Byla 2-5548-905/2012
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. B. ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

1Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. B. ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

3Reikalavimų ir atsikirtimų esmė

4Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2012 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymą dėl skolininko turto arešto ir turto arešto aktą. Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo areštuoti jo turtą, nes šis turtas jau areštuotas prokuratūros nutarimu ir papildomas areštas tik padidina vykdymo išlaidas, tačiau realios reikšmės neturi. Be to, prie ginčijamo patvarkymo prijungtas 2012 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktas, kuris neteisingas, (nes) jame nenurodyti areštuojamo turto bendrasavininkiai: bendraturčių skiltyje nurodytas pareiškėjas, nors bendrasavininkiu yra pareiškėjo brolis.

5Antstolis G. B. 2012 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Antstolis atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimo vykdymo instrukcijos 9, 11 punktuose nustatyta, jog antstolis gali turtą realizuoti, jeigu pats jį areštavo, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Atsižvelgiant į šią normą, jei antstolis planuoja skolos išieškojimą nukreipti į skolininko turtą, tai šis turtas turi būti antstolio areštuojamas; tai ir buvo padaryta ginčijamu turto arešto aktu. Antstolis atkreipė dėmesį ir į tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu paprašė informuoti Vilniaus apygardos prokuratūros, kokioje byloje taikomi prokuratūros nuo 2009 m. birželio 3 d. taikomi skolininko (pareiškėjo) turto areštai. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, kurio areštuota 1/2 dalis, nuosavybės teisėmis priklauso skolininkui (pareiškėjui) ir jo broliui (po 1/2 dalį šio buto), tačiau ginčo arešto aktu areštuotas tik pareiškėjo turtas, todėl nėra pagrindo nurodyti, kad areštuotas turtas priklauso bendraturčiams.

6Šioje byloje daugiau procesinių dokumentų negauta, todėl, turint pakankamai duomenų apie teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teismo vertinimu, byla gali būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis).

7Nustatytos aplinkybės

8Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-503/2011, nusprendė, be kita ko, A. A. pripažino kaltu padarius nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso 283 straipsnio 2 dalyje; civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš kaltinamųjų, įskaitant A. A., 227 842,96 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai. Teismas taip pat nusprendė, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. A. vardu registruotą turtą 1/2 buto Vilniuje, Kalvarijų g. 112-12, ir žemės sklypą Vilniaus rajone, šį turtą nukreipiant patenkintiems civiliniams ieškiniams padengti.

9Antstolis 2012 m. liepos 31 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-15-503/2011 dėl 227 842,96 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo (vykdomoji byla Nr. 0040/12/02560/20012 b. l. 15). Antstolis 2012 m. rugpjūčio 13 d. patvarkyme Dėl skolininko turto arešto, remdamasis CPK 658 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad neareštavus skolininko turto vykdomojo dokumento įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, konstatavo, jog skolininko (pareiškėjo) turtas areštuotinas (vykdomosios bylos lapai 8, 9). 2012 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktu antstolis areštavo 229 233,24 Lt sumai, apribojant disponavimo teises, pareiškėjo 2,5400 ha ploto žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, ir 1/2 dalį buto, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 112-12 (vykdomosios bylos lapai 10-13). 2012 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu antstolis kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Šiame patvarkyme nurodyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis Vilniaus apygardos prokuratūra 2009 m. birželio 3 d. areštavo pareiškėjui priklausantį turtą, t. y. 1/2 dalį buto Vilniuje, Kalvarijų g. 112-12, ir 2,5400 ha žemės sklypą Vilniaus rajone. Patvarkymu prašoma informuoti, kokioje byloje taikomi prokuratūros areštai; taip pat prašoma panaikinti (prokuratūros taikytus) areštus, jei jie uždėti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo Seimo kanceliarijai užtikrinimui pagal tą pačią bylą.

10Aplinkybių teisinis įvertinimas

11Civilinio proceso kodekso 658 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti antstolis, įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, areštuoja skolininko turtą. Taigi išieškant nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, antstolis turi ne tik teisę, bet ir pareigą areštuoti skolininko turtą. Norminiuose teisės aktuose neįtvirtinta antstoliui draudimo areštuoti skolininko turtą, kuris jau areštuotas kitų antstolių, pareigūnų ar institucijų. Priešingai, teisės aktų sisteminis-loginis aiškinimas teikia pagrindą išvadai, kad tas pats turtas gali būti areštuojamas daugiau negu vieno antstolio (pavyzdžiui, Sprendimo vykdymo instrukcijos 11 punktas). Remdamasis pirmiau nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kuriais ginčijama antstolio teisė areštuoti pareiškėjo turtą, kuriam jau pritaikytas areštas.

12Ginčijamame turto arešto akte nurodyta, kad areštas taikomas 1/2 daliai buto Vilniuje, Kalvarijų g. 112-12. Ginčijamas aktas neapriboja kitų (negu pareiškėjas) buto bendraturčių teisių. Areštuotos buto dalies savininku turto arešto akte nurodytas tik pareiškėjas. Kadangi buto, kurio daliai pritaikytas areštas, bendraturčių nuosavybės dalys aiškiai nustatytos-atskirtos ir ginčijamu turto arešto aktu nebuvo areštuota kitiems asmenims priklausanti buto dalis, tai negali būti vertinama kaip turto arešto akto trūkumas ta aplinkybė, kad akte neįvardyti kiti buto bendraturčiai.

13Išnagrinėjus bylą, nenustatyta pagrindo skundui patenkinti, todėl skundžiami antstolio veiksmai paliktini galioti, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

15Nagrinėjamu atveju pareiškėjo (skolininko), skundžiančio antstolio veiksmus, ir suinteresuotų asmenų – ginčijamus veiksmus atlikusio antstolio bei išieškotojo – suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai priešingi (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

16Skundai dėl antstolių veiksmų neapmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 510 straipsnio 2 dalis), tačiau tai neatleidžia dalyvaujančių byloje asmenų nuo kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei – be kita ko, nuo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šia prasme atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo praktiką, kai, išnagrinėjus tokio pobūdžio civilinę bylą, sprendžiama dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. J. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-373/2010; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal G. A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-182/2010; kt.).

17Atsižvelgiant į šios bylos procesinę baigtį, valstybei iš pareiškėjo priteistina 17,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1; CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

18Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, 513 straipsniu,

Nutarė

19Skundą atmesti.

20Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. A. (a. k. ( - ) 17,75 Lt (septyniolika litų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

21Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai