Byla 3K-3-270/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Molėtų rajono savivaldybės administracija

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Molėtų rajono savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype iki 1967 m. buvo sodyba. Faktas reikalingas šios sodybos atkūrimui.

6Pareiškėjas L. D. pareiškimu sodybos atstatymo tikslu teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam priklausančiame žemės sklype Molėtų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), iki 1967 m. buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai.

7Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklype stovėjo pareiškėjo tėvų J. ir A. D. iki Antrojo pasaulinio karo statyta sodyba: gyvenamasis namas, tvartas, pirtis, du klojimai ir klėtis. Po tėvų mirties šeimai priklausiusį gyvenamąjį namą valdė pareiškėjo sesuo O. D., kuri jį pardavė Molėtų rajono „Gališkių“ kolūkiui, o šis namą nukėlė. Pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame anksčiau buvo gyvenamasis namas ir tvartas, išskyrus aplink sodybos ūkinį pastatą-klėtį suformuotą žemės sklypą, priskirtą valstybės išperkamai žemei. Klėtis nuosavybės teise priklausė pareiškėjo broliui A. D. iki 1973 m. rugsėjo 5 d., kada jis buvo parduotas Sveikatos apsaugos ministerijos Onkologijos mokslinio tyrimo institutui. Šiuo metu klėtis yra Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, perduotas patikėjimo teise valdyti Vilniaus universiteto Onkologijos institutui.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo L. D. pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. D. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), iki 1967 m. buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai; teismo nutartimi faktas nustatytas sodybos atstatymo klausimui spręsti.

10Teismas nustatė, kad pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), trūksta dokumentų, todėl šį faktą nustato teismas pagal byloje įvertintus liudytojų ir rašytinius įrodymus pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Pareiškime nurodytas objektas nėra išlikęs. Teismas nurodė, kad juridinio fakto nustatymas sukurs teisinius padarinius. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Teismas pabrėžė, kad gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai pastatai, išskyrus klėtį, buvo pareiškėjo dabar nuosavybės teise valdomame sklype ir tą patvirtina liudytojų parodymai bei patikros aktas dėl žemės sklypo ribų atitikties archyviniam žemėlapiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 25 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A822-231/2010, nurodyta, kad neužkirsta galimybė pareiškėjui siekti, kad buvusios sodybos statinių buvimo faktas būtų konstatuotas, nustatant juridinį faktą teismine tvarka. Teismas atmetė kaip nepagrįstą suinteresuoto asmens Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos teiginį, kad tik šalia pareiškėjo sklypo esančiame valstybinės žemės sklype stovinčio pastato-klėties vietoje būtų galima atkurti sodybą, t. y. galima ją atkurti valstybinėje žemėje, o ne pareiškėjo sklype. Gretimas valstybinės žemės sklypas, kuriame yra klėtis, nėra privačios namų valdos paskirties žemė, todėl jame gyvenamųjų namų statyba negalima.

11Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą.

12Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta faktą, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype anksčiau buvo gyvenamasis namas. Suinteresuotų asmenų teigimu, sodybos negalima atstatyti, nes ji yra visiškai likviduota pareiškėjo žemės sklype. Sodybos dalį sudarantys klėtis, sodas ir šulinys liko pareiškėjui nepriklausančiame kaimyniniame valstybinės žemės sklype. Darydamas išvadą apie sodybos atstatymo galimumą apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad taikant Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnį, 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą sodybos atstatymas galimas tik tuo atveju, kai pareiškėjas siekia atstatyti visą sodybą, o ne atskirus jos pastatus, t. y. jei įgyjant (atkuriant) nuosavybę į žemę buvusios sodybos pastatai patenka į keletą skirtingų žemės valdų, buvusi sodyba gali būti atstatyta tik vienoje iš jų – toje, kurioje buvo gyvenamasis namas ir pagrindiniai pastatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-373/2007, 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Transporto pasaulis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-472/2007; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-259/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Molėtų rajono savivaldybės administracija, G. V., bylos Nr. 3K-3-179/2009; kt.). Tai, kad gyvenamasis namas buvo parduotas ir nukeltas, nėra teisiškai reikšminga. Pastatai leidžiami statyti buvusios sodybos teritorijoje ir įstatymuose nenustatyta išlygų dėl priežasčių, lėmusių sodybos išnykimą. Pareiškėjui žemės sklypas priklauso nuosavybės teise, sodybos praeityje egzistavimo tame sklype faktas yra įrodytas byloje esančiais įrodymais.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

15Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra Lakajų kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, kurioje statinių statyba reglamentuojama Saugomų teritorijų įstatyme. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad draudžiama gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ar buvusiose sodybose. Suinteresuoto asmens teigimu, statybos saugomose teritorijose gali būti vykdomos esamoje sodyboje arba, neišlikus sodybos, buvusios sodybos vietoje, kur buvo gyvenamasis namas, t. y. viename sklype galimas tik vienos buvusios sodybos atstatymas, nes kitokiu atveju susidarytų situacija, kad statyti saugomoje teritorijoje buvusią sodybą galima ne tik viename sklype. Įsigiję žemės sklypą su nukelto gyvenamojo namo vieta keli asmenys įgytų teisę statyti. Taip plėtojamos statybos pažeistų Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, aiškintinas taip, kad vietoje vienos sodybos ją atstačius negali atsirasti dvi. Dėl šios priežasties Panevėžio apygardos teismo nutartis priimta nesilaikius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-373/2007, išaiškinimų.

16Pareiškėjo L. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma atmesti suinteresuoto asmens Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

17Pareiškėjas iš esmės sutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad statybos saugomoje teritorijoje, kai sodybos dėl tam tikrų priežasčių nebėra, gali būti vykdomos buvusios sodybos vietoje tame sklype, kuriame buvo gyvenamasis namas. Gretimame pareiškėjui nepriklausančiame sklype atsidūrė tik klėtis, tai netrukdo atstatyti sodybos gyvenamojo namo buvimo vietoje. Suinteresuotas asmuo atsisakė pareiškėjui išduoti projektavimo sąlygas sodybai atstatyti vien dėl to, kad sodybos gyvenamasis namas buvo nukeltas, o klėtis, šulinys ir sodas liko pareiškėjui nepriklausančiame sklype. Skirtingai nei nustatyta nagrinėjamoje byloje, kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007, konstatuotos kitokios faktinės aplinkybės, t. y. kad buvusi sodyba likviduota melioruojant žemę, o pareiškėjo įsigytame sklype niekada nebuvo sodybos gyvenamojo namo. Dėl to, esant esminiams nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinių aplinkybių skirtumams, nurodytos bylos išaiškinimai neturėtų būti taikomi nagrinėjamai bylai. Atsiliepime į kasacinį skundą daroma išvada, kad suinteresuotas asmuo pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą kasacinį skundą, tęsdamas procesą ir taip piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjui siekiant atkurti sodybą

21Nagrinėjamoje byloje pateiktuose kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti skirtingi teisiniai argumentai dėl to, ar gali būti teismo nustatomas juridinę reikšmę turintis sodybos buvimo faktas, būtinas pareiškėjui siekiant atstatyti buvusią sodybą saugomoje teritorijoje – Labanoro regioninio parko Lakajų kraštovaizdžio draustinyje.

22Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietose, nustatytose draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Labanoro regioninio parko apsaugos reglamente išdėstyta buvusios sodybos, reikšmingos jos atstatymui, sąvoka, t. y. buvusi sodyba yra tokia sodyba, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose, arba kurios buvimo faktas įrodytas teismo sprendimu.

23Nagrinėjamos bylos duomenimis, pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą. Sodybos statinių liekanų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype neišlikę, jos nepažymėtos nei VĮ Registrų centro pažymėjime apie pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, nei šio sklypo plane ir sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte. Prie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtose nuotraukose neužfiksuota aiškių liekanų. Byloje nustatyta, kad sodyba iki 1940 m. pastatyta ir nuosavybės teisėmis priklausė pareiškėjo tėvams. Sodybos dalis – gyvenamasis namas – pareiškėjo sesers O. D. parduotas Molėtų rajono „Gališkių“ kolūkiui, kuris namą nukėlė. Sodybos liekanas sudariusi klėtis pareiškėjo sesers parduota Vilniaus universiteto Onkologijos institutui. Šie faktiniai duomenys rodo tai, kad sodybos gyvenamojo namo ir klėties jų buvę savininkai bei įpėdiniai neprarado be savo valios. Šie statiniai pareiškėjo sesers perleisti pagal atlygintinius sandorius. Buvusios sodybos liekanų neišlikimas reiškia, kad nepatvirtinama sodybos atstatymo viena iš sąlygų, nustatytų pirmiau nurodyto Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

24CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-474/2001; 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-373/2007). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašomas nustatyti sodybos buvimo faktas turėtų juridinę reikšmę, jeigu, jį nustačius, pareiškėjas įgytų teisę atstatyti sodybą.

25Bylos duomenimis, sodybos klėtį pardavus Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, šis valdo Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį ir Universitetui perduotą valdyti turto patikėjimo teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kaip pastatą–klėtelę. Šio pastato naudojimui suformuotas prie jo esantis valstybinės žemės sklypas, naudojamas Universiteto pagal 2010 m. vasario 1 d. panaudos sutartį, išregistruotą registre 2011 m. balandžio 6 d. Nurodytas žemės sklypas suformuotas išlikusiai sodybos daliai – pastatui–klėtelei eksploatuoti, sklypas skirtas pagal savo pobūdį mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatams naudoti bei statiniams statyti. Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuojamas žemės sklypų formavimas arba pertvarkymas, nustatant, kad turi būti laikomasi reikalavimo prie statinio ar įrenginio formuoti tik vieną žemės sklypą, reikalingą statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį; žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio (įrenginio) padalijimu ar atidalijimu. Kadangi, kaip pirmiau nurodyta, išliko ir tebenaudojama sodybos dalis – klėtis, jam eksploatuoti suformuotas žemės sklypas, tai joks kitas sklypas sodybos kitoms neišlikusioms dalims naudoti negali būti formuojamas vadovaujantis aptarta Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, neleidžiančia prie statinio formuoti daugiau kaip vieną sklypą. Tiek šia įstatymo nuostata, tiek Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu neleidžiama buvusios sodybos vietoje atstatyti daugiau kaip vieną sodybą, taigi ir suformuoti jai eksploatuoti skirtą daugiau kaip vieną sklypą. Įstatymuose reglamentuojamas vieno sklypo formavimas statiniui buvusios sodybos vietoje eksploatuoti ir nenustatyta išlygų dėl galimybių buvusios sodybos vietoje kitų statinių naudojimui formuoti papildomus atskirus žemės sklypus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, teismui sprendžiant juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, siekiant atstatyti buvusią sodybą, negalima tokia teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios, nes tai paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-259/2008).

26Bylos duomenimis, nustačius, kad pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype neišliko sodybos liekanų, taip pat kad gretimame sklype esantis pastatas – buvusios sodybos dalis – yra atkurtas ir naudojamas kito savininko, pareiškėjo siekiamas sodybos atstatymas negalimas, nes įstatymuose įsakmiai neleidžiama buvusios sodybos vietoje atkurti dviejų ar daugiau sodybų ir formuoti daugiau kaip vieno atstatytai sodybai naudoti skirto žemės sklypo. Dėl to bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai sprendė, kad buvusios sodybos fakto pripažinimas suteiks pareiškėjui teisę atstatyti sodybą. Kadangi fakto apie sodybos ankstesnį buvimą nustatymas nesukurs pareiškėjui jo siekiamos teisės atstatyti sodybą, tai toks juridinis faktas nenustatytinas, nes jo nustatymas neįgyja juridinės reikšmės. Dėl to byloje priimtais pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi teisiškai nepagrįstai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, todėl šie sprendimas ir nutartis panaikintini ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Iš pareiškėjo priteistina 26,80 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. balandžio 23 d. pažyma apie procesinių dokumentų įteikimo išlaidas) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

31Priteisti iš L. D. valstybei 26,80 Lt (dvidešimt šešis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

32Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad... 6. Pareiškėjas L. D. pareiškimu sodybos atstatymo tikslu teismo prašė... 7. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklype stovėjo pareiškėjo tėvų J. ir A.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį... 11. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir... 15. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra Lakajų kraštovaizdžio... 16. Pareiškėjo L. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma atmesti... 17. Pareiškėjas iš esmės sutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad statybos... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjui siekiant... 21. Nagrinėjamoje byloje pateiktuose kasaciniame skunde ir atsiliepime į... 22. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu draudžiama... 23. Nagrinėjamos bylos duomenimis, pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į... 24. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas kompetentingas ypatingosios... 25. Bylos duomenimis, sodybos klėtį pardavus Vilniaus universiteto Onkologijos... 26. Bylos duomenimis, nustačius, kad pareiškėjui nuosavybės teisėmis... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 28. Iš pareiškėjo priteistina 26,80 Lt išlaidų, susijusių su bylos... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą ir... 31. Priteisti iš L. D. valstybei 26,80 Lt (dvidešimt šešis litus 80 ct)... 32. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...