Byla 1-26-416/2018

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorams S. S. ir K. J., kaltinamosios gynėjui advokatui A. G., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių R. P. ir E. G. atstovui advokatui D. G., dalyvaujant nukentėjusiajai K. N., jos atstovei Marijampolės savivaldybės administracijos VTAS specialistei V. Š., dalyvaujant nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms S. U. ir E. G., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. P. nedalyvaujant, civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui nedalyvaujant,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3R. N., asmens kodas ( - ) gim. 1976-06-01 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. ( - ), našlė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

4Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

5R. N. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2016 m. rugsėjo 6 dieną apie 07.30 val. Marijampolės savivaldybės, Sasnavos seniūnijos, Bitikų kaimo teritorijoje, kelio Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 27.710 km, neatsargiai vairuodama jai priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto, 117 punkto, 119 punkto, 127 punkto, 136.3 punkto reikalavimus – tai yra, vairuodama automobilį, keisdama važiavimo kryptį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, esant blogam matomumui, rūkui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, lendama transporto priemonę artėjo prie kelio posūkio, esant ribotam matomumui, rūkui, kirto ištisinę kelio važiavimo juostas skiriančią liniją, neįsitikino, kad tai saugu, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir joje susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu Toyota Rav4, valst. Nr. ( - ) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota automobilio Toyota Rav4 vairuotoja R. P., kuriai dėl dešinės pusės III, VII, X šonkaulių lūžimo, dešinio mentikaulio lūžimo, dešinio alkūnkaulio lūžimo, dešinio šlaunikaulio skeveldrinio lūžimo, abiejų girnelių atvirų lūžimų, muštinių-plėštinių žaizdų abiejų kelių srityse, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kartu važiavę keleivės E. G., kuriai dėl vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kairės pusės X šonkaulio lūžimo, dešinio klubo sumušimo, nubrozdinimų abiejų klubų srityse, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. V., kuriai dėl dešinio šlaunikaulio išnirimo, kairio žasto sumušimo, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, nubrozdinimų ir žaizdų dešinės blauzdos srityje, kraujosruvos kairio žasto srityje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilyje VW Golf važiavusi keleivė K. N., kuriai dėl politraumos, krūtinės ir dubens sumušimo, atviros apatinės lūpos muštinės žaizdos, nubrozdinimų krūtinės ir dubens srityje, suspaustinio stuburo juosmens dalies V slankstelio lūžimo, stuburo krūtinės dalies IV slankstelio skersinės ataugos dešinės pusės ir ylinės ataugos lūžimo, stuburo nervinių šaknelių pluošto suspaudimo, ūmaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, vidutinio sunkumo bendro sumušimo sindromo, pilvo sumušimo, kepenų ir blužnies plyšimo, nubrozdinimų veide, nubrozdinimų ir kraujosruvų krūtinėje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6R. N., apklausta kaltinamąja, kalta prisipažino iš dalies. Nors nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir dėl to gailisi, tačiau neigė vykdžiusi lenkimą. Iš pradžių neigė ir išvažiavusi į priešpriešinę juostą, vėliau tai pripažino. Paaiškino, kad 2016-09-06 apie 7.30 vairavo savo automobilį VW Golf. Greta jos keleivio vietoje sėdėjo dukra K. N.. Buvo labai didelis rūkas, dėl to važiavo apie 40 km/h greičiu. Priekyje jos važiavo didelis automobilis. Laikėsi nuo jo saugiu atstumu. Tikrai nelenkė, nes ten yra ištisinė linija. Galėjo dėl neatidumo pasukti galvą ar pažiūrėti į laikrodį ir taip nukreipti dėmesį nuo kelio bei dėl to išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, bet tikrai nieko nelenkė. Viskas įvyko prieš posūkį. Dėl sekundes trukusio neatidumo galėjo atsidurti priešpriešinėje eismo juostoje, kur įvyko eismo įvykis. Tai tikrai tik neatsargus nelaimingas atsitikimas. Gailisi, kad taip įvyko. Su nukentėjusiomis bandė susitikti ir jų atsiprašyti, tačiau jos su ja buvo nemandagios ir ją ignoravo. Norėjo iš jos tik didelių pinigų. Ji yra našlė, dirba kirpėja. Uždirba 400 eurų, iš kurių išlaiko save ir dvi dukras, viena iš kurių yra neįgali. Kadangi turėjo skolų, savo butą buvo priversta parduoti ir dabar gyvena pas mamą. Važinėja taip pat mamos automobiliu. Nieko neturi savo. Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, atsižvelgiant į jos pačios turtinę padėtį, laiko pertekliniais. Mano, kad draudimo bendrovė joms turtinę ir neturtinę žalą atlygino pilnai ir pakankamai. Jei teismas su tuo nesutiktų ir dar nukentėjusiosioms būtų priteista žala, tokį sprendimą gerbtų ir vykdytų. Prašo į jos nurodomas aplinkybes atsižvelgti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, perduodant ją dukrai pagal laidavimą be užstato. Mano, kad dukra yra tas asmuo, kuris jai gali daryti pakankamą įtaką. Prokurorui pateikus duomenis iš registrų centro pripažino, jog butą yra pardavusi dėl skolų, o sodo namą padovanojusi dukrai. Tai padarė po autoįvykio. Turtą perleido, kadangi jam nebuvo taikyti jokie apribojimai. Todėl nieko nėra pažeidusi.

7Nukentėjusioji K. N. paaiškino, kad 2016-09-06 apie 7.30 val. važiavo kaip keleivė mamos R. N. vairuojamame automobilyje VW Golf. Sėdėjo greta vairuotojos priekinėje sėdynėje. Buvo labai didelis rūkas, todėl greitis nebuvo didelis. Priekyje jų važiavo didelis automobilis. Mama lenkimo iki įvykio neatlikinėjo. Iki susidūrimo jos su mama kalbėjosi apie valandas. Nieko neatsimena, kas atsitiko. Atsibudo ligoninėje, buvo labai sužalota. Daugiau nieko neatsimena.

8Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. U.(įvykio metu pavardė buvo V.) paaiškino, kad 2016-09-06 kaip keleivė važiavo R. P. vairuojamu automobiliu Toyota. Sėdėjo už vairuotojos ant galinės sėdynės. Buvo labai prastos vairavimo sąlygos dėl didelio rūko, todėl R. P. važiavo pakankamai negreitai. Tuo metu priešpriešine eismo juosta važiavo virtinė automobilių. Jų buvo nemaža eilė. Staiga R. P. ir greta jos priekyje sėdėjusi keleivė E. G. pradėjo šaukti. Tai išgirdusi, pasislinko į užpakalinės sėdynės vidurį, kad per tarpą tarp vairuotojos ir priekyje sėdėjusios keleivės pamatytų, kas atsitiko. Priekyje pamatė pilnai į jų eismo juostą išvažiavusio automobilio šviesas. Automobilis buvo visiškai išvažiavęs į jų eismo juostą ir kaktomuša trenkėsi į jų automobilį Toyota. Pati vairuotoja, todėl gali vertinti buvusią situaciją. Kadangi priešingoje eismo juostoje buvo automobilių eilė, o į jas atsitrenkęs automobilis iki susidūrimo važiavo pilnai jų juosta, suprato, kad tas automobilis darė lenkimą, dėl ko ir išvažiavo į jų eismo juostą ir iki susidūrimo ja važiavo. Tas automobilis buvo VW Golf ir važiavo didesniu nei galima tokiomis eismo sąlygomis greičiu, nes darė lenkimą. R. P. dar bandė išvengti susidūrimo sukdama link kelkraščio, tačiau iš priekio atvažiavęs automobilis trenkėsi į jas kaktomuša. Viskas įvyko labai greitai. Įvykio metu buvo sužalota, teko gydytis ligoninėje, po to kurį laiką vaikščioti tik ramentų pagalba. Dėl to patyrė neturtinę žalą ir jos atlyginimui prašo priteisti 1400 eurų.

9Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. G. paaiškino, kad 2016-09-06 R. P. vairuojamu automobiliu kartu vyko į darbą. Paties įvykio neatsimena. Pabudo ligoninėje. Buvo sužalota. Tik tada sužinojo, kad buvo eismo įvykis. Jo ir to ryto įvykių dėl patirto galvos sužalojimo neatsimena. Dėl patirtų sužalojimų stacionare gydėsi 10 dienų. Po to dar apie mėnesį buvo sanatorijoje. To įvykio pasekmes jaučia ir dabar. Sunku susikaupti, ilgai neišlaiko įtampos. Dėl patirto skausmo ir išgyvenimų bei diskomforto patyrė moralinę žalą. Draudimas teatlygino tik 600 eurų. Kaltinamoji jos nėra atsiprašiusi. Po sugrįžimo iš sanatorijos, kaltinamoji bandė susisiekti. Ji agresyviai veržėsi į namus. Tai supykdė, nes po sanatorijos dar blogai jautėsi. Kažką minėjo apie atsiprašymą, bet tai darė nenuoširdžiai. Siūlė dar susitikti, bet toks siūlymas bendrauti pasirodė nepriimtinas, nes ji turėjo nuoširdžiai atsiprašyti. Po to su kaltinamąja susitikę nebuvo. Ji nebandė atlyginti padarytos žalos. Apie kažkokį atsiprašymo laišką girdi pirmą kartą, jo nėra gavusi ir mačiusi. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, jį palaiko ir prašo tenkinti.

10Liudytoja R. S.-Š. paaiškino, kad kaip ir nukentėjusiosios dirba Kazlų Rūdoje. 2016-09-06 ryte vyko į darbą vyko iš Marijampolės dviem automobiliais. Važiavo Kauno kryptimi. Jis važiavo su savo automobiliu pirmoji, o jei iš paskos automobilį Toyota vairavo R. P.. Joms važiuojant iki pat įvykio tarp jų nebuvo įsiterpęs joks automobilis. Kadangi buvo didelis rūkas, greitis buvo nedidelis. Priešpriešine juosta važiavo automobiliai. N. S. baltos spalvos automobilis pradėjo lenkti priešinga juosta važiavusį automobilį. Jis pilnai išvažiavo į jos eismo juostą ir judėjo tiesiai į ją. Kad išvengti susidūrimo, metėsi į šalikelę. Jai pavyko išvengti susidūrimo su tuo iš priekio atvažiavusiu ir lenkusiu automobiliu. Tik jiems išvengus susidūrimo ir prasilenkus, savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlyje pamatė dulkių kamuolį. Suprato, kad kažkas atsitiko su R. P.. Išlipusi pamatė kraupų avarijos vaizdą. Tas pats baltos spalvos automobilis, susidūrimo su kuriuo jai pavyko išvengti, kaktomuša buvo trenkęsis į R. P. vairuotą automobilį. Buvo sužeistų. Ji išvengė to susidūrimo dar iki kelio vingio. Kiek atsimena, į tą posūkį dar nebuvo įvažiavusi.

11Teismo medicinos ekspertas V. V. pilnai patvirtino savo 2016-11-25(t.1, b.l.132-133) ir 2017-01-11(t.1,b.l.139) išvadas apie tai, kad autoįvykio metu nukentėjusiajai R. P. padarytas nesunkus sveiktos sutrikdymas, ir 2017-09-19 Ekspertizės aktą Nr. G637/2017(09)(t.3,b.l.230-231), kuriame taip pat konstatuota, jog autoįvykio metu R. P. patirti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Paaiškino, kad R. P. sveikatos sutrikdymo mastas ekspertizės metu nustatytas remiantis medicininiais duomenimis. Darbingumo netekimo lygio nustatymas nėra jo kompetencijoje. Šį klausimą sprendžia ir jo netekimo lygį nustato darbingumo netekimo komisija. Šios institucijos nustatytas netektas darbingumo lygis procentine išraiška jo išvados šiuo atveju neįtakoja. Nukentėjusiajai nedarbingumo netekimo lygis nustatytas tik metams laiko. Tai reiškia, kad po metų tas lygis procentine išraiška gali kisti, gali ir visai išnykti, kas pagal turimus medicininius duomenis yra pilnai tikėtina. Įvertinus gydymo eigą ir reabilitaciją, matosi, jog gydymas duoda teigiamus rezultatus. Gydymo ir pasveikimo prognozė yra gera. Po metų laiko gydymo ir reabilitacijos komisija vėl sugrįš prie šio klausimo. Šiuo metu dėl sužalojimų masto ekspertizės išvada yra tokia, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Gydymas duoda teigiamus rezultatus. Galima tikėtis, kad visiškai atsistatys pažeistos funkcijos ir, jei tai įvyks, neliks nedarbingumo lygio. Todėl išvada dėl sužalojimų masto šiuo metu yra galutinė. Kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: 2016-09-13 Specialisto išvada Nr. A 6581/2016(01), iš kurios matyti, kad R. N. kraujuje etilo alkoholio nerasta (b.l. 1 t. 108); Pažyma, iš kurios matyti, kad duomenų apie tai, jog R. N. įvykio metu būtų naudojusi mobilaus ryšio telefoną, nėra (b.l. 2 t. 82-84); Specialisto išvada Nr. G 662/2016(09), iš kurios matyti, kad S. V. konstatuotas dešinio šlaunikaulio išnirimas, kairio žasto sumušimas, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, nubrozdinimai ir žaizdos dešinės blauzdos srityje, kraujosruvos kairio žasto srityje. Konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, galimai 2016-09-06, ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu kontaktuojant su žalojančiais paviršiais(t.1, b.l.118-119); Specialisto išvada Nr. T-A 6583/2016(01), iš kurios matyti, kad S. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta(t.1, b.l.110); Specialisto išvada Nr. G 801/2016(09), iš kurios matyti, kad R. P. konstatuotas dešinės pusės III, VII, X šonkaulių lūžimas, dešinio mentikaulio lūžimas, dešinio alkūnkaulio lūžimas, dešinio šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas, abiejų girnelių atviri lūžimai, muštinės - plėštinės žaizdos abiejų kelių srityse. Konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, galimai 2016-09-06 ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu kontaktuojant su žalojančiais paviršiais, eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 132 - 133); Specialisto išvada Nr. G 20/2017(09), iš kurios matyti, kad patvirtinama specialisto išvada Nr. G 801/2016(09) dėl sveikatos sutrikdymo masto (t.1, b.l.139); 2017-09-19 Ekspertizės aktu Nr. G637/2017(09)(t.3,b.l.230-231), kuriame konstatuota, jog autoįvykio metu R. P. patirti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą; Specialisto išvada Nr. G 740/2016(09), iš kurios matyti, kad K. N. konstatuota politrauma, krūtinės ir dubens sumušimas, atvira apatinės lūpos muštinė žaizda, nubrozdinimai krūtinėje ir dubens srityje, suspaustinis stuburo juosmeninės dalies V slankstelio lūžimo, stuburo krūtinės dalies IV slankstelio skersinės ataugos dešinės pusės ir ylinės ataugos lūžimai, stuburo nervinių šaknelių pluošto suspaudimas, ūmaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, vidutinio sunkumo bendras sumušimo sindromas, pilvo sumušimas, kepenų ir blužnies plyšimai, nubrozdinimai veide, nubrozdinimai ir kraujosruvos krūtinėje. Konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, galimai 2016-09-06 ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu kontaktuojant su žalojančiais paviršiais, eismo įvykio metu(t.1, b.l.185-186); Specialisto išvada Nr. T-A 6584/2016(01), iš kurios matyti, kad R. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b.l.107); Specialisto išvada Nr. G 707/2016(09), iš kurios matyti, kad E. G. konstatuotas vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kairės pusės X šonkaulio lūžimas, dešinio klubo sumušimas, nubrozdinimai abiejų klubų srityse. Konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, galimai 2016-09-06, ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kitam metu kontaktuojant su žalojančiais paviršiais, eismo įvykio metu(t.1, b.l.163-164); Specialisto išvada Nr. T-A 6586/2016(01), iš kurios matyti, kad E. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta(t.1, b.l. 106); Tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad R. M. automobilyje vaizdo registratoriaus nebuvo, jis neprisimena, ar galėjo prasilenkti su kitu automobiliu(t.2, b.l.15); 2016-09-06 tarnybiniu pranešimu dėl įskaitinio eismo įvykio, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu abi vairuotojos reikiamus dokumentus turėjo. Važiavimo sąlygos buvo blogos dėl tiršto rūko(t.1, b.l.11); 2016-09-06 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad eismo įvykio vieta - Marijampolės savivaldybės teritorija, kelio Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 27,710 kilometras. Automobilis Toyota Rav4, valst. Nr. ( - ) priekiu į Ąžuolų Būdos pusę nuvažiavęs į dešinį kelkraštį Ąžuolų Būdos kryptimi. Automobilis VW Golf, valst. Nr. ( - ) kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje Ąžuolų Būdos kryptimi, jo priekis nukreiptas į kelio juostas skiriančią ištisinę liniją. Pagrindinė nuolaužų dalis, kelio dangos nubrozdinimai, išsidėstę dešinėje kelio juostoje Ąžuolų Rūdos kryptimi. Esminiai apgadintos automobilių priekinės dalys, stabdymo pėdsakų nėra. Stebimas kelio vingis. Fotolentelėje fiksuotas įvykio vietos vaizdas(t.1, b.l.12-39); 2016-09-06 įvykio vietos planu, iš kurio matyti, kad nubraižyta eismo įvykio, kilusio kelyje Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 27,710 kilometre, schema (t.1, b.l.40); Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - ) deformuotas visas automobilio kėbulas ir jo detalės (t.1, b.l.52); Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, konstatuojama automobilio priekinės dalies deformacija, priekinio stiklo dužimas, sugadinti priekiniai žibintai, įjungta pavara, rankinis stabdis neužtrauktas(t.1, b.l.54-57); Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad automobilio Toyota Rav4, valst. Nr. ( - ) deformuotas visas automobilio kėbulas ir jo detalės(t.1,b. l. 53); Transporto priemonės apžiūros metu gauti duomenys, kad deformuotas automobilio kėbulas, sugadinti priekiniai žibintai, priekinio vairuotojo pusės ir priekinio stiklo sudužimas, įjungta 5 pavara, rankinis neužtrauktas(t.1, b.l.58-61); Papildomos apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad 2016-10-19 papildomai apžiūrėti automobiliai VW Golf, valst. Nr. ( - ) ir Toyota Rav4, valst. Nr. ( - ) Jos duomenimis automobilio VW Golf daugiau apgadinta priekinė vairuotojo pusė, vairuotojo pusės priekinio rato ratlankis sutrūkęs daugelyje vietų, įtrūkimai nauji, korozijos ir apnašų nepažeisti, padanga prispausta prie posparnės (sparno) aštrių atsikišusių deformuotų detalių ir prispaudimo vietoje prakirsta. Vairo sūkio mechanizmas persiduoda į ratus juos sukant į kairę ir dešinę. Toyota Rav4 apgadinta priekinė dalis, daugiau deformuota vairuotojo pusė, pramušta priekinė vairuotojo pusės padanga, sulūžęs ratlankis. Nuotraukose fiksuoti automobilių sugadinimai (t.1, b.l.70 - 79); Duomenys, jog transporto priemonei VW Golf, valst. Nr. ( - ) atlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri galioja iki 2018-06-21(t.1, b.l. 81); Transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. ( - ) drausta transporto priemonės draudimu bendrovėje „BTA“ (t.1, b. l. 82- 83). Automobilis Toyota Rav4, valst. Nr. ( - ) draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu(t.1, b.l. 85 - 86); 2016-12-05 eismo įvykio specialisto išvada, iš kurios matyti, kad automobilis Toyota Rav4, valst. Nr. ( - ) vairuotojai važiuojant link Mauručių ties važiuojamosios dalies dešiniu pakraščiu apie 70km/h greičiu, priekine dalimi susidūrė su priešpriešiais automobilio Toyota Rav4 eismo juosta apie 22 km/h greičiu važiavusio automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - ) priekine dalimi. Susidūrimo metu automobilis VW Golf buvo sustabdytas, bloškiamas atgal ir, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, nuslydo į kelio Puskelniai-Vinčai-Mauručiai važiuojamosios dalies kairę padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo automobilis Toyota Rav4 pasislinko į priekį ir į dešinę ir pasislinko kelio Puskelniai-Vinčai-Mauručiai dešiniame pakraštyje. Susidūrimas įvyko automobilio Toyota Rav4 važiavimo krypties eismo juostoje, arčiau dešiniojo jos krašto. Automobilis VW Golf, važiuodamas važiuojamosios dalies kaire puse, sudarė kliūtį Toyota Rav4 ir todėl automobilis VW Golf susidūrė su Toyota Rav4, techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (t.1, b.l. 98-103); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti R. N. turėto nekilnojamojo turto teisinis statusas bei jo pasikeitimas – priklausanti buto dalis parduota, sodo namas padovanotas dukrai(t.3,b.l.34-39).

12Nors kaltinamoji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Kaltinamoji pripažįsta, jog dėl momentinio neatidumo, dėmesio nukreipimo nuo kelio, galėjo kirsti ištisinę liniją, skiriančią eismo juostas, ir to nepastebėjusi, dėl kelio posūkio, atsidurti priešingoje eismo juostoje, kur ir įvyko susidūrimas su nukentėjusiosios vairuotu automobiliu. Nurodo, jog dėl tokio savo neatsargaus vairavimo ir juo sukeltų pasekmių pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau kategoriškai neigia galutiniame kaltinime nurodytas aplinkybes, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, 101 p, 117 p., 119 p., 127 p., 136.3 p. reikalavimus – tai yra, vairuodama automobilį, keisdama važiavimo kryptį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, esant blogam matomumui, rūkui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, lenkdama transporto priemonę artėjo prie kelio posūkio, esant ribotam matomumui, rūkui, kirto ištisinę kelio važiavimo juostas skiriančią liniją, neįsitikino, kad tai saugu, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir joje susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Tai yra, neigia sąmoningai pradėjusi lenkimą, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su nukentėjusiosios vairuotu automobiliu. Teismas šią kaltinamosios versiją atmeta. Ją vertina, kaip jos siekį sušvelninti savo padėtį, padarytų KET pažeidimų mastą bei grubumą. Siekimą pateikti save kur kas palankesniame kontekste, kas turėtų įtakos sprendžiant dėl civilinių ieškinių atlyginimo bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog ši kaltinamosios versija yra pilnai paneigta, įrodytas lenkimo manevro buvimas. Kaltinamosios versiją paneigia liudytojos S. U.(V.) parodymai. Ji kategoriškai patvirtina, jog kaltinamosios automobilis buvo visiškai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą dėl lenkimo manevro, kadangi eismo juostoje link Marijampolės buvo automobilių. Ji nurodo, jog pati yra vairuotoja ir puikiai gali vertinti susiklosčiusią situaciją, kad nukentėjusioji vykdė lenkimą, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Liudytoja R. S.-Š. kategoriškai patvirtina, kad važiavo ta pačia kryptimi priekyje nukentėjusiosios R. P. automobilio. Kadangi buvo didelis rūkas, greitis buvo nedidelis. Priešpriešine juosta važiavo automobiliai. N. S. baltos spalvos kaltinamosios automobilis pradėjo lenkti priešinga juosta važiavusį automobilį. Jis pilnai išvažiavo į jos eismo juostą ir judėjo tiesiai į ją. Kad išvengti susidūrimo, metėsi į šalikelę ir taip pavyko išvengti susidūrimo su tuo iš priekio atvažiavusiu ir lenkusiu automobiliu. Tik jiems išvengus susidūrimo ir prasilenkus, pamatė, kad šis kaltinamosios automobilis kaktomuša susidūrė su iš paskos važiavusiu R. P. automobiliu. Šios aplinkybės kaltinamoji nenurodo ir vengia apie ją kalbėti, nes būtent ji ne tik įrodo buvus lenkimo manevrą, bet ir paneigia versiją apie momentinį neatidumą ir dėl jo išvažiavimą trumpam į priešpriešinę eismo juostą. Ši aplinkybė patvirtina buvus lenkimą, o ne trumpalaikį išvažiavimą, kadangi R. N. automobilio judėjimas priešpriešine eismo juosta truko pakankamą laiko tarpą, kurio metu ji vos nesusidūrė su nurodytos liudytojos automobiliu bei po to susidūrė su R. P. automobiliu. Ši aplinkybė, kad R. N. iš pradžių išvengė susidūrimo su liudytojos vairuojamu automobiliu, o tik paskui susidūrė su jam iš paskos važiavusiu R. P. vairuojamu automobiliu, pilnai paaiškina 2016-12-05 eismo įvykio specialisto išvadoje nustatytą aplinkybę, kad susidūrimo momentu kaltinamosios vairuojamas automobilis judėjo jau tik 22 km/h greičiu. Pirmoji kliūtis privertė drastiškai sumažinti greitį. Eismo įvykio planas (t.1,b.l.40) taip pat paneigia kaltinamosios versiją, kad ji tik trumpam išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą nieko nelenkdama, bet dėl kelio posūkio pilnai išvažiavo į priešingą eismo juostą. Iš plano matyti, kad susidūrimas įvyko tik prasidėjus kelio vingiui ir jo pasisukimo laipsnio susidūrimo vietoje nepakako, kad automobilis, važiuodamas tiesiai, nedarydamas posūkio pagal kelio vingį dešiniau, atsidurtų pilnai priešpriešinėje eismo juostoje. Tą puikiai iliustruoja 2016-12-05 eismo įvykio specialisto išvados tiriamojoje dalyje esančios įvykio vietos nuotraukos(t.1,b.l.99) ir Eismo įvykio eigos modeliavimo grafinis atvaizdavimas(t.1,b.l.100). Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog neginčytinai nustatyta, jog kaltinamoji priešingoje eismo juostoje atsidūrė būtent dėl jos vykdyto lenkimo manevro. Jį vykdydama, kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių, 101 p, 117 p., 119 p., 127 p., 136.3 p. reikalavimus – tai yra, vairuodama automobilį, keisdama važiavimo kryptį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, esant blogam matomumui, rūkui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, lenkdama transporto priemonę artėjo prie kelio posūkio, esant ribotam matomumui, rūkui, kirto ištisinę kelio važiavimo juostas skiriančią liniją, neįsitikino, kad tai saugu, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir joje susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Todėl teismas laiko, kad buvo padaryti visi kaltinamajai inkriminuoti KET pažeidimai, dėl kurių įvyko susidūrimas, sukėlęs kaltinime nurodytas pasekmes. Tarp šių KET pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ši teismo išvada suponuoja akivaizdžią teisinę situaciją, kad kaltinamoji kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą pripažįsta tik iš dalies.

13Teismui ištyrus įrodymus, neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad R. N., vairuodama automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių – sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl kaltinamosios veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

14Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

15Civilinė ieškovė R. P. pateiktu ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovų R. N. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje solidariai 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t.1, b.l.144-147). Ieškinyje nurodo, kad eismo įvykio metu jai dėl dešinės pusės III, VII, X šonkaulių lūžimo, dešinio mentikaulio lūžimo, dešinio alkūnkaulio lūžimo, dešinio šlaunikaulio skeveldrinio lūžimo, abiejų girnelių atvirų lūžimų, muštinių-plėštinių žaizdų abiejų kelių srityse, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų R. P. gydosi iki šiol. Nuo 2016-12-26 ji buvo stacionariai gydoma Marijampolės ligoninės traumatologijos skyriuje, 2016-12-28 operuota, gydoma iki pradėjimo vaikščioti. Prognozuojamas gydymas ir reabilitacija dar užtruks. Ji iki šiol yra priklausoma nuo aplinkinių pagalbos, tapo našta artimiesiems, nes neturi galimybės atlikti elementarių veiksmų, be to iki šiol vis dar kenčia ir didelius fizinius skausmus, o patirtas emocinis sukrėtimas ir dvasiniai išgyvenimai stipriai paveikė jos psichologinę pusiausvyrą.

16Civilinė ieškovė E. G. pateiktu ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovų R. N. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje solidariai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t.1, b.l.167-170). Ieškinyje nurodo, kad eismo įvykio metu jai dėl vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kairės pusės X šonkaulio lūžimo, dešinio klubo sumušimo, nubrozdinimų abiejų klubų srityse, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų E. G. nuo 2016-09-06 iki 2016-09-14 buvo gydoma LSMUL Kauno klinikų gydymo stacionare galvos smegenų traumų skyriuje. Eismo įvykio metu patyrė traumą, buvo praradusi sąmonę, jai buvo konstatuota apie 2 valandų potrauminė amnezija. Ieškovė nurodo, kad vis dar jaučia galvos skausmus, o patirtas emocinis sukrėtimas ir dvasiniai išgyvenimai stipriai paveikė jos psichologinę pusiausvyrą, be to kamuoja ir nerimas dėl ateities, kadangi kankina galvos skausmas ir svaigimas, susijęs su patirtu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu.

17Teismo posėdžio metu ieškovių R. P. ir E. G. atstovas ieškinį palaikė.

18Civilinė ieškovė S. U. (V.) pateikė du ieškinius, vienu iš jų prašė priteisti iš R. N. 600 Eur turtinės žalos (t.2,b.l.131). Kitu ieškiniu prašo priteisti iš R. N. 1400 Eur neturtinės žalos (t.2, b.l.212). Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė tik ieškinį dėl neturtinės žalos. Paaiškino, kad tokiu būdu patikslino pirminį ieškinį, t.y. vietoje turtinės žalos reikalauja priteisti neturtinę žalą. Ieškinyje dėl neturtinės žalos pažymėta, kad po eismo įvykio ieškovei buvo konstatuotas peties ir žasto sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas, šlaunikaulio užpakalinis išnirimas, siūta žaizda ant dešinės kojos. Po eismo įvykio jai labai skaudėjo dešinę koją per klubą, nuo sumušimų nepajėgė savaitę pakelti rankų, dvi savaites negalėjo pakilti iš lovos, net apsiversti ant šono, dėl šonkaulio lūžimo ir dėl to, jog koja buvo tempime. Dėl eismo įvykio patyrė didelį išgyvenimą ir nepatogumų, nes mėnesį laiko gulėjo ligoninėje, dar pusantro mėnesio po išleidimo iš ligoninės teko vaikščioti su ramentais. Ilgą laiką negalėjo be raminamųjų ir skausmą mažinančių vaistų ramiai miegoti. Iki šiol dažnai sapnuoja košmarus ir prisimena avarijos dieną.

19Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismui pateiktame prašyme nurodė, kad 2016-09-06 įvykusio eismo įvykio metu jo kaltininkės, transporto priemonės VW GOLF, v.n. ( - ) valdytojos, civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (privalomojo draudimo sutartis Nr.12 6904137), todėl draudimo bendrovei kilo prievolė atlyginti dėl šio įvykio patirtą žalą. Pažymi, kad išanalizavus draudimo bendrovei pareikštas pretenzijas, civilinį ieškinį ir kartu pateiktus dokumentus bei vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (patvirtintomis LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122) bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu draudimo bendrovė išmokėjo: 16411,94 Eur - Kauno teritorinėms ligonių kasoms, kompensuojant nukentėjusiesiems asmenims suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo; 8077,64 Eur - Valstybinio socialinio fondo valdybos Marijampolės skyriui, kompensuojant nukentėjusiems asmenims išmokėtas ligos pašalpas; 3000 Eur - R. P., kompensuojant įvykio metu patirtą neturtinę žalą; 600 Eur - E. G., kompensuojant įvykio metu patirtą neturtinę žalą; 600 eur S. U.(V.), kompensuojant įvykio metu patirtą neturtinę žalą; 800 E. K. N., kompensuojant įvykio metu patirtą neturtinę žalą. Pažymi, kad sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuri numato maksimaliai galimą 5000,00 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai kompensuoti vienam draudžiamajam įvykiui nepriklausomai nuo to, kiek asmenų yra sužalojama eismo įvykio metu bei to paties įstatymo 19 straipsnio 7 dalimi, kurioje nurodoma „Tais atvejais, kai yra keli nukentėję tretieji asmenys ir žalai atlyginti neužtenka draudimo sumos, atsakingas draudikas ar Biuras moka išmokas proporcingai kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtai žalai“. Nurodo, kad išmokos nukentėjusiems asmenims buvo išmokėtos 2017 m. vasario 02/03. Jokių prieštaravimų ar pretenzijų dėl išmokų dydžio draudimo bendrovėje gauta nebuvo, kas leidžia daryti prielaidą, kad nukentėjusios su draudimo bendrovės žalos dydžio apskaičiavimai sutiko, pripažino tinkamu ir pakankamu. Atsižvelgus į tai, kad draudikas pilnai įvykdė savo prievolę, prašo R. P. ir E. G. ieškinius draudimo bendrovės atžvilgiu palikti nenagrinėtus. Pateikė duomenis, kad S. U.(V.) atlygino 300 Eur turtinės žalos (t.2, b.l.148,184,-185, 210).

20Kaltinamoji su ieškiniais nesutiko, nurodė, kad yra našlė, per mėnesį uždirba 400 eurų, išlaiko dvi dukras, viena iš jų neįgali, pati turi sveikatos problemų. Pažymėjo, kad nukentėjusių neturtinių žalų sumos per didelės. R. P. padaryto sužalojimo laipsnį patvirtino ekspertas, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, konstatuotas sveikatos pagerėjimas. E. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji dirba. Nukentėjusiųjų ieškiniai neproporcingi teismų praktikai, prašė juos atmesti. Mano, kad draudimas nukentėjusioms pilnai atlygino žalą. Prašė atsižvelgti į jos turtinę, šeimyninę padėtį, pažymint, kad jos dukra irgi buvo sužalota. Prašė mažinti bylinėjimosi išlaidas.

21Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

22Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

23Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

24Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų praktika, įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013 ir kt.), tačiau atsižvelgiant į konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybes, nuo šių rodiklių kartais ir nukrypstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2013), kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog teismų praktika šiuo klausimu vis tik nėra identiška, ji suformuoja tik tam tikras tendencijas, kurias būtina įvertinti konkrečios situacijos kontekste. Neabejotina, jog kiekvienas asmuo į patirtą stresą, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, kurių pasekmės ir yra pagrindinis elementas, vertinamas sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, reaguoja skirtingai, todėl tai, jog vienam asmeniui už nusikalstamos veikos metu jo patirtus sužalojimus – pvz. kaulų lūžius, yra priteisiama mažesnė neturtinė žala nei asmeniui, kuriam nusikaltimu padaryti sužalojimai buvo kiek lengvesni (tačiau vis tiek sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą), nelaikytina pagrindu mažinti nukentėjusioms priteistinos neturtinės žalos dydžio, kaip prašo kaltinamoji ir jos gynėjas, pasisakydami dėl nukentėjusiųjų E. G. ir S. U. (V.) ieškinių. Kita vertus, kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, susidariusioje eismo situacijoje būdama nepakankamai atsargi.

25Teismui nekyla abejonių, kad visos nukentėjusios patyrė didelius išgyvenimus, tiek fizinį ir dvasinį skausmą. Tačiau nors ir nustačius visoms nukentėjusioms, teisiškai vertinant, tokį patį- nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusios R. P. patirti net 8 kaulų lūžiai ir kitų sužalojimai, dabartinė sveikatos būklė, daugiau nei vienerius metus trukęs ir vis dar tęsiamas gydymosi procesas, nustatytas po eismo įvykio likęs tik 40 procentų darbingumo lygis (prie bylos pateikta asmens sveikatos istorija, t.2,b.l.187,230-231) sudaro prielaidas eismo įvykio pasekmes jos atžvilgiu vertinti kaip skaudžiausias. Tai atsispindi ir jai priteistinos neturtinės žalos, viršijančios teismų praktikoje dažnai priteisiamų sumų ribas, dydyje. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, nuteistosios bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, t.y. nukentėjusiajai R. P. priteisiant 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai E. G. priteisiant 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajai S. U.(V.) priteisiant 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyta, kad draudimo bendrovė jau atlygino maksimaliai galimą 5000 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai kompensuoti vienam draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p.), todėl teismo nustatyta žala nukentėjusioms priteistina tik iš kaltinamosios. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovėms neatimama galimybė ateityje, pateikus naujus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas gydymosi išlaidas ar kitus duomenis, leidžiančius prašyti atlyginti jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kreiptis į teismą dėl papildomų sumų priteisimo.

26Pažymėtina, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusios R. P. prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos 550 Eur sumai ir E. G. prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos 250 Eur sumai yra pagrįstos ir įrodytos (pinigų priėmimo kvitai, t.2, b. l.162,163, 164,165, t. 3, b.l.46 ), todėl priteistinos iš kaltinamosios R. N..

27Teismui buvo teikiamas prašymas spręsti klausimą dėl R. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Kaltinamoji ir jos gynėjas laiduotoju prašė skirti kaltinamosios dukterį I. N., gimusią 1997-04-09.

28BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

29Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nors teigia, kad nuoširdžia gailisi, tačiau, teismo nuomone, tą daro tik formaliai ir nenuoširdžiai. Tą įrodo ne tik kaltinamosios elgesys su nukentėjusiomis, bet ir skubus turto perleidimas tretiesiems asmenims iškart po įvykio, motyvuojant tai tuo, kad jai tas įstatymo nebuvo draudžiama. Tai rodo ne atgailą ir gailėjimąsi, neigiamą savo poelgio įvertinimą, o šaltakraujišką ir ganėtinai cinišką išskaičiavimą dėl padarytos veikos patirti kuo mažiau asmeninių nuostolių.

30Be to, prašoma laiduotoju skirti kaltinamosios dukterį. Teismas tokį prašymą taip pat vertina kritiškai. Teismas nemano, kad kaltinamajai, kaip pilnai subrendusiai asmenybei, jos jauno amžiaus duktė turėtų tokių asmeninių savybių bei galimybių daryti teigiamą įtaką kaltininkei. Tokiu būdu, nesant visų būtinų sąlygų, nėra jokio teisinio pagrindo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

31Nesant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, teismas privalo kaltininkui skirti bausmę. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

32Kaltinamosios įvykdyta veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji nusikalto pirmą kartą ir teisiama už neatsargaus nusikaltimo padarymą, charakterizuojama teigiamai.

33Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad R. N. už veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaip teisiamai pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą, skirtina baudos bausmė, atitinkant sankcijos vidurkį, kadangi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi veika padaryta 2016-09-06, baudos dydžio nustatymui taikytina BK 48 straipsnio 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, MGL dydis nustatytinas vadovaujantis LR Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu Nr. 897). Teismas kartu atsižvelgia į faktinę kaltinamosios turtinę padėtį – gauna minimalų atlyginimą, yra našlė, augina dvi dukras, viena iš kurių yra neįgali. Todėl nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

34Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kartu su bausme, gali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones(BK 68 straipsnis). Atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad įvykio metu kaltininkė buvo blaivi, kad transporto priemonė ir teisė ją vairuoti kaltinamajai yra reikalinga, nes ji turi neįgalią dukrą, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti be baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

35Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Marijampolės AVPK saugomi Oro pagalvės, Automobilis VW Golf, valst. Nr. 991, VIN ( - ), automobilis TOYOTA Rav4, valst. Nr. ( - ) VIN ( - )– grąžintini jų teisėtiems savininkams; Byloje esantis(t. 1, b. l.85-86) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas - paliktinas saugoti byloje.

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

Nutarė

37R. N. pripažinti kalta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją bauda, kurios dydis 37 (trisdešimt septyni)MGL, kas atitinka 1393,42(vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir keturiasdešimt dviejų centų) dydžio baudą.

38Paskirtoji bauda per devynis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, Įmonės kodas-188659752, pasirinktame banke, įplaukos kodas - 6801, kvitas pateiktas teismui.

39Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

40Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.

41R. P. ir E. G. civilinius ieškinius dalyje dėl reikalavimo juos priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atmesti.

42Iš civilinio atsakovo Ramunės N. R. P. naudai priteisti 3000,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

43Iš civilinio atsakovo R. N. E. G. naudai priteisti 1000,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

44Iš civilinio atsakovo Ramunės N. S. U. naudai priteisti 500,00 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

45Iš Ramunės N. R. P. naudai priteisti 550,00 eurų, E. G. naudai – 250,00 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

46Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Marijampolės AVPK saugomus Oro pagalves, Automobilį VW Golf, valst. Nr. 991, VIN ( - ), automobilį TOYOTA Rav4, valst. Nr. ( - ) VIN ( - )– grąžinti jų teisėtiems savininkams; Byloje esantį(t.1, b.l.85-86) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą - palikti saugoti byloje.

47Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. R. N., asmens kodas ( - ) gim. 1976-06-01 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos... 4. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 5. R. N. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo... 6. R. N., apklausta kaltinamąja, kalta prisipažino iš dalies. Nors nurodė, kad... 7. Nukentėjusioji K. N. paaiškino, kad 2016-09-06 apie 7.30 val. važiavo kaip... 8. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. U.(įvykio metu pavardė buvo V.)... 9. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. G. paaiškino, kad 2016-09-06 R. P.... 10. Liudytoja R. S.-Š. paaiškino, kad kaip ir nukentėjusiosios dirba Kazlų... 11. Teismo medicinos ekspertas V. V. pilnai patvirtino savo 2016-11-25(t.1,... 12. Nors kaltinamoji savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, teismas ją laiko... 13. Teismui ištyrus įrodymus, neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad R. N.,... 14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau – BPK) 44 straipsnio... 15. Civilinė ieškovė R. P. pateiktu ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovų... 16. Civilinė ieškovė E. G. pateiktu ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovų... 17. Teismo posėdžio metu ieškovių R. P. ir E. G. atstovas ieškinį palaikė.... 18. Civilinė ieškovė S. U. (V.) pateikė du ieškinius, vienu iš jų prašė... 19. Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje... 20. Kaltinamoji su ieškiniais nesutiko, nurodė, kad yra našlė, per mėnesį... 21. Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.... 22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje... 23. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį... 24. Sutinkamai su vieningai neturtinės žalos klausimu formuojama teismų... 25. Teismui nekyla abejonių, kad visos nukentėjusios patyrė didelius... 26. Pažymėtina, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad būtų... 27. Teismui buvo teikiamas prašymas spręsti klausimą dėl R. N. atleidimo nuo... 28. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 29. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino... 30. Be to, prašoma laiduotoju skirti kaltinamosios dukterį. Teismas tokį... 31. Nesant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, teismas privalo... 32. Kaltinamosios įvykdyta veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, įstatymo... 33. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei... 34. Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kartu su bausme, gali... 35. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304... 37. R. N. pripažinti kalta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją bauda,... 38. Paskirtoji bauda per devynis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo... 39. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. N. iki... 40. Civilinius ieškinius tenkinti dalinai.... 41. R. P. ir E. G. civilinius ieškinius dalyje dėl reikalavimo juos priteisti iš... 42. Iš civilinio atsakovo Ramunės N. R. P. naudai priteisti 3000,00 eurų... 43. Iš civilinio atsakovo R. N. E. G. naudai priteisti 1000,00 eurų nusikaltimu... 44. Iš civilinio atsakovo Ramunės N. S. U. naudai priteisti 500,00 eurų... 45. Iš Ramunės N. R. P. naudai priteisti 550,00 eurų, E. G. naudai – 250,00... 46. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai... 47. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu...