Byla e2-1274-230/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui E. R. ir jo atstovui advokatui T. B., atsakovui P. V. ir jo bei trečiųjų asmenų E. V. ir J. R. atstovui advokatui G. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui P. V., tretiesiems asmenims E. V., J. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas E. R. ieškinyje teismo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp E. R. ir P. V., taikyti vienašalę restituciją ir priteisti E. R. iš atsakovo P. V. 72 405 Eur, 18 667,66 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog 2013 m. gruodžio 24 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybėn 2010 m. gamybos horizontaliai nukreipto gręžimo mašiną TRACTO-TECHNIK GRUNDODRILL 15XP. Įrenginį pasiūlė įsigyti J. R., jis vedė derybas dėl kainos, perdavė jam įrenginį, tačiau sutartis buvo įforminta su P. V.. Prie minėtos pirkimo–pardavimo sutarties buvo pridėtas būtinų įrenginio remonto darbų sąrašas. Už šį įrenginį ieškovas apmokėjo atsakovui dviem mokėjimo pervedimais 250 000 Lt sumą (72 405 Eur). Šį įrenginį 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutarties pagrindu ieškovas išnuomojo UAB „Detas“ už 1 800 Lt per mėnesį. UAB „Detas“ įrenginį remontavo. 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutartyje buvo numatyta, kad įrenginio remonto išlaidos išskaitomos iš nuomos mokesčio. Iš viso UAB „Detas“ patyrė 64 455,71 Lt be PVM (18 667,66 Eur) dydžio remonto išlaidas. Remonto vykdymo metu paaiškėjo, kad reikia keisti įrenginio kompiuterinę techniką. Susisiekus su įrenginio gamintoju ir pateikus tikslius įrenginio duomenis, siekiant užsisakyti reikiamos modifikacijos kompiuterinę techniką, gamintojas informavo, kad jo duomenų bazėje nėra tokio įrenginio, kurio identifikavimo numeris ( - ). 2014 m. pradžioje su ieškovu susisiekė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato tyrėja ir pranešė, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00921-13 dėl nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 306(1) straipsnyje dėl turto pasisavinimo, transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo. Šio tyrimo metu ieškovo buvo paprašyta pateikti įrenginį ekspertų apžiurai, o 2014 m. gegužės 28 d. buvo įteiktas laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolas, kuriuo buvo apribotos ieškovo nuosavybės teisės į įrenginį. 2015 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos prokuratūra priėmė nutarimą grąžinti įrenginį Vokietijos draudimo bendrovei „R+V Versicherung“. 2014 m. rugpjūčio 12 d parengtoje specialisto išvadoje nustatyta, jog įrenginio identifikavimo numeris ( - ) yra suklastotas, pakeičiant originalią lentelę su nurodytu identifikavimo numeriu neoriginalia. Tikrasis įrenginio identifikavimo numeris yra ( - ). 2015 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmojo skyriaus vyr. tyrėja E. C. sudarė Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, kurio pagrindu paėmė iš ieškovo įrenginį, dalyvaujant Vokietijos draudimo bendrovės „R+V Versicherung“ atstovams. Tokiu būdu ieškovas neteko įrenginio ir patyrė 72 405 Eur (250 000 Lt) žalą. Be to, dėl įrenginio grąžinimo ieškovas turėjo atlyginti UAB „Detas“ patirtas remonto išlaidas – 18 667,66 Eur (64 455,71 Lt). Todėl 2013 m. gruodžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, kadangi aplinkybės, lėmusios jo negaliojimą (vagystė iš tikrojo savininko), egzistavo iki sandorio sudarymo. Šiuo atveju taikytina vienašalė restitucija – pirkėjui grąžinama sumokėta už daiktą suma, o vogtas daiktas grąžinamas tikrajam savininkui.

3Atsakovas P. V. atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad jis yra sąžiningas įrenginio įgijėjas ir sąžiningas perleidėjas, todėl 2013 m. gruodžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp P. V. ir E. R., negali būti pripažintina niekine ir negaliojančia. Ieškovas atsakovo sąžiningumo nepaneigė, to nepadarė ir Kauno apygardos prokuratūra vykdytame ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje, nenustačiusi atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Tol, kol ši aplinkybė neįrodyta, atsakovas laikomas sąžiningu įgijėju ir restitucija jo atžvilgiu negali būti taikoma. Be to, restitucija taikoma ir žala atlyginama tik esant kaltei, o atsakovo kaltės šiuo atveju nėra. Ieškovas turi išanalizuoti visą įrenginio pirkimo–pardavimo sandorių grandinę ir tik nustatęs pirmąjį įrenginio įgijėją (t. y. asmenį, pavogusį įrenginį) kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Nepaneigus pirkėjų pagal vėlesnes įrenginio pirkimo–pardavimo sutartis (tame tarpe ir atsakovo) sąžiningumo, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti vėlesnę sandorių grandinę neteisėta. Pirmojo įrenginio pardavėjo Lietuvoje, t. y. UAB „Remginta“, atstovaujamo direktoriaus R. P., bei K. M. sudaryti sandoriai verčia manyti, kad būtent UAB „Remginta“ ir jos direktorius R. P. įrenginį įgijo neteisėtai, kadangi byloje esančioje medžiagoje nėra pinigų sumokėjimo Didžiosios Britanijos įmonei „RIASAN CAPITAL LLP“ fakto. Realaus pinigų sumokėjimo už įrenginį fakto ikiteisminio tyrimo metu neįrodė ir K. M.. Todėl UAB „Remginta“ ir jos direktorius R. P. bei K. M. turėtų pagrįsti įrenginio įsigijimo teisėtumą. Be to, įrenginys iš ieškovo buvo paimtas jo sutikimu, jis net neskundė prokuratūros veiksmų dėl įrenginio paėmimo ir grąžinimo Vokietijos draudimo bendrovei, prieš įrenginio paėmimą grąžinimui ieškovas atsakovui atsisakė leisti apžiūrėti įrenginį ir užfiksuoti realų įrenginio nusidėvėjimą pagal išdirbtas moto valandas, todėl atsakovas neturėjo galimybės įvertinti realų įrenginio nusidėvėjimą (dėl didžiulio nusidėvėjimo įrenginys galėjo būti bevertis). Negana to, ieškovas perdavė įrenginį grąžinimui Vokietijos draudimo bendrovei net neinformavęs atsakovo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad restitucijos taikymas, nuostolių atlyginimas atsakovo atžvilgiu negalimi. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad netekęs įrenginio patyrė 72 405 Eur dydžio žalą. Išanalizavus byloje esančią ikiteisminio tyrimo medžiagą, aiškiai matyti, kad įrenginį ieškovas įsigijo verslo tikslu, įrenginys ieškovui atsipirko, todėl ieškovas, prašydamas teismo taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo 72 405 Eur žalą, elgiasi nesąžiningai ir siekia nepagrįstai praturtėti. Ieškovas E. R. pagal 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutartį įrenginį nuomojo savo įmonei UAB „Detas“, minėtą nuomos sutartį pasirašė ieškovas ir jo žmona, kuri įrenginį naudojo savo veikloje ir gaudavo iš to pajamas. Tačiau, kelia abejonių tai, kad ieškovas (galimai siekdamas išvengti didelių mokesčių mokėjimo valstybei) įrenginį savo įmonei UAB „Detas“ nuomojo už nepagrįstai mažą kainą - tik už 12 000 Lt/mėn. (t. y. 3 475,44 Eur/mėn.), kai reali tokio įrenginio nuomos kaina rinkoje yra ne mažesnė nei 10 000 Eur/mėn. Be to, iš esmės skiriasi ieškovo kartu su pareikštu ieškiniu pateiktos 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutarties ir tos pačios 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutarties, esančios ikiteisminio tyrimo medžiagoje, esminės sąlygos (įrenginio vertė, nuomos kaina ir kt.), kas verčia įtarti ieškovą dokumentų klastojimu ir abejoti paties ieškovo sąžiningumu. Atsakovo vertinimu, ieškovas teismui kartu su ieškiniu pateikė suklastotą įrenginio nuomos sutartį, į kurią, siekdamas nesąžiningai prisiteisti iš atsakovo 18 667,66 Eur nuostolių atlyginimą, įtraukė sąlygą, pagal kurią nuomininkas UAB „Detas“ įrenginio remontui investuoja savo lėšas, kurias išskaito iš nuomotojui mokėtinų sumų už įrenginio nuomą, taip pat sumažino įrenginio nuomos mokestį iki 1 800 Lt/mėn. (t. y. 521,32 Eur/mėn.), kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje toje pačioje įrenginio nuomos sutartyje nurodyta gerokai didesnė įrenginio nuomos kaina - t. y. 12 000 Lt/mėn. (t. y. 3 475,44 Eur/mėn.). Todėl ieškovo argumentas, kad dėl įrenginio netekimo jis patyrė 18 667,66 Eur nuostolių, nepagrįstas.

4Trečiasis asmuo J. R. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad atsakovas P. V. yra sąžiningas įrenginio įgijėjas ir sąžiningas perleidėjas, todėl 2013 m. gruodžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartis negali būti pripažinta niekine ir negaliojančia. Ieškovas turi išanalizuoti visą įrenginio pirkimo–pardavimo sandorių grandinę ir tik nustatęs pirmąjį įrenginio įgijėją (t. y. asmenį, pavogusį įrenginį), kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Išanalizavus visą įrenginio pirkimo–pardavimo sandorių grandinę, aiškiai matyti, kad atsakovas yra sąžiningas įgijėjas ir perleidėjas, kaip ir ieškovas. Atsakovas įrenginio nepavogė, ikiteisminio tyrimo metu įtarimai jam nebuvo pareikšti, įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nuosprendžio, patvirtinančio atsakovo nesąžiningus veiksmus ar padarytą nusikalstamą veiką, nėra. Būtent pirmojo įrenginio pardavėjo Lietuvoje, t. y. UAB „Remginta“, atstovaujamo direktoriaus R. P., bei K. M. sudaryti sandoriai verčia manyti, kad būtent UAB „Remginta“ ir jos direktorius R. P. įrenginį įgijo neteisėtai, kadangi byloje esančioje medžiagoje nėra pinigų sumokėjimo Didžiosios Britanijos įmonei „RIASAN CAPITAL LLP“ fakto, todėl UAB „Remginta“ ir jos direktorius R. P. bei K. M. turėtų pagrįsti įrenginio įsigijimo teisėtumą. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įrenginys iš ieškovo buvo paimtas jo sutikimu, jis net neskundė prokuratūros veiksmų dėl įrenginio paėmimo ir grąžinimo Vokietijos draudimo bendrovei, todėl restitucijos taikymas, nuostolių atlyginimas atsakovo atžvilgiu negalimi.

5Trečiasis asmuo E. V. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškovas atsakovu šioje byloje patraukė netinkamą asmenį, neturintį tiesioginio ryšio su įrenginio vagyste ir ieškovo patirtais nuostoliais. Ieškovas, traukdamas atsakovu šioje byloje P. V. ir siekdamas prisiteisti nuostolių atlyginimą iš nieko bendro su įrenginio vagyste neturinčio asmens, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Vienašalės restitucijos taikymas šiuo atveju prieštarautų protingumo ir ekonomiškumo principams, nes vogtas įrenginys buvo perleistas kitiems asmenims kelis kartus, todėl kiekvienas pirkėjas turėtų bylinėtis su pardavėju dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo bei nuostolių, atsiradusių grąžinus pinigus, gautus pagal buvusį pirkimo–pardavimo sandorį, atlyginimo. Priteisus atsakovui atlyginti ieškovo dėl įrenginio praradimo patirtus nuostolius, ieškovo padėtis nesąžiningai ir nepagrįstai pagerėtų, o atsakovo pablogėtų. Be to, tokiu atveju atsakovui reikėtų reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui E. V., o pastarasis turėtų siekti nuostolių atlyginimo iš įrenginį jam pardavusios UAB „Remginta“ ir t. t., taigi visi įrenginio pirkimo–pardavimo sandorių grandinėje dalyvavę asmenys, net ir sąžiningi įgijėjai, įsiveltų į daugybę metų trunkančius teismo procesus, o tokiu būdu būtų pažeistas vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų, t. y. proceso ekonomiškumo principas.

6Ieškovas E. R. dubliku nesutinka su atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog atsakovo sąžiningumas nėra teisiškai reikšminga aplinkybė taikant restitucijos santykius. Restitucija nėra civilinės atsakomybės forma, todėl taikant restituciją asmens kaltės klausimas nėra byloje įrodinėtina aplinkybė. Ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra ieškovo teisė. Tuo atveju, jeigu ieškinys bus patenkintas, atsakovas P. V. turės teisę savo ruožtu išsiieškoti patirtą žalą iš jam įrenginį pardavusio E. V.. Atsakovo argumentai, susiję su įrenginio nusidėvėjimu ar pajamų iš įrenginio gavimu nėra pagrįsti. LAT yra išaiškinęs, jog restitucijos taikymo atveju, nėra tiriamas nei sandorio dalyku buvusio daikto nusidėvėjimas, nei pajamų iš daikto gavimas.

7Atsakovas P. V. tripliku prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo parduotas vogtas įrenginys. Tačiau atsakovas tiek įsigydamas įrenginį, tiek jį parduodamas ieškovui, nežinojo ir net negalėjo žinoti, jog įrenginys yra vogtas. Ikiteisminio tyrimo metu įrenginį pavogęs asmuo nenustatytas. Todėl, atsakovo vertinimu, yra susiklosčiusi išimtinė situacija, kai restitucijos taikymas yra negalimas, kadangi taikant vienašalę restituciją atsakovo padėtis nepagrįstai pablogėtų, o ieškovo nuostoliai būtų visiškai atlyginti. Ieškovas nepagrįstai remiasi nurodyta LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-701/2015, kaip precedentu, nes šia nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybės turi esminių skirtumų, t. y. LAT nutartyje kalbama apie automobilio naudojimą, o atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai buvo susiję su įrenginio nusidėvėjimu bei pajamų iš įrenginio nuomos gavimu. Atsakovo nuomone, turėtų būti vertinama tik pirmoji, t. y. ikiteisminio tyrimo metu ieškovo pateikta nuomos sutartis, o prie ieškovo ieškinio pridėta galimai suklastota nuomos sutartis su priedu laikytina negaliojančia ir iš jos kylantis ieškovo reikalavimas priteisti 18 667,66 Eur išlaidas įrenginio remontui pripažintinas teisiškai nepagrįstu.

8Trečiasis asmuo J. R. tripliku prašo ieškinį atmesti ir nurodo analogiškas aplinkybes, kaip atsakovo P. V. triplike.

9Ieškovas E. R. prašo ieškinį patenkinti, bylos nagrinėjimo eigoje paaiškino, kad jis nori atgauti tik tai, ką sumokėjo, kadangi paaiškėjo, jog pirktas įrenginys yra vogtas ir iš jo buvo paimtas. Įrenginį pirko pasiūlius J. R., bet savininku buvo P. V. ir sutartis buvo sudaryta su juo. Sutartą kainą – 250 000 Lt – už įrenginį sumokėjo pavedimais per banką, kaina buvo nustatyta neįvertinus įrenginio trūkumų, o remonto kaštus jis prisiėmė pats, todėl reikalauja nuostolių, kaip jo turėtų papildomų išlaidų. Įrenginį eksploatavo tik 6 mėn., tačiau nuolat aiškėjo trūkumai, todėl nuomos pajamų negavo ir turėjo sumokėti UAB „Detas“, kuriam buvo išnuomotas įrenginys, už remontą. Pripažino, kad jis yra UAB „Detas“ vadovas ir akcininkas. Bandė šnekėtis su atsakovu, kad grąžintų pinigus, J. R. pats paskambino ir pasiūlė atpirkti įrenginį, tačiau pinigus žadėjo grąžinti tik per pusę metų, tačiau, kadangi buvo iškelta baudžiamoji byla, dingo pasitikėjimas. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad įrenginys yra pavogtas, todėl įrenginys iš jo buvo paimtas. Dėl nuomos paaiškino, kad baudžiamojoje byloje pateiktoje nuomos sutartyje buvo numatytas didesnis nuomos mokestis, tačiau akcininkai nusprendė, kad negali tokio mokesčio mokėti, todėl nuomos sutartis sudaryta su mažesne kaina, nuomos mokestis įskaitytas pagal aktą. Defektinį aktą prie pirkimo–pardavimo sutarties pateikė pardavėjas P. V. su J. R., defektai nebuvo sutikrinti, tačiau remontas buvo susijęs su šiame akte nurodytais trūkumais. Su nurodytais defektais įrenginys galėjo dirbti tik avariniu būdu, todėl faktiškai vyko tik bandymai, bet pilna eksploatacija nebuvo galima. Kai įrenginys buvo paimtas, nuomininkas pareikalavo remonto kaštų. Remonto eigoje vėliau paaiškėjo ir kompiuterinės plokštės defektas.

10Ieškovo atstovas advokatas T. B. prašo ieškinį patenkinti ir nurodo, kad pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose, prašo priteisti sumą, sumokėtą už įrenginį, ir atlyginti nuostolius, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose, kai parduodamas ne savininkui priklausęs turtas. Kadangi atsakovas nebuvo įrenginio savininku, todėl sandoris prieštarauja įstatymo reikalavimams. Ieškovas, pirkdamas įrenginį, nežinojo, kad savininkas yra kitas asmuo, todėl yra sąžiningas įgijėjas. Be to, ieškovui turi būti atlyginti nuostoliai, kadangi ieškovas negavo nuomos mokesčio, kuris buvo įskaitytas už remonto išlaidas. Atsakovo atsikirtimai dėl gautos naudos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturi reikšmės, kadangi šie klausimai ginčo atveju nesprendžiami ir nevertinami. Be to, perdavus atsakovui pinigus, jie taip pat jam nešė naudą, o lėšas turi grąžinti tas, kas jas gavo, ir atsakovas bei tretieji asmenys turi aiškintis tarpusavyje, nes sandoris nėra ginčijamas kitais, pvz. valios trūkumo, pagrindais.

11Atsakovas P. V. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad iki sandorio ieškovo nepažinojo. Kadangi sūnus E. V. ruošėsi išvykti į užsienį, todėl jo paprašė persirašyti įrenginį ir bendrauti su J. R.. Sutartį sudarė dalyvaujant jam, ieškovui ir J. R., sutarties jis neruošė, sutarties pasirašymo dieną sužinojo ir kainą – 250 000 Lt, kuriuos jis gavo ir perdavė J. R., o gal sūnui. Nesidomėjo, iš kur įrenginį gavo sūnus, įrenginį matė tik nuotraukoje, sakė, kad stovi kažkur aikštelėje. Pinigus išgrynino ir perdavė J. R., nes sūnaus tuo metu nebuvo, raštelio neprašė. Apie įrenginio paėmimą sužinojo, kai areštavo sąskaitas. Mano, kad jis tebuvo tarpininkas, o ne savininkas, o kas tikrasis įrenginio savininkas, nežinojo, nors, jei jį pardavė, tai turbūt buvo savininkas. Atsiskaitymas su sūnumi išspręstas, jis sūnui neskolingas ir sūnus pretenzijų nereiškia.

12Trečiasis asmuo E. V. paaiškino, kad atsakovas yra jo tėvas. Pripažįsta įsigijęs įrenginį kaip fizinis asmuo pirkimo–pardavimo tikslu, nes tikėjosi uždirbti, jei būtų pardavęs brangiau. Kadangi ruošėsi išvykti, todėl perrašė tėvui, tačiau neišvyko. Nesidomėjo įrenginio likimu, nes tai tvarkė J. R., įsigijo taip pat paskatintas J. R., už įrenginį sumokėjo, įrenginys J. R. buvo perduotas UAB „Remginta“ už skolas, kuris jam perleido kaip sūnėnui. Neturėjo nei išlaidų, nei įrenginio ir apie pardavimą ieškovui nebuvo informuotas. Pinigus iš tėvo gavo, juos pervedė J. R.. Su J. R. sutarties nebuvo, tik susitarė, kad pinigus grąžins J. R.. Pinigus lyg gavo pavedimu ir pervedė J. R..

13Trečiasis asmuo J. R. paaiškino, kad su atsakovu sieja giminystė. Nurodė, kad buvo paprašytas paskolinti pinigų UAB „Remginta“, vėliau ji pasiūlė įrenginį ir paprašė jį parduoti, todėl pasiūlė jį nupirkti E. V., tačiau, kadangi neturėjo lėšų, pasiūlė pasirašyti vekselį. Įranga pateko pas E. V., tačiau jis rengėsi išvykti į JAV, todėl pardavė savo tėvui, kurio pardavime jis taip pat tarpininkavo. Iškilus problemoms, siūlė ieškovui atpirkti įrenginį, siūlė sumokėti per 2 mėn., tačiau jis nesutiko, kadangi sakė nupirkęs gera kaina. Mano, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, kadangi įranga per 19 mėn. galėjo uždirbti daugiau kaip 142 tūkst. Eur pajamų.

14Atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovas adv. G. Č. prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad atsakovas buvo sąžiningas įgijėjas ir perleidėjas, kadangi sandorio sudarymo metu nei viena iš sutarties šalių nežinojo ir negalėjo žinoti, kad įrenginys vogtas. Atsakovas įrenginio nepavogė, jam nebuvo pareikšti įtarimai, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuris patvirtintų neteisėtus nusikalstamus veiksmus, taip pat nėra. Nenustačius, kas padarė nusikalstamą veiką, įvykus keliems perleidimams, vienas sąžiningas įgijėjas negali perimti nusikalstamą veiką padariusio asmens pareigos atlyginti kitiems asmenims padarytą žalą. Taip pat nurodo, kad restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, įstatyme numatyta galimybė ir jos netaikyti. Ieškovas po įrenginio perdavimo jį naudojo ir tai nešė jam ekonominę naudą bei generavo pajamas. Todėl ieškovas siekia atgauti tai, ką jis sumokėjo už įrenginį, ir dar pasilikti visas pajamas, gautas eksploatuojant šį daiktą, vadinasi, atsakovas šias pajamas turėtų atgauti, kaip buvęs savininkas, tačiau jas gavo tik ieškovas. Mano, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, kadangi atsisakė įrenginio atpirkimo, įrenginį eksploatavo ir po to, kai paaiškėjo, kad jis vogtas, nebendradarbiavo dėl įrenginio apžiūrėjimo, perduodamas įrenginį neperdavė naudojimo laikotarpiu gautų pajamų. Todėl restitucija negali tapti nesąžiningo asmens elgesio pateisinimu. Atstovo nuomone, ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius dėl jo remonto yra nesąžiningumo pavyzdys, nes remontas buvo reikalingas eksploatacijai, iš kurios ieškovas gavo pajamas, o ieškovas neįrodė, kad į pardavimo kainą nebuvo įskaičiuotos ir remonto išlaidos.

15Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. V. ir ieškovas E. R. 2013 m. gruodžio 24 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį 24/12/2013, kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo įgijo nuosavybėn 2010 m. gamybos horizontaliai nukreipto gręžimo mašiną TRACTO-TECHNIK GRUNDODRILL 15XP už 250 000 Lt (dabar 72 405 Eur) (sutarties 2 skyriaus 1 punktas). Sutartyje buvo nurodyta, kad prekei reikalingas remontas (sutarties 1 skyriaus 4 punktas) ir prie minėtos pirkimo–pardavimo sutarties buvo pridėtas įrangos defektinis aktas, kuriame trūkumų šalinimo vertė nurodyta 57 511,78 Lt + PVM. Už įrenginį ieškovas sumokėjo 2013-12-24 mokėjimo nurodymu dėl 230 000 Lt sumos sumokėjimo atsakovui P. V. ir kitu tos pačios dienos mokėjimo nurodymu dėl 20 000 Lt sumos sumokėjimo atsakovui, iš viso ieškovas atsakovui sumokėjo 250 000 Lt sumą (72 405 Eur), t. y. sutartyje sutartą pirkimo kainą.

16Pateikta 2013 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad prieš tai trečiasis asmuo E. V. tą patį įrenginį buvo perleidęs savo tėvui P. V., taip pat patvirtindamas, kad jam reikalingas remontas (sutarties 1 skyriaus 4 punktas) už 300 000 Lt, kuriuos pirkėjas P. V. turėjo sumokėti iki 2013-12-23. E. V. šį įrenginį prieš perleidimą tėvui įsigijo 2013 m. gegužės 6 d. sutartimi iš UAB „Remginta“ už 327 760 Lt, sumokant grynais sutarties pasirašymo dieną (sutarties 2 skyriaus 1 ir 2 punktai), sutartyje atžymėta, kad pinigai gauti.

17Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2014 m. gegužės 28 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolu buvo laikinai apribotos ieškovo nuosavybės teisės į pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą įrenginį. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė J. D. 2015-05-27 nutarimu Grąžinti transporto priemonę „GRUNDODRILL 15XP“ nutarė šį įrenginį grąžinti šio įrenginio savininkui – Vokietijos draudimo bendrovei „R+V Versicherung“, kadangi 2014 m. rugpjūčio 12 d. parengtoje specialisto išvadoje buvo nustatyta, jog šio įrenginio „GRUNDODRILL 15XP“ identifikavimo numeris ( - ) yra suklastotas, pakeičiant originalią lentelę su nurodytu identifikavimo numeriu neoriginalia, tikrasis įrenginio identifikavimo numeris yra ( - ). Nutarime taip pat nurodyta, kad įrenginys laikotarpiu nuo 2010-08-16 iki 2010-08-17 buvo pagrobtas Vokietijoje. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmojo skyriaus vyr. tyrėja E. C. sudarė Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, kurio pagrindu paėmė iš ieškovo įrenginį, dalyvaujant Vokietijos draudimo bendrovės „R+V Versicherung“ atstovams.

18Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad ieškovas E. R. nuo 2010-08-10 yra UAB „Detas“ direktorius. Ieškovas įsigytą ginčo įrenginį jo su ieškiniu pateiktos 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomojo UAB „Detas“ už 1 800 Lt per mėnesį (sutarties 5 punktas). Įrenginys perduotas UAB „Detas“ 2014-01-02 perdavimo–priėmimo aktu. 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutartyje buvo numatyta, kad įrenginio remonto išlaidos išskaitomos iš nuomos mokesčio (sutarties 3.2. punktas). UAB „Detas“ įrenginį remontavo ir pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras turėjo remonto išlaidų bendrai 64 455,71 Lt be PVM (18 667,66 Eur) sumai ir 2015 m. gruodžio 28 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą šiai sumai ieškovui (kaip įrenginio savininkui) apmokėti. 2015 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu Nr. 15/12-1 buvo atliktas UAB „Detas“ ir E. R. tarpusavio skolų užskaitymas nurodytai sumai, o sutartis šalių 2015 m. rugpjūčio 10 d. sudarytu susitarimu buvo nutraukta, kadangi išnuomotas įrenginys buvo paimtas iš ieškovo ir grąžintas tikrajam savininkui – Vokietijos draudimo bendrovei „R+V Versicherung“.

19Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

20Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia (niekine) su atsakovu P. V. sudarytą 2013 m. gruodžio 24 d. ginčo įrenginio pirkimo–pardavimo sutartį, tokio reikalavimo pagrindu nurodydamas, kad jam buvo parduotas pagrobtas iš tikrojo savininko įrenginys ir šios aplinkybės egzistavo dar iki sandorio sudarymo, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo duomenys.

21CK 6.307 straipsnis reglamentuoja pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimo pasekmes. Pagal šio straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, jeigu sutartis negaliojančia pripažinta šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 4.96 straipsnyje. Taigi esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą ieškinio dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.307 straipsnio 1 dalį patenkinimui, yra pardavėjo teisinis statusas ir jo buvimas (nebuvimas) daikto savininku daikto perdavimo momentu. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

22CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, o 2 dalyje – kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą).

23Taigi įstatyme nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra nepaisant to, ar tokia garantija sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą). Šios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiškia, kad, byloje kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui. Tokia išvada, be kita ko, daroma remiantis tuo, kad paskutinis daikto pirkėjas paprastai nėra susijęs teisiniais santykiais su asmeniu, iš kurio pardavėjas įsigijo daiktą, todėl neturi arba turi labai ribotas galimybes įrodyti arba paneigti pardavėjo nuosavybės teisės įgijimą. Teisė nereikalauja neįmanomų dalykų (lot. lex non cogit ad impossibilia), todėl, tarp pardavėjo ir pirkėjo kilus ginčui dėl perleisto daikto, pardavėjas privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius perleisto daikto nuosavybės teisę. Toks aiškinimas yra įtvirtintas Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011).

24Nagrinėjamoje byloje atsakovas P. V. neįrodė, kad jis buvo įrenginio savininkas ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. neįrodė įgijęs nuosavybės teisę į įrenginį per keletą anksčiau sudarytų sandorių iš tikrojo savininko Vokietijoje, kuriam įrenginys šiuo metu jau yra grąžintas (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakovas įrenginį įsigijo pirkimo–pardavimo sutartimi iš savo sūnaus – trečiojo asmens E. V., o pastarasis jį įgijo tokiu pačiu būdu iš UAB „Remginta“, nepatvirtina atsakovo P. V. nuosavybės teisės į įrenginį ginčo sandorio sudarymo metu ir atvirkščiai, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas tikrasis įrenginio savininkas ir įrenginys buvo grąžintas jam, o tai patvirtina, kad atsakovas nebuvo parduoto turto savininku ir šios aplinkybės buvo sandorio sudarymo metu. Atsakovas, remiantis suformuota teismų praktika, turi analogišką galimybę apginti savo teises, prašydamas pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su trečiuoju E. V..

25Teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai, kad byloje nėra pateikto įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nuosprendžio, patvirtinančio, kad įrenginys buvo užvaldytas nusikalstamu būdu, taip pat argumentai, susiję su galima sąžiningo įgijėjo teisių apsauga. Byloje sprendžiamas ne daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, o pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo remiantis tuo, kad atsakovas pardavė ne jam priklausantį daiktą, klausimas. Atsakovui, kaip daikto pardavėjui, neįrodžius savo nuosavybės teisės daikto pardavimo momentu, o byloje esant jo nuosavybės teisę paneigiantiems įrodymams, yra pagrindas remiantis CK 6.307 straipsnio 1 dalimi sandorį pripažinti negaliojančiu. Pažymėtina, kad daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Pirkėjo teisę reikalauti, kad pardavėjas grąžintų jam sumokėtus pinigus suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006).

26Atmestini ir atsakovo atsikirtimai dėl vienašalės restitucijos negalimumo šioje byloje. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Atsakovo nuomone, kadangi ieškovas įrenginį eksploatavo 19 mėn. ir gavo pajamas, todėl taikius vienašalę restituciją ir jam priteisus parduoto daikto kainą, jo padėtis žymiai pagerėtų, nes jam atitektų ir pajamos, ir suma, sumokėta už daiktą, o atsakovo padėtis atitinkamai nepagrįstai pablogėtų.

27Tačiau teismų praktikoje dėl restitucijos netaikymo analogiškų ginčų atveju yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai pardavėjas parduoda jam nuosavybės teise nepriklausiusį daiktą, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 straipsnio 1 dalis), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (CK 6.307 straipsnio 3 dalis). Taip pat pažymėta, kad faktinė padėtis, kuriai esant įstatyme teismui suteikiama galimybė restitucijos netaikyti, turi būti išimtinė bei teismo tinkamai argumentuota. Be to, aptariamos situacijos pasekmės yra specialiai reglamentuotos CK 6.323 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, paaiškėjus, jog pirkėjas nupirko vogtą automobilį, vien aplinkybė, kad nebėra galimybės grąžinti automobilį pardavėjui, nelaikytina savaime suponuojančia restitucijos netaikymo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad negaliojančių sandorių dalyviai, nebuvę sandorių objekto teisėtais savininkais, neįgiję daiktinių teisių į jį, neįgyja ir teisės ginti nurodytas daiktines teises, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad ieškovas atsiskaitytų su atsakovais už automobilio naudojimą, iš to gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

29Tokiu būdu atsižvelgiant į nurodytus teisminius precedentus ir juose suformuotas teisės taikymo taisykles, spręstina, kad ta aplinkybė, jog pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, kai buvo parduotas ne pardavėjui priklausęs daiktas, pardavėjas neatgauna daikto ir turi grąžinti pirkėjui sumokėtą sumą, nereiškia nepagrįsto ir nesąžiningo vienos sandorio šalies padėties pablogėjimo, o kitos pagerėjimo. Ar ieškovo gautos eksploatuojant įrenginį pajamos (ekonominė nauda) ginčo atveju reiškia aiškų jo padėties pranašumą, vertintina remiantis CK 4.54 straipsnio nuostatomis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad daikto duodami vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso jų savininkui, jeigu įstatymai arba sutartis nenustato ko kita, o 2 dalyje – kad daikto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Tai reiškia, kad tokiu atveju teisę į daikto duotas pajamas, remiantis daiktinės teisės normomis, turi daikto savininkas ir būtent jis sprendžia, ar jos turėtų būti grąžintos, tačiau tai nereiškia pajamas gavusio asmens padėties pranašumo prieš asmenį, kuris nebūdamas savininku pardavė daiktą pirkėjui ir tai nevertintina, kaip pirkėjo nesąžiningas elgesys.

30Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, suformuotos teismų praktikos ir byloje nustatytų aplinkybių yra pakankamas pagrindas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, remiantis CK 1.80 straipsniu, 6.307 straipsnio 1 dalimi, 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.323 straipsnio 1 dalimi, taikant vienašalę restituciją, t. y. priteisiant iš atsakovo ieškovui ieškovo sumokėtą sumą.

31Dėl nuostolių atlyginimo

32Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti 18 667,66 Eur nuostolių atlyginimą, kadangi pagal su nuomininku UAB „Detas“ sudarytą įrenginio nuomos sutartį buvo susitarta, kad nuomininkas remontui investuoja savo lėšas, kurias išskaito iš nuomotojui mokėtinų sumų už įrenginio nuomą.

33CK 6.323 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo ar turėjo žinoti. Pagal CK 6.247 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

34Ieškovo pateikti įrodymai iš dalies patvirtina aplinkybes apie UAB „Detas“ turėtas išnuomoto įrenginio remonto išlaidas ir atliktą jos ir ieškovo tarpusavio skolų įskaitymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti jo turėtas įrenginio remonto išlaidas. Tačiau byloje nėra ginčo, kad ieškovas nusipirko įrenginį su tam tikrais trūkumais, ką patvirtina tiek sutarties 1 skyriaus 4 punktas, tiek sutarties priedas – įrangos defektinis aktas, t. y. ši aplinkybė nuo pirkėjo nebuvo nuslėpta, jam tik nebuvo žinoma, kad įrenginį parduoda ne jo savininkas. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas, apklausiamas liudytoju ikiteisminiame tyrime, nurodė, kad jam buvo pasiūlyta pirkti už 330 000 Lt, tačiau vėliau nusiderėjo iki 300 000 Lt, o galutinai sutarė, kad mokės 250 000 Lt, kadangi šios įrangos remontas kainuos apie 50 000 Lt (baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00921-13 t. 1, b. l. 124). Tai reiškia, kad įrenginio kaina buvo nustatyta įvertinus jo trūkumus ir pardavėjas negali būti atsakingas už ieškovo turėtas remonto išlaidas (6.327 straipsnio 2 dalis), nes pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą.

35Pažymėtina, kad paėmus įrenginį iš pirkėjo – ieškovo – nenustatyta, kad būtent atsakovas jį yra pagrobęs iš tikrojo savininko, o tai, kad jis nebuvo savininkas sandorio sudarymo metu nenulėmė ieškovo nuostolių, galimai atsiradusių dėl įrenginio remonto, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

36Teismo nuomone, šis reikalavimas nėra pagrįstas ir įrodytas dar ir todėl, kad byloje yra pateiktos tik UAB „Detas“ sąskaitos faktūros apmokėjimui už įrenginio remontą, bet ne mokėjimo dokumentai, be to, pažymėtina, kad yra dvi ieškovo su UAB „Detas“ 2014-01-02 sudarytos įrenginio nuomos sutartys su jose nurodytomis skirtingomis ginčą liečiančiomis sutarties sąlygomis: viena jų pateikta civilinėje byloje, kita baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00921-13 t. 1, b. l. 164-165). Baudžiamojoje byloje pateiktos nuomos sutarties 3.2. punkte, skirtingai nei pateiktos civilinėje byloje, nėra numatyta, kad įrenginio remonto išlaidos išskaitomos iš nuomos mokesčio, o numatyta, kad nuomotojas atsako už duoto naudotis turto trūkumus, kurių jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo neaptarė, perduodamas turtą. Šiose sutartyse nurodyta ir skirtinga nuomos kaina (civilinėje pateiktoje nuomos sutartyje – 1 800 Lt per mėnesį, o baudžiamojoje byloje pateiktoje sutartyje – 12 000 Lt per mėnesį). Abi sutartys pasirašytos tarpusavyje susijusių asmenų ieškovo ir E. R.. Nors ieškovas teigia, kad baudžiamojoje byloje pateiktas pirminis sutarties variantas, kurio vėliau buvo atsisakyta, kadangi akcininkai nesutiko mokėti nustatytos nuomos kainos, tačiau ieškovas šių aiškinimų kitais įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis baudžiamojoje byloje buvo pateikta anksčiau t. y. 2014 m. gegužės 19 d. ir vykdant ikiteisminį tyrimą, labiau tikėtina, kad būtent ši sutartis yra tikroji, tačiau joje ieškovas, kaip nuomotojas, nėra įsipareigojęs atlyginti nuomininko turėtas išlaidas šalinant įrenginio trūkumus, kurie, beje, buvo aiškūs ir žinomi tiek įrenginio įsigijimo, tiek jo perdavimo nuomininkui metu.

37Apibendrinant, spręstina, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, jog jis, įsigijęs įrenginį iš asmens, nebuvusio jo savininku, patyrė tam tikrų papildomų išlaidų, t. y. nuostolių, kurie turėtų būti atlyginti, remiantis CK 6.323 straipsnio 1 dalimi. Todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip neįrodytas.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui atlygintinos išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo pareikštų reikalavimų bendra suma yra 91 073,66 Eur, patenkinta reikalavimų – 72 405 Eur sumai, tokiu būdu patenkinta ieškinio reikalavimų dalis – 80 %, o atmesta – 20 %.

40Ieškovas yra sumokėjęs 1 552 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 1 241,60 Eur žyminis mokestis, ieškovas taip pat turėjo 2 700 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 2 160 Eur dydžio atstovavimo išlaidos, iš viso priteistina 3 401,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

41Proporcingai paskirstytinos ir valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios sudaro 20,27 Eur ir iš atsakovo valstybei priteistina 16,22 Eur, o iš ieškovo – 4,05 Eur dydžio nurodytos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Nutarė

43ieškinį patenkinti iš dalies.

44Pripažinti 2013 m. gruodžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp P. V. (a. k. ( - ) ir E. R. (a. k. ( - ) negaliojančia nuo sudarymo momento.

45Taikyti 2013 m. gruodžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo P. V. (a. k. ( - ) ieškovui E. R. (a. k. ( - ) 72 405 Eur sumokėtą kainą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

46Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

47Priteisti iš atsakovo P. V. (a. k. ( - ) ieškovui E. R. (a. k. ( - ) 1 241,60 Eur žyminį mokestį ir 2 160 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso 3 401,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

48Priteisti iš atsakovo P. V. (a. k. ( - ) 16,22 Eur, o iš ieškovo E. R. (a. k. ( - ) 4,05 Eur pašto išlaidas valstybei, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

49Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia... 2. ieškovas E. R. ieškinyje teismo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia... 3. Atsakovas P. V. atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašo ieškinį atmesti ir... 4. Trečiasis asmuo J. R. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir... 5. Trečiasis asmuo E. V. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir... 6. Ieškovas E. R. dubliku nesutinka su atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais... 7. Atsakovas P. V. tripliku prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ikiteisminio... 8. Trečiasis asmuo J. R. tripliku prašo ieškinį atmesti ir nurodo analogiškas... 9. Ieškovas E. R. prašo ieškinį patenkinti, bylos nagrinėjimo eigoje... 10. Ieškovo atstovas advokatas T. B. prašo ieškinį patenkinti ir nurodo, kad... 11. Atsakovas P. V. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad iki sandorio... 12. Trečiasis asmuo E. V. paaiškino, kad atsakovas yra jo tėvas. Pripažįsta... 13. Trečiasis asmuo J. R. paaiškino, kad su atsakovu sieja giminystė. Nurodė,... 14. Atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovas adv. G. Č. prašo ieškinį atmesti... 15. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad atsakovas P. V. ir... 16. Pateikta 2013 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad... 17. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro... 18. Juridinių asmenų registro išrašo duomenys patvirtina, kad ieškovas E. R.... 19. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos... 20. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia (niekine) su atsakovu P. V.... 21. CK 6.307 straipsnis reglamentuoja pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimo... 22. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal... 23. Taigi įstatyme nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo... 24. Nagrinėjamoje byloje atsakovas P. V. neįrodė, kad jis buvo įrenginio... 25. Teisiškai nereikšmingi atsakovo argumentai, kad byloje nėra pateikto... 26. Atmestini ir atsakovo atsikirtimai dėl vienašalės restitucijos negalimumo... 27. Tačiau teismų praktikoje dėl restitucijos netaikymo analogiškų ginčų... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad... 29. Tokiu būdu atsižvelgiant į nurodytus teisminius precedentus ir juose... 30. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, suformuotos teismų praktikos ir byloje... 31. Dėl nuostolių atlyginimo ... 32. Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti 18 667,66 Eur nuostolių... 33. CK 6.323 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai parduotą daiktą teismas dėl... 34. Ieškovo pateikti įrodymai iš dalies patvirtina aplinkybes apie UAB... 35. Pažymėtina, kad paėmus įrenginį iš pirkėjo – ieškovo – nenustatyta,... 36. Teismo nuomone, šis reikalavimas nėra pagrįstas ir įrodytas dar ir todėl,... 37. Apibendrinant, spręstina, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, jog... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 39. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui atlygintinos išlaidos proporcingai... 40. Ieškovas yra sumokėjęs 1 552 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovo... 41. Proporcingai paskirstytinos ir valstybės turėtos išlaidos, susijusios su... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270... 43. ieškinį patenkinti iš dalies.... 44. Pripažinti 2013 m. gruodžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą... 45. Taikyti 2013 m. gruodžio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties vienašalę... 46. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 47. Priteisti iš atsakovo P. V. (a. k. ( - ) ieškovui E. R. (a. k. ( - ) 1 241,60... 48. Priteisti iš atsakovo P. V. (a. k. ( - ) 16,22 Eur, o iš ieškovo E. R. (a.... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos...