Byla eI-952-283/2020
Dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo
1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant Danei Gvildienei,
2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Z. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
3Teismas
Nustatė
4pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Telšių RATC) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Z. B. (toliau – ir atsakovas, ir Z. B.) priteisti 153,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), 36,30 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už duomenų gavimą iš valstybės registrų. Pareiškėja nurodė, kad Telšių RATC yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos klausimus reglamentavo Telšių rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2013 m. Nuostatai) bei Tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – 2017 m. Nuostatai). Nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Atsakovas nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančiu nekilnojamuoju turtu, todėl yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Telšių RATC nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, atsakovė privalo atlyginti pareiškėjai ir visas jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
5Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
6Prašymas priteisti vietinę rinkliavą tenkinamas.
7Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis).
8Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose; vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti vykdyti šią pareigą ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014).
9Ginčo laikotarpiu Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Mažeikių rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatai ir Tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41 Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas Telšių RATC (2013 m. Nuostatų 45 punktas, 2017 m. Nuostatų 4 punktas). Pagal Telšių rajono savivaldybėje taikomą teisinį reguliavimą, vietinę rinkliavą privalo mokėti atliekų turėtojai, t. y., visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Telšių rajono savivaldybės teritorijoje valdo, naudoja ir disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemę ir įmones, turinčias TIPK leidimu (2013 m. Nuostatų 6 punktas, 2017m. Nuostatų 2 ir 51 punktai).
10Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Z. B. nuosavybės teise valdo butą, esantį ( - ). Remiantis 2013 m. Nuostatų 6 punktu ir 2017m. Nuostatų 2 ir 51 punktais, ginčo laikotarpiu atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą Nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, atsakovas per ginčo laikotarpį nesumokėjo 153,00 Eur vietinės rinkliavos. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pareiškėjos pažymoje pateiktais duomenimis apie vietinės rinkliavos įsiskolinimo laikotarpį ir dydį. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog atsakovas būtų atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo.
11Atsižvelgus į ginčo santykiams taikomą vietinės rinkliavos teisinį reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, jog Telšių RATC pagrįstas ir tenkinamas.
12Pareiškėja prašė iš atsakovo priteisti 36,30 Eur už advokato darbo apmokėjimą ir 1,71 Eur už duomenų gavimą iš valstybės registrų.
13Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 36,30 euro sumą sudaro prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos.
14Pagal ABTĮ 40 straipsnio nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), tarp jų - ir patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą (5 dalis). Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokie dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nurodyti Rekomendacijų 2 punkte.
15ABTĮ įtvirtintos teisės normos neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgus į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Vertinant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato, taip pat į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas; teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei turėtų išlaidų realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-535-492/2017 ir kt.). Nors pareiškėja prašyme nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendime byloje
16Nr. eA-870-858/2017 pateikė išaiškinimą, kad yra pagrindas pareiškėjai priteisti visą turėtą bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime dėl priteistos sumos dydžio pagrįstumo nurodė abstrakčius argumentus ir nepateikė aiškinimų, kuriais remiantis, nukrypo nuo susiformavusios praktikos. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo naują precedentą, pakeičiantį anksčiau suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose. Be to, ir po šio sprendimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikėsi pozicijos, kad atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas.
17Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų 36,30 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašomo priteisti advokato darbo apmokėjimo išlaidų dydžio, atsižvelgia į aukščiau paminėtus kriterijus, t. y. į administracinėje byloje pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjos prašymo turinį, pareiškėjo teismui pateiktų analogiškų pareiškimų kiekį, teisinių paslaugų teikimo pareiškėjui pastovumą analogiško pobūdžio bylose, taip pat į tai, kad teismų praktika šioje byloje aktualiais klausimais yra suformuota, atsakovė bylos nagrinėjime buvo neaktyvi, neteikė atsiliepimo ir nekėlė ginčo dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo išteklių, specialių teisinių žinių, administracinė byla yra nesudėtinga.
18Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus motyvus ir formuojamą teisminę praktiką bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėjai priteisiamų atstovavimo išlaidų atlyginimas mažinamas iki 18,00 Eur.
19Ginčo teisiniams santykiams taikomų 2013 m. Nuostatų 17 punkte ir 2017 m. Nuostatų 11 punkte nurodyta, kad pareiškėja vietinės rinkliavos mokėtojų registravimo tikslais nustatyta tvarka naudojasi valstybės įmonės Registrų centro ir Gyventojų registro turimais duomenimis, reikalingais vietinės rinkliavos mokėtojų registrui ir vietinei rinkliavai administruoti. Tai reiškia, kad pareiškėja, kaip vietinės rinkliavos administratorius, vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registro duomenų bazes, todėl disponavimas nurodytais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos, teismo vertinimu, nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Remiantis tuo, kas nurodyta, prašymas priteisti 1,71 Eur už duomenų gavimą iš valstybės registrų atmetamas.
20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
Nutarė
21prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo patenkinti.
22Uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iš Z. B. 153,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus ir 00 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
23Prašymą dėl atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
24Uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti iš Z. B. 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 euro centų ) turėtų atstovavimo išlaidų.
25Kitą prašymo dalį dėl atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
26Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.