Byla e2A-1782-436/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. V. atstovo advokato P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7790-775/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dentuva LT“ ieškinį atsakovei T. V. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 790 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinį grindė argumentais, kad Kauno apygardos teismo 2015-04-14 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Atsakovė T. V. ėjo ieškovės vadovės pareigas nuo 2012-02-10 iki 2014-10-06. Bankroto procedūros metu nustatyta, kad įmonė nuosavybės teise valdo lengvąjį automobilį Buick Park Aveniu, valst. Nr. ( - ). Tai patvirtina 2013-12-11 sudarytas ieškovės turto aprašas. Įmonės vadovei buvo nurodyta, kad šis turtas perduodamas jai saugoti ir išaiškinta atsakomybė už jo sugadinimą, perleidimą ar praradimą. Automobilio perdavimo atsakovei metu jo vidutinė rinkos vertė buvo 790 Eur. Atsakovė 2014-10-06 atsistatydino iš pareigų, tačiau naujam įmonės direktoriui D. G. automobilio neperdavė. Atsakovė aplaidžiai rūpinosi bendrovės turtu, dėl to įmonei buvo padaryta žala.

5II

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės T. V. ieškovei 790 Eur žalos atlyginimo ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (790 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    2. Teismas nurodė, kad atsakovė T. V. UAB „Miraklas“ (nuo 2014-11-04 – UAB „Dentuva LT“) direktorės pareigas ėjo nuo 2012-02-10 iki 2014-10-09 (b. l. 10). Jai einant šias pareigas, bendrovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2013-12-11 antstolis sudarė areštuojamo turto aprašą, į kurį įtraukė bendrovei priklausantį automobilį BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. ( - ) (b. l. 11–12). Areštuoto turto saugotoju buvo paskirta UAB „Miraklas“. Tai, kad atsakovė šį turto aprašą buvo gavusi ir apie turto areštą žinojo, patvirtina antstoliui 2013-12-20 jos siųstas raštas, kuriame ji pateikė informaciją apie bendrovės turimą turtą.
    3. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, būdama atsakinga už ieškovės turto įtraukimą į apskaitą ir šio turto išsaugojimą, palikdama direktoriaus pareigas turėjo užtikrinti tinkamą viso bendrovės turto ir dokumentų perdavimą naujajam įmonės vadovui. Byloje nustatyta, jog atsakovę atleidus iš direktorės pareigų, ji naujajam direktoriui D. G. 2014-10-14 priėmimo – perdavimo aktu automobilio BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. ( - ) neperdavė (b. l. 13) ir tuo pažeidė LR ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 12 d., LR CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1 – 3 d. nustatytas juridinio asmens vadovo pareigas.
    4. Atsakovės atstovo teiginius, jog automobilis šiuo metu bevertis, teismas laikė neįrodytais. Aplinkybę, jog automobilis išregistruotas, nelaikė reikšminga, nes daugiau kaip tris mėnesius neturėjęs galiojančios techninės apžiūros ar Lietuvoje registruotos įmonės draudimo, automobilis galėjo būti išregistruotas ir automatiškai, įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, automobilio išregistravimo faktas nepatvirtina, jog automobilis neturi vertės.
    5. Teismas konstatavo, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovei buvo padaryta 790 Eur dydžio turtinė žala, pasireiškusi ieškovės turto netekimu.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovės T. V. atstovas advokatas P. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Į bylą nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas paskutinysis UAB „Dentuva LT“ direktorius D. G.. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014-10-19 jis ėjo UAB „Dentuva LT“ direktoriaus pareigas, jam buvo perduoti UAB „Dentuva LT“ (buvusi UAB „Miraklas“) buhalterinės apskaitos dokumentai, laikytina, kad direktorius D. G. taip pat turėjo pareigą užtikrinti įmonės turtą apsaugą, jo (šiuo atveju automobilio BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. ( - )) ieškoti, kadangi turėjo analogiškas teises ir pareigas bendrovei UAB „Dentuva LT“, kaip ir buvusi direktorė T. V.. Taigi, D. G. taip pat neatleistinas nuo atsakomybės dėl jo valdytos įmonės turto apsaugos, nustatymo ir perdavimo bankroto administratoriui. Skundžiamu sprendimu visiškai paneigta direktoriaus D. G. kaip UAB „Dentuva LT“ vadovo atsakomybė, t. y. sprendimu ir esmės nuspręsta, kad D. G. UAB „Dentuva LT“ atžvilgiu neturi jokių pareigų, nors jo kaip įmonės vadovo statusas nėra paneigtas. Taigi, iš esmės laikytina, kad teismas priėmė sprendimą dėl byloje nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu neįtraukto D. G. pareigų, kas laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.
      2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 790 Eur. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Automobilis yra įgytas 1997 m., todėl yra visiškai nusidėvėjęs, jo likutinė vertė negali būti didesnė nei 1 Eur. Tai patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos oficialiame tinklalapyje esantys rodikliai: ilgalaikio turto grupės ir kokie yra nustatyti jų nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvai, kuriose matyti, kad „kitų lengvųjų automobilių“ nusidėvėjimo normatyvas yra 10 metų. Vadinasi, automobilio likutinė vertė ne daugiau kaip 1 Eur buvo dar 2007 m. Sutiktina su teismo teiginiu, kad jei sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Tai, kad ieškovas pateikė VšĮ „Emprekis“ duomenis apie turto vertę negali būti laikoma absoliučiu ir tinkamu automobilio vertės įrodymu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonė yra dvidešimties metų senumo, išregistruota, kas rodo, jog ji nėra naudojama ir prižiūrima. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl automobilio būklės, vertės, taigi, netinkamai nustatė ieškovui UAB „Dentuva LT“ padarytos žalos dydį bei tai, ar žala apskritai padaryta.
      3. Neperduotas turtas, jokių kreditorinių įsipareigojimų nedidina, nes kreditorių skaičius ar jų reikalavimų apimtis dėl šio fakto nesikeičia (manytina, kad teismas klaidingai supranta ir interpretuoja kreditoriaus sąvoką), taigi šia prasme žalos dydžio neįtakoja.
      4. Iš sprendimo neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, jog naujasis direktorius D. G. bankroto administratoriui turto neperdavė, nes jam jo neperdavė atsakovė T. V.. Naujasis direktorius nebuvo nei apklaustas bylą nagrinėjant teisme, nei įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo daryti vienareikšmės išvados, jog turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas išimtinai dėl to, kad atsakovė jo neperdavė bankroto administratoriui ir iš to kildinti priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Teismui neišsamiai išnagrinėjus faktines aplinkybes, reikšmingas civilinės atsakomybės sąlygoms nustatyti, t. y. neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų viseto, atsakovei T. V. negali būti taikoma civilinė atsakomybė ir išjos priteisiamas žalos atlyginimas.
      5. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas prioritetą skyrė ne bylos teisingam, o greitam išnagrinėjimui. Byloje įvyko vienas parengiamasis posėdis, kuriame buvo pereita į teisminį nagrinėjimą, teismas atsisakė skirti laiko atsakovės atstovui pateikti papildomus įrodymus byloje, nors iš byloje pateiktų ieškovo įrodymų buvo akivaizdu, kad teisingam ir išsamiam bylos nagrinėjimui jų nepakanka ir įrodymai yra nepatikimi, neįrodantys atsakovės kaltės, veiksmų neteisėtumo, tyčios padaryti žalą UAB „Dentuva LT“.
      6. Kritiškai vertintinas ieškovo teismui pateiktas automobilio vertės nustatymo būdas pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą išrašą apie vidutinę transporto priemonės kainą, nes tai nėra tinkama ir patikima įrodinėjimo priemonė. Net pačios įmonės tinklalapyje nurodyta: „kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“. Tačiau ieškovas jas teikė teismui grįsdamas padarytos žalos dydį, o teismas, neištyręs jam pateiktų įrodymų patikimumo, juo nepagrįstai vadovavosi nustatant ieškovui padarytos žalos dydį.
      7. Atsižvelgus į tai, kad bylą nagrinėjęs teismas atsisakė suteikti laiko atsakovei pateikti papildomus įrodymus civilinėje byloje, apeliantė prašo priimti įrodymus, turinčius esminę reikšmę bylos nagrinėjimui, žalos dydžio nustatymo ir žalos atsiradimo dėl automobilio neperdavimo faktui nustatyti – UAB „Reklamos laikraštis“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2004 m. laikotarpį, kuriuose matyti, kad 2003 m. Automobilio BUIC PARK AVENUE, valst. Nr. ( - ), balansinė vertė buvo 1109 Lt (kas atitiktų 321,19 Eur). Balanse už 2004 m. ilgalaikio turto neužfiksuota — turtas buvo parduotas praėjusiais finansiniais metais. Be to, atsakovės atstovas prašo priimti į bylą VšĮ „Emprekis“ informaciją apie įmonę, kurioje nurodoma, kad jos pateiktos kainos negali būti juridinių pretenzijų objektu, kuo remiantis šis ieškovo pateiktas įrodymas negali būti pripažįstamas leistinu ir patikimu įrodymu žalos dydžiui nustatyti. Šiuo metu automobilis BUIC PARK AVENUE, valst. Nr. ( - ), yra Šilėnų g. 20, Vilniuje, todėl ieškovo UAB „Dentuva LT“ atstovui bankroto administratoriui R. B. yra galimybė perimti turtą.
    2. Ieškovė BUAB „Dentuva LT“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad į bylą trečiuoju asmeniu arba atsakovu turėjo būti įtrauktas paskutinysis įmonės direktoriaus D. G., kuris apeliantės teigimu taip pat atsakingas už lengvojo automobilio BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. ( - ) neišsaugojimą ir dėl ieškovės patirtos turtinės žalos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė T. V. žinojo apie tai, jog minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso jos vadovaujamai įmonei UAB „Miraklas“ (pakeitus pavadinimą – UAB „Dentuva LT“), bet nesiėmė priemonių jo išsaugojimui ir nutraukiant darbo sutartį su įmone, perdavimui naujam direktoriui – D. G.. Įrodymų, kad D. G. buvo informuotas apie tai, kad įmonė valdo ginčijamą automobilį, apeliantė nepateikė.
      2. Apeliantės teigimu VMI prie LR FM nustatyti nusidėvėjimo normatyvai leidžia teigti, jog automobilio naudojimo laikas yra 10 metų, po ko jis tampa bevertis. Iš tiesų, šiais teiginiais apeliantė iškreipia ilgalaikio turto nusidėvėjimo priskaičiavimo esmę ir ją klaidingai traktuoja. Akivaizdu, kad automobiliai plačiai naudojami ir ilgiau negu 10 metų laikotarpį, jų vertė gali būti padidinama juos kapitališkai remontuojant, pakeičiant susidėvėjusias detales naujomis, brangesnėmis. Taigi, apeliantės pateiktoje finansinėje atskaitomybėje nurodyta automobilio kaina 2003 metais - 1109 Lt nieko neįrodo, kadangi per laikotarpį po šios atskaitomybės sudarymo dėl atliktų remontų jo vertė galėjo žymiai padidėti. Todėl teigti, kad antstolio R. V. sudaryto įmonės turto aprašo metu automobilis buvo bevertis nėra pagrindo.
      3. Asmuo, neperėmęs turto, jo negali nei valdyti nei administruoti, nei perduoti kitam asmeniui, todėl ieškovės nuomone, teismas pagrįstai neapklausė D. G., kadangi jis apklausos metu nebūtų pateikęs jokios reikšmingos bylos svarstymui informacijos, kuri papildytų ar pakeistų teismui pateiktus įrodymus.
      4. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tik dėl apeliantės atstovo kaltės neįvyko pirmasis parengiamasis bylos posėdis, į antrąjį posėdį apeliantės atstovas atvyko nesusipažinęs su laiku ir nustatyta tvarka jam teismo pateiktais ieškovės rašytiniais įrodymais. Dėl šios priežasties apeliantės atstovas nepasinaudojo galimybe pateikti papildomus įrodymus, o teismas pagrįstai atsisakė skirti papildomai laiko jam tai padaryti, nes taip būtų nepateisinamai užtęsiamas bylos svarstymas.
      5. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme kaip įrodymas nebuvo pateikta VĮ „Regitra“ 2015-05-13 pažyma Nr.(1.13)-24-2058, kurioje nurodyta automobilio /BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. ( - ) išregistravimo data ir priežastis. Kadangi, atsikertant į apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, ši informacija tapo reikšminga, ją prašoma priimti į bylą.

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

    1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis),
    3. Apeliantė skunde nurodo, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi į bylą nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas paskutinysis UAB „Dentuva LT“ direktorius D. G.. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2014-10-19 jis ėjo UAB „Dentuva LT“ direktoriaus pareigas, jam buvo perduoti UAB „Dentuva LT“ (buvusi UAB „Miraklas“) buhalterinės apskaitos dokumentai, laikytina, jog direktorius D. G. taip pat turėjo pareigą užtikrinti įmonės turtą apsaugą, jo (šiuo atveju automobilio BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. ( - )) ieškoti, kadangi turėjo analogiškas teises ir pareigas bendrovei UAB „Dentuva LT“, kaip ir buvusi direktorė T. V..
    4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1760-555/2015 ieškovei BUAB „Dentuva LT“ (buvęs pavadinimas – UAB „Miraklas“) iškelta bankroto byla. Iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1997-09-18 iki 2011-12-28 ieškovės įmonės vadovo pareigas ėjo R. V., laikotarpiu nuo 2011-12-28 iki 2012-02-10 V. V., o atsakovė T. V. laikotarpiu nuo 2012-02-10 iki 2014-10-09. Laikotarpiu nuo 2014-10-09 iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo direktoriaus pareigas ėjo D. G..
    5. Taigi, pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą D. G. kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
    6. Atsakovei einant ieškovės įmonės direktorės pareigas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nutartimi UAB „Miraklas“ turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir antstolis 2013-12-11 sudarė areštuojamo turto aprašą, kuriame yra įtrauktas bendrovei priklausantis automobilis BUICK PARK AVENIU, valst. Nr. ( - ). Areštuoto turto saugotoju buvo paskirta UAB „Miraklas“.
    7. Atsakovė antstoliui R. V. 2013-12-20 atsakyme į patvarkymą pateikti informaciją apie įmonės turimą turtą be kitų duomenų apie įmonės turtą, nurodė, jog automobilio, kuris antstolio aprašytas 2013-12-11, buvimo vieta yra Čiurlionio g. 11, Vilniuje. Šie įrodymai patvirtina, jog atsakovei einant UAB „Miraklas“ direktorės pareigas, automobilis sudarė bendrovės ilgalaikį turtą, kuris buvo areštuotas ir perduotas saugoti UAB „Miraklas“.
    8. Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš 2014-10-14 Dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo akto, iš kurio matyti, kad ginčo automobilio atsakovė naujai paskirtam UAB „Dentuva LT“ direktoriui D. G. neperdavė. Ieškovės vertinimu, atsakovė neperdavusi vėlesniam direktoriui įmonės turto, privalo bankrutuojančiai įmonei atlyginti žalą.
    9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtu 2014-10-14 Dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktu atsakovė naujai paskirtam direktoriui D. G. perdavė teismų dokumentus, pretenzijas. Taigi, apeliantė D. G. kartu su visais dokumentais perdavė ir antstolio 2013-12-11 turto aprašą, kuriame nurodyta įmonei priklausanti ginčo transporto priemonė. Vadinasi, apie transporto priemonės egzistavimą D. G. turėjo būti žinoma, juo labiau areštuoto turto saugotoju buvo paskirta būtent įmonė.
    10. Atkreiptinas dėmesys į byloje esantį 2011-12-31 Dokumentų, kasos bei antspaudo priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo buvęs UAB „Miraklas“ direktorius R. V. perdavė įmonės dokumentus ir turtą kitam direktoriui V. V.. Iš šio akto turinio nėra neaišku, ar jau tuo metu R. V. perdavė kitam vadovui visą įmonės turtą, o būtent ginčo transporto priemonę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė šią aplinkybę nurodė savo atsiliepime į ieškovės ieškinį, tačiau šios aplinkybės teismas nesiaiškino.
    11. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, daryti kategorišką išvadą, kad tik atsakovė yra atsakinga dėl bankroto administratoriui neperduotos transporto priemonės, tokiu būdu įmonei padarant žalą, negalima, kadangi visi įmonės vadovai buvo asmenys, atsakingi už bendrovės turto apskaitymą ir išsaugojimą. Atsakovė, būdama vadove, turėjo tinkamai atlikti visas procedūras, reikalingas vadovo pareigoms perduoti, o D. G., perimdamas vadovo pareigas, turėjo kontroliuoti, ar šių reikalavimų buvo laikomasi. Šiuo konkrečiu atveju, D. G. perėmęs dokumentus iš atsakovės, turėjo pareigą pareikalauti iš atsakovės duomenų apie jam neperduotą ginčo transporto priemonę, todėl laikytina, kad pastarasis vadovas galėjo netinkamai atlikti savo kaip vadovo pareigas, kadangi apeliantė nurodė tikslią ginčo transporto priemonės buvimo vietą.
    12. Civilinės atsakomybės pagrindas yra neteisėti veiksmai. Jeigu juridinio asmens vadovas įstatyme nustatytas jam pareigas perduoda kitam valdymo organui ar perima iš kito valdymo organo nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, jis neatleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą bendrovei, kuri atsirado dėl šių pareigų pažeidimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiais byloje asmenimis nebuvo įtraukti ir kiti buvę ieškovės vadovai, civilinės atsakomybės taikymo kitų vadovų atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.
    13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016, yra išaiškinta, kad solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas (CK 6.279 str. 4 d.) ir visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Minvesta“ v. L. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429-313/2015). Toks išaiškinimas yra itin aktualus, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos bankrutuojančios įmonės kreditoriams: jų interesų apsaugą labiau užtikrina solidarioji atsakovų atsakomybė.
    14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šioje byloje atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, neištyrė visų įrodymų. Teismas sprendimu ieškinį patenkino visa apimtimi, apsiribodamas vienintele aplinkybe, kad apeliantė ne visą įmonės turtą perdavė vėliausiam vadovui, kuris to paties turto neperdavė bankroto administratoriui. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl kitų atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, jog apeliantei ginčo transporto priemonė taip pat nebuvo perduota. Kadangi šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės nustatant, ar buvo įmonei padaryta žala, kokio dydžio, o jeigu buvo padaryta žala, kas už ją yra atsakingi, nebuvo nustatytos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Nesant galimybės pagal pateiktus įrodymus bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2.).

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Nutarė

11Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai