Byla I-1642-739/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiškėjui S. V., jo atstovei advokato padėjėjai A. L., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovei V. K., atsakovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui D. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (buvęs patikslintas ieškinys, toliau - skundas) (1 t., b. l. 87–94) prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), ir iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, ir ADB „Gjensidige“ 308 Eur turtinės žalos atlyginimą ir su 5 procentų metinių palūkanų; 3) priteisti solidariai iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

5Byla, iškelta pagal pareiškėjo patikslintą ieškinį, iš Panevėžio apygardos teismo perduota nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams (1 t., b. l. 234–235, 237–238).

6Pareiškėjas skunde, atsiliepime į atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimus (dublike) (1 t., b. l. 87–94, 169–174), jis ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildina iš pareiškėjo susargdinimo tuberkulioze (toliau ir – TB) 2005–2008 metais ir pakartotinio susargdinimo šia liga 2011–2013 metais. Pareiškėjo ir jos atstovės teigimu būtent dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtų veiksmų(neveikimo) pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo susargdintas (užkrėstas) tuberkulioze. Pareiškėjo paaiškinimais jis 2005 m. gegužės 11 d. buvo sulaikytas, vėliau teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, taigi, nuo 2005 m. gegužės 11 d. iki 2016 m. sausio mėn. atliko laisvės atėmimo bausmę. Iki tol pareiškėjas tuberkulioze nesirgo. Bausmę iš pradžių atliko Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose. 2006 metais jam atliktoje rentgenogramoje nurodoma „sveikas“. Jis buvo susargdintas būtent laisvės bausmės atlikimo metu. Praėjus 2 metams ir 8 mėnesiams, paaiškėjo, kad pareiškėjas serga atvira TB(židinine plaučių segmentų tuberkulioze). 2008 m. sveikatos būklei pablogėjus, pareiškėjas buvo nugabentas į Ligoninę, kurioje gydėsi. Jis buvo gydytas ir išgydytas. 2011 m. kovo 7 d. jis pakartotinai susirgo tuberkulioze. Ligoninėje susipažinus su besigydančiais nuteistaisiais ir medicinos personalu paaiškėjo, kad Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose tuberkulioze susirgo ne tik pareiškėjas, bet ir kiti asmenys. Sergančiųjų atvira TB buvo daug ir jie visi, taip pat ir jis, nebuvo izoliuoti nuo sveikų asmenų, kas sudarė sąlygas užsikrėsti TB. Ligoninė atviros TB formos protrūkį įkalinimo įstaigoje galimai slėpė. Pareiškėjo nuomone, Ligoninė galimai ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad nuslėpti TB protrūkį. Pareiškėjo nuomone, būtent Ligoninė vykdo sveikatos priežiūrą visose įkalinimo įstaigose ir yra atsakinga už pareiškėjo susargdinimą. Įkalinimo įstaiga, kurioje kalėjo pareiškėjas, neturėjo specialių žinių sveikatos priežiūros srityje, todėl ji nėra atsakinga. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos(toliau - ir Akreditavimo tarnyba) Ligoninei yra suteikusi licenciją atlikti profilaktinius patikrinimus dėl užkrečiamųjų ligų, įskaitant ir plaučių tuberkuliozę. Ligoninė turi pareigą izoliuoti sergančiuosius. Be to, Ligoninė yra vienintelė institucija, kuri yra atsakinga dėl TB protrūkio įkalinimo įstaigoje, tačiau jokių patikrinimų ir sergančiųjų izoliavimo neatliko, dėl to pareiškėjas buvo susargdintas tuberkulioze. Dėl Ligoninės kaltės nebuvo stabdomas atviros TB formos plitimas įkalinimo įstaigoje, sergantys neizoliuojami nuo sveikų asmenų ir taip buvo pažeistos jo pareiškėjo teisės. Pareiškėjo nuomone, yra visos Ligoninės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Pareiškėjas buvo susargintas gyvybei pavojinga liga, todėl pareiškėjas patyrė žalą. Jis patyrė dvasinius išgyvenimus, matydamas draugus ir/ar kartu kalinčius asmenis, mirštančius nuo TB. Susirgęs negalėjo bendrauti su artimaisiais, jo draugė, vaikas negalėjo atvažiuoti į įkalinimo vietą aplankyti pareiškėjo. Pareiškėjas negali dirbti sunkaus fizinio ar gerai apmokamo darbo. Visa tai sudaro neturtinę žalą, kurią pareiškėjas prašo atlyginti. Taip pat prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą. Dėl susargdinimo jis patyrė 144 Eur išlaidas kelionėms pas gydytojus, mokėdavo už kurą asmeniui, kuris jį veždavo; už vaistus ir vitaminus, kurie reikalingi organizmui atstatyti, sumokėjo 148 Eur; už ieškinio ir jo priedų kopijų padarymą sumokėjo 16 Eur. Išlaidos už visa tai sudaro turtinę žalą. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju senaties terminas nėra taikomas. Ieškinio senatis nėra taikoma remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo pažeistą teisę. Jei tai tęstinio pobūdžio pažeidimas, ieškinio senatis pradedama skaičiuoti tą kiekvieną dieną, kol pažeidimas tęsiasi. Procesiniuose dokumentuose pareiškėjas paaiškino, kad dėl sunkios sveikatos būklės ir psichologinės būsenos pareiškėjas objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės parašyti ieškinio ar kreiptis teisinės pagalbos, nes esant grėsmei gyvybei ir pastoviai mirties baimei, pareiškėjas negalėjo priimti objektyviai adekvačių sprendimų, nes vienintelis jo rūpestis buvo išgyventi.

7Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundą ir atsiliepimu į dubliką (1 t., b. l. 113–120, 189–194) bei teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti. Atsiliepimuose ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad pareiškėjas 2008 m. sausio 4 d. buvo etapuotas į Ligoninę iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ištyrimui dėl įtariamos plaučių tuberkuliozės. Atlikus tyrimus tuberkuliozė pasitvirtino. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas tuberkulioze susirgo dar kalėdamas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, todėl Ligoninė neturi pareigos atsakyti dėl pareiškėjo susirgimo tuberkulioze 2005–2008 metais ir nėra tinkama atsakovė. Atsakovės atstovės aiškinimais Ligoninės paskirtis yra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, kuriuos jų pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietų sveikatos priežiūros tarnybos siunčia į Ligoninę. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjas klaidingai teigia, kad Ligoninė vykdo sveikatos priežiūrą įkalinimo įstaigose ir yra atsakinga dėl tuberkuliozės plitimo jose. Ligoninėje nuolat buvo (ir yra) tvirtinamos ir keičiamos vidinės tvarkos, nustatančios infekcinės prevencijos ir kontrolės procedūras. Nuteistieji sergantys atvira tuberkuliozės forma Ligoninėje buvo laikomi izoliuotai. Pareiškėjas Ligoninėje buvo izoliuotas tinkamai. 2011 metais Pravieniškių pataisos-gydymo namuose pareiškėjas pasijuto blogai. Jam buvo atlikta rentgenograma, kurioje matėsi du dariniai. 2012m. lapkričio 27d. paimtas mėginys tyrimui ir 2013m. sausio 3 d. pareiškėjui diagnozuotas plaučių tuberkuliozės recidyvas. Atsakovės atstovė tvirtina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis tuberkulioze buvo užkrėstas įkalinimo įstaigoje, nes TB yra lėtinė infekcinė liga, o užsikrėtus jos mikrobakterijomis susergama ne iš karto, o po tam tikro laiko. TBC yra lydintis susirgimas, ja susergama nusilpus žmogaus organizmui ir susilpnėjus imunitetui. Anot atsakovės atstovės, TB mikrobakterijomis pareiškėjas galėjo užsikrėsti ir būdamas laisvėje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų jam kilo neigiamos pasekmės, neįrodė Ligoninės neteisėtų veiksmų. Todėl nėra pagrindo žalos priteisimui. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjas pateikė tuos pačius kuro čekius, kurie jau buvo pateikti Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje dėl netinkamo pareiškėjo gydymo, o vitaminai bei dalis pareiškėjo pirktų vaistų nėra susiję su plaučių ligomis. Taigi, atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti turtinės žalos. Ligoninė kartu su atsiliepimu pateikė pareiškėjo prašytus statistinius duomenis, tai yra Ligoninės turimus 2015, 2016 metų duomenis apie susirgimus tuberkulioze, Pravieniškių gydymo ir pataisos namų duomenis apie susirgimus tuberkulioze (1 t., b. l. 121–122). Atsakovės atstovė patvirtino, kad Ligoninė pateikė visus aktualius surinktus duomenis ir jokių kitų duomenų pateikti negali, nes jų neturi. Atsakovės atstovė prašė teismo pareiškėjo skundo reikalavimams atlyginti turtinę ir neturtinę žalą taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu skundą atmesti, nurodydama, kad senaties terminas atitinkamai baigėsi 2011 ir 2016 metais. Atsakovės atstovė kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad jis dėl nuolat jaučiamos mirties baimės ir sunkios sveikatos būklės objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės kreiptis į teismą teisminės gynybos, kadangi jis teisę į teisminę gynybą yra realizavęs 2016 m. sausio 5 d. Tai yra pareiškėjas , dar būdamas laisvės atėmimo vietoje, kreipėsi į ikiteisminę ginčų dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo instituciją su skundu dėl netinkamo jo gydymo nuo tuberkuliozės Ligoninėje, o vėliau, nesutikdamas su šios institucijos sprendimu, 2016 m. birželio 16 d. su ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą. Pirmuoju atveju pareiškėją taip pat atstovavo ir procesinius dokumentus rengė advokato padėjėja, todėl, atsakovės atstovės nuomone, laikytini nepagrįstais pareiškėjo paaiškinimai, kad jis objektyviai negalėjo kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ligoninės atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas laisvės atėmimo vietoje, Ligoninėje, visuomet aktyviai rūpinosi savo sveikata, kėlė reikalavimus, susijusius su jo apžiūra , gydymu ir pan. Todėl objektyviai turėjo galimybę savalaikiai kreiptis į teismą.

8Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į skundą ir atsiliepimu į dubliką (1 t., b. l. 98–99, 201–202)bei atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti. Atsakovės atstovas paaiškino, kad Ligoninė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę bendrovėje nuo 2011 metų. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė savo teiginių, kad jis buvo susargdintas TB dėl Ligoninės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pasisakydama dėl turtinės žalos atlyginimo atsiliepimuose atsakovė paaiškino, kad didžioji dalis pareiškėjo įsigytų vaistų ir vitaminų nėra susiję su plaučių ligomis ir nėra būtini, dėl to už juos sumokėta suma negali būti priteista; kad pareiškėjas nepagrįstai prašo priteisti 16 Eur už kopijavimo paslaugas, kadangi jį atstovauja advokatas ir skundą buvo galima pateikti elektroninėmis priemonėmis; kad pareiškėjas į bylą pateikė tuos pačius kuro čekius, kurie buvo pateikti ankstesnėje byloje. Atsakovė procesiniuose dokumentuose, jos atstovas teismo posėdyje prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu skundą atmesti.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą ir atsiliepime į dubliką (1 t., b. l. 100–102, 184–185) pateikė pareiškėjo prašytus statistinius duomenis: duomenis apie 2005–2017 metais nustatytus atviros tuberkuliozės atvejus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kitose įkalinimo įstaigose, ir apie tokius atvejus asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Nurodė, kad jis 2015 m. vasario 24 d. Ligoninėje atliko tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė, kad tuberkulioze sergantiems pacientams, išskiriantiems tuberkuliozės mikrobakterijas, taikomos standartinės ir papildomos izoliavimo priemonės.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą (2017 m. liepos 13 d. išvadoje Nr. D12-315-(1.25))nurodė, kad Akreditavimo tarnyba 2014 m. paciento S. V. skundo pagrindu atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę dėl pacientui 2011 m. spalio 18 d. – 2014 m. kovo 21 d. Ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir 2014 m. spalio 27 d. Nr. D17-243-(1.27) priėmė Akreditavimo tarnybos Kontrolės Nr. ( - ) ataskaitą (toliau – ir Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaita), o jos pagrindu – Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. ( - ) „Dėl pacientui S. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, kurio pareiškėjas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Akreditavimo tarnyba procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad pareiškėjo pageidavimas gauti informaciją apie kitų asmenų, esančių įkalinimo įstaigoje, sveikatą ar kitą informaciją, ir šių aplinkybių analizė nepriskiriama Akreditavimo tarnybos kompetencijai, todėl ji dėl šių aplinkybių negali teikti nei išvadų, nei paaiškinimų.

11Skundas atmetamas.

12Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigos izoliuoti įkalinimo įstaigoje sergančius atvira tuberkulioze nevykdymo, dėl ko ši lengvai užkrečiama liga išplito įkalinimo įstaigoje ir pareiškėjas susirgo atvira tuberkulioze, tai yra, jis 2005–2008 metais buvo susargdintas tuberkulioze ir pakartotinai šia liga susargdintas 2011–2013 metais.

13Pareiškėjas skunde, kituose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje apsisprendė, kad skundu reikalaujama atlyginti turtinė ir neturtinė žala jam padaryta būtent Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtu neveikimu, nes būtent ši Ligoninė neužtikrino, kad tuberkuliozė neplistų įkalinimo įstaigose, neužtikrino susirgusių tuberkulioze asmenų izoliavimo įkalinimo įstaigose ir pačioje Ligoninėje ir dėl to pareiškėjas susirgo(buvo susargdintas) šia liga.

14Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatus (patvirtintus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2014 m. kovo 6 d. Nr. 1R-65 ir iki tol galiojusius nuostatus, patvirtintus įsakymais 2010 m. spalio 25 d. Nr. 1R-231, 2003 m. birželio 4 d. Nr. 168), Laisvės atėmimo vietų ligoninės paskirtis yra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išduota licencija teikti antrines stacionarines suaugusiųjų tuberkuliozės II asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 144–149). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231 Laisvės atėmimo vietų ligoninė ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namai reorganizuoti sujungimo būdu, sujungiant juos į naują juridinį asmenį – Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

15Iš gydymo stacionare istorijų (1 t., b. l. 138–141) ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjui (nuteistajam) Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmę jis atliko nuo 2005 m. gegužės 11 d., t. y. nuo sulaikymo dienos. Bylos duomenimis (2 t., b. l. 37, 32), pareiškėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę pirmą kartą atvyko (buvo paguldytas) 2008 m. sausio 4 d. iš Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231 Pravieniškių 1-ieji pataisos namai, Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija ir Pravieniškių 3-ieji pataisos namai reorganizuoti sujungimo būdu, sujungiant į naują juridinį asmenį – Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją). Bylos duomenimis (2 t., b. l. 31–34), pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas su pertraukomis nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2016 m. sausio 20 d. Pareiškėjas paleistas iš Ligoninės, pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

16Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

17CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje įstatymo normoje numatyta civilinė atsakomybė be kaltės, valstybės arba savivaldybės atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms, t. y.: valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

18Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiškėjo reikalavimui dėl turtinės neturtinės žalos taikyti CK 125 straipsnio 8 dalyje nurodytą 3 ieškinio senaties terminą( t.I, b.l.194).

19Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2718-556/2017, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010). Ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

20CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai žala buvo padaryta sveikatos sužalojimu (2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256/2012; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-150/2011). Dėl to atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju senaties terminas nėra taikomas.

21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos (2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-150/2011). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju netaikytina CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

22Pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 25/3 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje užfiksuota, kad pareiškėjui klinikinė diagnozė – plaučių tuberkuliozė buvo nustatyta 2008 m. sausio 9 d. (1 t., b. l. 138). Pareiškėjas apie tokią jam nustatytą diagnozę sužinojo arba turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2008m. sausio mėn. Pareiškėjas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje neneigė, kad apie tai, jog jam diagnozuota tuberkuliozė, pareiškėjui buvo žinoma, nes apie tai pranešė gydytojai. Duomenų, kad pranešti pareiškėjui apie jo susirgimą buvo delsiama byloje nėra. Todėl ne vėliau kaip nuo 2008m. vasario mėnesio 1d. skaičiuotinas senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl žalos, patirtos dėl susargdinimo tuberkulioze pirmuoju pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, tai yra 2005–2008 m. Trijų metų ieškinio senaties terminas baigiasi ne vėliau kaip 2011m.vasario 1d.

23Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo išgydytas nuo TB (1 t., b. l. 88). Pareiškėjo 2011 m. gegužės 31 d. medicininiame pažymėjime Nr. ( - ), išduotame Laisvės atėmimo vietų ligoninės, yra gydytojo išvada, kad pareiškėjas išgydytas, jam nustatyta diagnozė – liekamieji pakitimai (1 t., b. l. 58). Akreditavimo tarnybos kontrolės ataskaitoje užfiksuota, kad 2011 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui atliktas tyrimas parodė, jog tuberkuliozės mikrobakterijų nerasta, o 2012 m. rugpjūčio 29 d. pareiškėją apžiūrėjusi gydytoja pažymėjo, kad pareiškėjas tuo metu skundų neturėjo, seniai sirgo plaučių tuberkulioze, nurodė diagnozę – liekamieji pakitimai po plaučių tuberkuliozės (1 t., b. l. 20).

24Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtų „Tuberkuliozės ir žmogaus imunodeficito viruso(ŽIV) infekcijos metodinių rekomendacijų“ nuostatas,TB recidyvas (antkrytis)yra,kai pacientui, kuris buvo anksčiau gydytas nuo TB ir išgydytas, atlikus bakteriologinius tyrimus, randama tuberkuliozės mikrobakterija(žr., „Tuberkuliozės ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos metodinėsrekomendacijos“,2014,p.20.<http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/ziv_tub_proj.pdf>). Pareiškėjas skunde nurodo, kad pakartotinai TB jis susirgo 2011 m. kovo 7 d. (1 t., b. l. 88), ir kad atvira TB jis susirgo 2013 m. sausio mėn. (1 t., b. l. 89). Pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 68/3 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje užfiksuota, kad pareiškėjui klinikinė diagnozė – plaučių tuberkuliozės recidyvas buvo nustatyta 2013 m. sausio 10 d. (1 t., b. l. 140), o Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaitoje užfiksuota, kad jam plaučių tuberkuliozės recidyvas nustatytas 2013 m. sausio 3 d. (1 t., b. l. 21), atsakovės atstovė Ligoninė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui plaučių tuberkuliozės recidyvas nustatytas 2013 m. sausio 3 d. (1 t., b. l. 116). Jau minėta, kad pareiškėjo medicininiame pažymėjime ir Akreditavimo tarnybos ataskaitoje nurodyta, kad 2011, 2012 metais pareiškėjas tuberkulioze nebesirgo. Kadangi tuberkuliozės recidyvas pareiškėjui buvo nustatytas 2013 m. sausio 10 d., tai užfiksuojant jo gydymo stacionare istorijoje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, darytina išvada, kad pareiškėjas ne vėliau kaip iki 2013m. sausio pabaigos sužinojo arba turėjo sužinoti tokią jam nustatytą diagnozę. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad apie tai, jog jis susirgo atvira TB gydytojas pranešė 2013m. sausio mėnesį. Todėl nuo 2013m. vasario 1d. pareiškėjui skaičiuotinas senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl žalos, patirtos dėl pakartotinio susargdinimo atvira tuberkulioze antruoju laikotarpiu, tai yra 2011–2013 m. Trijų metų ieškinio senaties terminas baigėsi ne vėliau kaip 2016m. vasario 1d.

25Bylos duomenimis, pareiškėjas ieškinį Panevėžio apygardos teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė 2017 m. birželio 9 d. (1 t., b. l. 3). Teismas konstatuoja, kad CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nustatytą trijų metų senaties terminą pateikti skundui dėl pareiškėjo susargdinimo 2005- 2008 metais padarytai žalai atlyginti pareiškėjas praleido 6 metais ir 4 mėnesiais, o skundui dėl pakartotinio susargdinimo 2011-2013 metais pateikti – 1 metais ir 4 mėnesiais.

26Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į dubliką pateikė prašymą taikyti ieškinio senatį (1 t., b. l. 194). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas senaties terminą reguliuojančių normų taikymą, yra pažymėjęs, kad tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015).

27Pareiškėjas nurodė, kad sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju senaties terminas nėra taikomas (1 t., b. l. 170). Nei skunde, nei teismo posėdyje pareiškėjas neprašė atnaujinti senaties terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018). Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-307/2012).

28Pareiškėjas nurodė, kad dėl sunkios sveikatos būklės ir psichologinės būsenos jis objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės parašyti ieškinio ar kreiptis teisinės pagalbos, nes esant grėsmei gyvybei ir pastoviai mirties baimei, negalėjo priimti objektyviai adekvačių sprendimų, o vienintelis jo rūpestis buvo išgyventi (1 t., b. l. 170).

29Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė – židininė plaučių tuberkuliozė (1 t., b. l. 58, 19) ir tuberkuliozės recidyvas (1 t., b. l. 140, 21). Pažymėtina, kad teismų praktikoje svarbia termino praleidimo priežastimi pripažįstama tik tokio pobūdžio liga, dėl kurios asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios, arba ši liga ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad asmuo negalėjo skundo surašyti ir pateikti arba išsiųsti paštu bei pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1172/2000; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-718/2009, 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-307/2012).

30Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjas senaties termino eigos metu, pvz., 2008 metais Biržų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo(Biržų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-1007-434/2008), taip pat Panevėžio apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti šį jo pareiškimą, 2013 metais Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo(Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr.I-4421-168/2014).

31Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėjas senaties termino eigos metu, tai yra 2009 metais pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų, kuriame žalą nurodė patyręs dėl to, kad dėl blogos kokybės maisto ir laikymo netinkamomis sąlygomis jis susirgo tuberkulioze(Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr.I-624-414/2009). Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės privalo jam atlyginti 1000Eur žalą, 2016 m. birželio mėn., t. y. jau pasibaigus senaties terminui šioje byloje, kreipėsi su ieškiniu į Panevėžio apygardos teismą (1 t., b. l. 11). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, dėl to darytina išvada, kad pareiškėjas iš pradžių kreipėsi į minėtą komisiją su pareiškimu, o po to pateikė skundą teismui dėl komisijos sprendimo. Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į minėtą komisiją kreipėsi 2016 m. sausio 5 d. (1 t., b. l. 192). Taigi, pareiškėjas su pareiškimu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją kreipėsi senaties termino eigos metu šioje byloje. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2016 m. sausio 11 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo netinkamomis sąlygomis, atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aktyviai gynė savo teises ir suprato, jog gali pasinaudoti teise gauti žalos atlyginimą dėl sveikatai padarytos žalos ir šia teise naudojosi.

32Iš Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaitos (1 t., b. l. 19) nustatyta, kad pareiškėjas 2004 metais Akreditavimo tarnybai pateikė skundą. Jo skundo pagrindu Akreditavimo tarnyba atliko pareiškėjui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

33Jau minėta, kad pareiškėjui (nuteistajam) teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, pareiškėjas paleistas lygtinai. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarčių dėl lygtinio paleidimo) matyti, kad pareiškėjo (nuteistojo) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas senaties termino eigos metu ne kartą buvo svarstytas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Apylinkės teismui nepatvirtinus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, pareiškėjas (nuteistasis) pateikdavo skundą Kauno apygardos teismui. Pareiškėjas senaties termino eigos metu šioje byloje 2013 ir 2014 metais pateikė po vieną skundą, 2015 metais pateikė du skundus Kauno apygardos teismui. Teismų nutartyse apibūdinant pareiškėją (nuteistąjį) pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktus duomenis, nurodoma, kad jis pataisos įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus ir kompiuterių operatoriaus specialybes, staliaus ir siuvinių gamintojo profesines kvalifikacijas, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir nuteistųjų visuomeniniame gyvenime, palaikė ryšius su artimaisiais ir domėjosi jų gyvenimu, su jais bendravo laiškais bei telefonu, susitikdavo ir pasimatymų metu, rodė iniciatyvą dengti iš jo pagal civilinį ieškinį priteistas sumas, po paleidimo iš pataisos įstaigos planavo įsidarbinti pas ūkininką (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartys: 2012 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. T-330-840/2012; 2014 m. birželio 2 d. nutartis byloje Nr. T-432-359/2014; 2015 m. liepos 28 d. nutartis byloje Nr. T-657-840/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis byloje Nr. T-41-359/2016; Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis byloje Nr. 1S-1626-245/2015). Iš teismų nutarčių matyti, kad pats pareiškėjas teismui nurodydavo, kad jis mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaikė artimus ryšius su artimaisiais, buvo jų lankomas, išėjęs į laisvę ketino dirbti miškų urėdijoje (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. byloje Nr. T-330-840/2012; Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. (datoje padaryta rašymo apsirikimo klaida – turėtų būti 2012 m. gegužės 23 d.) nutartis byloje Nr. 1S-1007-238/2012; Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1120-485/2014).

34Senaties termino eigos metu pareiškėjas nebuvo laisvėje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo, nurodė, kad nėra reikšminga tokia aplinkybė, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nes įstatymai neriboja laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės kreiptis su skundais į valstybės institucijas ir ginti savo teises teisme; nuteistieji turi Bausmių vykdymo kodekso(toliau – BVK) 100 ir 183 straipsniuose numatytas teises paduoti skundus (2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-118-146/2017). BVK numato, kad nuteistieji laisvės atėmimo bausme turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus (100 straipsnis), gauti teisinę pagalbą (101 straipsnis), paskambinti telefonu (102 straipsnis). Kaip matyti iš paminėtų duomenų, pareiškėjas senaties termino eigos metu teikė teismams skundus.

35Šioje byloje dėl žalos atlyginimo pareiškėjui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, pareiškėją atstovauja advokato padėjėja (2 t., b. l. 39–40; 1 t., b. l. 81–83). BVK 101 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą, taigi pareiškėjas turėjo galimybę senaties termino eigos metu kreiptis teisinės pagalbos.

36Iš nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas senaties termino eigos metu ir jam pasibaigus teikė skundus teismams, skundą ikiteisminei skundų nagrinėjimo institucijai, senaties termino eigos metu mokėsi, įgijo specialybes ir profesines kvalifikacijas, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir nuteistųjų visuomeniniame gyvenime, planavo padengti iš jo, patenkinus civilinį ieškinį, priteistas sumas, planavo po lygtinio paleidimo įsidarbinti. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis objektyviai negalėjo ir neturėjo galimybės parašyti ieškinio ar kreiptis teisinės pagalbos, nes esant grėsmei gyvybei ir pastoviai mirties baimei, negalėjo priimti objektyviai adekvačių sprendimų, o vienintelis jo rūpestis buvo išgyventi. Nurodyti duomenys paneigia, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės apskritai negalėjo pateikti skundo (tiesiogiai ar per atstovą). Todėl nėra pagrindo daryti išvdą, kad senaties termino praleidimą lėmė itin sunki pareiškėjo sveikatos būklė.

37Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų apie svarbias priežastis, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Todėl teismas neatnaujina praleisto senaties termino skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

38CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, toks skundo atmetimo pagrindas (praleista ieškinio senatis) yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo reikalavimų (2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-822/2018; 2018 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018; 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-662/2018). Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2895-492/2017).

39Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, ir esant atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės prašymui, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomas ieškinio senaties terminas ir tuo pagrindu pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

40Pareiškėjas niekaip nepagrindė kokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu Laisvės atėmimo vietų ligoninė padarė pareiškėjui skunde nurodytą 308Eur turtinę žalą ir kaip pareiškėjo nurodyta turtinė žala yra susijusi su Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmais ar neveikimu. Įsiteisėjusiame 2016m. gruodžio 28d. Panevėžio apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.2-504-544/2016 pagal pareiškėjo ieškinį atsakovėms Laisvės atėmimo vietų ligoninei, AAS„“Gjensidige Baltic“, kurios teises ir pareigas yra perėmusi ADB „Gjensidige“, konstatuota, kad pareiškėjo liga (TB) buvo sukelta ne dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų (neveikimo), tačiau dėl sprendime nurodytų ir aprašytų neteisėtų Ligoninės profesionalių darbuotojų veiksmų(neveikimo) pareiškėjui dėl sunkios ligos sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai pergyvenimai padidėjo. Minėtame sprendime buvo nurodyta ir aprašyta(nustatyta), kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tinkamos, kokybiškos, savalaikės medicininės paslaugos ir taip buvo pažeistos jo kaip paciento teisės, numatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str.2d., 1 ir 2 p., 2str.8d., 3str.1d., 5str.5d. Iš 2017m. spalio 26d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-616-516/2017, apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo ir AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per Lietuvos filialą (taip nurodyta nutartyje), apeliacinius skundus dėl 2016m. gruodžio 28d. Panevėžio apygardos teismo sprendimo, nustatyta, kad pareiškėjas apeliaciniam teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo patirtas išlaidas, kurie iš esmės yra tapatūs pareiškėjo pateiktiems nagrinėjamoje byloje: kvitą dėl kuro išlaidų apsilankymui pas gydytoją rugsėjo 26d. 10val., kvitą dėl kuro išlaidų rugsėjo mėn. vykstant atlikti bronchų tyrimo, kvitą dėl kuro išlaidų vykstant į teismą Panevėžyje 2016m. gruodžio 13d., kvitą dėl kuro išlaidų rugpjūčio 25d. vykstant pas gydytoją pulmonologą, kvitą dėl kuro išlaidų 2016m. gegužės 17d. vykstant į posėdį Sveikatos apsaugos ministerijoje, vaistų įsigijimo kvitus, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjas papildomai pateikė tik kuro išlaidų kvitą 2017m. balandžio 3d.vykstant į Nacionalinį vėžio institutą šviesti stemplę, plaučius. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti įrodymai galėtų būti traktuojami kaip turtinė žala, bet šių įrodymų nepriėmė, nes bendros kompetencijos pirmos instancijos teisme(Panevėžio apygardos teisme) nebuvo keliamas reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, ABTĮ 98 straipsnio 4 dalis nustato, kad šalys jau negali tokių faktų ir teisinių santykių ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).

41Nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys proceso dalyviai: pareiškėjas, Laisvės atėmimo vietų ligoninė kaip Lietuvos valstybės atstovė, ADB „Gjensidige“ kaip AAS „Gjensidige Baltic“ teisių perėmėjas, todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyti faktai ir teisiniai santykiai šių asmenų nebegali būti ginčijami. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismas sprendimu nustatyta, kad pareiškėjo liga (TB) buvo sukelta ne dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų (neveikimo). Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje aprašyti pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jais patvirtinamas patirtas išlaidas pareiškėjas siejo su Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų jam teiktų gydymo paslaugų netinkama kokybe ir dėl to atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis padaryta turtine žala. Todėl pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala nėra susijusi su žala, atsiradusia dėl viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje. Nenustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinė žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

42Pareiškėjo pateikti kvitai, patvirtinantys turėtas išlaidas kopijavimo paslaugoms, kaip nurodė pareiškėjas, yra susiję su bylos nagrinėjimo išlaidomis. Pareiškėjo skundą atmetant, jokios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nepriteisiamos.

43Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

44skundą atmesti.

45Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (buvęs... 5. Byla, iškelta pagal pareiškėjo patikslintą ieškinį, iš Panevėžio... 6. Pareiškėjas skunde, atsiliepime į atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų... 7. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė... 8. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į skundą ir atsiliepimu į... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės akreditavimo sveikatos... 11. Skundas atmetamas.... 12. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos,... 13. Pareiškėjas skunde, kituose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje... 14. Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatus (patvirtintus Lietuvos... 15. Iš gydymo stacionare istorijų (1 t., b. l. 138–141) ir teismų... 16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad... 17. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 18. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė... 19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus... 20. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas... 21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai... 22. Pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 25/3 Laisvės atėmimo vietų... 23. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo išgydytas nuo TB (1 t., b. l. 88).... 24. Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengtų „Tuberkuliozės ir... 25. Bylos duomenimis, pareiškėjas ieškinį Panevėžio apygardos teismui dėl... 26. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo... 27. Pareiškėjas nurodė, kad sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju... 28. Pareiškėjas nurodė, kad dėl sunkios sveikatos būklės ir psichologinės... 29. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė –... 30. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad... 31. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad... 32. Iš Akreditavimo tarnybos Kontrolės ataskaitos (1 t., b. l. 19) nustatyta, kad... 33. Jau minėta, kad pareiškėjui (nuteistajam) teismo nuosprendžiu laisvės... 34. Senaties termino eigos metu pareiškėjas nebuvo laisvėje. Lietuvos... 35. Šioje byloje dėl žalos atlyginimo pareiškėjui teikiama valstybės... 36. Iš nurodytų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas senaties termino eigos metu... 37. Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių duomenų apie svarbias priežastis,... 38. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga... 39. Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, ir esant atsakovei Lietuvos valstybei... 40. Pareiškėjas niekaip nepagrindė kokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu... 41. Nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys proceso dalyviai: pareiškėjas,... 42. Pareiškėjo pateikti kvitai, patvirtinantys turėtas išlaidas kopijavimo... 43. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 44. skundą atmesti.... 45. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...