Byla I-157-422/2017
Dėl restitucijos taikymo. Teismas

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Deivydui Aidukui, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorei S. G., atstovaujančiai pareiškėją, ginantį viešąjį interesą, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorą, atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C., atsakovams R. R., G. V. R., jų ir atsakovės J. G. K. atstovui advokatui S. G., trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R., atsakovei J. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. R., G. V. R., J. G. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl restitucijos taikymo. Teismas

Nustatė

2Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su prašymu (I t., b. l. b. l. 2–9): 1) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 1208ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ priedo „Asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius, sąrašas“ dalį, kurioje įrašyta, kad A. R. ( - ) k., Panevėžio r. atkuriamos nuosavybės teisės į 12,8492 ha valstybinės reikšmės miško; 2) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 21-52724-13654 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) A. R.“ dalį, kuria A. R. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 12,8492 ha valstybinės reikšmės miško; 3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 1999 m. gegužės 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. ( - )dalį, pagal kurią G. V. R. paveldėjo nuosavybės teises į 0,78 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį žemės sklype (kadastro Nr.( - )), bei į 12,0692 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį žemės sklype (kadastro Nr. ( - )); 4) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 1999 m. gegužės 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6-2292VZ dalį, pagal kurią R. R. paveldėjo nuosavybės teises į 0,78 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), bei į 12,0692 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį žemės sklype (kadastro Nr. ( - )); 5) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1242ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo Panevėžio mieste ploto patikslinimo“ dalį dėl valstybinės reikšmės miško; 6) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2002 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 391ž „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų padalijimo projektų patvirtinimo, naujų žemės sklypų suformavimo ir servitutų nustatymo Panevėžio mieste“ dalį dėl valstybinės reikšmės miško; 7) panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. Ž-25 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų ploto ir ribų patvirtinimo Panevėžio mieste“ dalį dėl valstybinės reikšmės miško; 8) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2008 m. kovo 7 d. dovanojimo sutartį Nr. DB-765, pagal kurią J. G. K. perleistos nuosavybės teisės į ¼ žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ); 9) taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn valstybinės reikšmės miškams priskirtus 0,7800 ha miškų plotus žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), Panevėžio mieste bei 12,0692 ha miškų plotus žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), Panevėžio mieste.

3Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu (III t., b. l. 19–30) Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkino, administracinius aktus prašoma apimtimi panaikino ir taikydamas restituciją grąžino Lietuvos valstybės nuosavybėn iš G. V. R. ir R. R. 0,5 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), Panevėžio mieste, taip pat iš G. V. R., R. R. ir J. G. K. grąžino valstybei 11,65 ha valstybinės reikšmės miško plotą, esantį žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), Panevėžio mieste.

42016m. balandžio 12 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikino ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (III t., b.l. 83-104).

5Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog šiuo atveju A. R. nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra pasibaigęs. Pagal šios bylos aplinkybes restitucija taikytina valstybei ir paskutiniams turto įgijėjams, iš kurių paimamas turtas natūra grąžintinas valstybei, o valstybė gaudama miesto mišką turi jiems sumokėti atitinkamas kompensacijas, nes priešingu atveju minėtų asmenų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (Civilinio Kodekso 6.145 straipsnio 2 dalis).

6Pareiškėją atstovaujanti prokurorė ir atsakovo Panevėžio savivaldybės administracijos atstovė nurodė, jog restitucijos klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

7Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo nuomone, teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, turėtų vadovautis Nuosavybės atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –ir Atkūrimo įstatymas) 13 str. 1 d. 1 punktas nustato, kad valstybinės reikšmės miškams priskirti miškai iš Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių nuosavybės teisių atkūrimą, yra išperkami valstybės ir pagal šią nuostatą atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama vadovaujantis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, kuria teismas ir turėtų vadovautis, nustatydamas kompensacijos dydį už valstybei grąžintus sklypus. Minėtos institucijos atstovas nurodė, jog tuo atveju, jei teismas nuspręstų vadovautis Ekspertizės aktu, prašo kompensacijos dydį mažinti, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypuose jokia ūkinė veikla nebuvo vykdoma, jie apleisti, atsakovai jau atkūrimo metu žinojo, kad žemė, į kurią pretenduoja, yra priskirta valstybiniams miškams.

8Atsakovai R. R., G. V. R., jų ir atsakovės J.G. K. atstovas nurodė, jog už valstybės paimtą turtą atsakovams turi būti atlyginta teisingai. Tvirtino, jog grąžinti sklypai valstybei yra Panevėžio mieste, todėl jų kaina už vieną arą sudaro 268 Eur, taigi už sklypus mažiausiai turėtų būti sumokėta 325 894 kompensacija. Atsakovų ir jų atstovo nuomone, Ekspertizės akte nurodytos sklypų kainos yra neadekvačios jų rinkos vertei, ekspertas pasirinko netinkamus lyginamuosius objektus. Pažymėjo, jog grąžinant ginčo sklypus valstybei, buvo pažeisti atsakovų teisėti lūkesčiai, jie turėjo išlaidų, susijusių su sklypų priežiūra, teritorinių planavimo dokumentų rengimu. Atsakovai byloje taip pat yra išreiškę nuomonę, jog už ginčo žemės sklypus turi būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žemės įstatyme įtvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams nuostatas.

9Šioje byloje yra nagrinėjamas restitucijos klausimas, sprendžiant kompensacijos už prarastų žemės sklypų dalies, kurią sudaro valstybinės reikšmės miškas mieste, dydžio nustatymą.

10Restitucijos taikymo esminiai principai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso X skyriuje. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (iš pradžių) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji piniginio ekvivalento, kai restitucija taikoma ne natūra, o piniginiu ekvivalentu, apskaičiavimo taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012).

11Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei natūra grąžinamą turtą dydžio nustatymo principai, išdėstyti EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07), kuriame, be kita ko, išaiškinta, kad kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna pareiškėjui neproporcingos naštos (65 punktas). Pirmiau minėta pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto „rinkos“ verte, nustatyta turto nusavinimo metu (66 punktas). Kompensacijos dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (67 punktas). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai bus laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto ši nuostata neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes teisėti „viešojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (40 punktas). Siekdamas įvertinti pareiškėjams tenkančią naštą, teismas privalo įvertinti individualias kiekvienos bylos aplinkybes, o būtent – sąlygas, kuriomis buvo įgyta ginčijama nuosavybė, bei kompensaciją, kurią už atimtą nuosavybę pareiškėjai gavo, taip pat pareiškėjų asmeninę ir socialinę padėtį (51 punktas). Sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė (EŽTT 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo byloje R. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 25747/07) 46–47 punktai).

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-92/2015 buvo konstatuota, jog nustatant protingą kompensacijos už paimamą turtą dydį, svarbus asmens sąžiningumo vertinimas; administracinių aktų neteisėtumas savaime nėra pagal tokius teisės aktus įgijusio nuosavybę asmens nesąžiningumo prezumpcija; protingai kompensacijai nustatyti teismas turi įvertinti ir tai, kad žemės sklype, kuris taisant valstybės padarytas klaidas paimtas, yra atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių; priteisiant kompensaciją vertintinas ir infliacijos poveikis, taip pat nustatytinos ir vertintinos aplinkybės dėl asmeninės bei socialinės padėties.

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. R., kuriai neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, turtą paveldėjo jos sūnūs- G. V. R., R. R., o ¼ žemės sklypo dalį, kurio kadastro Nr. ( - ), kaip dovaną iš savininkės įpėdinio gavo atsakovė J.G. K..

14Pažymėtina, jog prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsakovų sąžiningumo įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą, neginčijo. Byloje nėra duomenų, kad A. R. įpėdiniai kokiu nors būdu elgėsi neteisėtai. Nuosavybė buvo atkurta turėtoje vietoje, todėl panaikinus skundžiamus aktus padėties atkūrimas neįmanomas, nes nuosavybė turėtoje vietoje negali būti grąžinta, Pretendentė yra mirusi. Nuo nuosavybės teisių atkūrimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas (beveik 20 metų).

15Restitucijos taikymo ypatumai tais atvejais, kai panaikinami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo teismo (žr. pvz. 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008, 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, piimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012) ir Lietuvos vyriausiojojo administracinio teismo ( žr. pvz. 2017m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1247-492/2017) praktikoje, kurioje nurodyta, jog prarasto turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis, teismas suformuoja savo įsitikinimą.

16Nagrinėjamoje byloje žemės sklypai, valstybės nuosavybėn jau yra sugrąžinti. Kaip matyti iš šios administracinės bylos duomenų, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo bei 2016m. balandžio 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties pagrindu nuo 2016-09-26 viešame registre įregistruota, jog žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - ),) 5000/13552 dalis (0,5ha valstybinės reikšmės miško) bei žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - ),) 116500/137246 dalis (11,65 ha valstybinės reikšmės miško) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ( III t., b.l. 192-193). Valstybės ir fizinių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalys nėra atidalytos ir nesuformuoti atskiri žemės sklypai, tačiau pagal byloje turimus duomenis nustatyta, jog 2017-02-03 Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius yra inicijavęs šį procesą ( III t., b.l. 56, 57, 67, 69-70).

17Teismo vertinimu, atsakovai G.V. R., R. R. ir J. G. K. 0,5 ha ir 11,65 ha nurodytuose žemės sklypuose prarado, kai 2016m. balandžio 12 nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo administracinių aktų, kuriais įgyti minėti žemės sklypai neteisėtumą ir šia apimtimi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl ginčo nekilnojamojo turto praradimas sietinas su šia data (2016-04-12).

18Atsakovams ginčijant ginčo sklypų vertę, nurodytą viešame registre, teismas šioje byloje, siekdamas nustatyti kompensacijos dydį, 2017-02-22 nutartimi paskyrė ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. A/( - ) (toliau –ir Ekspertizės aktas) išvadoje nurodyta, jog žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - ),) 5000/13552 dalies, nuosavybės teise priklausančios Lietuvos Respublikai, rinkos vertė, retrospektyviai nustatyta lyginamuoju metodu 2016m. balandžio 12 dienai sudarė 2600 Eur, o žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - ),) 116500/137246 dalies, priklausančios Lietuvos Respublikai, rinkos vertė, retrospektyviai nustatyta lyginamuoju metodu tai pačiai dienai sudarė 55 700 Eur.

19Prokuroras ekspertizės išvados neginčijo, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė, jog ekspertizės akte nustatytas kompensacijos dydis yra pagrįstas.

20Atsakovų G.V. R., V. R., jų ir atsakovės J. G. K. atstovo nuomone, Ekspertizės akte nurodytos sklypų kainos neatitinka rinkos vertės. Jų teigimu, ekspertas neteisingai nustatė sklypų rinkos vertę, nes lyginamaisiais objektais pasirinko sklypus, esančius kaimo vietovėje, tuo tarpu, jų prarastų sklypų vieta yra Panevėžio mieste, todėl jų rinkos kaina žymiai didesnė.

21Tačiau atsakovai, nesutikdami su Ekspertizės aktu, nereiškė prašymo šioje byloje skirti naują ekspertizę. Nesutikdami su lyginamaisiais objektais, nepateikė teismui kitų lyginamųjų objektų pavyzdžių. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, atsakovai tvirtindami, jog Panevėžio mieste 1 žemės sklypo aro kaina sudaro 268 Eur, rėmėsi 2017-01-24 Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr.-23SD-504-(14.23.104) pardavėjo UAB „Intractus“ nurodyta kaina – 11 000,00 Eur už 0,41 ha, tačiau konkrečiu atveju ši kaina negali būti vertinama kaip reali rinkos kaina, nes ši kaina buvo nurodyta pardavėjo, o ne Nacionalinės žemės tarnybos. Minėtos tarnybos teritorinis padalinys G.V. R. kaip besiribojančio žemės sklypo savininką, vykdydamas pareigą pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, informavo apie parduodamą žemės sklypą. Žemės sklypo pardavėjas turi teisę nustatyti bet kokią kainą, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tokia kaina minėtas sklypas būtų ir parduotas, todėl akivaizdu, jog atsakovų argumentai dėl UAB „Intractus“ nurodytos kainos kaip realios rinkos vertės ir viešai Nekilnojamojo turto skelbimuose nurodytų kainų yra nepagrįsti ir konkrečiu atveju negali būti tokiais duomenimis vadovaujamasi.

22Pažymėtina tai, kad ginčo žemės sklypai, atsižvelgiant į jų pobūdį, apskritai negali būti parduodamos žemės objektu ir civilinės apyvartos dalyku. Dėl šių nustatytų esminių aplinkybių negali būti žemės sklypo rinkos vertė sutapatinta su atsakovų prašomų priteisti ir realiai patirtų praradimų dydžiu. Kita vertus, atsakovams priteisiama kompensacija turi neprieštarauti ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1. 5 straipsnis).

23Konkrečiu atveju, skiriant ekspertizę, ekspertui buvo nurodyta atsižvelgti į išskirtinį objekto pobūdį, į tai, jog ginčas vyksta dėl valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės sklypų dalies, t. y. valstybinės reikšmės miško, kurio valstybė neturi galimybės paleisti į apyvartą. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo 1,3552 ha, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (unikalus Nr. ( - ),), esančio Panevėžio mieste, 0,5 ha dalis įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir patenka į Panevėžio miškų urėdijos Panevėžio miesto miško kvartalą Nr. 500, į 9-ąjį taksacinį sklypą, o žemės ūkio paskirties žemės sklypo 13,7246 ha, kurio kadastrinis Nr. ( - ), (unikalus Nr. ( - ),), esančio Panevėžio mieste, 11,65 ha dalis įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir patenka į Panevėžio miškų urėdijos Panevėžio miesto miško kvartalą Nr. 500, į 10-ąjį taksacinį sklypą 11,58 ha dalis ir į 11-ąjį taksacinį sklypą - 0,07 ha dalis. Šiuo metu ši vietovė priklauso Panevėžio miesto Pramonės seniūnijai. Vertinami žemės sklypai iki 1996 m. priklausė Panevėžio rajono savivaldybės Plūkių kaimo teritorijai.

24Nors viešame registre iki šiol ginčo sklypų naudojimo paskirtis nurodyta- žemės ūkio, tačiau byloje yra duomenų, jog Valstybinė miškų tarnyba, atsižvelgdama į teismo sprendimus, kurių pagrindu šioje byloje buvo panaikinti administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ketina kreiptis dėl žemės sklypų paskirties pakeitimo ir priskyrimo valstybinės reikšmės miškams ( IV t., b.l. 123-124).

25Pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1 patvirtintą Bendrąjį planą beveik visa ginčo teritorija priskirta miestų miškų teritorijai, todėl ekspertas pagrįstai pasirinko lyginamaisiais objektais miško žemės paskirties sklypus pagal sklypuose esančią faktinę situaciją, kartu įvertindamas išskirtinį objekto pobūdį.

26Teismas pažymi, jog pareiškėjams apie tai, kad sklypai patenka į rekreacinių miesto miškų teritoriją buvo žinoma nuo Bendrojo plano patvirtinimo, jie kreipėsi į Seimo kontrolierių ir kitas institucijas dėl žemės paskirties pakeitimo ( I t., b.l. 89-90, 122-125).

27Ginčo sklypai eksperto individualiai buvo įvertinti miškų ūkio pagrindinės tikslinės paskirties žemės sklypų rinkos verčių jų būklės apžiūros metu sąlygomis, atsižvelgiant į ginčo išskirtinį pobūdį (rekreaciniai miškai išimtinai skirti visuomenės poreikiams), ekspertui motyvuojant lyginamojo metodo pasirinkimo priežastis, todėl teismui nėra pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu. Dėl šių aplinkybių teismas nesiremia Valstybės įmonės Registrų centro pateikta informacija apie ginčo žemės vidutinę rinkos vertę, kuri apskaičiuota masinio vertinimo metodu, neatlikus individualaus sklypų vertinimo, neapžiūrint jų vietoje (III t., b.l. 191).

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško ginčo administracinėje byloje Nr. eA-1247-492/2017 konstatavo, jog pareiškėjui byloje tenka pareiga pagrįsti visas restitucijai taikyti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir asmeniui, iš kurio paimamas nekilnojamasis turtas ir grąžinamas valstybei, mokėtino atlyginimo dydį. Konkrečiu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjas pritarė Eksperto išvadoje nurodytai ginčo objektų vertei, atsakovai, nors ir nesutiko su Ekspertizės aktu, tačiau joje pateiktų išvadų nepaneigė kitais patikimais įrodymais. Ekspertizės aktas nenuginčytas, todėl teismas, įvertinęs ekspertizės išvadą, sprendžia, jog yra pagrindas ja vadovautis, nustatant atsakovams priteistino atlyginimo dydį dėl jų prarasto turto. Kaip jau buvo minėta, Europos Žmogaus teisių jurisprudencijoje įtvirtinta taip pat, jog teisės aktai, reglamentuojantys ginčo teisinius santykius, neužtikrina teisės į visišką kompensaciją visais atvejais, nes dėl teisėtų viešojo intereso tikslų gali būti atlyginama mažiau negu rinkos vertė (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (40 punktas).

29Pažymėtina, jog atsakovai į bylą nepateikė duomenų apie savo socialinę, turtinę padėtį, kurie suteiktų teismui pagrindą spręsti apie didesnį kompensacijos dydį. Kaip matyti iš VĮ Registro duomenų ir prie ekspertizės pateiktų fotonuotraukų, ginčo žemės sklypuose nėra nuosavybės teise priklausančių jiems statinių, taip pat nėra duomenų apie juose vykdomą veiklą. Nors atsakovai tvirtino, jog dėl ginčo negalėjo vykdyti jokios veiklos, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, draudžiančių tai atlikti (pvz. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan.) iki teismo sprendimų priėmimo. Tačiau teismas taip pat negali sutikti su Nacionalinės žemės tarnybos atstovo nuomone, jog dėl to eksperto akte nustatytos sklypų rinkos vertės dydis turėtų būti mažinamas. Administracinėje byloje yra duomenys, jog po nuosavybės teisių atkūrimo ginčo teritorijoje buvo parengtas ir 2002-02-13 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 391ž ( I t., b. l. 43) patvirtintas žemės sklypo padalijimo projektas, suformuojant šešis žemės sklypus, 2008-04-21 tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir atsakovų buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.47 dėl žemės sklypo Nr. 2701/0036:19 tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitos paskirties (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos) (III t., b.l. 9). Pagal minėtus duomenis spręstina, jog pareiškėjai į ginčo teritoriją turėjo teisėtų lūkesčių, kurių dėl administracinių aktų ir sandorių šioje byloje panaikinimo nebegalėjo įgyvendinti, todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicija dėl kompensacijos dydžio mažinimo ar Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodikos taikymo prieštarautų EŽTT ir Nacionalinių teismų suformuotai praktikai, būtų nesuderinama su teisinės valstybės principu, reikalaujančiu, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Konstitucijoje įtvirtintas teisinis saugumas reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, negali būti užtikrinamas asmens pasitikėjimas teise ir valstybe. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai)

30Sprendžiant restitucijos ir protingos kompensacijos priteisimo atsakovams klausimą turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė. Taip pat tokiam klausimui spręsti yra reikšminga aplinkybė, ar atsakovams reikalingas naudotis žemės sklypas, kuris paimamas taisant valstybės padarytas klaidas. Jau aukščiau paminėta EŽTT praktika numato, kad gero valdymo principas reikalauja, jog spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokia pagrindine žmogaus teise kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos turi veikti greitai, tinkamai ir nuosekliai, valstybės veiksmai tokiu atveju galėtų būti pateisinami tik tuomet, jeigu valstybė gana greitai nustato savo padarytą klaidą ir skubiai ją ištaiso suteikdama tokio ar panašaus dydžio žemės sklypą ar išmoka adekvataus dydžio piniginę kompensaciją.

31Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog Panevėžio apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracinių aktų ir jų pagrindu sudarytų sandorių (1998m.-2008m.) panaikinimo į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 7 d., 2016m. balandžio 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties pagrindu pagal viešo registro duomenis nuo 2016-09-26 ginčo sklypai registruoti valstybės vardu, t. y. grąžinti valstybei. Atsakovai tvirtino, kad valstybė iki šio momento niekaip neišsprendė piniginės kompensacijos klausimo. Teismo vertinimu, šis atsakovų argumentas pagrįstas, nes atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba iki šiol nesumokėjo kompensacijos ir nepasiūlė panašaus sklypo, tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog atsakovai elgėsi taip pat netinkamai, nes teismui sudarius galimybę ginčą išspręsti taikiai, nepagrįstai reikalavo suteikti žemės sklypą, kuris priskirtas Panevėžio laisvajai ekonominei zonai, todėl toks kompensavimo būdas pagal teisės aktus negalimas. Tuo pačiu teismas pažymi, jog konkrečiu atveju kompensacijos dydžio nustatymui taip pat negali būti taikomos Žemės įstatymo 8 skyriuje įtvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams nuostatos, kaip to siekia atsakovai, nes minėtos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius, taikomus skirtingo pobūdžio teisinei situacijai.

32Įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, taikant restituciją iš Lietuvos valstybės atsakovams priteistina kompensacija proporcinga jų prarasto turto daliai, vadovaujantis Ekspertizės akte nurodyta ginčo sklypų rinkos verte, aktualia turto praradimo dieną.

33Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 1,3552 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ),) 5000/13552 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, po 4276/13552 dalis priklauso R. R. ir G. V. R.. Ekspertizės išvadoje šio sklypo 5000/13552 dalies vertė nustatyta 2600 Eur, todėl atsakovams R. R. ir G.V. R. priteistina po 1300 Eur proporcingai jų turimo 1,3552 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ),) daliai.

34Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog 13,7246 ha žemės sklypas Nr. 2701-0036-0019 (unikalus Nr. ( - ),) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai 11,65 ha (116500/137246), J. G. K. – 0,51865 ha (51865/1372460), R. R. – 0,51865 ha (51865/1372460) ir G. V. R. – 1,0373ha (10373/137246). Visų atsakovų sklypo dalių suma yra 2,0746 ha, atsakovams J. G. K. ir R. R. priklauso po 25 proc. (0,51865 x100/2,0746), o G. V. R. – 50 proc. (1,0373 x100/2,0746 ) jiems priklausančios viso sklypo dalies, todėl J. G. K. ir R. R. priteistina po 13925 Eur (55700x25/100), o G. V. R. – 27850 Eur (55700x50/100) kompensacija už 11,65 ha (116500/137246) žemės sklypo Nr. 2701-0036-0019 dalį.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

Nutarė

36Pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti iš dalies.

37Taikant restituciją, iš Lietuvos Respublikos valstybės priteisti atsakovui G. V. R. 29 150 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų), atsakovui R. R. priteisti 15 225 Eur ( penkiolika tūkstančių du šimtus dvidešimt penkis eurus), atsakovei J. G. K. priteisti 13 925 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus dvidešimt penkis eurus).

38Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis... 3. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu... 4. 2016m. balandžio 12 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 5. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, jog šiuo atveju A. R. nuosavybės... 6. Pareiškėją atstovaujanti prokurorė ir atsakovo Panevėžio savivaldybės... 7. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo... 8. Atsakovai R. R., G. V. R., jų ir atsakovės J.G. K. atstovas nurodė, jog už... 9. Šioje byloje yra nagrinėjamas restitucijos klausimas, sprendžiant... 10. Restitucijos taikymo esminiai principai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos... 11. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšmingi teisingo atlyginimo už valstybei... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje... 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. R., kuriai neteisėtais... 14. Pažymėtina, jog prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsakovų... 15. Restitucijos taikymo ypatumai tais atvejais, kai panaikinami administraciniai... 16. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypai, valstybės nuosavybėn jau yra... 17. Teismo vertinimu, atsakovai G.V. R., R. R. ir J. G. K. 0,5 ha ir 11,65 ha... 18. Atsakovams ginčijant ginčo sklypų vertę, nurodytą viešame registre,... 19. Prokuroras ekspertizės išvados neginčijo, teismo posėdžio metu... 20. Atsakovų G.V. R., V. R., jų ir atsakovės J. G. K. atstovo nuomone,... 21. Tačiau atsakovai, nesutikdami su Ekspertizės aktu, nereiškė prašymo šioje... 22. Pažymėtina tai, kad ginčo žemės sklypai, atsižvelgiant į jų pobūdį,... 23. Konkrečiu atveju, skiriant ekspertizę, ekspertui buvo nurodyta atsižvelgti... 24. Nors viešame registre iki šiol ginčo sklypų naudojimo paskirtis nurodyta-... 25. Pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1... 26. Teismas pažymi, jog pareiškėjams apie tai, kad sklypai patenka į... 27. Ginčo sklypai eksperto individualiai buvo įvertinti miškų ūkio... 28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško ginčo... 29. Pažymėtina, jog atsakovai į bylą nepateikė duomenų apie savo socialinę,... 30. Sprendžiant restitucijos ir protingos kompensacijos priteisimo atsakovams... 31. Administracinėje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog Panevėžio... 32. Įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į ginčo... 33. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad... 34. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta,... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. Pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą,... 37. Taikant restituciją, iš Lietuvos Respublikos valstybės priteisti atsakovui... 38. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...