Byla eI-104-621/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1(S)

2Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei, dalyvaujant pareiškėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, atstovei I. S., nedalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, atstovui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių apželdinimas“ atstovui advokatui P. L.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, prašymą ir patikslintą prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. spalio 14 d. buvo gautas pareiškėjo ERGO Insurance SE prašymas (b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 96–99), prašydamas priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybė administracijos, pareiškėjo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, naudai turtinės žalos atlyginimą – 934,57 Eur; priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko prašyme ir patikslintame prašyme išdėstytus reikalavimus. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kaip ir nurodė savo prašyme, teisės aktai įpareigoja savivaldybę tinkamai, t. y. aktyviais veiksmais, prižiūrėti savivaldybės teritorijoje esančius želdinius. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – ir Taisyklės) detalizuoja veiksmus, kokių turėtų imtis savivaldybės atlikdamos ir užtikrindamos savo įstatyminės pareigos vykdymą. O būtent Taisyklių 3 punktas nurodo, kad Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus: patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Šiuo atveju bylos įrodymai patvirtina, kad leidimas Nr. LŽ-158 išduotas 2013 m. balandžio 25 d. ir jame nurodoma, kad leidžiama prie A. M. gatvės 3 kieme ir prie A. M. g. 3A šalia A. M. g. 3 automobilių aikštelės kirsti du medžius ir apgenėti du medžius. Atsakovas teigia, jog tinkamai vykdė savo pareigas užsakydamas šiuos darbus atlikti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių apželdinimas“ (toliau – ir UAB „Šiaulių apželdinimas“), tačiau pridedami dokumentai patvirtina, kad užsakymas yra išsiųstas 2013 m. spalio 3 d. Pažymėjo, jog nuo leidimo išdavimo iki užsakymo atlikti konkrečius veiksmus yra praėję pusę metų. Pateiktas užsakymas 2013 m. spalio 3 d. nurodant įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 10 d. Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2013 m. spalio 23 d. šie medžiai nebuvo nukirsti ir nebuvo atlikti jokie veiksmai. Mano, kad Šiaulių miesto savivaldybė, atstovaujama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, t. y. aktyviai ir nuosekliai prižiūrėti ir domėtis užsakytų paslaugų atlikimu. Savivaldybė yra atsakinga už draudimo išmoką ir žalą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas, t. y. kuro išlaidas už kelionę iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal iš Šiaulių į Vilnių.

7Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismui pateikė atsiliepimą (b. l. 57–60), kuriame nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybė kiekvienais metais vykdo jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą bei nustato konkrečių želdinių fiziologinę būklę. Šiuo konkrečiu atveju būtent tokioms paslaugoms teikti Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2012 m. vasario 20 d. yra sudariusi sutartį Nr. SŽ-136 su UAB „Šiaulių apželdinimas“ dėl Šiaulių miesto želdinių tvarkymo paslaugų teikimo bendro naudojimo teritorijose. 2013 m. spalio 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyrius vadovaudamasis aukščiau nurodyta sutartimi pateikė užsakymą UAB „Šiaulių apželdinimas“ Nr. SIF-1199 paslaugai atlikti, kuriame nurodė: „ 2. Prie A. M. g. 3 kieme ir prie A. M. g. 3 A nukirsti 2 medžius ir nugenėti 2 medžius“. Paslaugai atlikti buvo skirtas terminas iki 2013 m. spalio 10 d. Šiaulių miesto želdinių tvarkymo paslaugos teikėjas UAB „Šiaulių apželdinimas“ įvykio dieną, t. y. 2013 spalio 23 d., paslaugos dar buvo neatlikęs. UAB „Šiaulių apželdinimas“ atsiliepime teismui nurodo, kad nesutinka su pateiktais pareiškėjo argumentais ir nurodo, kad nėra ir negali būti atsakingi už kilusias pasekmes, nes įvykdyti Šiaulių miesto savivaldybės pavedimą trukdė draudžiami ženklai ir prie medžio stovėję automobiliai. UAB „Šiaulių apželdinimas“ pagal pasirašytą tarp šalių sutartį įsipareigojo (14 punktas) sutartyje nurodytas paslaugas teikti iki nurodytos paslaugų teikimo pabaigos laiku, kokybiškai, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Tos pačios sutarties 14.7 punktas nustato, kad paslaugų teikėjas nedelsdamas raštu praneša paslaugų gavėjui apie nepriklausančias nuo paslaugų teikėjo aplinkybes, trukdančias tinkamai teikti paslaugas, arba apie nenugalimą jėgą. Mano, kad būtent UAB „Šiaulių apželdinimas“ turėtų būti atsakingas už kilusias pasekmes, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracijos užsakymas pateiktas laiku, t. y. 2013 m. spalio 3 d., ir nebuvo įgyvendintas iki 2013 m. spalio 10 d., kaip buvo nurodoma užsakyme, o priežasčių, dėl kurių negalėjo būti įgyvendintas užsakymas, UAB „Šiaulių apželdinimas“ taip pat nepateikė, kaip tai numatė sutarties 14.7 punktas.

8Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Šiaulių apželdinimas“ atstovas advokatas P. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog palieka spręsti teismo nuožiūra. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją (b. l. 35–37). Pažymėjo, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui neatsiranda nei deliktinė nei civilinė atsakomybė. UAB „Šiaulių apželdinimas“ nėra atsakingas už įvykio metu patirtus nuostolius.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog franšizę sumokėjo pati (400 Lt).

10Pareiškėjo prašymas ir patikslintas prašymas tenkintini.

11Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos – 934,57 Eur priteisimo iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.

12Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. spalio 23 d. A. M. g. 3 kieme Šiauliuose įvyko eismo įvykis, kurio metu ant automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) užkrito didelė sauso medžio šaka ir jį apgadino. Automobilis įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale transporto priemonių Kasko draudimu. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog transporto priemonės savininkei dėl šio įvykio apgadinto automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) padaryti nuostoliai sudaro 1050,42 Eur, todėl ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, automobilį remontavusiam autoservisui uždarajai akcinei bendrovei „Naujasis autoservisas“ sumokėjo 934,57 Eur. Pareiškėjas, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio, CK 6.271 straipsnio nuostatomis, prašo iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, privalėjusios vykdyti medžių ir kitų želdinių priežiūrą, priteisti šią sumą turtinės žalos atlyginimui. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos dalykas – teisė į turtinės žalos, padarytos minėtos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, atlyginimą.

13Teismas visų pirma pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią inter alia asmuo patyrė dalyvaudamas administraciniuose teisiniuose santykiuose, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, pagal savo prigimtį yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

14CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

15CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

16Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

17Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo nurodytoje situacijoje veikė laikydamasis šių reikalavimų.

18Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems.

19Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2013-12-05) 1 dalį ir tos pačios redakcijos 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms.

20Minėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2010-11-23 iki 2014-01-01), kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardyti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šios teisės normos aiškinimas leidžia teigti ir apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio patikrinimas – sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos.

21Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pats atsakovas to neneigia, kad medis, kurio šaka apgadino automobilį, augo valstybinėje žemėje, todėl akivaizdu, kad Šiaulių miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio, priežiūros organizavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles. Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 punktas). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 punktas). Taigi minėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų pagrindu tvirtintina, kad Šiaulių miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje ( - ) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Taigi pareiškėjas byloje turi įrodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

22Atsakovas, teigdamas, kad dėl aptariamo įvykio nėra jo kaltės, nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2012 m. vasario 20 d. yra sudariusi sutartį Nr. SŽ-136 su UAB „Šiaulių apželdinimas“ dėl Šiaulių miesto želdinių tvarkymo paslaugų teikimo bendro naudojimo teritorijose. 2013 m. spalio 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyrius vadovaudamasis aukščiau nurodyta sutartimi pateikė užsakymą UAB „Šiaulių apželdinimas“ Nr. SIF-1199 paslaugai atlikti: „2. Prie A. M. g. 3 kieme ir prie A. M. g. 3 A nukirsti 2 medžius ir nugenėti 2 medžius“. Paslaugai atlikti buvo nustatytas terminas – iki 2013 m. spalio 10 d. Šiaulių miesto želdinių tvarkymo paslaugos teikėjas UAB „Šiaulių apželdinimas“ įvykio dieną, t. y. 2013 m. spalio 23 d., paslaugos dar buvo neatlikęs. Mano, kad būtent UAB „Šiaulių apželdinimas“ turėtų būti atsakingas už kilusias pasekmes, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracijos užsakymas pateiktas laiku, t. y. 2013 m. spalio 3 d., ir nebuvo įgyvendintas iki 2013 m. spalio 10 d.

23Teismas, pasisakydamas dėl šių atsakovo nurodytų aplinkybių reikšmės nagrinėjamai bylai, pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, kad leidimas Nr. LŽ-158 išduotas 2013 m. balandžio 25 d. ir šiuo leidimu yra nurodoma, kad leidžiama prie A. M. gatvės 3 kieme ir prie A. M. g. 3A, šalia A. M. g. 3 automobilių aikštelės kirsti du medžius, pažeistus puvinio ir keliančius pavojų žmonėms bei automobiliams, ir genėti du medžius: klevui – apatines, vikmedžiui – retinant lajų šakas. 2013 m. spalio 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos miesto infrastruktūros skyrius pateikė užsakymą Nr. SIF-1199 pridėdamas 2013 m. balandžio 25 d. išduotą leidimą Nr. LŽ-158. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes pažymėtina, kad nuo leidimo išdavimo (2013 m. balandžio 25 d.) iki užsakymo atlikti konkrečius veiksmus (2013 m. spalio 3 d.) buvo praėję 6 mėnesiai. Išduotas užsakymas 2013 m. spalio 3 d. nurodant įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 10 d. (b. l. 61). Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2013 m. spalio 23 d., t. y. įvykio dieną, medžiai nebuvo nukirsti ir nebuvo atlikti jokie veiksmai.

24Įvertinęs išvardytas aplinkybes pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, teismas daro išvadą, kad atsakovas, dar 2013 m. balandžio 25 d. išdavęs leidimą prie A. M. gatvės 3 kieme ir prie A. M. g. 3A, šalia A. M. g. 3 automobilių aikštelės kirsti du medžius bei genėti du medžius, užsakymą išdavė tik 2013 m. spalio 3 d. nurodant įvykdymo terminą iki 2013 m. spalio 10 d., veikė pasyviai ir nerūpestingai (išdavęs leidimą po 6 mėnesių, nesiėmė priemonių efektyviai kontroliuoti jo tolimesnę eigą). Ginčo atveju pabrėžtina, kad šioje situacijoje savivaldybė privalėjo būti ir toliau rūpestinga bei aktyvi, t. y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytą pareigą dėl želdinių kirtimo vykdymo, iki nustatyto termino kontroliuoti medžių nupjovimo procesą ir įsitikinti, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių iki įvykio minėtam leidimui suderinti. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovas tinkamai neatliko ir pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

25Teismas nustatė, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjui ERGO Insuramnce SE, atstovaujamam ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, iš atsakovo priteistinas 934,57 Eur turtinės žalos atlyginimas.

26Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo iškelta 2016 m. spalio 20 d. (b. l. 4). Todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2016 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat prašė teismo priteisti bylinėjimo išlaidas, t. y. kuro išlaidas už kelionę iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal iš Šiaulių į Vilnių. Prašyme (b. l. 102) nurodė, jog pareiškėjo pagrindinė būstinė yra ( - ), kurioje ir dirba pareiškėjo interesams atstovaujantys įmonės teisininkai, o byla iškelta Šiaulių apygardos administraciniame teisme, pareiškėjas patyrė išlaidų, susijusių su atstovo kelione (išlaidos kurui) į teismo posėdį Šiaulių mieste.

28ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

29Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad pareiškėjo atstovė I. S. 2017 m. sausio 23 d. patyrė transporto kuro išlaidas – 32 Eur. Pareiškėjos patirtas išlaidas pagrindžia UAB „Neste Lietuva“ 2017 m. sausio 23 d. kvitas Nr. 02/2898 (b. l. 105), kuriame nurodyta 32,89 Eur (su PVM) už 28,45 L benzino. Iš bylos medžiagos (b. l. 106–111) matyti, kad 2017 m. sausio 23 d. vyko teismo posėdis Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjo atstovo į bylą pateikti detalūs duomenys (b. l. 103–105), 2012 m. sausio 4 d. pažyma „Dėl kuro normų“, UAB „Neste Lietuva“ 2017 m. sausio 23 d. kvitas Nr. 02/2898 patvirtina pareiškėjo turėtas sunaudojimo išlaidas vykstant į 2016 m. sausio 23 d. teismo posėdį. Teismas konstatuoja, jog išlaidos yra tiesiogiai susijusios su šios administracinės bylos nagrinėjimu, jų faktinį dydį patvirtina byloje pateikti duomenys, pareiškėjo turėtos išlaidos nėra neproporcingos, jos patirtos įgyvendinant procesinę teisę dalyvauti teismo posėdyje. Kadangi pareiškėjo prašymas šiuo sprendimu buvo patenkintas visiškai, todėl pareiškėjui priteistina 32 Eur kelionės išlaidos.

30Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 dalimi, teismas

Nutarė

31Pareiškėjo prašymą ir patikslintą prašymą tenkinti.

32Priteisti pareiškėjui ERGO Insurance SE, atstovaujamam ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, 934,57 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. spalio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

33Priteisti pareiškėjui ERGO Insurance SE, atstovaujamam ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, 32 Eur (trisdešimt du Eur) teismo išlaidų.

34Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai
1. (S)... 2. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. spalio 14 d. buvo gautas... 6. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko prašyme ir... 7. Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių miesto... 8. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Šiaulių apželdinimas“ atstovas... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog... 10. Pareiškėjo prašymas ir patikslintas prašymas tenkintini.... 11. Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos – 934,57 Eur priteisimo... 12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. spalio 23 d. A. M. g. 3 kieme... 13. Teismas visų pirma pažymi, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos,... 14. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės... 15. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos... 16. Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad... 17. Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga –... 18. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos... 19. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio (ginčui aktuali redakcija... 20. Minėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pats atsakovas to neneigia, kad medis, kurio... 22. Atsakovas, teigdamas, kad dėl aptariamo įvykio nėra jo kaltės, nurodo, kad... 23. Teismas, pasisakydamas dėl šių atsakovo nurodytų aplinkybių reikšmės... 24. Įvertinęs išvardytas aplinkybes pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, teismas... 25. Teismas nustatė, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju –... 26. Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų... 27. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat prašė teismo priteisti... 28. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai... 29. Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad pareiškėjo atstovė I. S. 2017 m. sausio... 30. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 31. Pareiškėjo prašymą ir patikslintą prašymą tenkinti.... 32. Priteisti pareiškėjui ERGO Insurance SE, atstovaujamam ERGO Insurance SE... 33. Priteisti pareiškėjui ERGO Insurance SE, atstovaujamam ERGO Insurance SE... 34. Sprendimas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas apeliacine tvarka...