Byla I-118-739/2019

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Ritai Dabužinskienei, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei V. V., atsakovų Mažeikų rajono savivaldybės administracijos ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos atstovui M. N.; atsakovų A. Š. ir D. Š. atstovei advokatei Marinai Gušauskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą dėl kompensacijos taikant restituciją priteisimo pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, A. Š., D. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai,

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė:1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į suprojektuotą 0,2976 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 48); 2)panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. Al-1315 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, Pavenčių g. 49, žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį, kuria 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas patenka į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,2976 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)); 3)panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 35S-90 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste B. E. Š., a. k. ( - )“ dalį, kuria perduotas B. E. Š. neatlygintinai nuosavybėn 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenkantis į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); 4)pripažinti negaliojančia 2011 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 1235, patvirtintos Mažeikių rajono 3-ojo notaro biuro notarės Daivos Vilkienės, dalį, kuria B. E. Š. pardavė 0,10 valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), D. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; 5)taikyti restituciją – grąžinti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,10 valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) ir priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovams D. ir A. Š. 973,20 Eur.

5Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-776-621/2016 pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino iš dalies: panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. Tl-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į suprojektuotą 0,2976 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 48); panaikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. Al-1315 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, ( - ), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį, kuria 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas patenka į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,2976 ha žemės sklypą (( - )); panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 35S-90 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste B. E. Š., a. k. ( - )“ dalį, kuria perduotas B. E. Š. neatlygintinai nuosavybėn 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenkantis į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ); pripažino negaliojančia 2011 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties notarinio registro Nr. 1235, patvirtintos Mažeikių rajono 3-ojo notaro biuro notarės Daivos Vilkienės, dalį, kuria B. E. Š. pardavė 0,10 valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ), D. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; taikė restituciją ir grąžino Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,10 valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ) bei priteisė iš Lietuvos valstybės atsakovams D. Š. ir A. Š. 8904,57 Eur.

6Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-24-415/2018 panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18d. sprendimo dalį, kuria atsakovams A. Š. ir D. Š. buvo priteista iš Lietuvos valstybės 8904,57 Eur kompensacija ir šią bylos dalį perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

7Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams perduota nagrinėti administracinė byla pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą(toliau – ir pareiškėjas), pareiškimą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui(toliau – ir NŽT Mažeikių skyrius), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos(toliau – ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos), Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, A. Š., D. Š. (toliau A. Š. ir D. Š. kartu vadinami ir atsakovais), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl kompensacijos taikant restituciją priteisimo.

8Pareiškėjas administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriuo patikslino reikalavimą dėl kompensacijos taikant restituciją priteisimo ir šiuo pareiškimu(toliau – pareiškimas)prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos atsakovams D. Š. ir A. Š. priteisti 8770,20 Eur dydžio kompensaciją už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą – 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotą(toliau ir Žemės sklypas), patenkantį į 0,2976 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ). Pareiškėjas pareiškime ir jį atstovaujanti prokurorė teismo posėdyje paaiškino, kad prašydama priteisti 8770,20Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovams, ji remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, vadovaujasi VĮ Registrų centro duomenimis apie Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, apskaičiuotą 2018m. sausio 1d., atsižvelgia į atsakovų asmeninę ir socialinę padėtį: abu atsakovai yra dirbantys, kiekvienas jų turi ir daugiau žemės sklypų. Pareiškėją atstovaujančios prokurorės nuomone, jos siūlomo dydžio kompensacija užtikrins teisingą savininkų teisių apsaugos bei visuomenės interesų pusiausvyrą. Taip pat pareiškėją atstovaujanti prokurorė teismo posėdyje sutiko, kad atsakovams iš Lietuvos valstybės būtų priteisiama tokio dydžio kompensacija, kokia buvo nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizė akte, tai yra pareiškėjas sutiko su 11000 Eur kompensacijos dydžiu. Tačiau prokurorė teismo posėdyje nesutiko su atsakovų teismui pateikto UAB „Aireda“ turto vertintojos R. K. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ18/04-089 nustatyta Žemės sklypo rinkos verte, teigdama, kad vertintoja lyginamuoju metodu atlikusi žemės sklypo vertės skaičiavimus, palyginimui pasirinko sklypus, kurie buvo nutolę nuo Žemės sklypo, o sandoriai, į kuriuos buvo atsižvelgta, sudaryti seniau.

9Valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašė atsakovams iš valstybės priteisti 11000 Eur kompensaciją, pagal teismo ekspertizės akte nustatytą Žemės sklypo rinkos vertę. Remdamasi motyvais, iš esmės analogiškais pareiškėją atstovaujančios prokurorės motyvams, Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nesutiko su atsakovų teismui pateikto UAB Aireda“ turto vertintojos R. K. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. MŽ18/04-089 nustatyta Žemės sklypo rinkos verte.

10Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir Mažeikių rajono savivaldybės taryba atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje dalyvavęs šių viešojo administravimo subjektų atstovas iš esmės palaikė pareiškėjo ir Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovės poziciją dėl kompensacijos dydžio Atstovas teigė, kad teismo paskirtos žemės sklypo ( - ) turto vertės nustatymo ekspertizės akto išvadose nustatyta Žemės sklypo rinko vertė turėtų būti pagrindu, nustatant atsakovams priteistinos kompensacijos dydį, kadangi Žemės sklypo rinkos vertė yra nustatyta lyginant sandorius, kurie buvo sudaryti artimesniu vertinimui laikotarpiu dėl arčiau vertinimo Žemės sklypo esančių žemės sklypų pirkimo-pardavimo, todėl tiksliau atspindi Žemės sklypo rinkos vertę.

11Atsakovų A. Š. ir D. Š. atstovė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą ir teismo posėdyje prašė atsakovams priteisti 12680Eur piniginę kompensaciją už nusavinamą Žemės sklypą. Atstovė vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, turi būti remiamasi nusavinimo turto rinkos verte, nustatyta jo praradimo metu, kuri pagal atsakovų iniciatyva atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. MŽ18/04-089 yra 12680Eur. Taip pat atsakovų atsiliepime yra prašoma grąžinti permokėtą 240 Eur žemės mokestį už valstybės nusavinamą Žemės sklypą. Atsakovų atstovė prašo priteisti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

12Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

13Pareiškėjo pareiškimas tenkinamas iš dalies.

14Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016m. balandžio 18d. sprendimu toje dalyje, kuri 2018m. balandžio 4d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi palikta nepakeista, panaikino imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančių aktų dalis, pripažino negaliojančia pirkimo-pardavimo sutarties dalį ir grąžino valstybei neteisėtai perleistą išimtine nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausiusį turtą - 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantį ( - ).

15Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas kompensacijos už atsakovų A. Š. ir D. Š. prarastą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą Žemės sklypą dydžio klausimas.

16Byloje nustatyta, kad atsakovai A. Š. ir D. Š. neteko nuosavybės teisių į 0,2976 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - )) 5000/13552 dalį – 0,10 ha valstybinės reikšmės miško ploto. Minėta žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (IV t., b. l.43-44). Daiktinės teisės į Žemės sklypą 2018m. spalio 15d. yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018m. balandžio 4d. nutarties pagrindu, teismams panaikinus administracinių aktų bei sandorio dalis, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teisę į 0,10ha ploto Žemės sklypą, užimtą miško naudmenomis.

17Restitucijos taikymo ypatumai tais atvejais, kai panaikinami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai restitucija taikytina dėl valstybės įgaliotų pareigūnų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo procesą pabaigtu ir neįpareigojant šių asmenų grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

18Nagrinėjamai bylai yra reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei natūra grąžinamą turtą dydžio nustatymo principai, išdėstyti EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07), kuriame, be kita ko, išaiškinta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna pareiškėjai neproporcingos naštos (65 p.). Pirmiau minėta pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto „rinkos“ verte, nustatyta turto nusavinimo metu (66 p.). Kompensacijos dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (67 p.). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai bus laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (40 p.). Siekdamas įvertinti pareiškėjams tenkančią naštą, teismas privalo įvertinti individualias kiekvienos bylos aplinkybes, o būtent – sąlygas, kuriomis buvo įgyta ginčijama nuosavybė, bei kompensaciją, kurią už atimtą nuosavybę pareiškėjai gavo, taip pat pareiškėjų asmeninę ir socialinę padėtį (51 p.).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-92/2015 buvo konstatuota, jog nustatant protingą kompensacijos už paimamą turtą dydį, svarbus asmens sąžiningumo vertinimas; administracinių aktų neteisėtumas savaime nėra pagal tokius teisės aktus įgijusio nuosavybę asmens nesąžiningumo prezumpcija; protingai kompensacijai nustatyti teismas turi įvertinti ir tai, kad žemės sklype, kuris taisant valstybės padarytas klaidas paimtas, yra atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių; priteisiant kompensaciją vertintinas ir infliacijos poveikis, taip pat nustatytinos ir vertintinos aplinkybės dėl asmeninės bei socialinės padėties.

20Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė (EŽTT 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo byloje R. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25747/07) 46–47 p.).

21Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl kompensacijos dydžio aktualu yra tai, jog prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsakovų sąžiningumo įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą, iš esmės neginčijo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai kokiu nors būdu elgėsi neteisėtai.

22Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nustatyti didesnę kompensaciją dėl atsakovų sudėtingos socialinės ar turtinės padėties, tačiau teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad atsakovai yra dirbantys, turi nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo mažinti kompensaciją. Atsakovų atstovės tvirtinimu, atsakovai žemės sklype, kurio paskirtis buvo kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, o pobūdis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, negalėjo vykdyti su Žemės sklypo paskirtimi ir naudojimo būdu susijusios veiklos, nes, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jiems 2015m. gegužės 11d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi buvo uždrausta atlikti medžių kirtimo darbus iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Laikinosios apsaugos priemonės galiojimas tęsėsi iki 2018m. balandžio 4d.

23Sprendžiant restitucijos ir protingos kompensacijos priteisimo atsakovams klausimą turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė. Jau aukščiau paminėta EŽTT praktika numato, kad gero valdymo principas reikalauja, jog spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokia pagrindine žmogaus teise kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos turi veikti greitai, tinkamai ir nuosekliai, valstybės veiksmai tokiu atveju galėtų būti pateisinami tik tuomet, jeigu valstybė gana greitai nustato savo padarytą klaidą ir skubiai ją ištaiso suteikdama tokio ar panašaus dydžio žemės sklypą ar išmoka adekvataus dydžio piniginę kompensaciją.

24Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitų administracinių aktų ir jų pagrindu sudaryto sandorio dalių(2008-2011m.) panaikinimo į teismą kreipėsi 2015 m. balandžio 20d., o 2018m.spalio 15d. teismų sprendimų pagrindu ginčo sklypas įregistruotas valstybės vardu. Tačiau valstybė iki šio momento neišsprendė adekvataus dydžio piniginės kompensacijos klausimo.

25Atsakovai A. Š. ir D. Š., reaguodami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018m. balandžio 4d. nutartyje išdėstytą poziciją dėl Žemės sklypo rinkos vertę patvirtinančių įrodymų reikalingumo, teismui pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. MZ18/04-089, pagal kurią turto vertintojo kompetenciją turinti R. K., žemės sklypo rinkos vertės apskaičiavimo lyginamuoju metodu būdu nustatė, jog 0,2976 ha žemės sklypo, un. Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ) rinkos vertė yra 37500 Eur. Kadangi atsakovai yra paradę 0,10 ha ploto šio žemės sklypo dalį, kuri nėra atidalinta, ginčo žemės sklypo vertę atsakovų atstovė siūlo nustatyti, proporcingai netekto sklypo plotui, kas sudaro 12600 Eur, o ne 12680Eur, kaip nurodė atsakovų atstovė.

26Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos, kuri nesutiko su atsakovų pateiktais įrodymais apie ginčo žemės sklypo rinkos vertę, prašymu teismas, siekdamas nustatyti kompensacijos dydį, paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr.81102 išvadoje nurodyta, jog 0,2976 ha žemės sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), un. Nr. ( - ), rinkos vertė, nustatyta taikant lyginamąjį metodą, yra 33000 Eur, o 0,10 ha ploto, kuriame yra valstybinis miškas, patenkančio į 0,2976 ha žemės sklypą, rinkos vertė yra 11000 Eur.

27Jau minėta, kad pareiškėją atstovaujanti prokurorė pakeitė savo pareiškime išdėstytą poziciją dėl atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio nustatymo, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis apie vidutinę Žemės sklypo vertę, ir teismo posėdyje teismą prašo vadovautis teismo eksperto nustatyta Žemės sklypo rinkos verte. Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovė taip pat sutinka su teismo eksperto nustatyta Žemės sklypo rinkos verte ir mano, kad iš Lietuvos valstybės atsakovams turi būti priteista 11000Eur kompensacija už nusavintą turtą. Atsakovų atstovė prašo priteisti 12680 Eur kompensaciją.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz.,2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, piimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2017m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1247-492/2017) yra išaiškinę, kad prarasto turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis, teismas suformuoja savo įsitikinimą.

29Atsakovų pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr.MŽ18/04-089 yra išsamiai išanalizuota gyvenamosios paskirties sklypų rinka Mažeikių mieste, pateikta išsami vertinamo Žemės sklypo ir jo buvimo vietos charakteristika, išanalizuotas žemės sklypų pasiūla ir paklausa, atsižvelgta į 5 palyginamuosius objektus, kurie parduoti arčiausiai vertinamo Žemės sklypo bei kurių vietovė, komunikacijos, privažiavimas, kraštovaizdis analogiškas vertinamam turtui, taip pat jie panašaus ploto, kaip vertinamas Žemės sklypas. Teismo paskirtos nekilnojamojo turto ekspertizės akte padarytos išvados taip pat pagrįstos 5 palyginamųjų objektų - panašiausių savo charakteristikomis parduotų žemės sklypų sandorių duomenimis, lyginamieji sklypai yra tame pačiame rajone, jų dydžiai įvairūs. Teismo vertinimu, tiek atsakovų teismui pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, tiek teismo ekspertizės akto išvadose nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė yra panaši, ją nustatė turto vertinimo srityje kompetetingi specialistai, šalys iš esmės neginčija šių vertinimų pagrįstumo ir teisėtumo, byloje nėra duomenų, paneigiančių vieno ar kito turto vertinimo objektyvumą ar juos atlikusių specialistų kompetenciją. Nors nustatyta turto rinkos vertė šiek tiek skiriasi ir nuspręsti dėl to, kuri nustatyta turto rinkos vertė labiau atspindi Žemės sklypo vertę reikalingos specialios žinios, tačiau šalys neprašo teismo skirti pakartotinės turto vertinimo ekspertizės, neteikia ir nesiekia rinkti papildomų įrodymų, paneigiančių vieną ar kitą specialistų nustatytą Žemės sklypo rinkos vertę. Teismas nenustatė, kad byloje negalima būtų remtis byloje esančia nekilnojamojo turto vertinimo išvada ir teismo ekspertizės akto išvada pagal įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias taisykles(ABTĮ 56 straipsnis). Atsižvelgdamas į kompensacijos dydžiui nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad pakartotinės teismo ekspertizės skyrimas, kai specialių žinių turinčių kompetetingų specialistų nustatytų Žemės sklypo rinkos verčių skirtumai yra nedideli, prieštarautų ekonomiškumo principui, nes padidintų bylinėjimosi išlaidas, bei vadovaudamasis teismų praktikoje suformuotu aiškinimu dėl prarasto turto rinkos kainos nustatymo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šios konkrečios bylos įrodymų dėl turto rinkos vertės nustatymo kontekste, teismas nusprendžia, kad atsakovams priteistinos kompensacijos dydis bus teisingas, nustatant jį, atsižvelgus į abu byloje esančius žemės sklypo rinkos vertės įvertinimus ir pasiremiant vidutine juose nustatytos turto rinkos verte, tai yra nusprendžiama, kad teisinga kompensacija atsakovams, taikant restituciją, yra 11800Eur(12600 + 11000=23600; 23600:2=11800Eur).

30Kadangi iš atsakovų paimtas turtas, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė, kompensacija jiems priteisiama solidariai(Civilinio kodekso 3.87 straipsnis).

31Atsakovų atstovė prašo atsakovams priteisti už Žemės sklypą mokant žemės mokestį jų patirtų 240 Eur dydžio išlaidų atlyginimą. Toks reikalavimas yra suformuluotas atsakovų atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą. Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta priešpriešinio reikalavimo pareiškimo galimybė. Be to, atsakovų reikalavimas yra susijęs su civilinės atsakomybės instituto teisės normų taikymu, o ne su restitucijos taikymu. Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nėra sprendžiamas. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

32Teismui nusprendus priteisti atsakovams didesnę kompensaciją, negu bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos administraciniame teisme ir Regionų apygardos administracinio teismo rūmuose pareiškimu prašė pareiškėjas, atsakovai turi teisę į jų patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Todėl spręstinas atsakovų atstovės 2019m. sausio 31d. teismo posėdyje pateiktas prašymas dėl atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Kadangi Šiaulių apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje dėl administracinių aktų dalių ir sandorio dalių panaikinimo, kurioje 2016m. balandžio 18d. priimtas sprendimas, išskyrus tą jo dalį, kuria buvo nuspręsta dėl kompensacijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018m. balandžio 4d. nutartimi buvo paliktas galioti, spręstina, kad atsakovų nuosavybės teise valdyto Žemės sklypo grąžinimą valstybei, o valstybei pareigos atlyginti už prarastą turtą atsiradimą nulėmė būtent neteisėto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą priėmimas. Tokį sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos vardu priėmė įgaliotas Mažeikių skyriaus valstybės tarnautojas. Todėl atsakovų bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti Nacionalinė žemės tarnyba, kurios vardu veikė Mažeikių skyrius.

332018m. gruodžio 20d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1833 16 straipsnio 1 dalis nustatė, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojusia tvarka, kai pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 2018m.gruodžio 29d.Nagrinėjamoje byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2018m.birželio 8d. Dėl išlaidų atlyginimo sprendžiama pagal iki 2018m. gruodžio 28d.galiojusią ABTĮ nustatytą tvarką.

34ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas, patirtas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, bei kad, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija).

35Atsakovai prašo atlyginti 2310 Eur atstovavimo išlaidų ir 465 Eur turto vertinimui patirtų išlaidų. Nustatant atlygintų atsakovų atstovavimo išlaidų dydį, atsižvelgiama į tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016m. balandžio 18d. sprendimu iš esmės patenkino 5 pareiškėjo pareikštus reikalavimus, iš kurių tik vieno reikalavimo - dėl kompensacijos priteisimo išsprendimas, vertinant retrospektyviai, iš esmės buvo palankus atsakovams(atsiliepimu ir teismo posėdyje jie prašė pareiškimą atmesti visa apimtimi), nes teismas jiems priteisė didesnę kompensaciją, negu prašė pareiškėjas, todėl, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, atsakovų atstovavimo išlaidos nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme priteistinos proporcingai, tai yra 1/5 jų dalis. Nagrinėjamoje Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų byloje atsakovams priteisiama kompensacija yra 26 procentais didesnė, negu pareiškėjas patikslintame prašyme prašė priteisti atsakovų naudai. Todėl atsakovų atstovavimo išlaidos priteistinos proporcingai tai sumai, kuria padidėjo jiems priteisiama kompensacija.

36Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gegužės 8d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią advokatė atstovauja atsakovus nagrinėjamoje byloje (t.1, b.l. 165). Pagal atsakovų pateiktus dokumentus ir bylos duomenis, advokatė parengė 2015m.gegužės 10d.atsiliepimą į Šaulių apygardos administraciniam teismui pateiktą pareiškėjo pareiškimą, už kurio parengimą atsakovas D. Š. (toliau – ir atsakovas) sumokėįo 350Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytos sumos, kuri apskaičiuotina, remiantis 2014m. IV ketvirčio bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje(be individualių įmonių) ( 714,5 Eur x 2.5). Advokatė dalyvavo 2015m. rugsėjo 15d. teismo posėdyje, kurio trukmė buvo 1val.1min. Už kelionę į teismą ir atgal atsakovas advokatei sumokėjo 175 Eur, už atstovavimą teismo posėdyje – 70 Eur. Taip pat advokatė dalyvavo 2015m. lapkričio 26d. teismo posėdyje, trukusiame 36min., už atstovavimą atsakovui sumokant 200Eur. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra sumuojamas laikas teismo posėdžių, vykusių vieno ketvirčio bėgyje, arba , kai skirtingais ketvirčiais, kurių metu vyko posėdžiai, bruto darbo užmokestis šalies ūkyje(be individualių įmonių)yra vienodas. Remiantis Rekomendacijų 9 p., teismo posėdžio laikas, reikšmingas apmokėjimui, yra apvalinamas. Todėl posėdžių, vykusių 2015m. rugsėjo 15d. ir 2015m. lapkričio 26d., laikas susumavus yra 1val.37min, o suapvalinus 2val. Atstovavimo išlaidų dalis už atsakovų atstovavimą šiuose teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijų 8.19p. numatytą dydį( 2015m. I ketv. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių): 699,8 x 0,1; 69.98 x 2) ir apmokėjimui reikšminga suma yra 140 Eur. Advokatės išlaidos kelionei iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal pagal Rekomendacijų 3 punktą neatlygintinos, nes byloje nėra duomenų, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo buveinės vietovėje nebuvo galimybės kreiptis į reikiamos specializacijos advokatą. Pagal Rekomendacijas, nėra numatyta atlyginti už advokato kelionėje sugaištą laiką. Už atsakovų atstovavimą 2016m. kovo 29d. teismo posėdyje, kuris truko 51min., už kelionę į teismą bei atgal atsakovas advokatei sumokėjo 175 Eur, o už atstovavimą teismo posėdyje 140Eur. Remiantis Rekomendacijų 7, 8, 19 punktais už po suapvalinimo 1 val trukmės atstovavimą teismo posėdyje apmokėtina suma sudaro 73,51Eur(2015m. III ketv. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių): 735,1 Eur x 01). Jau minėta, kad pagal Rekomendacijas už kelionėje sugaištą laiką ir kelionės išlaidos neapmokėtinos. Taigi, susumavus nustatyta, kad atsakovai suapvalinus patyrė 564 Eur pagal Rekomendacijas apmokėtinų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Šiaulių apygardos administraciniame teisme, iš kurių pagal aukščiau aptartas proporcijas, atsakovui D. Š. priteistina suma sudaro 1/5 dalį visų apmokėtinų išlaidų – tai yra 113Eur.

38Advokatė parengė ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams pateikė 2018m. gegužės 10d. raštą dėl įrodymų pateikimo, už kurio parengimą atsakovas sumokėjo 200Eur. Taikant Rekomendacijų 7, 8.16 punktus, už šio procesinio dokumento parengimą visa apmokėtina suma sudaro 88,48Eur.(2017m. IV ketv. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių): 884,8 x 0,1). Už 2018m. gegužės 31d. atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą pareiškimą atsakovas advokatei sumokėjo 250Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių(884,8 x 2.5).Taip pat advokatė išrašė sąskaitą 150Eur apmokėjimui už kelionę į 2018m. rugsėjo 6d. Panevėžio rūmų teisėjų kolegijos posėdį ir 300Eur už pasiruošimą ir atstovavimą šiame teismo posėdyje. Nors 2018m.rugsėjo 6d. teismo posėdyje advokatė nedalyvavo, tačiau ji atvyko ir dalyvavo 2019m. sausio 31d. teismo posėdyje, kuris truko 2val.49min., už kurį atlyginti patirtų išlaidų neprašo, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo patirtas išlaidas vertinti kaip išlaidas, patirtas už advokatės vykimą/grįžimą, pasiruošimą ir dalyvavimą 2019m. sausio 31d. teismo posėdyje. Suapvalinus teismo posėdžio laiką, už 3 val. atstovavimą teismo posėdyje apmokėtina suma sudaro 280,71Eur(2018m. III ketv. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių): 935,7 x 01; 93,57x3). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal Rekomendacijas už 1 val pasirengti teismo posėdžiui apmokėtina suma sudarytų 93,57 Eur, daroma išvada, kad bendra 300 Eur suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą jame neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Advokatės kelionės į teismo posėdį ir atgal apmokėjimas, teismo vertinimu galėtų būti sprendžiamas, nes bylą pradėjus nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniame, o toliau ją nagrinėjant kitoje vietovėje, advokatui, dalyvaujančiam bylos nagrinėjime objektyviai reikia vykti į kitą vietovę( Rekomendacijų 3 p.). Tačiau Rekomendacijos nenumato kelionėje sugaišto advokato laiko apmokėjimo, o išlaidas kelionei patvirtinančių dokumentų advokatė ir atsakovai nepateikė. Taigi, susumavus nustatyta, kad atsakovai patyrė suapvalinus 638 Eur pagal Rekomendacijas apmokėtinų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose, iš kurių pagal aukščiau aptartas proporcijas, atsakovui D. Š. priteistina suma sudaro 26 proc. visų apmokėtinų išlaidų – tai yra 166 Eur. Bendra D. Š. priteistinų atstovavimo išlaidų atlyginimo suma yra 279Eur. Teismas sprendžia, kad tiek atsakovas D. Š., tiek ir už Mažeikių skyrių atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba turėjo išlaidų, susijusių su įrodymu rinkimu. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šios šalių turėtos išlaidos nepaskirstytinos ir paliktinos šalims, kadangi sprendime yra nuspręsta atsižvelgti į abiejų šalių iniciatyva surinktus įrodymus.

39Atsakovų prašyme dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimo, yra prašoma priteisti ir 300 Eur už apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimo surašymą. Apeliaciniame procese patirtų atsakovų išlaidų atlyginimo klausimas perduodamas spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kadangi jau minėto 2018m.gruodžio 20d. įstatymo Nr.XII-1833 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Pagal šią tvarką ir teismų praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, taigi, šiuo atveju – bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjęs teismas(137 straipsnis, 40, 41 straipsniai).

40Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas ir atsakovų A. bei D. Š. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinami iš dalies.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 2018m.gruodžio 20d. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25,41, 42,66,70,84,97,127,132,133.138.143,144,153, ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.XII-1833 16 straipsniu,

Nutarė

42Pareiškimą tenkinti tenkinti iš dalies.

43Taikant restituciją iš Lietuvos Respublikos valstybės priteisti atsakovams A. Š. ir D. Š. solidariai 11800 Eur kompensaciją,

44Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos D. Š. 279 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

45A. Š. ir D. Š. prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje(apeliacinio skundo surašymo), perduoti spręsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

46Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą,... 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18d. sprendimu... 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi... 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams perduota... 8. Pareiškėjas administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriuo patikslino... 9. Valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašė... 10. Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir Mažeikių rajono... 11. Atsakovų A. Š. ir D. Š. atstovė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą ir... 12. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė,... 13. Pareiškėjo pareiškimas tenkinamas iš dalies.... 14. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016m. balandžio 18d. sprendimu... 15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas kompensacijos už atsakovų A. Š. ir D.... 16. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. Š. ir D. Š. neteko nuosavybės teisių į... 17. Restitucijos taikymo ypatumai tais atvejais, kai panaikinami administraciniai... 18. Nagrinėjamai bylai yra reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei natūra... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje... 20. Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama... 21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl kompensacijos dydžio aktualu yra tai,... 22. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nustatyti didesnę kompensaciją... 23. Sprendžiant restitucijos ir protingos kompensacijos priteisimo atsakovams... 24. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog prokuroras, gindamas... 25. Atsakovai A. Š. ir D. Š., reaguodami į Lietuvos vyriausiojo administracinio... 26. Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos, kuri... 27. Jau minėta, kad pareiškėją atstovaujanti prokurorė pakeitė savo... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz.,2008 m. sausio 28 d. nutartį,... 29. Atsakovų pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr.MŽ18/04-089... 30. Kadangi iš atsakovų paimtas turtas, Nekilnojamojo turto registre buvo... 31. Atsakovų atstovė prašo atsakovams priteisti už Žemės sklypą mokant... 32. Teismui nusprendus priteisti atsakovams didesnę kompensaciją, negu bylą... 33. 2018m. gruodžio 20d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 34. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas... 35. Atsakovai prašo atlyginti 2310 Eur atstovavimo išlaidų ir 465 Eur turto... 36. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio... 37. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gegužės 8d. buvo sudaryta... 38. Advokatė parengė ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio... 39. Atsakovų prašyme dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimo,... 40. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas ir atsakovų A. bei... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 42. Pareiškimą tenkinti tenkinti iš dalies.... 43. Taikant restituciją iš Lietuvos Respublikos valstybės priteisti atsakovams... 44. Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos D.... 45. A. Š. ir D. Š. prašymo dalį dėl atstovavimo išlaidų, patirtų... 46. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine...