Byla 2-763-752/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su neteisėtu atleidimu susijusių išmokų, neturtinės žalos priteisimo

1Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieškovei A. R., jos atstovams advokatui dr. Pauliui Čerkai ir advokato padėjėjai Tomai Sajienei, atsakovo UAB „Selteka“ atstovui advokatui Eugenijui Lukošiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei UAB „Selteka“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su neteisėtu atleidimu susijusių išmokų, neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos ir UAB „Selteka" sudarytos darbo sutarties nutraukimą nuo 2011-08-12 pagal DK 127 str. 1 d. neteisėtu ir laikyti, kad ši darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovės 5 (penkių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendinio įsigaliojimo dienos; priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 1993 m. liepos 2 d. dirbo AB „Banga" radiotechnines aparatūros ir prietaisų montuotoja. Dėl AB „Bangos" verslo dalies savininko pasikeitimo nuo 1997-07-01 darbo santykiai tęsėsi UAB „Selteka". Jos darbo stažas iki darbo sutarties nutraukimo yra 218 mėnesių. Jai buvo mokamas vidutiniškai 800-900 Lt per mėnesį darbo užmokestis.

42011 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė buvo atleista iš pareigų remiantis DK 127 str. nuostatomis, t.y. pačiai prašant. Pareiškimą dėl atleidimo pačiai prašant ieškovė buvo priversta pasirašyti. Jai buvo nurodyta, jog UAB „Selteka" kreipsis į teismą dėl jos padaryto broko bei nuostolių atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turi nepilnametį vaiką, o gaunamų pajamų vos užtenka pragyvenimui, ji labai išsigando teisminių procesų, todėl pasirašė darbdavio atspausdintą dokumentą.

5Ji niekada nenorėjo nutraukti darbo santykių su UAB „Selteka", jos valios nutraukti darbo santykius nebuvo. Tačiau ji buvo priversta pasirašyti darbdavio atspausdintą ir jai pateiktą prašymą, nes bijojo, jog UAB „Selteka" užves teisme bylą dėl anksčiau jos padaryto broko. Būtent tokiais grasinimais remdamasi atsakovas reikalavo pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, remdamasis tuo, jog anksčiau jai vykdant savo pareigas, buvo padaryta broko, kurį reikėjo taisyti. Tačiau dėl darbo broko drausminė nuobauda paskirta nebuvo.

6Ieškovė nenorėjo nutrauko darbo santykių, vadinasi DK 127 str. neturėjo būti taikomas, kadangi jis yra skirtas būtent darbuotojo teisių realizavimui. Tuo atveju, kai darbuotojos valia yra likti darbe, darbdavys neturi jokio pagrindo naudotis teise, numatyta DK 127 str.

7Jau anksčiau ieškove buvo girdėjusi, jog įmonėje siekiama mažinti etatus, todėl buvo planuojama atleisti dalį darbuotojų. Todėl mano, jog tiesiog buvo ieškoma priežasčių bet kokiais būdais atleisti darbuotojus, nemokant jiems priklausančių išeitinių kompensacijų.

8Ieškovės teigimu, darbo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, kadangi ji ne savo noru parašė pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Todėl per 1 mėnesį nuo atleidimo dienos (DK 297 str. 1 d.) kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

9Ieškovė prašė atkreipti dėmesį ir į tai, jog ji pasirašė ant atspausdinto dokumento, o ne pati ranka surašė prašymą. Ji neturi namie kompiuterio ir spausdintuvo, todėl negalėjo pati parašyti prašymo dėl atleidimo. Tuo atveju, jeigu būrų norėjusi pasinaudoti DK 127 str. numatyta teise, prašymą ji būtų parašiusi ranka.

10Ieškovė taip pat nurodė, kad atleista ji buvo tą pačią dieną, kai tik pasirašė darbdavio pateiktą prašymą, todėl negalėjo pasinaudoti DK 127 str. 4 d. numatyta galimybe pakeisti savo nuomonę ir, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo, atšaukti savo prašymą. Tai yra dar vienas pagrindas pripažinti, kad atleidimo iš darbo tvarka buvo pažeista.

11Ieškovė laiko, jog jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas, kadangi ji pati neišreiškė valios nutraukti darbo santykius, jai nebuvo leisti pasinaudoti pasirašyto prašymo atšaukimo teise. Ieškovė nenorėjo nutraukti darbo santykių su atsakove, tačiau buvo priversta pasirašyti darbdavio pateiktą dokumentą, bijodama dėl darbdavio grasinimų kreiptis į teismą dėl broko.

12Ieškovė neišreiškė valios nutraukti darbo sutartį, todėl laikytina, jog atleidimas yra neteisėtas. Be to, darbuotoja, 18 metų dirbusi įmonėje, neturėdama kitų darbo pasiūlymų, augindama mažametį sūnų, neturėjo jokio pagrindo nutraukti darbo santykius, užtikrinančius minimalių poreikių patenkinimą.

13Ieškovė nurodė, jog negali grįžti į ankstesnį darbą, kadangi jai bus sukurtos nepalankios sąlygos dirbti. Be to, šiuo metu ji yra susiradusi valytojos darbą.

14Ieškovė taip pat nurodė, kad tai, jog atsakovė neteisėtai, pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, neesant ieškovės valios, staiga, neperspėjus, pateikė dokumentą pasirašymui dėl jos atleidimo iš darbo, ko pasėkoje neteisėtai nutraukė darbo sutartį bei dėl ko ji, siekdama apginti pažeistas teises, kreipėsi į teismą. Todėl jai priteistina neturtinė žala. Atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė jai dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, ji ir jos nepilnametis sūnus neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio, t.y. atsakovė savo neteisėtais veiksmais ieškovei padarė neturtinės žalos. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

15Ieškovė pas atsakovę dirbo daugiau nei 18 metų, darbas jai buvo įprastas, buvo susiformavęs bendradarbių ratas, darbas nekėlė streso, bei užtikrino minimalių poreikių patenkinimą. Šis darbas ieškovei buvo savirealizacijos forma bei vienintelis pragyvenimo šaltinis. Supratus, jog su mažamečiu, vos 4 metų amžiaus sūnumi neturės nuolatinių pajamų pragyvenimui, ieškovė patyrė didžiulį stresą, ją kankino nemiga, turėjo vartoti medikamentus, atitinkamai motinos būsena neigiamai įtakojo ir sūnų. Kaip žinia, neturtinės žalos pasekmės yra ypač sunkios ir ilgalaikės. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patirtą neturtine žalą vertina 10000 Lt.

16Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais pagrindais. Ieškovė paaiškino, kad jai dirbant UAB „Selteka“ buvo kalbama, kad mažėja darbo, bus reorganizacija. Mano, kad todėl buvo ieškoma klaidų, kad galėtų atleisti. Vieną dieną darbo vietoje ji buvo be apsauginės apyrankės. Ją brigadininkas nuvedė pas vadovą, ji rašė pasiaiškinimą. Kitą dieną buvo brokas, mašinistas paskundė. Brigadininkas ją pakvietė į kabinetą pas vadovą, sakė nėra darbo, skirstomės draugiškai. Ji susinervino, išbėgo iš kabineto. Paskui brigadininkas jai atnešė pareiškimą atleisti iš darbo ir atleidimo lapą, sustabdė darbą, davė pasirašyti. Sakė, kad jai nelabai sekasi, darbo nėra. Ji suprato, kad jeigu pasirašys - teks išeiti. Tačiau pasirašė. Gal stresas tuo metu veikė, nemąstė. Po to baigė darbo dieną. Brigadininkas laukė, kol ji atiduos įrankius. Kai brigadininkas atnešė pareiškimą, buvo jos porininkė, kuri tikriausiai tai matė. Su ja nekalbėjo apie tai, kad pasirašė brigadininko atneštą pareiškimą, kitiems darbuotojams taip pat nieko nesakė. Tačiau porininkė L. S. po darbo matė ją verkiančią stotelėje, ramino, sakė gal geresnį darbą susirasi. Tikrai ne ji pati sugalvojo išeiti. Ji baigusi profesinę mokyklą, kitos specialybės neturi. Išeiti iš darbo neplanavo, sunkūs laikai, darbo reikia. Po atleidimo buvo užsiregistravusi darbo biržoje, siuntė CV internetu, susirado terminuotą patalpų tvarkytojos darbą, už kurį gauna minimumą. Už papildomą darbą yra numatyti priedai. Kai darbo būdavo, „Seltekoj“ jai mokėdavo geriau. Tačiau į darbą grįžti nepageidauja, nes ten mažai darbo, keletas darbuotojų iškelta į kitą įmonę.

17Ieškovė taip pat prašė priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos, nes jai buvo stresas, nervinosi, pirko vaistus. Turi mažametį vaiką, bijojo likti be pajamų. Atleidus iš darbo buvo pinigų stygius, teko pirkti nereceptinius raminančius vaistus, valerijoną, citramoną, nes būna žemas spaudimas. Vaistus vartojo savaitę laiko. Paskui susirado kitą darbą.

18Ieškovė taip pat paaiškino, kad apsauginės apyrankės nedėvėjimo pasekmės būtų nekondiciniai gaminiai. Per pamainą ji padaro virš 100 gaminių, kurie nedėvint apyrankės galėjo sugesti. Ji gaminių nesugadino, nes tik atsisėdo be apyrankės, o pradėjus darbą apyrankę užsidėjo. Drausminė nuobauda jai nebuvo paskirta.

19Į papildomai užduotus klausimus ieškovė paaiškino, jog yra rašiusi pasiaiškinimą dėl apyrankės nedėvėjimo, nes rašyti pasiaiškinimą žodžiu pareikalavo gamybos vadovas. Apie tai, kad jai už tai buvo paskirta drausminė nuobauda nežinojo. Jai davė tuščią lapą, ji parašė pasiaiškinimą. Rašė dieną prieš atleidimą. Kad rašė pasiaiškinimą niekam nesakė, buvo pietų pertrauka. Ir atleidžiant nieko nesakė.

20Atsakovė UAB „Selteka" atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Nurodė, kad 2011-08-12 ieškovė pati, niekieno neverčiama, parašė pareiškimą nutraukti darbo santykius nuo konkrečios jos nurodytos datos. Todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo neatleisti ieškovės iš pareigu nuo jos nurodytos datos.

21Pažymėjo, kad atsakovės įmones darbo tvarkos taisyklių (suderintos su Profesinės sąjungos "Sandrauga“ padalinio UAB "Selteka" profesine sąjunga) 15 str. numato, kad darbo sutartis darbuotojo prašymu su nurodyta pageidaujama atleidimo data, jei darbdavys sutinka, gali būti nutraukta tą pačią dieną darbuotojui padavus prašymą.

22Nurodė, kad tą aplinkybę, kad ieškovė siekė nutraukti darbo santykius su atsakovu įrodo ir tai, kad neužilgo po atleidimo, ieškovė pradėjo dirbti kitoje darbovietėje, kur, tikėtina, darbo apimtys ir atsakomybė mažesnės, o atlyginimas didesnis.

23Kaip vieną iš įrodymų apie tai, kad atsakovas privertė ieškovę nutraukti darbo sutartį su ja, ieškovė nurodo, kad pasirašė ant atspausdinto dokumento, o ne pati ranka surašė prašymą. Tačiau toks įrodymas yra niekinis. Atsakovo įmonėje visi darbuotojų prašymai yra rašomi ant jau atspausdintų formų, kurios naudojamos darbuotojų patogumui, šią aplinkybę patvirtina ir forma dėl darbo laiko, kurią ieškovė pati savo ranka užpildė. Todėl forma dėl atleidimo iš darbo, kurią užpildė pati ieškovė, nėra tas įrodymas, kuris įrodo ieškovės valios ydingumą.

24Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokesti už priverstinės pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, atsakovė nurodė, kad toks reikalavimas, net ir pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, negali būti tenkinamas.

25Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis - kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Iš DK 297 str. 4 d. galima daryti išvadą, kad piniginė kompensaciją darbuotojui priteisiama už priverstinės pravaikštos laiką, t.y. už tą laiką, kada darbuotojas dėl neteisėtų darbdavio veiksmų prarado darbą, kitoje darbovietėje nedirbo ir negavo darbo užmokesčio laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iki įsidarbinimo naujoje darbovietėje ar iki teismo sprendinio įsiteisėjimo dienos. Kaip galima konstatuoti iš ieškinio, ieškovė iš karto po atleidimo iš darbo įsidarbino kitur, gauna atlyginimą, todėl, pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, laikytina, kad ieškovė jokių neigiamų materialinių pasekmių nepatyrė ir reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio netenkintinas.

26Dėl neturtinės žalos esant darbo santykiams atlyginimo nurodė, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veikų, ieškovė pati reikalavo atleisti ją iš darbo, todėl visiškai nėra sąlygų, būtinų atsakomybei pagal DK 250 str.

27Pažymėtina, kad pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui (CPK 178 straipsnis), o neturtinės žalos padarymo faktas nėra preziumuojamas. Ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą paremtas bendrais pamąstymais apie nepatogumus ir t.t., tačiau nepateikiamas nei vienas įrodymas, patvirtinantis patirtą neturtinę žalą.

28Teismo posėdyje atsakovės atstovas atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė. Paaiškino, jog ieškovė iš darbo išėjo savo noru. UAB „Selteka“ nemoka didelių atlyginimų, dėl to yra nemaža darbuotojų kaita. Ieškovė buvo atleista rugpjūčio 12 d., o susirado kitą darbą rugpjūčio 23 d., įrodymų, kad stovėjo darbo biržoje nepateikė. Todėl manytina, kad darbo sutarties nutraukimą ieškovė buvo apgalvojusi, o kreipdamasi į teismą siekia neteisėtai įgyti pajamų. Jokių gamybinių pasikeitimų, reorganizacijos įmonėje nebuvo, tik svyruoja gamybos mastai. Darbuotojų kaita yra dėl mažų atlyginimų. Gamybinio būtinumo atleisti žmones nebuvo. Kad neatleisti žmonių, buvo pereita prie 4 darbo dienų savaitės, sumažėjo atlyginimai. Darbo sąlygos buvo pakeistos ir ieškovei. Ieškovė nebuvo atleista dėl drausminių nuobaudų ar reorganizacijos.

29Liudytoja O. B. paaiškino, kad ji yra ieškovės pusseserė, dažnai bendrauja. Kai atleido ieškovę, jai buvo stresas, nemiga, ji labai pergyveno. Savaitę laiko stresas tęsėsi. Ieškovė pati nesiruošė išeiti iš darbo. Ją atleido, nes pridarė broko. Iš anksčiau darbo nebuvo susiradusi. Šiuo metu ieškovė dirba.

30Liudytojas D. B. paaiškino, jog dirba UAB „Selteka“ gamybos vadovu. Ieškovė jam nebuvo tiesiogiai pavaldi. Nieko išskirtinio apie ieškovės atleidimą negali pasakyti, tai nebuvo vienetinis atvejis. Per mėnesį išeina keletas žmonių. Ieškovė su brigadininku atėjo pas jį į kabinetą, sakė nori išeiti iš darbo, buvo susijaudinusi. Jis paklausė, dėl ko ji nori išeiti, bet ieškovė konkrečiai neatsakė. Visumoje tai jo nenustebino, nes darbuotojai dažniausiai išeina dėl mažų atlyginimų. Ieškovė norėjo išeiti nedelsiant. Jo manymu, jeigu žmogus nusprendė nedirbti, nereikia jo laikyti, nes motyvacijos dirbti nėra.

31Liudytojas taip pat nurodė, kad besikreipiančių žmonių daug, todėl yra naudojamos elektroninės dokumentų formos ir paruošti blankai. Darbuotojas pasako žodžiu, kad nori išeiti ir pasirašo prašymą. Prašymą vieni patys atsispausdina, kiti paprašo formos. Formos yra pas jį, taip pat pas brigadininką. Popierinės formos pildomos ranka. Prašymai dėl atleidimo yra kompiuteryje. Šiuo atveju ieškovė pas jį atėjo neturėdama surašyto pareiškimo ir formos jo neprašė. Mano, jog formos ji paprašė brigadininko.

32Dėl ieškovės darbo kažko išskirtinio negali pasakyti. Ieškovei buvo taikyta viena drausminė nuobauda, tačiau tai nėra išskirtinis atvejis. Drausminė nuobauda skirta tą pačią vasarą, kai ji buvo atleista. Drausminė nuobauda ieškovei skirta ne dėl broko.

33Liudytojas E. P. paaiškino, kad dirba UAB „Selteka“ gamybos brigadininku. Buvo tiesioginis ieškovės viršininkas. Kai ieškovė pasakė, kad nori išeiti iš darbo, jis jos klausė dėl ko nori išeiti, bet ji tiksliai nieko nepasakė. Jis to nesureikšmino, nes manė, gal rado geriau. Darbuotojai dažnai išeina, yra kadrų kaita. Ieškovės prašymu jis atspausdino prašymą dėl atleidimo. Prašymas standartinis, jis tik įrašė datą. Ieškovė pasakė kad nori išeiti nuo šiandien, tokį prašymą ir parašė. Nežino, kokia buvo ieškovės savijauta. Neprisimena, ar ėjo su ja pas gamybos vadovą ir derino atleidimo klausimą. Jis padarė viską, kas jam priklauso – paėmė įrankius, rūbus, batus. Ieškovės darbu nusiskundimų neturėjo, ji dirbo kaip ir visi. Apyrankės nedėvėjimas yra darbo drausmės pažeidimas, kiek prisimena, mėnesį prieš atleidimą ieškovei už tai buvo skirta drausminė nuobauda. Pasiaiškinti dėl tokio pažeidimo reikalauja ne jis, o kokybės inspektoriai. Jis neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų.

34Liudytoja L. S. paaiškino, jog dirba UAB „Selteka“ radijo aparatūros montuotoja. Su ieškove dirbo vienoje pamainoje, draugės nebuvo. Neatsimena kokiomis aplinkybėmis ieškovė išėjo iš darbo. Atleidimo dieną ieškovė dirbo visą darbo dieną, kad kažką rašytų nematė. Kad ruošiasi išeiti iš darbo su ieškove nekalbėjo. Po darbo buvo susitikusios stotelėje, tačiau nesikalbėjo, nieko ji jos neklausė. Ji retai kada su ja bendraudavo. Ieškovė atrodė kaip visą laiką, kad verktų nematė.

35Ieškinys atmestinas.

36Nustatyta, jog ieškovė A. R. nuo 1993-07-02 dirbo pas atsakovą radiotechninės aparatūros ir prietaisų montuotoja. (b.l. 8-14). 2011-08-12 UAB „Selteka“ direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. K-132 ieškovė atleista iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 1 dalį, darbuotojo pareiškimu. Įsakyme nurodyta, jog jo priėmimo pagrindas – darbuotojo prašymas (b.l. 28). Duomenų, kad su šiuo įsakymu ieškovė būtų supažindinta nėra, tačiau iš įrašo apie atleidimą darbo sutartyje matyti, kad su šiuo atleidimo pagrindu iškovė supažindinta pasirašytinai. (b.l. 31)

37Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2011-08-12 ieškovė pasirašė prašymą dėl atleidimo iš darbo pačios prašymu, kuriame nurodyta, jog prašo atleisti iš darbo nuo tos pačios dienos, t.y. 2011-08-12, pačiai prašant, o gamybos direktorius D. B. tą pačią dieną prašyme padarė įrašą – „suderinta“ (b.l.29). Ieškovės, atsakovo atstovo, liudytojų D. B. ir E. P. paaiškinimais nustatyta, kad šį pareiškimą atspausdino gamybos brigadininkas E. P., o pasirašė pati ieškovė.

38Byloje kilo ginčas, ar ieškovės pasirašytame prašyme išreikšta valia dėl atleidimo iš darbo atitiko tikrąją jo valią, taip pat dėl to, ar buvo laikytasi atleidimo iš darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu procedūros.

39Sprendžiant, kokia buvo tikroji šalių valia nutraukiant darbo sutartį, svarbi įrodymų visuma, turi būti įvertinti faktai ir aplinkybės, kurių pagrindu, kilus ginčui tarp šalių dėl atleidimo pagrindo, galima būtų spręsti, ar ieškovės reikalavimai civilinėje byloje yra pagrįsti.

40Pastebėtina, kad šalims buvo pasiūlyta pateikti teismui visus įrodymus, pagrindžiančius jų išdėstytas su ieškovės atleidimu susijusias aplinkybes. Teismas taip pat ėmėsi iniciatyvos renkant įrodymus – savo iniciatyva išsikvietė ir apklausė liudytoja L. S., kuri, ieškovės teigimu, matė ją verkiančią po atleidimo ir ją guodė, taip pat įrodymus iš atsakovės, susijusius su drausminių nuobaudų skyrimu ieškovei (b.l. 80, 85-88).

41Ieškovė ir jos atstovai kitų įrodymų, be pateiktųjų kartu su ieškiniu, teismui nepateikė. Atsakovas papildomai pateikė įrodymus dėl dokumentų rengimo tvarkos (b.l. 89-96).

42Byla išnagrinėta pagal byloje esančius įrodymus.

43Ieškovė, grįsdama savo teiginius, kad prašymą nutraukti darbo sutartį nuo 2011 m. rugpjūčio 12 d. ji parašė ne laisva valia, bet buvo priversta pasirašyti darbdavio atspausdintą ir jai pateiktą prašymą, ieškinyje nurodė, kad jį pasirašė bijodama, jog UAB „Selteka“ užves teisme bylą dėl nuostolių atlyginimo dėl anksčiau jos padaryto broko, kurį reikėjo taisyti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turi nepilnametį vaiką, o gaunamų pajamų vos užtenka pragyvenimui, ji labai išsigando teisminių procesų, todėl pasirašė darbdavio atspausdintą dokumentą. (b.l. 3-4).

44Teismo posėdyje ieškovė nurodė jau kitokias prašymo pasirašymo aplinkybes ir priežastis - paaiškino, kad vieną dieną darbo vietoje ji buvo be apsauginės apyrankės. Ją brigadininkas nuvedė pas gamybos vadovą, ji parašė pasiaiškinimą. Kitą dieną padarė broką. Tuomet brigadininkas ją pakvietė į kabinetą pas vadovą, sakė skirstomės draugiškai, nėra darbo. Ji susinervino, išbėgo iš kabineto. Tą pačią dieną brigadininkas jai atnešė pareiškimą atleisti iš darbo ir atleidimo lapą, sustabdė darbą, davė pasirašyti. Sakė, kad jai nelabai sekasi, darbo nėra. Ji suprato, kad jeigu pasirašys - teks išeiti. Tačiau pasirašė. Gal stresas tuo metu veikė, nemąstė. Kai brigadininkas atnešė pareiškimą, buvo jos porininkė L. S., kuri tikriausiai tai matė. Porininkė po darbo matė ją verkiančią stotelėje, ramino, sakė gal geresnį darbą susirasi.

45Teismo posėdyje ieškovė taip pat nurodė, jog apyrankės nedėvėjimo pasekmės būna nekondiciniai gaminiai. Per pamainą ji padaro virš 100 gaminių, kurie nedėvint apyrankės galėjo sugesti. Tačiau ji gaminių nesugadino, nes tik atsisėdo be apyrankės, o pradėjus darbą apyrankę užsidėjo. Pasiaiškinimą dėl apyrankės nedėvėjimo ji rašė dieną prieš atleidimą. Apie tai, kad jai už tai buvo paskirta drausminė nuobauda nežinojo. (b.l. 77-78).

46Kaip matyti, teismo posėdyje ieškovė netvirtino ir nesirėmė tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias buvo nurodžiusi ieškinyje ir dėl kurių teigė, jog buvo priversta prieš savo valią pasirašyti prašymą dėl atleidimo. Ji net neužsiminė apie tai, jog atsakovė jai padarė spaudimą grasindama nuostolių išieškojimu, teisminiais procesais. Taip pat neigė, jog dėl apyrankės nedėvėjimo kažkada yra padariusi broką. Nors nurodė, kad atleidimo dieną buvo padariusi broką, tačiau nenurodė jokių broko padarymo aplinkybių, neteigė, jog atsakovė reikalavo atlyginti nuostolius.

47Vien ieškovės nenuoseklių paaiškinimų apie atsakovės jai padarytą spaudimą nepakanka konstatuoti jos nurodomas aplinkybes.

48Pastebėtina, jog teismo iniciatyva apklausta liudytoja L. S. nepatvirtino, jog ieškovės atleidimo dieną matė ją verkiančią ir guodė, taip pat nepatvirtino mačiusi brigadininko atnešto ieškovei pasirašyti prašymo.

49Ieškovė, teigdama, kad jos pasirašytas pareiškimas nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu pagal LR DK 127 str. 1 d. neatitinka jos tikrosios valios, kad tokį prašymą pasirašė atsakovės spaudžiama, turėjo šias aplinkybes įrodyti (LR CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-586/2004).

50Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir apie naujo darbo paieškas – kad buvo užsiregistravusi darbo biržoje, siuntė CV internetu.

51Ar darbuotojas nebuvo priverstas parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo savo noru, kiekvienu atveju spręstina įvertinus konkrečios bylos faktinių aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į tai ar tam tikri darbdavio veiksmai turėjo įtakos darbuotojo valios nutraukti darbo sutartį formavimuisi, į šių veiksmų teisėtumą.

52Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atleidimo dieną ar anksčiau ieškovė buvo padariusi broko, dėl ko jai galėjo būti daromas spaudimas grasinant išieškoti nuostolius, taip pat įrodymų, kad ieškovė buvo sutrikusi, verkė, ir dėl to atsakovės įtakoje pasirašė prašymą dėl atleidimo iš darbo.

53Atsakovės pripažįstamos aplinkybės, kad prašymą dėl atleidimo kompiuteriu atspausdino ne pati ieškovė, o atsakovės atstovas, kurį ieškovė savo ranka pasirašė, neesant kitokių atsakovės neleistinus veiksmus patvirtinančių įrodymų, neįrodo atsakovės spaudimo ieškovei.

54Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, jog prieš atleidimą įmonėje buvo sutrumpintas darbo laikas, tai lėmė darbo užmokesčio mažėjimą (b.l. 49-50, 58). Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, atleista iš darbo ji ėmėsi ieškoti naujo darbo, dėl sumažėjusių darbų apimties grįžti į darbą nesiekė. Šios aplinkybės yra netiesioginiai įrodymai, kad esama padėtis ieškovės netenkino. Todėl darytina išvada, jog ieškovė pati priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 127 str. 1 d. Kadangi ieškovė savarankiškai priėmė sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 127 str. 1 d., todėl pripažintina, kad atsakovas teisėtai šiuo pagrindu atleido ieškovę iš darbo.

55DK 127 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.

56Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam 14 dienų įspėjimo terminui, nuo darbuotojo nurodytos datos. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų D. B. ir E. P. parodymų nustatyta, kad jokių prieštaravimų dėl ieškovės atleidimo iš darbo tą pačią prašymo pateikimo dieną iš atsakovo pusės nebuvo. Todėl argumentai dėl DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų įspėjamojo termino pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju DK 127 str. 4 d. įtvirtinta galimybe atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ieškovė galėjo pasinaudoti iki darbo sutarties nutraukimo momento, tačiau kaip matyti, tokia galimybe nepasinaudojo.

57Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl jos atleidimo pripažinimo neteisėtu ir su šiuo reikalavimu susiję kiti turtiniai ieškinio reikalavimai atmestini.

58LR DK 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Atmetus ieškovės reikalavimą dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, t.y. pripažinus, kad ji atleista teisėtai, nebėra teisinio pagrindo svarstyti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

59Kadangi ieškovės ieškinys visiškai atmestas, jai nepriteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atmetus ieškovės ieškinį, iš jos atsakovo naudai priteistina 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidų dydis patvirtintas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas. (b.l. 74, CPK 93 str., 98 str.).

60Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str. teismas

Nutarė

61Ieškovės A. R. ieškinį atmesti.

62Priteisti iš A. R., a.k. ( - ) 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) atsakovei UAB „Selteka “ (į.k. 134937372) advokato pagalbos išlaidų.

63Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos ir UAB... 3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 1993 m. liepos 2 d. dirbo AB „Banga"... 4. 2011 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė buvo atleista iš pareigų remiantis DK 127... 5. Ji niekada nenorėjo nutraukti darbo santykių su UAB „Selteka", jos valios... 6. Ieškovė nenorėjo nutrauko darbo santykių, vadinasi DK 127 str. neturėjo... 7. Jau anksčiau ieškove buvo girdėjusi, jog įmonėje siekiama mažinti etatus,... 8. Ieškovės teigimu, darbo sutarties nutraukimas buvo neteisėtas, kadangi ji ne... 9. Ieškovė prašė atkreipti dėmesį ir į tai, jog ji pasirašė ant... 10. Ieškovė taip pat nurodė, kad atleista ji buvo tą pačią dieną, kai tik... 11. Ieškovė laiko, jog jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas, kadangi ji pati... 12. Ieškovė neišreiškė valios nutraukti darbo sutartį, todėl laikytina, jog... 13. Ieškovė nurodė, jog negali grįžti į ankstesnį darbą, kadangi jai bus... 14. Ieškovė taip pat nurodė, kad tai, jog atsakovė neteisėtai, pažeidžiant... 15. Ieškovė pas atsakovę dirbo daugiau nei 18 metų, darbas jai buvo įprastas,... 16. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį... 17. Ieškovė taip pat prašė priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos, nes jai... 18. Ieškovė taip pat paaiškino, kad apsauginės apyrankės nedėvėjimo... 19. Į papildomai užduotus klausimus ieškovė paaiškino, jog yra rašiusi... 20. Atsakovė UAB „Selteka" atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės... 21. Pažymėjo, kad atsakovės įmones darbo tvarkos taisyklių (suderintos su... 22. Nurodė, kad tą aplinkybę, kad ieškovė siekė nutraukti darbo santykius su... 23. Kaip vieną iš įrodymų apie tai, kad atsakovas privertė ieškovę nutraukti... 24. Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokesti už priverstinės... 25. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo... 26. Dėl neturtinės žalos esant darbo santykiams atlyginimo nurodė, kad toks... 27. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės... 28. Teismo posėdyje atsakovės atstovas atsiliepime išdėstytą poziciją... 29. Liudytoja O. B. paaiškino, kad ji yra ieškovės pusseserė, dažnai... 30. Liudytojas D. B. paaiškino, jog dirba UAB „Selteka“ gamybos vadovu.... 31. Liudytojas taip pat nurodė, kad besikreipiančių žmonių daug, todėl yra... 32. Dėl ieškovės darbo kažko išskirtinio negali pasakyti. Ieškovei buvo... 33. Liudytojas E. P. paaiškino, kad dirba UAB „Selteka“ gamybos brigadininku.... 34. Liudytoja L. S. paaiškino, jog dirba UAB „Selteka“ radijo aparatūros... 35. Ieškinys atmestinas. ... 36. Nustatyta, jog ieškovė A. R. nuo 1993-07-02 dirbo pas atsakovą... 37. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2011-08-12... 38. Byloje kilo ginčas, ar ieškovės pasirašytame prašyme išreikšta valia... 39. Sprendžiant, kokia buvo tikroji šalių valia nutraukiant darbo sutartį,... 40. Pastebėtina, kad šalims buvo pasiūlyta pateikti teismui visus įrodymus,... 41. Ieškovė ir jos atstovai kitų įrodymų, be pateiktųjų kartu su ieškiniu,... 42. Byla išnagrinėta pagal byloje esančius įrodymus.... 43. Ieškovė, grįsdama savo teiginius, kad prašymą nutraukti darbo sutartį nuo... 44. Teismo posėdyje ieškovė nurodė jau kitokias prašymo pasirašymo aplinkybes... 45. Teismo posėdyje ieškovė taip pat nurodė, jog apyrankės nedėvėjimo... 46. Kaip matyti, teismo posėdyje ieškovė netvirtino ir nesirėmė tomis... 47. Vien ieškovės nenuoseklių paaiškinimų apie atsakovės jai padarytą... 48. Pastebėtina, jog teismo iniciatyva apklausta liudytoja L. S. nepatvirtino, jog... 49. Ieškovė, teigdama, kad jos pasirašytas pareiškimas nutraukti darbo sutartį... 50. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir apie naujo darbo paieškas – kad... 51. Ar darbuotojas nebuvo priverstas parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš... 52. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atleidimo dieną ar anksčiau... 53. Atsakovės pripažįstamos aplinkybės, kad prašymą dėl atleidimo... 54. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, jog prieš atleidimą... 55. DK 127 str. 1 d. numatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą,... 56. Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių... 57. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas dėl jos atleidimo... 58. LR DK 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena... 59. Kadangi ieškovės ieškinys visiškai atmestas, jai nepriteistinos patirtos... 60. Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str. teismas... 61. Ieškovės A. R. ieškinį atmesti.... 62. Priteisti iš A. R., a.k. ( - ) 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų)... 63. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,...