Byla 2-235-206/2019
Dėl bendrosios dalies nuosavybės pripažinimo, jos padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė,

2sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,

3dalyvaujant ieškovės R. B. atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

4atsakovui B. V., atsakovo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

5trečjųjų asmenų atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

6teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui B. V., tretieji asmenys E. R., J. V., VSDFV, dėl bendrosios dalies nuosavybės pripažinimo, jos padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

7Teismas

Nustatė

8ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su B. V. gyveno kartu kaip sugyventiniai nuo 1996 m. liepos 11 d. Santuokos nesudarė. Jiedu kartu vedė bendrą ūkį, jungtinės veiklos pagrindu išlaikė ir pagerino B. V. nuosavybės teise priklausantį turtą: gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. ( - ) bei žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) , esančius adresu ( - ). 2016 m. rugpjūčio 23 d. jiedu su atsakovu buvo sudarę taikos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės, kuria susitarė nustatyti, kad kiekvienam iš sugyventinių priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto B. V. vardu. Ta pačia taikos sutartimi jiedu susitarė, kad dėl R. B. padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydžio ir jo atlyginimo, pareikšdami, kad sudarius šią sutartį, 0,0607 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas su garažu, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ) asmenine nuosavybės teise priklauso R. B., o jai padaryta turtinė ir neturtinė žala yra visiškai atlyginta ir R. B. jokių pretenzijų bei reikalavimų B. V. nebekels. Šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi. 2016 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-136-382/2016 ieškovės sugyventinis B. V. buvo nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sužalojo J. V., nužudė V. S. ir pasikėsino nužudyti ieškovę R. B.. Nukentėjusiesiems buvo priteistas žalos atlyginimas - J. V. priteista 278,69 Eur žalos atlyginimo, 1210 Eur atstovavimo išlaidų ir 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; E. R. priteista 4656 Eur žalos atlyginimo, 500 Eur atstovavimo išlaidų ir 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista 79,26 Eurų žalos atlyginimo.

9E. R. ir J. V. prašymu buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl B. V. ir R. B. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir priimtas sprendimas netvirtinti šios sutarties.

10P. K. rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtintą tarp šalių sudarytą taikos sutartį, susiklosto tokia situacija, kad lieka nepadalintas jungtinės veiklos pagrindu įgytas turtas, nors R. B. ir B. V. gyveno nesudarę santuokos nuo 1996 m. liepos 11 d., vedė bendrą ūkį, R. B. savo asmeniniais pinigais ir darbu žymiai prisidėjo prie bendrosios nuosavybės sukūrimo, taip pat ieškovei lieka neatlyginta žala, padaryta nusikalstamais B. V. veiksmais.

11Dėl nuosavybės pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jos padalinimo

12Ieškovė R. B. ir atsakovas B. V. konkrečiu atveju rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudarę. Ieškovė su atsakovu kaip sugyventiniai kartu pradėjo gyventi nuo 1996 m. liepos mėnesio ir gyveno iki pat 2016 m. balandžio mėnesio, kai B. V. pradėjus smurtauti, ieškovė išėjo laikinai gyventi pas atsakovo seserį J. V.. Aplinkybės, kad ieškovė su atsakovu gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Raudonėlių g. 18, Kretingsodyje, Kretingos raj., bendrai rūpinosi buitimi ir jų bendras gyvenimas buvo ne epizodinis, bet truko beveik 20 metų, t. y. buvo nuolatinis ir pastovus, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti buvusį šalių susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos ir bendros dalinės nuosavybės sukūrimo.

13Nagrinėjamu atveju šalys, veikdamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu iš esmės pagerino turtą, atlikdamos kapitalinį remontą bei iš esmės jį pagerindamos, be to, turtas buvo išlaikomas iš bendrų lėšų. Ieškovė, prisidėdama asmeninėmis lėšomis, darbu, kuriant bendrąją dalinę nuosavybę, įnešė lygiavertį įnašą kaip ir atsakovas B. V., todėl ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. ( - )bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ). Atsakovas iš esmės atsakovas niekada neginčijo ieškovės dalies bendrojoje nuosavybėje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra nuteistas, jo pozicija gali būti pasikeitusi, o kitais būdais savo teisių negalėdama apginti ieškovė kreipiasi su ieškiniu į teismą. Ieškovė teismą informuoja, kad dokumentai patvirtinantys jų bendrą gyvenimą, bendrą ūkį ir kt. įrodinėtinas aplinkybes yra surinkti civilinėje byloje Nr. eA2-335-1068/2018.

14Dėl neturtinės žalos atlyginimo

152016-12-29 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu B. V. pripažintas kaltu ir nuteistas šešiolika metų laisvės atėmimo, iš jo priteista žalos atlyginimai E. R., J. V., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. B. V. nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sužalojo J. V., nužudė V. S. ir pasikėsino nužudyti R. B.. Pagal bylos aplinkybes po smurto, panaudoto prieš J. V. ir V. S., B. V. tikslu nužudyti savo šeimos narį - sugyventinę R. B., rankoje laikydamas peilį, vaikėsi ją po kambarius ir mėgino suduoti smūgius, tačiau R. B. pargriovė jį ant grindų ir pabėgo į antrąjį namo aukštą bei pasislėpė, todėl B. V. dėl šių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių nusikaltimo nebaigė ir iš nusikaltimo vietos pasišalino. Kadangi ieškovė ir atsakovas buvo sudarę taikos sutartį, kuria susitarė, kad R. B. bus atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala, teismui panaikinus šią nutartį ir dėl to iš esmės pasikeitus aplinkybėms, ieškovė reikalauja 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. B. V. pasikėsino į ieškovės R. B. gyvybę, todėl jai buvo padaryta didelė neturtinė žala - jos akyse buvo nužudytas žmogus - V. S. ir sunkiai sužalota J. V.. Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad įvykio metu B. V. rankoje laikydamas peilį, vaikėsi R. B. po kambarius ir mėgino suduoti smūgius, tačiau R. B. pargriovė jį ant grindų, pabėgo į antrąjį namo aukštą bei pasislėpė ir tik dėl jai palankiai susiklosčiusių aplinkybių išliko gyva. Ieškovė patyrė didžiulį siaubą, iki šio laiko jaučia pažeminimą ir neigiamus moralinius išgyvenimus, neteko pasitikėjimo pažįstamais žmonėmis, pasijuto labai nesaugi. Iki įvykio ieškovė buvo išgyvenusi su B. V. apie dvidešimt metų kaip faktiniai sutuoktiniai, todėl ji jautė aplinkinių pažeminimą ir pasmerkimą dėl nusikalstamų ir žiaurių savo sugyventinio veiksmų. Po įvykio iš esmės visiškai pasikeitė ieškovės gyvenimo kokybė: jos sugyventinis buvo suimtas, vyko ikiteisminis tyrimas ir teismo procesai, kurie reikalavo iš nukentėjusiosios daug fizinių ir moralinių jėgų. Akivaizdu, jog 25000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir yra adekvati padarytai neturtinei žalai ir atsakovas privalo ją atlyginti.

16Teismo prašo pripažinti, kad 0,0607 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas su garažu, unikalus Nr. ( - ), esantys adresu ( - ), B. V. ir R. B. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir priteisti R. B. ½ dalį 0,0607 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir ½ dalį gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. ( - ), priteisti iš B. V. 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

17Atsakovas su ieškiniu visiškai sutiko. Atsakovas byloje atsiliepimo neteikė, tačiau teismui atsiuntė tvirtinti taikos sutartį, kuri pagal esmę visiškai sutapo su ieškovės reikalavimais. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad naują taikos sutartį parengė jo podukra, su kuria jo santykiai yra normalūs, o savi vaikai iš pirmos santuokos su juo nebendrauja. Atsakovas nurodė, kad su ieškove gyveno kaip sugyventiniai, išgyveno dvidešimt metų. Vietoje buvusio tipinio sodo namelio, abu pasistatė gyvenamąjį namą, jį išlaikė gerino. Jis sutinka su reikalavimais nustatyti, kad turtas jam ir ieškovei priklauso po lygiai ir sutinka, kad iš jo būtų priteistas tokio pat dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kaip ir E. R. bei J. V..

18Tretieji asmenys E. R. ir J. V. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas B. V. yra nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sužalojo J. V., nužudė V. S. ir pasikėsino nužudyti R. B.. Iš B. V. priteista J. V. 278,69 Eur žalos atlyginimo, 1 210 Eur atstovavimo išlaidų ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, E. R. priteista 4 656 Eur žalos atlyginimo, 500 Eur atstovavimo išlaidų ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš B. V. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 79,26 Eur žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad R. B. pozicija baudžiamojoje byloje vertino kaip jos norą sušvelninti kaltinamojo teisinę padėtį ir tam įtakos turėjo tai, kad kaltinamasis dalį turto perleido nukentėjusiajai R. B.. Baudžiamojoje byloje R. B. atsisakė bet kokių turtinių ar neturtinių reikalavimų B. V.. Vertina, kad ieškovė, atsisakiusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje savo pareikštų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, prisiėmė iš šio veiksmo kilusius padarinius - nebegalėjimą reikšti teisme reikalavimo dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių ir dėl to paties pagrindo, todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta. Vertina, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo dėl pripažinimo atsakovo vardu registruotą turtą bendrąja daline nuosavybe, nes iš viso nepateikė leistinų įrodymų nurodomai jungtinei veiklai pagrįsti. Ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovas įgijo remdamasis notaro patvirtintu sandoriu. Esant sandorių galiojimo prezumpcijai, laikytina, kad vieninteliu teisėtu ginčo turto savininku laikytinas atsakovas B. V.. Tretieji asmenys neginčija ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo. Tačiau ieškovės dėstomos aplinkybės apie tai, kad „šalys, veikdamos jungtinės sutarties veiklos pagrindu iš esmės pagerino turtą, atlikdamos kapitalinį remontą bei iš esmės jį pagerindamos" yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o jei formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis). Jokios jungtinės veiklos sutarties šalys nesudarė, todėl ieškinio teiginiai apie jungtinę veiklą taip pat yra nepagrįsti. Ieškovės reikalavimų patenkinimas neabejotinai apsunkintų teismo nuosprendžiu tretiesiems asmenimis priteistos neturtinės žalos atlyginimą, todėl net jei ir atsakovas su ieškiniu sutinka, tai nesudaro pagrindo ieškinio patenkinimui.

19Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime nurodė, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų žuvusiojo V. S. sutuoktinei I. S. VSDFV skyriuje nuo 2016-07-08 iki gyvos galvos paskirta ir mokama socialinio draudimo našlių pensija (toliau – našlių pensija). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu tenkino VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį – iš B. V. priteisė 79,26 Eur Fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo dėl 2016-07-08 – 2016-10-31 laikotarpiu I. S. išmokėtų našlių pensijos sumų. Minėtu teismo nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisės apribojimas B. V. turtui: 1/3 pastato Nr. ( - ), 1/3 pastato Nr. ( - ), 1/3 kitų statinių Nr. ( - ), 1/3 žemės sklypo Nr. ( - ), esantiems ( - ), žemės sklypui Nr. ( - ), pastatui Nr. ( - ), esantiems ( - ), 1/3 žemės sklypo Nr. ( - ), esančiam ( - ), taikytas iki bus įvykdytas šis nuosprendis dėl civilinių ieškinių. 2018-09-26 B. V. VSDFV Klaipėdos skyriui atlygino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu priteistą 79,26 Eur žalą. Trečiais asmuo pasisakė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką - nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Jei kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teise, visų pirma, nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Ieškovė nurodo, kad su B. V. gyveno nesudarę santuokos, jungtinės veiklos pagrindu vedė bendrą ūkį, išlaikė ir pagerino B. V. nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jos ir B. V. valią jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti turtą. Pažymi, kad ieškovės teiginys, jog „dokumentai patvirtinantys jų bendrą gyvenimą, bendrą ūkį ir kt. įrodinėtinas aplinkybes yra surinkti civilinėje byloje Nr. eA2-335-1068/2018, ...“, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti fakto, kad R. B. ir B. V. turtą valdė bendrai, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Dėl ieškovės reikalavimo jai iš B. V. priteisti 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius nepasisakė, nurodydamas, kad Teismo priimto sprendimo dalis dėl šio ieškovės prašymo VSDFV Klaipėdos skyriui nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Trečiais asmuo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį „Dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, jos padalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo“ prašo priimti teismo nuožiūra.

20Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

21Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), reiškiantį, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Teismo funkcija – tirti bei vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, atsižvelgdamas į šalių rungtyniškumo principą, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, įvertinant kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Nagrinėjamoje byloje šalims pareiškus, kad jos gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, byloje buvo galima remtis tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išdėstytą nuoseklią praktiką, jei kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių, kurie atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.).

22Ieškovė aiškiai suformulavo į kokį turtą yra nukreiptas jos reikalavimas, byloje pateikti įrodymai apie šį turtą, tačiau ieškovė iš viso nepateikė jokių įrodymų ir net neįrodinėjo savo reikalavimo pagrįstumo. Ieškovė pareiškė ieškinį ir teiginį su nuoroda, kad įrodymai yra kitoje susijusioje byloje. Ieškovės prašymu susijusi byla Nr.eA2-335-1068/2018 prijungta, tačiau ir šioje byloje iš viso nėra jokių įrodymų apie šalių faktinę jungtinę veiklą, nes tai net nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, atsižvelgdamas į šalių rungtyniškumo principą, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Civilinio kodekso normos preziumuoja, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, tačiau bylos šalys nebuvo sutuoktiniai, todėl tai turėjo įrodinėti. Atsakovas turtą įgijo notariškai patvirtinto sandorio pagrindu ir vien šalių paaiškinimai, tvirtinimai nesukuria nenuginčijamo įrodymo, todėl teismas daro išvadą, kad R. B. ieškinys dalyje dėl nuosavybės pripažinimo bendrąja daline nuosavybe neįrodytas, o padalijimas galimas tik pripažinus, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas.

23Ieškovė prašymas iš atsakovo priteisti 25000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Teismas daro išvadą, kad ieškovė R. B. turi reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo (CK 6.263 str., 6.250 str.). Tai nukentėjusiosios baudžiamajame procese pasirinkimo teisė dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamajame procese, ar civiliniame procese (BPK 112 str.). Teismas pastebi, kad baudžiamajame procese nukentėjusioji R. B. 2016-07-09 apklausos metu nurodė, kad jai buvo padaryta moralinė žala ir ji ateityje pasisakys dėl civilinio ieškinio (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-136-382/2016 – 1 t. b. l. 78-79), o 2016-09-20 buvo pateikusi pareiškimą dėl civilinio ieškinio, kuriame nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia, žala jai yra atlyginta, pareiškia, kad jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų B. V. neturi (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-136-382/2016 - 2 t. b. l. 73). Tačiau tuo metu egzistavo teismo patvirtinta jos ir B. V. 2016-08-23 taikos sutartis (prijungtos civilinės bylos Nr. eA2-335-1068/2018 b. l. 1 t. 4-5). Ši byla buvo atnaujinta ir panaikinta teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo (prijungtos civilinės bylos Nr. eA2-335-1068/2018 b. l. 2 t. 80-84). Sprendžiant klausimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, kurio šiuo ieškiniu ieškovė R. B. prašo 50000 Eur, motyvuodama tuo, kad teismas pripažindamas B. V. kaltu, būtent tokio dydžio neturtinę žalą priteisė kitoms nukentėjusiosios E. R. J. V., teismas analizuoja šio reikalavimo pagrįstumą. Dėl jau nurodytų aplinkybių R. B. nepasinaudojo savo teise išsispręsti civilinio ieškinio atlyginmo klausimų baudžiamajame procese ir jame net nebuvo nurodžiusi jai padarytos žalos dydžio. Kai baudžiamjame procese kitos nukentėjusiosios buvo nurodžiusios neturtinės žalos dydžius po 50000 Eur, dėl to paties dalyko R. B. civiliniame procese buvo nurodžiusi 10000 Eur. R. B. nepasinaudojo baudžiamojo proceso normomis dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo (BPK 113 str. 1 d.), todėl jį pareiškusi civiliniame procese turi pasisakyti dėl dydžio. Teismas nemano, kad vien nuoroda, kad tam tikro dydžio civiliniai ieškiniai buvo patenkinti kittiems asmenims yra visiškai tinkamas ir pagrįstas įrodymas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos - nuostolių - dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai, tačiau tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių - asmens sveikatos ir gyvybės - gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t.y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Teismas, atsižvelgęs į duomenis, kad kitoms susijusios baudžiamosios bylos nukentėjusiosios žala buvo padaryta dėl sunkaus kūno sužalojimo, dėl artimo šeimos nario nužudymo, o R. B. fizinė žala nebuvo padaryta iš viso, vykstant baudžiamajam procesui ji buvo suformalavusi jai atlygintinos neturtinės žalos dydį 10000 Eur, vertina, kad toks dydis atitinka teisinugmo ir protingumo kriterijus duotoje situacijoje ir tokio dydžio neturtinė žala priteistina iš atsakovo ieškovės R. B. naudai.

24CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė ieškinyje, tretieji asmenys E. R. ir J. V. atsiliepime buvo paprašę atlyginti bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Ieškovė yra sumokėjusi 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio pareiškiant ieškinį, o kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 50 Eur sumokėjo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškinį dalyje dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo atmestus, ieškovė turi sumokėti likusią žyminio mokesčio sumą 282,50 Eur į valstybės pajamas, o reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė žyminio mokesčio mokėti neturėjo, tačiau jis priteistinas iš atsakovo (300 Eur). Iš ieškovės ir atsakovo priteistinos teismo pašto išlaidos, kurias sudaro 27,72 Eur., mokėtinos į valstybės pajamas. Byloje tretieji asmenys buvo E. R. J. V. buvo atstovaujamos advokato ir patyrė 1000 Eu bylinėjimosi išlaidų. Kaip nurodė šių trejųjų asmenų atsotvas, realiai byloje ir buvo ginčas tarp bylos šalių ir trečiųjų asmenų. Ieškinį dalyje dėl reikalavimo atsakovo turtą pripažinti bendrąją daline nuosavybe ir jį padalinti šalims - atmetus ir reikalavimą priteisti iš atsakovo 25000 Eur žalos atlyginimą - patenkinus 40 procentrų, trečiajam asmeniui E. R., kuri pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų iš bylos šalių. Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pastebint, kad reikalavimas taikyti nurodytas laikinąsias apsaugos priemones buvo perteklinio pobūdžio, nes išnagirnėtoje baudžiamojoje byloje galioja taikytos laikinosios apsaugos priemonės to paties turto atžvilgiu iki civilinių ieškinių patenkinimo.

25Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais,

Nutarė

26Ieškinį tenkinti dalinai.

27Priteisti iš B. V., a. k. ( - ) neturtinės žalos atlyginimą 10000 (dešimt tūkstančių) E. R. B., a. k. ( - ) naudai.

28Atmesti ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe ir jį padalinti.

29Priteisti bylinėjimosi išlaidas – 296,36 Eur iš R. B., a. k. ( - ) ir 313,86 Eur iš B. V., a. k. ( - ) į valstybės pajamas (gavėjo sąskaitos numeris LT247300010112394300 gavėjo pavadinimas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, Įmokos kodas: 5660).

30Priteisti iš R. B., a. k. ( - ) ir iš B. V., a. k. ( - ) iš kiekvieno po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų E. R., a. k. ( - ) naudai.

31Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018-11-05 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo 0,0607 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ) ir gyvenamajam namui su garažu, unikalus Nr. ( - ), esantiems ( - ).

32Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė,... 2. sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,... 3. dalyvaujant ieškovės R. B. atstovui advokatui Mindaugui Repšui,... 4. atsakovui B. V., atsakovo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,... 5. trečjųjų asmenų atstovui advokatui Audriui Saulėnui,... 6. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį... 7. Teismas... 8. ieškovė ieškinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su... 9. E. R. ir J. V. prašymu buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl B. V.... 10. P. K. rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi patvirtintą... 11. Dėl nuosavybės pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jos padalinimo... 12. Ieškovė R. B. ir atsakovas B. V. konkrečiu atveju rašytinės jungtinės... 13. Nagrinėjamu atveju šalys, veikdamos jungtinės veiklos sutarties pagrindu iš... 14. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 15. 2016-12-29 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu B. V. pripažintas kaltu... 16. Teismo prašo pripažinti, kad 0,0607 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ),... 17. Atsakovas su ieškiniu visiškai sutiko. Atsakovas byloje atsiliepimo neteikė,... 18. Tretieji asmenys E. R. ir J. V. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir jų... 19. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime... 20. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.... 21. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12... 22. Ieškovė aiškiai suformulavo į kokį turtą yra nukreiptas jos reikalavimas,... 23. Ieškovė prašymas iš atsakovo priteisti 25000 Eur neturtinės žalos... 24. CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 25. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais,... 26. Ieškinį tenkinti dalinai.... 27. Priteisti iš B. V., a. k. ( - ) neturtinės žalos atlyginimą 10000 (dešimt... 28. Atmesti ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti turtą bendrąja daline... 29. Priteisti bylinėjimosi išlaidas – 296,36 Eur iš R. B., a. k. ( - ) ir... 30. Priteisti iš R. B., a. k. ( - ) ir iš B. V., a. k. ( - ) iš kiekvieno po 350... 31. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018-11-05 Plungės apylinkės teismo... 32. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos...