Byla I3-596-289/2020

1Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Miežienei, dalyvaujant pareiškėjui L. P. ir jo atstovui advokatui A. K., dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui K. C., dalyvaujant atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R., dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens L. įmonės „Egzotika“ atstovui advokatui V. K., nedalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Viregdus“, uždarosios akcinės bendrovės „Kentauras“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investicijų grupė“, uždarosios akcinės bendrovės „LIDL Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Rukatonas“, uždarosios akcinės bendrovės Viregdus“, uždarosios akcinės bendrovės „Lauktuvės Jums“, uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ atstovams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir Č. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą dėl administracinių sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovėms Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: D. K., Č. B., uždarosioms akcinėms bendrovėms „LIDL Lietuva“, „Panevėžio autobusų parkas“, „Baltijos investicijų grupė“, „Lauktuvėms Jums“, „Rukatonas“, „Viregdus“, „Kentauras“, L. įmonei „Egzotika“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4pareiškėjas L. P. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:

51)

6panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 23S-34-(14.23.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei D. B.” (toliau – ir Sprendimas Nr. 23S-34-(14.23.3.), kuriuo nuosavybės teisės D. B. į jai tenkančią buvusio savininko J. B. nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,9932 ha ploto žemės, atkurtos atlyginant pinigais (neindeksuota vertė – 2956,00 Eur, indeksuota vertė – 4 7300,00 Eur);

72)

8panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 23S-33-(14.23.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.” (toliau – ir Sprendimas Nr. 23S-33-(14.23.3.), kuriuo nuosavybės teisės J. B. į jai tenkančią buvusio savininko J. B. nekilnojamojo turto dalį, t. y. 0,1449 ha ploto žemės, atkurtos atlyginant pinigais (neindeksuota vertė – 431,00 Eur, indeksuota vertė – 690,00 Eur);

93) įpareigoti atsakovę Panevėžio miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ar kitą teismo nustatytą terminą suformuoti žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ (toliau – UAB „GeoVegas“) parengtus grąžinamos žemės sklypų Nr. 1 - Nr. 10 planus ar kitus panašius žemės sklypus ir pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos parengtą Grąžinamo natūra žemės sklypo schemą M1:500 - apie 0,0800 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) gatvėje.

10Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimu nuspręsta atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo L. P. skundą dėl administracinių sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: D. K., Č. B., L. įmonei „Egzotika“, uždarosioms akcinėms bendrovėms: „Lidl Lietuva“, „Panevėžio autobusų parkas“, „Baltijos investicijų grupė“, „Lauktuvėms Jums“, „Rukatonas“, „Viregdus“ ir „Kentauras“, priteisti iš L. P., a. k. ( - ) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 euro centų) uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio autobusų parkas“, į. k. 147024322, turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

11Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1290-41/2019 nutarta pareiškėjo L. P. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti; Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 4 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl siūlomų formuoti nuosavybės teisių į miesto žemę natūra atkūrimui žemės sklypų Nr. 5, Nr. 10 ir 0,0800 ha ploto žemės sklypo ( - ) gatvėje, Panevėžyje, panaikinti ir bylą dėl šių reikalavimų dalies perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

12Pareiškėjo L. P. 2017 m. birželio 26 d. skunde nurodoma, kad jo skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai atkurti nuosavybės teises yra nepagrįsti, kadangi ne visa buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdyta žemė, patenkanti į žemės sklypus Nr. 1 - Nr. 10, kurių planus parengė UAB „GeoVegas“, ir 0,0800 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) gatvėje, yra užimta statiniais ir ne į visą buvusio savininko žemę visuomenė turi poreikį. Pareiškėjas teigė, kad jis visą laiką siekė į Panevėžio mieste esančią buvusio savininko J. B. žemę nuosavybės teises atkurti natūra ir niekada nėra išreiškęs valios gauti piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą žemę. Dėl šios priežasties Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo jokio pagrindo priimti Sprendimus Nr. 23S-34-(14.23.3.) ir Nr. 23S-33-(14.23.3.). Remdamasis Lietuvos Respublikos 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 34-37 punktais, tvirtino, kad įstatymai nenumato galimybės nepaisyti pretendentų valios ir nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti pinigais. L. P. nurodė, kad jo prašymu UAB „GeoVegas“ parengė 10 žemės sklypų, patenkančių į buvusio žemės savininko J. B. valdytos žemės ribas, planus. Pareiškėjas tvirtino, kad šie sklypai ir 0,0800 ha ploto žemės sklypas prie ( - ) gatvės yra laisvi ir neužstatyti, jiems nėra išreikšto visuomenės poreikio ( b. l. 2-4).

13Teismo posėdyje pareiškėjas L. P. ir jo atstovas advokatas A. K., iš esmės pakartoję skunde išdėstytus argumentus ir motyvus bei remdamiesi pateiktu teisės normų aiškinimu, ir atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį, prašė tenkinti skunde suformuluotus reikalavimus.

14L. P. pabrėžė, kad buvusio žemės savininko J. B. valdytos žemės ribose esančių statinių eksploatacijai suformuotų žemės sklypų teritorijos yra gana didelės, jos ne visos naudojamos tokiai paskirčiai ar yra faktiškai užstatytos. Pareiškėjas vertino, kad tai rodo, jog į tokias teritorijas visuomenė poreikių neturi, todėl jose gali būti formuojami natūra grąžinami žemės sklypai. Pareiškėjas teismo posėdyje prašė sugrąžinti bent dalį laisvos nenaudojamos žemės.

15Pareiškėjo atstovas advokatas A. K., vertindamas Savivaldybės administracijos pateiktus duomenis, teigė, kad nė į vieną pareiškėjo nurodytą sklypą nėra išreikštų aiškių ir konkrečių visuomenės poreikių. Pareiškėjo atstovas, pasisakydamas dėl žemės sklypo Nr. 5 pabrėžė kad tvora nėra esminis elementas, teritorija nėra naudojama sandėliams, transporto priemonių laikymui, dėl žemės sklypo Nr. 10 nurodė, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ teritorija priskirta pieva, pievos dalis, gali būti suformuluotas atskiras sklypas; gali būti suformuotas trečias sklypas. UAB „Panevėžio autobusų parkas“ yra išasfaltavęs didelę teritoriją, bet ji yra tuščia. Komercinė paskirtis nėra viešas interesas. UAB „LIDL Lietuva“ išnuomota dalis UAB „Panevėžio autobusų parkas“ teritorijos. Dėl žemės sklypo ( - ) gatvėje nurodė, kad žemė nėra priskirta kaip teritorija komunikacijoms. Niekam kitam negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės šiame žemės sklype. Savivaldybė piktybiškai neformuoja žemės sklypų. Ginčijamus sprendimus reikia naikinti iš principo, jei būtų laikoma, kad galima suformuoti sklypus.

16Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybės administracija, remdamasi nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Tvarkos 1061 punktu, bei vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika, nurodė, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje siejama su realiu ir pagrįstu visuomenės poreikiu konkrečiai pageidaujamai natūra susigrąžinti žemei. Savivaldybės administracija paaiškino, kad atsakant į L. P. 2017 m. balandžio 3 d. prašymą, pareiškėjui buvo parengtas 2017 m. gegužės 9 d. raštas, kuriuo pranešta, jog prašomos sugrąžinti natūra teritorijos dalis yra žemė, priskiriama valstybės išperkamai ir piliečiams negrąžinamai žemei. Tokią poziciją atsakovė grindė tuo, kad pareiškėjo nurodytų sklypų teritorijos užimtos statiniais ir jiems eksploatuoti reikalingais žemės sklypais, o pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta žemės sklypams, skirtiems bendroms gyventojų reikmėms. Pareiškėjas 2017 m. birželio 1 d. kreipėsi Savivaldybės administraciją prašymu suformuoti natūra grąžintiną sklypą, esantį ( - ) gatvėje, bei suformuoti žemės sklypus buvusio savininko valdytos žemės teritorijoje, patenkančioje į uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ (toliau – UAB „Panevėžio autobusų parkas“) nuomojamą žemę. Savivaldybės administracija 2017 m. birželio 21 d. raštu L. P. atsakė, kad šios žemės teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamos.

17Papildomai Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 13 d. (b. l. 73-78) nurodė, kad sklypo Nr. 5 (0,2150 ha) teritorija patenka į suformuotą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), plotas 1,4107 ha, jam suteiktas adresas ( - ), nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo – Nacionalinė žemės tarnyba. Minimas sklypas 1996 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. N27/96-0169 išnuomotas L. įmonei „Egzotika“. Visa jo teritorija yra užstatyta: sandėlis, kompresorinė, elektros skydinė, kiemo statiniai (aikštelė, kiemo aptvėrimas), sandėlį pagal sudarytą nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. nuomoja UAB „Kredora“. Atkreipiamas dėmesys, kad žemės sklypo dalyje, kurią pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises yra L. įmonei „Egzotika“ priklausanti nekilnojamojo daikto dalis, būtent inžinerinio statinio – kiemo aptvėrimo, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas unikalus Nr. ( - ). Tokia žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskiriama valstybės išperkamai žemei ir negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Sklypo Nr. 10 (1,0295 ha) teritorija patenka į žemės sklypą, kurio adresas ( - ), Panevėžys, kadastro Nr. ( - ), ( - ), plotas 7,1622 ha, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Teritorijoje Nr. 10, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti natūra, yra UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nuosavybės teise priklausantis pastatas – remonto dirbtuvės su administracinėmis – buitinėmis patalpomis, unikalus Nr. ( - ), pastatas – saugos postas, unikalus Nr. ( - ) kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniais – stoginė, unikalus Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniai – aptvėrimas, unikalus Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniai – aikštelė, unikalus Nr. ( - ). Minėtų statinių statybos pabaigos metai 2016-2017 m. 2011 m. spalio 27 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtintais žemės sklypo ( - ), kadastro Nr. ( - ), Panevėžys, detalusis planas, kurio tikslas – žemės sklypo ( - ), Panevėžys naudojimo būdo keitimas, privalomųjų teritorijos tvarkymo, naudojimo ir statybos reglamentų nustatymas. Planuojama veikla – autobusų stoties, prekybos centro, autobusų parko gamybinės bazės statyba. Pareiškėjo nurodyto žemės sklypo Nr. 10, teritorija patenka į nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, kuriam atlikti kadastriniai matavimai, nustatytos naudojimo paskirtys ir būdai. Tokia žemė taip pat pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskiriama valstybės išperkamai žemei. Teritorija ( - ) g. patenka į teritoriją suformuota detalaus išplanavimo projektu ( - ) g. prie namo Nr. 82/14 (56), patvirtintu 1995 m. balandžio 3 d. Panevėžio miesto valdybos sprendimu Nr. 229v. Pagal 1994 m. rugpjūčio mėn. užsakymą AB „Panevėžio miestprojektas“ buvo prašoma paruošti detalaus išplanavimo projektą ( - ) g. prie namo Nr. 82, tikslu grąžinti neužstatytuose plotuose buvusiems savininkams. Detalaus išplanavimo projekto pradinio planavimo dokumentuose nurodyta, kad <...> pagal pateiktą užduotį, teritorijos plotas – 25 a. Atlikus esamos padėties analizę ir patikslinus sklypo paskaičiavimus, teritorijos plotas 24,98 ha. Tačiau, įvertinus inžinerines komunikacijas ir kaimyninių sklypų ribas, siūloma grąžinti tik 6 a <...>. Šio dydžio žemės sklypas ir buvo suprojektuotas. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodytas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas raidėmis E, F, G, H, turintis nustatytą komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, Panevėžio miesto valdybos 1995 m. vasario 6 d. potvarkiu perduotas fizinio asmens nuosavybėn. Iš to, kas paminėta, matyti, kad šioje teritorijoje laisvos valstybinės žemės, kuri galėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka atkurta nuosavybei, nėra.

18Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovė A. R., pakartojusi atsiliepimo ir papildomų paaiškinimų argumentus ir motyvus, remdamasi jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė pareiškėjo L. P. skundą atmesti. Atsakovės atstovė tvirtino, kad teritorijų planavimo dokumentais yra aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai į buvusio savininko žemės dalis.

19Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) atsiliepimu prašė pareiškėjo L. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teise valdytą 9,8255 ha ploto žemę, patenkančią į Panevėžio miesto teritoriją, atkurti nuosavybės teises pretendavo jo vaikai. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad pareiškėjas L. P. iki ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo pasinaudojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje suteikta teise už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, gauti lygiavertį miško plotą kaimo teritorijoje ir iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią ir pasirinkti nurodytą atlyginimo būdą. NŽT Panevėžio skyrius 2017 m. sausio 2 d. raštu L. P. pranešė, kad už buvusio savininko žemę, į kurią nuosavybės teisės pretendentėms D. B. ir J. B. dar neatkurtos, jis turi teisę gauti lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimo vietovėje. Tokio turinio prašymo iš pareiškėjo L. P. nebuvo gauta. NŽT Panevėžio skyrius paaiškino, kad L. P., pakviestas atvykti į 2017 m. gegužės 8 d. vyksiantį sprendimų priėmimą, 2017 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą atidėti iki Panevėžio miesto savivaldybė išspręs jo prašymą dėl žemės grąžinimo natūra, kadangi pareiškėjas siekia nuosavybės teises atkurti lygiaverčiais sklypais ir natūra. Savivaldybės administracija 2017 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 19-1250(4.5.) NŽT Panevėžio skyriui ir pareiškėjui L. P. pranešė, kad pareiškėjo prašoma natūra grąžinti žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Tvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamus Sprendimus, veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vyko teisės aktų nustatyta tvarka, Sprendimai neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams (I t., b. l. 84-88).

20Teismo posėdyje atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujančio NŽT Panevėžio skyriaus atstovas K. C. prašė atmesti pareiškėjo L. P. skundą atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. K. C. akcentavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimus atkurti nuosavybės teises natūra į Panevėžio mieste esančią žemę gali priimti tik tuo atveju, jeigu Savivaldybės administracija pateikia duomenis apie tam tikslui suformuotus ir patvirtintus žemės sklypų planus. NŽT Panevėžio skyriaus atstovas nurodė, kad buvo gautas Savivaldybės administracijos pranešimas, jog grąžinamos natūra buvusio savininko J. B. žemės nėra. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad ( - ) g. galėtų būti keli arai, bet keturių arų nebūtų, nežino, kam grąžintas 6 arų sklypas ( - ) g. 1995 m.; nuosavybės teisių atkūrimas būtų neracionalus dėl likusiame mažame plote esančių komunikacijų.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo L. įmonė „Egzotika“ pateikė atsiliepimą ir prašė L. P. skundą atmesti. L. įmonė „Egzotika“ atsiliepime nurodė, kad L. P. norimas natūra susigrąžinti žemės sklypas Nr. 5 patenka į įmonės nuomojamą 1,410 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), esantį Panevėžyje, įmonė „Egzotika“ šį žemės sklypą nuomoja pagal 1996 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį iki 2046 m. balandžio 9 d, jis buvo išnuomotas pagal tuometinio Panevėžio apskrities valdytojo 1996 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. 141ž prie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių pastatų. Šiuo metu nurodytame žemės sklype stovi L. įmonei „Egzotika“ priklausantys penki statiniai: sandėlis, administracinis pastatas, kompresorinė, elektros skydinė, kiemo aikštelė ir kiemo aptvėrimas. L. įmonė „Egzotika“ nurodė, kad be statinių per šį sklypą yra nutiesti įvairūs inžinieriai tinklai: požeminė elektros tiekimo linija, požeminė šilumos ir karšto vandens tiekimo trasa, be to, teritorijos įrengta apšvietimo ir perimetrinės signalizacijos sistemos. Dėl šių priežasčių žemės sklypas, kadastro Nr. ( - ), priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo vertino, kad atskiro 0,2150 ha ploto žemės sklypo Nr. 5 formavimas prieštarautų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principams, nes prie jo nėra atskiro privažiavimo (I t., b. l. 144-145).

22L . įmonės „Egzotika“ atstovas advokatas V. K. prašė atmesti L. P. skundą atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje ir paaiškinimuose raštu (III t., b. l. 3-4) papildomai paaiškino, kad nuomojamo žemės sklypo, esančio Panevėžyje, ( - ), teritorija aptverta tvora, patekimui į sklypo teritoriją įrengti vartai, kurie pasibaigus darbo dienai užrakinami ir įjungiama signalizacija. L. įmonės „Egzotika“ atstovas nurodė, kad žemės sklypo teritorijoje veiklą vykdo automobilių „Wolksvagen“ gamintojui atstovaujanti UAB „Kredora“, kuri aikštelėje laiko parduodamus automobilius.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ pateikė atsiliepimą ir prašė L. P. skundą atmesti. UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atsiliepime nurodė, kad Savivaldybės administracija neturi pagrindo pagal UAB „GeoVegas“ parengtą planą formuoti žemės sklypo Nr. 10, kadangi šis sklypas patenka į komercinės paskirties objektų žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Panevėžyje, ( - ). Šiam žemės sklypui yra parengtas ir Panevėžio miesto valdybos 2002 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 198v patvirtintas J. B. g. 65 ir 67 sklypų detalusis planas. Nacionalinė žemės tarnyba pagal 2004 m. gegužės 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), nuomoja UAB „Panevėžio autobusų parkas“. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjo pageidaujamo susigrąžinti natūra žemės sklypo Nr. 10 teritorija patenka į statinių eksploatacijai skirtą žemės sklypą, kuris, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra priskiriamas valstybės išperkamai žemei. 2020 m. vasario 17 d. teisme gautuose trečiojo suinteresuoto asmens papildomuose paaiškinimuose nurodoma, kad faktinės aplinkybės, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nuomojama teritorija yra detaliai suplanuota, detaliojo plano sprendiniais numatyta nuomojamos teritorijos užstatymo galimybė, šio dokumento pagrindu parengti dokumentai, suteikiantys teisę vykdyti statinių statybas, gauti statybą leidžiantys dokumentai, kurių pagrindu statiniai pastatyti ir teisiškai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrodo, kad yra visos sąlygos UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nuomojamą žemę pripažinti valstybės išperkama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

24Trečiųjų suinteresuotų asmenų: UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB „Lidl Lietuva“, UAB „Baltijos investicijų grupė“, UAB „Lauktuvės Jums“ , UAB „Rukatonas“, UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB „Viregdus“, UAB „Kentauras“ atstovai, tretieji suinteresuoti asmenys D. K., Č. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą nurodytiems proceso dalyviams pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

25Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

26Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1290-41/2019, pareiškėjo skundas nagrinėtinas tik dėl skundo trečiojo reikalavimo dalyje dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą terminą suformuoti žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ parengtus grąžinamos žemės sklypų Nr. 5 ir Nr. 10 planus ir pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos parengtą Grąžinamo natūra žemės sklypo schemą M1:500 - apie 0,0800 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) gatvėje, Panevėžyje.

27Taigi šiuo atveju byloje nagrinėjamas ginčas, ar Panevėžio miesto savivaldybės administracija buvusio savininko valdytos žemės tam tikras teritorijas teisėtai ir pagrįstai priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl šios priežasties nesuformavo žemės sklypų, skirtų grąžinti natūra atkuriant nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi palikta galioti ir ta Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimo dalis, kuria revizuoti skundžiami aktai, šioje byloje nebepasisakytina ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė administracinius sprendimus nuosavybės teises pretendentams į buvusio savininko valdytą žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti atlyginant pinigais.

28Ginčo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygų ir tvarkos santykiams reguliuoti taikomi 1991 m. birželio 18 d. įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Įstatymas), 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.

29Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog buvusio savininko žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Valstybės išperkamos žemės kategorijų sąrašas pateiktas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1-14 punktuose ir 2 dalyje. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką nustatančios principinės nuostatos įtvirtintos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Kokioms kategorijoms priskirta žemė yra išperkama valstybės, už ją atlyginant pagal šio įstatymo 16 straipsnį, nurodyta Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija).

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su konkretaus, realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu (2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Tvarkos 1061 punktą, reglamentuojantį nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje tvarką, yra išaiškinusi, kad teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti paskyrė Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių, kuriems priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Atkuriant nuosavybės teises, pareiga pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta vietos savivaldybės administracijos direktorius. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Kai savivaldybės administracija pateikia informaciją, jog buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų (2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015

31Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad sprendžiant, ar Savivaldybės administracija pagrįstai žemės sklypus Nr. 5 ir Nr. 10 bei 0,0800 ha ploto žemės sklypą ( - ) g., Panevėžyje, priskyrė valstybės išperkamai žemei ir dėl to neatliko Tvarkoje jos kompetencijai priskirtų veiksmų, būtina nustatyti, ar yra visuomenės (jos dalies) interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti; ar šie interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir ar šių interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu ginčo žemės sklypai būtų grąžinti natūra.

32Dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ parengtą grąžinamos žemės sklypo Nr. 5 planą

33Žemės sklypas Nr. 5 patenka į 1,4107 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Panevėžyje, ( - ) (I t., b. l. 135). Nekilnojamojo turto registro ir kitų dokumentų duomenimis, žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas.

34Žemės sklype stovi L. įmonei „Egzotika“ nuosavybės teise priklausantys statiniai: sandėlis, kompresorinė, elektros skydinė, kiemo statiniai (aikštelė, kiemo aptvėrimas), sandėlį pagal sudarytą nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. nuomoja UAB „Kredora“; žemės sklypas nustatyta tvarka nuo 1996 m. balandžio 9 d. iki 2046 m. balandžio 9 d. nuomojamas L. įmonei „Egzotika“ (I t, b. l. 110–111, 146, 147–153).

35Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje (toliau – ir LVAT nutartis) nurodoma, kad „iš byloje esančių planų (t. 1., b. l. 14, 16, 135), kurių duomenis teisėjų kolegija vizualiai įvertino viešai prieinamomis priemonėmis į Google paieškos sistemą įvedus aktualų adresą (žr. https://www.google.lt/maps/search/panev%C4%97%C5%BEys,+basanavi%C4%8Diaus+69b/@55.7137058,24.374893,226a,35y,39.45t/data=!3m1!1e3), yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodoma šio sklypo dalis negali būti vertinama, kaip žemė, reikalinga pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti.“ Taip pat LVAT nutarties 62.6. punkte pažymima, kad „vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės nuomos sutartis neatima iš asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į tokią žemę, jei ji nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės Nutarties 58 punkte nurodytais pagrindais. Siekiant interesų pusiausvyros, yra galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas sumažinant išnuomoto sklypo plotą tokia dalimi, kiek yra pagrindas pripažinti, kad žemė nepriskirtina prie tokios, kuriai taikytinos Nutarties 58 punkte numeriu 1 nurodytos įstatymo nuostatos, ir suformuojant natūra nuosavybėn grąžintiną žemės sklypą. Tai, kad žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdas, taip pat nėra pagrindas paneigti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje remiamasi LVAT formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika panašaus pobūdžio bylose, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad minimose LVAT nutartyse: 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2017 ir 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2017, pateikiamas teisės aiškinimas ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) kontekste sutampa su faktine fabula nagrinėjamoje byloje, nes šiuo atveju ne tik nėra patvirtinto detaliojo plano, bet ir neįrodytas konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Toks poreikis gali būti grindžiamas miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų sprendiniais, tačiau tokių ar kitų, visuomenės poreikį pagrindžiančių argumentų pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodoma.“

36Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoje kalbama ne apie bet kokią prie statinių ar įrenginių esančią žemę, o tik apie tą, kuri yra būtina jų eksploatavimui, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų teritorijų; minėtoje nuostatoje nurodyta žemė yra skirta įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė ir kt. Be to, minėtoje nuostatoje įtvirtinta, jog eksploatacijai būtini žemės sklypai turi būti suformuoti detaliaisiais planais.

37Pažymėtina, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–276–04; Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 151-177). Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.

38Trečiojo suinteresuoto asmens L. įmonės „Egzotika“ atstovo advokato V. K. paaiškinimuose akcentuojama, kad prašomoje atskirti žemės sklypo dalyje yra L. įmonei „Egzotika“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto dalis, t. y. inžinerinio statinio-kiemo aptvėrimo (unikalus Nr. ( - )) dalis. Šioje žemės sklypo dalyje taip pat yra L. įmonei nuosavybes teise priklausantys įrenginiai: teritorijos apšvietimo stulpai ir teritorijos apsaugos signalizacija, kurie nėra priskirtini nekilnojamajam turtui.

39Pareiškėjo atstovas teismui pateikė 2020 m. vasario 26 d. nuotraukas, padarytas ginčui aktualiose teritorijose. L. įmonės „Egzotika“, esančios (neskelbtini duomenys) teritorijoje, nuotraukoje Nr. 7 matyti pieva (teritorija, į kurią pretenduoja pareiškėjas), taip pat iš kitų pateiktų nuotraukų galima išvada, kad dalis aptvertos teritorijos nėra eksploatuojama. Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ginčui aktualioje ploto dalyje (0,2150 ha, žemės sklypas Nr. 5) žemė nėra užimta tokiais statiniais, pastatais ir įrenginiais, kuriems eksploatuoti reikalinga žemės sklypo Nr. 5 žemė.

40Taigi darytina išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos faktinės aplinkybės, jog ginčui aktualioje žemės sklypo dalyje (žemės sklype Nr. 5) yra inžinerinio statinio-kiemo aptvėrimo (neskelbtini duomenys) (unikalus Nr. ( - )) dalis, L. įmonei nuosavybes teise priklausantys įrenginiai: teritorijos apšvietimo stulpai ir teritorijos apsaugos signalizacija, kurie nėra priskirtini nekilnojamajam turtui, nėra nurodytos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje kaip aplinkybės, darančios atitinkamą žemę valstybės išperkama.

41Taip pat, kaip ir buvo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalis numato, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Taigi faktas, kad žemės sklype stovi L. įmonei „Egzotika“ nuosavybės teise priklausantys statiniai (aikštelė, kiemo aptvėrimas), arba tai, kad L. įmonė „Egzotika“ pagal sudarytą nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. nuomoja UAB „Kredora“ sandėlį, nelaikytinas kliūtimi spręsti klausimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.

42Taigi žemės sklypas Nr. 5 Atkūrimo įstatymo požiūriu nėra valstybės išperkama žemė, todėl atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 5 (0,2150 ha ploto) planą.

43Dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ parengtą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 planą.

44Ginčui aktuali žemės sklypo Nr. 10 teritorija (1,0295 ha) patenka į 7,1622 ha ploto žemės sklypą, unikalus ( - ), esantį ( - ), Panevėžyje (I t., b. l. 135).

45Iš Nekilnojamojo turto registro ir kitų duomenų nustatyta, kad šio žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; žemės sklypui nustatytas komercinės paskirties objektų, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų naudojimo būdas; žemės sklypo 6,6121 ha dalis yra užstatyta, 0,4576 ha – užimta keliais; žemės sklype stovi statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. 35/44451); žemės sklypui nustatyti servitutai, suteikiantys teises tiesti požemines, antžemines komunikacijas, jas aptarnauti ir naudoti, bei kelio servitutai; žemės sklypas dalimis pagal galiojančias sutartis nuomojamas uždarosioms akcinėms bendrovėms „Lauktuvės jums (iki 2083 m. rugpjūčio 11 d.), „Baltijos investicijų grupei“ (iki 2083 m. rugpjūčio 29 d.), „Panevėžio autobusų parkas“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.) ir „Lidl Lietuva“ (iki 2084 m. gegužės 31 d.) (I t., b. l. 107-109). UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atsiliepime nurodė, kad žemės sklype esantys statiniai priklauso šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise (I t., b. l. 124). Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2002 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 198v „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų tvirtinimo ir adresų suteikimo“ 2 punktu patvirtino J. B. g. 6 ir 67 sklypų detalųjį planą, kurio sprendiniai taikomi visam žemės sklypui, unikalus ( - ) (I t., b. l. 69). Viešai skelbiamais Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis, nurodytas detalusis planas įregistruotas, registracijos Nr. 00045728.

46Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-10-23 „Dėl žemės sklypo (J. ( - ), Panevėžys) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo“, atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“, patvirtintas pridedamas žemės sklypo (J. ( - ), Panevėžys) detalusis planas (III t., b. l. 47) ir nustatyta paskirtis – kitos paskirties; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija (indeksas K), inžinerinės infrastruktūros teritorija (indeksas I); naudojimo pobūdžiai – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos (indeksas K1), degalinių ir autoservisų statinių statybos (K3), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (indeksas I1). Žemės sklypo J. ( - ), kadastro Nr. ( - ), Panevėžyje, detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje nurodomi servitutai, statinių paskirtys (komercinės paskirties statiniai, automobilių stovėjimo aikštelės, autobusų stotis, autobusų parko gamybinės bazės pastatai, autobusų parko degalinė).

47Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d. administracinėje byloje Nr. A858-1183/2014 nurodoma, kad pareiga įrodyti, kad yra išlikęs realus, objektyviai išreikštas visuomenės poreikis detaliuoju planu suformuotam žemės sklypui tenka atsakovui, nesutinkančiam su pareiškėjo reikalavimu suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

48Atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 13 d. paaiškinimuose (III t., b. l. 73-78) akcentuojama, kad pareiškėjo nurodyto žemės sklypo Nr. 10 teritorija patenka į nustatyta tvarka suformuotą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, kuriam atlikti kadastriniai matavimai, nustatytos naudojimo paskirtys ir būdai. Ginčo teritorija yra detaliai suplanuota detaliuoju planu, išnuomota UAB „Panevėžio autobusų parkas“, taip pat užstatyta UAB „Panevėžio autobusų parkas“ valdomais aukščiau nurodytais nekilnojamojo turto objektais, kurie yra eksploatuojami bendrovės. Pasak atsakovės, tokia žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą priskiriama valstybės išperkamai žemei.

49Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad konkretaus visuomenės poreikio pageidaujamai grąžinti natūra žemei, dėl kurio žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei, buvimas išreiškiamas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas (2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje A11-263/2003, 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-927/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-496/2009; 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-305/2010, 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-151/2011, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-440-2013, 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, apibrėžiant detaliojo plano reikšmę nuosavybės teisių atkūrimo procese, nurodyta, kad detaliaisiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu; detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija).

50Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, jog detalusis planas yra viena iš sąlygų žemei išpirkti, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis. Tai reiškia, kad net ir esant patvirtintam tam tikros teritorijos detaliajam planui, tačiau nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra. Priešingai aiškinant minėtas teisės normas galimos situacijos, kai be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

51Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. ir 2002 m. gegužės 10 d. nutarimuose yra pažymėjęs, jog miesto žemės grąžinimą ar jos negrąžinimą natūra turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

52Iš pareiškėjo atstovo teismui pateiktų 2020 m. vasario 26 dieną ( - ), padarytų nuotraukų, kuriuose užfiksuota ir faktinė situacija UAB „Panevėžio autobusų parkas“, darytina išvada, kad dalis aptvertos teritorijos nėra eksploatuojama. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pagal ginčo sklypui Nr. 10 aktualių detaliųjų planų sprendinius yra išreikštas konkretus visuomenės poreikis, atsakovė neįrodė, kad žemės sklypui, UAB „GeoVegas“ parengtame plane pažymėtam Nr.10, yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kad jis objektyviai negali būti patenkintas kitaip, kaip negrąžinant pretendentams šio žemės sklypo. Tai parodo, kad visuomenės poreikiai gali būti tenkinami kitaip nei išperkant šį nuosavybės objektą.

53Pažymėtina, kad vien įpareigojimas dalyje teritorijos (kiek ji nėra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų) suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui savaime nuosavybės teisių nepažeidžia. Šiuo aspektu UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nepateikė argumentų, kaip tikėtinas žemės savininko pasikeitimas, turint galvoje tai, savaime pažeistų jos nuosavybės teises. Įpareigojimas suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teritorijoje, kuri Atkūrimo įstatymo prasme nėra valstybės išperkama žemė, savaime nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių ir teisės eksploatuoti nuosavybės teise priklausančius objektus. Taip pat, kaip teisingai pažymi pareiškėjas ir jo atstovas, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Panevėžio autobusų parkas“ žemės sklypo dalis nuomojama kitiems subjektams.

54Remiantis šiais argumentais, darytina išvada, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog žemės sklypas Nr.10, pažymėtas UAB „GeoVegas“ parengtame plane, teisėtai priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Remiantis jau išdėstytais motyvais vien minėtų detaliųjų planų buvimas nepagrindžia objektyviai egzistuojančio poreikio išpirkti minėtą žemės sklypą siekiant patenkinti visuomenės poreikius, todėl atsakovė įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą.

55Dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo suformuoti 0,0800 ha ploto žemės sklypą ( - ) g., Panevėžyje

56Teritorija ( - ) g. patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas detalusis planas „Detalaus išplanavimo projektas ( - ) g. prie namo Nr. 82/14 (56)“, patvirtintas Panevėžio miesto valdybos 1995 m. balandžio 3 d. potvarkiu Nr. 229v (I t., b. l. 76-82). Detalusis planas nustatyta tvarka įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, suteiktas registracijos Nr. T00048788 (I t., b. l. 75).

57Pagal detaliojo plano sprendinius, teritorijoje yra suplanuoti du sklypai (I., b. l. 82). Pradiniuose projektavimo duomenyse nurodyta, kad atlikus teritorijos padėties analizę, įvertinus inžinierines komunikacijas ir gretimų sklypų ribas, bei nustačius, jog palei ( - ) gatvę praeina daug inžinierinių komunikacijų, detaliuoju planu grąžinimui buvo suprojektuotas vienas 0,0600 ha (6 arų) sklypas (I. t., b. l. 78).

58Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis 0,0600 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas raidėmis E, F, G, H, turintis nustatytą komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, Panevėžio miesto valdybos 1995 m. vasario 6 d. potvarkiu perduotas fizinio asmens nuosavybėn (I t., b. l. 156).

59Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teritorijoje yra suplanuoti du sklypai. Vienas jau yra privati nuosavybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje nurodoma, kad „kokie detaliojo plano sprendiniai patvirtina, kad į antrąjį žemės sklypą negali būti atkurta nuosavybės teisė, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Tai, kad pradiniuose projektavimo duomenyse nurodyta, kad atlikus teritorijos padėties analizę, įvertinus inžinierines komunikacijas ir gretimų sklypų ribas, bei nustačius, jog palei ( - ) gatvę praeina daug inžinierinių komunikacijų, niekaip neįrodo, kad į pareiškėjo nurodomą žemės sklypą negali būti atkurtos nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad Pradiniuose projektavimo duomenyse nurodytas architektūrinis-planinis sprendinys, kuris patvirtina statybų perspektyvą. Tai, kad palei ( - ) gatvę praeina daug inžinierinių komunikacijų, galimai, nebūtų suteikti leidimai statyboms antrame, pareiškėjo nurodomame, sklype. Tačiau tai, o juo labiau abstraktus argumentas, kad 0,0800 ha ploto žemės sklypas ( - ) gatvėje pagal detaliojo plano „Detalaus išplanavimo projektas ( - ) g. prie namo Nr. 82/14(56)“ sprendinius nebuvo suplanuotas kaip grąžinimui skirtas žemės sklypas, nėra teisinis pagrindas konstatuoti kurio nors iš Nutarties 58 punkte nurodytų valstybės išperkamos žemės teisinį statusą apibrėžiančių pagrindų egzistavimą.“

60Pareiškėjo 2018 m. sausio 31 d. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 1-7) pareiškėjas akcentuoja, kad likęs laisvas 0,0200 ha ploto žemės sklypas gali būti grąžintas natūra. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas į laisvą 0,0200 ha plotą būtų neracionalus. Atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos paaiškinimuose (III t., b. l. 78) nurodoma, kad šioje teritorijoje laisvos valstybinės žemės, kuri galėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka atkurta nuosavybei, nėra.

61Skundžiamų aktų priėmimo metu Tvarkos 106 punktas numatė, kad suformavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose yra parengti detalieji planai, žemės sklypų planai rengiami atlikus kadastrinius matavimus pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Šio įsakymo 15.3. punktas numato, kad kartografuojami žemės naudmenų kontūrai vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 15.2.4-15.2.1 punktais bei žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintos Žemės valstybinės apskaitos tvarkos 14-22 punktais. Pagal šio įsakymo 14.1.2 punktą kitoms žemės naudmenoms nustatytas minimalus plotas 0,04 ha.

62Tačiau Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 915 (įsigaliojusiu nuo 2007 m. rugsėjo 12 d.) buvo pakeista Tvarkos 106 punkto dvidešimt pirmoji pastraipa, kuri išdėstyta taip: „Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų planų rengimo konkursus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Suformavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose yra parengti detalieji planai, žemės sklypų planai rengiami atlikus kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534.“

63Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nėra nustatytas minimalus žemės sklypo, kuris galėtų būti įrašytas į nekilnojamojo turto kadastrą ar registruojamas Nekilnojamo turto registre, dydis. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą vien tik žemės sklypo dydis nėra pagrindas atsisakyti formuoti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypus.

64Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje akcentuojama, kad tai, kad palei ( - ) gatvę praeina daug inžinierinių komunikacijų, nėra teisinis pagrindas konstatuoti kurio nors iš Nutarties 58 punkte nurodytų valstybės išperkamos žemės teisinį statusą apibrėžiančių pagrindų egzistavimą. Bylos nagrinėjimo metu (nauji) rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad likusi žemės sklypo ( - ) g., Panevėžyje dalis (apie 0,0200 ha) turi valstybės išperkamos žemės teisinį statusą, nepateikti.

65Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavime prašoma įpareigoti atsakovę Panevėžio miesto savivaldybę suformuoti apie 0,0800 ha ploto žemės sklypą ( - ) gatvėje pagal jos paruoštą Grąžinimo natūra žemės sklypo schemą M1:500, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių yra žinoma, kad suprojektuotas 0,0600 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas raidėmis E, F, G, H, turintis nustatytą komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą, Panevėžio miesto valdybos 1995 m. vasario 6 d. potvarkiu perduotas fizinio asmens nuosavybėn, atsakovė įpareigotina per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl likusios 0,0200 ha žemės sklypo, esančio ( - ) gatvėje, Panevėžyje, dalies suformavimo pareiškėjui pagal atsakovės paruoštą Grąžinimo natūra žemės sklypo schemą M1:500.

66Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

67Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

68Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

69Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje skundas tenkintinas iš dalies dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus, o atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundžiamų aktų teisėtumas nepaneigtas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimu, dėl kurio pasisakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi, patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būt priteistinos iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos.

70Pareiškėjas su atstovu advokatu A. K. 2017 m. spalio 18 d. sudarė atstovavimo Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje sutartį (I t., b. l. 95) ir 2020 m. gegužės 25 d. sudarė atstovavimo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje sutartį (II t., b. l. 167), tačiau pareiškėjas (jo atstovas) teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pavirtinančių patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Prašomų priteisti sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

71ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) numatė, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų, pavirtinančių išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, pareiškėjo prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.

72Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo dalis tenkintina, tretieji suinteresuoti asmenys L. įmonė „Egzotika“ ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nelaikytini asmenimis, kurių naudai priimtas sprendimas, todėl jos neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

73Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

74Pareiškėjo L. P. skundą tenkinti iš dalies.

75Atsakovę Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įpareigoti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 5 (0,2150 ha ploto) planą ir per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti buvusio žemės savininko J. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose, pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoVegas“ paruoštą siūlomą grąžinamos žemės sklypo Nr. 10 (1,0295 ha ploto) planą.

76Atsakovę Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įpareigoti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl likusios 0,0200 ha žemės sklypo dalies ( - ) gatvėje, Panevėžyje, suformavimo pareiškėjui pagal atsakovės paruoštą Grąžinimo natūra žemės sklypo schemą M1:500.

77Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. pareiškėjas L. P. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:... 5. 1)... 6. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. 2)... 8. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą... 9. 3) įpareigoti atsakovę Panevėžio miesto savivaldybės administraciją per... 10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimu... 11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartimi... 12. Pareiškėjo L. P. 2017 m. birželio 26 d. skunde nurodoma, kad jo skundžiami... 13. Teismo posėdyje pareiškėjas L. P. ir jo atstovas advokatas A. K., iš esmės... 14. L. P. pabrėžė, kad buvusio žemės savininko J. B. valdytos žemės ribose... 15. Pareiškėjo atstovas advokatas A. K., vertindamas Savivaldybės... 16. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė... 17. Papildomai Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 13... 18. Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovė A. R., pakartojusi... 19. Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos... 20. Teismo posėdyje atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujančio NŽT... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. įmonė „Egzotika“ pateikė atsiliepimą... 22. L . įmonės „Egzotika“ atstovas advokatas V. K. prašė atmesti L. P.... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Panevėžio autobusų parkas“ pateikė... 24. Trečiųjų suinteresuotų asmenų: UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB... 25. Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.... 26. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9... 27. Taigi šiuo atveju byloje nagrinėjamas ginčas, ar Panevėžio miesto... 28. Ginčo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 29. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog buvusio... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra suformavęs... 31. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad sprendžiant, ar... 32. Dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo... 33. Žemės sklypas Nr. 5 patenka į 1,4107 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.... 34. Žemės sklype stovi L. įmonei „Egzotika“ nuosavybės teise priklausantys... 35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje... 36. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoje kalbama ne apie... 37. Pažymėtina, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas... 38. Trečiojo suinteresuoto asmens L. įmonės „Egzotika“ atstovo advokato V.... 39. Pareiškėjo atstovas teismui pateikė 2020 m. vasario 26 d. nuotraukas,... 40. Taigi darytina išvada, kad trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos faktinės... 41. Taip pat, kaip ir buvo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 42. Taigi žemės sklypas Nr. 5 Atkūrimo įstatymo požiūriu nėra valstybės... 43. Dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo... 44. Ginčui aktuali žemės sklypo Nr. 10 teritorija (1,0295 ha) patenka į 7,1622... 45. Iš Nekilnojamojo turto registro ir kitų duomenų nustatyta, kad šio žemės... 46. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr.... 47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 14 d.... 48. Atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 13... 49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas,... 50. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 51. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio... 52. Iš pareiškėjo atstovo teismui pateiktų 2020 m. vasario 26 dieną ( - ),... 53. Pažymėtina, kad vien įpareigojimas dalyje teritorijos (kiek ji nėra užimta... 54. Remiantis šiais argumentais, darytina išvada, kad nėra teisinių pagrindų... 55. Dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo... 56. Teritorija ( - ) g. patenka į teritoriją, kuriai yra parengtas detalusis... 57. Pagal detaliojo plano sprendinius, teritorijoje yra suplanuoti du sklypai (I.,... 58. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šis 0,0600 ha ploto žemės sklypas,... 59. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teritorijoje yra suplanuoti du... 60. Pareiškėjo 2018 m. sausio 31 d. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 1-7)... 61. Skundžiamų aktų priėmimo metu Tvarkos 106 punktas numatė, kad suformavus... 62. Tačiau Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 915 (įsigaliojusiu... 63. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nėra nustatytas minimalus žemės... 64. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m.... 65. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavime prašoma įpareigoti... 66. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip... 67. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi... 68. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 69. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje skundas tenkintinas... 70. Pareiškėjas su atstovu advokatu A. K. 2017 m. spalio 18 d. sudarė... 71. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali iki 2018 m. gruodžio 31 d.... 72. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo dalis tenkintina, tretieji... 73. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 74. Pareiškėjo L. P. skundą tenkinti iš dalies.... 75. Atsakovę Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įpareigoti per tris... 76. Atsakovę Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įpareigoti per tris... 77. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos...