Byla PK-422-634/2011

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Linai Paškevičienei, Aurelijai Urbšaitytei, Astai Šliužaitei, dalyvaujant kaltinamajam ir privačiam kaltintojui L. R., jo gynėjui advokatui V. A., kaltinamajai ir privačiai kaltintojai A. N., jos gynėjui advokatui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R., gim. ( - ), a.k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, vedęs, neteistas, gyv. ( - ), Kaune, privataus kaltinimo tvarka A. N. skundu kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., A. N., gim. ( - ), a.k. ( - ) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. ( - ), bedarbė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, neteista, privataus kaltinimo tvarka priešpriešiniu L. R. skundu kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., ir

Nustatė

2kaltinamasis L. R. 2009 m. gruodžio 6 d., apie 13 val. bute, esančiame ( - ), tyčia rankomis spaudė nukentėjusiajai A. N. rankas, tyčia smaugė rankomis nukentėjusiąją už kaklo, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. N. sveikatą.

3Be to, kaltinamasis L. R. 2010 m. sausio 24 d., apie 12 val., bute, esančiame ( - ), tyčia kumščiais ir kojomis sumušė A. N. krūtinę, dešiniąją šlaunį, rankomis tyčia spaudė nukentėjusiajai A. N. kaklą, apdraskydamas jį nagais, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus kakle ir dešinėje šlaunyje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. N. sveikatą.

4Be to, kaltinamasis L. R. 2010 m. gegužės 17 d., apie 12 val. bute, esančiame ( - ), tyčia rovė nukentėjusiajai A. N. plaukus, pastūmė ją į sieną, sužalojo ranką, koja įspyrė į kairįjį kelią, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. N. fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, poodinę kraujosruvą dešiniame kelyje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. N. sveikatą.

5Kaltinamasis L. R. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kaltinamoji yra jo dukra. Ne jis, o A. O. pastoviai muša A. N.. Ji nori, kad jis ją iki pensijos išlaikytų. Jei jis nuolatos girtautų, kaip sako A. N., būtų 40 metų nedirbęs vairuotoju. A. N. grįžusi į Lietuvą jam pasakė, kad užrašytų jai butą, tačiau jis to nepadarė. Kaltinamoji buvo susitvarkiusi globą, ji paimdavo globojamos K.B. R. pensiją bei pinigus už globą, paskui išvažiavo į užsienį. A. N. nuolat jį šmeižianti. Būdavo taip, kad jis daro valgyti arba žiūri televizorių, o ji pasako, kad jis girtas ir iškviečia policijos pareigūnus, o kai išeina policija, ji vėl puola jiems skambinti. 2009-12-06 konfliktas buvo kilęs dėl to, kad jis virtuvėje gamino valgį, o ji parsivedė draugę ir pasodino ją virtuvėje. Jis A. N. pasakęs, kad ji nesimaišytų, todėl ji išėjo, o draugė liko sėdėti, todėl ją išprašęs lauk. Tada A. N. iškvietė policijos pareigūnus. A. N. niekada nemušęs, čia A. O. darbas, nes jis niekada jos nemušė ir jokių sužalojimų jai nepadarė. Viryklės negadino. Namuose vyko remontas, A. N. draugai nešė sekciją ir ta sekcija užgriuvo ant viryklės. Apie televizoriaus sugadinimus jis nieko nežino. Skalbimo mašinos stikliukas įtrūko, tačiau jis jo nesuskaldė. Kokie kaltinamosios draugai nešė sekciją, jis nematė, nes jo ten nebuvo. Apie viryklės sugadinimą žino, nes A. N. pati jam tai pasakojo. Kaltinamoji visus šiuos daiktus, kurie minimi byloje, nupirko tada, kai turėjo teisę paimti K. B. R. pensiją. Su 30 000 Lt žala nesutinka, nes A. N. nori jį išnaudoti, kadangi neturi iš ko gyventi. Kaltinamoji jį šmeižia, jis jos nemušė, ją sumušdavo jos draugas A. O.. Ji viską meluoja. Ji nuolat kviesdavo policija, tuo ji jį šmeižia, ji ir šiandien teisme jį šmeižia. Ji šmeižė visiems iš eilės, kaimynams S. T., P. G., D. S., taip pat ir giminėms K. Ji jį šmeižia nuo senų laikų, tai prasidėjo maždaug prieš 4 -5 metus dėl to, kad neužrašė jai buto. Prašo priteisti jam padarytą žalą dėl šmeižto, po šių įvykių jam sutriko sveikata, jis geria raminančius vaistus, kadangi dėl šių įvykių labai jaudinasi. Raminančius vaistus gerti pradėjo nuo tada, kai prasidėjo šie konfliktai su A. N..

6Nukentėjusioji ir kaltinamoji A. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Ji jau norėjusi taikytis su tėvu, tačiau namie vėl įvyko konfliktas. Kai tėvas išėjo į pensiją, pradėjo nuolatos gerti. Kai jai buvo 44 metai, gavo pasiūlymą važiuoti į užsienį ir nusprendė pamėginti. Ji prabuvo užsienyje tris mėnesius, paskui grįžo į Lietuvą ir į užsienį

Nutarė

7važiuoti su dukra A. R.. Prabuvę Italijoje keturis metus, susitaupė pinigų. Jos brolis sėdo į kalėjimą, o mamai buvo insultas, todėl grįžusi į Lietuvą. Nuėjo aplankyti mamos, o ji po insulto gavo invalidumo grupę ir jai pasiūlė ją globoti. Todėl ji susitvarkė visus dokumentus ir buvo paskirta jos globėja. Kaimynai pradėjo jai pasakoti, kad tėvas neprižiūri mamos. Iš sutaupytų pinigų su dukra pradėjo statyti antrą aukštą. Prasidėjo statybos ir L. R. užrašė jos dukrai antrą aukštą. Mama paprašė, kad ji nebevažiuotų į užsienį ir liktų jos prižiūrėti, todėl ji likusi. L. R. dėl to pradėjo pykti. Ji kaip globėja, turėjo teisę paimti mamos gaunamą pensiją, taip pat pinigus už globą. Kai buvo įrengtas antras aukštas, perėjo gyventi ten. 2009 m. vieną naktį išgirdo, kad mama rėkia, tada nuėjo pasižiūrėti, kas atsitiko. Mama pasakė, kad L. R. norėjo ją subadyti adatomis, ji pradėjusi barti tėvą ir nusivedė mamą į savo kambarį, kitą rytą jis pradėjo kabinėtis prie mamos, todėl iškvietė policiją, jis labai įsiuto. Kai policija išeidinėjo, jis jai spyrė, todėl ji vėl iškvietė pareigūnus ir pareigūnai jį išsivežė. Tai buvo pirmas įvykis. Po to, namo jis grįžo apie 19 val., buvo atvykęs jos draugas, ji buvusi virtuvėje prie šaldytuvo, pylė jogurtą, o jis įsiutęs, kad iškvietė jam policiją, pribėgo prie jos ir tris ar keturis kartus trenkė jai į sprandą, ji net nukritusi. Pradėjo rėkti, o mama pasakė jai „bėk vaikeli, nes jis tave užmuš“, paskui jis dar metė į ją alaus butelį, bet nepataikė, o ji išbėgusi į lauką ir vėl iškvietė policiją, atvykusi policija jį vėl išsivežė. 2009-12-06 ji ruošėsi išvažiuoti į Italiją, o kaltinamasis būdamas neblaivus, pradėjo ją auklėti ir griebė mušti, ji vėl iškvietė policiją. Atvažiavusi policija apramino kaltinamąjį. 2009-12-06 kaltinamasis ją pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais ir puolė smaugti bei tampyti plaukus. Tą kartą jis jai griebė už gerklės, net guzas iššoko ant kaklo, taip pat išrovė jai kuokštą plaukų bei nubrozdino veidą. Kai buvo sudaužytas televizorius, šį įvykį matė jos draugas A. O.. Tą vakarą jie ruošėsi išeiti, kaltinamajam pasakiusi, kad paims televizorių, todėl jis supykęs kumščiu trenkė televizorių ir nuskėlė jo kampą. Šis įvykis buvo 2009 metų birželio mėnesį. Dujinę kaltinamasis taip pat sugadino, kai nešė baldus, kadangi jis tyčia ant dujinės viryklės užvertė baldus. Užkritę baldai įlenkė dujinės paviršių. Televizorius rodo, o dujinės viryklės grotelės nepasistato, kadangi yra įlenkimas. Skalbimo mašiną taip pat sugadino kaltinamasis. Buvo sugadintas skalbimo mašinos jungiklis, skirtas reguliuoti temperatūrą. Ji mačiusi, kad kaltinamasis kažką daro prie skalbimo mašinos, tačiau tik paskui atėjusi pamatė, kad buvo sugadintas jungiklis. Skalbimo mašina veikia kadangi ją ji pataisė. Už skalbimo mašinos remontą sumokėjo 80 Lt. Skalbimo mašinos remonto kvito neturi. Skalbimo mašina sugesti dėl netinkamo eksploatavimo negalėjo, kadangi ji sugedo po to, kai buvo sudaužytas jungiklis skirtas reguliuoti temperatūrą. Sugadintų daiktų įsigijimo dokumentus turi. Daiktus įsigijo prieš 6 metus, kai grįžo iš į Lietuvą. Jos mama K. B. R. taip pat matė visus šiuos įvykius. Ji verkdavo ir prašydavo, kad kaltinamasis paliktų ją, t.y. A. N., ramybėje. Dėl sumušimų kreipėsi į medikus. 2009 metų birželio mėnesį dar gaudavo pinigus už globą, tačiau paskui išvažiavo į Italiją ir jai buvo atimta globa. Globa buvo panaikinta L. R. iniciatyva. Dabar gauna bedarbio pašalpą iš darbo biržos. Niekuomet nebuvo konfliktų iniciatorė, kaltinamasis dar ir dabar nešioja jos pirktus rūbus. Turinti draugą A. O.. Jis jos niekada nemušė. Dėl jo elgesio policijos niekada nekvietė. 2009 m. birželio 21 d. buvo konfliktas su tėvu, jis ją pastūmė, ji nukrito, paskui iškvietė policiją, o jis pabėgo. Kai policija atvažiavo buvo A. O. pas ją, tai jį išvežė. A. O. nieko nedarė. Policijai pasakė, kad ją sumušė pažįstamas asmuo, nes tada dar jai buvo gėda pasakyti, kad tėvas. Faktus išdėstytus skunde gali patvirtinti liudytojai V. K., kuri gyvena už sienos, todėl girdi konfliktus. Taip pat A. R., kuri konfliktus matė prieš išvykdama į užsienį. Apie tėvo elgesį yra pasakojusi liudytojams, taip pat giminaičiams, A. O. pasakoti nereikėjo, jis ir taip viską matydavo. Jai padaryta neturtinė žala pasireiškia tuo, kad L. R. ją įžeidė, be to, jis ją sužalojo. L. R. sužalojo ją daug kartų, tai sukėlė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus. Prašo iš L. R. priteisti neturtinę 30 000 Lt žalą.

8Liudytoja V. G. parodė, kad K.B. R. ir L. R. santykiai, kiek jai žinoma, yra labai geri. Jai nežinoma tokios aplinkybės, kad L. R. girtautų, jokių nusiskundimų dėl jo negirdėjo, jis labai rūpestingas ir geras žmogus, jis nuolat gamina valgyti. R. rūpintoja buvo paskirta A. N., ji gaudavo pensiją, pinigus už globą ir išvažiavo į užsienį, o kaltinamasis rūpinosi K.B. R., gamino valgyti, tvarkė namus ir prižiūrėjo pačią K.B. R., ją prausdavo ir panašiai. Su R. yra kaimynai, gyvena tame pačiame name, tik kitoje pusėje. Konfliktas tarp A. N. ir L. R. prasidėjo prieš 4-5 metus. Visi kaimynai žino apie šį konfliktą, A. N. nesutaria nei su vienu kaimynu. Anksčiau jie sutarė, bet kai ji pradėjo globoti mamą K.B. R., paėmė pinigus už globą, paskui išvažiavo į Italiją, grįžusi pradėjo konfliktuoti su L. R.. A. N. apie savo tėvą sako, kad jis ją muša, bet iš tiesų ją muša jos draugas A. O.. Ji kartą mačiusi kaip jos draugas tempė A. N. už apykaklės namo ir po kokių 5-10 minučių ji pradėjo cypti, tačiau bėdą ji suvertė ant tėvo L. R., kad neva jis ją sumušė. Visa tai įvyko prieš metus. Mačiusi, kad L. R. geria raminančius vaistus. Atrodo jie vadinasi „Tazepam“. Tai mačiusi, kai ateidavo pas K.B. R.. L. R. paėmė tas tabletes ir išgėrė, ji jo paklaususi, kas jam yra, o jis pasakė, kad vartoja raminančius vaistus. Santuokos L. R. su K.B. R. nutraukti niekada nenorėjo, tačiau A. N. atnešė K.B. R. lapą ir paprašė jos pasirašyti, o paskui ji tuščiame lape surašė skyrybų prašymą. Tai jai sakiusi R. Apie A. N. sveikatos būklę, išgyvenimus dėl konflikto su tėvu, ji nieko negirdėjusi. A. N. draugas mušė A. N., o visą bėdą ji verčia ant L. R.. Viryklė ir skalbimo mašina veikia, jokių apgadinimų ji nemačiusi, televizorius taip pat veikia. Dujinė viryklė yra viena, atrodo, kad ji sidabrinės spalvos, ta virykle naudojasi L. R., ar ja naudojasi ir A. N., nežino, nes niekada nematė. Kiek mačiusi, tie daiktai neapgadinti. A. N. pirko tuos daiktus už R. pinigus.

9Liudytojas P. G. parodė kaltinamuosius pažįstantis, gyvena tame pačiame name. Labai seniai pažįstami. Konfliktai R. šeimoje prasidėjo nuo to, kai tėvas padovanojo antrą aukštą anūkei A. R.. Antrame aukšte vyko statybos, atrodė, kad viskas buvo gerai, bet paskui A. N. pasirodė visko per mažai ir ji norėjo, kad L. R. paliktų jai ir pirmą aukštą. Kai L. R. gulėjo ligoninėje, A. N. paimdavo pinigus. Jis ateidavo aplankyti K.B. R. ir ji paprašė, kad jai padėtų, nes A. N. su ja nesiskaito. Kai L. R. grįžo iš ligoninės, sužinojo, kad duktė ima pinigus už K.B. R. globą ir jos pensiją. A. N. sugalvojo R. išskirti. R. visada gerai sutarė, tarp jų nebuvo barnių, o A. N. pamatė, kad visi palaiko tėvus, o ne ją. Ji parašė ant jo skundą, paskui apskundė dar vieną kaimyną. A. N. norėjo užimti ir pirmą aukštą, ji norėjo K.B. R. išvežti į senelių namus, o tėvą išvyti gyventi į sandėlį. Anksčiau su A. N. sutarė gerai. L. R. niekada nemušė A. N.. L. R. alkoholiu nepiktnaudžiauja. Viryklė, skalbimo mašina, televizorius veikia. Jis nematė, kad šie daiktai būtų sugadinti. Daiktus matęs prieš porą savaičių. Jam nėra žinoma, kad L. R. gertų raminančius vaistus dėl A. N. užgauliojimų. Dabar A. N. šmeižia L. R., ji sako, kad jis ją muša, tačiau taip niekada nebuvo. Mano, kad A. N. galėjo sumušti jos draugas A. O.. Būnant jų bute nesigirdi, kas vyksta pas R. bute, nes tarp jų yra dar du butai. Niekada neteko girdėti, kad pas R. bute kas nors cyptų ar vyktų grumtynės. A. N. R. nemušė, niekada nematė muštynių, peštynių. Jis nematė, kad A. N. muštų jos draugas, tačiau žino, kad L. R. niekada to nedarė. Kad A. O. sumušė A. N., pasakęs, nes daugiau nėra kam jos sumušti, na dar gal būt kokie nors chuliganai galėjo tą padaryti.

10Liudytojas S. T. parodė kaltinamuosius pažįstantis, jie kaimynai. Viskas tarp A. N. ir L. R. buvo gerai kol neprasidėjo tos statybos. L. R. padovanojo palėpę anūkei, o A. N. sugalvojo pasiimti ne tik palėpę, bet ir pirmą aukštą. A. N. susitvarkė K.B. R. globą ir išvažiavo į užsienį, o L. R. tris ar keturis metus rūpinosi K.B. R.. Paskui A. N. grįžo iš užsienio. Konfliktas prasidėjo užpernai. Savivaldybės atstovai atėjo patikrinti kaip rūpinamasi K.B. R., tai jie ir pasakė, kad L. R. žiūri K.B. R., todėl A. N. globa buvo panaikinta. Tada prasidėjo piktumai ne tik ant L. R. bet ir ant jų. 2009 m. gegužės mėnesio pabaigoje išgirdo cypimą, išbėgęs į lauką pamatė, kad A. N. sugyventinis A. O. sudavė A. N., tai ta ir nukrito ant betoninių laiptukų. Paskui atvažiavo policija, o A. N. buvo su suknele, jos nugara buvo kruvina. A. N. greitosios pagalbos medikams pasakė, kad tėvas ją sumušė, taip ji norėjo atimti pirmą aukštą. Kai sugyventinis mušė A. N., jis pats tai matė. Jis į jų muštynes nesikišo. A. N. niekada niekur nedirbo, tėvai jai ir valgyti davė ir rengė ir išlaikė. A. N. visiems skelbdavo, kad tėvas ją skriaudžia, paskui jie sužinojo, kas čia vyksta, kad ji dėl turto taip daro. L. R. kieme girto niekada nematęs. L. R. skųsdavosi paskutiniu metu, kad jam su sveikata negerai. A. N. iš buto išmetė sugyventinis apie 11 val., tada atvažiavo policija ir jį išsivežė. Jis paskui sugrįžo, tuomet vėl pradėjo rėkauti, daužytis ir vėl buvo girdėti A. N. cypimas. Šį įvykį, atrodo matė D. S., ar dar kas nors tai matė, nežinantis.

11Liudytoja Katarina B. R. parodė, kad L. R. yra jos vyras, o A. N. – dukra. Santykiai tarp L. R. ir A. N. blogi, tačiau jie nesimuša. L. R. sumušė žentas. A. N. taip pat mušė žentas. Ji su L. R. turi savo viryklę ir vieną turi A. N.. Televizorių, skalbimo mašiną ir viryklę nupirko L. R., tai tikrai gerai prisimena. Dėl konflikto L. R. labai išgyvena, jis jai skundėsi, kad nervinasi, jis geria raminančius vaistus, kuriuos jam išrašė gydytojas. Nežinanti, ar A. N. apie L. R. kam nors negražiai kalba. N. mušė žentas A. O., ji pati tai mačiusi. Jie mušėsi daug kartų. Kas sudaužė televizorių, nežino. Dujinę viryklę įlenkė žentas A. O., jis pargriuvo ant tos viryklės. Policijos pareigūnai pas juos dažnai atvažiuoja, nes juos iškviečia A. N.. L. R. negirtauja. Taip, kartą ketinusi nutraukti santuoką su L. R..

12Liudytoja D. S. parodė gyvenanti ( - ). Kiek jai žinoma, santykiai tarp A. N. ir L. R. įtempti, visko tarp jų būna, jie ir pasibara, susipyksta ir vėl susitaiko. L. R. niekada nėra mušęs A. N., jai tai nėra žinoma. Mačiusi pas R. ir viryklę, ir skalbimo mašiną, televizorių, tie daiktai nebuvo apgadinti. Eina paskalos, kad A. N. šmeižia savo tėvą L. R.. Dėl tokių kalbų L. R. išgyvena, jis užrašė antrą aukštą savo anūkei A. R. ir nuo to viskas prasidėjo. Ji L. R. nešdavusi raminančių vaistų. Jis pastoviai juos geria ir lankosi pas gydytojus. Kai L. R. paliko antrą aukštą A. R., A. N. pradėjo reikalauti, kad tėvas užrašytų jai visą butą, tada ir prasidėjo konfliktai. L. R. sumušė A. N. sugyventinis A. O., ji mačiusi, kai greitoji vežė kruviną L. R., o O. išvežė policija. A. N. sumuštos niekada nemačiusi. Prieš praeitą posėdį A. N. pasakiusi, kad ne kartą tėvas yra sumušęs savo dukrą specialiai, nes ji tuomet turėjo pasiklausymo aparatą.

13Liudytoja D. Ž. parodė A. N. ir L. R. pažįstanti. Apie A. N. ir L. R. santykius jai žinoma tai, kad jis ją terorizuoja. A. N. ateina pas ją sužalota, apspardyta, su mėlynėmis ir išpešiotais plaukais. L. R. skriausdavo ir savo žmoną K.B. R., ir kaimynus. R. gyveno skurdžiai, todėl A. N. pasiūliusi važiuoti dirbti į Italiją. Ji sutiko ir nuvažiavusi ten dirbti, pradėjo atsistoti ant kojų, o tėvas, matyt, iš pavydo su ja taip elgiasi. L. R. terorizavo A. N. ir dėl K.B. R. globos. Pas A. N. į svečius nueinanti, tačiau stengiasi ateiti tik tada, kai nėra L. R., nes jis ją taip pat yra išplūdęs necenzūriniais žodžiais. L. R. geria kai tik gauna pensiją. Ji su A. N. labai dažai susiskambina ir ji ne kartą per telefoną yra girdėjusi L. R. grasinimus A. N.. A. N. turi draugą, jo vardas A., pavardė O. Jis niekada nekėlė rankos prieš A. N.. A. N. turtas buvo sugadintas. Buvo sugadinta skalbimo mašina, televizorius ir dujinė viryklė. Šie daiktai priklauso A. N.. Kai buvo sugadinti daiktai, ji jai paskambino ir pasakė, kad daiktus sudaužė girtas L. R.. Į policiją su A. N. ėjusi kartu ir tada, kai ji buvo sumušta, taip pat ir tuomet, kai jai buvo išpešti plaukai ir sugadinti kiti daiktai. Visa tai buvo pernai metais, taip pat policijoje buvo ir prieš savaitę. A. N. duodavo L. R. pinigų antro aukšto remontui, o jis juos pragerdavo. Visa tai žinanti iš A. N. kalbų. A. N. iš pradžių jai nepasakojo, kad ji nesutaria su tėvu ir tėvas ją muša, ji tik pasakydavo, kad tėvas išgeria.

14Liudytoja A. R. parodė, kad A. N. yra jos mama, o L. R. - diedukas. Santykiai su dieduku ne per geriausi, galima sakyti yra piktuoju. Su mama santykiai puikūs. Visų įvykių asmeniškai nemačiusi, kadangi gyvena ne Lietuvoje, tačiau viską žino iš mamos pasakojimų. Ji skambindavo verkdama ir guosdavosi, o ji skatindavo imtis kažkokių priemonių, nes diedukas traumuoja ne tik mamą, bet ir visą šeimą. Diedukas yra girtaujantis, agresyvus žmogus. Kai jie skyrėsi su močiute, ji buvo Lietuvoje ir matė prievartą. Jis ir prieš ją buvo paėmęs kėdę ir varė lauk, grasino jei neišeis, tai mes kėdę, kadangi ji užstojo močiutę. Su mama ji bendrauja kiekvieną dieną ir ji pasakoja apie visus įvykius. Pasakojo, kad ji buvo iškvietusi policijos pareigūnus ir diedukui grįžus iš policijos namo, jis kėsinosi su buteliu prieš mamą. Mama buvo smaugiama, apdraskyta. Ir šiuo metu neleidžia laisvai eiti tiek į virtuvę, tiek į visas kitas patalpas. Žino, kad buvo sugadintas televizorius, dujinė viryklė, skalbimo mašina. Ar sugadintą buitinę techniką įmanoma pataisyti, nežino. Tai, kad skalbimo mašina buvo užkišta pūkais, neskaito, kad yra sugadinta, nes buvo plaunami kilimai su katės plaukais. Santykiai su dieduku pablogėjo, kai jos dėdė atsidūrė įkalinimo įstaigoje. Diedukas nori visus iškraustyti iš namų, grasina viską atimti, išmesti sakydamas, kad nieko jų čia nėra. Santykiai pablogėjo nuo tada, kai pradėjo daryti viso namo rekonstrukciją. Santykiai buvo geri, kai ji su mama gyveno Italijoje ir jam siųsdavo pinigus. Ji buvo atsiuntusi automobilį, nes buvo sutarta, kad kai ji grįš, galės juo naudotis. Diedukas ją apgavo, kadangi jis paprašė perrašyti automobilį, ką ji ir padarė. Dabar grįžusi turi nuomotis automobilį arba paprašyti ko nors kito, kad jai paskolintų, kadangi diedukas automobilio neduoda. Jis pasakė, kad jei ji paims mašiną, parašys policijoje pareiškimą, kad ji pavogė mašiną. Lietuvoje negyvena 7 m., tačiau į Lietuvą grįžta 3-4 kartus per metus. Pati mato, kaip diedukas elgiasi su mama, močiute ir ja. Apie tokius santykius tarp mamos ir dieduko žino visi artimiausi žmonės, su kuriais bendrauja ir kurie lankosi jų namuose. Atėjus kaimynėms R. S. ir V. K. pas juos į svečius, diedukas su verdančiu bulvių nuoviru norėjo apipilti.

15Liudytojas A. O. parodė, kad 2010 m. gegužės ar birželio mėnesį jis atvažiavo pas A. N., kadangi ruošėsi važiuoti į šokius. A. N. papasakojo, kad jos tėvą L. R. išsivežė policija, jiems besėdint jis sugrįžo. Jis kažką burbtelėjo ir nuėjo į savo kambarį. A. N. po to nuėjo į virtuvę ir jis išgirdo triukšmą, įbėgo ir pamatė L. R., kuris pasiėmęs alaus butelį, metė į A. N., bet nepataikė. Ji išsigandusi nugriuvo ant lovos. Taip pat matė, kad L. R. tampė A. N., ją laikė už pečių, galvos, o ji šaukė. A. N. pažįstantis apie 2 m. Prieš ją niekada nėra vartojęs smurto. A. N. dažnai pasakodavo, kad jos tėvas prie jos kimba, pyksta dėl niekų, pastoviai būna išgėręs. Yra apgadintas televizorius, kurį L. R. apdaužė su lazda. Šį įvykį matė. Apie dujinės viryklės sugadinimą nieko negali pasakyti. Šaldytuvas buvo kitame gale, kur gyveno tėvas, todėl jis ten neidavęs ir apie jo apgadinimą taip pat nieko negali pasakyti. Apie A. N. nieko blogo negali pasakyti. Yra tik girdėjęs, kad skalbimo mašina taip pat apgadinta, bet kas jai padaryta, nematė. A. N. santykiai su kaimynais geri, ji su jais bendrauja. Konfliktų tarp jos ir kaimynų nėra buvę. Tai, kad A. N. būtų bausta administracinėmis nuobaudomis, nežino. Visi kaimynai žino, kad ji konfliktuoja su tėvu. Su K.B. R. santykiai geri. D. S. nepažįsta, bet iš matymo gal ir žino. Jį policijos pareigūnai prikėlė ir išsivežė į komisariatą, jis net pats nežino dėl ko. Sakė, kad tą vakarą buvo sumušta A. N.. L. R. sužalotas nebuvo.

16Liudytoja V. K. parodė, kad L. R. ir A. N. yra jos kaimynai. Jai žinoma, kad L. R. yra įžūlus, nes buvo patampyta už plaukų, ištempta į kiemą, kadangi jai reikėjo pasaugoti senelę - A. N. mamą. Tai buvo prieš 2 m. apie tai, kad buvo sumušta A. N., jai žinoma. A. N. sumušė, mano, L. R.. Kieme sodindama gėlytes girdėjusi, kaip L. R. mušė A. N.. Jos mama O. K. iškvietė policiją, kadangi išgirdo, kad kažkas rėkauja, pagalvojo, kad L. R. muša K.B. R.. Po to ji ir jos mama išbėgo į kiemą. Kai atvyko policija, L. R. pabėgo. Pačios A. N. nematė. A. N. rėkė ją gelbėti, o L. R. rėkė, kad ją užmuš, todėl pagal girdėtus balsus supratusi, kad L. R. muša A. N.. Jos santykiai su L. R. labai blogi, kadangi po paskutinio įvykio, kai jis ją patampė už plaukų, pagal jį ji esanti kekšė, prostitutė. L. R. yra išgeriantis žmogus. Jai žinoma, kad yra sugadinta viryklė, šaldytuvas, durys. Prie kokių aplinkybių sugadintas turtas, nežinanti. Pas A. N. užeinanti į svečius ir pastebėjo, kad koridoriuje stovinti viryklė yra sugadinta - įdubęs korpusas. A. N. pasakojo, kad turtą sugadino L. R.. A. N. galinti charakterizuoti labai gerai, nieko blogo negali pasakyti. S. T. ir A. N. santykiai ne per geriausi, bet dėl ko nesigilinusi. Su kaimynu S. T. A. N. nesisveikina. D. S. nepažįstanti. Santykiai tarp S. T. ir L. R. dabar yra geri, o iki teismų jie nebendraudavo. A. N. niekas nemėgsta, tačiau dėl kokių priežasčių nežinanti.

17Liudytoja Rasa J. S. parodė pažįstanti L. R. ir A. N.. Šiuo metu su L. R. santykiai blogi, kadangi 2010 m. vasaros gale atėjus pas savo draugę Aldoną, jis norėjo ją apipilti puode esančiu bulvių nuoviru, bet draugė užstojo. Taip pat buvo iškviesta policija, kadangi iš pradžių išvadino necenzūriniais žodžiais, o po to su puodu norėjo užpilti. Buvo parašytas dėl šio įvykio pareiškimas. L. R. nekenčia žmonių, kurie ateina pas Aldoną. Nors su juo ir nebendrauji, bet jis iškolioja. A. N. nesutaria su tėvu, kadangi jos tėvas ją ne vieną kartą yra tampęs už plaukų, kabinėjasi prie jos ir naudoja jėgą. Dėl ko taip vyksta, nežino. L. R. pažįsta seniai. Jis mėgsta išgerti, nėra geras, kadangi jis visus kolioja, kabinėjasi. A. N. visus sužalojimus padarė jos tėvas L. R.. A. N. ne vieną kartą yra jai sakiusi, kad ją puola ir muša jos tėvas. Bendrame koridoriuje yra skalbimo mašina, dujinė viryklė, šaldytuvas. Dujinė viryklė yra įdaužta, kadangi ją sugadino tėvas. Jai apie tai pasakojo A. N.. Kad būtų apgadintas šaldytuvas ir skalbimo mašina matyti neteko. A. N. yra darbšti, gero charakterio, niekada be jokios priežasties nesikabinės. Ją gali charakterizuoti, kaip gerą žmogų. Su S. T. A. N. santykiai blogi. D. S. yra prikalbėjusi apie A. N. melagingai ir apšmeižusi. Taip pat ji šmeižė ir apie tai, kad A. N. sumušė A. O. ir ji buvo išvežta į ligoninę. Tai, kad A. O. muštų A. N., ji niekada nėra girdėjusi. To atvejo jog A. N. būtų sakiusi, kad tėvas sugadino skalbimo mašiną, neprisimena. Yra pati mačiusi, kad L. R. A. N. išrovė plaukus. A. N. dujinę viryklę, skalbimo mašiną, šaldytuvą įsigijo, kai ji grįžo iš Italijos. Praėjo daugiau kaip 5 m. Tuo metu dar buvo labai aukštos kainos. Visą buitinę techniką pirko vienu kartu. A. N. buvo atleista iš savo motinos rūpintojų, kadangi L. R. skundėsi, kad jos neprižiūri. Aldonos mama verkia ir guodžiasi, kad L. R. jos neprižiūri, išgėręs grasina, kad atiduos senelių namus. Kokie santykiai tarp L. R. ir kaimynų, nežinanti.

182009-12-10 Specialisto išvadoje Nr. G3847/09(02) nurodytos įvykio aplinkybės: tiriamoji paaiškino, kad 2009-12-06 apie 13 val. tėvo namuose tėvas L. R., būdamas neblaivus, rankomis suspaudė rankas, smaugė rankomis kaklo plote. dabar jaučia skausmą, ryjant maistą skauda gerklę. Med. pagalbos nesikreipė. Nukentėjusioji serga struma, matoma padidėjusi skydinė liauka. Išvada: A. N. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Dėl konstatuotų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 131).

192010-01-25 Specialisto išvadoje Nr. G183/10(02) nurodytos įvykio aplinkybės: tiriamoji paaiškino, kad 2010-01-24 apie 12 val. namuose tėvas L. R. kumščiais ir kojomis sumušė krūtinę, dešinę šlaunį, rankomis suspaudė kaklą, nagais apdraskė kaklą. Suėmęs už plaukų, galvą trenkė į laiptų pakopą. Be sąmonės nebuvo. Med. pagalbos nesikreipė. Suspaudus kaklą, pradėjo mirgėti akyse, skauda gerklę ryjant maistą ir seiles. Išvada: A. N. konstatuota odos nubrozdinimai kakle, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 130).

202010-05-21 Specialisto išvadoje Nr. G1338/10(02) nurodytos įvykio aplinkybės: tiriamoji paaiškino, kad 2010-05-17 apie 12 val. namuose tėvas L. R., būdamas neblaivus, rovė plaukus, pastūmė ir į sieną susižalojo dešinę ranką, įspyrė į kairį kelį. Be sąmonės nebuvo. Med. pagalbos nesikreipė. Objektyvaus tyrimo ir med. dokumentų duomenys: viršugalvio srityje 6*3 cm išrautų plaukų plotas, dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje 1*0,7 cm pakilusiu šašu odos nubrozdinimas, dešinio kelio priekiniame paviršiuje 9*6 cm violetinės spalvos su žalsvais pakraščiais poodinė kraujosruva ir 0,3*0,5 cm besilupančiu šašu odos nubrozdinimas. Išvada: A. N. konstatuota odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, podinė kraujosruva dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 8).

21Teisiamajame posėdyje ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo L. R. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus A. N. sveikatos sutrikdymo įrodyta, t.y. įrodyta jog L. R. tris kartus vartojo fizinį smurtą prieš A. N., taip sukeldamas jai skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Sveikatos sužalojimo laiką ir pobūdį patvirtina į bylą pateiktos specialisto išvados, nurodomi detalūs nustatyti kūno sužalojimai, atitinkantys A. N. parodymus, tame tarpe ir apie išrautus plaukus. Tai, kad L. R. vartoja smurtą prieš savo dukrą A. N. patvirtino ir liudytojais apklausti D. Ž., A. R., A. O., V. K., R. J. S.. Liudytoja D. S. taip pat nepaneigė, kad prieš teismo posėdį kalbėjusi, jog „ne kartą tėvas yra sumušęs savo dukrą specialiai“. Liudytoja V. K. paliudijo girdėjusi triukšmą ir balsus L. R. bute ir iš balsų supratusi, kad L. R. smurtauja prieš A. N.. Liudytojas A. O. patvirtino pats matęs, kaip kaltinamasis 2010 m. gegužės mėn. smurtavo prieš A. N..

22Šių liudytojų parodymus objektyviai patvirtina ir policijos įstaigų pateikti dokumentai. Iš Kauno apskrities VPK OVS pateiktos informacijos matyti, jog užregistruota nevienkartiniai pranešimai dėl L. R. triukšmavimo ir konfliktavimo su namiškiais, tame tarpe 2009-12-06 11:15 val. užfiksuotas pranešimas, kad ( - ) tėvas muša suaugusią dukrą (b.l. 132-137). Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK pateikė informaciją apie tai, kad A. N. dėl netinkamo tėvo elgesio į policiją kreipėsi 2009 m. kovo 16 d., 2009 m. gegužės 21 d., 2009 m. gegužės 29 d., 2009 m. gruodžio 7 d., 2010 m. sausio 25 d. (b.l. 46). Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Vilijampolės PN nutarimo atsisakyti pradėti administracinę teiseną matyti, jog 2010-09-14 gautas R. J. S. pareiškimas, kad ji 2010-09-14 atvyko pas savo draugę A. N. į namus adresu ( - ), o jos tėvas L. R., būdamas neblaivus, ją iškeikė necenzūriniais žodžiais bei norėjo užmesti karštą puodą. A. N. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. L. R. paaiškino, kad 2010-09-14 tarp jo ir dukros A. N. kilo konfliktas, tačiau jis neigia triukšmavęs, grasinęs ar stumdęs R.J. S. L. R. oficialiai įspėtas (b.l. 88).

23Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad A. N. galėjo sužaloti kiti asmenys, tame tarpe A. O., nėra. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-2-00349-09, nustatyta, kad buvo tiriamos L. R. sužalojimo aplinkybės, įtariamuoju apklaustas A. O.. Minėtoje byloje duomenų apie tai, kad A. O. būtų vartojęs smurtą prieš A. N., nėra.

24Liudytoja K. B. R. parodė, kad A. N. mušė žentas (t.y. A. O.), tačiau dėl garbaus liudytojos amžiaus, prieštaringų ir nenuoseklių jos parodymų, teismas šiuos parodymus vertina kritiškai. Pvz., ji parodė, kad „televizorių, skalbimo mašiną ir viryklę nupirko L. R., tai tikrai gerai prisimena“, tačiau byloje yra pateikti buitinės technikos įsigijimo dokumentai, neginčijamai patvirtinantys, kad šią buitinę techniką įsigijo A. N., pasakojo, kad dujinę viryklę įlenkė ant jos užgriuvęs O. ir pan.

25Liudytojų V. G., P. G., S. T. ir D. S. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Visi šie asmenys davė išimtinai palankius parodymus kaltinamajam – parodė, kad namuose esanti buitinė technika yra neapgadinta, tą jie matę savo akimis, nors byloje esančios fotonuotraukos tam akivaizdžiai prieštarauja. Liudytojai L. R. apibūdino kaip labai rūpestingą ir gerą žmogų, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl L. R. elgesio ne kartą buvo kviesta policija. Liudytoja D. S. į A. N. klausimą, kodėl ji prieš teismo posėdį pripažino, kad tėvas ne kartą sumušęs savo dukrą, savo žodžių neišsižadėjo, tačiau visiškai nelogiškai paaiškino, kad taip kalbėjusi, nes A. N. turėjusi „pasiklausymo aparatą“. P. G. savo parodymuose nebuvo nuoseklus, iš pradžių pareiškęs, kad A. N. sumušė A. O., vėliau parodė, kad taip „pasakęs, nes daugiau nėra kam jos sumušti, na dar gal būt kokie nors chuliganai galėjo tą padaryti“. Nei vienas iš šių liudytojų nenurodė, kad 2009-12-06, 2010-01-24 ar 2010-05-17 A. N. būtų sumušęs A. O. ar kitas asmuo.

26Nesant byloje objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis L. R. padarė veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

27Kadangi nustatyta, jog būtent L. R. vartojo nuketėjusiosios A. N. atžvilgiu smurtą, dėl to nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos).

28Skiriant bausmes L. R. atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. R. anksčiau neteistas, yra nedarbingas, 77 metų amžiaus. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str). Kadangi visos veikos beveik analogiškos tiek pobūdžiu, tiek pasekmėmis, o L. R. yra nedarbingas, kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, jų dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės vidurkis BK 48 str.).

29Paskirtos bausmės subendrintinos pagal BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisykles, bausmes iš dalies sudedant.

30A. N. dėl nusikalstamų veikų pareiškė 30000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 3). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

31CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

32Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

33Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai be abejonės sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamojo veiksmai nesukėlė nukentėjusiosios sveikatai liekamųjų reiškinių, turinčių įtakos gyvenimo kokybei.

34Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais.

35Baudžiamojoje byloje spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas turi įvertinti žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Kaltinamasis yra nedarbingas, 77 metų amžiaus, gaunantis tik socialines išmokas, todėl nėra pagrindo manyti, jog jo materialinė padėtis gali pagerėti.

36Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro. Kadangi šiuo atveju buvo pažeista tokia vertybė, kaip žmogaus sveikata, padarytos turtinės žalos dydis nėra svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, nes šiuo konkrečiu atveju turtinė ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai (2006 m. sausio 31 d. LAT nutartis byloje Nr. 2K-63/2006), patirtos dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų turtinės žalos dydžio neįrodinėjo ir pati nukentėjusioji.

37Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t.y. siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-220-175/2011; Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 1A-9-81/2011 ir kt.), nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 1800 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

38L. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2009 m. birželio - liepos mėnesių laikotarpyje, būdamas girtas, bute, esančiame ( - ), tyčia smūgiuodamas rankomis, sugadino A. N. priklausantį turtą: dujinę viryklę „Beko“, 1200 litų vertės, televizorių „Panasonic“, 1200 litų vertės, ir skalbimo mašiną „Beko“, 1200 litų vertės, tuo padarydamas A. N. 3600 litų materialinę žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

39L. R. dėl šių kaltinimų išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad turtas buvo sugadintas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, o padarytos žalos dydis atitinka nusikalstamų veikų požymius. Pripažintina, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

40Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Dėl neatsargiais veiksmais padaryto turto sunaikinimo ar sugadinimo baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei tokiais veiksmais buvo padaryta didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikintas ar sugadintas didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės (BK 188 str. 1 d.). Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 str. 1 d. kyla, jei padaryta žala yra nuo 3 MGL iki 250 MGL dydžio, pagal BK 187 str. 3 d. – jei padaryta žala yra nuo 1 MGL iki 3 MGL dydžio.

41Nukentėjusioji A. N. į bylą pateikė televizoriaus, viryklės ir skalbimo mašinos fotonuotraukas (b.l. 9-11). Iš A. N. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad yra apgadinta televizoriaus viršutinio dešiniojo kampo plastmasinė apdaila, įlenktas dujinės viryklės korpuso viršus, skalbimo mašinos apgadinimų nustatyti iš fotonuotraukos negalima. L. R. parodė, kad vykstant namuose remontui, A. N. draugai nešė sekciją ir ši užgriuvo ant viryklės. Kad skalbimo mašinos stikliukas įtrūkęs, jis pripažino, tačiau nurodė jo nesuskaldęs, apie televizoriaus sugadinimus nieko nežino. A. N. parodė, kad dujinę viryklę sugadino kaltinamasis, kai nešė baldus. Jos paaiškinimai, kad baldai ant viryklės buvo užversti tyčia, vertintini kritiškai, kadangi jie laikytini subjektyviais, sąlygoti priešiškų tarpusavio santykių. Skalbimo mašina buvo sugadinta, kadangi mačiusi, kad kaltinamasis kažką darė prie prie skalbimo mašinos. Mašina sutaisyta, remontas kainavo 80 litų. Televizorių kaltinamasis sugadino trenkdamas kumščiu į kampą, televizorius rodo. Liudytoja K.B. R. parodė, kad viryklę sugadino A. O., kai ant jo užgriuvo, apie televizorių nežinanti. Liudytoja D. Ž. parodė, jog A. N. jai sakiusi, kad daiktus sudaužė girtas L. R.. Liudytoja A. R. parodė, kad skalbimo mašina buvo užkimšta, nes buvo plaunami kilimai su katės plaukais. Liudytojas A. O. nurodė matęs, kaip L. R. su lazda apgadino televizorių.

42Pažymėtina, kad nukentėjusioji nurodė, jog visi minėti daiktai veikia ir jais yra naudojamasi, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jai padaryta žala yra lygi minėtų daiktų vertei, t.y. 3600 Lt. Sprendžiant dėl dujinės viryklės, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad ji buvo sugadinta kažkieno tyčiniais veiksmais. Skalbimo mašinos gedimo priežastys nėra aiškios, jos remontas kainavo 80 litų, taigi neviršijo 1 MGL sumos. Žalos dydis, padarytas dėl televizoriaus korpuso apgadinimų neįrodytas, televizorius yra veikiantis, jo apgadinimo aplinkybės taip pat nenustatytos (A. N. nurodė, kad jį sugadino L. R. trenkdamas kumščiu, A. O. nurodė, kad televizorius sudaužytas su lazda).

43Įvertinus šiuos įrodymus, matyti, kad jie yra prieštaringi, teismas prieštaravimų tarp jų pašalinti negali, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

44Skundą padavęs asmuo L. R. kaltino A. N. tuo, kad ji kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama privataus kaltinimo tvarka iškelti jam baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. l d., 187 str. 1 d. A. N. skunde nurodyta, kad L. R., būdamas girtas, ją muša, gadina jos turtą. Visi šie dukters kaltinimai yra prasimanymas ir šmeižtas. Kreipdamasi į teismą su tokiais kaltinimais jo atžvilgiu, ji pažemino ir paniekino jį. Kadangi A. N. tokiu būdu paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją tarp kaimynų ir giminaičių, galinčią paniekinti ar pažeminti jį, prašo pripažinti ją kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. bei nubausti įstatymų numatyta tvarka. Dėl A. N. paskleisto šmeižto jis labai pergyvena, negali ramiai miegoti naktimis, turi gerti raminančius vaistus, patiria nepatogumus prieš kaimynus, kurie mato, kaip jo dukra kviečia į namus policiją, todėl prašo iš A. N. priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

45A. N. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

46Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo paskleidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. nustatyta, kad “įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių”. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) garantuoja ir gina asmens teises. Baudžiamasis procesas, įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų turi tikslą užkirsti kelią nusikaltimams, teisės pažeidimams, saugoti asmenų teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjų žodiniai pranešimai bei rašytiniai pareiškimai baudžiamosios ar administracinės teisės taikymo subjektams nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, vykdant šių institucijų tiesiogines funkcijas, dėl jų priimami sprendimai, apie kuriuos pranešama suinteresuotiems asmenims. Jeigu pranešimas buvo nepagrįstas, sprendime apie tai nurodoma ir tuo pačiu paneigiamos neteisingos žinios apie asmenį. Nesutikdami su sprendimu, pareiškėjai jį gali apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje skundą padavęs asmuo prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šmeižimą, šiuo atveju už skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, turinį, turi spręsti, ar skundas buvo sąžiningas, pagrįstas ir nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju nustatyta, kad A. N. skunde nurodytos aplinkybės dėl sveikatos sutrikdymo pasitvirtino, kitos nurodytos aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip tyčinis asmens šmeižimas. Nustačius, kad skundą padavęs asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str., n u s p r e n d ž i a:

48L. R. pripažinti kaltu:

49padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (A. N. sveikatos sutrikdymas 2009-12-06), ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

50padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (A. N. sveikatos sutrikdymas 2010-01-24), ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

51padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (A. N. sveikatos sutrikdymas 2010-05-17), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

53Nukentėjusios A. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. R., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. N., a.k. ( - ) gyv. ( - ), naudai.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., L. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusios A. N. civilinį ieškinį dėl 3600 Lt turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

56Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., A. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

57Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., L. R. civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

58Ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 20-2-00349-09, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti ją pateikusiai institucijai.

59Buitinės technikos garantines knygeles (3 vnt., b.l. 109), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. N..

60Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant... 2. kaltinamasis L. R. 2009 m. gruodžio 6 d., apie 13 val. bute, esančiame ( - ),... 3. Be to, kaltinamasis L. R. 2010 m. sausio 24 d., apie 12 val., bute, esančiame... 4. Be to, kaltinamasis L. R. 2010 m. gegužės 17 d., apie 12 val. bute,... 5. Kaltinamasis L. R. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad kaltinamoji yra jo... 6. Nukentėjusioji ir kaltinamoji A. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas.... 7. važiuoti su dukra A. R.. Prabuvę Italijoje keturis metus, susitaupė pinigų.... 8. Liudytoja V. G. parodė, kad K.B. R. ir L. R. santykiai, kiek jai žinoma, yra... 9. Liudytojas P. G. parodė kaltinamuosius pažįstantis, gyvena tame pačiame... 10. Liudytojas S. T. parodė kaltinamuosius pažįstantis, jie kaimynai. Viskas... 11. Liudytoja Katarina B. R. parodė, kad L. R. yra jos vyras, o A. N. – dukra.... 12. Liudytoja D. S. parodė gyvenanti ( - ). Kiek jai žinoma, santykiai tarp A. N.... 13. Liudytoja D. Ž. parodė A. N. ir L. R. pažįstanti. Apie A. N. ir L. R.... 14. Liudytoja A. R. parodė, kad A. N. yra jos mama, o L. R. - diedukas. Santykiai... 15. Liudytojas A. O. parodė, kad 2010 m. gegužės ar birželio mėnesį jis... 16. Liudytoja V. K. parodė, kad L. R. ir A. N. yra jos kaimynai. Jai žinoma, kad... 17. Liudytoja Rasa J. S. parodė pažįstanti L. R. ir A. N.. Šiuo metu su L. R.... 18. 2009-12-10 Specialisto išvadoje Nr. G3847/09(02) nurodytos įvykio... 19. 2010-01-25 Specialisto išvadoje Nr. G183/10(02) nurodytos įvykio aplinkybės:... 20. 2010-05-21 Specialisto išvadoje Nr. G1338/10(02) nurodytos įvykio... 21. Teisiamajame posėdyje ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų visuma... 22. Šių liudytojų parodymus objektyviai patvirtina ir policijos įstaigų... 23. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad A. N. galėjo sužaloti kiti asmenys,... 24. Liudytoja K. B. R. parodė, kad A. N. mušė žentas (t.y. A. O.), tačiau dėl... 25. Liudytojų V. G., P. G., S. T. ir D. S. parodymai vertintini kritiškai,... 26. Nesant byloje objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis L. R. padarė... 27. Kadangi nustatyta, jog būtent L. R. vartojo nuketėjusiosios A. N. atžvilgiu... 28. Skiriant bausmes L. R. atsižvelgtina į padarytų veikų pavojingumo laipsnį,... 29. Paskirtos bausmės subendrintinos pagal BK 63 str. 1 d. ir 4 d. taisykles,... 30. A. N. dėl nusikalstamų veikų pareiškė 30000 Lt dydžio civilinį ieškinį... 31. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra... 32. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK... 33. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 34. Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko... 35. Baudžiamojoje byloje spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas... 36. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė,... 37. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo,... 38. L. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2009 m. birželio - liepos mėnesių... 39. L. R. dėl šių kaltinimų išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad turtas buvo... 40. Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam,... 41. Nukentėjusioji A. N. į bylą pateikė televizoriaus, viryklės ir skalbimo... 42. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nurodė, jog visi minėti daiktai veikia ir... 43. Įvertinus šiuos įrodymus, matyti, kad jie yra prieštaringi, teismas... 44. Skundą padavęs asmuo L. R. kaltino A. N. tuo, kad ji kreipėsi į Kauno... 45. A. N. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo... 46. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307... 48. L. R. pripažinti kaltu:... 49. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (A. N.... 50. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (A. N.... 51. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (A. N.... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes... 53. Nukentėjusios A. N. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo... 54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., L. R. pagal Lietuvos... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusios A. N.... 56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., A. N. pagal Lietuvos... 57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., L. R. civilinį... 58. Ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 20-2-00349-09, nuosprendžiui įsiteisėjus,... 59. Buitinės technikos garantines knygeles (3 vnt., b.l. 109), nuosprendžiui... 60. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...