Byla eI-4453-386/2019

Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

22019 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei J. P. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės J. P. (toliau – ir atsakovė) 265,02 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą ( - ), už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Prašyme nurodo, jog jam pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Rietavo savivaldybės teritorijoje. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis.

6Atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė. Atsakovei siųsti teismo procesiniai dokumentai neįteikti, apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo specialiame teismo tinklapyje būdu.

7Pareiškėjo atstovas ir atsakovė neatvyko. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

8Teismas konstatuoja:

9Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės 265,02 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, esantį ( - ), už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

10Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

11Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis (toliau – ir LVAT) teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

12Rietavo savivaldybės taryba 2009 m. kovo 26 sprendimu Nr. T1-83 patvirtino Rietavo savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, o 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. T1-1 (su vėlesniais pakeitimais)) patvirtino Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatus, kurių pagrindu pareiškėjas apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

13Iš 2004-08-16 Gyvenamosios patalpos savivaldybės namuose tipinės sutarties matyti, kad Rietavo miesto seniūnija suteikė neterminuotai atsakovei 39,65 kv. m. butą ( - ). Taigi, atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja pareiškėjo nurodytu laikotarpiu. Pažymoje apie įsiskolinimą nurodyta, jog atsakovė už minėtą butą nesumokėjo vietinės rinkliavos 265,02 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Pareiškėjo prašymas tenkinamas pilnai.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų.

15Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur išlaidų atlyginimą už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą. Nurodo, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir yra gerokai už juos mažesnė. Patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo praktiką suformavo LVAT byloje Nr. eA-870-858/2017.

16Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos SGKA 2017 m. gegužės 17 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. VP-170517-01, mokėjimo nurodymu pagal PVM sąskaitą faktūrą (specifikacija) nagrinėjamoje byloje advokatų profesinei bendrijai sumokėta 36,30 Eur. Turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio ir yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje eA-535-492/2017, kt.) laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, todėl teismas nesiremia pareiškėjos nurodyta LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017. Nustatant priteistino atlyginimo už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

17Teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t. y tai, kad ši byla yra šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, prašymas paduotas per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, tai, jog teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose yra susiformavusi ir aiški, tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su tapataus pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma, o šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir pareiškėjo, atsakingo už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, minėtą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą gali ir turi būti sumažintas, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės priteistina 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kitoje dalyje prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

18Pareiškėjas prašo priteisti 1,71 Eur išlaidų, patirtų už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registro išrašų suformavimą, atlyginimą, tačiau į bylą nepateikė mokėjimų kvitų, kad sumokėjo 1,71 Eur sumą. Be to, teismo vertinimu, tai išlaidos susijusios su pareiškėjo vidiniu administravimu, tiesioginiu funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

19Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Patenkinti pilnai pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą;

21priteisti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras iš atsakovės J. P. 265,02 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą ( - ), už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. ir 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

22netenkinti kitoje dalyje pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

23Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.