Byla 2-6061-728/2011
Dėl atsisakymo išduoti leidimą dėl susirinkimo vietos ir laiko

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsisakymo išduoti leidimą dėl susirinkimo vietos ir laiko,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 02 19 įsakymą Nr. A30-361, kuriuo buvo atšauktas leidimas dėl mitingo vasario 19d. Nurodė, kad 2011 01 17 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 9 str. nustatyta tvarka pranešdamas apie vasario 19d. 12.00-15.00 vyksiantį mitingą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei eitynes Gedimino prospektu. Leidimą atsakovas išdavė 2011 01 28d., Leidimo(pažymėjimo) Nr. A35-20(2.3.4.2-SM). Nurodė, kad 2011 02 18 12val. 45min. Konfederacija faksu gavo 2011 02 18 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Dėl renginių atšaukimo paskelbto gedulo metu Nr. A30-361 nuorašą(toliau įsakymas), kuriuo 2011 02 18 atšaukė Leidimą dėl vasario 19 mitingo. Mano, kad įsakymas yra neteisėtas ir pažeidžia žmogaus teisę rinktis į taikius susirinkimus, nes ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę ar kitų asmenų teises ir laisves (LR Konstitucijos 36str. ) Nurodo, kad naujų įstatymo nustatytų aplinkybių nepaaiškėjo, savivaldybė viršijo savo įgaliojimus atšaukdama mitingą (Susirinkimų įstatymo 14str. ), be to, kai leidimas išduotas, tačiau paaiškėja naujų įstatymo numatytų aplinkybių, dėl kurių miningas negali būti organizuojamas, Susirinkimų įstatymas suteikia teisę susirinkimo organizatoriams apsispręsti patiems, organizuoti mitingą ar ne. Atsakovas visiškai uždrausdamas rengti mitingą pažeidė įstatymą. Taipogi pagal įstatymo 10str. 1d. savivaldybė turi išnagrinėti pranešimą apie mitingą likus ne mažiau kaip 48val. iki susirinkimo, tačiau leidimą ji atšaukė likus mažiau nei 24val. iki planuoto mitingo, dėl ko organizatoriai patyrė finansinių nuostolių.(b.l.1-3).

3Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, prašė jį atmesti, nurodė, faktines aplinkybes bei tai, kad Leidimas buvo atšauktas dėl paskelbto gedulo mirus poetui J. M., nes gedulo laikotarpiu tradiciškai privalu laikytis rimties, susilaikyti nuo masinių ir pramoginių renginių, be to 2011 vasario 17d. žiniasklaidoje pasirodė konfederacijos pirmininko A. Č. interviu, kuriame jis teigė, jog dėl gedulo profsąjungos mitingo atšaukti nebegali, t.y. jis viešai paskelbė, kad mitingo atšaukti neketina (žr. http:www.diena.lt/naujienos/miestas/profsajungos-del-j-marcinkeviciaus-laidotuviu-pakeite-mitingo-laika-333134). Pažymėjo, kad pagal Susirinkimų įstatymo 5str. nustatytą tvarką organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio valstybės ar savivaldybių leidimo, o tik suderinti vietą, maršrutą, laiką ir kitą jų organizavimo tvarką. Įstatymu nustatyta ne leidiminė, bet pareikštinė konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio teismo 2000m. sausio 7d. nutarimas). Nurodė, kad tuo atveju jei administracija nesuderina susirinkimo laiko, vietos ir formos, tai susirinkimas gali būti organizuojamas, tačiau organizatoriai ir dalyviai prisiima visą atsakomybę už tokio susirinkimo pasekmes. Atsakovas nurodė, kad ieškovė galėjo organizuoti susirinkimą numatytoje vietoje, tačiau pati turėtų prašyti VA VPK palaikyti viešąją tvarką, užtikrinti eitynių palydą bei riboti transporto eismą mitingo metu, ieškovė pati gi nusprendė susirinkimą atšaukti. Atsakovas pažymėjo, kad mirusiojo poeto kūnas buvo pašarvotas Mokslų akademijos rūmuose, esančiuose Gedimino pr. 3 ir planuojamo mitingo dieną apie 13 val. iš tos vietos pajudėjo laidotuvių procesija, todėl poeto laidotuvių ir atšaukto mitingo laikas sutaptų, viskas vyktų labai mažu atstumu...Atsakovas sutinka su ieškovo teiginiu, kad įstatymas tiesiogiai nenumato, jog gedulo metu susirinkimai negali būti organizuojami, tačiau imant dėmesin, kokius reikalavimus ketino kelti mitingo dalyviai, jie būtų priešiškai nusiteikę, trikdytų viešąją rimtį, kas būtų nesuderinama su gedulo esme. Susirinkimų įstatymo 8str. reglamentuoja atvejus, kada įstatymas apskritai draudžia organizuoti susirinkimus, be to atsakovas informavo ieškovą apie Leidimo atšaukimą iš karto po jo priėmimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtas išlaidas. Atsakovas prašo ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes net teismui panaikinus skundžiamą įsakymą, sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių(b.l. 46-49).

4Priimtas ieškinys nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka vadovaujantis LR CPK 153str. 2d. ir Susirinkimų įstatymo 13str., proceso dalyvius informavus pranešimais apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą.

5Ieškinys atmestinas.

6Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 01 28d. ieškovui Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai buvo išduotas leidimas (pažymėjimas) dėl suderintos renginio(susirinkimo) vietos, laiko ir formos, pagal kurį buvo leista 2011 vasario 19d. 12-15val. organizuoti eitynes, suderinant jų laiką, vietą ir formą, t.y. dalyviams renkantis Gedimino prospekto atkarpoje nuo A. G. iki Gynėjų gatvės ir toliau einant iki V. K. aikštės (eitynių metu stabdant transporto eismą), kurioje vyks mitingas. Organizatoriai buvo įpareigoti laikytis tam tikrų įstatymų ir taisyklių reikalavimų. 2011 vasario 16d. žiniasklaidos priemonėmis oficialiai Lietuvai buvo pranešta, kad tos dienos rytą mirė poetas J. M.. 2011m. vasario 17d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 173 ,, Dėl gedulo paskelbimo ir Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo bei komisijos sudarymo,, siekdama pagerbti Tautos poeto J. M. iškilųjį atminimą, vadovaudamasi LR valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 6str. 2d. ir įgyvendindama LR Vyriausybės 2004m.gruodžio 24d. nutarimą Nr. 1649 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo (Žin., 2004, Nr. 186-6923) nutarė paskelbti gedulą Lietuvos Respublikoje nuo 2011m. vasario 18d. iki 2011m. vasario 19 įskaitytinai. 2011 02 18 12val. 45m. ieškovas faksu gavo 2011 02 18 atsakovo administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Dėl renginių atšaukimo paskelbto gedulo metu Nr. A30-361 nuorašą, kuriuo buvo nuspręsta atšaukti Leidimą dėl mitingo vasario 19d.(b.l.

7Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą vadovavosi LR Konstitucinio teismo konstitucinės doktrinos nuostatomis, LR Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, kuriuose analogiškai reglamentuojami konstitucinių teisių ir pagrindinių laisvių principai bei LR Susirinkimų įstatymo nuostatomis.

8Minėta Konvencija(11str. 1d.) įtvirtina taikių susirinkimų laisvę: ,,kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę(...),,. Konstitucija įtvirtina: ,,negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus,,.Tačiau taikių susirinkimų laisvė nėra absoliuti.

9Konvencijos 11str. 2d. išskiria pagrindus, kuriems esant ši laisvė gali būti ribojama: ,,naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves,,. Konstitucijos 36str. 2d. numato taip pat susirinkimų laisvės ribojimo atvejus: ,,ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves,,.

10LR Susirinkimų įstatymas iš esmės pakartoja tą pačią nuostatą, įtvirtinant, kad savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas turi teisę atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, jeigu organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės.

11Sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą teismas turėjo nustatyti, ar konkrečiu atveju taikių susirinkimų laisvės apribojimas buvo pateisinamas ir proporcingas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintus šios teisės ribojimo pagrindus.

12LR Konstitucinis teismas 2000m. sausio 7d. nutarime pažymėjo, kad valstybės kišimasis į naudojimąsi susirinkimų laisve, kaip ir kitomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis, pripažįstamas teisėtu ir būtinu, jei tik laikomasi apribojimo ir siekiamo teisėto tikslo proporcingumo principo. Būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens teisės ir viešojo intereso.

13Lietuvos Konstitucijos 30str. įtvirtinta teisinės gynybos garantija įtvirtino žmogaus galimybę kreiptis į teismą, tačiau tokia teisė nėra besąlyginė-ji realizuojama esant tam tikriems įstatymų įtvirtintiems pagrindams. Konstitucija asmens kreipimąsi į teismą sieja su jo pažeistų teisių ir laisvių gynimu. Ieškovas reikalauja panaikinti atsakovo direktoriaus pavaduotojo įsakymą atšaukti leidimą mitingui tuo pagrindu, kad atsakovas pažeidė Susirinkimų įstatymo 14str., nes nebuvo įstatyme numatytų aplinkybių, dėl kurių susirinkimas negali būti organizuojamas suderintoje vietoje, suderintu laiku ir suderinta forma, t.y. įstatyme nenumatyta, kad gedulo metu susirinkimai negali būti organizuojami. Be to atsakovas negalėjo pats atšaukti leidimo, o turėjo pranešti organizatoriams ir jiems pasiūlyti atšaukti susirinkimą, be to atsakovas informavo ieškovą apie atšaukimą mažiau nei prieš 48val., kuo, anot ieškovo, apribojo susirinkimų laisvę, pažeidė Susirinkimų įstatymo bei Konstitucijos 36str. nuostatas.

14Teismas, remdamasis virš išdėstytų norminių aktų nuostatomis konstatuoja, kad pagal konstitucinės teisės doktriną, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Lietuvos Konstituciją asmens ar asmenų susivienijimų teisė rinktis į taikius susirinkimus nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Ši nuostata yra inkorporuota į Susirinkimų įstatymo reglamentavimą. Išanalizavus ginčijamo įsakymo turinį konstatuotina, kad atsakovas pagal susirinkimų įstatymo 11str. 1d. atšaukė leidimą ieškovui ir visiems buvusiems numatytiems tą dieną renginiams, nes po leidimo išdavimo ieškovui būtent mitingo dieną, t.y. vasario 19d. Vyriausybės paskelbto gedulo metu mitingo numatytoje vietoje ir jo metu turėjo vykti poeto J. M. laidotuvės. Visiems suprantama, kad laidotuvių metu turėjo būti užtikrinta rimtis, tyla ir tinkamas pagarbus Lietuvai nusipelniusio žmogaus išlydėjimas į amžino poilsio vietą...Teismo nuomone tai ir buvo tas atvejis, kai paaiškėjo naujų įstatymo numatytų aplinkybių bei iškilo būtinumas apsaugoti laidotuvių metu visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą, dorovę, jų teises ir laisves, t.y. reikėjo išlaikyti skirtingų visuomenės dalių, grupių interesų pusiausvyrą bei leisti visuomenei garbingai bei oriai palaidoti nusipelniusį Lietuvai žmogų...Išlaikant konstitucinio teisių proporcingumo principo pusiausvyrą turėjo būti suderinti skirtingi interesai, siekiant nepažeisti jų pusiausvyros, ir vienas iš interesų derinimo būdų yra galimas teisių ir laisvių ribojimas laikantis įstatymo bei apsaugant kitų asmenų teises ir laisves bei konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Minėtu ribojimu nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, o yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Teismas pažymi, kad atsakovas, priėmęs sprendimą atšaukti leidimą pagal objektyvias galimybes iš karto informavo ieškovą faksu nusiųsdamas pastarajam įsakymo nuorašą. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas vienašališkai atšaukė leidimą, nors privalėjo pasiūlyti organizatoriams patiems jį atšaukti. Teismo nuomone, nepanaikinus leidimo dėl mitingo vietos, laiko ir formos suderinimo ir leidus patiems organizatoriams atšaukti suderintą susirinkimą ir, sakykim, organizatoriams susirinkimo neatšaukus, galėjo susidaryti labai problematiška situacija-toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu negalėjo vykti du renginiai, kurių vienas skirtas poeto garbingam palydėjimui į amžino poilsio vietą, o kitas renginys, kuriuo siekiama organizuoti eitynes Gedimino prospektu iki V. K. aikštės, dalyvaujant net 2249 žmonių skaičiui, kurie ruošėsi kelti Vyriausybei atitinkamus savo reikalavimus nebuvo garantijos, kad gali būti neapsieita be spontaniškų emocijų, garso mikrofonų keliamo triukšmo ir kitokių neprognozuojamų veiksmų, kai tuo tarpu laidotuvių metu reikalaujama solidžios rimties ir tylos pagerbiant iškilų Lietuvai žmogų. Teismas konstatuoja, kad atsakovas pasielgė išmintingai ir apdairiai atšaukdamas leidimą dėl mitingo vietos, laiko ir formos suderinimo, išlaikydamas asmenų grupių ir visos visuomenės interesų pusiausvyrą, nepažeisdamas konstitucinės ieškovo teisės į susirinkimų laisvę bei laikydamasis visuomenės dorovės principų. Teismas pažymi, kad tokį patį mitingą ieškovas turės galimybę organizuoti ir kitu jam palankiu metu, gavęs įstatymo nustatyta tvarka atsakovo leidimą dėl vietos, laiko ir formos suderinimo. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad ginčijamas įsakymas dėl konfederacijos eitynių ir mitingo organizavimo, išduodant leidimą(pažymėjimą) dėl renginio (susirinkimo) vietos, laiko ir formos suderinimo atšaukimo nepažeidė ieškovo konstitucinės susirinkimų laisvės įgyvendinimo tvarkos.

15Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinyje užsimena apie jo turėtus finansinius nuostolius, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.

16Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis virš paminėtų įstatymų normų reglamentavimu teismas, sutikdamas iš dalies su atsakovo argumentais, tačiau nesutikdamas su ieškovo argumentais, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus(CPK 178str. ), todėl ieškinį kaip nepagrįstą atmeta.

17Atmetus ieškinio reikalavimą, atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18Vadovaujantis LR CPK 263-270str. teismas

Nutarė

19Ieškinį atmesti.

20Sprendimas per 30dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai