Byla e2-806-549/2018
Dėl teisės pripažinimo, servituto nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo teisėja Ingrida Krušienė

2sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei,

3dalyvaujant ieškovės UAB „Litmet“ atstovui advokatui A. Š.,

4atsakovų Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Palangos miesto savivaldybės Tarybos įgaliotam atstovui V. K.,

5žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Litmet“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Palangos miesto savivaldybės Tarybai dėl teisės pripažinimo, servituto nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

6Teismas

Nustatė

7ieškovė UAB „Litmet“ pateiktu ieškiniu prašo pripažinti ieškovės teisę automobiliu privažiuoti prie nuosavybės teises priklausančio pastato, esančio ( - ), Palangoje (unikalus Nr. ( - )), įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei UAB „Litmet“ privažiuoti automobiliu prie pastato, esančio ( - ), Palangoje; nustatyti kelio servitutą pagal pateiktą schemą, suteikiantį ieškovei teisę važiuoti transporto priemone, Palangos miesto savivaldybei priklausančiu betono trinkelių keliu pagal pridedamą servituto planą iki Palangos m. savivaldybės taryboje bus patvirtintas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, įpareigoti atsakovus atlikti visus būtinus veiksmus, užtikrinančius ieškovės galimybę automobiliu patekti į žemės sklypą ( - ), Palanga, pagal 1994-09-08 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą ir suderintą žemės sklypo planą; jei nebus užtikrinama ieškovės teisė patekti į žemės sklypą ( - ), Palanga pagal 1994-09-08 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą ir suderintą žemės sklypo planą, pateiktą servituto nustatymo schemą, įpareigoti atsakovus užtikrinti galimybę ieškovei patekti į žemės sklypą ( - ), Palangoje kitais (alternatyviais nei ieškovės siūlomas nustatyti servitutas) būdais, kartu sprendžiant dėl tokio kelio (tame tarpe ir servituto jei toks būtų nustatomas) įrengimo kaštų dydžio, šių kaštų paskirstymo ieškovei ir atsakovams, jo atlygintinumo, ekonomiškumo, jo atitikimo įstatymo leidėjo įtvirtintiems šalių turtinių ir kitokių asmeninių teisių apsaugos principams.

8Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2017-10-10 pagal turto varžytinių aktą nuosavybės teises įgijo maitinimo paskirties pastatą, esantį ( - ), Palangoje (unikalus Nr. ( - )). Prie pastato, atliekant kadastrinius matavimus, yra suformuotas 0.0602 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 2501-0021-0002), kurio kadastro duomenys nustatyti 1994-11-24. Formuojant žemės sklypą, rengiat žemės sklypo suformavimo projektą, plane, kurį 1994-09-08 parengė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, privažiavimas buvo numatytas iš Vanagupės gatvės, tačiau šis kelio ruožas yra neteisėtai blokuotas betoniniais blokais ir įrengtas kelio ženklas Nr. 413 (“Pėsčiųjų, dviračių takas”), draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą, todėl ieškovė šiuo keliu negali naudotis ir privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto objekto ir nuomojamo žemės sklypo. 2006-09-06 Palangos m. savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. 212 rekonstruoti pastatą ( - ), Palangoje. Projekto aiškinamajame rašte yra numatyta, jog prie pastato patenkama iš pietinės pusės betono trinkelių taku, o tai visiškai atitinka minėto žemės sklypo suformavimo 1994 m. plano duomenis. Ieškovės, kaip pastato ir žemės sklypo nuomos teisės savininkės teisės yra suvaržytos, nes nėra sudaryta galimybė patekti prie nuosavybės teise priklausančio pastato motorinėmis transporto priemonėmis, nors tai yra būtina aptarnavimui, atvežant kavinės įrangą bei prekes, išvežant atliekas ir šiukšles, išsikviečiant avarines tarnybas galimos avarijos ar gaisro atveju, privažiuoti neįgaliesiems. Palangos m. savivaldybė nesudaro galimybės bei trukdo automobiliu patekti prie nusipirkto turto iš Vanagupės gatvės. Taip yra varžomos ieškovės, kaip nekilnojamojo daikto savininko teisės. Pagal CK 4.98 str. ieškovė turi teisę prašyti pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

9Palangos miesto savivaldybė geranoriškai šio klausimo nesprendžia. Šiuo atveju reikšminga Seimo kontrolieriaus 2014-07-14 pažyma Nr. 4D- 2012/2-1044, kuri patvirtina, kad tarp pastato ir žemės nuomos teisių savininkų ir naudotojų vyksta ilgametis ginčas. Seimo kontrolieriaus pažymoje bei LR aplinkos ministerijos 2014-08-29 rašte Nr. (18-2)D8-6454 yra konstatuojama, kad privažiavimas prie pastato turi būti ir už jo užtikrinimą yra atsakingi atsakovai, kurie iki šiol šios pareigos nėra įgyvendinę. Kadangi Seimo kontrolieriaus sprendimai savivaldybei yra rekomendacinio pobūdžio, Savivaldybė privažiavimo prie pastato ( - ), Palangoje klausimo neišsprendė iki šiol. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2014-08-29 raštu Nr. (18-2)D8-6454 pažymėjo, jog esamas privažiavimas (nuo Vanagupės gatvės, Palanga) užtikrina įvažiavimo į žemės sklypą ( - ), Palangoje, galimybes, o susidariusi, problema turi būti sprendžiama savivaldybės iniciatyva, vadovaujantis galiojančiu žemės sklypu. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos 5 punktas ir įvažiavimo planas, įrodo, kad pietinėje pusėje nuo pastato ( - ), Palangoje, prie Vanagupės g. esantis ir Savivaldybei priklausantis betoninių trinkelių kelias, kurio plotis net 4 metrai, nėra įtrauktas į miškų ūkio paskirties sklypus.

10Ieškovės UAB „Litmet“ atstovas advokatas A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pateikęs taikos sutartį ir kadangi Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovas nurodo, kad dėl kelių raudonųjų linijų plano rengimo klausimas dar nėra išspręstas, dėl ko pastarieji ir negali sudaryti taikos sutarties, atsižvelgiant į situaciją, kadangi UAB „Litmet“ objektą įsigijo varžytiniu būdu, bet pagal galiojančius planus negali patekti į objektą, iki bus įregistruota Registre, prašo po to, kai bus nustatytos raudonosios linijos, įregistruoti servitutą, o iki to laiko nustatyti kelio ženklais galimybę privažiuoti iki objekto. Nurodo, kad UAB „Litmet“ svarbu, kad būtų numatytas įvažiavimas pagal pridedamą schemą, kol nėra patvirtintas raudonųjų linijų planas, t. y. kad tokiu būdu būtų leista objektu naudotis laikinai.

11Atsiliepimu atsakovai Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos miesto savivaldybės tarybos nurodė, jog pripažįsta faktą, kad daug metų tinkamo privažiavimo prie pastato Naglio g. 17, Palangoje, užtikrinta nebuvo. Neginčija, kad 1994-10-27 Palangos m. savivaldybės vyr. architektas E. B. suderino žemės sklypo ( - ), Palangoje, planą pagal kurį patekimas į žemės sklypą ( - ), Palangoje, yra numatytas ginčo keliuku. Nurodo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr. A1-997 yra pradėtas rengti Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, tačiau jis iki šiol tebėra rengiamas. Taip pat neginčija aplinkybės, kad keliukas nepatenka į miškų plotus, kurie yra patvirtinti LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, naujausia redakcija patvirtinta Vyriausybės 2013-11-13 nutarimu Nr. 1046.

12Teismo posėdžio metu atsakovų – Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos miesto savivaldybės tarybos - atstovas paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais sutiktų, tačiau dėl objektyvių priežasčių – kol nėra patvirtintas raudonųjų linijų planas, kuris yra pradėtas rengti nuo 2012 metų, kadangi dėl įvairių skundų nėra patvirtintas, negali užtikrinti ieškovams privažiavimo prie pastato Naglio g. 17, Palangoje. Sutinka, kad įvažiavimas turi būti, bet to užtikrinti negali dėl raudonųjų linijų patvirtinimo, servituto nustatyti taip negali, neprieštarauja ieškovų reikalavimui, kad laikinai įvažiavimas būtų užtikrintas kelio ženklais. Kitiems ieškinyje nurodytiems reikalavimams neprieštarauja.

13Teismas,

14konstatuoja :

15ieškinys tenkintinas

16Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracija, Palangos miesto savivaldybės taryba iš esmės sutinka su ieškiniu, teismas motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje neprivalo išsamiai argumentuoti padarytų išvadų; juolab, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų ar kitų duomenų, paneigiančių ieškovės argumentus ar įrodymus (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

17Rašytiniais bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „Litmet“ 2017-10-10 pagal turto varžytinių aktą nuosavybės teises įgijo maitinimo paskirties pastatą, esantį ( - ), Palangoje (unikalus Nr. ( - )). Prie pastato, atliekant kadastrinius matavimus, yra suformuotas 0,0602 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )). Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data 1994-11-24). Formuojant žemės sklypą, rengiant žemės sklypo suformavimo projektą, 1994-09-08 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame plane privažiavimas prie pastato buvo numatytas iš Vanagupės gatvės. Šis žemės sklypo planas yra suderintas su Palangos m. savivaldybe bei Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Atsakovė Palangos m. savivaldybės administracija 2006-09-06 išdavė leidimą Nr. 212 rekonstruoti pastatą ( - ), Palangoje. Rekonstrukcijos projekto aiškinamajame rašte yra numatyta, jog prie pastato patenkama iš pietinės pusės betono trinkelių taku ir tai visiškai atitinka minėto žemės sklypo suformavimo 1994 m. plano duomenis. Tačiau šis kelio ruožas yra blokuotas betoniniais blokais ir įrengtas kelio ženklas Nr. 413 („Pėsčiųjų, dviračių takas“), draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą, todėl ieškovas šiuo keliu negali naudotis ir privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto objekto ir nuomojamo žemės sklypo.

18Seimo kontrolieriaus 2014-07-14 pažymoje Nr. 4D- 2012/2-1044 bei LR aplinkos ministerijos 2014-08-29 rašte Nr. (18-2)D8-6454 yra konstatuojama, kad privažiavimas prie Pastato turi būti ir už jo užtikrinimą yra atsakingi atsakovai, kurie iki šiol šios pareigos užtikrinti Pastato ir Žemės sklypo nuomos teisės savininko teisės privažiuoti prie savo nuosavybės - nėra įgyvendinę.

19Ieškovė nurodo, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybė nesudaro galimybės bei trukdo automobiliu patekti prie ieškovų nusipirkto turto, geranoriškai šio klausimo nesprendžia. Kadangi varžomos ieškovės, kaip nekilnojamojo daikto savininko teisės, ji yra priversta reikalauti pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

20Atsakovai atsiliepime pripažino faktą, kad daugelį metų tinkamo privažiavimo prie pastato ( - ), Palangoje, nebuvo užtikrinta. Taip pat neginčijo, kad 1994-10-27 Palangos m. savivaldybės vyr. architektas E. B. suderino žemės sklypo ( - ), Palangoje, planą, pagal kurį patekimas į žemės sklypą ( - ), Palangoje, yra numatytas ginčo keliuku. Sutinka, kad įvažiavimas turi būti. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr. A1-997 yra pradėtas rengti Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, tačiau iki šiol jis tebėra rengiamas, nes dėl įvairių skundų jis nėra patvirtintas, todėl atsakovė Palangos miesto savivaldybė negali užtikrinti ieškovams privažiavimo prie pastato Naglio g. 17, Palangoje. Neginčija, kad ginčo keliukas nepatenka į miškų plotus, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“.

21Taigi, nors minėtame žemės sklypo plane bei 2006-09-06 Palangos m. savivaldybės administracijos išduotame statybos leidime Nr. 212 numatytas įvažiavimas iš Vanagupės g., tačiau Palangos m. savivaldybė nesudaro galimybių ieškovei patekti prie nuosavybės teise turto motorinėmis transporto priemonėmis, todėl ieškovė negali savo turtu disponuoti tinkamai pagal paskirtį. Dėl šių priežasčių ieškovė turi teisę reikalauti, kad būtų pašalintos visos kliūtys, trukdančios tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisę, t.y. teisę naudoti nuosavybės teisės objektą pagal paskirtį.

22Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu. Negatorinis ieškinys reiškiamas tada, kai savininkui trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012, kt.).

23Pažymėtina, kad atsakovai pripažino, jog ieškovės teisė patekti prie nuosavybės teise priklausančio turto motorinėmis transporto priemonėmis yra apribota, nors pagal 1994-10-27 Palangos m. savivaldybės vyr. architektas E. B. suderintą žemės sklypo ( - ), Palangoje, planą patekimas į žemės sklypą ( - ), Palangoje, yra numatytas ginčo keliuku iš Vanagupės gatvės. Tačiau, kadangi Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr. A1-997 yra pradėtas rengti Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas nėra patvirtintas, atsakovai negali įteisinti privažiavimo prie ieškovo pastatų ginčo keliuku. Jokių kitų kliūčių, kurios trukdytų ieškovei naudotis įvažiavimu iki jai nuosavybės teise priklausančių statinių ginčo keliu, atsakovai nenurodė. Taigi, teismo nuomone, atsakovai ilgą laiką neįteisindami patekimo į žemės sklypą ( - ), Palangoje, pagal suderintą žemės sklypo planą, apribojo ieškovei galimybę tinkamai įgyvendinti jos nuosavybės teisę – naudotis jai priklausančiu maitinimo paskirties objektu, privažiuojant prie jo transporto priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pagal CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d., 4.37 str. nuostatas, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisęs objektą ir juo disponuoti. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo suteikti prioritetą atsakovų teisėms, paneigiant ieškovo teises, kadangi tai pažeistų CK 1.137 str. įtvirtintą imperatyvą.

24Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tenkina ieškovės reikalavimą ir įpareigoja atsakovus netrukdyti ieškovei UAB „Litmet“ privažiuoti prie pastato, esančio ( - ), Palangoje, Palangos miesto savivaldybei priklausančiu betono trinkelių keliu pagal 1994-09-08 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą ir suderintą žemės sklypo planą.

25Taip pat ieškovė reiškia alternatyvius reikalavimus dėl kelio servituto nustatymo, t. y. prašo nustatyti kelio servitutą pagal pateiktą schemą, suteikiančią ieškovei teisę važiuoti transporto priemonėmis Palangos miesto savivaldybei priklausančiu betono trinkelių keliu pagal pridedamą servituto planą iki Palangos miesto savivaldybės taryboje bus patvirtintas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas arba, jei nebus užtikrinama ieškovės teisė patekti į žemės sklypą ( - ), Palangoje pagal 1994-09-08 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą ir suderintą žemės sklypo planą, pateiktą servituto nustatymo schemą, įpareigoti atsakovus užtikrinti galimybę ieškovui patekti į žemės sklypą ( - ), Palangoje kitais (alternatyviais nei ieškovės siūlomas nustatyti servitutas) būdais, kartu sprendžiant dėl tokio kelio (tame tarpe ir servituto jei toks būtų nustatomas) įrengimo kaštų dydžio, šių kaštų paskirstymo ieškovei ir atsakovams, jo atlygintinumo, ekonomiškumo, jo atitikimo įstatymo leidėjo įtvirtintiems šalių turtinių ir kitokių asmeninių teisių apsaugos principams.

26Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo K. S. (K. S.) v. Vilniaus rajono ŽŪM ,,Vanaginė” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lifosa“ v. Z. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2005; kt.).

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose: 2005-04-04, bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007-06-11, byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-04-03, byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010-06-22, byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt., Kauno apygardos teismo 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2367-343/2016).

28CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju aktuali antroji sąlyga, kadangi savininkų nesutarimo faktas nustatytas ir neginčijamas, todėl būtina nustatyti, ar egzistuoja objektyvus servituto poreikis. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

29Kaip jau minėta, iš byloje pateiktų įrodymų, nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso maitinimo paskirties pastatas, esantis ( - ), Palangoje, kuris yra pripažintas tinkamu naudoti pagal 2007-02-20 aktą Nr. 20, prie kurio, atliekant kadastrinius, matavimus yra suformuotas 0,0602 ha žemės sklypas, ieškovės nuomojamas iš valstybės.

30Byloje aptartų įrodymų pagrindu, konstatuota, jog ieškovė neturi galimybės prie nuosavybės teise priklausančio pastato privažiuoti UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1994-09-08 parengtame žemės sklypo plane bei pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-09-06 išduotą statybos leidimą Nr. 212, numatytu keliu iš Vanagupės gatvės, nes šis įvažiavimas yra blokuotas betono blokais, be to, įrengtas kelio ženklas Nr. 413 („Pėsčiųjų, dviračių takas“), draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą. Taigi, Palangos miesto savivaldybė nesudaro galimybių ieškovei automobiliu patekti prie nusipirkto turto. Atsakovai taip pat sutinka, kad ieškovė neturi teisėto ir tinkamo būdo privažiavimui prie pastato, nors tokia jų teisė neginčitina, be to, kad nėra patvirtintas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, kitų kliūčių, dėl kurių ieškovė negalėtų naudotis1994-09-08 parengtame žemės sklypo plane numatytu privažiavimu prie pastato iš Vanagupės gatvės, atsakovai negalėjo nurodyti. Jokių kitų būdu, kelių, kuriais ieškovė teisėtai galėtų pasinaudoti privažiavimui prie nuosavybės teise įsigyto pastato, negalėjo pasiūlyti.

31Esant minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, jog ieškovė negali tinkamai naudotis ir disponuoti jai priklausančiu pastatu ir nuomojamu žemės sklypu, nepasinaudodama atsakovei priklausančiu keliu.

32Jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu (sklypais), negali patekti į jam priklausantį namą ar butą, servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi ir jos negali paneigti abstrakti galimybė ateityje įrengti kitą kelią arba realiai neegzistuojantis administraciniu aktu nustatytas servitutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012).

33Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Servituto nustatymas teismo sprendimu yra atskiras pagrindas servitutui atsirasti. Jis taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutą nustatyti kitais būdais (sutartimi, administraciniu aktu) nepavyksta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčai dėl privažiavimo prie pastato, esančio ( - ), Palangoje, vyksta jau ilgą laiką, tai patvirtina ir Seimo kontrolieriaus 2014-07-14 pažyma Nr. 4D-2012/2-1044 bei LR aplinkos ministerijos 2014-08-29 raštas Nr. (18-2)D8-6454, kuriuose konstatuojama, kad privažiavimas prie pastato turi būti ir už jo užtikrinimą yra atsakingi atsakovai, kurie iki šiol šios pareigos, užtikrinti pastato ir žemės sklypo nuomos teisės savininko teisės privažiuoti prie savo nuosavybės, nėra įgyvendinę.

34Atsakovai atsiliepime į ieškinį, bei jų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad savivaldybės administraciniais sprendimais šiuo metu servituto nustatyti negali, nes vis dar nėra priimtas ir patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr. Al-997 rengiamas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, tačiau tai nepaneigia ieškovės teisės.

35Ieškovei įrodžius, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovės daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ir atsakovams kitų sprendimo galimybių nepasiūlius, sutikus, kad naudojimasis ginčo keliu gali būti sureguliuojamas Kelių eismo ženklais, vadovaujantis protingumo kriterijumi, nustatytina, kad ieškovės siūlomas servitutas Palangos miesto savivaldybei priklausančiu betono trinkelių keliu pagal ieškovės pridedamą servituto planą iki Palangos miesto savivaldybės taryboje bus patvirtintas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas yra ekonomiškiausias ir mažiausiai kelio savininko teises varžantis servitutas.

36CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Šios normos turinys suponuoja tai, kad kelio servituto plotis (išsidėstymas) gali būti nustatomas pagal faktiškai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį arba pagal CK nustatytą bendrą dydį – 4 metrus. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir išsidėstymas, šie elementai turi būti nurodyti teismui pateikiamame prašomo nustatyti servituto plane (schemoje), jei jis būtinas. Jeigu servitutas nustatomas jau esamuose keliuose, kurie yra faktiškai naudojami, gali būti, kad planas ar schema nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012).

37Šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti servitutą esamame savivaldybei priklausančiame kelyje, jungiančiame Vanagupės gatvę su Naglio alėja bei pateikia privažiavimo nustatymo schemą, parengtą UAB „Viriga“ 2018-01-12. Nors servituto schemoje nėra pažymėtas kelio plotis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, nustatomas jau esamame kelyje, jo plotis nustatomas pagal faktiškai egzistuojančio kelio plotį.

38Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teismo aptartus motyvus, ieškinys servituto nustatymo dalyje tenkintinas, ir laikinai, iki Palangos m. savivaldybės taryboje bus patvirtintas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, nustatytinas kelio servitutas (teisė tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku), skirtas ieškovei privažiuoti prie jai priklausančio pasato, esančio ( - ), Palangoje, Palangos miesto savivaldybei priklausančiu betono trinkelių keliu pagal UAB „Viriga“ 2018-01-12 parengtą servituto nustatymo schemą. Atsakovai įpareigoti atlikti visus būtinus veiksmus, užtikrinančius ieškovės galimybę automobiliu patekti į žemės sklypą ( - ), Palanga, pagal 1994-09-08 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą ir suderintą žemės sklypo planą.

39CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

40Šiuo atveju klausimas dėl servituto atlygintinumo nekeltas, atsakovė Palangos miesto savivaldybė nereikalavo jai atlyginti nuostolių ar sumokėti kompensaciją už jos, kaip savininko teisių suvaržymą. Tačiau teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje.

41Kadangi atsakovai sutiko ieškovei užtikrinti teisę prie nuosavybės teise turimo pastato ( - ), Palangoje, transporto priemonėmis privažiuoti Palangos miesto savivaldybei priklausančiu betono trinkelių keliu pagal pridedamą servituto planą iki Palangos miesto savivaldybės taryboje bus patvirtintas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, alternatyvus ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus užtikrinti galimybę ieškovei patekti į žemės sklypą ( - ), Palangoje kitais, nei ieškovės siūlomas nustatyti servitutas būdais, nebespręstinas.

42Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 150,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Tenkinus ieškinį visiškai, žyminis mokestis lygiomis dalimis priteistinas iš atsakovų (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

Nutarė

44ieškinį tenkinti.

45Pripažinti ieškovės UAB „Litmet“ teisę automobiliu privažiuoti prie nuosavybės teises priklausančio pastato, esančio ( - ), Palangoje (unikalus Nr. ( - )).

46Įpareigoti atsakovus Palangos miesto savivaldybės administraciją, kodas 125196077, ir Palangos miesto savivaldybės tarybą, kodas 111101343, netrukdyti ieškovei UAB „Litmet“ privažiuoti automobiliu prie pastato, esančio ( - ), Palangoje, Palangos miesto savivaldybei priklausančiu betono trinkelių keliu.

47Iki kol bus patvirtintas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, nustatyti kelio servitutą, pažymėtą parengtame 2018-01-12 žemės sklypo servituto nustatymo plane Palangos miesto savivaldybei priklausančiu betono trinkelių keliu, jungiančiu Vanagupės gatvę su Naglio alėja, suteikiant teisę transporto priemonėmis įvažiuoti į žemės sklypą, ( - ), Palanga (unik. ( - )), bei privažiuoti prie ieškovei UAB „Litmet“ priklausančio pastato, esančio ( - ), Palangoje (unikalus Nr. ( - )).

48Įpareigoti atsakovus Palangos miesto savivaldybės administraciją, kodas 125196077, ir Palangos miesto savivaldybės tarybą, kodas 111101343, atlikti visus būtinus veiksmus, užtikrinančius ieškovės UAB „Litmet“ galimybę automobiliu patekti į žemės sklypą ( - ), Palangoje, pagal 1994-09-08 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą ir suderintą žemės sklypo planą.

49Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Palangos miesto savivaldybės administracijos, kodas 125196077, ir Palangos miesto savivaldybės, kodas 111101343, 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 75,00 Eur iš kiekvieno atsakovo, ieškovo UAB „Litmet“, įmonės kodas 302481934, naudai.

50Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo teisėja Ingrida Krušienė... 2. sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei,... 3. dalyvaujant ieškovės UAB „Litmet“ atstovui advokatui A. Š.,... 4. atsakovų Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Palangos miesto... 5. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. ieškovė UAB „Litmet“ pateiktu ieškiniu prašo pripažinti ieškovės... 8. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2017-10-10 pagal turto varžytinių aktą... 9. Palangos miesto savivaldybė geranoriškai šio klausimo nesprendžia. Šiuo... 10. Ieškovės UAB „Litmet“ atstovas advokatas A. Š. teismo posėdžio metu... 11. Atsiliepimu atsakovai Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos... 12. Teismo posėdžio metu atsakovų – Palangos miesto savivaldybės... 13. Teismas,... 14. konstatuoja :... 15. ieškinys tenkintinas... 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio... 17. Rašytiniais bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad... 18. Seimo kontrolieriaus 2014-07-14 pažymoje Nr. 4D- 2012/2-1044 bei LR aplinkos... 19. Ieškovė nurodo, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybė nesudaro... 20. Atsakovai atsiliepime pripažino faktą, kad daugelį metų tinkamo... 21. Taigi, nors minėtame žemės sklypo plane bei 2006-09-06 Palangos m.... 22. Negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko... 23. Pažymėtina, kad atsakovai pripažino, jog ieškovės teisė patekti prie... 24. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tenkina ieškovės reikalavimą... 25. Taip pat ieškovė reiškia alternatyvius reikalavimus dėl kelio servituto... 26. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis... 28. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 29. Kaip jau minėta, iš byloje pateiktų įrodymų, nustatyta, kad ieškovei... 30. Byloje aptartų įrodymų pagrindu, konstatuota, jog ieškovė neturi... 31. Esant minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, jog ieškovė negali tinkamai naudotis... 32. Jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu (sklypais), negali patekti į... 33. Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o... 34. Atsakovai atsiliepime į ieškinį, bei jų atstovas teismo posėdyje nurodė,... 35. Ieškovei įrodžius, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti... 36. CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą,... 37. Šiuo atveju ieškovė prašo nustatyti servitutą esamame savivaldybei... 38. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teismo aptartus motyvus, ieškinys... 39. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 40. Šiuo atveju klausimas dėl servituto atlygintinumo nekeltas, atsakovė... 41. Kadangi atsakovai sutiko ieškovei užtikrinti teisę prie nuosavybės teise... 42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259... 44. ieškinį tenkinti.... 45. Pripažinti ieškovės UAB „Litmet“ teisę automobiliu privažiuoti prie... 46. Įpareigoti atsakovus Palangos miesto savivaldybės administraciją, kodas... 47. Iki kol bus patvirtintas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių... 48. Įpareigoti atsakovus Palangos miesto savivaldybės administraciją, kodas... 49. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Palangos miesto savivaldybės... 50. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...