Byla e2-967-259/2017
Dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis, kreditorinio reikalavimo panaikinimo ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas,

2sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

3dalyvaujant ieškovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ atstovui advokatui Povilui Gruodžiui,

4atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ atstovui advokatui Mindaugui Dovidauskui,

5tretiesiems asmenims J. K., L. K.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“, tretiesiems asmenims J. K., L. K. dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis, kreditorinio reikalavimo panaikinimo ir restitucijos taikymo,

7Teismas

Nustatė

82016 m. birželio 8 d. teisme priimtas ieškovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administratorės UAB Stinkoma“ ieškinys atsakovei BUAB „Skirnuva“, J. K., L. K., kuriame prašoma pripažinti niekinėmis 2008-05-07 paskolos sutartį, 2008-08-14 paskolos sutartį, 2008-09-14 papildomą susitarimą prie 2008-08-14 paskolos sutarties, sudarytus tarp L. K. individualios įmonės „Talka“ ir UAB „Skirnuva“; pripažinti niekiniu sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas ( - )) sandorį; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sandorius prašo pripažinti negaliojančiais CK 1.81 str., 1.82 str., 1.86 str. 1 d. numatytais pagrindais.

9Ieškinyje nurodomos šios faktinės aplinkybės:

102008-05-07 ieškovė L. K. individuali įmonė „Talka“ bei atsakovė BUAB „Skirnuva“, sudarė paskolos sutartį Nr. PS-77 (Priedas Nr. 1), kuria atsakovė paskolino ieškovei 1 826 400 Lt (528 962 EUR), kuriuos ieškovė privalėjo grąžinti iki 2010-05-01. Paskolos tikslas - ieškovės įsipareigojimų pagal 2008-05-07 reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (Priedas Nr. 2) įvykdymas, grindžiamas tolimesne bendra su atsakove veikla, siekiant įsigyti objektus, prekes vertybinius popierius, įsipareigojimus ir kt. 2008-05-07 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ir ieškovė minėta 2008-05-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi susitarė, jog pradinis kreditorius, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, naujajam kreditoriui, ieškovei, perduoda UAB „Alytaus tekstilė (j.a.k. 149698775) atžvilgiu turimą kreditorinį reikalavimą į 5 200 000 Lt (1 506 024 EUR) sumą, patvirtintą Kauno apygardos teismo 2008-01-07 nutartimi c.b. Nr. B2-354-55/2008 (toliau - Kreditorinis reikalavimas). Reikalavimo teisių perleidimo kaina - 1 726 400 Lt (500 000 EUR), nors reikalavimo teisė buvo bevertė. Šią aplinkybę pagrindžia tiek UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ finansinė ataskaita (Priedas Nr. 3), kuria AB „Alytaus tekstilė“ skola 5.2 mln. Lt sumai dėl itin mažos skolos išieškojimo galimybės buvo pripažinta beviltiška ir nurašyta į nuostolius, tiek 2015-05-07 Kauno apygardos teismo nutartis c.b. Nr. B2-62-413/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10¬01 nutartis c.b. Nr. 2-1401-302/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-277-313/2016 (Priedas Nr.4).

112008-08-14 ieškovė ir atsakovė sudarė dar vieną paskolos sutartį (Priedas Nr. 5), kuria atsakovė paskolino ieškovei 500 000 Lt (144 810 EUR), kuriuos ieškovė privalėjo grąžinti iki 2008-09-14. Paskolos tikslas - įsipareigojimų pagal 2008-05-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ vykdymas, grindžiamas tolimesne bendra su atsakove veikla, pagal 2008-05-07 sutartį Nr. PS-77. 2008-09-14 ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą prie 2008-08-14 paskolos sutarties (Priedas Nr. 6), kuria iki 2010-10-01 atidėtas skolos grąžinimo terminas ir ieškovė įsipareigojo sutarties užtikrinimui įkeisti nekilnojamą turtą.

122008-10-17 paskola pagal 2008-08-14 paskolos sutartį buvo užtikrinta J. K. bei L. K. priklausančio buto, esančio ( - ), įkeitimu (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas ( - ), Priedas Nr. 7).

132008-12-11 atsakovė ir ieškovė sudarė sutartį, kuria atsakovei perleista didžioji dalis (5 195 000 Lt/ 1 504 576 EUR) pagal 2008-05-07 reikalavimo perleidimo sutartį nusipirkto beviltiško reikalavimo į BAB „Alytaus tekstilė“. Reikalavimo perleidimo kaina - 51 950 Lt/ 15 045,76 EUR (0,01 cnt. už vieną kreditorinio reikalavimo litą). Reikalavimo perleidimo kaina buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei (Priedas Nr. 8).

14Ieškovė teigia, jog už beviltiška pripažintos reikalavimo teisės pagal 2008-05-07 reikalavimo teisių perleidimo sutartį įsigijimą sumokėjus 500 000 EUR sumą, šias reikalavimo teises atsakovei perleido už 51 950 Lt. Taigi, atsakovė įgijo reikalavimo teises į 5 200 000 Lt sumą skolininko UAB „Alytaus tekstilė“ atžvilgiu už tai sumokėjusi (įskaičius) 51 950 Lt, o ieškovė ne tik liko skolinga atsakovei pagal paskolos sutartis, bet dar ir prarado praktiškai visą reikalavimo teisę, dėl kurios įsigijimo ir buvo sudarytos 2008-05-07 bei 2008-08-14 paskolos sutartys, taip pat įkeistas nekilnojamas turtas. Ieškovė dėl 2008-05-07 reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2008-05-07, 2008-09-14 paskolos sutarčių, 2008-10-17 įkeitimo sutarties, 2008-12-11 reikalavimo teisių perleidimo sutarties patyrė 1 674 450 Lt nuostolį bei faktiškai neteko paskolų sutarčių užtikrinimui įkeisto turto, o atsakovė įgijo reikalavimo teisę, kurios dalis užtikrinta nekilnojamo turto įkeitimu, į ieškovę, taip pat reikalavimo teisę į AB „Alytaus tekstilė“. Akivaizdu, jog visi nurodyti atsakovės veiksmai buvo nukreipti į nuostolio ieškovei bei hipoteka užtikrinto reikalavimo atsakovei sukūrimą, ieškovės piniginių lėšų iššvaistymą, o ne paskolos santykių sukūrimą.

15Nurodytų reikalavimo teisių pirkimo bei paskolų sandorių sudarymo metu, t.y. 2008 m., atsakovės nariu buvo L. K., ieškovės savininkas bei direktorius, be to, nuo 2014-09-19 iki 2015-08-27 L. K. ėjo ir atsakovės, t. y. didžiausio ieškovės kreditoriaus, iš kurios ieškovės vardu buvo pasiskolinęs 2 326 400 Lt bei kuriam vėliau įsigytą reikalavimo teisę pardavė už ženkliai mažesnę sumą, generalinio direktoriaus pareigas (Priedas Nr. 9). Kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2015-10¬01 nutartimi c.b. Nr. 2-1401-302/2015, ši aplinkybė kelia abejonę dėl sandorių šalių tikrųjų tikslų.

162009-08-19 ieškovei iškelta bankroto byla. Kaip matyti, bankroto byla ieškovei buvo iškelta praėjus metams nuo pirmojo ginčijamo 2008-05-07 paskolos sandorio sudarymo. Minėta Kauno apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. B2-62-413/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c.b. Nr. 2-1401-302/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi c.b. Nr. 3K-3-277-313/2016 nustatyta, kad, sudarydama nurodytus reikalavimo teisių pirkimo bei paskolos sandorius, ieškovė jau buvo faktiškai nemoki.

172015-02-13 atsakovė bei J. K. sudarė kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovė perleido J. K. 261 940 Lt įkaitu užtikrintą ir 2 139 171,51 Lt kaip trečios eilės finansinį reikalavimą. 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Kauno apygardos teismas šį sandorį pripažino negaliojančiu ab initio ir taikė restituciją - grąžino atsakovei viso 695 409,96 EUR reikalavimo teisę į ieškovę (Priedas Nr. 10). Šis Kauno apygardos teismo sprendimas šiai dienai yra apskųstas ir nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, ieškovė, gindama savo ir kreditorių akivaizdžiai pažeistas teises, kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu, kuriuo ginčija šias sutartis: 1) 2008-05-07 paskolos sutartį, 2) 2008-08-14 paskolos sutartį su priedais (2008-09-14 priedas dėl sutarties pakeitimo) bei 3) 2008-09-14 papildomo susitarimo pagrindu sudarytą 2008-10-17 sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas ( - )). Toliau nurodytinas teisinis ieškinio pagrindas.

18Teisinis ieškinio pagrindas

19Dėl juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo.

20CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Pagal Kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens - veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007;2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2013 ir kt).

21Toliau, siekiant pagrįsti CK 1.82 str. šiuo atveju taikymą, ieškovė atskirai aptaria kiekvieną iš CK 1.82 str. taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių.

22Dėl sandorių prieštaravimo ieškovės teisnumui.

23Nurodoma, jog šiuo ieškiniu ginčijami 3 sandoriai: 1) 2008-05-07 paskolos sutartis, 2) 2008-08-14 paskolos sutarties su priedais (2008-09-14 priedas dėl sutarties pakeitimo), 3) 2008-09-14 papildomo susitarimo pagrindu sudaryta 2008-10-17 sutartinė hipoteka (identifikavimo kodas ( - )). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir kt.).

24Pagrindžiant sandorių ( 1) 2008-05-07 paskolos sutartis, 2) 2008-08-14 paskolos sutarties su priedais (2008-09-14 priedas dėl sutarties pakeitimo), 3) 2008-09-14 pagrindu sudarytos 2008-10-17 sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas ( - ))) prieštaravimą ieškovės teisnumui, primintina, jog Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2015-05-07 nutartimi, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c.b. Nr. 2-1401-302/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi c.b. Nr. 3K-3-277-313/2016 patvirtino, kad ieškovė, sudarydama minėtas paskolos sutartis ir jų pagrindu įkeisdama nekilnojamą turtą, jau buvo faktiškai nemoki, o paskolos sutartys buvo sudarytos siekiant įsigyti reikalavimo teisę į žinomai neperspektyvią įmonę (kaip minėta, dar 2008 m. pradžioje ieškovės vėliau nusipirktas reikalavimas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pripažintas beviltišku ir nurašytas), t.y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog sutarčių sudarymo metu ieškovės įgaliotas asmuo L. K., imdamas paskolą, žinojo, jog ieškovės perkama reikalavimo teisė neatsipirks (nebus patenkinta), o ieškovės finansinė padėtis yra per prasta paskolai grąžinti. Pažymėtina, jog aptariamoje byloje visų instancijų teismai konstatavo, kad ginčijami sandoriai ieškovei nebuvo naudingi, o jos vardu veikęs L. K. bendrovę sąmoningai (tyčia) šių sandorių sudarymu privedė prie bankroto. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog 2008-05-07 paskolos sutarties, 2008-08-14 paskolos sutarties su priedais (2008-09-14 priedas dėl sutarties pakeitimo), 2008-09-14 pagrindu sudarytas 2008-10-17 sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas ( - )) sandorio sudarymas prieštaravo ieškovės teisnumui, t.y. siekiui gauti pelno.

25Ieškovė teigia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis teismas jau ne kartą minėtose bylose konstatavo, dėl ginčijamų sandorių sudarymo ieškovė patyrė 1 674 450 Lt nuostolių ir padarė išvadą, kad šie sandoriai bendrovei nebuvo ekonomiškai naudingi, o šių sandorių sudarymu buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama ieškovės nemokumo. Kaip matyti, ieškovė ir atsakovė, sudarydamos ginčijamus sandorius, susitarė dėl vienai iš susitarimo šalių, t. y. ieškovei, akivaizdžiai žalingų teisinių pasekmių, kurios prieštaravo ieškovės, kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams, buvo akivaizdžiai jai nenaudingi, todėl CK 1.82 str. taikymas šiuo atveju yra pateisinamas.

26Dėl atsakovės nesąžiningumo. Kaip jau minėta, siekiant taikyti CK 1.82 str., būtina nustatyti, kad kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

27Remiantis CK 6.67 str., preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas - juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.). Atsakovo nesąžiningumo prezumpciją šiuo atveju pagrindžia faktas, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu, t.y. 2008 m., atsakovės nariu buvo L. K., ieškovės savininkas bei direktorius, be to, nuo 2014-09-19 iki 2015-08-27 L. K. ėjo ir atsakovės, t. y. didžiausio ieškovės kreditoriaus, iš kurio ieškovės vardu buvo pasiskolinęs 1 726 400 Lt, bei kuriam vėliau įsigytą reikalavimo teisę pardavė už ženkliai mažesnę sumą, generalinio direktoriaus pareigas (žr. Priedą Nr. 8). Taigi, sandorių sudarymo metu atsakovės nariui esant L. K., kuris buvo ir ieškovės direktorius, atsakovei negalėjo būti nežinoma ieškovės finansinė padėtis (faktinis nemokumas). Atsakovei negalėjo būti nežinoma ir ta aplinkybė, jog reikalavimo teisė, kuriai pirkti buvo suteikta paskola, yra pripažinta beviltiška, kadangi ši informacija buvo skelbiama viešai. Taigi, atsakovei buvo gerai žinoma, kad visų ginčijamų sandorių sudarymas veda ieškovę prie bankroto, mažina jos turtą ir galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taigi, šioje byloje nekyla abejonių dėl atsakovės nesąžiningumo ir siekio įgyti įkeitimu užtikrintą reikalavimo teisę į Ieškovą.

28Dėl pagrindo ginti ieškovės pažeistas teises.

29Šiai dienai ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, o dėl ieškovės direktoriaus bei atsakovo ir trečiojo asmens J. K. kryptingų nesąžiningų veiksmų ieškovė neturi galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus. Bet kokios kitos ieškovės pažeistų teisių gynimo priemonės nėra galimos, kadangi yra pasibaigę teisių gynimo kitomis priemonėmis ieškinio senaties terminai. Akivaizdu, jog ieškovės pažeistų teisių gynimas CK 1.82 str. būdu yra vienintelė ieškovės galimybė nors kiek atstatyti ginčijamais sandoriais pažeistų teisių pusiausvyrą bei didesne dalimi patenkinti sąžiningų kreditorių interesus. Taigi, nurodyti duomenys sudaro pagrindą spręsti apie aiškų bei akivaizdų ginčijamų sutarčių nenaudingumą ieškovei ir atsakovės nesąžiningumą, kai tokių sandorių palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, byloje ginčijamos sutartys su atsakove yra aiškiai nenaudingos ieškovei ir prieštarauja šio juridinio asmens veiklos tikslams, pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl viena sutarčių šalių - ieškovė - turėjo nepagrįstų turtinių praradimų, dėl ko ieškovės kreditoriams buvo apribota teisė ir teisėtas interesas tikėtis patenkinti kuo didesnę finansinių reikalavimų dalį.

30Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo tariamais.

31Ieškovė nurodo, kad CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento - siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas - nepripažįstami sandoriais. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikru aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai - tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šaliu ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis - šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesu jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (2015-03-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c.b. Nr. 2A-340-196/2015).

32Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. B2-62-413/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c.b. Nr. 2-1401-302/2015 bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi c.b. Nr. 3K-3-277-313/2016 teismas pripažino, kad ginčijamų sandorių sudarymu buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad sandorių šalys nesiekė sandorių prigimtį atitinkančių tikslų. Remiantis suformuota Kasacinio teismo praktika, šiuo atveju, vertinant sandoriu tariamą pobūdį, vertintina šių sandorių visuma, kadangi tik vertinant visus ginčijamus sandorius kaip visumą, galima išsiaiškinti tikrąją šaliu valią.

33Tai, jog šalių sudarytais ginčijamais sandoriais buvo siekiama sandorių prigimtį neatitinkančių tikslų, patvirtina toliau nurodomos aplinkybės: 1) Ieškovas sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Investiciju ir verslo garantijos“, iš kurio už 500 000 EUR įsigijo žinomai neperspektyvią, beviltiška pripažintą skolą; 2) Atsakovas pagal ginčijamas paskolos sutartis suteikė Ieškovui tikslinę paskolą žinomai beviltiškam reikalavimui pirkti, kai Ieškovas jau tuo metu neturėjo pakankamai savų lėšų reikalavimo teisėms iš UAB „Investiciju ir verslo garantijos“ įsigyti, be to Atsakovas savo reikalavimo teisę užtikrino Ieškovo turto hipoteka; 3) Atsakovas, suteikęs Ieškovui tikslinę paskolą reikalavimo teisėms iš UAB „Investiciju ir verslo garantijos“ už 500 000 EUR sumą įsigyti, praėjus pusmečiui šią reikalavimo teisę iš Ieškovo nusipirko už 97 proc. mažesnę sumą, taip palikdamas Ieškovą su skolomis ir be reikalavimo teisės. Taigi, kaip matyti iš išdėstyto, sudarydamos ginčijamus sandorius, šalys nesiekė atitinkamai parduoti ir įsigyti realią reikalavimo teisę, kurios pagrindu būtų tenkinamas perimtas kreditorinis reikalavimas, taip pat šalys nesiekė sudaryti paskolos sandorių (ir su jais susijusių įkeitimo sandorių), kuriais atitinkamai viena šalis įgytų pareigą grąžinti paskolą, o kita įgytų teisę gauti palūkanas, o priešingai: ginčijamų sandorių sudarymu, kryptingai buvo siekiama suteikti paskolą, kuri žinomai nebus grąžinta, akivaizdžiai neperspektyvios reikalavimo teisės, kuri nebus patenkinta, įsigijimui, tuo pat metu šių akivaizdžiai neįvykdomų Ieškovo įsipareigojimų pagal paskolos sutartis užtikrinimui įkeičiant Ieškovo turtą, o galiausiai, Ieškovo nusipirktą reikalavimo teisę perimant už 97 proc. mažesnę nei įsigijimo kaina, buvo siekiama palikti Ieškovą su skolomis, nemokų. Kaip matyti iš sandorių eigos ir pobūdžio, ginčijamų sandorių sudarymo tikslas buvo Ieškovo nemokumas bei hipoteka užtikrintos reikalavimo teisės į Ieškovą Atsakovui sukūrimas. Tai, jog sandorių tikrasis tikslas neatsispindi jų turinyje, patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas minėta 2015-10-01 nutartimi c.b. Nr. 2-1401-302/2015.

34Taigi, Ieškovui su Atsakovu ginčijamais sandoriais siekiant kitų nei sandoriuose nurodytų, neteisėtų tikslų, tokie sandoriai turtėtų būti pripažinti tariamaisiais.

35Dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

36Ieškovė teigia, jog CK 1.81 str. nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog šios formuluotės turinys yra įvairialypis. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 str., sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Pagal CK 1.81 str. prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30, 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62).

37Kaip detaliai nurodyta ankstesniame skyriuje bei pripažinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ginčijamų sandorių sudarymu buvo siekiama ieškovę privesti prie nemokumo. Ginčijamais sandoriais taip pat siekta iššvaistyti ieškovės turtą ir atsakovei suformuoti galiojančią, įkeitimu užtikrintą reikalavimo teisę, kad atsakovė prioritetine tvarka galėtų išieškoti iš bankrutavusios ieškovės turto. Akivaizdu, jog sandoriai, kuriais siekta privesti ieškovę prie bankroto, iššvaistyti ieškovės turtą bei įgyti pirmumo teisę išieškoti iš ieškovės turto prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, kadangi pažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesus. Šiuo atveju negali būti ginami neteisėti ir viešai tvarkai bei gerai moralei prieštaraujantys sandorių šalių tikslai.

38Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybę dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei patvirtina ir tai, jog ieškovės direktoriaus veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių. Bendru atveju, jei juridinio asmens vadovas iššvaisto juridinio asmens turtą, jis yra baudžiamas BK 184 str. pagrindu. Visgi, nors šiuo atveju ieškovei sudarant jai nenaudingus sandorius yra akivaizdūs turto iššvaistymo pagrindai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra individuali įmonė, remiantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, individualios įmonės savininkui negali kilti baudžiamoji atsakomybė BK 184 str. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-24 nutartis c.b. Nr. 2K-92/2012). Šiuo atveju ieškovės veiksmuose yra ir BK 208 str. (skolininko nesąžiningumo) sudėties požymių, t.y. ieškovė, būdama nemoki (tai, kaip minėta, teismo konstatuota sprendimu bankroto byloje), iššvaistė, perleido turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Visgi, šio BK straipsnio taikymas vėlgi nėra galimas dėl senaties terminų pasibaigimo.

39Dėl sandorių negaliojimo pasekmių.

40Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog restitucijos taikymo klausimo išsprendimui J. K. teisių ir interesų galimas pažeidimas dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo negali turėti jokios įtakos. Ši išvada darytina todėl, jog J. K., sudarydamas 2015-02-13 kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, buvo nesąžiningas. Atsakovei sudarant reikalavimo perleidimo sutartį su J. K., atsakovės direktoriaus pareigas ėjo L. K., J. K. tėvas bei ieškovės savininkas bei direktorius ginčijamų sandorių sudarymo metu. Iš nurodyto akivaizdu, jog J. K. turėjo būti žinomos visos ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės, todėl sudarydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį, J. K. prisiėmė ir iš to kylančią riziką. Kaip matyti, ginčijami sandoriai prieštarauja ne tik ieškovės teisnumui ir veiklos tikslams, bet ir yra tariami bei pažeidžia viešąją tvarką bei gerą moralę, todėl šiuo atveju, remiantis CK 1.81, 1.82, 1.86 str. nuostatomis, pripažinus sandorius niekiniais, gali būti taikoma restitucija. Visgi, remiantis CK 6.145 str. 2 d., išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jo netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nėra pagrindo taikyti restitucijos ir tais atvejais, kai restitucijos dalykas kitai sandorio šaliai nebuvo perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013¬12-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-660/2013). Pažymėtina, jog šiuo atveju pagrindo restitucijai nėra, kadangi pagal ginčijamas paskolos sutartis suteiktos lėšos nebuvo perduotos ieškovės nuosavybėn, o ieškovės buvo naudojamos jungtinės veiklos pagrindu bendriems su atsakove tikslams pasiekti. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų priežasčių.

41CK 6.969 str. 1 d. nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai - bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. IĮ J. D. turgus ,,Marmantas”, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-392/2009).

42Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas - partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-435/2013).

43Kaip aiškiai matyti iš abiejų paskolos sutarties nuostatų (2 p.), paskola pagal abi sutartis buvo suteikta „Ieškovo įsipareigojimų UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ vykdymui, grindžiamam tolimesne bendra su Atsakovu veikla, pagal 2008-05-07 sutartį Nr. PS-77, siekiant įsigyti objektus, prekes, vertybinius popierius, įsipareigojimus ir kt.“ Taigi, 2008-05-07 bei 2008-08-14 paskolos sutartimis ieškovė ir atsakovė susitarė veikti bendrai, siekiant sutartyje nurodytos bendros veiklos vykdymo (prekių, objektų, vertybinių popierių, įsipareigojimų ir kt. įsigijimo). Šiai bendrai veiklai vykdyti atsakovė įnešė viso 2 326 400 Lt (673 772 EUR) įnašą. Šiuo atveju ieškovės ir atsakovės sudarytos paskolos sutartys turi visus jungtinės veiklos sutarčiai būdingus bruožus: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas (atsakovė įnešė 673 772 EUR piniginį įnašą, o ieškovės įnašas buvo intelektinis ir darbinis); įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti (paskolos sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas atsakovės ir ieškovės tikslas veikti bendrai); bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (paskolos sutartyse aiškiai nurodytas ir bendras interesas - siekis įsigyti objektus, prekes, vertybinius popierius, įsipareigojimus). Taigi, iš paskolos sutarčių teksto analizės akivaizdu, jog ieškovė ir atsakovė, sudarydamos minėtas sutartis, turėjo vieną bendrą interesą siekiant sutartyje nurodytų tikslų, todėl aptariamos 2008-05-07 bei 2008-08-14 paskolos sutartys, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, savo turiniu yra jungtinės veiklos sutartys šioms sutartims taikomos CK LI skyriaus (Jungtinė veikla) nuostatos. Aplinkybė, jog sutarčių pavadinimas neatspindi jų turinio neturi reikšmės, kadangi jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje aiškiai nurodyta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai, taigi ir paskolos sutartys.

44Remiantis CK 6.970 str., partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą - pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Šiuo atveju atsakovės įnašas, kaip minėta - pinigai. CK 6.971 str. 1 d. numato, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Šiuo atveju ieškovė ir atsakovė paskolos sutartyse nesusitarė dėl jokio kito nei CK 6.971 str. 1 d. nurodytų įnešto turto teisinio režimo, todėl laikoma, kad atsakovės bendrai veiklai vykdyti įneštas turtas yra ieškovės ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti grąžinti jos įneštą įnašą.

45Jungtinės veiklos sutartis baigiasi, kai vienam iš partnerių yra iškeliama bankroto byla (CK 6.978.1.2 str.). 2009-08-19 ieškovei iškelta bankroto byla, todėl nuo šios dienos jungtinė veikla baigėsi. Turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.978.4 str.). Pažymėtina, jog bendrąja jungtine šalių nuosavybe buvęs turtas buvo investuotas į jau minėto 2008-05-07 reikalavimo teisių įsigijimą. Atsižvelgiant į tai, kad už 500 000 EUR įsigyta reikalavimo teisė yra beviltiška ir bevertė, atsakovė, taigi ir ieškovė, vykdydami jungtinę veiklą patyrė 1 674 450 Lt nuostolį (tai konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015¬06-07 nutartimi c.b. Nr. B2-62-413/2015). CK. 6.974 str. 1 d. numato, kad kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Iš nurodyto darytina išvada, jog nesat jokio dalintino šalių įnešto turto, atsakovė neturi ir jokios reikalavimo teisės į ieškovę.

46Atsižvelgiant į išdėstytą, t.y. kad atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę yra nepagrįsta, šiuo atveju, ginčijamus sandorius pripažinus niekiniais (t.y. negaliojančiais nuo jų sudarymo momento), restitucija netaikoma. Nurodytina, jog restitucija nebūtų taikoma ir tuo atveju, jeigu teismas nepripažintų šalių santykius atitikus jungtinės veiklos sutarties esmę. Paaiškintina, jog, kaip jau nurodyta anksčiau, abi ginčijamų sutarčių šalys yra nesąžiningos, todėl nei viena iš jų negali gauti naudos iš neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sandorių sudarymu siekė įgyti kreditorinį reikalavimą, iššvaistyti ieškovės turtą ir privesti ieškovę prie nemokumo, jos atžvilgiu negali būti taikoma restitucija (lėšų pagal paskolos sutartis grąžinimas), kadangi tai, neabejotinai reikštų naudos nesąžiningai sandorio šaliai įgijimą. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju turėtų būti ginami bankrutavusios ieškovės kreditorių interesai ir restitucija negali būti taikoma vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi.

472016 m. birželio 30 d. priimtas atsakovės BUAB „Skirnuva“ atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriame prašoma ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teigia, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte administratorius nustatyta pareiga patikrinti Įmonės sandorius, jų ekonominį naudingumą ir atitiktį bankrutuojančios įmonės veiklos tikslams, tikruosius sandorius sudariusių asmenų ketinimus. Šią pareigą administratorius turi vykdyti operatyviai per metų terminą. Ieškovo teigimu, bankroto administratorius šį ieškinį (praėjus 7 metams po bankroto bylos iškėlimo) teikia, gindamas kreditorių interesus CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Pareikštu ieškiniu ginami ne visų kreditorių, o atskirų asmenų (L. K. ir J. K.) turtiniai interesai, todėl administratorius neturi teisės jo reikšti

48Nurodo, kad iš ieškinio turinio bei galimų teisinių padarinių šalims akivaizdu, kad šis ieškinys yra reiškiamas siekiant ginti ne visų įmonės kreditorių, o išimtinai ieškovo vadovo ir savininko (L. K.) bei jo sūnaus J. K., deklaratyviai patraukto atsakovu šioje byloje, turtinius interesus, t. y. siekiant išsaugoti hipoteka įkeisto buto, esančio ( - ), priklausančio atsakovui L. K. ir jo sutuoktinei, nuosavybės teisę. Atsakovas J. K. šiuo metu nurodyto buto įkaito turėtojas. Tačiau jo vaidmuo dėl ginčo sandorių ir atsakomybė prieš ieškovę ieškinyje visiškai nėra išgrynintas ir šiam atsakovui ieškinyje nėra reiškiamos jokios pretenzijos. Dar daugiau, nesąžiningu įvardijama BUAB „Skirnuva“, o ne paskolų negrąžinęs asmuo. Esant tokiai situacijai, kai ieškovė ieškiniu negina visų įmonės kreditorių teisėtų interesų, o pavėluotai ir išimtinai tik su ieškove neatsiejamai susijusio savininko sūnaus interesus, darytina išvada, kad jis neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kad būtų apginti visų įmonės kreditorių interesai, o realiai savo turiniu pavėluotai reiškia netiesioginį ieškinį, kurio rezultatas palankus atsakovu patrauktam L. K.. Ieškovei neįrodžius, jog ieškiniu ginamas viešas interesas, egzistuoja savarankiškas pagrindas ieškinį, kuriuo siekiama tik užvilkinti IĮ Talka bankroto bylos užbaigimą, atmesti.

49Kauno apygardos teismas 2016-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1096-260/2016 jau nustatė ieškovės vadovo J. K. nesąžiningumą ir neteisėtus veiksmus nurodytoje byloje ginčyto sandorio apimtyje (1 priedas), t. y. teismas priėmė nepalankų ieškovės vadovui sprendimą (kas reiškia, kad galėtų būti pradėtas išieškojimas iš įkeisto buto, esančio ( - )), todėl ieškovė pareikštu ieškiniu neteisėtai ir nepagrįstai išskirtinai gina atskirų tarpusavyje susijusių asmenų interesus, o ne visų ieškovės kreditorių interesus, kadangi patenkinus šį ieškinį, būtų užkirsta galimybė išieškoti iš minėto buto, esančio ( - ), atsakovės bankroto byloje. Jokių kitų kreditorių interesų patenkinimas šioje byloje neįžvelgtinas ir negalimas. Atsakovės manymu pareikšto ieškinio tikslas – įkeisto J. K. bei L. K. priklausančio buto, esančio ( - ) (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas ( - )) suvaržymo panaikinimas ir bet kokio išieškojimo atsakovo bankroto byloje (Nr. B2-715-390/2016) apsunkinimas.

50Atsakovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas minėtu 2016-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1096-260/2016 ieškinį patenkino visiškai: tarp ieškovo BUAB „Skirnuva“ ir atsakovo J. K. 2015 m. vasario 13 d. sudarytą Teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį pripažino negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikė restituciją visa apimtimi ir grąžino ieškovei iš viso 695 409,96 Eur kreditorinio reikalavimo teisę į bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“, kurią Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014 IĮ „Talka“ bankroto byloje patvirtino ieškovei UAB „Skirnuva“, t.y. 2 401 111,51 Lt kreditorinį reikalavimą, iš kurio kaip įkaito turėtojo - 261 940,00 Lt finansinį reikalavimą, kaip trečios eilės kreditoriaus – 2 139 171,51 Lt finansinį reikalavimą. Nors apeliacijos procedūra nėra baigta, tačiau tai nekeičia akivaizdaus šio ieškinio (kuris buvo pateiktas po minėto nepalankaus L. K. ir J. K. teismo sprendimo priėmimo, siekiant apsunkinti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (buto) nepagrįstumo. Minėtoje civilinėje byloje Nr.e2-1096-260/2016 nustatytas tiek atsakovo J. K. nesąžiningumas, tiek ieškovės IĮ Talka nesąžiningumas.

51Savo turiniu ieškinys prilyginamas priešieškiniui, kuris turėjo/galėjo būti reiškiamas J. K. civilinėje byloje Nr.e2-1096-260/2016 įmonei BUAB „Skirnuva“. J. K. to nepadarė, o dabar už jį jam palankaus rezultato siekia bankroto administratorius, realiai tokiu ieškiniu veikiantis prieš IĮ Talka greitą bankroto bylos, kuri jau užtruko 7 metus, užbaigimą. Tokie administratoriaus veiksmai be kita ko kelia abejonių ne tik dėl ieškinio pagrįstumo, bet ir dėl jo tikrųjų ketinimų skaidrumo. Naujo proceso pradėjimas įmonės likvidavimo pabaigoje siekiant atskirų kreditorių, itin glaudžiai susijusių su tyčinį bankrotą sukėlusiu IĮ Talka savininku ir vadovu, apsaugos, valstybė (teismas) neturėtų užtikrinti. Taip pat įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-62-413/2015 L. K. IĮ Talka bankrotas buvo pripažintas tyčiniu buvo dėl savininko L. K. veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ši nutartis palikta nepakeista). Taigi šie teismų nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad bankroto administratorius neturi teisės jo reikšti ieškovo vardu atsakovui, kadangi išskirtinai gina su bankrutuojančios įmonės IĮ Talka savininko ir jo sūnaus turtinius interesus. Atsakovo nuomone, dėl ginčo sandoriais panaudotų lėšų (673 772 Eur) iššvaistymo administratorius turėtų teikti ieškinį ieškovo vadovui L. K., o ne sąžiningai šių konkrečių ginčo sandorių šaliai – atsakovei BUAB „Skirnuva“.

52Atsakovė taip pat teigia, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas, tariamų sandorių sąlygos yra neįrodytos, atsakovas nebuvo nesąžininga ginčo sandorių šalis, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

53Aplinkybės, kad ieškovės vadovas L. K., sudarydamas ginčo sandorius dėl paskolų iš atsakovo BUAB „Skirnuva“, žinojo, kad perkama reikalavimo teisė neatsipirks, o ieškovo finansinė padėtis yra per sunki paskolai grąžinti, neįrodo nei atsakovės nesąžiningumo nei atsakovės patirtos jokios naudos iš ginčo sandorių (CPK 12 str., 178 str.). Kaip minėta, priešingai, teismas 2016-03-15 sprendimu yra konstatavęs ieškovės ir jos vadovo nesąžiningus veiksmus atsakovės atžvilgiu, taikyta restitucija (civilinėje byloje Nr.e2-1096-260/2016) ir visa apimtimi grąžinta atsakovei iš viso 695 409,96 Eur kreditorinio reikalavimo teisė į bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“, kurią Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-94-413/2014 IĮ „Talka“ bankroto byloje patvirtino ieškovei UAB „Skirnuva“, t.y. 2 401 111,51 Lt kreditorinį reikalavimą, iš kurio kaip įkaito turėtojo - 261 940,00 Lt finansinį reikalavimą, kaip trečios eilės kreditoriaus – 2 139 171,51 Lt finansinį reikalavimą.

54Visiškai atmestini kaip nepagrįsti, deklaratyvūs ir neįrodyti ieškovo argumentai, kad ginčo sandoriai buvo tariami, prieštaravo ieškovo teisnumui, viešajai tvarkai ir gerai moralei.

55Kaip pati ieškovė nurodė teismų praktikoje išgrynintą kriterijų – juridinio asmens teisnumui gali prieštarauti tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas vienai iš sandorio šalių. Tačiau iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų yra visiškai neaišku, kokia faktinę realią naudą iš ginčo sandorių gavo atsakovė BUAB „Skirnuva“, skolindama ieškovei pinigus, kurių iki šiol neatgavo ir kokią žalą patys ginčo sandoriai padarė ieškovei. Konstatuotina, kad atsakovė BUAB „Skirnuva“ negavo jokios ekonominės naudos iš ginčo sandorio, ir, priešingai, ieškovei buvo ginčo sandoriais paskolintos didelės vertės lėšos su tikslu vystyti tolimesnę bendrą veiklą tarp šalių, įsigyti objektus, prekes, vertybinius popierius ir kt.

562008-05-07 sudarytos paskolos sutarties (dėl 528 962 Eur) paskolos grąžinimo terminas buvo numatytas iki 2010-05-01, vėliau 2008-09-14 susitarimu prie šios sutarties buvo atidėtas grąžinimo terminas iki 2010-10-01 ir ieškovė įsipareigojo sutarties užtikrinimui įkeisti nekilnojamąjį turtą, tai patvirtina ir pati ieškovė ieškinyje (žr. ieškinio 2 l., 3 p.). Šis papildomas susitarimas ir paminėtos sąlygos įrodo ir aiškiai patvirtina, kad ginčo sutarties šalys diskutavo dėl paskolos grąžinimo ir prievolės užtikrinimo būdų, paskolos grąžinimo termino, ir nesant jokių kitų pagrįstų argumentų ir įrodymų, nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti, jog ieškovė neketina grąžinti ar negrąžins atsakovei kreditų pagal 2008-05-07 ir 2008-08-14 paskolų sutartis. Taigi akivaizdu, kad atsakovė BUAB „Skirnuva“ buvo sąžininga ginčo sandorių šalis, ginčo sandoriais buvo ketinama sukurti teisines pasekmes, ginčo sandoriai neprieštaravo ieškovės įmonės veiklos tikslams, o priešingai, priklausomai nuo gautų lėšų panaudojimo ieškovė galėjo sėkmingai vystyti veiklą ir investuoti į verslo plėtimą ar jo palaikymą, tačiau atsakovė negali būti atsakinga už tai, kaip ieškovė panaudojo gautus pinigus iš atsakovės, kurių, kaip minėta, iki šiol negrąžina ir visais įmanomais būdais buvo ir yra siekiama apsunkinti išieškojimą iš įkeisto turto (buto, esančio ( - )) bei atimti atsakovei priklausančią kreditorinio reikalavimo teises į ieškovą.

57Be to, atsakovė BUAB „Skirnuva“ yra taip pat bankrutuojanti įmonė. Kauno apygardos teismas 2012-06-21 nutartimi iškėlė UAB „Skirnuva” restruktūrizavimo bylą (c.b. Nr. B2-460-173/2014), kuri buvo nutraukta Kauno apygardos teismo 2014-12-04 nutartimi, Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-19 nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2015-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1716-390/2015 (Nr. B2-715-390/2016) iškėlė UAB „Skirnuva“ bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015-06-23 nutartį paliko nepakeistą. Taigi Kauno apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama BUAB „Skirnuva“ bankroto byla.

58Aplinkybė, kad ieškovės vadovas L. K. ėjo ir atsakovės gen. direktoriaus pareigas 2014-09-19 – 2015-08-27 laikotarpiu, o ginčo sandorių sudarymo metu buvo atsakovės nariu, neturi teisinės ir faktinės reikšmės ginčo sandorių, sudarytų jo valdomos IĮ Talka 2008 m., t.y. prieš 5 m., neteisėtumui, pagrįsti.

59Nei viena šalis teisėje negali nepagrįstai praturtėti kitos šalies, veikusios tokiomis pat aplinkybėmis ir sąlygomis, sąskaita. Tuo tarpu ieškinį po 7 metų nuo bankroto procedūrų pradžios reiškiantis administratorius gina ne viešąjį interesą, o pavėluotai siekia sąmoningai apsunkinti atsakovei, turinčiai daugumą balsų bankroto byloje, galimybes dalyvauti IĮ Talka bankroto byloje sprendžiant kreditoriams priskirtus klausimus. Akivaizdu, kad pati ieškovė laisva valia sudarė sandorius, gavo lėšas ir vienasmeniškai sprendė kaip panaudoti jas. Tad žalą įmonės kreditoriams padarė būtent ieškovės vadovas ir savininkas, o jo sūnus J. K. realiai neturėtų būti ginamas teisės (tą ir padarė aukščiau minėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismas). Todėl ir ieškovės reikalavimas netaikyti restitucijos prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Priešinga išvada reikštų, kad teisė gina realiai nesąžiningą ieškovę ir jos vadovą bei pastarojo sūnų atsakovės kreditorių sąskaita (CK 1.5 str., CPK 3.1 str.). Jeigu kas ir nukentėjo ginčijamais sandoriais, tai tikrai labiausiai atsakovė ir jos kreditoriai, nes už dideles paskolos sumas atsakovė negavo realios turtinės naudos, priešingai nei ieškovė, gavusi lėšas iš ginčijamų sandorių.

60Mano, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažinti niekiniu hipotekos sandorį neatitinka bankroto administratoriaus funkcijų ir paskirties, o tik patvirtina, jog siekiama apginti privataus asmens, kurio tėvo neteisėti tyčiniai veiksmai nustatyti IĮ Talka bankroto byloje, pastarajam net nereiškiant pačiam reikalavimų, interesus. Neįrodžius tokio reikalavimo naudos visiems įmonės kreditoriams, pastarasis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Todėl neegzistuoja ieškovės įrodinėjamos sandorių negaliojimo sąlygos CK 1.82 straipsnio pagrindu, o siekis reiškiant reikalavimą dėl restitucijos netaikymo pakenkti labiausiai nukentėjusiai sandorio šaliai – atsakovei ir jos kreditoriams tik patvirtina tikruosius ketinimus – siekti sudaryti sąlygas J. K. (kuris dėl nesuprantamų priežasčių patrauktas atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu šioje byloje) „susigrąžinti“ neapsunkintą įkeistą turtą.

61Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu atsakovės atstovas manė, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl siūlė teismui CPK 95 straipsnio pagrindu skirti ieškovei baudą.

62Trečiasis asmuo J. K. pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinį siūlo palikti nenagrinėtą, pagal CK 1.125 str. 2 d. bei CK 1.126 str. 2 d. reikalavimus - reikalauja taikyti ieškinio senatį.

63Bylą nagrinėjant 2016-12-19 teismo posėdžio metu J. K. savo poziciją dėl ieškinio pakeitė, siūlė nesivadovauti jo atsiliepime į ieškinį nurodomais argumentais, ieškinį patenkinti.

64Trečiasis asmuo L. K. atsiliepime į ieškinį teigė, jog iš esmės, sutinka su ieškiniu, prašė jį tenkinti.

65Ieškinys atmestinas.

66Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje yra nustatyta, jog 2008-05-07 ieškovė L. K. individuali įmonė „Talka“, atstovaujama direktoriaus L. K. bei atsakovė BUAB „Skirnuva“, sudarė paskolos sutartį Nr. PS-77 (Priedas Nr. 1), kuria atsakovė paskolino ieškovei 1 826 400 Lt (528 962 EUR), kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2010-05-01. 2008-08-14 ieškovė, atstovaujama direktoriaus L. K. ir atsakovė sudarė dar vieną paskolos sutartį (Priedas Nr. 5), kuria atsakovė paskolino ieškovei 500 000 Lt (144 810 EUR), kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2008-09-14. Byloje ginčo tarp šalių, jog iš viso ieškovė iš atsakovės gavo 2 326 400 Lt (673 772 EUR) paskolos sumą, nėra. 2008-10-17 Sutartinės hipotekos (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas ( - )) Įkeitimu 500 000 lt gauta paskola pagal 2008-08-14 paskolos sutartį buvo užtikrinta J. K. bei L. K. priklausančio buto, esančio ( - ), įkeitimu, nurodant bendrą hipotekos objekto vertę 200 000 lt (57914 Eur) (Priedas Nr. 7). 2008-09-14 ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą prie 2008-08-14 paskolos sutarties (Priedas Nr. 6), kuria iki 2010-10-01 buvo atidėtas suteiktos ir gautos paskolos sumos grąžinimo terminas.

67Kauno apygardos teismo 2009-08-19 nutartimi L. K. individualiai įmonei „Talka“ iškelta bankroto byla (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr.B2-62-413/2017). Kauno apygardos teismo 2015-06-23 nutartimi atsakovei UAB „Skirnuva“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2015-08-27 d., Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-351-390/2017)

68Ieškovė pareiškė Kauno apygardos teisme ieškinį atsakovei, kuriame suformulavo reikalavimus: pripažinti niekinėmis 2008-05-07 paskolos sutartį, 2008-08-14 paskolos sutartį, 2008-09-14 papildomą susitarimą prie 2008-08-14 paskolos sutarties, sudarytus tarp L. K. individualios įmonės „Talka“ ir UAB „Skirnuva“; niekiniu J. K. bei L. K. priklausančio buto, esančio ( - ) įkeitimą 2008-10-17 sutartine hipoteka (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas ( - )) LR CK 1.81 str., 1.82 str., 1.86 str. 1 d. numatytais pagrindais.

69Visų pirma, ginčijamus paskolos suteikimo-gavimo sandorius, sutartinės hipotekos sandorį ieškovė reiškė CK 1.82 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu, nurodant tas faktines ieškinio aplinkybes, jog sandoriai prieštaravo L. K. individualios įmonės „Talka“ teisnumui, nes buvo akivaizdžiai nenaudingi įmonei, įmonės įgaliotas asmuo direktorius L. K., imdamas paskolą, žinojo, jog įmonės finansinė padėtis yra per prasta paskolai grąžinti, o kita sandorio šalis - UAB „Skirnuva“, sudarant ginčijamus sandorius, veikė nesąžiningai, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad tie sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Teismas su nurodytais ieškovės argumentais šioje ginčo dalyje nesutinka.

70Byloje nustatyta, kad L. K. individuali įmonė „Talka“ yra privatus juridinis asmuo, jos direktorius ir savininkas tuo metu buvo vienas ir tas pat asmuo L. K.. Ieškovė pati ieškinyje įvardija CK 1.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sandorio negaliojimo kriterijų, jog juridinio asmens teisnumui gali prieštarauti tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas vienai iš sandorio šalių. Tačiau iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų visumos galima daryti vienareikšmę išvadą, jog sudaryti paskolos suteikimo ir paskolos grąžinimo termino atidėjimo sandoriai buvo išimtinai naudingi tik ieškovei, nes L. K. IĮ „Talka“ pagal šiuos sandorius gavo iš UAB „Skirnuva“ 2 326 400 Lt (673 772 EUR) paskolos sumą, kurios atsakovei niekada negrąžino. Ieškovė nenurodo jokių patikimų faktinių aplinkybių, kad ginčijami sandoriai būtų buvę išimtinai naudingi atsakovei UAB „Skirnuva“. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad sudarant ginčijamus sandorius L. K. individualios įmonės „Talka“ dalyvis bei vienasmenis valdymo organas buvo trečiasis asmuo byloje L. K.. L. K. individuali įmonė „Talka“ bei šios įmonės savininkas ir jos vienasmenis valdymo organas L. K. yra atskiri asmenys. Bankroto administratoriaus ieškinyje nurodomos aplinkybės, jog bendrovės direktorius L. K., sudarydamas bendrovės vardu paskolų paėmimo sandorius, žinojo apie blogą bendrovės finansinę būklę, jog bendrovė jau buvo faktiškai nemoki paskolų sudarymo metu, jog jis žinoj, kad paskolų įmonė negrąžins, sudaro atskirą teisinį ir faktinį pagrindą įmonės dalyvio bei valdymo organo L. K. civilinei teisinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 str., 6.246 str.-6.249 str., 6.263 str., ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 12 d. 1 p.), tačiau neturi jokios teisinės reikšmės sudarytiems paskolos sandoriams pripažinti negaliojančiomis ieškovės nurodomu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.

71Įmonės bankroto administratorius UAB Stinkoma“, reikšdama ieškinį bankrutavusios bendrovės vardu dėl paskolų ir įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu, būtinąją nurodomo teisinio pagrindo sąlygą UAB „Skirnuva“ nesąžiningumą grindė visų pirma CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nurodydama tas aplinkybes, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu L. K. buvo ĮĮ „Talka“ savininkas ir direktorius, bei UAB „Skirnuva“ dalyvis (akcininkas), taigi tokiu būdu atsakovei turėjo būti žinoma ieškovės tikroji (bloga) finansinė padėtis. Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad CK 6.66 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios actio Pauliana instituto taikymo pagrindus ir sąlygas, taip pat CK 6.67 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios sandorio šalių nesąžiningumą įtvirtina, kad susitariančios šalys gali būti nesąžiningos tik kreditoriaus interesus pažeidusį sandorį sudarę šalys. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė vienos iš būtinųjų nesąžiningo šalies veikimo sąlygos-kad sudarytos paskolos sutartys ir nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris būtų pažeidę L. K. IĮ „Talka“ turtinius ar kitus įstatymo saugomus interesus. Todėl vien ši aplinkybė paneigia ieškovės teiginius apie UAB „Skirnuva“ nesąžiningumą. Be to, ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovės L. K. IĮ „Talka“ savininkas ir vadovas L. K. ėjo ir atsakovės UAB „Skirnuva“ vadovo pareigas 2014-09-19-2015-08-27 laikotarpiu, neturi jokios reikšmės įrodinėjant atsakovės nesąžiningumą 2008 metų gegužės-spalio mėnesiais, kai buvo sudaromi byloje ieškovės ginčijami sandoriai.

72Kiti deklaratyvūs, nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovės suformuluoti teiginiai ieškinyje, jog atsakovė sandorių sudarymu siekė įgyti kreditorinį reikalavimą, iššvaistyti ieškovės turtą ir privesti ieškovę prie nemokumo, negali būti faktiniu pagrindu pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu. Esant šioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu ieškovės reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.82 str 1 d. pagrindu atmetamas (CPK 178 str.).

73Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo tariamais (CK 1.86 str. 1 d.).

74Ieškovė ginčijamus paskolos suteikimo-gavimo sandorius, sutartinės hipotekos sandorį reiškė papildomai ir CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu, nurodant tas faktines aplinkybes, jog ginčijamų sandorių sudarymu buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, tokiu būdu pasiekiant sandorių prigimtį neatitinkančių tikslų. Išnagrinėjus bylą, šios aplinkybės nepasitvirtino. Teismas pažymi, jog CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento - siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas - nepripažįstami sandoriais.

75Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008-05-07 ieškovė L. K. individuali įmonė „Talka“, atstovaujama direktoriaus L. K. bei atsakovė BUAB „Skirnuva“, sudarė paskolos sutartį Nr. PS-77 (Priedas Nr. 1), kuria atsakovė paskolino ieškovei 1 826 400 Lt (528 962 EUR), kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2010-05-01. 2008-08-14 ieškovė, atstovaujama direktoriaus L. K. ir atsakovė sudarė dar vieną paskolos sutartį (Priedas Nr. 5), kuria atsakovė paskolino ieškovei 500 000 Lt (144 810 EUR), kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti iki 2008-09-14. Byloje ginčo tarp šalių, jog iš viso ieškovė iš atsakovės gavo 2 326 400 Lt (673 772 EUR) paskolos sumą, nėra. 2008-10-17 Sutartinės hipotekos (sutartinės hipotekos identifikavimo kodas ( - )) Įkeitimu 500 000 lt gauta paskola pagal 2008-08-14 paskolos sutartį buvo užtikrinta J. K. bei L. K. priklausančio buto, esančio ( - ), įkeitimu, nurodant bendrą hipotekos objekto vertę 200 000 lt (57914 Eur) (Priedas Nr. 7). 2008-09-14 ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą prie 2008-08-14 paskolos sutarties (Priedas Nr. 6), kuria iki 2010-10-01 buvo atidėtas suteiktos ir gautos paskolos sumos grąžinimo terminas. Įvertinęs šias nustatytas faktines aplinkybes, teismas vertina, kad ginčijamų sandorių dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas-atsakovė reikalauti ieškovę grąžinti paskolą, o ieškovė pareigą ją grąžinti, šalys derėjosi ir tarėsi dėl paskolos sutarčių grąžinimo terminų atidėjimo, ieškovės vadovas įkeitė jam priklausantį turtą, kad garantuoti gautų jam priklausančiai įmonei paskolų grąžinimą. Todėl sandoriuose užfiksuota sandorio šalių valia visiškai atitinka jų tolesnio elgesio motyvus, įrašyto paskolų ir hipotekos sandorių tikslai atitinka tikruosius ketinimus, sutartys realiai buvo vykdomos, nes atsakovė suteikė paskolos sumas, o ieškovė jas priėmė.

76Teismas nepasisako plačiau dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, kaip ieškovė panaudojo paskolos sandorių pagrindu gautas lėšas ir kas kaltas dėl šių lėšų netinkamo panaudojimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

77Dėl sandorių negaliojimo ieškovės nurodomu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje pagrindu.

78Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio I dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismas pažymi, jog CK 1.81 straipsnyje detaliai neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sąvoka „Viešoji tvarka" apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė" taip pat yra vertinamoji. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas - užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr., pvz., LAT 2014 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014). Kas yra viešoji tvarka ir gera moralė, teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju (LAT 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).

79Ieškovė, įrodinėdama pastarąjį teisinį pagrindą, siekiant nuginčyti minimus sandorius, teigė, kad tai sandoriai, kuriais siekta privesti ieškovę prie bankroto, iššvaistyti ieškovės turtą bei įgyti pirmumo teisę išieškoti iš ieškovės turto, kas prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei ir pažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesus.

80Vertinant ieškovės ginčijamas sutartis pagal kriterijų viešoji tvarka šios bylos kontekste, teismas nenustatė jokių objektyvių požymių ir aplinkybių, kad šalių sudarytos paskolos sutartys, susitarimas dėl paskolos grąžinimo atidėjimo ir sutartinės hipotekos (įkeitimo) sandoris prieštaravo galiojantiems bendriesiems viešosios tvarkos principams ir sąlygoms. Tai buvo dviejų juridinių asmenų susitarimai sukurti tarp šalių prievolinius santykius, pakeisti juos, užtikrinti sukurto teisinio santykio-prievolės gražinti paskolą grąžinimą turto įkeitimu, kurie atitiko ir šiuo metu atitinka normalią tokių juridinių asmenų veiklą, kuri yra reglamentuota įstatyminių normų (LR ABĮ, CK). Kokių tai išskirtinių požymių, kurie leistų teismui daryti prielaidas, kad ginčijami ieškovės sandoriai prieštaravo viešai tvarkai ar gerai moralei, ieškovė neįvardijo. Vertinant ieškovės įvardintus sandorius geros moralės aspektu, tai vertintina ir pagal gėrio, blogio, teisingumo, neteisingumo, pareigos ir padorumo kriterijus. Ginčijamų sutarčių tikslai, objektai, šalys (kaip išdėstyta aukščiau šiame teismo sprendime) rodo, kad ieškovės ginčijami sandoriai visiškai atitiko visuomenėje priimtų teisingumo, padorumo, gėrio, blogio kriterijus, todėl jie neabejotinai neprieštarauja gerai moralei, todėl ieškinys neįrodytas ir šiuo aspektu. Todėl ieškinys šioje ginčo dalyje atmetamas (LR CPK 178 str., CK 1.81 str. 1 d.).

81Teismas, spręsdamas šalių ginčą nepasisako dėl ieškinyje nurodomų teiginių, jog ieškovės direktoriaus L. K. veiksmai sudarant paskolos sutartis galėtų turėti nusikalstamos veikos požymių; jog ieškovės ir atsakovės sudarytos paskolų suteikimo sutartys turi visus jungtinės veiklos sutarčiai būdingus bruožus; kadangi šios aplinkybės neturi jokios reikšmės sprendžiant šalių ginčą dėl paskolos ir hipotekos sandorių negaliojimo ieškovės nurodomu faktiniu ir teisiniu pagrindais.

82Atmetus ieškovės ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra pagrindo spręsti restitucijos taikymo klausimą (CK 1.80 str. 2 d.).

83Atsakovės atstovas pateikė įrodymus (2016-10-15 d. sąskaita), kad atsakovė turėjo 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Stinkoma“ skirtų įmonės bankroto administravimui lėšų (CPK 93 str. 1 d., 98 str., ĮBĮ 36 str. 3 d.).

84Teismas taip pat sprendžia, jog netenkintinas atsakovės prašymą skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio pagrindu, kadangi ieškovė pareiškė įstatymų nustatyta tvarka ieškinį teisme, gindama jos manymu, pažeistas ieškovės turtines teises. Ir nors ieškinys atmestas, teismas nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (CPK 95 str., 178 str.).

85Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 2,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

86Kauno apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi buvo taikytos byloje ieškinio užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos bankrutavusiai L. K. individualiai įmonei „Talka“ (j. a. k. 149537957) paskirstyti iš UAB „Skirnuva“ (j. a .k. 253663090) teisių perėmėjui J. K. (a. k. ( - ) įkeisto sutartinės hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), turto, esančio ( - ), realizavimo gautas lėšas. Ieškinį atmetus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

87Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 265, 270 straipsniais,

Nutarė

88bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ ieškinį atmesti.

89Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ (į. k. 253663090) 350 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą iš L. K. individualios įmonės „Talka“ (į. k. 1495378957), šią sumą išieškant iš L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto administravimui skirtų lėšų

90Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi taikytas byloje laikinąsias apsaugos priemones – draudimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos bankrutavusiai L. K. individualiai įmonei „Talka“ (j. a. k. 149537957) paskirstyti iš UAB „Skirnuva“ (j. a .k. 253663090) teisių perėmėjui J. K. (a. k. ( - ) įkeisto sutartinės hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), turto, esančio ( - ), realizavimo gautas lėšas.

91Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas,... 2. sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,... 3. dalyvaujant ieškovės bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“... 4. atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“... 5. tretiesiems asmenims J. K., L. K.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. 2016 m. birželio 8 d. teisme priimtas ieškovės bankrutavusios L. K.... 9. Ieškinyje nurodomos šios faktinės aplinkybės:... 10. 2008-05-07 ieškovė L. K. individuali įmonė „Talka“ bei atsakovė BUAB... 11. 2008-08-14 ieškovė ir atsakovė sudarė dar vieną paskolos sutartį (Priedas... 12. 2008-10-17 paskola pagal 2008-08-14 paskolos sutartį buvo užtikrinta J. K.... 13. 2008-12-11 atsakovė ir ieškovė sudarė sutartį, kuria atsakovei perleista... 14. Ieškovė teigia, jog už beviltiška pripažintos reikalavimo teisės pagal... 15. Nurodytų reikalavimo teisių pirkimo bei paskolų sandorių sudarymo metu,... 16. 2009-08-19 ieškovei iškelta bankroto byla. Kaip matyti, bankroto byla... 17. 2015-02-13 atsakovė bei J. K. sudarė kreditorinio reikalavimo perleidimo... 18. Teisinis ieškinio pagrindas... 19. Dėl juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo.... 20. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus... 21. Toliau, siekiant pagrįsti CK 1.82 str. šiuo atveju taikymą, ieškovė... 22. Dėl sandorių prieštaravimo ieškovės teisnumui.... 23. Nurodoma, jog šiuo ieškiniu ginčijami 3 sandoriai: 1) 2008-05-07 paskolos... 24. Pagrindžiant sandorių ( 1) 2008-05-07 paskolos sutartis, 2) 2008-08-14... 25. Ieškovė teigia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu Kauno apygardos teismas,... 26. Dėl atsakovės nesąžiningumo. Kaip jau minėta, siekiant taikyti CK 1.82... 27. Remiantis CK 6.67 str., preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio... 28. Dėl pagrindo ginti ieškovės pažeistas teises.... 29. Šiai dienai ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, o dėl ieškovės... 30. Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo tariamais.... 31. Ieškovė nurodo, kad CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių... 32. Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi c.b. Nr. B2-62-413/2015,... 33. Tai, jog šalių sudarytais ginčijamais sandoriais buvo siekiama sandorių... 34. Taigi, Ieškovui su Atsakovu ginčijamais sandoriais siekiant kitų nei... 35. Dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei.... 36. Ieškovė teigia, jog CK 1.81 str. nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai... 37. Kaip detaliai nurodyta ankstesniame skyriuje bei pripažinta įsiteisėjusiais... 38. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybę dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo... 39. Dėl sandorių negaliojimo pasekmių.... 40. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog restitucijos taikymo klausimo... 41. CK 6.969 str. 1 d. nustatyta, jog jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi... 42. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės... 43. Kaip aiškiai matyti iš abiejų paskolos sutarties nuostatų (2 p.), paskola... 44. Remiantis CK 6.970 str., partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša... 45. Jungtinės veiklos sutartis baigiasi, kai vienam iš partnerių yra iškeliama... 46. Atsižvelgiant į išdėstytą, t.y. kad atsakovės reikalavimo teisė į... 47. 2016 m. birželio 30 d. priimtas atsakovės BUAB „Skirnuva“ atsiliepimas į... 48. Nurodo, kad iš ieškinio turinio bei galimų teisinių padarinių šalims... 49. Kauno apygardos teismas 2016-03-15 sprendimu civilinėje byloje... 50. Atsakovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas minėtu 2016-03-15 sprendimu... 51. Savo turiniu ieškinys prilyginamas priešieškiniui, kuris turėjo/galėjo... 52. Atsakovė taip pat teigia, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas, tariamų... 53. Aplinkybės, kad ieškovės vadovas L. K., sudarydamas ginčo sandorius dėl... 54. Visiškai atmestini kaip nepagrįsti, deklaratyvūs ir neįrodyti ieškovo... 55. Kaip pati ieškovė nurodė teismų praktikoje išgrynintą kriterijų –... 56. 2008-05-07 sudarytos paskolos sutarties (dėl 528 962 Eur) paskolos grąžinimo... 57. Be to, atsakovė BUAB „Skirnuva“ yra taip pat bankrutuojanti įmonė. Kauno... 58. Aplinkybė, kad ieškovės vadovas L. K. ėjo ir atsakovės gen. direktoriaus... 59. Nei viena šalis teisėje negali nepagrįstai praturtėti kitos šalies,... 60. Mano, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažinti niekiniu hipotekos... 61. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu atsakovės atstovas manė, kad... 62. Trečiasis asmuo J. K. pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė,... 63. Bylą nagrinėjant 2016-12-19 teismo posėdžio metu J. K. savo poziciją dėl... 64. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepime į ieškinį teigė, jog iš esmės, sutinka... 65. Ieškinys atmestinas.... 66. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje yra nustatyta, jog 2008-05-07 ieškovė... 67. Kauno apygardos teismo 2009-08-19 nutartimi L. K. individualiai įmonei... 68. Ieškovė pareiškė Kauno apygardos teisme ieškinį atsakovei, kuriame... 69. Visų pirma, ginčijamus paskolos suteikimo-gavimo sandorius, sutartinės... 70. Byloje nustatyta, kad L. K. individuali įmonė „Talka“ yra privatus... 71. Įmonės bankroto administratorius UAB Stinkoma“, reikšdama ieškinį... 72. Kiti deklaratyvūs, nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis... 73. Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo tariamais (CK 1.86 str. 1 d.).... 74. Ieškovė ginčijamus paskolos suteikimo-gavimo sandorius, sutartinės... 75. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008-05-07 ieškovė L. K. individuali... 76. Teismas nepasisako plačiau dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, kaip... 77. Dėl sandorių negaliojimo ieškovės nurodomu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje... 78. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio I... 79. Ieškovė, įrodinėdama pastarąjį teisinį pagrindą, siekiant nuginčyti... 80. Vertinant ieškovės ginčijamas sutartis pagal kriterijų viešoji tvarka... 81. Teismas, spręsdamas šalių ginčą nepasisako dėl ieškinyje nurodomų... 82. Atmetus ieškovės ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,... 83. Atsakovės atstovas pateikė įrodymus (2016-10-15 d. sąskaita), kad atsakovė... 84. Teismas taip pat sprendžia, jog netenkintinas atsakovės prašymą skirti... 85. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė... 86. Kauno apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi buvo taikytos byloje ieškinio... 87. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 265, 270 straipsniais,... 88. bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ ieškinį atmesti.... 89. Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ (į. k.... 90. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-06-08... 91. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...