Byla 2-4250-934/2013
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Anetai Mockaitei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atstovei I. J., atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei J. P., tretiesiems asmenims V. Ž., P. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų J. V. Ž., P. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Nustatė

2Teisme priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV) ieškinys atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl 3367,50 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.

3Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

4Ieškovas ieškinyje (b. l. 2-5) nurodė, jog 2011 m. gruodžio 21 d., apie 07.30 val. kelyje Vilnius – Marijampolė, Birštono savivaldybės ribose, J. V. Ž. važiavo į darbą automobiliu Renault Scenic, valstybinis Nr. ( - ), ir susidūrė su automobiliu Audi 100, valstybinis Nr. ( - ). Po eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Audi“ 100 vairuotojas P. B. Nurodė, kad po eismo įvykio J. V. Ž. atvykusi į darbą pasijuto blogai, todėl kreipėsi įgydymo įstaigą. Nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. vasario 1 d. J. V. Ž. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 6-15-571 J. V. Ž. 2011 m. gruodžio 21 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu įvykiu. VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. balandžio 10 d. sprendimais Nr. 6-18-1470, Nr. 6-18-1471, Nr. 6-18-1472 už nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. vasario 1 d. nukentėjusiai buvo paskirta 3367,50 Lt ligos pašalpa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondo biudžetas) biudžeto lėšų. Nurodė, kad ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais pateikė AB “Lietuvos draudimas” reikalavimą atlyginti Fondo biudžetui žalą, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą, motyvuodamas tuo, jog eismo įvykio dalyviai P. B. ir J. V. Ž. užpildė įvykio deklaraciją, sveikata nesiskundė, tyrimas dėl eismo įvykio nebuvo atliekamas.

5Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu (b. l. 42-44). Ieškovo reikalavimas grindžiamas vien ligos pašalpos už nedarbingumo laikotarpį išmokėjimu, tačiau, atsakovo nuomone, svarbus yra ne tik ligos pašalpos išmokėjimo, bet ir jos pagrįstumo aspektas. Regresinį reikalavimą reiškiantis subjektas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Nurodė, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (toliau – VPK Birštono PK) 2012 m. rugpjūčio 2 d. pranešime buvo nurodoma, jog tyrimas dėl 2011 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio nebuvo atliekamas. VPK Birštono PK gavo pranešimą apie techninį eismo įvykį, kuriame nurodyta, kad buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, o eismo įvykio dalyviai sveikatos būkle nesiskundė. Todėl, atsakovo nuomone, J. V. Ž. sveikatos būklės pablogėjimas negali būti pripažįstamas eismo įvykio, kurio kaltininkas AB „Lietuvos draudimas“ draudėjas, pasekme. Nurodė, kad eismo įvykio metu J. V. Ž. sužalojimų nepatyrė ir šį teiginį ieškovas įrodinėja šiais motyvais:

61) J. V. Ž. užpildė eismo įvykio deklaracija, patvirtindama, kad sužalojimų eismo įvykio metu nepatyrė, o įrodymų, kurie paneigtų eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes, nepateikė;

72) J. V. Ž. nesikreipė į draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo reali žala jos sveikatai nebuvo padaryta;

83) eismo įvykio metu esant sužeistųjų, turėjo būti kviečiama policija. Tačiau P. B. teisėsaugos institucijų nėra pripažintas kaltu dėl sužalojimų, todėl jam nekyla civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos, o AB „Lietuvos draudimas“ neturi pagrindo atlyginti ieškovo prašomą žalą.

9Trečiasis asmuo P. B., atsiliepime (b. l. 65) į pareikštą ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog tarp ieškovo nuostolių ir autoįvykio yra priežastinis ryšys. Pažymėjo, kad po eismo įvykio J. V. Ž. neturėjo nusiskundimų sveikatos būkle, nesiskundė skausmais ir teigė esanti nesusižalojusi, todėl buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Prašė ieškovo ieškinį atmesti.

10Teismo posėdžio metu ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo teismui pateikta gydytojos – ekspertės A. B. išvada, paremta prielaidomis ir spėlionėmis, kuriomis atsakovas bando paneigti medicininius dokumentus ir ginčija gydytojų kompetenciją. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. V. Ž. prastai pasijuto po eismo įvykio ir visą laikotarpį, kol gydėsi, buvo nedarbinga būtent dėl šio įvykio. Nėra užfiksuotas joks kitas įvykis nedarbingumo laikotarpiu.

11Teismo posėdžio metu atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas palaikė patikslintame atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad atsakovo gydytoja – ekspertė A. B., turinti šeimos gydytojo licenciją, įvertinusi J. V. Ž. atliktus tyrimus, medicininius išrašus, turėdama tinkamą kompetenciją, nurodė esminius medicininių dokumentų ir diagnozės konstatavimo trūkumus, kurie paneigia gydytojų J. V. Ž. diagnozuotus sužalojimus. Jei teismas pripažintų, kad vis dėlto egzistuoja priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir diagnozuotų sužalojimų, tai pagrįsta būtų apmokėti daugiausia už 10 dienų, kadangi dešiniojo sėdmens sumušimas, kaip įprasta, per tokį laikotarpį yra išgydomas. Gydytojų konstatuoti sužalojimai objektyviai negalėjo būti padaryti autoįvykio metu.

12Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. V. Ž. paaiškino, kad eismo įvykio dieną kreipėsi į UAB „Pagalba ligoniui“. Gavusi siuntimą, ta pačia dieną nuvyko į Prienų ligoninę, kurioje buvo atlikta rentgenograma ir konstatuotas gūžduobės lūžis. Paaiškino, kad nuo eismo įvykio iki nedarbingumo laikotarpio pabaigos jokių kitų sužalojimų nebuvo patyrusi, gydėsi eismo įvykio metu patirtus sužalojimus. Paaiškino, kad pirminę eismo įvykio deklaraciją pildė policijos pareigūnas, tačiau paaiškėjus, kad ji užpildyta neteisingai, kita dieną užpildė naują deklaraciją, kurią perdavė draudimo bendrovei.

13Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. B. paaiškino, kad po autoįvykio jokių pretenzijų jam nebuvo pareikšta. Po eismo įvykio matė šlubuojančią J. V. Ž., bet dėl sužalojimų ji nesiskundė. Paaiškino, kad po avarijos eismo įvykio deklaraciją pildė policijos pareigūnai, tačiau ji buvo užpildyta neteisingai, todėl vėliausia kitą dieną buvo užpildyta ir pasirašyta nauja eismo įvykio deklaracija.

14Ieškinys tenkintinas.

15Ginčo esmė.

16Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ligos pašalpą J. V. Ž. išmokėjusios VSDFV Vilniaus skyriaus atgręžtinio reikalavimo, pareikšto regreso tvarka draudikui, kuris buvo apdraudęs eismo įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę, pagrįstumo klausimas.

17Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

18Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 21 d., apie 07.30 val. kelyje Vilnius – Marijampolė, Birštono savivaldybės ribose, J. V. Ž. važiavo automobiliu Renault Scenic, valstybinis Nr. ( - ) ir susidūrė su automobiliu „Audi“ 100, valstybinis Nr. ( - ) (b. l. 10, 45). Po eismo įvykio užpildyta Eismo įvykio deklaracija, o eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio Audi 100, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas P. B. (b. l. 9). Tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir P. B. buvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio Audi 100, valstybinis Nr. ( - ), valdytojo civilinė atsakomybė (b. l. 54-57). Po 2011 m. gruodžio 21 d. įvykusi eismo įvykio J. V. Ž. apie 9.00 val. buvo atvykusi į darbovietę (UAB „Eurovaistinė“), tačiau pasijutusi blogai išvyko pas gydytoją (b. l. 32).

19Iš asmens sveikatos istorijos medicininių dokumentų matyti, kad J. V. Ž. 2012 m. gruodžio 21 d., 12.30 val. kreipėsi į UAB „Pagalba ligoniui“ šeimos gydytoją G. J. dėl 2011 m. gruodžio 21 d. patirtos traumos eismo įvykio metu, važiuojant į darbą, kuri nukreipė nukentėjusią traumatologo konsultacijai (b. l. 28). Tą pačią dieną J. V. Ž. kreipėsi į VšĮ Prienų ligoninės traumatologą N. D. dėl nugaros ir dubens srities skausmų, atsiradusių eismo įvykio metu. Atlikus juosmens srities rentgenologinį tyrimą, diagnozuotas žymus stuburo juosmeninės dalies iškrypimas į kairę pusę su slankstelių ašių rotacija, penkto juosmeninio slankstelio skersinės ataugos lūžimas iš kairės pusės, tolesniam tyrimui ir gydymui išsiuntė į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę (b. l. 88-90), kurioje 2011 m. gruodžio 21 d. atlikus stuburo juosmens srities tomografinį tyrimą, nustatyta, L2/S1 saiki stuburo osteochondrozė, juosmeninės dalies skoliozė į kairę, skirtas gydimas ir tausojantis rėžimas (b. l. 28-28). 2011 m. gruodžio 27 d. medicininės apžiūros metu J. V. Ž. skundėsi dėšinės šlaunies ir klubo dešinės pusės skausmu, pripažinta dar nedarbinga (b. l. 13, 28). 2012 m. sausio 2 d. kreipėsi į UAB „Pagalba ligoniui“ šeimos gydytoją, kuris nukreipė pakartotinai pas traumatologą konsultacijai (b. l. 29), kuris nustatė gūžduobės lūžį dešinėje (S32.4) ir juosmeninio raiščio patempimą (S33.51) (b. l. 30). J. V. Ž. 2012 m. sausio 6 d., 2012 m. sausio 12 d., 2012 m. sausio 19 d. kreipėsi į UAB „Pagalba ligoniui“ šeimos gydytoją, nurodydama, kad sunkiai juda, skauda dubens kaulą, pavargsta (b. l. 30), nepraeina skausmas (b. l. 30-31), pripažinta nedarbinga. 2012 m. sausio 27 d., J. V. Ž., apžiūrėta gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje, dalyvaujant VSDFV Alytaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus atstovui, pacientė skundėsi skausmais dešinėje kojoje, judėjimo sutrikimu, pripažinta nedarbinga (b. l. 31). 2012 m. vasario 1 d. J. V. Ž. kreipėsi į šeimos gydytoją, pripažinta darbinga (b. l. 31).

20Autoįvykyje nukentėjusi J. V. Ž. dėl 2011 m. gruodžio 21 d. įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbinga nuo 2011 m. gruodžio 21 iki 2012 m. vasario 1 d., jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (b. l. 12-19). VSDFV Alytaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus atstovui patikrinus nedarbingumo pažymėjimų nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. vasario 1 d. išdavimo pagrįstumą, padarė išvadą, jog J. V. Ž. buvo nedarbinga nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 21012 m. vasario 1 d. dėl nelaimingo atsitikimo kelyje į darbą 2011 m. gruodžio 21 d., elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. vasario 1 d. apdraustajai J. V. Ž. išduoti pagrįstai (b. l. 26-27). VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 6-15-571 J. V. Ž. 2011 m. gruodžio 21 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą buvo pripažintas draudiminiu įvykiu (b. l. 11). Už nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. vasario 1 d. J. V. Ž. VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-04-10 sprendimais Nr. 6-18-1470, Nr. 6-18-1471, Nr. 6-18-1472 buvo paskirta 3367,50 Lt ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau –Fondas) lėšų (b. l. 22-22).

21Ieškovas 2012 m. birželio 29 d. raštu Nr. (8.22) 3-72205 kreipėsi į atsakovą dėl žalos Fondui atlyginimo nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu nukentėjus J. V. Ž. (b. l. 33-34). Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 863490 informavo, kad neturi pagrindo mokėti draudimo išmokos, kadangi buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, sveikatos būkle nukentėjusioji nesiskundė, tyrimas atliekamas nebuvo, todėl P. B. nekyla civilinė atsakomybė dėl J. V. Ž. sužalojimų (b. l. 35).

22Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas.

23Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Nukentėjusiajam įgyvendinant savo teisę į žalos atlyginimą ir pateikiant reikalavimą atlyginti žalą kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, susiklosto draudimo teisiniai santykiai ir atitinkamai jų reguliavimui taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normos. Socialinio draudimo įstaigai, išmokėjus žalą patyrusiam asmeniui draudimo išmokas, atsiranda teisė vietoj jo reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, o jo nesant, iš žalą padariusio asmens (LR CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Privalomojo draudimo įstatymas) 19 straipsnio 10 dalis, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) 18 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų įstatymas) 31 straipsnis, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309, 117 ir 118 punktai). CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Taigi kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012).

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, nukentėjusiajai J. V. Ž. išmokėjo 3367,50 Lt ligos pašalpą iš Fondo lėšų. Eismo įvykio, kurio metu sužalota J. V. Ž., kaltininku pripažintas P. B., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiajai J. V. Ž. socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpą), įgijo subrogacinį reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką, o šio nesant – į žalą padariusį asmenį (LR CK 6.290 straipsnio 3 dalis, Privalomojo draudimo įstatymas įstatymo 19 straipsnio 10 dalis). Kadangi P. B. eismo įvykio metu buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, tai ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą reikalaudamas sumokėti išmokėtos ligos pašalpos dydžio sumą ir, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, tarp jo ir atsakovo (draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

25Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad dėl J. V. Ž. sužalojimo 2012 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio metu buvo administruojama asmens žala (b. l. 35). Atsakovas byloje neginčijo aplinkybės, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltininkas neįvykdė ar netinkamai įvykdė įstatyme numatytą pareigą pranešti atsakovui apie eismo įvykį (Privalomo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys, 19 straipsnio 15 dalis). Atsakovas iš esmės įrodinėja tai, jog J. V. Ž. eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, todėl P. B. nekilo civilinė atsakomybė dėl nukentėjusiosios sužalojimų. Taigi nagrinėjant šį ginčą aktualus yra įrodinėjimo naštos ir jos paskirstymo klausimas.

26Dėl įrodinėjimo naštos ir jos paskirstymo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiuose.

27Bylose dėl žalos atlyginimo, našta pateikti įrodymus ir nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą teismui nustatyti būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, tenka ieškovui (nukentėjusiam asmeniui). Ieškovui tokių įrodymų nepateikus ir atitinkamai nenurodžius jo reikalavimus patvirtinančių aplinkybių, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad jis yra kilęs tarp socialinio draudimo įstaigos ir draudimo kompanijos, kurių viena, išmokėjusi ligos pašalpą už eismo įvykio metu nukentėjusiai paturtus sužalojimus, įstojo į nukentėjusiojo vietą, reikšdamas subrogacinį reikalavimą, o kita yra apdraudusi atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu.

28Nuo 2001 m. birželio 30 d. Lietuvoje įtvirtinus naują transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo rūšį, buvo sukurta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra eismo įvykių metu nukentėjusių asmenų turtinių teisių ir interesų apsauga. Šiuo tikslu, be bendrosiose draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose (LR CK ir Draudimo įstatyme) įtvirtintų draudiko teisių ir pareigų, Privalomojo draudimo įstatymas (15, 19 straipsniai ir kt.) nustatė papildomas civilinės atsakomybės draudiko pareigas, detalizuojant ir patį draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo bei žalos nustatymo procesą. Civilinės atsakomybės draudikas privalo ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalą bei per Privalomojo draudimo įstatymo nustatytą terminą pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką (Privalomo draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Gavęs pretenziją, civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą. Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines šalių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginčą teisme (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB ,,BTA draudimas“, civilinės bylos Nr. 3K-3-3/2011).

29Taigi, nagrinėjamoje byloje, ieškovui pateikus įrodymus, pagrindžiančius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, atsakovui tenka našta įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala ieškovei buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų (Privalomo draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalis).

30Remiantis rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, jog eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „Audi“ 100, valstybinis Nr. ( - ), vairuotojas P. B., kurio automobilis pas atsakovą buvo apdraustas privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu (veiksmų neteisėtumo aspektas). Šios aplinkybės neginčija ir pats atsakovas.

31Remiantis medicininių dokumentų išrašais ir asmens sveikatos istorijos, ir kitais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta (šio Sprendimo 3 psl.), kad nukentėjusioji J. V. Ž. eismo įvykio dieną (2012 m. gruodžio 21 d.) darbe pasijuto blogai, 12.30 val. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl skausmų, atsiradusių eismo įvykio metu. Tą pačią dieną VšĮ „Prienų ligoninė“ atlikus juosmens srities rentgenologinį tyrimą, diagnozuotas žymus stuburo juosmeninės dalies iškrypimas į kairę pusę su slankstelių ašių rotacija, penkto juosmeninio slankstelio skersinės ataugos lūžimas iš kairės pusės. Tą pačią dieną VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje atlikus stuburo juosmens srities tomografinį tyrimą, nustatyta, L2/S1 saiki stuburo osteochondrozė, juosmeninės dalies skoliozė į kairę, skirtas gydimas ir tausojantis rėžimas. 2011 m. gruodžio 27 d. medicininės apžiūros metu J. V. Ž. skundėsi dėšinės šlaunies ir klubo dešinės pusės skausmu, pripažinta dar nedarbinga. 2012 m. sausio 2 d. po pakartotinio traumatologo apžiūros nustatytas gūžduobės lūžis dešinėje (S32.4) ir juosmeninio raiščio patempimas (S33.51). 2012 m. sausio 6 d., 2012 m. sausio 12 d., 2012 m. sausio 19 d. lankymosi pas šeimos gydytoją metu, o vėliau (2012 m. sausio 27 d.) ir gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje, nukentėjusioji skundėsi skausmu dubens srityje, dešinėje kojoje, sunkiu judėjimu, nepraeinamu skausmu, dėl ko buvo pripažinta nedarbinga iki pripažinta nedarbinga iki 2012 m. vasario 1 d.

32Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstas medicininiais dokumentų išrašais, taip pat tai, kad nuo kreipimosi į gydymo įstaigą dienos (2011 m. gruodžio 21 d.) iki darbingumo pripažinimo nukentėjusiosios nurodyti skausmai atitinkamoje kūno srityje (dubens srityje) tęsėsi iki darbingumo pripažinimo, ir tai, kad trečio asmens P. B. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji po eismo įvykio šlubavo (b. l. 101), o vėliau kreipimosi pas gydytojus metu J. V. Ž. skundai dėl judėjimo sutrikimo, sprendžia, kad nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. V. Ž. pas gydytojus diagnuozuoti sužalojimai buvo eismo įvykio pasekmė. Papildomai pažymėtina ir tai, kad VSDFV Alytaus skyriaus atsakingi darbuotojai, patikrinę medicininius dokumentus dėl nelaimingo atsitikimo kelyje į darbą ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą, padarė išvadą, kad J. V. Ž. buvo nedarbinga nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. vasario 1 d. dėl nelaimingo atsitikimo kelyje į darbą, taip pat nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimai išduoti pagrįstai (b. l. 26-27).

33Byloje taip pat įrodytas žalos dydis. Už nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. vasario 1 d. J. V. Ž. VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-04-10 sprendimais Nr. 6-18-1470, Nr. 6-18-1471, Nr. 6-18-1472 buvo paskirta 3367,50 Lt ligos pašalpa iš Fondo biudžeto lėšų.

34Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrindė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, todėl reikalavimas priteisti 3367,50 Lt žalą Fondo biudžetui tenkintinas.

35Atsakovas, įrodinėdamas, kad žala ieškovei buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų, nurodė:

36Pirma, J. V. Ž. užpildė eismo įvykio deklaracija, patvirtindama, kad sužalojimų eismo įvykio metu nepatyrė. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentu, kad eismo įvykio deklaracija yra dokumentas, pirminis įrodymas, kuriame fiksuojamos iš karto po eismo įvykio esančios aplinkybės. Tačiau eismo įvykio deklaracija jokių būdu negali būti vertinama kaip vienintelis įrodymas, pagrindžiantis ar paneigiantis nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu padarytus sužalojimus. Teismas negali daryti išvados apie fakto buvimą ar jo nebuvimą, remiantis pavieniais įrodymais, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumos. Priešingu atveju būtų pažeistos įrodinėjimo taisyklės, suformuluotos procesinio įstatymo bei teismų praktikos. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui M. P., civilinės bylos Nr. 3K-3-316/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vombatas“ ieškinį atsakovui A. Š., civilinės bylos Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad remiantis vien tuo faktu, kad buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sužalojimų nebuvo, kadangi sužalojimų buvimo faktą ir priežastinį ryšį pagrindžia nustatytų byloje įrodymų visuma (Sprendimo 3, 4 psl.).

37Papildomai teismas pažymi, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, kad J. V. Ž. pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950 (Valstybės žinios, 2008, Nr. 88-3530) (toliau – Kelių eismo taisyklės), 231 punktą, nepranešus policijai apie eismo įvykį, kuomet yra sužeista žmonių, nėra reikšminga sprendžiant žalos atlyginimo klausimą ir remiantis ja, draudikas nėra atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo. Minėta, kad tarp socialinio draudimo įstaigos ir atsakovo (draudiko) susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Kelių eismo taisyklėse numatytos pareigos – pranešti apie eismo įvykį sužeidus asmenį, neįvykdymas, nėra vertintinas ir nagrinėtinas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (LR CPK 1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, svarbi yra ta aplinkybė, ar nukentėjusysis ir žalą padaręs asmuo tinkamai atliko pareigas, numatytas draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Privalomojo draudimo įstatyme nustatytas reguliavimas, kuriuo remiantis tiek nukentėjusiajam, tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek policijos pareigūnams nustatyta pareiga pranešti žalą padariusio asmens draudikui apie eismo įvykį (Privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 15 dalis). Pažymėtina tai, kad bet kurio iš nurodytų subjektų pranešimas draudikui apie eismo įvykį yra laikytinas tinkamu draudiko informavimu ir šiam atsiranda pareiga pradėti žalos administravimo procesą – apžiūrėti eismo įvykio metu apgadintą ar sugadintą turtą (Privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), nustatyti turtui padarytą žalos dydį (Privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis), įvertinti visą dėl sveikatos sužalojimo asmens patirtą žalą (Privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis) ir kt. Tai reiškia, kad, informavus draudiką apie eismo įvykį, pradedamas žalos atlyginimo sureguliavimo procesas, t. y. surenkama reikalinga informacija tam, kad, pateikus reikalavimą atlyginti žalą, būtų galima tinkamai apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Taigi nuo to momento, kada draudikas informuojamas apie draudžiamojo įvykio atsitikimą, atsiranda prielaida draudimo išmokai išmokėti. Minėta, kad atsakovas byloje neginčijo aplinkybės, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltininkas neįvykdė ar netinkamai įvykdė Privalomojo draudimo įstatyme numatytą pareigą pranešti atsakovui apie eismo įvykį. Kita vertus, byloje nustatyta, kad apie eismo įvykį taip pat buvo pranešta ir policijai, kuri buvo atvykusi į eismo įvykį (b. l. 45, 81-82, 101).

38Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad eismo įvykio deklaracijos užpildymas, nenurodant eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, taip pat ir nepranešimas policijai apie eismo įvykį sužalojus asmenį, neatleidžia draudiko nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, jeigu nukentėjusysis įvykdė draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas pareigas ir pagrindė žalos buvimo faktą dėl įvykusio eismo įvykio. Teismas pažymi, kad pasisakydamas dėl atsakovo atsiliepime nurodyto pirmo motyvo, tais pačiais argumentai atmeta ir atsakovo nurodytą trečią motyvą (b. l. 43).

39Antra, atsakovas nurodė, kad J. V. Ž. nesikreipė į draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis tuo, atsakovas padarė išvadą, kad reali žala J. Ž. sveikatai eismo įvykio metu nebuvo padaryta. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi kreiptis į draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga (Privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 7 dalis), o nepasinaudojimas minėta teise, nepaneigia eismo įvykio metu patirtų sužalojimų fakto bei neatleidžia draudiko nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką, remiantis aukščiau minėtų teisės aktų pagrindu.

40Trečia, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui rašytinį įrodymą – gydytojo eksperto išvadą (b. l. 93-94), kurioje nurodoma, kad sėdmens sumušimo, nereikalavusio jokio gydymo, tik tausojančio rėžimo, padarė tikėtiną išvadą, kad nukentėjusioji galėjo būti nedarbinga tik apie 10 dienų, taip pat nurodė, kad medikamentinis gydymas pradėtas nuo autoįvykio praėjus 22 dienoms, todėl tikėtina, kad per šį periodą atsirado kitos priežastis, įtakojusios nedarbingumo atsiradimą. Be to, išvadoje keliamas VSDFV Alytaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyr. specialisto V. D., dalyvavusio GKK komisijoje, sprendžiant darbingumo pratęsimą, klausimas, ar minėtas specialistas galėjo priimti teisingus ir sąžiningus sprendimus surašant patikrinimo pažymas.

41Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą rašytinį įrodymą, visų kitų į bylos nagrinėjimą pateiktų ir įvertintų įrodymų kontekste, sprendžia, kad pastarasis įrodymas nepaneigia nukentėjusios patirtų sužalojimų eismo įvykio metu. Išvadoje iš esmės yra pateikiamos tikėtinos išvados dėl gydytojo traumatologo (N. D.) bei šeimos gydytojos (G. J.) nustatytų diagnozių pagrindu išduotų nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumo. Tačiau teismas neturi pagrindo, remdamasis gydytojos išvadoje daromomis prielaidomis, samprotavimais, daryti išvadą apie fakto buvimą ar jo nebuvimą. Teismo daromos išvados turi būti grindžiamos patikimais ir objektyviais įrodymais. Gydytojos, surašiusios išvadą, keliami klausimai dėl šeimos gydytojo bei traumatologo padarytų diagnozių pagrįstumo ir skirto gydymo tinkamumo, nėra paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, o atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas nesudaro pagrindo abejoti gydytojų padarytų diagnozių pagrįstumu. Juo labiau, kad iš atsakovo atstovės paaiškinimų, matyti, kad gydytoja A. B. turi šeimos gydytojo licenciją (b. l. 101). Papildomai teismas pažymi, kad VSDFV Alytaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyr. specialisto V. D. pateiktos pažymos buvo vertinamos kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o teismo daromos išvados, ir pirmiausia, grindžiamos iš ligos istorijos į bylos nagrinėjimą pateiktais medicininiais dokumentais. Kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis galima būtų abejoti V. D. atlikto medicininių dokumentų ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimo patikrinimo pagrįstumu.

42Priešingai, iš J. V. Ž. paaiškinimų (b. l. 81-82), duotų nagrinėjamos bylos teismo posėdžio metu, tiek nukentėjusią apžiūrint medikams VšĮ Prienų ligoninėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje UAB „Pagalba ligoniui“, matyti, kad nurodytas asmuo nuosekliai visą nedarbingumo laikotarpį skundėsi skausmais dubens srityje, judėjimo sutrikimu, dešinės kojos skausmu bei šiuos negalavimus siejo su vienintele priežastimi – 2011 m. gruodžio 21 d. įvykusiu eismo įvykiu. Faktą, kad nurodyti J. V. Ž. sveikatos negalavimai buvo ne vienkartiniai, bet truko tam tikrą laiką, patvirtina tai, jog šis asmuo, ne tik tą pačią dieną kreipėsi į šeimos gydytoją, bet nepraėjus skausmams kreipėsi eilę kartų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo eismo įvykio iki kreipimosi kitą dieną į šeimos gydytoją J. V. Ž. būtų patyrusi kitų traumų, nesusijusių su 2011 m. gruodžio 21 d. eismo įvykiu. Be to, faktą, kad J. V. Ž. eismo įvykio metu buvo patirti sužalojimus, patvirtina ir nukentėjusiosios po eismo įvykio (tą pačią dieną) kreipimasis į gydymo įstaigas (į VšĮ Prienų ligonine, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligonine) dėl rentgenogramos bei kompiuterinės tomografijos tyrimų atlikimo.

43Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta ir aukščiau aptartą atsakovo argumentą kaip nepagrįstą.

44Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybė patyrė 41,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (LR CPK 96 straipsnis).

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 260, 265, 268, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

48Patenkinti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimui“ dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo regreso tvarka.

49Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimo“, juridinio asmens kodas 110051834, 3367,50 Lt žalos atlyginimo.

50Priteisti valstybei iš atsakovės AB „Lietuvos draudimo“, juridinio asmens kodas 110051834, 41,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

51Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,... 2. Teisme priimtas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 3. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 4. Ieškovas ieškinyje (b. l. 2-5) nurodė, jog 2011 m. gruodžio 21 d., apie... 5. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 6. 1) J. V. Ž. užpildė eismo įvykio deklaracija, patvirtindama, kad... 7. 2) J. V. Ž. nesikreipė į draudiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tai... 8. 3) eismo įvykio metu esant sužeistųjų, turėjo būti kviečiama policija.... 9. Trečiasis asmuo P. B., atsiliepime (b. l. 65) į pareikštą ieškinį... 10. Teismo posėdžio metu ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė palaikė... 11. Teismo posėdžio metu atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas palaikė... 12. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. V. Ž. paaiškino, kad eismo įvykio... 13. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. B. paaiškino, kad po autoįvykio... 14. Ieškinys tenkintinas. ... 15. Ginčo esmė. ... 16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ligos pašalpą J. V. Ž. išmokėjusios... 17. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.... 18. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta,... 19. Iš asmens sveikatos istorijos medicininių dokumentų matyti, kad J. V. Ž.... 20. Autoįvykyje nukentėjusi J. V. Ž. dėl 2011 m. gruodžio 21 d. įvykio metu... 21. Ieškovas 2012 m. birželio 29 d. raštu Nr. (8.22) 3-72205 kreipėsi į... 22. Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis... 23. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, nukentėjusiajai J. V. Ž.... 25. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad dėl J. V. Ž. sužalojimo 2012... 26. Dėl įrodinėjimo naštos ir jos paskirstymo transporto priemonės valdytojo... 27. Bylose dėl žalos atlyginimo, našta pateikti įrodymus ir nurodyti... 28. Nuo 2001 m. birželio 30 d. Lietuvoje įtvirtinus naują transporto priemonių... 29. Taigi, nagrinėjamoje byloje, ieškovui pateikus įrodymus, pagrindžiančius... 30. Remiantis rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, jog eismo įvykio... 31. Remiantis medicininių dokumentų išrašais ir asmens sveikatos istorijos, ir... 32. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstas medicininiais... 33. Byloje taip pat įrodytas žalos dydis. Už nedarbingumo laikotarpį nuo 2011... 34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas... 35. Atsakovas, įrodinėdamas, kad žala ieškovei buvo padaryta ne dėl atsakovo... 36. Pirma, J. V. Ž. užpildė eismo įvykio deklaracija, patvirtindama, kad... 37. Papildomai teismas pažymi, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, kad J. V. Ž.... 38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad eismo įvykio... 39. Antra, atsakovas nurodė, kad J. V. Ž. nesikreipė į draudiką dėl... 40. Trečia, bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė teismui rašytinį... 41. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą rašytinį įrodymą, visų kitų į... 42. Priešingai, iš J. V. Ž. paaiškinimų (b. l. 81-82), duotų nagrinėjamos... 43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta ir aukščiau aptartą... 44. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 46. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, valstybė patyrė 41,15 Lt... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 260,... 48. Patenkinti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 49. Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 50. Priteisti valstybei iš atsakovės AB „Lietuvos draudimo“, juridinio asmens... 51. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...