psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašytas (t.2., b.l. 58, 60, 62).

33Nukentėjusiosios R. I. pareikštas 950000 Lt civilinis ieškinys įrodytas byloje surinktais ir aptartais įrodymais, nes kaltinamajam neįvykdžius 2007-09-10 pirkimo-pardavimo sutarties 3.9 punkto, nukentėjusioji patyrė 300 000 Lt turtinę žalą dėl įgyto būsto netekimo ir 650 000 sutartyje numatytų netesybų, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

34Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti 2010-10-25 Kauno miesto prokuratūros prokurorės nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į R. I., a,k, ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), registro Nr( - ), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini( - ) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. Nr. ( - ), kiemo statinius (tvorą,drenažo šulinius 4 vnt.), unikalus Nr. ( - ), pirtį, plane 2I1m, užstatymo plotas 34 kv.m., unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (t.1,b.l. 87-88) .

35Kaltinamajam, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b.l. 47, 48), nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtina kardomoji priemonė suėmimas.

36Daiktinį įrodymą – R. M. negaliojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. ( - ) esantį įsiūtą voke 3 tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti paso savininkui.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str. str., 313 str.,

Nutarė

38R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

39Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus paskirti kardomąją priemonę –suėmimą.

40Nukentėjusiojo R. I. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš nuteistojo R. M. 950 000 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų).

41Daiktinį įrodymą – R. M. negaliojantį ir sugadintą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. ( - ), esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti paso savininkui.

42Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti 2010-10-25 Kauno miesto prokuratūros prokurorės nutarimu laikinai apribotas nuosavybės teises į R. I., a,k, ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,1500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) registro Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. Nr. ( - ), kiemo statinius (tvorą,drenažo šulinius 4 vnt.), unikalus Nr. ( - ), pirtį, plane 2I1m, užstatymo plotas 34 kv.m., unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant... 2. Kaltinamasis R. M. 2007-08-29 gavęs AB „( - )“ banko pažymą Nr. ( - ),... 3. Kaltinamasis pagal jam pateiktą kaltinimą kaltu neprisipažino, ir... 4. Nors kaltinamasis R. M. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė jam... 5. Nukentėjusioji R. I. parodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu... 6. Liudytoja R. I. parodė, kad yra ( - ) notarų biuro notarė, ji kaltinamojo... 7. Liudytoja M. K.-N. parodė, kad yra mačiusi kaltinamąjį. Šiuo metu yra... 8. Liudytoja R. J. parodė, kad ji dirba ( - ) (buvusiame ( - ) banke,bylos tyrimo... 9. Liudytoja G. K., parodė, kad ji dirba antstolių kontoroje, ji asmeniškai... 10. Liudytoja M. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra ir buvo ( - )... 11. Iš 2007-08-29 AB ( - ) bankas rašto Nr. ( - ) matyti, kad bankas... 12. Iš 2007-09-10 notarės R. I. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutartyje matyti,... 13. Iš 2007-09-12 R. M. prašymo ( - ) bankui matyti, kad jis prašo... 14. Iš 2009-09-03 ( - ) Banko rašto Nr. ( - ) dėl įsipareigojimų nevykdymo... 15. Iš 2010-10-18 ( - ) Bankas rašto Nr. ( - ) matyti, kad apie R. M. ir R. I.... 16. Iš 2011-03-02 ( - ) Bankas rašto Nr. ( - ) matytia, kad pirkimo-pradavimo... 17. Iš 2011-01-20 R. M. ( - ) išrašo Nr. ( - ) už laikotarpį nuo 2007-09-10... 18. 2011-02-10 R. M. ( - ) banko išraše Nr. ( - ) už laikotarpį nuo 2007-09-10... 19. Iš prie bylos prijungtos civilinės bylos 2-2143-343/2009 matyti, kad... 20. Iš civilinės bylos Nr. H2-8845-285/2010 (kiti Nr. 2S-260-390/2011,... 21. Teismas įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad sudarant 2007-09-10... 22. Teismas nagrinėdamas bylą vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m.... 23. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam,... 24. Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat... 25. Sukčiavimo esmė yra apgaulė, kuri gali pasireikšti dviem formomis:... 26. Įvertinęs byloje surinktus ir patikrintus įrodymus teismas mano, kad... 27. Nors ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras... 28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 29. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis kaltu... 30. Teismas R. M. kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių... 31. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis suvokė pavojingą savo veikos... 32. R. M. neteistas (t.2., b.l. 51), administracine tvarka baustas (t.2, b.l.... 33. Nukentėjusiosios R. I. pareikštas 950000 Lt civilinis ieškinys įrodytas... 34. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti 2010-10-25 Kauno miesto... 35. Kaltinamajam, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktina kardomoji priemonė... 36. Daiktinį įrodymą – R. M. negaliojantį Lietuvos Respublikos piliečio... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305... 38. R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nuteisti... 39. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį... 40. Nukentėjusiojo R. I. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir... 41. Daiktinį įrodymą – R. M. negaliojantį ir sugadintą Lietuvos Respublikos... 42. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti 2010-10-25 Kauno miesto...