Byla eI2-15-422/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Z. (B. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „ ( - ) “ dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, patikslintu skundu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Kauno teritorinės darbo biržos ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (teisių perėmėja po reorganizacijos – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ABTĮ 54 str. 2 d.) 105,2 Eur patirtą žalą (negautas pajamas nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 31 d.).

5Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu (2018-02-19) nurodė, jog 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjo darbdavys padavė prašymą dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo Kauno teritorinei darbo biržai, kuri per 14 dienų parengtus dokumentus turėjo perduoti centrinei institucijai – Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 33 punktas numato, jog teritorinės darbo biržos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 18, 19 ir 25 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos pateikia Lietuvos darbo biržai išvadą dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo. Prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje. Taigi pagal minėtą teisės aktą užsieniečių prašymai dėl leidimo dirbti teritorinėje darbo biržoje turi būti išnagrinėti per 14 dienų terminą, centrinėje įstaigoje (Lietuvos darbo biržoje) – per papildomą 14 dienų terminą. Skundo priėmimo teisme momentu nuo pareiškėjo prašymo dėl leidimo dirbti išdavimo, paduoto Kauno teritorinei darbo biržai, buvo praėję daugiau negu 28 dienos. Per šį laikotarpį teritorinė ir centrinė įstaigos turėjo priimti sprendimą dėl leidimo dirbti išdavimo, tačiau sprendimas nebuvo priimtas. Tokia situacija yra akivaizdus vilkinimas priimti sprendimą, teisės aktų bei pareiškėjo teisių pažeidimas.

6Pareiškėjo atstovo nuomone, tarp Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 60 straipsnio ir Aprašo 33 punkto nuostatų yra teisės kolizija, Aprašo 33 punkte įtvirtintas terminas šiuo atveju yra specialioji teisės norma, kuri turi būti taikoma ginčo atveju.

7Tvirtino, jog laiku negavęs leidimo dirbti pareiškėjas negalėjo įsidarbinti, nors darbdavys buvo įsipareigojęs priimti jį į darbą. Dėl neteisėto atsakovės atstovių neveikimo pareiškėjas prarado pajamas ir iki pavėluoto sprendimo priėmimo dienos patyrė žalą negautų pajamų forma. Pareiškėjo darbdavio prašyme (įsipareigojime įdarbinti asmenį) buvo nurodyta, jog pareiškėjo darbo užmokestis bus 800 Eur per mėnesį, o tai vidutiniškai sudaro po 26,30 Eur negautų pajamų už kiekvieną kalendorinę dieną, kurią pareiškėjas negalėjo pradėti dirbti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Pagal Aprašo 33 punktą, sprendimas dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo Lietuvos darbo biržoje turėjo būti priimtas vėliausiai per 28 dienas, t. y. iki 2017 m. spalio 27 d.

8Atsakovės atstovėms neveikus taip, kaip įpareigojo teisės aktai (Aprašo 33 punktas), sprendimą priėmus ne per 28, tačiau per 32 dienas, t. y. ne iki 2017 m. spalio 27 d., o tik 2017 m. spalio 31 d., pareiškėjas 4 dienas negalėjo pradėti dirbti pas savo darbdavį, todėl patyrė žalą dėl negautų pajamų, kurią sudaro 105,2 Eur (4 x 26,3). Prašė skundą patenkinti.

9Atsakovės atstovės Kauno teritorinė darbo birža ir Lietuvos darbo birža (teisių perėmėja po reorganizacijos – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 60 straipsnis reglamentuoja, kad užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos darbo biržoje dienos. Pareiškėjo darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo gautas 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos darbo biržos direktorius 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo“ (1 priedas) priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą dirbti, o Kauno teritorinė darbo birža 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjui išdavė leidimą dirbti Nr. U6-2914 (toliau – ir leidimas dirbti), kurio galiojimo terminas yra nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, Įstatymo 60 straipsnyje numatytas 2 mėnesių terminas nebuvo pažeistas, todėl visi veiksmai nagrinėjant pareiškėjo darbdavio prašymą išduoti pareiškėjui leidimą dirbti yra teisėti ir negali būti vertinami kaip neteisėtas neveikimas.

11Pažymėjo, jog Įstatymo 57 straipsnio 2 dalis ir Aprašo 4 punktas numato pareigą užsieniečiui įsigyti leidimą dirbti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, kai jis pagal Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Sprendžiant leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo klausimą bei naudojantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacine sistema (2 priedas) buvo nustatyta, kad pareiškėjas jau buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką ir nuo 2017 m. liepos 3 d. atliko praktiką įmonėje UAB „( - )“ (toliau – ir darbdavys).

12Nurodė, jog siekdama tinkamai atlikti Lietuvos darbo biržai pavestas funkcijas ir nustatyti, ar darbdavys atitinka Aprašo 27.5 papunktyje nurodytus reikalavimus (neturi galiojančios administracinės nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį (nelegalus darbas), Lietuvos darbo birža 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. Sd-2551 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tarnybinės pagalbos, norėdama išsiaiškinti, ar šiuo atveju nesama nelegalaus įdarbinimo požymių. Ši aplinkybė įrodo, kad nagrinėdama pareiškėjo darbdavio prašymą Lietuvos darbo birža nesiekė vilkinti sprendimo priėmimo proceso, o aktyviais veiksmais analizavo situaciją ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo skunde klaidingai nurodyta, kad teisės aktai neleidžia atsakovams prašymų dėl leidimų dirbti išdavimo spręsti ilgiau, negu numato Įstatymas ir kiti teisės aktai, kadangi Įstatyme numatytas 2 mėnesių prašymo išduoti leidimą dirbti išnagrinėjimo terminas, todėl Lietuvos darbo birža pareiškėjų darbdavio prašymus nagrinėjo ne ilgiau, nei numatyta Įstatyme. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Teikdamas skundą pareiškėjas vadovaujasi išskirtinai tik Apraše nurodytu terminu, tačiau Lietuvos Respublikos teisėje galioja įstatymų viršenybės principas, todėl nagrinėjamoje byloje turėtų būti taikomas Įstatyme numatytas terminas.

13Tvirtino, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimai negautų pajamų yra hipotetinio pobūdžio, nepriklausė nuo atsakovės atstovių veiksmų. Nors pareiškėjui leidimas dirbti Nr. U6-2914 buvo išduotas 2017 m. spalio 31 d., tačiau jis darbdavio buvo įdarbintas tik nuo 2017 m. lapkričio 17 d., todėl netgi Lietuvos darbo biržai išdavus leidimą 2017 m. spalio 27 d., pareiškėjas nebūtų gavęs nurodytų pajamų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Skundas netenkintinas.

15Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo turtinės žalos, kuri, pareiškėjo teigimu, kilo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 31 d. negavus pajamų iš darbo, Lietuvos darbo biržai ir Kauno teritorinei darbo biržai delsiant priimti sprendimus dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo.

16Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

17Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, arba nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

18Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia, nes šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

19Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Ukrainos pilietis. Pareiškėjo darbdavio UAB „( - )“ įgaliotasis asmuo UAB „Personalo importo sprendiniai“ 2017 m. rugsėjo 29 d. pateikė Kauno teritorinei darbo biržai prašymą išduoti pareiškėjui leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (su tuo susiję dokumentai darbo biržai buvo pateikti 2017 m. rugsėjo 25 d. darbdavio įgalioto asmens raštu Nr. 2017/19).

20Prie atsiliepimo pateikti dokumentai patvirtina, jog Kauno teritorinė darbo birža Lietuvos darbo biržai 2017 m. spalio 4 d. raštu pateikė 2017 m. spalio 3 d. parengtą išvadą Nr. 191700467 dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo. Lietuvos darbo biržos direktorius 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl leidimų dirbti užsieniečiams išdavimo“ priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą dirbti UAB „( - )“ elektromonteriu, o Kauno teritorinė darbo birža minėto įsakymo pagrindu 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjui išdavė leidimą dirbti Nr. U6-2914, kurio galiojimo terminas yra nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.

21Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjo darbdavio įgaliotas asmuo 2017 m. spalio 24 d. kreipėsi į Kauno teritorinę darbo biržą, prašydamas suteikti informaciją dėl leidimo dirbti pareiškėjui išdavimo. Lietuvos darbo birža elektroniniu paštu 2017 m. spalio 24 d. išsiuntė UAB „Personalo importo sprendiniai“ atsakymą, kuriame nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, jog pareiškėjas su kitais Ukrainos piliečiais yra atvykę į Lietuvos Respubliką ir nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. atlieka praktiką UAB „( - )“. Dėl nurodytų priežasčių buvo nuspręsta kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu išsiaiškinti, ar darbdavys nepažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Bylos duomenimis, Lietuvos darbo birža 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. Sd-2551 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tarnybinės pagalbos dėl nelegalaus įdarbinimo požymių. Negavus tokių duomenų, pareiškėjui buvo išduotas leidimas dirbti.

22Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (aktuali nuo 2017-09-01 iki 2018-01-01 galiojusi redakcija) ir Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-05-18 iki 2018-05-22).

23Įstatymo 57 straipsnis nustato, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. Pagal Įstatymo 58 straipsnį užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka minėto straipsnio 1–12 punktuose nurodytuose atvejuose įtvirtintas sąlygas. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Lietuvos darbo birža (Įstatymo 57 str. 6 d.). Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru (Įstatymo 57 str. 5 d.). Įstatymo 60 straipsnyje apibrėžtas prašymo išduoti leidimą dirbti nagrinėjimo terminas, nustatant, jog užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Lietuvos darbo biržoje dienos. Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 ir priimto vadovaujantis Įstatymo 57 straipsnio 5 dalimi, 3 punktas nustato, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, privalo įsigyti leidimą dirbti, išskyrus atvejus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 58 straipsnyje, kai yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Leidimą dirbti (prireikus – jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Lietuvos darbo birža (Aprašo 11 p.). Darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį dirbti pagal darbo sutartį, išskyrus šio Aprašo 16 punkte nurodytą atvejį, privalo teritorinėje darbo biržoje registruoti laisvą darbo vietą, kurios skelbimo galiojimo trukmė negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų nuo jos registracijos teritorinėje darbo biržoje dienos. Darbdavys dokumentus dėl užsieniečio įdarbinimo gali teikti teritorinei darbo biržai 1 mėnesį nuo skelbimo galiojimo pabaigos (Aprašo 13 p.). Darbdavys, ketinantis įdarbinti pagal darbo sutartį šio Aprašo 4.4 papunktyje nurodytą užsienietį, kuris nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, pateikia prašymą (4 priedas) ir Aprašo 18.1–18.5 punktuose nurodytus dokumentus (Aprašo 18 p.). Pagal Aprašo 27 punktą priėmęs šio Aprašo 16, 18, 19, 22 ir 25 punktuose nurodytus dokumentus, teritorinės darbo biržos įgaliotas valstybės tarnautojas patikrina, ar darbdavys (įmonė) atitinka Aprašo 27.1–27.6 punktuose nurodytus reikalavimus. Teritorinės darbo biržos įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio Aprašo 18, 19 ir 25 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos pateikia Lietuvos darbo biržai išvadą dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo. Prašymas išduoti leidimą dirbti užsieniečiui turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo Lietuvos darbo biržoje (Aprašo 33 p.). Lietuvos darbo biržos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, remdamasis teritorinės darbo biržos išvada ir atsižvelgdamas į tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus bei Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, priima sprendimą dėl leidimo dirbti ir išduoda leidimą (Aprašo 35 p.).

24Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog Apraše yra numatyti terminai, per kuriuos teritorinės darbo biržos įgalioti valstybės tarnautojai privalo atlikti tam tikrus veiksmus išduodant leidimą, t. y. jie turi patikrinti, ar tam tikri pateikti dokumentai bei darbdavys (įmonė) atitinka numatytus reikalavimus, pateikti Lietuvos darbo biržai išvadą dėl leidimo dirbti užsieniečiui, bei terminai, per kuriuos Lietuvos darbo birža priima sprendimą dėl leidimo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad priimant sprendimą dėl leidimų išdavimo yra atliekami tam tikri su tuo susiję kompleksiniai veiksmai, Apraše numatyti terminai yra skirti tam, kad užtikrintų kompetentingos institucijos veiklos nuoseklumą ir efektyvumą, šiai institucijai priimant sprendimus dėl leidimų dirbti išdavimo, tačiau šios Aprašo nuostatos, įtvirtinančios terminus, negali būti vertinamos kaip pareiškėjams teises ar garantijas suteikiančios teisės normos. Tai konstatavo vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), išnagrinėjęs analogiško pobūdžio teisinį ginčą 2019 m. lapkričio 19 dienos nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1457-822/2019, dėl kurios nagrinėjama byla buvo sustabdyta.

25Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, jog į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

26Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

27LVAT minėtoje nutartyje nurodė, jog konkrečiu atveju, vertinant ginčo santykį, reikia vadovautis Įstatymo 60 straipsnyje numatytu 2 mėnesių terminu, todėl bylą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo nukrypti nuo suformuotos teisės taikymo praktikos.

28Byloje nustačius, jog pareiškėjo prašymas išduoti leidimą dirbti Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 29 d., o leidimas dirbti jam išduotas 2017 m. spalio 31 d., taigi nepažeidžiant Įstatymo 60 straipsnyje numatyto 2 mėnesių termino leidimams išduoti nuo prašymo pateikimo dienos, nėra pagrindo atsakovės atstovių veiksmų neteisėtumui konstatuoti ir žalos atlyginimo priteisimui. Remiantis išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Nutarė

30Pareiškėjo B. Z. (B. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno... 5. Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu (2018-02-19)... 6. Pareiškėjo atstovo nuomone, tarp Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl... 7. Tvirtino, jog laiku negavęs leidimo dirbti pareiškėjas negalėjo... 8. Atsakovės atstovėms neveikus taip, kaip įpareigojo teisės aktai (Aprašo 33... 9. Atsakovės atstovės Kauno teritorinė darbo birža ir Lietuvos darbo birža... 10. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės... 11. Pažymėjo, jog Įstatymo 57 straipsnio 2 dalis ir Aprašo 4 punktas numato... 12. Nurodė, jog siekdama tinkamai atlikti Lietuvos darbo biržai pavestas... 13. Tvirtino, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimai negautų pajamų... 14. Skundas netenkintinas.... 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo turtinės žalos, kuri,... 16. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės)... 17. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad... 18. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės... 19. Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Ukrainos... 20. Prie atsiliepimo pateikti dokumentai patvirtina, jog Kauno teritorinė darbo... 21. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjo darbdavio įgaliotas asmuo 2017 m.... 22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas... 23. Įstatymo 57 straipsnis nustato, kad užsienietis, kuris ketina dirbti... 24. Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog Apraše yra numatyti... 25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, jog į... 26. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad... 27. LVAT minėtoje nutartyje nurodė, jog konkrečiu atveju, vertinant ginčo... 28. Byloje nustačius, jog pareiškėjo prašymas išduoti leidimą dirbti Kauno... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 30. Pareiškėjo B. Z. (B. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 31. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos...